Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi nustatė laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui, taip pat nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 5 d., 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. gruodžio 8 d., 2023 m. kovo 23 d., 2023 m. spalio 24 d., 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimis, taip pat Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi, buvo keičiama šalių bendravimo su vaiku tvarka.

2025 m. rugsėjo 17 d. atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu bei laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) ieškovė bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę, du kartus per mėnesį po 3 nakvynes, pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos penktadienį pasibaigus užsiėmimams (nuo 15 iki 18 val.) ir grąžindama vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienio ryte (iki 9 val. 30 min.), užtikrinant, kad vaikas lanko raidos specialistus; 2) ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku per vaiko gimtadienį nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdama vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir grąžindama vaiką 14 val. į jo gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su ieškovės bendravimo su vaiku laiku); 3) ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jei tai nesutampa su ieškovės bendravimo su vaiku laiku); 4) ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku per Motinos dieną (jei tai nesutampa su ieškovės bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val.; 5) Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną vaikas turi teisę praleisti su atsakovu nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su ieškovės bendravimo su vaiku laiku, atsakovui pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas; 6) vaiko vasaros atostogų metu ieškovė turi teisę praleisti su vaiku ne mažiau kaip du kartus po 12 dienų (11 nakvynių) nepertraukiamai, apie pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius pranešant atsakovui iki einamųjų metų balandžio 1 d.; 7) vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas kito iš tėvų rašytinis sutikimas; 8) ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną antradienį nuo 20 val., 1 valandą, taip pat kiekvieną ketvirtadienį nuo 20 val., 1 valandą, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Atsakovas privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku vaikas turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su ieškove. Apie savo neketinimą bendrauti ieškovė turi pranešti atsakovui bendravimo dienos išvakarėse iki 20 val.; 9) vaiko tėvai gali susitarti ir dėl kitokios ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos, atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis. Teismui nusprendus netenkinti šio atsakovo prašymo, atsakovas prašė nustatyti, kad ieškovė privalo savo lėšomis ir jėgomis pristatyti vaiką bendravimui su atsakovu į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), visos nustatytos laikinosios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos metu ir pasibaigus bendravimo su atsakovu laikui pasiimti vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi pakeistos atsakovo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos 19 punktą, išdėstydamas jį taip: „19) Nuo 2025 m. spalio mėn. atsakovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę, du kartus po 3 nakvynes. Pirmąją savaitę, penktadienį pasibaigus užsiėmimams, ieškovė savo lėšomis ir jėgomis pristato vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą (nuo 15 iki 18) ir pasiima vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos pirmadienio ryte (iki 9 val. 30 min.), užtikrinant, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą ir raidos specialistus. Trečiąją savaitę, penktadienį pasibaigus užsiėmimams (nuo 15 iki 18 val.), atsakovas savo lėšomis ir jėgomis pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristato vaiką į vaiko ugdymo įstaigą pirmadienio ryte (iki 9 val. 30 min.) (šalims susitarus, tėvas pirmadienį vaiką turi teisę pristatyti į ieškovės gyvenamąją vietą), užtikrinant, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą ir raidos specialistus. Pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį. Atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir grąžindamas vaiką 14 val. į vaiko gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laiku). Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), ieškovei savo lėšomis ir jėgomis pristatant vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ir paimant vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos 20 val. (vaiko perdavimo tvarka taikoma, jei ši diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laiku). Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val. Jei Tėvo diena nesutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laiku, ieškovė savo lėšomis ir jėgomis Tėvo dieną pristato vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą iki 10 val. ir paima vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos 18 val. Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę praleisti su ieškove nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su atsakovo bendravimo su vaiku laiku, ieškovei pasiimant vaiką iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas“. Kitoje dalyje nutartis paliko nepakeistas, kitą atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos 19 punkte nustatyta, kad: „nuo 2025 m. spalio mėn. atsakovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę, du kartus po 3 nakvynes. Pirmąją savaitę, penktadienį pasibaigus užsiėmimams, motina savo lėšomis ir jėgomis pristato vaiką į tėvo gyvenamąją vietą (nuo 15 iki 18 val.) ir pasiima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos pirmadienio ryte (iki 9 val. 30 min.), užtikrinant, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą ir raidos specialistus. Trečiąją savaitę, penktadienį pasibaigus užsiėmimams (nuo 15 iki 18 val.), tėvas savo lėšomis ir jėgomis pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir pristato vaiką į vaiko ugdymo įstaigą pirmadienio ryte (iki 9 val. 30 min.) (šalims susitarus, tėvas pirmadienį vaiką turi teisę pristatyti į motinos gyvenamąją vietą), užtikrinant, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą ir raidos specialistus.“, ir klausimą dėl šios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 3 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

2026 m. birželio 18 d. teisme gautas atsakovo P. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo atsakovas prašė iš dalies papildant bei pakeičiant nauja redakcija, išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-33-807/2026 nustatytą ir vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi bei 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi pakoreguotą atsakovo P. C. ir nepilnamečio sūnaus N. J. C. laikiną bendravimo tvarką numatant, kad nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo priėmimo dienos, numatant skubų vykdymą, tėvas ir sūnus bendrauja:

pirmą ir trečią mėnesio savaitę, tos savaitės penktadienį savo lėšomis ir jėgomis pasiimdamas sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus sūnaus užsiėmimams arba iš sūnaus gyvenamosios vietos nuo 15 iki 18 val., jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, ir praleidžia su vaiku laiką nepertraukiamai iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. (su dviem nakvynėmis). Pirmosios ir trečiosios mėnesio savaitės sekmadienį motina savo lėšomis ir jėgomis 18 val. pasiima vaiką iš tėvo gyvenamos vietos arba kitos su tėvu sutartos vietos. Bendraudami su vaiku abu tėvai turi užtikrinti, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą ir raidos specialistus. Tėvui pageidaujant, jis ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs motiną el. paštu ar kitomis šalių suderintomis komunikacijos priemonėmis, turi teisę su vaiku papildomai praleisti kiekvieno mėnesio pirmosios ir trečiosios savaitės ketvirtadienį nuo 17 val. (pasibaigus vaiko užsiėmimams ugdymo įstaigoje) iki penktadienio, paimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos savo lėšomis ir jėgomis, tačiau tokiu atveju tėvas turi užtikrinti vaiko pristatymą penktadienio rytą į vaiko ugdymo įstaigą, raidos užsiėmimus ir kitas veiklas, susijusias su vaiko sveikata ir ugdymu;

tėvas, kuomet nevyksta gyvas jo ir sūnaus bendravimas, bendrauja su sūnumi kiekvieną dieną nuo 20 val., 30 minučių, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Vaiko motina arba kiti asmenys, su kuriais tuo metu yra sūnus, privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su tėvu. Apie savo neketinimą bendrauti tėvas turi pranešti vaiko motinai bendravimo dienos išvakarėse iki 20 val.; 3) nepertraukiamai kiekvienais metais sūnaus vasaros atostogų metu neribojant sūnaus ir tėvo buvimo vietos ne mažiau kaip pusę vasaros atostogų laiko: nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d., ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 24 d., motinai savo lėšomis ir jėgomis pristatant sūnų tėvui pirmą jam tenkančią atostogų dieną 10 val. ryte į tėvo gyvenamąją vietą arba kitą su tėvu sutartą vietą bei pasibaigus atostogoms tėvui grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną 20 val. vakare. Likusiu vasaros atostogų laiku sūnus atostogauja su motina;

nepertraukiamai lyginiais metais per sūnaus rudens atostogas (tame tarpe įskaičiuojant ir savaitgalius, einančius prieš ir po atostogų) motinai savo lėšomis ir jėgomis pristatant sūnų tėvui pirmą jam tenkančią atostogų dieną 10 val. ryte į tėvo gyvenamąją vietą arba kitą su tėvu sutartą vietą bei pasibaigus atostogoms tėvui grąžinant sūnų paskutinę rudens atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val. vakare. Nelyginiais metais sūnus rudens atostogas analogiškai praleidžia su motina;

nepertraukiamai lyginiais metais per visas sūnaus Šv. Kalėdų (žiemos) atostogas, įskaitant Šv. Kūčias ir abi Šv. Kalėdų dienas bei savaitgalius, einančius prieš ir po atostogų, motinai savo lėšomis ir jėgomis pristatant sūnų tėvui pirmą jam tenkančią atostogų dieną 10 val. ryte į tėvo gyvenamąją vietą arba kitą su tėvu sutartą vietą bei pasibaigus atostogoms tėvui grąžinant sūnų paskutinę žiemos atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val. vakare. Nelyginiais metais sūnus Šv. Kalėdų (žiemos) atostogas, įskaitant Šv. Kūčias ir abi Šv. Kalėdų dienas, analogiškai praleidžia su motina;

nepertraukiamai nelyginiais metais per visas sūnaus papildomas atostogas vasario mėnesį (tame tarpe įskaičiuojant ir savaitgalius, einančius prieš ir po atostogų), motinai savo lėšomis ir jėgomis pristatant sūnų tėvui pirmą jam tenkančią atostogų dieną 10 val. ryte į tėvo gyvenamąją vietą arba kitą su tėvu sutartą vietą bei pasibaigus atostogoms tėvui grąžinant sūnų paskutinę papildomų atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą 20 val. Lyginiais metais sūnus papildomas atostogas vasario mėnesį analogiškai praleidžia su motina;

nepertraukiamai nelyginiais metais per visas sūnaus Šv. Velykų atostogas, tame tarpe įskaičiuojant ir pačias Šv. Velykas bei savaitgalius, einančius prieš ir po atostogų, motinai savo lėšomis ir jėgomis pristatant sūnų tėvui pirmą jam tenkančią atostogų dieną 10 val. ryte į tėvo gyvenamąją vietą arba kitą su tėvu sutartą vietą bei pasibaigus atostogoms tėvui grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą 20 val. Lyginiais metais sūnus analogiškai Šv. Velykų atostogas, tame tarpe įskaičiuojant ir pačias Šv. Velykas, praleidžia su motina;

Sūnaus ir tėvo bendravimo vieta nėra ribojama Lietuvos Respublikos teritorija. Tėvas su sūnumi turi teisę bendrauti tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos ribų. Motina visada, kai sūnus atostogauja ar bendrauja su tėvu pagal darbo dienomis ir savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką, privalo tėvui kartu su sūnumi perduoti sūnaus drabužius bei kitus asmeninio naudojimo daiktus bei sūnaus asmens tapatybės dokumentus: ne mažiau kaip 6 mėnesius galiojantį sūnaus pasą, o esant poreikiui, ir sūnaus gimimo liudijimą. Motinai neperdavus šių dokumentų ir tėvui dėl to patyrus nuostolių, motina privalo atlyginti visus tėvo dėl to patirtus nuostolius;

Nepaisant to, kuriam iš tėvų tenka su sūnumi bendrauti pagal darbo dienomis ir savaitgaliais nustatytą bendravimo tvarką, tėvas su sūnumi 2027 metais bendrauja per jo gimimo dieną (duomenys neskelbtini.), kuris bus sekmadienis, penktadienį savo lėšomis ir jėgomis pasiimdamas sūnų iš jo lankomos ugdymo įstaigos, pasibaigus sūnaus užsiėmimams arba iš sūnaus gyvenamosios vietos nuo 15 iki 18 val., jei tą dieną sūnus ugdymo įstaigos nelanko, ir praleidžiant su vaiku laiką nepertraukiamai iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. bei motinai pasibaigus tėvo ir sūnaus bendravimo laikui pasiimant sūnų iš tėvo gyvenamos vietos arba kitos su tėvu sutartos vietos;

tėvas užtikrina, kad tais kartais, kai sūnus nakvoja pas tėvą daugiau nei vieną naktį iš eilės, sūnus, pradedant nuo antro vakaro, bendrauja nuotoliniu būdu su mama, vakare 19 val. 30 min., 30 min. Vaikui išreiškus norą, tėvas sudaro galimybes vaikui su mama bendrauti ir dažniau;

tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, įpareigotini vėliausiai per šešias valandas informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles;

motina įpareigojama vieną kartą per mėnesį raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, pateikti tėvui informaciją apie vaiko reabilitacijos užsiėmimų dėl raidos sutrikimų rezultatus;

tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, įpareigotini ne vėliau kaip per vieną dieną informuoti vienas kitą apie vaiko apsilankymus pas gydytoją, nurodant apsilankymo priežastį, paskirtą gydymą bei pateikti medicininių dokumentų išrašus;

motina raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, turi pareigą teikti tėvui informaciją apie vaiko ugdymo įstaigoje vykstančias šventes, tėvų susirinkimus ir kitus renginius, kuriuose dalyvaus sūnus (įskaitant, bet neapsiribojant, būrelių veikla), ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo įvykio dienos;

tėvas ir motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, įpareigotini informuoti vienas kitą apie sūnaus laikiną išvykimą į užsienio valstybę bei nurodyti sūnaus apsistojimo kitoje valstybėje vietą;

apie numanomą sūnaus gyvenamosios vietos (adreso) pasikeitimą motina privalo informuoti tėvą raštu likus ne mažiau kaip 1 (mėnesiui) iki pasikeitimo dienos, kartu nurodant ir naują sūnaus gyvenamosios vietos adresą;

tėvas ir motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos arba pakeisti laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo P. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus apylinkės teismo nutartimis nustatytą laikiną atsakovo P. C. bendravimo su vaiku N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini.), tvarką ir išdėstė ją nauja redakcija:

Atsakovas bendrauja su vaiku N. J. C. pirmą ir trečią mėnesio savaitę, tos savaitės penktadienį savo lėšomis ir jėgomis pasiimdamas vaiką iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams arba iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 15 iki 18 val., jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, ir praleidžia su vaiku laiką nepertraukiamai iki tos pačios savaitės sekmadienio 18 val. (su dviem nakvynėmis). Pirmosios ir trečiosios mėnesio savaitės sekmadienį ieškovė savo lėšomis ir jėgomis 18 val. pasiima vaiką iš atsakovo gyvenamos vietos arba kitos su atsakovu sutartos vietos. Bendraudami su vaiku ieškovė ir atsakovas turi užtikrinti, kad vaikas lankys ugdymo įstaigą ir raidos specialistus. Atsakovui pageidaujant, jis ne vėliau kaip prieš dvi kalendorines dienas informavęs ieškovę elektroniniu paštu ar kitomis šalių suderintomis komunikacijos priemonėmis, turi teisę su vaiku papildomai praleisti kiekvieno mėnesio pirmosios ir trečiosios savaitės ketvirtadienį nuo 17 val. (pasibaigus vaiko užsiėmimams ugdymo įstaigoje) iki penktadienio, paimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos savo lėšomis ir jėgomis, tačiau tokiu atveju atsakovas turi užtikrinti vaiko pristatymą penktadienio rytą į vaiko ugdymo įstaigą, raidos užsiėmimus ir kitas veiklas, susijusias su vaiko sveikata ir ugdymu;

Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu nevyksta gyvas jo ir sūnaus bendravimas, turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą dieną nuo 20 val. 30 minučių (pirmoji nuotolinio bendravimo diena yra laikoma antroji diena, kurią vaikas praleidžia su kitu iš tėvų), skambučiais, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra sūnus, privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti atitinkamai su tėvu ar motina. Apie savo neketinimą bendrauti nuotolinėmis priemonėmis atitinkamas iš tėvų, kuriam ši teisė tenka konkrečiu laikotarpiu, turi pranešti kitam iš tėvų bendravimo dienos išvakarėse iki 20 val. Vaikui išreiškus norą, kiekvienas iš tėvų sudaro galimybes vaikui su kitu iš tėvų bendrauti ir dažniau.

Lyginiais metais atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini)bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir gražindamas vaiką 14 val. į vaiko gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Nelyginiais metais atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku nuo 14 val., pasiimdamas vaiką 14 val. iš jo buvimo vietos ir grąžindamas vaiką 21 val. į vaiko gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku).

Tėvas (atsakovas) turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), motinai savo lėšomis ir jėgomis pristatant vaiką į tėvo gyvenamąją vietą iki 10 val., ir paimant vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos 20 val. (vaiko perdavimo tvarka taikoma, jei ši diena nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku).

Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val. Jei Tėvo diena nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, motina savo lėšomis ir jėgomis Tėvo dieną pristato vaiką į tėvo gyvenamąją vietą iki 10 val. ir paima vaiką iš tėvo gyvenamosios vietos 18 val. Motinos dieną ir mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę praleisti su motina nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, motinai pasiimant vaiką iš vaiko buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas.

2026 m. atsakovas su sūnumi turi teisę vasaros atostogas praleisti nuo liepos 15 d. iki liepos 19 d. ir nuo rugpjūčio 15 d. iki 24 d., atsakovui pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos pirmąją atitinkamo laikotarpio dieną nuo 9 val. iki 10 val. ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atitinkamo vasaros atostogų laikotarpio dieną 20 val.

Nuo 2027 m. kiekvienais metais sūnaus vasaros atostogų metu neribojant sūnaus ir tėvo buvimo vietos, atsakovas su vaiku turi teisę praleisti nepertraukiamai nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 24 d., atsakovui pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos šalių sutartos vietos pirmąją atitinkamo laikotarpio dieną nuo 9 val. iki 10 val., ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę atitinkamo vasaros atostogų laikotarpio dieną 20 val.

Atsakovas su sūnumi bendrauja nepertraukiamai:

lyginiais metais per sūnaus rudens atostogas (nuo pirmos atostogų dienos ir savaitgalį, einantį prieš ir po atostogų). Nelyginiais metais sūnus rudens atostogas analogiškai praleidžia su motina;

nelyginiais metais per visas sūnaus Šv. Velykų atostogas, įskaitant Šv. Velykas bei savaitgalį, einantį po šių atostogų. Lyginiais metais sūnus analogiškai Šv. Velykų atostogas ir Šv. Velykas praleidžia su motina;

nelyginiais metais Šv. Kalėdų (žiemos) atostogas, įskaitant Šv. Kūčias ir abi Šv. Kalėdų dienas, pasiimdamas vaiką Šv. Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) pasibaigus ugdymo užsiėmimams iš ugdymo įstaigos arba vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir pristatydamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 30 d., 10 val.; lyginiais kalendoriniais metais pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 30 d., 10 val., ir pristatydamas vaiką sausio 6 d. į jo gyvenamąją vietą 10 val. arba į ugdymo įstaigą 8 val. (apie tikslų pristatymo datą ir laiką informuodamas motina prieš dvi dienas). Analogiška tvarka lyginiais metais Šv. Kalėdų (žiemos) atostogas, įskaitant Šv. Kūčias, abi Šv. Kalėdų dienas iki gruodžio 30 d., 10 val., su vaiku praleidžia motina, nelyginiais metais motina su vaiku praleidžia nuo gruodžio 30 d., 10 val., iki sausio 6 d.

Vaiko tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per šešias valandas, informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles.

Vaiko tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, įpareigotini ne vėliau kaip per vieną dieną informuoti vienas kitą apie vaiko apsilankymus pas gydytoją, nurodant apsilankymo priežastį, paskirtą gydymą bei pateikti medicininių dokumentų išrašus.

Vaiko motina turi nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, informuoti atsakovą apie vaiko lankomų ugdymo, sveikatos priežiūros, reabilitacijos įstaigų pasikeitimus.

Vaiko tėvas ir vaiko motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis, įpareigotini informuoti vienas kitą apie sūnaus laikiną išvykimą į užsienio valstybę bei nurodyti sūnaus apsistojimo kitoje valstybėje vietą ir trukmę.

Vaiko tėvas ir vaiko motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos.

Vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas.

Atsakovas vaiko buvimo su juo laikotarpiu turi užtikrinti vaikui specialistų rekomenduotų paslaugų tęstinumą, jo dalyvavimą specialistų užsiėmimuose bei specialistų rekomendacijų vykdymą, įvertinus paslaugų teikimo galimybes ir specialistų sudarytus planus.

Kitoje dalyje teismas atsakovo prašymą atmetė. Nutarties dalį dėl laikinosios atsakovo P. C. ir jo sūnaus N. J. C. bendravimo tvarkos 2026 m. vasaros laikotarpiu (laikinosios bendravimo tvarkos pagal šią nutartį 6 punktas) teismas nutarė vykdyti skubiai.

Teismas padarė išvadą, kad nuo 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos bazinės laikinos atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarkos praėjo ženklus laiko tarpas, per šį laikotarpį pasikeitė faktinė vaiko gyvenamoji vieta, taip pat atsakovas apsigyveno ir dirba Lietuvoje, be to, faktiškai atsakovo ir sūnaus bendravimas buvo dažnesnis, tačiau dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo šalys kreipdavosi pakankamai dažnai, taip pat kelis kartus ji buvo keičiama, o tai leidžia manyti, kad esama laikina bendravimo tvarka ne visiškai atitinka dabartines nepilnamečio vaiko ir šalių gyvenimo aplinkybes. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas keisti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Įvertinęs tai, kad atitinkami tvarkos bendravimo punktai buvo ne kartą keisti, ir siekiant, jog laikina bendravimo tvarka būtų nuosekli, vientisa ir kuo stabilesnė, spręstų iš esmės svarbiausius vaiko ir atsakovo bendravimo klausimus, tačiau nebūtų pernelyg varžanti ir išskirtinai detali, teismas nutarė laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką išdėstyti nauja redakcija.

Teismas pažymėjo, kad siekiant ir ieškovės bei sūnaus asmeninio kasdienių planų, privatumo balanso, nustatytina ne kasdienė atsakovo ir vaiko bendravimo nuotoliu tvarka. Tėvo ir vaiko bendravimas atostogų metu nustatomas atsižvelgiant išimtinai į geriausius šalių vaiko interesus, kurie nubūtinai sutampa tik su tėvų (ar vieno iš jų) poreikiais ar patogumu. Be to, atsakovas sutiko su nustatyta kasdiene jo ir vaiko bendravimo tvarka, todėl šios nuostatos, nustatant apibendrintą laikiną bendravimo tvarką, perkeliamos iš ankstesnių nutarčių be pakeitimų. Šalių siūlytina tvarka koreguotina atsižvelgiant ir į tai, kad nebūtų nustatomi įpareigojimai byloje nedalyvaujantiems asmenims, kadangi tėvų teises ir pareigas tinkamai turėtų įgyvendinti ar pasirūpinti jų tinkamu įgyvendinimu (jei tam reikalinga trečiųjų asmenų pagalba, tuo galėtų pasirūpinti taip pat šalys) pačios šalys (vaiko tėvai). Be to, siekiant tėvų teisių vaiko atžvilgiu lygiavertiškumo, bendravimo nuotoliniu būdu nuostatos taikytinos abiem tėvams abipusiškumo principu, kai gyvai su vaiku bendrauja kitas iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu byla neišnagrinėta iš esmės ir vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nenustatyta, teismas netenkino atsakovo prašymų, susijusių su įpareigojimais iš anksto informuoti atsakovą apie vaiko gyvenamosios vietos pokyčius. Taip pat teismas netenkino atsakovo prašymų įpareigoti ieškovę teikti jam informaciją apie vaiko reabilitacijos užsiėmimų laiką, raidos užsiėmimus, kadangi atsakovas, būdamas vaiko tėvu, taip pat turi ne tik teisę, bet ir pareigą pats domėtis vaiko būkle ir užsiėmimais, o teismas neturėjo objektyvių duomenų, kad atsakovas tokios informacijos savarankiškai negalėtų gauti. Teismas pabrėžė, kad šalių pasiūlytos nuostatos koreguotinos atsižvelgiant į objektyvų atsakovo poreikį būti informuotam apie esminius vaiko lankomų ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų pokyčius. Be to, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir raidos sutrikimus, atsakovas buvimo su vaiku metu turi užtikrinti vaikui teikiamų paslaugų tęstinumą. Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodas teises ir pareigas vaikui, taip pat vien tai, jog tėvas ir vaikas gyvena skirtinguose miestuose savaime nereiškia, kad vaiko transportavimo išlaidos ir atsakomybė turėtų tekti vien ieškovei, taigi, atostogų laikotarpiu atsakovas turėtų pats organizuoti vaiko paėmimą ir perdavimą.

Teismas vertino, kad toks tvarkos pakeitimas ir išdėstymas nauja redakcija, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir surinktus duomenis, galėtų būti realiai įgyvendinamas ir geriausiai atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. vasaros laikotarpis jau buvo prasidėjęs, teismas sprendė, jog nutarties dalis, susijusi su laikinos atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarkos pakeitimu 2026 m. vasarą (laikinosios bendravimo tvarkos pagal šią nutartį 6 punktas), vykdytina skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš esmės pakeitė visą laikinąją atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, nors nenustatė aplinkybių, pateisinančių tokios apimties pokyčius. Skundžiamu procesiniu sprendimu buvo ne tik koreguoti pavieniai probleminiai bendravimo tvarkos aspektai, bet iš esmės nustatytas naujas, daugelį metų į priekį apimantis bendravimo modelis, reglamentuojantis savaitgalius, nuotolinį bendravimą, gimtadienius, vasaros ir kitas mokyklines atostogas. Teismas nepakankamai įvertino, kad vaikui 2025 metais buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimas ir specialieji poreikiai, todėl jam ypač svarbūs stabilumas, nuspėjama rutina, nuoseklus ugdymas ir specialistų pagalbos tęstinumas. Teismas taip pat neįvertino, ar ilgi ir dažni nepertraukiami bendravimo laikotarpiai iš tikrųjų suderinami su vaiko terapijomis, ugdymo ir emocinio stabilumo poreikiais, neatsižvelgė į ieškovės pateiktus įrodymus apie galimą atsakovo alkoholio vartojimą jam būnant vienam su mažamečiu vaiku.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendravimo tvarkos nustatymo/pakeitimo klausimą, pagrįstai vertino svarbių aplinkybių visumą, pasikeitusias faktines aplinkybes. Teismas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir prioritetą teikė būtent vaiko interesams bei nusistovėjusiam nepilnamečio vaiko bendravimo pastovumo principui.

Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamos nutarties pirmame punkte nustatyta bendravimo tvarka palanki būtent ieškovei, kadangi bendravimas su vaiku pirmosios ir trečiosios savaitės ketvirtadienį nuo 17 val. (pasibaigus vaiko užsiėmimams ugdymo įstaigoje) iki penktadienio, nustatytas ne visais atvejais, o tik vaiko tėvui pageidaujant, apie tai pranešant prieš dvi kalendorines dienas. Būtent tokia nustatyta bendravimo tvarka užtikrina aiškumą ir stabilumą. Nustatytas dviejų dienų pranešimo terminas yra protingas ir proporcingas abiem šalims.

Žemesnės instancijos teismas

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.