Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R.-C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R.-C. ieškinį atsakovui P. C. ir pagal atsakovo P. C. priešieškinį atsakovei G. R.-C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. R.-C. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui P. C. (toliau – atsakovas) ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ir įrodymų išreikalavimo

15. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. gegužės 30 d. Briuselio apeliacinio teismo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 6 d. Vidurio Nyderlandų teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 11 d. Vidurio Nyderlandų teismo sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio 24 d. el. laišką siųstą atsakovo atstovo ieškovei, 2024 m. birželio 26 d. ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. el. laiškus siųstus atsakovo atstovo atsakovui.

16. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį bei atsakovo pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad šie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su ginčo klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neturi esminės reikšmės tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti atskirąjį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus kaip neatitinkančius sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis).

18. Ieškovė atskirajame skunde prašė išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) informaciją apie darbo užmokestį ir bet kokius su tuo susijusius priedus ir kitokias išmokas, kuriuos gavo atsakovas nuo 2021 m. vasario 4 d. iki informacijos pateikimo dienos arba išduoti ieškovei teismo liudijimą gauti šiuos įrodymus. Pažymėtina, kad tokį prašymą ieškovė buvo išreiškusi ir atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo turėtų vykti kuo operatyviau bei minėti įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį nebuvo būtini prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) panaikinimo teisingam išnagrinėjimui.

19. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, papildomai pažymi, kad aplinkybė, kokios yra tikrosios atsakovo pajamos, turės būti nustatytos ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, o tik ištyrus byloje esančių įrodymų visumą išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkina.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

21. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

22. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

23. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 325,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės pirminio ieškinio pateikimo dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė ieškovę nepilnamečiui vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei nustatė atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką. 2023 m. gruodžio 12 d. ieškovė pateikė teismui prašymą pakeisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. pakeisti 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymo dydį, priteisinat iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui po 1 000,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ieškovė prašymą argumentavo tuo, kad vaikas lanko privatų darželį, o atsakovas atsisakė padidinti teikiamą vaiko išlaikymą, bet ir kategoriškai uždraudė pervesti vaiką į valstybinį darželį, taip pat vaikas turi auklę, kuri padeda su vaiko priežiūra ir namų ūkiu, prižiūri vaiką kai serga, nes ieškovei imant biuletenį, ji gautų mažesnes pajamas, be to vaikas turi specialiųjų poreikių, jam reikalinga nuolatinė kalbos raidos ir ergoterapijos specialistų pagalba, kas lemia papildomas vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas atsižvelgęs į ieškovės prašyme išdėstytus argumentus 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 800,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2024 m. gruodžio 10 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) panaikinimo, nurodydamas, kad šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės, šalių nepilnametis vaikas lanko valstybinį darželį, todėl nei ieškovei nei atsakovui nėra prievolės mokėti 550,00 Eur kas mėnesį už privatų darželį, o vaikui būnant visą dieną darželyje, nėra poreikio mokėti auklei, be to ieškovė iš atsakovo darbovietės vaiko išlaikymui gauna vidutiniškai 808,29 Eur, todėl tokiu būdu ieškovė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui gauna 1 608,29 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino iš dalies, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, motyvuodamas tuo, kad vaiko tėvams neliko prievolės mokėti už privatų vaiko darželį, kadangi vaikas lanko valstybinį vaikų darželį, todėl atsižvelgęs į pasikeitusius vaiko poreikius, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, derinant išlaikymą turinčio teikti atsakovo interesus, taip pat nepaneigiant nepilnamečio vaiko intereso gauti jo poreikius atitinkantį, stabiliai mokamą periodinį išlaikymą, sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iš dalies jį mažinant privataus darželio kaštais.

25. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, turėjo aiškinti ne tik vaiko poreikių pasikeitimą, bet ir vaiko tėvų turtinę padėtį, tačiau į ieškovės pateiktus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. Taip pat neatsižvelgė į ieškovės turimus kreditorinius įsipareigojimus.

26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliantės nurodytus argumentus visų pirma, pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime ir tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaiko poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi šiuo atveju, tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties bus detaliai pasisakyta bylą išnagrinėjant iš esmės, bet ne laikinųjų apsaugos priemonių kontekste.

27. Apeliantė atskirajame skunde pažymėjo ir tai, kad gaunamos išmokos iš (duomenys neskelbtini) neturi būti įskaitomos į išlaikymo dydį, kadangi kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, o šiuo atveju atsakovas gauna didelį darbo užmokestį, todėl neabejotinai gali teikti didesnį nei vidutinis išlaikymą vaikui, o toks išlaikymas turi būti nustatomas neatsižvelgiant į gaunamas išmokas iš atsakovo darbdavio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apeliantės pozicija, kad šalių turtinei padėčiai leidžiant vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) panaikinimo, nurodė, kad išlaikyti vaiką yra kiekvieno tėvo pareiga, todėl aplinkybės, kad atsakovo darbovietė moka ieškovei pinigines sumas ir kiti atsakovo argumentai dėl teikiamo laikino išlaikymo per didelio dydžio neeliminuoja atsakovo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, nemažino laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo iš atsakovo darbdavio gaunamų išmokų suma. Be to, kaip jau buvo minėta, teismas dėl tikrosios šalių turtinės padėties pasisakys bylą išnagrinėjęs iš esmės.

28. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat argumentuoja ir tuo, kad teismas neįvertino aplinkybių dėl vaiko sveikatos poreikių pasikeitimo ir jų įtakos ieškovės pajamoms, kadangi teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad vaikui buvo nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, taip pat buvo diagnozuota sunki autizmo forma, bet to ieškovė turės gultis su nepilnamečiu vaiku į Vaikų ilgalaikės reabilitacijos ligoninę, todėl sumažės jos darbinės pajamos dėl priverstinio nedarbingumo.

29. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas buvo sprendžiamas pagal atsakovo pateiktą prašymą, kuriame teismo buvo prašoma atsižvelgti į pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad nebėra poreikio mokėti kas mėnesį už privatų darželį, nebėra poreikio mokėti auklei. Ieškovė jokio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių neteikė, o tik deklaratyviai nurodė, kad teismas nebuvo aktyvus sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo pakeitimo, neatsižvelgė į byloje ieškovės pateiktas aplinkybes, kad vaikui nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, diagnozuota sunki autizmo forma. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati apeliantė turi pareigą būti aktyvi dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, teikti pagrįstus įrodymus kaip pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Tuo labiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nepilnamečio vaiko poreikius sumažino tik privataus darželio kaštais, t. y. įvertinęs, kad šalims nebeliko poreikio mokėti už privatų darželį, sumažino laikiną išlaikymą nuo 800,00 Eur iki 500,00 Eur, kadangi už privatų darželį kas mėnesį, pagal 2023 m. gruodžio 11 d. vaiko poreikių lentelę, kurią pateikė ieškovė kartu su 2023 m. gruodžio 12 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, buvo mokama po 550,00 Eur bei už maistą privačiame darželyje mokama už mėnesį 161,20 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas būtent tik dėl šio nepilnamečio vaiko poreikio pasikeitimo ir pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, vertindamas, kad toks išlaikymo dydžio mažinimas yra proporcingas pasikeitusiai padėčiai, tačiau kartu išlaiko balansą tarp nepilnamečio vaiko ir pareigą teikti išlaikymą turinčio atsakovo interesų. Pabrėžtina, kad dėl jokių kitų vaiko poreikių, numatytų 2023 m. gruodžio 11 d. vaiko poreikių lentelėje, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir jų nemažino.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.