Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Petreikei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui D. P., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė E. B. palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai paaiškino, kad poreikis kreiptis iškilo dėl dukros didėjančių poreikių. Šiuo metu išlaikymas su pritaikyta indeksacija dukrai yra teikiamas 429 Eur dydžio. Dukrai atsiradę nauji poreikiai: psichologo pagalba, atsiradęs poreikis naudotis korepetitoriaus paslaugomis, stiprinant matematikos pradmenis, dukrai reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas, taip pat reikalingas dukros kambariui remontas dėl atsiradusio pelėsio, kurio išnaikinti ieškovei nepavyksta. Neneigė aplinkybių, jog dukros matematikos pažymiai negerėja ir naudojantis korepetitoriaus paslaugomis. Dukros matematikos semestro įvertinimas išėjo neigiamas, numatytos pataisos. Dukra yra praleidusi nemažai pamokų, nes serga, tačiau pamokos yra pateisintos. Dukra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo neišlaikė. Mokymosi spragos dukros yra atsiradusios iš anksčiau. Pripažino, kad dukra 2022 m. turėjo mokslo spragų, tačiau korepetitoriaus paslaugų tuo metu dukrai dar nereikėjo. Mokymo įstaiga suteikia paslaugą pasinaudoti dalykų mokytojų teikiamomis konsultacijomis, tačiau jos vyksta per dukros kitas pamokas arba per šokių būrelio laiką, todėl nedažnai dukra pasinaudoja konsultacijomis. Psichologo paslaugos dukrai reikalingos, o poreikis joms iškilo jau senai, tačiau 2022 m. šio poreikio dar nebuvo. 2022 m. lankėsi Kaune dėl vaiko (duomenys neskelbtini), tuo metu buvo pasakyta, jog dar anksti, tačiau vaiką reikia stebėti ir galimai paauglystėje (duomenys neskelbtini) gydymo gali reikėti. Transporto išlaidos patiriamos, nes kartais dukrą vežą į mokyklą, būrelius, kad vaikas į mokyklą suspėtų. Tarp namų ir mokyklos atstumas yra tikrai nedidelis, tačiau dukra paauglė, todėl kol išsimaudo, susiruošia į mokyklą, trūksta laiko, todėl tenka vežti automobiliu į mokyklą. Į būrelius vežioja dėl saugumo, nes dukra yra graži mergina, o viešuoju transportu važiuoja įvairaus socialinio sluoksnio asmenys, todėl būna atvejų, kuomet prie dukros kabinėjasi. Taip pat į būrelius veža tiek ir dėl saugumo, kad žiemą dukra nepaslystų ir pan. Dukra rimtesnių sveikatos problemų neturi, tačiau žolelių pagrindu geria (duomenys neskelbtini) vaistus – tiek dieninius, tiek naktinius. Paaiškindama pirkinius, perkamus vaistinėse, kurie tam tikrais laikotarpiais yra perkami kasdien, teigė, jog buvo pirkti veido prausikliai, kitų pirkinių neatsimena, paaiškinti plačiau negali. Pastebėjo, jog dukrai 2023-2024 m. nustatyta (duomenys neskelbtini). 40 Eur skiriama asmens higienai: prausikliai, šampūnai, kondicionieriai, dantų priemonės. Grožio priemonės: kvepalai, makiažą dukra darosi kiekvieną dieną. Plaukų priežiūra – dukra kiekvieną mėnesį lankosi pas kirpėja, atliekamas techninis sruogelių dažymas. Pastebėjo, jog dukrai atliekamas veido valymas, tačiau šios išlaidos ieškinyje net nėra nurodytos ir tai būtų papildomos dukros išlaidos, taip pat kas mėnesį atliekama nagų korekcija/lakavimas, o tai sudaro 30 Eur išlaidas. Išlaidas: laisvalaikis ir socialinis gyvenimas (filmas, apsilankymas ledo arenoje), poilsis (kartą per metus išvyksta į kaimyninę šalį (Latvija, Lenkija) prie jūros) ir nenumatytos išlaidos (dukra paprašo pinigų apsilankyti kavinėje kavos, pyrago pasivaišinimui). Vaikas turi daug draugų, todėl dalyvauja jų gimtadieniuose ir patiriamos kitos išlaidos: dovana 33 Eur, gėlių puokštė – 28 Eur. Dukra pati švenčia savo gimtadienius – išlaidos susidaro apie 300 Eur. Dukrai vedami dienpinigiai, skirti dukros maistui, praleisti laisvalaikiui. Ryšys – 73 Eur, dukrai išsimokėtinai yra įgytas mobilaus ryšio telefonas Iphone 15 pro max, nes visuomet dukra naudojosi būtent Iphone, mokamas telefono draudimas, ryšio planas ir interneto paslaugos ir gpt paslaugos. Jis naudojamas mokymosi reikmėms, naujausių makiažo tendencijų ieško, o nemokamos versijos dukrai nepakanka. Taip pat patiriamos neflix išlaidos, nes jis prijungtas prie dukros televizoriaus. 2025 m. 04-07 mėn. išlaidos audiotekai, kuomet reikėdavo mokykloje atsiskaityti perskaitytas knygas, todėl dukra jas persiklausydavo. Gimnazijai išlaidas sudaro išvykos su klase, kur kas mėnesį kartą vyksta į muziejų ir t.t. Neneigė, jog išlaidos mokymosi įstaigoje buvo ir 2022 m., tačiau didėjant vaikui, gilėja mokymosi programos, todėl ir išlaidos didėja. Perkamos pratybos, uniforma, kitos kanceliarinės priemonės. Į klasės fondą kas mėnesį neša po 5 Eur. Šuo įgytas dėl dukros gerovės, sveikatos būklės. Taip pat pastebėjo, jog dukra greitai taps pilnametė, todėl bus išlaidos transporto priemonei įgyti. Dukra pas psichologą lankosi 2-3 kartus kas mėnesį, o 1 karto apsilankymas kainuoja 35 Eur. Poreikis psichologei iškilo praeitų metų gale, šių metų pradžioje, tačiau mergaitė ir anksčiau buvo jautri. Korepetitoriaus paslaugos kaina – 20 Eur viena pamoka. Taip pat ateityje galimai reiks papildomai mokinantis chemiją ir fiziką. Kambario remonto kaštus meistras buvo paskaičiavęs apie 800 Eur už remonto darbus. Atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, papildomų išlaidų dukrai, dukros išlaikymui nepatiria, kartą yra pavaišinęs dukrą pietumis. Pačios mėnesio pajamos sudaro: darbo užmokestis apie 1 500-1 600 Eur, 429 Eur išlaikymas ir vaiko pinigai 129 Eur. Kas mėnesį bankui moka 425 Eur paskolos dalį. Pažymėjo, jog prie jos su dukra pragyvenimo prisideda ir jos tėvai, kurie perka maistą, duoda pagamintą vaikui. Nuo 2022 m. iki šios dienos pačios finansinė padėtis pagerėjo, pajamos yra padidėjusios. Teigė, jog atsakovo finansinė padėtis taip pat yra pagerėjusi lyginant su 2022 m., nes šiuo metu yra įrenginėjama pavėsinė prieš renovuojamą gyvenamąjį namą, žemės sklype sodinamos tujos, o paveldėtas namas yra dideliu mastu renovuojamas.

Teismo posėdžio metu ieškovės E. B. atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai pažymėjo, jog šiuo metu yra iš esmės pasikeitę šalių dukros poreikiai. Atsirado poreikiai korepetitoriams, psichologo paslaugoms. Atsirado būtinybė (duomenys neskelbtini) gydymui, dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini). Mano, kad 429 Eur teikiamas išlaikymas nebeužtikrina dukros poreikių. Teismas neturėtų apsiriboti vien minimalių poreikių tenkinimo dydžiu, kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra prasta, priešingai – ji yra gera. Atsakovas mažai bendrauja su dukra, tačiau nėra jokių įrodymų, jog atsakovas skirtų išlaikymą kita forma, nedalyvauja dukros gyvenime, ugdyme, todėl papildomų išlaidų, susijusių su dukros išlaikymu, nepatiria. Visa našta su dukros rūpinimusi, auklėjimu ir t.t., tenka ieškovei.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. P. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad bendraujant su psichologe, kuri pati jį susirado, sužinojo, kad dukra nelanko mokyklos, praleidžia daug pamokų. O pamokas dukra praleidžia, nes reikia rūpintis šuniuku. 2022 m. dukros gyvenime, ugdyme nedalyvavo, nes buvo užsiėmęs, buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Mano, kad dukrai psichologinė pagalba nėra reikalinga, o konsultacijos reikalingos tik kaip papildoma medžiaga kreiptis į teismą. Pastebėjo, jog pati dukra kartais ignoruoja susitikimus su juo. Teigė, jog dukrai siūlė nueiti į kavinę „Čili pica“, tačiau dukra pasakė, kad „tik pickepiai kepa, mes važiuojame valgyti į Frenkelį, kur bosai maistą ruošia“. Paties poreikiai yra mažesni/žemesni, nei pačios dukros. Mano, jog mokamas 429 Eur išlaikymas yra pakankamo dydžio. (duomenys neskelbtini) gydymas dukrai yra bereikalingos išlaidos, nes kitur yra leidžiami pinigai. Šuniuką įsigijo brangų, nors galėjo šunį pasiimti iš prieglaudos. Nurodė, jog dukrai anksčiau duodavo pinigų, nusivesdavo kartu papietauti, pasveikindavo dukrą su gimtadieniu. Dėl matematikos papildomų specialistų poreikio – paties poreikio neneigia, tačiau pastebėjo, jog dukra dėl įsigyto šuniuko neina ir nelanko pamokų. Teigia, jog nuo 2022 m. paties finansinė padėtis nėra pagerėjusi. Namas renovuojamas nuo 2019 m., šiuo metu jis tik griaunamas, namas perstatomas paties darbu, pavėsinę įsigyti padėjo draugės tėvai. Darbinės pajamos šiuo metu siekia 1 080 Eur. Taip pat kas metus gauna 400 Eur už nuomojamą žemės sklypą. 2023 m. už simbolinę kainą įsigijo žemės sklypą iš kaimyno. Pirko šį sklypą iš savo ir draugės santaupų. Šiuo metu pats Lietuvoje nelabai turi darbų, dirba ne kiekvieną dieną. Poreikio gauti kitų pajamų nėra. Pačiam pragyventi lieka apie 600 Eur, tačiau draugės tėvai, kurie yra ūkininkai, jiems padeda pragyventi. Gyvenimo draugė šiuo metu niekur nedirba. Teigė, jog turi augintinių, draugė iš savo finansų prieš 8 mėnesius įsigijo pudelį. Didesnių sveikatos problemų neturi, yra turėjęs (duomenys neskelbtini). Teigė, jog šiuo metu įmonė dirba nuostolingai. Atsakovas savo darbu išlaidų dukros kambario remontui negali dengti ir nedengtų, nes jis moka 429,00 Eur dydžio išlaikymą.

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Lina Petreikė palaikė pateiktą 2026 m. gegužės 18 d. išvadą Nr. 6SD-5185 (DOK-30598). Teigė, jog, institucijos manymu, išlaikymo dydis 550 Eur bus pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka vaiko poreikius ir interesus. Mergaitės amžius didėja, poreikiai didėja tiek laisvalaikiui, tie rūbams, tiek avalynei bei pačiam pasirengimui tampant pilnamete. Pastebėjo, jog vaikas baigė makiažo kursus, kas galimai yra investiciją į jos ateitį, į galimą jos darbinę veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametę dukrą A. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, greitu laiku sukaks (duomenys neskelbtini) metų.

Kaip nustatyta byloje, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6643-291/2022 patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys buvo susitarusios, jog D. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. Ž. nuo 2022 m. birželio 1 d. teiks kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 330,00 Eur kas mėnesį, iki vaiko pilnametystes, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybes nustatyta tvarka, atsižvelgtam į infliaciją, taip pakeičiant Šiaulių apylinkes teismo Šiaulių rūmų 2019 m lapkričio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6647-907/2019, nustatytą D. P. nepilnamečiam vaikui dukrai A. Ž. teikiamą išlaikymo dydį.

Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 330,00 Eur iki 550,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumokant vaiko motinai E. B., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos detalizavo tiek ieškinyje, tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių dukra šiuo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis – 330 Eur/429 Eur su indeksavimu per mėnesį nebeatitinka vaiko poreikių.

Ieškovė nurodė, kad nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, kurioje šalys susitarė dėl 330 Eur dydžio vaikui teiktino išlaikymo, iki šio ieškinio pateikimo iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės – šalių nepilnametės dukros A. Ž. poreikiai padidėjo – atsirado poreikis korepetitoriui, reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas, išaugo poreikis kosmetikai ir t.t.

Ieškovė bei jos atstovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos, atsirado papildomos išlaidos – kosmetikai, ugdymui (ugdant savo mėgstamą veiklą susijusią su makiažu) ir kt.

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. eSP-6643-291/2022, faktinė situacija iš esmės galėjo pakisti, tris metus išlaikymo dydis nepilnamečiam vaikui nesikeitė, keitėsi tik jo indeksavimas.

Ieškovės teigimu, dukra jau paaugo, yra paauglė, pasikeitė vaiko poreikiai, padidėjo socialiniai poreikiai, laisvalaikis, taip pat vaikui reikalingi korepetitoriai ir t.t.

Sutiktina su ieškovės pozicija, jog nepilnamečiam vaikui augant gali pasikeisti/pasikeičia vaiko poreikiai, užklasinė veikla ir t.t., tačiau tik šie pokyčiai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, jog tokiu būdu iškilo būtinybė spręsti klausimą dėl išlaikymo padidinimo. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog vieni būtinieji vaiko poreikiai, vaikui augant, pasikeičia kitais, vieni poreikiai tam tikru laikotarpiu yra didesni, kitu laikotarpiu jie nebėra dideli ir pan. Be to, CK 3.3 straipsnio, nustatančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Viena paminėto principo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje – jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Taigi, tam tikras išaugusias išlaidas gali padengti ir padengia taikytinas išlaikymo sumos indeksavimas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan.

Išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1 153,00 Eur; atskaičius mokesčius – 846,00 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 330 Eur iki 550 Eur per mėnesį. Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. sudaro 129,50 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ji gauna 129 Eur dydžio išmoką (vaiko pinigus).

Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 716,50 Eur (846,00 Eur – 129,50 Eur = 716,50 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 358,25 Eur iš kiekvieno iš tėvų (716,50 Eur/2 = 358,25 Eur).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas dukrai išlaikymą teikia, pritaikius indeksaciją – 429 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnametės dukros poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovė su nepilnamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas, kurį laiką didžiąją laiko dalį praleisdavo (duomenys neskelbtini), šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovas su dukra nebendrauja, papildomai lėšų dukrai neskiria, yra kartą su dukra nuėjęs į kavinę. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė fakto, jog šiuo metu su dukra nebendrauja, nes kartais pati dukra jį ignoruoja. Pastebėjo, jog dukros poreikiai yra didesni nei jo paties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis, ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo/padidinimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Teismas pažymi, kad A. Ž. greitai sukaks (duomenys neskelbtini) metų, šalių dukra yra paauglė, kuriai šiuo laikotarpiu yra svarbus jos pačios identitetas, kintanti išvaizda ir pan. Dukra bylos nagrinėjimo metu baigė (duomenys neskelbtini) gimnazijos klasę ((duomenys neskelbtini) klasę). Akivaizdu, jog tokio amžiaus vaiko poreikiai gali būti pakitę ir būti didesni nei jie buvo 2022 m., kai šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, jog dukrai iškilo poreikis (duomenys neskelbtini) gydymui, kuris yra būtinas. Grįsdama šias aplinkybes, ieškovė į bylą pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame užfiksuota, jog šalių dukrai reikalingas gydymas (duomenys neskelbtini), kurio kaina 1000 Eur, 1 vizitas – paveržimas, kaina – 70-80 Eur (reikalingumas apie 10 k.), breketų nuėmimas – apie 120 Eur ir t.t. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat teigė, jog dukrai diagnozuota (duomenys neskelbtini), kuriai paūmėjus reikalinga vartoti vaistus, taip pat, dukrai bręstant, iškilo problemos su oda, todėl dukrai reikalingos kosmetologo paslaugos ir t.t.

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukros A. Ž. poreikių tenkinimui ieškovės nurodoma suma yra kiek per didelė (CPK 178, 185 straipsniai).

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos siekia nuo 1 447,50 Eur/mėn. iki 4 839,27 Eur/mėn. (iki mokesčių). Ieškovė savo vardu turi registruoto nekilnojamąjį turtą – 4 kambarių butą (duomenys neskelbtini), už kurį kas mėnesį yra mokamos įmokos už prisiimtą kreditą jam įsigyti. Taip pat ieškovės vardu yra registruotos transporto priemonės – Hyundai Sonata, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Chevrolet Volt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu teigė, jog pačios finansinė padėtis lyginant su 2022 m., yra pakitusi – pagerėjusi.

Atsakovas D. P. yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas (akcijų vertė siekia 2 500 Eur), kas mėnesį darbo pajamos siekia nuo 1 220,80 Eur iki 1 878,36 Eur (iki mokesčių). Iš atsakovo pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, jog 2025 m. balandžio mėnesį jam buvo išmokėtas 14 609,76 Eur dydžio darbo užmokestis (po mokesčių). Atsakovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto – 9 žemės sklypus bei 1 gyvenamąjį namą su priklausiniais, kuriuos yra įgijęs 2020 m. liepos 9 d. pagal paveldėjimo teisės liudiją. Vienintelis 0,07 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2023 m. gegužės 31 d. pagal pirkimo – pardavimo nutartį Nr. 1598. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Renault Trafic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog šiuo metu jo finansinė padėtis yra suprastėjusi lyginant su 2022 m., kadangi jis tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), o dabar gyventi grįžo į Lietuvą ir Lietuvoje dirba, kur darbų nėra pakankamai daug, tad darbinės pajamos nėra didelės.

Teisminio nagrinėjimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad jiems pragyventi padeda: ieškovei – jos tėvai, atsakovui gyvenimo draugės tėvai, kurie yra ūkininkai. Abu teigė, jog kitų išlaikytinių nė vienas neturi, abu yra sveiki ir darbingi asmenys.

Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši: abu turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (atsakovas didžiąją dalį nekilnojamojo turto yra paveldėjęs, kurį, kaip pats teigė teismo posėdžio metu, po truputį ūkio būdu renovuojasi), abu turi transporto priemones (ieškovė – 3, atsakovas – 1), atsakovas yra (duomenys neskelbtini) akcininkas, įmonė iki 2024 m. dirbo pelningai (81 492 Eur pelnas), nuo 2025 m. nuostolingai (-42 422 Eur nuostolis). Teismas vertindamas šalių turtinę padėtį, kartu pastebi, jog šalių turtinė padėtis iš esmės priklauso nuo šalių valios, vedamo gyvenimo būdo ir t.t. Teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, atsakovo pozicija dėl savo finansinės padėties nebuvo nuosekli ir vertintina kaip deklaratyvi, t. y. teigė, jog šiuo metu pats Lietuvoje nelabai turi darbų, dirba ne kiekvieną dieną, tačiau kartu pažymėjo, jog poreikio gauti kitų pajamų nėra; draugės tėvai, kurie yra ūkininkai, jiems padeda pragyventi. Sutiktina, jog draugės tėvai gali prisidėti prie atsakovo ir jo gyvenimo draugės pragyvenimo, tačiau įvertinus tai, jog atsakovas yra suaugęs, subrendęs vyras, neturintis sveikatos problemų, manytina, jog turėtų ir galėtų savo pakankamo dydžio gaunamomis pajamos pasirūpinti pats, taip užtikrinamas tiek savo pragyvenimą bei tinkamai prisidėdamas prie savo dukros išlaikymo (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, susijusios su savo turtine padėtimi, leidžia teismui abejoti, tikrąją atsakovo turtine padėtimi ir gaunamomis pajamomis. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad įvertinus tai, jog atsakovui gaunant 1 080,44 Eur darbo užmokestį ir kas mėnesį dukrai teikiant 429 Eur dydžio išlaikymą, pačiam su gyvenimo drauge, kuri šiuo metu niekur nedirba, liekanti piniginė suma pragyvenimui dviem asmenim kas mėnesį sudaro 651,44 Eur, kas laikytina, jog iš tokių piniginių lėšų pragyventi dviem asmenim yra itin sunku, tačiau atsakovui papildomai dirbti ir užsidirbti ir tokiu būdu gauti kitų pajamų poreikio nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, vertinant tai, jog atsakovas nors ir savo jėgomis ūkio būdu renovuoja paveldėtą namą, kur įsigyjamos statybinės medžiagos kainuoja, o gyvenimo draugė, kuri niekur nedirba ir negauna pajamų, prieš 8 mėnesius įsigijo pudelį, kurio ne tik įsigijimas, tačiau ir priežiūra ir išlaikymas taip pat kainuoja ir yra skiriamos piniginės lėšos, teismui leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, jog iš tiesų atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų, kuriomis jis disponuoja.

Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis protingumo principu, teismo vertinimu, vis dėlto 550 Eur išlaikymo suma, priteisiant ją iš atsakovo D. P., neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (CPK 178, 185 straipsniai).

Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į įrodymų visumą. Nors ieškovė teikė argumentus, kad 1 100 Eur suma yra reikalinga ir skiriama vaiko išlaikymui, tačiau įvertinus tai, jog ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro apie 1 600 Eur, iš kurių paskolai dengti kas mėnesį sumokama 425 Eur suma, ieškovės pragyvenimui ir poreikiams patenkinti liekanti suma kas mėnesį sudaro vos 633 Eur (kas yra dvigubai mažesnė suma, nei ieškovė teigia, jog reikalinga dukros poreikiams patenkinti), todėl teismo vertinimu, ieškovė iš esmės tikėtina tokių išlaidų dukrai nepatiria. Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog jos pačios ir šeimos poreikius tenkinti jai padeda jos tėvai, tačiau šios aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismui vertinant ieškovės nurodytas dukros poreikių patenkinimui reikalingas sumas, pripažintina, jog kai kurios nurodytos sumos galimai gali būti ir mažesnės, kaip pvz. skirtos asmens higienai ir asmeninei priežiūrai, gimnazijai ir kt. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vaikui augant, jo poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiame kontekste visų pirma pastebėtina, jog tiek 2022 m., tiek 2026 m. dukros šie poreikiai egzistavo, ir jiems patenkinti šalys buvo susitarusios dėl konkretaus 330 Eur dydžio išlaikymo. Tai, jog minėti poreikiai iš esmės išsaugo, byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Be to, įvertinus šalių vaiko amžių, tikėtina, jog dukra nupirktomis kanceliarinės priemonės (kaip skaičiuotuvas, liniuotė ir pan.) naudojasi tikrai ne vienerius metus, todėl papildomos išlaidos nėra patiriamos/patiriamos mažesne suma, nei nurodo ieškovė. Taip pat pastebėtina, jog daugelis tiek vadovėlių, tiek pratybų sąsiuviniai jau yra skaitmenizuoti, taip pat ir mokymo bei mokymosi procesai iš dalies vyksta naudojant tam tikras mokymosi platformas, kurių dalį mokykla teikia moksleiviams nemokamai, todėl ir tokiu būdu papildomos išlaidos nėra patiriamos (CPK 178, 185 straipsniai). Atskirai paminėtina, jog ieškovė į bylą pateikė įrodymus, jog kas mėnesį nuo 2025 m. balandžio iki 2025 m. liepos mėn. po 9,99 Eur buvo patirtos išlaidos „Audioteka“, t. y. kaip teigė teismo posėdžio metu ieškovė, tai platforma, kur knygos pateiktos audio forma. Pripažintina, jog tai yra modernus būdas perskaityti/perklausyti dar daugiau knygų, tačiau įvertinus tai, jog šalių dukra yra moksleivė, vis dėl to jos prioritetas turėtų būti knygas perskaityti, ir ypač knygas, kurias privaloma perskaityti pagal ugdymo programą, o ne jas persiklausyti. Dėl paminėtų priežasčių prioritetas turėtų būti teikiamas knygų skaitymui fiziniu būdu, kas leistų ne tik kas mėnesį sutaupyti tam tikrą piniginių lėšų sumą, tačiau vaikas ugdytų savo rašymo įgūdžius ir pan., todėl teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti priskirtos prie būtinųjų poreikių tenkinimo, o laikytinos išlaidos, kurios leidžia šalių vaikui lengvesniu būdu pasiekti norimo rezultato – be didesnių pastangų būti susipažinusiam su knygos turiniu (CPK 178, 185 straipsniai).

Išlaikymo išlaidų dydį vertinant apibendrintai, akivaizdu, jog tam tikros išlaidos atskirais mėnesiais gali svyruoti, t. y. skalbimo priemonių, kvepalų, kai kurios kosmetikos ir pan. gali pakakti ir tikėtina, jog pakanka tikrai ne vienam mėnesiui, kaip ir išlaidos mokyklinėms priemonėms ir t.t. (CPK 185 straipsnis). Be to, išlaidos transportui – 20 Eur kas mėnesį gali siekti ir mažesnes sumas, nes remiantis viešai prieinamais duomenimis: https://busturas.lt/apie-autobusu-bilietus/siauliu-miesto-viesojo-transporto-bilietu-kainos/ (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog moksleivio mėnesinis bilietas kainuoja 6,50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog dukrą į būrelius vežioja dėl saugumo, nes dukra yra graži mergina, o viešuoju transportu važiuoja įvairaus socialinio sluoksnio asmenys, todėl prie dukros būna atvejų, kuomet prie jos kabinėjasi, taip pat dėl saugumo, kad žiemą dukra nepaslystų ir pan. Šiame kontekste teismas pastebi, jog tikėtina, kad ne 2025 m. dukra pradėjo būti vežiojama į būrelius, ji buvo vežiojama ir 2022 m., todėl negalima daryti išvadų, jog šioje apimtyje dukros poreikiai ženkliai išaugo. O ieškovės ir jos dukros pasirinkimas nevykti į būrelius viešuoju transportu yra nulemtas jų pačių apsisprendimu, nes įvairaus socialinio sluoksnio asmenys egzistuoja ne tik viešajame transporte, bet ir gatvėje, prekybos centre ir t.t., todėl prie dukros asmenys gali priekabiauti bet kurioje aplinkoje, kurioje yra socialinė bendruomenė. Be to, dukros vežiojimas į ugdymo įstaigą ir dėl to galimai patiriamos papildomos išlaidos, teismo vertinimu, lemia ne šalių dukros poreikių užtikrinimas, o pačios dukros galimai nulemta veikla, kuri nėra pakankamai suplanuota ir pan., kadangi vaikui įvertinus savo laiką, reikalingą prausimuisi, makiažo darymui ir pan., atitinkamai galima atsikelti anksčiau ir laiku viską suspėti bei laiku nuvykti į ugdymo įstaigą, išvengiant atskiro vaiko vežimo automobiliu (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas taip pat vertindamas, kaip teigia ieškovė, išaugusių poreikių dydį, pastebi, jog tam tikri poreikiai yra susidarę, patirti, jau prieš pat kreipimąsi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, ar jau iškėlus bylą teisme (kaip pvz. byla teisme iškelta: 2026 m. vasario 11 d., šuo įsigytas 2026 m. kovo 4 d.). Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dukros kambaryje reikalinga atlikti remontą dėl atsiradusio pelėsio, tačiau neatlikusi remontų, ieškovė pateikė įrodymus, jog 2026 m. balandžio 10 d. įsigijo vaiko kambario baldus už 2 000 Eur. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog iš tiesų buvo poreikis dukros baldus keisti, jog juos reikėjo keisti prieš remontus, nėra duomenų, kodėl baldai negalėjo būti pakeisti po remontų ir pan. (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi šios aplinkybės leidžia teismui daryti prielaidą ir leidžia abejoti iš tiesų patiriamomis realiomis dukros poreikiams skirtomis lėšomis bei leidžia teigti, jog dalis išlaidų yra/buvo dirbtinai padidintos, siekiant įrodyti išaugusias dukros išlaikymui reikalingas išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė nuogąstavimus dėl išlaidų, susijusių su šuns įsigijimu, nurodydamas, jog galėjo dukra pasiimti šunį iš prieglaudos, tokiu būdu nebūtų atsiradusių papildomų pakankamai ženklių išlaidų, nors neneigė aplinkybių, jog paties draugė prieš 8 mėnesius taip pat įsigijo šunį – pudeliuką, tačiau kiek jis kainavo, kainos įvardinti negalėjo, teigdamas, jog tai draugės pinigai.

Teismo vertinimu, augintinio įsigijimas ir jo turėjimas yra susijęs su vaiko laisvalaikio organizavimu, jo pomėgiais, gabumų lavinimu, emocinės ir psichologinės būklės gerinimu, todėl tokios išlaidos gali būti įtraukiamos į vaiko poreikius, tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad vaiką auginantis asmuo (nagrinėtinu atveju ieškovė) tūrėtų/turėjo apgalvoti, kokios įsigyjamo gyvūno išlaikymo sąnaudos, kas rūpinsis jo priežiūra ir pan., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai, taip pat įvertinti galimybes juo pasirūpinti, tačiau taip, jog nenukentėtų kiti vaiko užimtumai, galimai ir kiti tenkinti svarbesni vaiko poreikiai. Nagrinėtinu atveju atsakovas išreiškė nuogąstavimus, jog dėl šuns priežiūros dukra praleidžia pamokas ir taip nukenčia dukros ugdymas, o tai, teismo vertinimu, nėra pateisinama, juolab dukros matematikos baigiamasis balas buvo neigiamas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog veislinio gyvūno įsigijimas ir dėl mitybos ypatumų patiriamos išlaidos, kurios nėra patiriamos įprastai laikant gyvūną, kai gyvūno įsigijimas nebuvo derintas tarp tėvų, neturėtų būti perkeliamos atsakovui (CPK 178, 185 straipsniai).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į lėšas, susijusias su laisvalaikio ir poilsio užtikrinimu, įtraukiamos lėšos, kurios skiriamos smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, t. y. kišenpinigiai. Šie yra lėšos, kuriomis vaikas savarankiškai disponuoja užtikrindamas savo būtinus interesus. Pavyzdžiui, kišenpinigiais gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir pan. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Ieškovė pateikė įrodymus, jog kasdien dukrai yra pervedama po 5 Eur ir daugiau. Teismo posėdžio metu teigė, jog kišenpinigiai skirti dukrai pavalgyti, taip pat praleisti laisvalaikiui – dukrai būnant mieste, reikia pinigų pasibūti su draugais kavinėje, nueiti papramogauti ir t.t. Taip pat teigė, jog dukra turi daug draugų, dalyvauja jų gimtadieniuose, todėl patiriamos kitos išlaidos: dovana 33 Eur, gėlių puokštė – 28 Eur. Dukra pati švenčia savo gimtadienius – išlaidos susidaro apie 300 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog išlaidos poilsiui kas mėnesį sudaro 40 Eur, laisvalaikis ir socialinis gyvenimas – 30 Eur, nenumatytos išlaidos (smulkūs poreikiai) – 20 Eur, maistas (namuose, pietūs mokykloje, užkandžiai) – 260 Eur, šokių pamokos (fizinis ugdymas ir socialinis ugdymas) – 75 Eur. Akivaizdu, jog ieškovė į dukros poreikius įtraukė: skirtinas lėšas tiek poilsiui, tiek laisvalaikiui, socialiniam gyvenimui ir nenumatytoms išlaidoms, t. y. iš esmės to paties poreikio tenkinimui išlaidos įtraukiamos, taigi jos iš esmės dubliuojasi ir, teismo vertinimu, kas mėnesį patiriamos mažesnės nei nurodytos ieškinyje (CPK 178, 185 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, jog vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo ribas apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas (motina) privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas (motina), turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, civilinėje byla Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė nurodo, kad ryšio paslaugos: telefonas, ryšio planas, internetas kas mėnesį sudaro 73 Eur dydžio išlaidas. Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog dukrai išsimokėtinai yra nupirktas mobilaus ryšio telefonas Apple iPhone 15 Pro Max, kur iš UAB „Bitė“ sąskaitos matyti, jog kas mėnesį yra moka po 36,64 Eur, taip pat kas mėnesį mokamas minėtos įrangos draudimas po 14,99 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog dukrai išsimokėtinai yra įgytas mobilaus ryšio telefonas Iphone 15 pro max, nes visuomet dukra naudojosi būtent Iphone, mokamas telefono draudimas, ryšio planas ir interneto paslaugos ir gpt paslaugos. Konkretindama gpt poreikį ir patiriamas išlaidas už jį, ieškovė teigė, jog jis naudojamas mokymosi reikmėms, ieško naujausių makiažo tendencijų, o nemokamos versijos dukrai nepakanka, taip pat patiriamos neflix išlaidos, nes jis prijungtas prie dukros televizoriaus.

Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, jog paties poreikiai yra mažesni nei dukros, pastebėjo, jog dukra kritikuoja tėvo pasiūlytas kavines, teigdama, jog jos nėra tinkamo lygio ir pan. Teismas pastebi, jog vaiko pretenzijos į prabangą gali būti tenkinamos tik tuomet, jeigu tėvų (tėvo ar motinos) turtinė padėtis tai leidžia, tačiau reikalauti iš kito tėvo prisidėti prie prabangos prekių pirkimo šiuo atveju būtų neracionalu. Todėl ieškovės paaiškinimas, jog dukrai nupirktas mobilaus ryšio telefonas Iphone 15 pro max, nes visuomet dukra naudojosi būtent Iphone, negali būti vertinamas, kaip racionalus sprendimas, kadangi, kaip visuotinai yra žinoma, minėtos firmos mobilaus ryšio priemonės yra ženkliai brangesnės nei kitų gamintojų, o tiesioginę funkciją – skambinti, rašyti sms, naudotis internetinėmis programomis ir t.t., atlieka visi mobilaus ryšio telefonai, taigi galimos ir alternatyvos. Teismo vertinimu ir dukros „ChatGPT“ išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos, kadangi visų pirma ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog dukrai nepakanka nemokamos šio įrankio versijos, visų antra, be šio įrankio yra ir kitos analogiško pobūdžio alternatyvos, kuriomis vėlgi yra galimybė naudotis nemokamai, kaip pvz.: „Google Gemini“, „Astra AI“, „Notebook LM“ ir pan. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismo vertinimu, išlaidos ryšio paslaugoms yra išaukštintos.

Ieškovė, grįsdama išaugusius dukros poreikius, teigė, jog yra atsiradęs poreikis naudotis korepetitoriaus paslaugomis, stiprinant matematikos pradmenis, kas mėnesį tai sudaro 240 Eur išlaidas. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė galimo matematikos specialistų papildomo poreikio ir papildomos pagalbos dukrai, tačiau pastebėjo, jog dukra dėl įsigyto šuniuko neina ir nelanko pamokų. Sutiktina, jo atsakovo pozicija, ką jau teismas yra pažymėjęs, jog augintinio įsigijimas ir rūpinimasis juo negali trukdyti šiuo metu pagrindinei dukros veiklai – mokymuisi, tačiau nagrinėtinu atveju, yra būtent taip. Teismo vertinimu akivaizdu, jog turint mokymosi spagų, siekiant jas užpildyti, moksleiviui gali nepakakti pamokų metu gaunamų specialistų/mokytojų paslaugų/pagalbos ir gali kilti poreikis naudotis korepetitoriaus paslaugomis, tačiau teismo vertinimu, visų pirma, pats vaikas, kuris jau yra pakankamai brandus, turi dėti visas pastangas ir atitinkamai veikti, siekiant be papildomų finansinių išlaidų gauti kuo daugiau reikiamos pagalbos tiek iš mokytojų, tiek ir galimai iš savo draugų, klasiokų ir siekti pažangiai lankyti pamokas, jų nepraleidžiant ir pan. Nagrinėtinu atveju ieškovė neneigė, jog dukra yra praleidusi daug pamokų dėl sveikatos problemų ir pan. Teismas pastebi, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinybę dukrai per savaitę konkrečiai 3 kartus naudotis korepetitoriaus paslaugomis, be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų korepetitoriaus teikiamų paslaugų naudą dukros ugdymo tobulėjimui, pažymių gerėjimui ir pan. Priešingai, pati ieškovė teismo posėdžio neneigė aplinkybių, jog dukros matematikos pažymiai negerėja ir naudojantis korepetitoriaus paslaugomis, o dukros matematikos semestro įvertinimas išėjo neigiamas, numatytos pataisos, kas leidžia, teismui kritiškai vertinti korepetitoriaus paslaugų būtinybę ir patiriamų papildomų išlaidų tikslingumu (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek jo atstovė išreiškė abejones dėl būtinybės dukrai teikti psichologo paslaugas, tuo pačiu patiriamas papildomas išlaidas, kurios pradėtos teikti, vėl gi, inicijavus teisminį ginčą. Ieškovė teismo posėdžio metu, su atsakovo pozicija nesutiko ir teigė, jog dukrai buvo būtina psichologo pagalba. Į bylą ieškovė pateikė 2026 m. gegužės 11 d. psichologės V. L. pažymą, kurioje psichologė pažymėjo, jog atsižvelgiant į merginos išsakomas emocines būsenas bei patiriamus sunkumus, susijusius tiek su santykiais su tėvu, tiek su kitais paauglystės išgyvenimais, tikslinga tęsti psichologines konsultacijas. Sutiktina, kad aplinkybės, jog psichologo konsultacijos pradėtos teikti inicijavus teisminį ginčą, gali kelti abejones dėl psichologo paslaugų būtinybės, poreikio ir pan., tačiau tuo pačiu negalima paneigti aplinkybių, kurios nurodytos psichologės pažymoje, jog tikslinga tęsti psichologines konsultacijas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas vertindamas psichologo konsultacijų poreikį, pastebi ir tai, jog teismo posėdžio metu ieškovė teigė, jog psichologo paslaugų poreikis iškilo jau senai, tačiau 2022 m. šio poreikio dar nebuvo. Akivaizdu, jog šalių dukra šiuo metu yra paauglė, o šis tarpsnis yra intensyvių pokyčių laikotarpis, todėl tokio amžiaus vaikams gali išryškėti emocijų svyravimai, atsirasti didesnis jautrumas ir t.t.. Tad negalima paneigti fakto, jog paauglei tokiu atveju gali padėti būtent psichologo pagalba, t. y. pagerinti paauglės emocinę savijautą, padėti išmokti geriau suprasti savo emocijas, įveikti stresą, stiprinti pasitikėjimą savimi ir t.t.. Todėl, nagrinėtinu atveju, pripažintina, jog ieškovė įrodė dukros padidėjusių poreikių dydį, konkrečiai susijusias su tiektinomis psichologės paslaugomis (CPK 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo teiktus paaiškinimus teisme, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti, o tuo atveju, jeigu jų neišnaudoja, vertintina atsakovo aplaidumu bei nerūpestingu elgesiu. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, todėl atsakovas turi dėti visas pastangas gauti pajamas, kurių pakaktų vaiko poreikiams tenkinti, juolab, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą auginti vaikus. Priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.

Teismas, įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, vertinant šalių vaiko amžių, dukros atsiradusias sveikatos problemas (poreikį (duomenys neskelbtini) gydymui, kitų specialistų pagalbos (psichologo)), sprendžia, kad atsakovui neteikiant tinkamo išlaikymo kas mėnesį, gali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar jis turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų atsakovui ieškotis dar vieno darbo ar kito darbo, kur darbo užmokestis būtų mokamas didesnis, atsakovo rūpinimasis vaiku iš esmės šiuo metu pasireiškia tik reguliariu išlaikymo teikimu, todėl šalių vaikui priteistinas padidintinas išlaikymas (CPK 178, 185 straipsniai).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-6643-291/2022 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi prisidėti prie nepilnametės dukros A. Ž. išlaikymo. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, pastaruoju metu kylančią infliaciją, taip pat ir vaiko interesams taikomą prioritetą, taip pat įvertinus tai, jog ieškovė įrodė išaugusios vaiko poreikius susijusius su sveikatos problemomis ((duomenys neskelbtini) gydymą, teiktinas psichologo paslaugas), teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. pakeičiant Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6643-291/2022 patvirtintos taikos sutarties 1 punkto 1.1 papunktį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Ž.), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2026 m. vasario 11 d.) iš atsakovo D. P. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai A. Ž., po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių nebuvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Pažymėtina, kad A. Ž. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (mama), ir dėl to nėra ginčo. Teismo vertinimu, didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo naštos dalis neišvengiamai tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Gyvenant su tokiu vaiku visuomet iškyla nenumatytų, papildomų išlaidų, reikalingų vaiko vystymuisi, auklėjimui ar ugdymui poreikis. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei. Be to, akivaizdu, kad didėjant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi ir didėja. Tai sąlygoja vaiko išlaikymui skirtinų piniginių lėšų didėjimą. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai būstui, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo, teismo raštinėje (12.02 val.) buvo užregistruotas ieškovės atstovės bylos nagrinėjimo metu (9.50 val.) iš mobilaus ryšio telefono išsiųstas el. laiškas su papildomais rašytiniais įrodymais (DOK-76795). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), atsisako priimti ieškovės atstovės pateiktą papildomą rašytinį įrodymą, jo nevertina ir dėl jo atskirai nepasisako, kadangi šis rašytinis dokumentas pateiktas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, dėl ko teisme jis į bylą užregistruotas kiek pavėluotai. Pastebėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu šalių, jų atstovų buvo pasiteirauta, ar jie turi papildomai prašymų ir t.t., taip pat prieš baigiant įrodymų tyrimą, teismas teiravosi, ar bus prašymų, papildymų, kurio metu ieškovės atstovė pateikė prašymą pridėti į bylą duomenis, susijusius su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, tačiau neužsiminė, jog į bylą ji yra išsiuntusi dar vieną naują rašytinį įrodymą, nesiteiravo, ar jis yra užregistruotas, (ne)priimtas ir t.t. Toks ieškovės atstovės elgesys bylos nagrinėjime metu nėra laikytinas tinkamu, dėl ko kyla pasekmės, t. y. rašytinis įrodymas – (duomenys neskelbtini) raštas (DOK-76795) teismo yra nepriimtinas ir nevertintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 81 proc.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 32,00 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas tokia tvarka: (450 Eur – 330 Eur = 120 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 32 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnis).

Ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės Kristinos Grigaliūnienės suteiktas teisines paslaugas: ieškinio parengimą bei konsultavimą teikiant šį ieškinį teismui, atstovavimą teismo posėdžio metu. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad patyrė 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės Vilmos Volkovienės suteiktas teisines paslaugas: už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžio metu.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys patenkintas 81,00 proc., atmesta ieškinio dalis – 19,00 proc., todėl proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškovei iš atsakovo priteistina 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui iš ieškovės priteistina 152,00 Eur advokato pagalbos išlaidų dalis. Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistinos 828,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 12,20 Eur, ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl atsižvelgiant į ieškinio (ne) patenkinimo dalis, dalis išlaidų, t. y. 9,88 Eur priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6643-291/2022 patvirtintos taikos sutarties 1 punkto 1.1 papunktį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. Ž., priteisiant iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui (2026 m. vasario 11 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paliekant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 828,10 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222, įrodymą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 9,88 Eur (devynių eurų 88 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.