- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2A-183-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02881-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- E. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui D. P., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Ž. prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9225-1031/2016 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą - iš atsakovo D. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidinti: priteisiant po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad tuo metu D. P. nepilnamečio vaiko A. Ž. išlaikymui sutiko teikti po 200 Eur kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Šalys nebuvo įregistravę santuokos, bendra šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, ji viena rūpinasi vaiku ir užtikrina jo kasdienių poreikių tenkinimą. Vaikas yra 10 metų amžiaus, lanko 4 klasę valstybinėje mokykloje, yra alergiška, tačiau gydymas neskirtas, lanko (duomenys neskelbtini) tris kartus per savaitę, tai kainuoja 10 Eur. Nurodė, kad šalių dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga maždaug apie 1000,00 Eur (1052,26 Eur,- nurodyta detaliame paskaičiavime, 1 t., b. l. 1-2): maistui – 170 Eur, į dieną po 3,50 Eur kišenpinigių, kad pavalgytų, aprangai – 180 Eur (drabužiams – 100 Eur, avalynei – 80 Eur), nes vaikas alergiškas, perkama kokybiška apranga iš parduotuvės „Zara“, būstui – 35 Eur už komunalinius patarnavimus ir 175 Eur buto nuoma, higienos priemonėms, skalbikliams – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, nes vaikas dažnai serga peršalimo ligomis, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 100 Eur, nes vaikui reikalingos išvykos į užsienį, jau buvo Suomijoj, mergaitė eina į spektaklius, kino filmus, lanko draugus, švenčia jų gimtadienius, savaitgaliais vyksta į sodybą arba pirtį, kad atsipalaiduoti, transporto išlaidoms – 70 Eur automobilio kurui, nes vaikas nepažįsta miesto, nenori, kad mergaitė patirtų stresą važiuodama viešuoju transportu, ten nesaugu, todėl važiuoja tik automobiliu, ir 2 Eur viešojo transporto išlaidos, dienpinigiai – 15 Eur, tiesiog, kad vaikas turėtų savo pinigų, mobiliajam telefonui – 5 Eur, internetui su televizija – 10 Eur, kitos išlaidos – 10 Eur. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jo motina neseniai mirė, ieškovei yra žinoma, kad atsakovo turtinė padėtis po palikimo priėmimo ženkliai pagerės ir bus pakankama mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra visiškai sveikas, darbingas asmuo, dirba užsienyje, gauna darbo užmokestį ir dienpinigius, pajamų gauna pakankamai, todėl neegzistuoja jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui. Ieškovė su dukra nuo vasaros gyvena nuomojamame 3 – jų kambarių su visais patogumais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turi transporto priemonę – automobilį H. S., nekilnojamojo turto neturi. Ji niekur nedirba, serga Laimo liga, skundžiasi stuburo skausmais, neįgalumas ar netektas darbingumas nenustatytas. Nebaigtas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas, mokosi VšĮ Šiaurės kolegijoje sekretorės specialybės. Šiuo metu yra registruota Kauno užimtumo tarnyboje, pajamos per mėnesį – 298 Eur nedarbo draudimo išmoka ir 50 Eur išmoka vaikui bei atsakovo teikiamas išlaikymas 300 Eur (200 Eur periodinis išlaikymas ir 100 Eur skola). Padeda tėvai ir draugai. Apie 300 Eur kas mėnesį jai duoda tėvai, dar padeda maisto produktais. Mano, jog yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą, nes padidėjo vaiko poreikiai ir pasikeitė šalių turtinė padėtis – jos pablogėjo, o atsakovo turtinė padėtis pagerės po testamento paskelbimo.
2. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, jog sutiktų mokėti kas mėnesį po 250 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovės turtinė padėtis pasikeitė tik tuo, kad ji pati išėjo iš darbo ir liko be pajamų, pakeitė gyvenamąją vietą, išvažiavo gyventi į brangesnį miestą dar net nesusiradusi darbo Kaune, pasielgė neracionaliai ir neapgalvotai. Nors ieškovė teigia, kad didesni Kaune darbo užmokesčio dydžiai, tačiau minėtą dalį darbo užmokesčio panaudos nuomos mokesčiui, nes ir nuoma didesnė, padidėja išlaidos transportui. Pagal pateiktus išlaidų dydžius sprendžia, kad ieškovė neatsakingai ir neracionaliai naudoja vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Pramogoms išleidžia 100 Eur, rūbams taip pat 100 Eur per mėnesį, kas yra aiškiai per daug. Suprantamas jos noras, kad vaikas gerai rengtųsi, perka mergaitei rūbus „Zara“ parduotuvėje, kur pakankamai brangu, bet neturėtų reikėti kas mėnesį pirkti visus rūbus. Vaikas dabar mokosi valstybinėje mokykloje, nereikia mokėti už privačią, tačiau atsirado buto nuomos mokestis. (duomenys neskelbtini)mirė atsakovo motina A. P., paliko testamentą, yra šeši vaikai, tai neaišku, kaip bus paskirstytas turtas pagal testamentą, nežinoma, kiek jo šiai dienai yra. Ieškovė nurodo, jog dukra serga alergija, adenoidais, tačiau vaistai vaikams iš dalies ar visiškai yra kompensuojami. Ieškovė nedirba, bet skolinasi pinigines lėšas, taip elgdamasi save stumia į dar keblesnę finansinę padėtį. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai jo bendrovė, jis vienintelis darbuotojas – statybininkas ir akcininkas. Dirba Danijoje, kontraktas nesėkmingas, liko įsipareigojimai, kuriuos privalo įvykdyti. Per mėnesį gauna minimumą - apie 450 Eur į rankas, dar apie 1200 Eur dienpinigių pagal įstatymą jam priklausytų. Atkreipia dėmesį, jog dienpinigiai jam mokami už du ar tris mėnesius, tai mėnesiui jie sudaro apie 723 Eur. P. D. brangus, savo gyvenamojo būsto neturi, jį nuomoja, nuoma kainuoja, dar skiriamos išlaidos maistui, mokesčiams už suteiktas komunalines paslaugas, pinigų neturi, moka ieškovei kas mėnesį po 300 Eur, skolinosi net teisinėms paslaugoms šioje byloje apmokėti. Svarsto apie bendrovės likvidavimą ir grįžimą į Lietuvą. Nurodė, kad yra sveikas, darbingas, bet dabar verslas smunka, negali tiek mokėti vaikui, kiek prašo ieškovė. Susitikimai su vaiku nelabai vyksta, tam trukdo ieškovė. Jis papildomų išlaidų dėl vaiko išlaikymo nepatiria, tačiau grįžęs į Lietuvą ketina dažnai bendrauti su vaiku, pasiimti jį savaitgaliais ar švenčių dienomis, atostogų laikotarpiu, tada ir bus skiriamos papildomos didesnės išlaidos vaiko išlaikymui.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą ir nurodė, kad nors pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta ir ugdymo įstaiga, neliko išlaidų, susijusių su privačiu ugdymu, tačiau atsirado nemažos būsto nuomos išlaidos, atsakovas nepateikė duomenų, jog jam būtų apribotos galimybės dirbti, neturi šiuo metu jokių kitų išlaikytinių, mama viena vaiką augina, su juo praleidžia kiekvieną dieną, todėl geriausiai žino vaiko poreikius, atsakovas niekaip kitaip neprisideda prie vaiko išlaikymo, šiuo metu priteistas vaikui išlaikymas neatitinka vaiko poreikių, jo poreikiai padidėjo, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9225-1031/2016 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą - iš atsakovo D. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį padidino priteisiant iš atsakovo po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės E. Ž., atsiskaitomąją sąskaitą bei vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę E. Ž.; paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė E. Ž. nežino tikslios vaiko poreikių sumos (1052,26 Eur, ar 1000 Eur, ar 892 Eur), vaiko poreikius tik iš dalies pagrindė. Visgi, įvertinęs tai, kad ieškovė nuo 2019 metų liepos mėnesio su dukra pakeitė gyvenamąją vietą - persikėlė gyventi į Kauną, tačiau išlaidos, susijusios su gyvenamosios vietos pakeitimu ir gyvenimu Kaune, nėra pagrįstos (nėra išlaidų, pagrindžiančių mokesčius už komunalines paslaugas, nuomos mokesčio sumokėjimą, duomenų apie mergaitės lankomą būrelį, mokesčio už būrelį, tik iš dalies pagrįstos transporto, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms skirtos išlaidos), teismas pripažino, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaiko poreikių pasikeitimą per 2 metų ir 4 mėnesių laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl padidinimo, tačiau jis nėra ženklus ir esminis.
6. Vertinant ieškovės turtinę padėtį, teismas atmetė ieškovės argumentus dėl jos turtinės padėties per beveik trejus metus pablogėjimo, nes padarė išvadą, kad ieškovės sveikatos sutrikimai atsirado žymiai anksčiau, o savo turtinę padėtį pablogino ji pati, savo noru išeidama iš darbo ir persikeldama į brangesnį pragyvenimo atžvilgiu miestą, neturėdama nei pajamų, nei darbo, nei sąlygų. Dėl atsakovo turtinės padėties, teismas nurodė, kad nors atsakovas ir neturi turto, tačiau ši aplinkybė jam jau buvo žinoma tariantis dėl išlaikymo 2016 metais, o atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos šiek tiek padidėjo. Įvertinęs atsakovo argumentus ir bylos duomenis dėl pragyvenimo Danijoje, nuostolingos jo bendrovės veiklos ir ketinimo ją likviduoti, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pajamos per mėnesį pakankamos ir pragyventi ir teikti vaikui išlaikymą, šalių turtinė padėtis apylygė, ieškovės – kiek blogesnė.
7. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, nesant jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti reikia 1000 Eur sumos, įvertinęs vaiko amžių, laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (apie 2 metus ir 4 mėnesius), teismas laikė, kad šalių vaikui išlaikyti reikia 560 Eur sumos (sumažinant ieškovės nurodytas išlaidas ir atmetus valstybės vaikui mokamą 50 Eur sumą), todėl atsakovui galint teikti atitinkamo dydžio išlaikymą, ieškinį tenkino iš dalies, pakeičiant išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. balandžio 30 d. iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti 2019-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui D. P. atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas aptirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismo interpretacija, kad atsakovas pajėgus mokėti kas mėnesį po 250 Eur išlaikymo, šiek tiek klaidinanti ir neišreiškianti realios atsakovo pozicijos. Ši suma atsakovo buvo pasiūlyta ieškovei neįvertinus visų savo galimybių ir paskubomis tik todėl, kad sudaryti taikos sutartį, išvengiant ilgo bylinėjimosi bei papildomų su tuo susijusių išlaidų. Iš naujo įvertinus savo finansines galimybes, pirmo teismo posėdžio metu, atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai.
8.2. Skiriama vaiko išlaikymui 450 Eur suma yra pakankama visapusiškam vaiko vystymuisi, lavinimui, pramogoms ir pan. Tokia suma yra artima ir netgi didesnė už minimalų mėnesinį darbo užmokestį po mokesčių, o tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamai praktikai.
8.3. Nebuvo įrodyta, kad tėvų turtinė padėtis ir vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, todėl teismas nepagrįstai padidino išlaikymo dydį. Atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo, nepasikeitus (ženkliai nepagerėjus) atsakovo turtinei padėčiai, taip pat teisme neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo dėl objektyvių priežasčių.
8.4. Atsakovo įsitikinimu, skiriama vaiko išlaikymui 400 Eur suma yra pakankamai didelė t. y. ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję, o kaip kompensacija dėl išaugusių kainų yra 50 Eur dydžio valstybės mokami vaiko pinigai, kurie pradėti mokėti jau po 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo. Atvirkščiai, vaiko poreikiai sumažėjo dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų, nes vaikas nuo 2019 m rugsėjo mėn. nebelanko privačios mokyklos, brangiai kainuojančių būrelių ir k.t., todėl teismas visiškai nepagrįstai padidino vaikui skiriamo išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 280 Eur.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. Ž. prašo jį atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo D. P. bylinėjimosi išlaidas už ieškovei valstybės suteiktas teisines paslaugas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
9.1. Atsakovas pagal 2016-12-20 Šiaulių apylinkės teismo nutartį nuo 2017-01-01 ieškovei iki 2020-01-01 realiai kas mėnesį teikė po 300 Eur, t. y. 200 Eur periodinis išlaikymas, o 100 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Tad akivaizdu, jog atsakovo nurodytas faktas, kad jo pasiūlyta 250 Eur suma buvo neapgalvota ir neįvertinus visų jo galimybių ar, kad 280 Eur priteisto išlaikymo yra nepajėgus teikti, yra teismo klaidinimas.
9.2. Ieškovė įrodė, kad vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės kas atsispindi ir su pateikiamais kvitais, o taip pat pateikė įrodymus ir apie tai, kad nuo 2016-12-20 jos sveikatos būklė pablogėjo, ko pasėkoje didžiąją laiko dalį net neturėjo galimybės dirbti dėl ligų, ko pasėkoje ji ir jos dukra didžiąja dalimi buvo išlaikomos kitų asmenų. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas bei turintis verslą asmuo, kuris be to, paveldėjo nemažą mamos turto dalį, taip pat atsakovo atlygis nuo 2016-12-20 pasikeitė nuo 495 Eur iki 725 Eur, t. y. net 230 Eur plius dienpinigiai, kurie atsakovo teigimui sudaro nuo 2400 iki 1200 Eur per mėnesį. Visos šios aplinkybės liudija tai, kad situacija yra pasikeitusi iš esmės, todėl teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą.
9.3. Nesutinka, kad vaiko poreikiai nėra didesni nei 450 Eur, ko pasėkoje priteista iš atsakovo 200 Eur suma atitinka vaiko poreikius. Dar 2016 metais ieškovė buvo nurodžiusi, kad prašo iš atsakovo 300 Eur išlaikymo, nes vaiko poreikiai sudaro 799,75 Eur/mėn., tačiau siekdama taikaus ginčo sprendimo, sutiko su 250 Eur išlaikymo suma.
9.4. Atsakovas jokiais kitai būdais neprisideda prie vaiko poreikių, t. y. su vaiku nebendrauja, jo nepasiima su savimi nei savaitgaliais nei per atostogas, todėl visa priežiūros ir išlaikymo našta tenka vienai ieškovei, kas suponuoja didesnes ieškovės išlaidas. Nesutinka su atsakovo išsakyta pozicija neva ieškovė neracionaliai naudoja pinigines lėšas, mėgsta prabangą. Mano, kad noras suteikti vaikui galimybę bent kartą per metus išvykti į užsienį bei retkarčiais su vaiku nuvykti prie jūros yra ne prabanga, o būtinybė, kurios turi siekti ne vienas tėvas, o abu. Be to, nuo 2020-01-01 dukra vėl pradėjo lankyti VšĮ „Smalsieji pabiručiai“, ko pasėkoje ir toliau ieškovei kas mėnesį teks mokėti po 290 Eur už vaiko ugdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.
11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacijos dalykas – padidinto išlaikymo nepilnamečiui vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu savo poziciją grindžia tuo, kad teismas klaidingai interpretavo, jog atsakovas pajėgus mokėti kas mėnesį po 250 Eur išlaikymo, nes ši suma atsakovo buvo pasiūlyta ieškovei neįvertinus visų savo galimybių tik todėl, kad sudaryti taikos sutartį. Mano, jog 450 Eur suma, skiriama vaiko išlaikymui yra pakankama visapusiškam vaiko vystymuisi, lavinimui, pramogoms ir pan., be to valstybė moka 50 Eur vaiko pinigus. Juo labiau, byloje nebuvo įrodyta, kad tėvų turtinė padėtis ir vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, vaiko poreikiai, atvirkščiai - sumažėjo dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų nuo 2019 metų vasaros, nes vaikas nebelanko privačios mokyklos, brangiai kainuojančių būrelių ir k.t., todėl atsakovo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai padidino vaikui skiriamo išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 280 Eur. Su šiais atsakovo argumentai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Dėl bylos esmės
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
15. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
16. Atsakovo teigimu, 450 Eur suma, skiriama vaiko poreikiams patenkinti yra pakankama. Jos užtenka visapusiškam vaiko vystymuisi, lavinimui, pramogoms ir pan., be to valstybė moka 50 Eur vaiko pinigus. Juo labiau, byloje nebuvo įrodyta, kad tėvų turtinė padėtis ir vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, vaiko poreikiai, atvirkščiai - sumažėjo dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų nuo 2019 metų vasaros, nes vaikas nebelanko privačios mokyklos, brangiai kainuojančių būrelių ir k.t., todėl atsakovo nuomone, teismas visiškai nepagrįstai padidino vaikui skiriamo išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 280 Eur.
17. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
18. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Lietuvos respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
19. Byloje nustatyta, kad A. Ž. gimė (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime vaiko motina įrašyta ieškovė E. Ž., jos tėvu įrašytas atsakovas D. P. (1 t., b. l. 9). Šalys santuokos nebuvo įregistravę. A. D. P.po bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 13 d. pripažino tėvystę, šalys pateikė teismui vaiko gimimo liudijimą. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9225-1031/2016 (1 t., b. l. 10-11) teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys numatė, jog atsakovas D. P. sutinka teikti išlaikymą dukrai A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) eurų, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 1 d. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo metu šalių dukrai buvo 8 metai, ji lankė privačią mokyklą. Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo iš atsakovo dydį iki 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1000 Eur suma per mėnesį, tačiau teismas sudėjęs ieškovės nurodytas sumas, nustatė, kad vaiko poreikiai per mėnesį yra apie 892 Eur. Jas sudaro: maistui – 170 Eur, aprangai (drabužiams, avalynei) – 180 Eur, būstui – 210 Eur (būsto nuoma 175 Eur ir mokesčiai 35 Eur), higienos priemonėms, skalbikliams – 50 Eur, vaistams, vitaminams – 20 Eur, mokymo, ugdymo, lavinimo priemonėms – 20 Eur, laisvalaikiui, pramogoms, atostogoms – 100 Eur, transporto išlaidoms – 72 Eur (70 Eur kurui ir 2 Eur viešojo transporto išlaidos). Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) tris kartus per savaitę, tai kainuoja 10 Eur. Jai duodami dienpinigiai – 15 Eur, mobiliajam telefonui – 5 Eur, internetui su televizija – 10 Eur, kitos išlaidos – 10 Eur.
20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad šalių, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis esmingai nepasikeitė, lyginant su jų turtine padėtimi, buvusia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo metu. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį būstą nuomojasi, ieškovė turi transporto priemonę, atsakovas – neturi, ieškovė turi sveikatos sutrikimų, bet darbinga, atsakovas yra sveikas ir darbingas, abu turi po vieną išlaikytinį – šalių nepilnametį vaiką, ieškovė nedirba, jos pajamos mažesnės nei atsakovo, abu turi skolų, todėl teismas padarė išvadą, kad jog šalių turtinė padėtis apylygė, ieškovės – kiek blogesnė. Ieškovės argumentus, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, nes jos sveikatos būklė yra prasta, ji neteko darbo, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes teismo nuomone, stuburo susirgimas ieškovei buvo diagnozuotas žymiai anksčiau, o savo turtinę padėtį pablogino ji pati, savo noru išeidama iš darbo ir persikeldama į brangesnį pragyvenimo atžvilgiu miestą, neturėdama nei pajamų, nei darbo, nei sąlygų. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nors šios teismo išvados ir nekeičia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Viena vertus, ieškovė persikėlė į kitą miestą, nes ieškojo didesnių galimybių susirasti darbą. Kita vertus, nepersikėlus į didesnį miestą, ieškoti darbo per atstumą ir važinėti iš Šiaulių į Kauną į darbo pokalbius, yra pakankamai sudėtinga tiek laiko, tiek finansine prasme, todėl nelaikytina, kad ieškovė, persikeldama į didesnį miestą, kaip vertina atsakovas, elgėsi neracionaliai ir savo veiksmais blogino savo turtinę padėtį.
21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nėra pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo minimalius bendruosius poreikius bei jo interesus, į tai, jog vaikui augant jo poreikiai didėja, taip pat įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą apie šalių turtinę padėtį ir jų galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, sprendė, kad yra pagrindas padidinti 2016 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi numatytą tarp šalių išlaikymo dydį nuo 200 Eur iki 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. balandžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šį dydį Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
22. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jų, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, lyginant su turtine padėtimi, buvusia Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo metu. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nuo 200 Eur iki 280 Eur, nurodydamas, kad šalių vaikui pakankamas išlaikymo dydis yra 450 Eur per mėnesį. Iš jų - 50 Eur valstybės vaikui mokama išmoka, 200 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas. Tai reiškia, kad apeliantas iš esmės nesutinka dėl vaiko poreikių pasikeitimo, t. y. dėl sąlygos, kurią nustačius, atsižvelgiant į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, gali būti keičiamas sprendimu priteisto išlaikymo dydis.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.
24. Pirma, dėl atsakovo D. P. nurodomos šalių dukrai mokamos valstybės 50 Eur išmokos, kuri pasak, atsakovo kompensuoja padidėjusias kainas ir turi būti skaičiuojama kartu su teikiamu išlaikymu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios išmokos vaikui tikslas – mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Ši išmoka iš esmės yra vaiko turtas. Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Šios išmokos paskirtis nėra mažinti tėvų teikiamą išlaikymo vaikams dydį, nes tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Juo labiau, jei valstybės mokamos išmokos vaikui dydžiu būtų mažinama tėvų išlaikymo pareiga vaikams, vaikų padėtis nė kiek nepagerėtų, nebūtų sudarytos sąlygos geriau ir visapusiškiau patenkinti vaiko poreikius. Tokia situacija nesiderintų nei su išmokų vaikams paskirtimi, nei su geriausių vaiko interesų prioriteto principu, reiškiančiu, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
25. Kita vertus, apeliacinio teismo nuomone, visgi, jei valstybės mokamos išmokos dydžiu būtų mažinama atskirai gyvenančių tėvų išlaikymo pareiga, išsituokusių ar kartu negyvenančių tėvų vaikai atsidurtų blogesnėje padėtyje nei susituokusių ar kartu gyvenančių vaikų tėvai (gaunamos valstybės išmokos nebūtų išskaičiuojamos iš vaikams teikiamo abiejų tėvų išlaikymo), kas pažeistų vaikų lygiateisiškumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Taigi, konstatuotina, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio ar jį išskaičiuoti iš skiriamo tėvų išlaikymo sumos.
26. Antra, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai po Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo nustatytas 200 Eur per mėnesį išlaikymas, pasikeitė. 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo metu šalių vaikui buvo 8 metai, mergaitė lankė mokyklą. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu šalių vaikui buvo daugiau nei 10 metų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad, praėjus beveik 3 metams nuo Šiaulių apylinkės teismo nutarties priėmimo, sumažėjo šalių vaiko poreikiai. Priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikui augant, auga ir jo poreikiai, atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų. Aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Be to, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui ((žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
28. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl byloje negali būti ginčo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteistas 200 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis tuo metu buvo pakankamas būtiniesiems (minimaliems) vaiko poreikiams tenkinti (CPK 18 str., 279 str. 5 d.). Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-20 nutarties priėmimo metu minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) buvo 380 Eur. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas, pagal kurį tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, amžius, tėvų turtinė padėtis ir pan. Vadinasi, Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytas išlaikymo dydis buvo tik 10 Eur didesnis nei teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikomas išlaikymo dydis, kurį privalo pagal galimybes teikti kiekvienas iš tėvų, ir kuris paprastai, nesant specialių poreikių, yra pakankamas vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu išlaikymo dydį padidino iki 280 Eur, t. y. šiek tiek daugiau, tik 65 Eur, nei pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio (215 Eur) buvusio skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Nuo 2019 m. atliktos mokesčių pertvarkos minimalus mėnesinis atlyginimas yra 555 Eur, kuris prilygsta 430 Eur pagal iki 2019 m. pradžios galiojusią mokesčių sistemą, t. y. nuo skundžiamo sprendimo priėmimo orientacinis dydis, kuris būtinas minimaliems vaikų poreikiams tenkinti, dar labiau padidėjo. Šalių vaikui lankant mokyklą, ieškovės galimybės susirasti geriau apmokamą darbą sumažėjo, kadangi jai tenka vienai prižiūrėti iš mokyklos grįžusį vaiką ir padėti jam pasiruošti pamokoms. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra sveikas, darbingo amžiaus, dirbantis, turintis savo bendrovę. Nors atsakovas teigia, jog jo bendrovės veikla nuostolinga, jis ketina likviduoti bendrovę, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansas įrodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, palyginus su praėjusiais metais, nėra nuostolinga, ? kaip tik pelninga. Teismas nevertino ieškovės argumentų dėl atsakovo motinos A. P. galimo palikimo, nes sprendimo priėmimo momentu palikimui priimti terminas dar nebuvo pasibaigęs, testamento turinys nebuvo žinomas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atžvilgiu atsakovo turtinė padėtis tiek pagerėjo, kiek ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį.
29. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad 2019 m. vaiko poreikius sudarė 1000 Eur per mėnesį. Pagal nurodytus paskaičiavimus, ieškovė pusė šios sumos vaiko išlaikymui, t. y. 500 Eur per mėnesį, prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių turtinė padėtis iš esmės nesikeitė nuo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo, ieškovės šiek tiek pablogėjo, nes nebedirba, nurodė, kad, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl pačios ieškovės gaunamų pajamų, galimai ji ne visas pajamas teismui nurodo. Be to, ieškovė neįrodė, jog ji pagal savo pajamas, atmetus išlaidas jos pačios būtiniesiems poreikiams tenkinti, gali vaikui per mėnesį skirti 1000 Eur, todėl padarė išvadą, kad ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymas yra neproporcingas šalių turtinei padėčiai.
31. Nustatyta, kad ieškovės pajamos sudaro 298 Eur nedarbo draudimo išmoka, 50 Eur išmoka vaikui, 300 Eur atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui, viso – 648 Eur. Nekilnojamojo turto neturi, gyvenamąjį plotą nuomojasi, turi transporto priemonę, turi sveikatos sutrikimų, bet yra darbinga, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius (2 t., b. l. 19-20, 60-64), dirba ir gyvena Danijoje, dirba statybininku, per mėnesį jo pajamos – apie 725 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 813 Eur dienpinigiai (1 t., b. l. 168, 193-202, 2 t., b. l. 59), Danijoje nuomojasi būstą. Sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi. Po motinos mirties liko palikimas, tačiau yra 6 vaikai – įpėdiniai, kaip turtas bus paskirstytas testamentu, jam kol kas nežinoma. Atsakovas nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi, transporto priemonių, registruotų Lietuvoje, taip pat neturi (1 t., b. l. 166, 167). Abi šalys turi skolų.
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ieškovės nurodomas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, iš esmės padarė teisingas išvadas, kad vaikas paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę klasę, perėjo mokytis į kitą mokyklą, persikėlė gyventi į didesnį miestą, pakilo prekių ir paslaugų kainos, turi sveikatos sutrikimų. Logiška, kad augančiam vaikui reikalinga visavertė ir įvairiapusė mityba, kaip ir reikalingos pakankamos išlaidos aprangai, higienos prekėms, kosmetikai, laisvalaikiui, ryšio paslaugoms bei kitoms nenumatytoms išlaidoms.
33. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovės pateiktą vaiko poreikių sąrašą atsakovo apeliacinio skundo argumentų kontekste, sutinka su teismo išvada, kad kai kurios ieškovės nurodomas išlaidos vaiko poreikiams yra per didelės. Vaikui nebūtina kiekvieną mėnesį skirti rūbams po 180 ?ur, kaip nurodo ieškovė. Nors ir kritiškai vertintina, kad Zara yra brangi rūbų parduotuvė, kaip teigia atsakovas. Atsakovas nenurodo, iš kokių parduotuvių pigiau ir kiek pigiau, jo nuomone, būtų galima aprengti beveik 11 metų mergaitę, kuri sparčiai auga, ir nepateikia dėl to jokių pagrindžiančių įrodymų. Taipogi pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nėra aišku, kas lemia padidėjusias išlaidas transportui (70 ?ur), maistui (170 ?ur maistui namie, po 3,5 ?ur/dieną maistui mokykloje, viso apie 240 ?ur/mėn.), vaistams, vitaminams, dienpinigiams (15 ?ur), kas tokio amžiaus vaikui yra aiškiai per didelė suma. Savaitgaliai sodybose, kelionės į užsienį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra tik iš dalies laikoma prabangos preke, kuri įgyjama tik esant pakankamoms abiejų vaiko tėvų pajamoms, tačiau visgi, aukščiau aptartą valstybės skiriamą 50 ?ur vaikui išmoką, ieškovė turi galimybę skirti vaiko akiračio plėtimui, aplinkos pažinimui, kelionėms ir išvykoms. Taigi, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pagal individualias aplinkybes vertino šalių vaiko poreikius, motyvuotai ir pagrįstai nustatė, jog 280 Eur kas mėnesį mokama šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo suma, užtikrins visapusišką nepilnamečio vaiko vystymąsi.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl išlaikymo padidinimo iki 280 Eur per mėnesį nepagrįstumo, nes neįrodyta, kad apeliantas nepajėgus teikti tokį išlaikymą, tiek su apelianto argumentais dėl išlaikymo dydžio palikimo nepakeistu (200 Eur per mėnesį), nes apeliantas nepaneigė padidėjusių augančio vaiko per 2 metų 4 mėnesių laikotarpį nuo priteisto išlaikymo poreikių būtinumo. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apeliacinės instancijos daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų dėl jų dydžio nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.