- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2-6647-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02881-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- D. P.
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla, Diana Latotina, Aldevinas Ščiglasu
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui D. P., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė E. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1 punktą - iš atsakovo D. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (b. l. 1-5).
2. Ieškovė E. Ž. 2019 m. spalio 22 d. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas D. P. nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui sutiko teikti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Šalys nebuvo įregistravę santuokos. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi vaiku ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimą. Šalių nepilnametis vaikas yra 10 metų amžiaus, lanko 4 klasę Kauno (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, tai valstybinė mokykla, mokslas nemokamas. A. Ž. alergiška, tačiau gydymas neskirtas, lanko (duomenys neskelbtini) tris kartus per savaitę, tai kainuoja 10 Eur. Šalių dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga maždaug apie 1000,00 Eur (1052,26 Eur,- nurodyta detaliame paskaičiavime, 1 t., b. l. 1-2): maistui – 170 Eur, dar kiekvieną dieną duoda vaikui į mokyklą po 3,50 Eur, kad pavalgytų, aprangai (drabužiams, avalynei) – 180 Eur (drabužiams – 100 Eur, avalynei – 80 Eur), nes vaikas alergiškas, perkami kokybiški rūbai iš parduotuvės „Zara“ ir avalynė kokybiška, rūbai greitai susidėvi, būstui – 35 Eur už komunalinius patarnavimus ir 175 Eur buto nuoma, higienos priemonėms, skalbikliams – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, nes vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, yra alergiška, bet vaistų šiuo metu nevartoja, žuvies taukus vartoja, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 100 Eur, nes vaikui reikalingos išvykos į užsienį, jau buvo Suomijoje, Anglijoje, lapkričio mėnesį vyks į Airiją, mergaitė eina į spektaklius, kino filmus, lanko draugus, švenčia jų gimtadienius, savaitgaliais vyksta į sodybą arba pirtį, kad atsipalaiduoti, transporto išlaidoms – 70 Eur automobilio kurui, nes vaikas nepažįsta miesto, nenori, kad mergaitė patirtų stresą važiuodama viešuoju transportu, ten nesaugu, todėl važiuoja tik automobiliu, ir 2 Eur viešojo transporto išlaidos, dienpinigiai – 15 Eur, tiesiog, kad vaikas turėtų savo pinigų, mobiliajam telefonui – 5 Eur, internetui su televizija – 10 Eur, kitos išlaidos – 10 Eur. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jo motina neseniai mirė, ji turėjo 6 vaikus, bet per laidotuves buvo kalbama, kad testamentu visą savo turtą paliko atsakovui. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovo turtinė padėtis po palikimo priėmimo ženkliai pagerės ir bus pakankama mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra visiškai sveikas, darbingas asmuo, dirba užsienyje, gauna darbo užmokestį ir dienpinigius, pajamų gauna pakankamai, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Ieškovė su dukra nuo vasaros gyvena nuomojamame 3 – jų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, turi transporto priemonę – automobilį H. S., nekilnojamojo turto neturi. Ji niekur nedirba, savo noru išėjo iš darbo. Ji serga Laimo liga, skundžiasi stuburo skausmais, neįgalumas ar netektas darbingumas nenustatytas. Nebaigtas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, mokosi VšĮ Šiaurės kolegijoje sekretorės specialybės, šie metai paskutiniai, tačiau sekretore nedirbo ir nedirbs, ji jau 10 metų dirba pardavimų srityje. Šiuo metu yra registruota Kauno užimtumo tarnyboje, jos pajamos per mėnesį – 298 Eur nedarbo draudimo išmoka ir 50 Eur išmoka vaikui bei atsakovo teikiamas išlaikymas 300 Eur (200 Eur periodinis išlaikymas ir 100 Eur skola). Padeda tėvai ir draugai. Apie 300 Eur kas mėnesį jai duoda tėvai, dar padeda maisto produktais. Prašo padidinti priteistą išlaikymą, nes padidėjo vaiko poreikiai ir pasikeitė šalių turtinė padėtis – jos pablogėjo, o atsakovo turtinė padėtis pagerės po testamento paskelbimo, atsakovas turėtų paveldėti visą motinos turtą.
3. Ieškovės atstovė advokatė Diana Latotina - Micevičė palaikė atstovaujamąją, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovo atstovas advokatas Aldevinas Ščigla su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus (1 t., b. l. 162-165). Nurodė, jog atsakovas sutiktų mokėti kas mėnesį po 250 Eur vaiko išlaikymui, tačiau su tuo nesutinka ieškovė. Pasikeitė ieškovės turtinė padėtis, nes ji pati išėjo iš darbo ir liko be pajamų, pakeitė gyvenamąją vietą, išvažiavo gyventi į brangesnį miestą dar net nesusiradusi darbo Kaune, pasielgė neracionaliai ir neapgalvotai. Nors ieškovė teigia, kad didesni Kaune darbo užmokesčio dydžiai, tačiau minėtą dalį darbo užmokesčio panaudos nuomos mokesčiui, nes ir nuoma didesnė. O dar transporto išlaidos, vežiojimo po miestą problema. Pagal pateiktus išlaidų dydžius matyti, kad ieškovė neatsakingai ir neracionaliai naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Pramogoms išleidžia 100 Eur, rūbams taip pat 100 Eur per mėnesį, kas yra aiškiai per daug. Suprantamas jos noras, kad vaikas gerai rengtųsi, perka mergaitei rūbus „Zara“ parduotuvėje, kur pakankamai brangu, bet neturėtų reikėti kas mėnesį pirkti visus rūbus. Vaikas dabar mokosi valstybinėje mokykloje, nereikia mokėti už privačią, tačiau atsirado buto nuomos mokestis. 2019-10-04 mirė atsakovo motina A. P., paliko testamentą, yra šeši vaikai, tai neaišku, kaip bus paskirstytas turtas pagal testamentą, nežinoma, kiek jo šiai dienai yra. Ieškovė nurodo, jog dukra serga alergija, adenoidais, tačiau alergija serga ir turi problemų dėl adenoidų didelė dalis vaikų, vaistai vaikams iš dalies ar visiškai yra kompensuojami. Silpnos sveikatos vaikas kažin ar galėtų šokti, o šalių dukra šoka šiuolaikinius šokius. Ieškovė nedirba, bet skolinasi pinigines lėšas, taip elgdamasi save stumia į dar keblesnę finansinę padėtį. Atsakovas dirba UAB „D.“ direktoriumi, tai jo bendrovė, jis vienintelis darbuotojas – statybininkas ir akcininkas. Dirba Danijoje, kontraktas nesėkmingas, bet liko įsipareigojimai, kuriuos privalo įvykdyti. Kas 2-3 mėnesiai grįžta į Lietuvą. Per mėnesį gauna minimumą - apie 450 Eur į rankas, dar apie 1200 Eur dienpinigių pagal įstatymą jam priklausytų, atkreiptinas dėmesys, jog dienpinigiai jam mokami už du ar tris mėnesius, tai mėnesiui jie sudaro apie 723 Eur. Pragyvenimas Danijoje brangus, savo gyvenamojo būsto neturi, jį nuomoja, nuoma kainuoja, dar skiriamos išlaidos maistui, mokesčiams už suteiktas komunalines paslaugas, pinigų neturi, moka ieškovei kas mėnesį po 300 Eur, skolinosi net teisinėms paslaugoms šioje byloje apmokėti. Dar nebankrutuoja, bet svarsto apie bendrovės likvidavimą. Ketina dar dirbti iki naujų metų, baigti užsakymą, grįžti į Lietuvą, likviduoti įmonę, naujų užsakymų jau ketina ieškoti Lietuvoje. Sveikas, darbingas, dabar verslas smunka, negali tiek mokėti vaikui, kiek prašo ieškovė. Susitikimai su vaiku nelabai vyksta, tam trukdo ieškovė. Jis papildomų išlaidų dėl vaiko išlaikymo nepatiria, tačiau grįžęs į Lietuvą ketina dažnai bendrauti su vaiku, pasiimti jį savaitgaliais ar švenčių dienomis, atostogų laikotarpiu, tada ir bus skiriamos papildomos išlaidos vaiko išlaikymui didesnės.
5. Atsakovas D. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai.
6. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (1 t., b. l. 160-161) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, nors pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta ir ugdymo įstaiga, neliko išlaidų, susijusių su privačiu ugdymu, tačiau atsirado nemažos būsto nuomos išlaidos, atsakovas nepateikė duomenų, jog jam būtų apribotos galimybės dirbti, neturi šiuo metu jokių kitų išlaikytinių, mama viena vaiką augina, su juo praleidžia kiekvieną dieną, todėl geriausiai žino vaiko poreikius, atsakovas niekaip kitaip neprisideda prie vaiko išlaikymo, šiuo metu priteistas vaikui išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, jo poreikiai padidėjo, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
7. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė E. Ž., jos tėvu įrašytas atsakovas D. P. (1 t., b. l. 9). Šalys santuokos nebuvo įregistravę. Atsakovas D. P. po bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 13 d. pripažino tėvystę, šalys pateikė teismui vaiko gimimo liudijimą. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11) teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys numatė, jog atsakovas D. P. sutinka teikti išlaikymą dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) eurų, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 1 d.
8. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaiko poreikiai išaugo, jos turtinė padėtis pablogėjo, nes ji didžiąją laiko dalį nedirba, nes negali dirbti dėl sveikatos, o atsakovo turtinė padėtis po motinos mirties pagerėjo, nes jis galimai paveldės visą motinos turtą po jos mirties pagal testamentą, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 500,00 Eur per mėnesį, t. y., priteistą išlaikymą padidinti 300 Eur suma, daugiau nei dvigubai. Atsakovas su pareikštu reikalavimu nesutiko, pateikė atsiliepimą, jo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas sutiktų mokėti kas mėnesį po 250 Eur vaiko išlaikymui, tačiau su tuo nesutinka ieškovė, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji pati išėjo iš darbo ir liko be pajamų, pakeitė gyvenamąją vietą, išvažiavo gyventi į brangesnį miestą nesusiradusi darbo Kaune, pasielgė neracionaliai ir neapgalvotai, taip pat neracionaliai ji naudoja vaikui skirtą išlaikymą (perka brangius rūbus, išlaidauja kelionėms į užsienį, išvykoms savaitgaliais ir t. t.). Atsakovas dirba UAB „D.“ direktoriumi, tai jo bendrovė, jis vienintelis akcininkas ir darbuotojas – statybininkas, dirba Danijoje, sutartis nesėkminga, bet liko įsipareigojimai, kuriuos privalo įvykdyti, jo pajamos per mėnesį - 450 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) ir apie 723 Eur dienpinigiai, planuoja dirbti iki naujų metų, po to ketina grįžti į Lietuvą ir čia ieškoti darbo, dėl testamento nieko pasakyti dar negali, nes nepasibaigęs trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas, nežino, kiek ir kokio turto jis gali paveldėti po savo motinos mirties pagal testamentą. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
9. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.
10. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaiko amžiaus, gyvenamosios vietos, mokyklos pakeitimo išaugo jo poreikiai, dėl negalėjimo dirbti dėl sveikatos būklės pablogėjo jos turtinė padėtis, dėl palikimo pagal motinos sudarytą testamentą atsiradimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, todėl prašo padidinti vaikui priteistiną sumą iki 500,00 Eur. Ieškovė niekur nedirba, registruota Kauno užimtumo tarnyboje, jos pajamas per mėnesį sudaro 298 Eur nedarbo draudimo išmoka (1 t., b. l. 26, 174-192, 2 t., b. l. 24-25, 52-53) ir 50 Eur išmoka vaikui bei atsakovo teikiamas išlaikymas 300 Eur (200 Eur periodinis išlaikymas ir 100 Eur skola), vaiką padeda išlaikyti tėvai ir draugai. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, esančiame Partizanų g. 49-88, Kaune, kartu su šalių dukra (2 t., b. l. 45-47), turi transporto priemonę (1 t., b. l. 29), nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 30). Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra 10 metų amžiaus, mokosi 4 klasėje Kauno J. U. pagrindinėje mokykloje (2 t., b. l. 66). Vaikui nustatytas alerginis rinitas, nepatikslintas, adenoidų hipertrofija (1 t., b. l. 42-43), gydymas neskirtas. Ieškovei nustatyta stuburo disko išvarža ir diskogeninė radikulopatija, neįgalumas nenustatytas, netektas darbingumas nekonstatuotas, apie tai, jog ieškovei konstatuota Laimo liga, nėra jokių duomenų (1 t., b. l. 34-38, 2 t., b. l. 26-27).
Žemesnės instancijos teismas
11. Ieškovė pateikė detalų poreikių paskaičiavimą (1 t., b. l. 1-2), kuriame nurodė, kad vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro 1052,26 Eur. Teismo posėdžio metu ji detalų poreikių paskaičiavimą patikslino, nes pakeitė gyvenamąją vietą, nurodė, jog nepilnamečio vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 1000 Eur. Tačiau sudėjus ieškovės nurodytas sumas, paaiškėjo, jog vaiko mėnesio būtinieji poreikiai sudaro apie 892 Eur. Teismo posėdyje ieškovė detaliai žodžiu nurodė, jog A. Ž. būtinoms išlaidoms per mėnesį reikia: maistui – 170 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 180 Eur, būstui – 210 Eur (būsto nuoma 175 Eur ir mokesčiai 35 Eur), higienos priemonėms, skalbikliams – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 100 Eur, transporto išlaidoms – 72 Eur (70 Eur kurui ir 2 Eur viešojo transporto išlaidos). Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) tris kartus per savaitę, tai kainuoja 10 Eur. Jai duodami dienpinigiai – 15 Eur, mobiliajam telefonui – 5 Eur, internetui su televizija – 10 Eur, kitos išlaidos – 10 Eur. Pusę sumos žada skirti ji vaiko išlaikymui, kita puse sumos prie vaiko išlaikymo turi prisidėti tėvas - atsakovas. Jai vaiką padeda išlaikyti jos tėvai, kas mėnesį skirdami po 300 Eur, duoda draugai, kurių neįvardijo, ji skolinasi (1 t., b. l. 31, 2 t., b. l. 30).
12. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas D. P. su ieškiniu nesutinka, sutiktų mokėti po 250 Eur per mėnesį, bet ieškovei to per mažai, nurodė, kad reikalaujama suma po 500 Eur per mėnesį vaikui yra per didelė ir nepagrįsta, ieškovė neracionaliai naudoja vaiko išlaikymui skiriamas lėšas. Atsakovas yra UAB „D“ akcininkas ir direktorius (2 t., b. l. 19-20, 60-64), dirba ir gyvena Danijoje, dirba statybininku, paskutinis užsakymas nebuvo pelningas, bendrovės veikla nuostolinga (1 t., b. l. 169-170), žada iki naujų metų baigti užsakymą ir grįžti į Lietuvą, likviduoti bendrovę ir ieškoti darbo Lietuvoje. Per mėnesį jo pajamos – apie 725 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 813 Eur dienpinigiai (1 t., b. l. 168, 193-202, 2 t., b. l. 59), Danijoje pragyvenimas brangus, nuomojasi būstą. Sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Po motinos mirties liko palikimas, tačiau yra 6 vaikai – įpėdiniai, kaip turtas bus paskirstytas testamentu, jam kol kas nežinoma. Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, transporto priemonių, registruotų Lietuvoje, taip pat neturi (1 t., b. l. 166, 167).
13. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.
14. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
15. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus.
17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).
18. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė E. Ž. negalėjo nurodyti, kokie yra nepilnamečio vaiko A. Ž. būtinieji poreikiai per mėnesį (1052,26 Eur, ar 1000 Eur, ar 892 Eur), nes net pati tiksliai nežino. Ieškovė tik iš dalies vaiko poreikius pagrindė. Nuo 2019 metų liepos mėnesio ji su dukra pakeitė gyvenamąją vietą - persikėlė gyventi į Kauną, tačiau išlaidos, susijusios su gyvenamosios vietos pakeitimu ir gyvenimu Kaune, nėra pagrįstos (nėra išlaidų, pagrindžiančių mokesčius už komunalines paslaugas, nuomos mokesčio sumokėjimą, duomenų apie mergaitės lankomą būrelį, mokesčio už būrelį, tik iš dalies pagrįstos transporto, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms skirtos išlaidos), nors teismas siūlė tai padaryti. Be to, teismas nevertino išlaidų, kurių dydį pagrindžiantys kvitai yra pateikti ne valstybine kalba, nors ieškovei buvo pasiūlyta pateikti vertimus. Tačiau, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ji iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą per 2 metų ir 4 mėnesių laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl padidinimo (1 t., b. l. 44-52, 68-75, 80-149, 2 t., b. l. 66, 67, 69-72), tačiau jis tikrai nėra ženklus ir esminis.
20. Sutiktina su ieškove, jog šalių nepilnametis vaikas paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę klasę ir į kitą mokyklą, dėl ko truputį padidėjo išlaikymo išlaidos. Tačiau šiuo metu (skirtingai nei anksčiau) vaikas lanko valstybinę mokymo įstaigą, kurioje mokslas yra nemokamas, todėl išlaidos privačiai ugdymo įstaigai nebeaktualios. Vaikui nustatytas alerginis rinitas (vaikas alergiškas patalynės erkutei, varpinių žolių, piktžolių ir medžių žiedadulkėms) ir adenoidų hipertrofija, adenoidektomija kol kas nereikalinga, gydymas neskirtas. Tai ligos, kuriomis serga dauguma panašaus amžiaus vaikų. Dėl minėtų ligų, kaip pripažino pati ieškovė, nėra reikalingos papildomos išlaidos, dėl to nėra būtina pirkti rūbus ir avalynę iš brangių parduotuvių, taip pat nėra reikalingas ypatingas maitinimas, vaikui nėra nustatytas neįgalumas, mergaitė neturi judėjimo ar kitokių sutrikimų, lanko šiuolaikinių šokių būrelį, yra pakankamo amžiaus, kad pati susiorientuotų mieste, mokykla, ieškovės teigimu, netoli namų, į ją vykti transportu nereikia, mergaitė neturi jokių ypatingų gabumų, kurie turėtų būti vystomi ir kuriems turėtų būti skiriamos papildomos išlaidos, todėl neaišku, kas lemia padidėjusias išlaidas transportui, maistui, vaistams, vitaminams, aprangai, minėtos aplinkybės ir tokio amžiaus vaiko poreikiai nereikalauja gerokai daugiau išlaidų, nei kitų tokio pat amžiaus vaikų. Savaitgaliai sodybose, kelionės į užsienį daugiau laikoma prabangos preke, kuri įgyjama tik esant pakankamoms abiejų vaiko tėvų pajamoms. Taigi, tokio pobūdžio išlaidos nepripažintinos nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinančiomis išlaidomis, todėl išbrauktinos iš ieškovės sudaryto vaiko poreikių sąrašo. Akivaizdu, kad 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas šalių sutartas išlaikymo dydis 200 Eur nėra mažas ir tikrai užtikrina ne tik būtinuosius tokio amžiaus vaiko poreikius. Tačiau siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai.
21. Ieškovė taip pat nurodė, jog jos turtinė padėtis pasikeitė – ji pablogėjo, nes ieškovė niekur nedirba, yra registruota Kauno užimtumo tarnyboje, negali dirbti dėl sveikatos. Jos pajamas per mėnesį sudaro 298 Eur nedarbo draudimo išmoka, 50 Eur išmoka vaikui, 300 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui, viso – 648 Eur. O vien vaiko būtiniesiems poreikiams, ieškovės teigimu, per mėnesį reikia 1000 Eur, o kur dar jos pačios poreikiai, ji tokių sumų negauna, tai kokiu būdu tokias sumas sugeba išleisti. Ji teigia, jog vaiką padeda išlaikyti jos tėvai ir draugai, taip pat pinigus ji skolinasi, kad pragyventų, pridėjo vekselius (1 t., b. l. 31, 2 t., b. l. 30). Iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (2 t., b. l. 24-25) matyti, kad ieškovė E. Ž. laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2019-07-08 buvo nedarbinga dėl ligos. Iš medicininių dokumentų išrašo (1 t., b. l. 34-35) matyti, kad E. Ž. dar 2015 m. lapkričio mėnesį buvo nustatyta stuburo disko išvarža ir diskogeninė radikulopatija. Vadinasi, jau Šiaulių apylinkės teismui 2016 m. gruodžio 20 d. tvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo minėta aplinkybė tiek šalims, tiek teismui buvo žinoma ir įvertinta šalims pasirašant taikos sutartį, todėl dabar tuo remtis, kad iš esmės pasikeitė ieškovės sveikata, negalima. Apie L. ligą duomenų byloje nėra. Be to, ieškovei nėra nustatytas neįgalumas, nėra konstatuotas sumažėjas darbingumas, ji šiai dienai yra darbinga. Iš 2019 m. balandžio 9 d. darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ (2 t., b. l. 28-29), matyti, kad ieškovė buvo priimta į darbą draudimo bendrovėje pardavimo grupės vadove, tačiau, jos pačios teigimu, išėjo iš darbo savo noru, nes negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, nes reikėjo daug sėdėti (susirinkimai, seminarai ir pan.). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji sėkmingai kiekvieną savaitgalį, jos teigimu, vyksta ir gali nuvykti dėl savo sveikatos būklės pas tėvus į Šiaulius iš Kauno, į sodybą pailsėti, taip pat ištveria skrydžius lėktuvu, kur taip pat reikia nemažai sėdėti, jau nekalbant, apie kitą fizinį nuovargį.
22. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su nepilnamečiu vaiku gyvena pas tėvus Šiauliuose, tačiau nuo 2019 m. liepos mėnesio pakeitė savo gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į Kauną. Tokiu būdu nebeliko ženklių išlaidų vaiko privačiai ugdymo įstaigai, bet atsirado gyvenamojo būsto nuomos mokestis, kuris taip pat yra pakankamai didelis. Be to, sutiktina su atsakovo atstovu, jog minėto ploto gyvenamąjį būstą Kaune galima buvo išsinuomoti ir už mažesnę kainą (2 t., b. l. 75-81), be to, prieš keičiant gyvenamąją vietą galbūt reikėjo susirasti darbą ir užsitikrinti sau ir vaikui stabilias pajamas. Taip pat sutiktina su atsakovo atstovu, kad ieškovė elgiasi nelogiškai ir neracionaliai naudoja vaiko išlaikymui skirtas pajamas. Ieškovė nurodė, jog išsikėlė gyventi į Kauną, nes nenorėjo gyventi su tėvais, tačiau galėjo gyvenamąjį būstą išsinuomoti ir Šiauliuose, būsto nuoma būtų kainavusi pigiau, be to, tėvai jos ir anūkės atžvilgiu vis tiek turi išlaidų, nes ieškovės teigimu, jie ją išlaiko, remia materialiai, nors tokių įrodymų byloje nėra, ieškovės tėvo už savo būstą sumokėti komunaliniai mokesčiai neįrodo, jog tai yra parama dukrai ir anūkei. Taip pat ieškovė nurodė, jog Kauno mieste didesnės perspektyvos susirasti darbą, tačiau akivaizdu, jog ieškovė jokios specialybės nėra įgijusi, dar tik mokosi (duomenys neskelbtini) sekretorės specialybės, pagal kurią dirbti net neketina, o be specialybės ir Kaune nėra didelių perspektyvų gauti darbą. Sutiktina su atsakovo atstovu, jog nors Kaune ir didesni atlyginimai, tačiau ir išlaidos žymiai didesnės, nei Šiauliuose.
23. Nors ieškovė nurodė, jog ji skolinosi pinigus pragyvenimui pagal vekselius, tačiau iš pateiktų vekselių matyti, jog ne ji skolinga, o jai yra skolingi kiti asmenys (1 t., b. l. 31, 2 t., b. l. 30). Kokie draugai ieškovei skolina, ji to neįvardino, byloje tai pagrindžiančių duomenų nėra. Iš pateikto ieškovės AB SEB banko sąskaitos išrašo (1 t., b. l. 44-48) matyti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, kiti asmenys jai grąžina skolą (50 Eur ir 100 Eur), be to, ji trečiajam asmeniui pervedė 330 Eur už kito asmens atstovavimą Europos Žmogaus teisių teisme, nors teigia, kad jai minėtus pinigus pervesti davė kiti asmenys, tačiau to neįrodė, taip pat padarė 100 Eur pavedimą kitam asmeniui. Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pačios ieškovės gaunamų pajamų, gal ji ne visas pajamas teismui nurodo, jeigu gali skolinti kitiems asmenims ir finansiškai remti trečiuosius asmenis. Nors ieškovė teigia, kad jos padėtis per beveik trejus metus pablogėjo, tačiau, akivaizdu, jog stuburo susirgimas buvo diagnozuotas jai žymiai anksčiau, o savo turtinę padėtį pablogino ji pati, savo noru išeidama iš darbo ir persikeldama į brangesnį pragyvenimo atžvilgiu miestą, neturėdama nei pajamų, nei darbo, nei sąlygų, todėl jos teiginiai, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, atmestini, kaip nepagrįsti. Be to, ieškovė neįrodė, jog ji pagal savo pajamas, atmetus išlaidas jos pačios būtiniesiems poreikiams tenkinti, gali vaikui per mėnesį skirti 1000 Eur, nes jos pajamos nedidelės, ji turi sveikatos sutrikimų, o tai pakankamai kainuoja.
24. Ieškovė nurodė, jog atsakovas gyvena ir dirba Danijoje, jo pajamos kur kas didesnės nei ieškovės, be to, jo turtinė padėtis pagerėjo, nes jis jau neturi kitų išlaikytinių – 2019-10-04 mirė jo motina A. P. ir jam testamentu paliko visą savo turtą. Iš akcininkų registravimo žurnalo išrašo ir 2016 m. birželio 21 d. darbo sutarties (2 t., b. l. 19-20, 60-64) matyti, jog atsakovas D. P. yra UAB „D“ vienintelis akcininkas ir direktorius, tačiau minėtos aplinkybės buvo nustatytos dar iki 2016 m. gruodžio 20 d. teismui tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį dėl vaiko išlaikymo. Atsakovas neturi turto (1 t., b. l. 166-167), tačiau ši aplinkybė jau buvo žinoma tariantis dėl išlaikymo 2016 metais. Iš VSDFV išrašo (1 t., b. l. 193-202) matyti, jog atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos šiek tiek padidėjo. Atsakovo atstovas nurodė, jog pragyvenimas Danijoje brangesnis, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, jis nurodė, jog atsakovas nuomojasi gyvenamąjį būstą, moka už suteiktas komunalines paslaugas, tačiau ir minėtas aplinkybes pagrindžiančių dokumentų nėra pateikta į bylą. Jis yra bendrovės direktorius ir vienintelis darbuotojas, pats sau moka darbo užmokestį, jo pajamos per mėnesį sudaro: apie 725 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir apie 813 Eur dienpinigiai (1 t., b. l. 168, 193-202, 2 t., b. l. 59), t. y., pakankamos ir pragyventi ir teikti vaikui išlaikymą.
25. Nors atsakovas teigia, jog jo veikla nuostolinga, jis ketina grįžti į Lietuvą, likviduoti bendrovę, tačiau byla iškelta 2019-05-08, nuo to laiko atsakovas vis teigia, kad jo bendrovės veikla nuostolinga, kad ją likviduos, tačiau tai tik žodžiai, niekuo neparemti. Iš atsakovo pateiktų UAB „D“ pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso (1 t., b. l. 169-170) matyti, jog UAB „D“ veikla, palyginus su praėjusiais metais, nėra nuostolinga, nors pelnas ir sumažėjo, ilgalaikis ir trumpalaikis turtas sumažėjo, tačiau gerokai padidėjo pinigai ir pinigų ekvivalentai, padidėjo bendrovės nuosavas kapitalas, taip pat nepaskirstytas pelnas, ženkliai sumažėjo mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai, po vienerių metų mokėtinų sumų ir kitų ilgalaikių įsipareigojimų visiškai neliko, sumažėjo per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, tai rodo, jog bendrovės veikla nėra nuostolinga, o dar vis pelninga, priešingu atveju, atsakovas negalėtų mokėti net ir sau tokio dydžio dienpinigių. Jo motina A. P. 2019 m. spalio 4 d. mirė, todėl jis šiuo metu turi tik vieną išlaikytinį – šalių nepilnametį vaiką. A. P. turėjo šešis vaikus, palikimui priimti terminas dar nėra pasibaigęs, todėl testamento turinys nėra žinomas, dėl ko negalima teigti, jog šiuo atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis tiek pagerėjo, kiek ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį.
26. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būstą nuomojasi, ieškovė turi transporto priemonę, atsakovas – neturi, ieškovė turi sveikatos sutrikimų, bet darbinga, atsakovas yra sveikas ir darbingas, abu turi po vieną išlaikytinį – šalių nepilnametį vaiką, ieškovė nedirba, jos pajamos mažesnės nei atsakovo, abu turi skolų. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog šalių turtinė padėtis apylygė, ieškovės – kiek blogesnė.
27. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas vaiko poreikių padidėjimas, nes vaikas paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, perėjo mokytis į kitą mokyklą, persikėlė gyventi į didesnį miestą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, turi sveikatos sutrikimų. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaiko išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi ir teikti dukrai didesnį išlaikymą. Augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos aprangai, higienos prekėms, kosmetikai, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms, tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovu, kad kai kurios išlaidos padidintos arba nėra tinkami pagrįstos. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje priteistinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu MMA – 555 Eur (atskaičius mokesčius būtų 430 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; kt.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes (šio sprendimo 19-26 punktai), formuojamą teismų praktiką, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti reikia 1000 Eur sumos, įvertinus vaiko amžių, laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (apie 2 metus ir 4 mėnesius), manytina, kad šalių vaikui išlaikyti reikia ne 892 Eur – 1052,26 Eur kaip teigia ieškovė, o 560 Eur sumos (sumažinant aukščiau nurodytas išlaidas ir atmetus valstybės vaikui mokamą 50 Eur sumą), todėl atsakovui galint teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, ieškinys tenkintinas iš dalies, išlaikymo dydis pakeistinas, išlaikymas dukrai iš atsakovo priteistinas po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. balandžio 30 d. iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
28. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaiko poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (56 procentai), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 22,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir 5,34 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 27,34 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
30. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-535-3682 ieškovei E. Ž. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (1 t., b. l. 150-151). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-6327, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 528,86 Eur (2 t., b. l. 85). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina 296,16 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė E. Ž. turėjo kitų bylinėjimosi išlaidų – 17,40 Eur išlaidų už pažymų gavimą iš valstybinių įstaigų (1 t., b. l. 67), kurias prašė priteisti iš atsakovo. Jos ieškovei priteisiamos iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 9,74 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis). Be to, atsakovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos atsakovui priteistinos iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai - 264 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 2, 43, 44, 82-83), nes atsakovo interesams byloje atstovavo advokatas, kuris nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 600,00 Eur išlaidų, susijusių su prašymų, atsiliepimo į prašymą parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose priteisimo, kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, atsakovą konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, be to, jų neginčijo ieškovė (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis). Atlikus priešpriešinį šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 254,26 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos taikos sutarties 1 punktą - iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jį padidinti: priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę E. Ž..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 254,26 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių eurų 26 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 296,16 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 16 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,34 Eur (dvidešimt septynių eurų 34 centų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.
Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.