Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau – ir Institucija) įgaliotos atstovės Justinos Plėdės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo panaikintas VĮ Registrų centro 2026 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-559-2026 ir S. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo teisena nutraukta, kadangi iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigė ANK 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

VĮ Registrų centro specialistės Nadeždos Michailovskienės 2026 m. vasario 30 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-559-2026 (ROIK: 25293637960) S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – ir JADIS) tvarkytojui informacijos apie Bendrovės naudos gavėjus. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis numato, kad visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231 „Dėl Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktą, Nuostatų 11.1 punktą nurodyti duomenų teikėjai duomenis apie juridinių asmenų (išskyrus investicines bendroves) naudos gavėjus teikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Vadovaujantis 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 (toliau – ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsniu, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d. Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) duomenimis, Bendrovė JAR įregistruota 1992 m. spalio 30 d., todėl informacija apie Bendrovės naudos gavėjus JADIS tvarkytojui privalėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. Už administracinį nusižengimą S. S. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda. S. S., nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą dėl Institucijos 2026 m. vasario 30 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-559-2026. Institucija, susipažinusi su skundu, iš dalies su juo sutiko, panaikino VĮ Registrų centro 2026 m. vasario 30 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-559-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25293637960 ir 2026 m. kovo 20 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo už padarytą nusižengimą S. S. paskyrė 600 Eur baudą. Nesutikdamas su šiuo nauju nutarimu, S. S. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarimu tenkintas S. S. skundas dėl Institucijos 2026 m. kovo 20 d. nutarimo. Šiuo nutarimu teismas panaikino Institucijos 2026 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-559-2026 (ROIK: 25293637960) ir administracinę teiseną S. S. atžvilgiu nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos įgaliotos atstovės J. Plėdės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarimą ir Institucijos 2026 m. kovo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-559-2026 (ROIK: 25293637960) palikti galioti.

Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarimo motyvais dėl ANK 39 straipsnio taikymo nagrinėjamu atveju. Vadovaujantis ANK 39 straipsniu, kuriame įtvirtinti administracinių nuobaudų skyrimo terminai, teismų išaiškinimais dėl senaties termino skaičiavimo, kuomet yra padaromas trunkamasis administracinis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-507/2015, 2AT-19-648/2022, 2AT-80-594/2022, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-898/2020, Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-65-1165/2024). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priešingai nei teigiama skundžiamame teismo nutarime, S. S. skiriamos administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo nustatymo, paaiškėjimo, t. y. 2025 m. gruodžio 30 d., kadangi Įstatymo reikalaujama informacija apie Bendrijos naudos gavėjus pažeidimo nustatymo metu nebuvo pateikta. Institucijos atstovė nurodo, kad informacijos JADIS tvarkytojui apie Bendrijos naudos gavėjus nepateikimas buvo tikrinamas 2025 m. gruodžio 30 d., nusižengimo padarymas nustatytas protokolo surašymo metu, todėl nagrinėjamu atveju nėra praleistas ANK 39 straipsnyje įtvirtintas administracinių nuobaudų skyrimo terminas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju Institucijos protokolo surašymo laikas ir trunkamojo nusižengimo nustatymo laikas sutampa, o nusižengimo padarymo laikas atitinka nusižengimo nustatymo laiką. Institucijos atstovės vertinimu, įstatymo nuostatos dėl nuobaudos skyrimo termino negali būti aiškinamos, kaip leidžiančios daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti įstatyme numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per numatytus terminus. Šiuo atveju VĮ Registrų centras nusižengimą nustatė 2025 m. gruodžio 30 d., kas ir laikytina S. S. padaryto administracinio nusižengimo data.

Institucijos atstovė atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis pirmosios instancijos teismo motyvais, jog asmenys administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami ne vėliau nei praėjus dvejiems metams po administracinio nusižengimo padarymo, būtų suformuota ydinga praktika, kuria vadovaujantis VĮ Registrų centras netektų galimybės traukti administracinėn atsakomybėn juridinių asmenų vadovų, kurie itin ilgai (kaip nagrinėjamu atveju net iki 2026 m. sausio 21 d.) delsia pateikti duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus, t. y. daro trunkamuosius administracinius nusižengimus. Nepaisant tokio delsimo vykdyti teisės aktuose nustatytą pareigą, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo legitimizuotas.

Kartu pažymima, kad yra žinoma ir teismų praktikoje pripažinta aplinkybė, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (toliau – JANGIS) techniškai pradėjo veikti tik 2022 m. sausio mėnesį. Tai reiškia, kad pati Institucija nebuvo užtikrinusi tokiems duomenims pateikti reikalingo techninio funkcionalumo ir nesudarė realių galimybių laiku įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą. Be to, įstatymu įtvirtintas 2019 m. liepos 1 d. terminas nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas joks naujas terminas šiai pareigai įvykdyti. Taigi, S. S. nebuvo sudaryta reali galimybė įgyvendinti įstatyminę pareigą ne tik iki 2019 m. liepos 1 d., bet ir iki 2022 m. sausio mėn. Pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (2019 m. liepos 1 d.) ir nesant teisės aktais nustatyto kito (naujo) termino juridinio asmens vadovui pateikti duomenis apie naudos gavėjus, šios pareigos įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Iš to seka, jog Institucija, kaip JADIS tvarkytoja, apeliaciniame skunde nepagrįstai paaiškėjimo apie daromą nusižengimą momentą susieja tik su protokolo surašymo diena. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad S. S. administracinė nuobauda buvo paskirta šiurkščiai praleidus įstatyme nustatytą senaties terminą, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo įstatymo nustatyto termino duomenims apie naudos gavėjus pateikti. Be to, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi naujausia kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog asmens patraukimas administracinėn atsakomybėn už pareigos, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., neįvykdymą nėra suderinamas su administracinės atsakomybės realizavimu per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis administracinio nusižengimo bylą Nr. 2AT-10-495/2026).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023). Esamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad teismas tinkamai nustatė trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momentą, kas atitinkamai nulėmė tinkamą ANK 39 straipsnio nuostatų taikymą.

Nagrinėjamoje byloje VĮ Registrų centro 2026 m. vasario 30 d. nutarimu S. S. pripažintas kaltu padaręs ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (past. –2026 m. kovo 20 d. Institucija priėmė naują nutarimą, kuriuo už padarytą nusižengimą sumažinta bauda), t. y. dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė JADIS tvarkytojui informacijos apie Bendrovės naudos gavėjus, kai pagal PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ši informacija turėjo būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, jų filialų ar atstovybių, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų ar atstovybių vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už neteisingų juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus dokumentus, duomenų ir kitos teiktinos informacijos nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui laiku teisės aktų nustatyta tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėtis – blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, nagrinėjamu atveju į PPTFPĮ ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymą.

2017 m. birželio 29 d. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-568 1 straipsnyje išdėstyta nauja PPTFPĮ redakcija, PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinusi pareigą visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais) ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti JADIS tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose įtvirtinta tvarka. PPTFPĮ pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2017 m. liepos 13 d., tačiau jo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, kad PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d., o joje nurodyta informacija apie naudos gavėjus JADIS tvarkytojui turi būti pateikta iki 2019 m. liepos 1 d.

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad S. S. įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2017 m. sausio 16 d., todėl, remiantis PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir ANK 223 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jis turėjo pareigą pateikti JADIS tvarkytojui duomenis apie įmonės naudos gavėjus. To nepaneigia ir atsiliepime nurodoma aplinkybė, kad jis niekada nebandė neteikti ar slėpti duomenų apie naudos gavėjus nuo valstybės institucijų, tai grindžia tuo, jog VMI informacija apie naudos gavėjus specialiojoje formoje FR0438 visada buvo teikiama tinkamai ir laiku, pabrėžiant, jog lyginant VMI minėtą formą ir VĮ Registrų centro JADIS naudos gavėjų sąrašą, akivaizdu, jog jų pateikimu siekiama analogiškų tikslų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2025 m. gruodžio 30 d., 11.15 val. Reikiama informacija JANGIS (JADIS naudos gavėjų posistemiui) pateikta po administracinio protokolo surašymo, t. y. 2026 m. sausio 21 d., 14.20 val. Šią aplinkybę objektyviai patvirtina ir elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esantis JANGIS-JADIS naudos gavėjų posistemio išrašas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad apeliantui inkriminuotas administracinis nusižengimas yra trunkamasis, t. y. besitęsiantis tam tikrą laiko tarpą, šiuo atveju – nevykdant teisės akto pagrindu atsiradusios pareigos, o tuo metu, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, informacija apie Bendrijos naudos gavėjus JADIS tvarkytojui dar nebuvo pateikta. Tokiu būdu pritartina išvadai, kad S. S., būdamas Bendrovės vadovu, nesiėmė atitinkamų veiksmų ir neužtikrino, kad JADIS tvarkytojui būtų pateikta informacija apie Bendrovės naudos gavėjus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija pagrįstai laikė, jog S. S. veiksmuose yra ANK 223 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Vis tik administracinio nusižengimo byloje yra keliamas esminis klausimas, ar skundžiamą nutarimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė ANK 39 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal ANK 39 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. ANK 565¹straipsnio 7 punktas imperatyviai įtvirtina, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dienos pasibaigia šio kodekso 39 straipsnyje nurodytas terminas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo išvadomis, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas nepagrįstai buvo skaičiuojamas nuo Institucijos atlikto patikrinimo ir administracinio protokolo surašymo dienos, t. y. nuo 2025 m. gruodžio 30 d. kai buvo atliktas Bendrovės duomenų patikrinimas ir jos vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliaciniame skunde VĮ Registrų centro cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl administracinės nuobaudos taikymo senaties, trunkamojo nusižengimo paaiškėjimo momento (pateikiant nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-15-507/2015, Nr. 2AT-19-648/2022, Nr. 2AT-80-594/2022 ir kt.) buvo formuojama nagrinėjant kur kas kitų rūšių nusižengimus (savavališko valstybinės žemės naudojimo, savavališkos statybos atvejais ir pan.), t. y. nusižengimus, kurių padarymai nėra akivaizdūs be suinteresuotų asmenų skundų, pranešimų, atsakingų institucijų specialaus tyrimo, patikrinimo, susijusių duomenų rinkimo ir analizės ir pan. Kita Institucijos cituojama teismų praktika (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-377-317/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-898/2020) taip pat skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos tuo aspektu, kad minėtose bylose administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti nepraėjus dvejiems metams nuo termino pateikti duomenis pabaigos, t. y. į asmenų daromus nusižengimus Institucijai reaguojant protingu terminu. Iš nurodytų galima išskirti Kauno apylinkės teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-65-1165/2024. Šioje byloje asmuo administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas dėl to, kad nepateikė finansinių ataskaitų už 8 metus. Vis dėlto pabrėžtina, kad nurodyta nutartis nebuvo skundžiama, jos teisėtumas ir pagrįstumas aukštesniuose teismuose nepatikrintas, be to, pats dalykas ‒ finansinių ataskaitų nepateikimas, nėra tapatus dalykas nagrinėjamam atvejui, dėl ko nėra pagrindo vadovautis šia pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuri neturi precedento galios. Taip pat, kaip jau minėta anksčiau, kiti Institucijos nurodomi sprendimai buvo priimti bylose, kuriose nagrinėtos situacijos nėra tapačios apelianto bylai. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju aktualus duomenų nepateikimas Institucijai, kurios pagrindinė veikla valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų ir juose esančių duomenų tvarkymas, kuri turi nuolatinę ir tiesioginę prieigą prie šiose sistemose esančių duomenų. Atitinkamai tai reiškia, kad šios Institucijos žinojimas apie tai, kad jai privalomi teikti duomenys nebuvo pateikti įstatymo nustatytu terminu, atsiranda iš karto po to, kai šis terminas sueina, kadangi atitinkamuose valstybės registruose ir informacinėse sistemose neatsiranda reikiami duomenys. Neginčytina, kad Institucijos reakcija į daromą nusižengimą turėtų būti kuo greitesnė, o valstybė turi rūpintis, kad tam būtų sukurtos ir naudojamos reikalingos techninės ir programinės priemonės.

Sprendžiant dėl trunkamojo administracinio nusižengimo paaiškėjimo momento, svarbu tai, kad PPTFPĮ pakeitimo įstatymu ir jo 2 straipsnio 4 dalis įtvirtino pareigą visiems Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pirmą kartą informaciją apie savo naudos gavėjus JADIS pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., vėliau jie turėjo pareigą atnaujinti šią informaciją JADIS ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl administracinio nusižengimo paaiškėjimo momento, pažymima, kad kaip teisingai nurodoma atsiliepime, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos naudos gavėjų posistemis (JANGIS) pradėjo veikti tik 2022 m. sausio mėn. Tai reiškia, kad VĮ Registrų centras nebuvo užtikrinęs tokiems duomenims pateikti reikalingo techninio funkcionalumo ir nesudarė galimybių laiku įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą. Be to, PPTFPĮ pakeitimo įstatymu įtvirtintas 2019 m. liepos 1 d. terminas, iki kurio turėjo būti įvykdyta tokia pareiga, nebuvo pratęstas, taip pat nebuvo nustatytas naujas terminas šiai įstatymo įtvirtintai pareigai įvykdyti. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantui nebuvo sudaryta reali galimybė įgyvendinti PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą ne tik iki 2019 m. liepos 1 d., bet ir iki 2022 m. sausio mėn., kai pradėjo veikti JADIS posistemis JANGIS). Kita vertus, kaip matyti iš aktualaus teisinio reguliavimo, įstatymo nuostata, pareigos įvykdymą susiejusi su konkrečiu terminu, nebuvo keičiama. Tai leidžia spręsti, kad pasibaigus įstatymo nustatytam terminui (2019 m. liepos 1 d.) ir nesant teisės aktu nustatyto kito (naujo) termino juridinio asmens vadovui pateikti duomenis apie naudos gavėjus, jos įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d. Šioje byloje nustatyta, kad nagrinėjamas nusižengimas pirmą kartą buvo fiksuotas 2025 m. Tokiu būdu laikytina, kad VĮ Registrų centras, kaip JADIS tvarkytojas, paaiškėjimo apie daromą nusižengimą momento negali sieti su administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena ir, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog apeliantui administracinė nuobauda paskirta praleidus bet kokį protingą terminą, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo įstatymo nustatyto termino duomenims apie naudos gavėjus pateikti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija į daromus pažeidimus turi reaguoti protingu terminu, kadangi priešingu atveju duomenų tvarkytojas už duomenų nepateikimą galėtų taikyti administracinę atsakomybę iš esmės neribotą laikotarpį, argumentuodamas tuo, jog tik tuomet patikrino savo paties tvarkomo valstybinio registro duomenis ir nustatė įstatymo reikalaujamų duomenų nebuvimo jame faktą, kas iškreiptų tiek duomenų tvarkytojo veiklos vykdymo, tiek atsakomybės už teisės pažeidimus taikymo principus. Juolab, pagal JADIS nuostatus, numačiusius JADIS funkciją rinkti, kaupti, apdoroti, tvarkyti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti sistemoje kaupiamus duomenis, VĮ Registrų centras, kaip šios sistemos tvarkytojas, nėra tik pasyvus šių duomenų saugotojas, jis turi pareigą tvarkyti ir inventorizuoti šios sistemos duomenis (JADIS nuostatų 10.4; 10.11 punktai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nagrinėjamu atveju aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-495/2026, kurioje išaiškinta, kad pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn už pareigos, kurios įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 1 d., neįvykdymą nėra suderinamas su administracinės atsakomybės realizavimu per protingą terminą. Juo labiau, kad šiuo atveju pažeidimas susijęs su duomenų nepateikimu Institucijai, pagal JADIS nuostatus turinčiai nuolatinę ir tiesioginę prieigą prie valstybės registruose ir informacinėse sistemose esančių duomenų, o jos viena pagrindinių veiklos sričių – tokių duomenų tvarkymas.

Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Institucijos nutarimu S. S. inkriminuoti PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies ir PPTFPĮ pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies bei JADIS nuostatų 13 punkto pažeidimai, tačiau šiuose teisės aktuose yra nustatyti skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms, t. y. pakeitus PPTFPĮ reguliavimą, pirminiai duomenys apie juridinių asmenų naudos gavėjus turėjo būti pateikti iki 2019 m. liepos 1 d., o 10 dienų terminas nustatytas pasikeitusiems duomenims pateikti. Tad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ir šiuo aspektu kyla abejonių, kokius konkrečiai specialius teisės aktus pažeidė apeliantas – ar įstatyme nustatytą pareigą pateikti pirminius duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus iki 2019 m. liepos 1 d., ar pateikti pasikeitusius duomenis per 10 dienų nuo jų pasikeitimo. Juo labiau, byloje nėra duomenų, kad aktualiu laikotarpiu keitėsi Bendrovės naudos gavėjai. Naujausioje teismų praktikoje kaip tik išaiškinta, kad tokių aplinkybių kontekste yra aišku, jog Institucijos surašytame administracinio nusižengimo nutarime nėra išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; prieštaringai nurodyti specialusis įstatymas ir kiti teisės aktai, kuriuose reglamentuoti iš esmės skirtingi terminai, esant skirtingoms aplinkybėms; terminai bendrovės vadovui pareigai įvykdyti nesiejami ir su realia galimybe įgyvendinti šią pareigą. Tai leidžia daryti išvadą, kad inkriminuoto administracinio nusižengimo nutarimo turinys yra neaiškus, prieštaringas, todėl, esant surašytam tokiam ydingam nutarimui, nėra galimybės tinkamai nustatyti pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo baigtumo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-495/2026).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, remdamasis nagrinėjamai bylai aktualia kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ANK 39 straipsnio nuostatas ir nutraukė S. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 223 straipsnio 1 dalį. Dėl nurodytų argumentų Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

valstybės įmonės Registrų centro įgaliotos atstovės Justinos Plėdės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.