Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą dėl VĮ Registrų centro 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Registrų centro 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini) S. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2022 m. MB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje, tuo pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, MBĮ 14 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 7 dalies 7 punktą, 23 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatų 38.2 punktą, 41 punktą, 120.13 punktą, 123 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą S. K. paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad jam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Būtent juridinio asmens vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės (taip pat ir mažosios bendrijos) veikla būtų organizuojama tinkamai. CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo vadovaujamos bendrovės valdymo formą (mažoji bendrija), svarbu įvertinti MBĮ nuostatas, kurių 22 straipsnyje reglamentuojama mažosios bendrovės vadovo atsakomybė. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad vadovas, be kita ko, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi vien tai, kad pareiškėjas nesidomėjo viešai internete visiems asmenims prieinamu MBĮ ir dėl šios priežasties savo neveikimu sukūrė situaciją, kuomet įstatyme imperatyviai jam, kaip juridinio asmens vadovui, numatyta pareiga nebuvo įgyvendinta, jo administracinės atsakomybės nešalina.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, MB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinys už kiekvienus metus Juridinių asmenų registro tvarkytojui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki atitinkamų po finansinių metų einančių metų gegužės 1 d., tačiau šios pareigos S. K. neįvykdė. Pažymėtina ir tai, kad už 2022 m. finansinius metus pareiškėjas finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė tik 2023 m. rugpjūčio 29 d., tačiau, kaip pagrįstai nurodoma Institucijos atstovo atsiliepime, pavėluotas pareigos įvykdymas jo atsakomybės nešalina ir nešvelnina. Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog S. K. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, todėl pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn jis patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (toliau – Įstatymas) nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Taigi, nors dalis pareiškėjo padarytų pažeidimų fiksuojama dar iki 2017 m. sausio 1 d., tai yra iki ANK įsigaliojimo dienos, administracinės nuobaudos skyrimo terminas, teiseną pradėjus po ANK įsigaliojimo, remiantis aptartomis Įstatymo nuostatomis, vertintinas ANK 39 straipsnio kontekste. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra trunkamojo pobūdžio (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-45-744/2018). Šiuo atveju, VĮ Registrų centras administracinio nusižengimo faktą nustatė 2023 m. rugpjūčio 22 d., tuomet ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nesant duomenų apie ankstesnius institucijos pažeidimo tyrimo veiksmus, administracinio nusižengimo protokolo surašymo diena laikytina ir šio trunkamojo nusižengimo nustatymo diena, todėl nusižengimo padarymo laikas protokole fiksuotas tinkamai ir pareiškėjo argumentai dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pabaigos atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde analizuoja ir 2023 m. birželio 1 d. ANK 223 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2021 3 straipsnio nuostatas kaip jo atsakomybę šalinančias aplinkybes. Atmetant šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, pažymėtina, jog ANK 223 straipsnyje numatyti veiksmai kaip administracinis nusižengimas reglamentuojami jau nuo 2017 m. liepos 1 d., tai yra ANK įsigaliojimo dienos. Vien tai, kad po šio teisės aktų rinkinio įsigaliojimo tam tikra apimtimi keitėsi ANK 223 straipsnio nuostatos, pareiškėjo atsakomybės niekaip nešalina. Nuo 2023 m. birželio 22 d. ANK 223 straipsnio 2 dalies redakcija keitėsi tik už joje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatytos sankcijos ribose. Šiuo atveju, trunkamojo administracinio nusižengimo faktas paaiškėjo administracinio nusižengimo protokolo surašymo dieną (2023 m. rugpjūčio 22 d.), taigi jau po minėto straipsnio pakeitimo, todėl pareiškėjui administracinė nuobauda pagrįstai ir teisėtai paskirta pažeidimo nustatymo dieną numatytos sankcijos ribose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas skunde cituoja 2023 m. birželio 1 d. ANK 223 straipsnio ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2021 3 straipsnio nuostatas, tačiau šiose nuostatose numatyta, kad jis taikomas 2022 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių dokumentams, nurodytiems ANK 223 straipsnio 3 dalyje, tačiau šiuo atveju pareiškėjas atsakomybėn traukiamas ne pagal šio straipsnio 3, o pagal 2 dalį. Dėl šios priežasties ir šie nurodyti skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą nėra. Pareiškėjui administracinė nuobauda, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskirta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, lygi minimaliam sankcijoje numatytam nuobaudos dydžiui, todėl pagrindo manyti, kad pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga, per griežta ir neatitinkanti ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, taip pat nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmetamas, o Institucijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimas, kuris yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. skundą atmesti ir VĮ Registrų centro 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.