Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-18 · Civilinė byla Nr. e2S-1182-580/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-18
Bylos Nr.
e2S-1182-580/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03204-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
P. C.
Ieškovas
G. R.-C.
Kategorijos
  • 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1182-580/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.1.18.2.13.; 3.3.2; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje ieškovės G. R.-C. ieškinį atsakovui P. C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų ir pagal atsakovo P. C. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė G. R.-C. ieškiniu prašo nutraukti (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išspręsti pavardžių po santuokos nutraukimo klausimą, nepilnamečio šalių sūnaus N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (motina), priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 1 200 Eur kas mėnesį periodinėmis įmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtų lėšų / turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, nustatyti atsakovo P. C. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Atsakovas P. C. priešieškiniu prašo nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus N. J. C. bendravimo tvarką, įpareigoti ieškovę padengti pusę tėvo ir sūnaus bendravimo metu turėtų išlaidų, įpareigoti ieškovę pateikti atsakovui vaiko išlaikymui teikiamų piniginių lėšų panaudojimo ataskaitas, nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką 2023 metams: 1) nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi 2023-03-27 nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro, 2023-03-28 nuo 8 val. ryto iki 14 val., laikotarpiu nuo 2023-03-29 iki 2023-04-01 bendrauja nepertraukiamai, sūnų bendravimui pasiimdamas 2023-03-29 8 val., gražindamas vaiko motinai 2023-04-01 20 val.; 2) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja 2023 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn. nepertraukiamai po 5 dienas iš eilės. Apie konkretų laiką, kada P. C. atvyksta į Lietuvos Respubliką pasimatyti su sūnumi, jis informuoja G. R.-C. prieš 14 dienų iki atvykimo dienos; 3) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi N. J. C. 10 dienų iš eilės nepertraukiamai 2023 m. rugsėjo mėn. ir 14 dienų iš eilės nepertraukiamai 2023 m. gruodžio mėn. Nurodo, kad:

3.1 2023-01-10 vykusio teismo posėdžio metu šalys sutarė, kad suderins atsakovo ir sūnaus lankymo grafiką ateinantiems 6 mėn. Atsakovui pasiūlius dalyvauti teisminėje mediacijoje ir bandyti susitarti taikiai dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir sūnaus klausimų, ieškovė pasiūlymo atsisakė;

3.2 atsakovas tam, kad galėtų pasimatyti ir pabendrauti su sūnumi bei pasveikinti jį su gimimo diena, kuri bus (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023-03-26 iki 2023-04-02 atvyksta į Lietuvos Respubliką. 2023-02-26 atsakovas el. laišku kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad norėtų aplankyti sūnų per jo gimimo dieną bei praleisti laiką nuo kovo 27 d. iki balandžio 1 d. 2023-03-02 atsakovas priminė ieškovei, kad laukia atsakymo, tačiau atsakymo negavo. Atsakovas su sūnumi pageidauja bendrauti 2023-03-27 visą dieną, 2023-03-28 ((duomenys neskelbtini)) – pusę dienos, iki pietų, likusias dienas (2023-03-29 / 04-01) atsakovas su sūnumi pageidauja bendrauti nepertraukiamai su nakvyne;

3.3 dėl atsakovo tėvo onkologinės ligos ir prastos sveikatos būklės, pačiam atsakovui dėl patiriamo streso atsiradusių sveikatos problemų, atsakovas nuo 2023-07-01 numato palikti darbą (duomenys neskelbtini) ir neapibrėžtą laiko tarpą praleis Italijos Respublikoje. Dėl šios priežasties tikslinga nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarką 2023 m. metams;

3.4 atsakovas pageidauja su sūnumi bendrauti kartą per mėnesį balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn. po 5 dienas nepertraukiamai, iš anksto pranešdamas apie konkretų laiką. Atsakovas geba pasirūpinti sūnumi, jį ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys ir teisinio pagrindo, riboti atsakovo ir sūnaus bendravimą, nėra. Atsakovas elgėsi supratingai, bendravo su vaiku tik dienomis, neprašė su sūnumi išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau ieškovei elgiantis piktybiškai ir nebendradarbiaujant, prašo teismo suteikti jam įstatymo suteiktas maksimalias teises matytis ir bendrauti su sūnumi;

3.5 sūnui (duomenys neskelbtini) bus trys metai, atsakovas pastaruosius du metus teismo nustatytu laiku bendravo su sūnumi ir užmezgė su juo šiltus santykius. Nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenkia sūnaus interesams ir yra pagrindas bendravimą riboti. Atsakovas myli sūnų, juo rūpinasi ir nori jį matyti dažniau. Atsakovui turi būti sudarytos sąlygos matytis su sūnumi ne tik dienos metu, bet ir su nakvyne, sūnus noriai bendrauja su tėčiu, būdami drauge jie mėgaujasi vienas kito draugija, vaikas mamos nepasiilgta, o pasibaigus susitikimo laikui sūnus būna liūdnas, nes turi atsisveikinti. Bendraudamas su tėvu vaikas jaučiasi ramiai, saugiai, minimalus bendravimas, be nakvynių, nėra pilnavertiškas, riboja tėvo ir sūnaus teises bendrauti ir kurti emocinį ryšį;

3.6 atsakovui 2023 m. turi būti suteikta teisė su sūnumi išvykti atostogų į Italijos Respubliką aplankyti čia gyvenančių jo šeimos narių, vaiko senelių. Atsakovas su sūnumi nori į Italijos Respubliką vykti 2023 m. rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. Konkretų sūnaus pasiėmimo laiką ginčo laikotarpiu atsakovas su ieškove galėtų suderinti prieš mėnesį laiko. Atsakovas yra pateikęs medicininius dokumentus, kurie patvirtina, kad atsakovo tėvui diagnozuotas vėžys, medikai neturi optimistinių prognozių. Atsakovo tėvai ir kiti šeimos nariai nematė N. Atsakovo ir sūnaus bendravimas atostogų metu negali būti ribojamas Lietuvos Respublikos teritorija;

3.7 abu tėvai turi teisę nekliudomai bendrauti su sūnumi, vykti su sūnumi atostogų į kitas užsienio valstybes ir tam įstatymas nenumato amžiaus ribos. Apribojus atsakovo ir sūnaus bendravimo galimybes Lietuvos Respublikos teritorija, būtų pažeisti vaiko teisės ir teisėti interesai. Atsakovas ir jo šeimos nariai, būdami ne Lietuvos Respublikos piliečiai, turi turėti galimybę su vaiku bendrauti savo aplinkoje, o vaikas turi prigimtinę teisę su jais bendrauti bei puoselėti itališkas tradicijas ir kultūrą, nes berniukas yra ne tik lietuvis, bet ir italas, o tai galima tik kuo dažniau lankantis Italijos Respublikoje.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, kuriame nurodė, kad su pasiūlyta bendravimo tvarka nesutinka. Nurodė, kad:

4.1 atsakovo teiginiai, kad ieškovė riboja atsakovo ir sūnaus bendravimą, nebendradarbiauja yra melagingi ir neįrodyti. Atsakovas nesiekia bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu ar gyvai. Per paskutiniuosius 7 mėnesius atsakovas bendravo su vaiku gyvai 5,5 dienos, iniciatyvos bendrauti su vaiku gyvai nuo 2022 m. gruodžio mėn. pradžios atsakovas nerodė. 2022-09-23 / 25 dienomis atsakovas bendravo su vaiku pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką; atsakovas bendravo su vaiku 2022-10-31 ir 2022-11-01 dienomis, kai vaiką ištiko anafilaksinis šokas ir atsakovas atsisakė bendrauti su sergančiu vaiku, suprasdamas, kad negali juo pasirūpinti. Atsakovas nuvertino riziką vaiko sveikatai ir gyvybei, kai sūnų ištiko anafilaksinis priepuolis – jis nesikreipė būtinos medicininės pagalbos. 2022-12-09 atsakovas bendravo su vaiku pusė dienos prieš vaikui išvykstant su ieškove aplankyti į Italiją vaiko senelių. Atsakovas atsisakė keliauti kartu su ieškove ir vaiku pas atsakovo gimines ir bendrauti su vaiku kelionės metu. Po paskutinio apsilankymo 2022-12-09, atsakovas neatvažiavo aplankyti vaiko ir neprašė ieškovės susitarti dėl bendravimo tvarkos iki 2023 m. vasario mėn. pabaigos;

4.2 atsakovas nepateikė įrodymų, kad negalėjo lankyti vaiko dėl tėvo ligos. Ieškovė į atsakovo pasiūlymą dėl vaiko lankymo 2023 m. kovo mėn. atsakė 2023-03-13, t. y. dieną prieš atsakovui teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė siūlė, kad atsakovas švęstų su sūnumi vaiko gimimo dieną, siūlė susitarti dėl likusio laiko atsakovui būnant Lietuvoje, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir režimą, ir informavo atsakovą, kad ruošiasi su vaiku apsilankyti pas vaiko psichologą, nurodė vaiko psichologo kontaktus. Ieškovė dalinasi su atsakovu logopedo bei kitų specialistų išvadomis;

4.3 atsakovas nesiekia bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu – anuliuoja, perkelia skambučius arba neprisijungia bendrauti su vaiku, pvz., 2023-02-21 atsakovas neprisijungė prie skambučio, o į ieškovės užklausą atsakovas atrašė, kad Belgijoje nutrūko interneto ryšys dėl Rusijos sukeltos kibernetines atakos;

Šalies argumentai

4.4 vaikas yra emociškai jautrus ir esant vaiko diagnozuotiems sveikatos sutrikimams, yra privaloma užtikrinti, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta ir prireikus jam būtų suteikta medicininė pagalba. 2023-02-13 pateiktame prašyme ieškovė nurodė, kad vaikui prasidėjo ūmus dilgėlinės plitimas, kai vaikas 2022-11-01 buvo pas tėtį, tačiau atsakovas apie vaiko būklę ieškovei nepranešė ir medicininės pagalbos nesikreipė. Ieškovė pastebėjo bėrimus ant vaiko kūno, kai jis buvo grąžintas vakare, o kitą rytą ieškovė kreipėsi dėl skubios medicininės pagalbos vaikui suteikimo, nes vaikas sutino, jam tapo sunku kvėpuoti. Pridėti šį faktą įrodantys dokumentai – vaiko nuotrauka, kur užfiksuota sunki vaiko būklė, ir esveikata.lt 2022-11-02 išrašas. Ieškovė su atsakovu pasidalino vaiko medicininės apžiūros išrašu, kur vaiko bendra būklė buvo apibūdinta kaip vidutinio sunkumo, atsakovas atrašė, kad perskaitė diagnozę – N. serga dilgėline, tačiau nemano dėl to per daug jaudintis. Tokia atsakovo reakcija kelia abejonių, ar atsakovas sugebėtų pasirūpinti vaiku, ištikus panašiai situacijai ir ar adekvačiai vertina rizikas vaiko sveikatai;

4.5 ieškovė atliko tyrimus dėl vaiko alergijos 270 medžiagų, buvo nustatyta, kad vaikas nėra alergiškas nei vienai iš jų. Siekiant suprasti ir išvengti bet kokių faktorių, kurie galėtų sukelti vaikui dilgėlinės priepuolį, ieškovė pasikonsultavo su alergologu, kuris, kaip rizikos faktorių, įvardino stresą ir pateikė rekomendaciją vaikui vengti stresinių veiksnių. Atsižvelgiant, kad vaikas yra jautrus, ką patvirtinta ir vaiko ugdymo įstaigos vaiko pasiekimų ir vaiko charakteristikos išrašas, kad išvengti anafilaksinio šoko pasikartojimo rizikos, yra privaloma užtikrinti ir kiek įmanoma sumažinti potencialius stresinius veiksnius;

4.6 nustatant, bendravimo tvarką, ieškovė prašo atsižvelgti į vaiko raidos sutrikimus ir psichologo rekomendacijas, į tai, kad atsakovas nesivaldo netgi prie vaiko, yra linkęs smurtauti ir turi pasikartojančius nestabilios psichikos apraiškų epizodus. 2023-02-13 pateiktame prašyme dėl įrodymų prijungimo, ieškovė pateikė keletą vaizdo įrašų, kuriuose fiksuota, kad bendraujant su vaiku nuotoliniu būdu, atsakovas keletą kartų keikiasi anglų kalba vaikui girdint („what the fuck“) ir pasisako, kad vaikas yra prastų manierų (italų kalba „male educatione“). Atsakovas laiške ieškovei įžeidinėja ieškovę, jos šeimą ir ieškovės seserį. Nors atsakovo agresija ir šmeižimas laiške nenukreiptas prieš vaiką, tokie pasisakymai negali būti pareikšti blaivaus ir sveiko proto žmogaus;

4.7 kadangi pirmadienio rytais ieškovė veda vaiką į logopedo užsiėmimus, atsižvelgiant į vaiko miego ir dienos režimą, ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi 2023-03-27 nuo 9.30 val. iki 12.00 val., pasiimant vaiką prie vaiko gyvenamosios vietos vartų, informuojant ieškovę, kur yra apsistojęs su vaiku raštu į (duomenys neskelbtini) ir grąžinant vaiką į vaiko darželį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini);

4.8 atsižvelgiant į vaiko miego ir dienos režimą, ieškovė siūlo, kad atsakovas 2023-03-28 bendrautų su vaiku nuo 8.30 val. iki 12 val., kadangi vaikas keliasi apie 8 val. ryto ir po pietų eina miegoti. Atsakovas grąžina vaiką į vaiko darželį „(duomenys neskelbtini)“, 12 val., užtikrinant, kad vaikas papietautų su kitais vaikais 12 val.;

4.9 ieškovė nesutinka, kad atsakovas sūnų bendravimui pasiima 2023-03-29 8 val., o gražina vaiko motinai 2023-04-01 20 val. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, bei į faktą, kad atsakovas nuvertina riziką vaiko sveikatai ir tinkamai nereaguoja esant būtinybei kreiptis medicininės pagalbos. Ieškovė, remdamasi vaiko psichologo išvada, kad vaikui reikia laipsniškai priprasti prie tėvo po ilgo nebendravimo, prašo atsižvelgti į vaiko emocinį jautrumą, siūlo, kad atsakovas bendrautų su vaiku 2023-03-29 nuo 17 val. pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražindamas vaiką 19.30 val. prie jo gyvenamosios vietos vartų;

4.10 dėl 2023-03-30, vaikui psichologinei gerovei reikalingas jo įprastas režimas. Šią dieną vaikas lanko logopedo ir ergoterapeuto užsiėmimus. 2023-03-31 atsakovas bendrauja su vaiku nuo 15.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką prie gyvenamosios vietos vartų. 2023-04-01 atsakovas bendrauja su vaiku nuo 8.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką prie gyvenamosios vietos namo durų, atsižvelgiant į vaiko režimą;

4.11 dėl atsakovo prašymo nustatyti, kad jis bendrauja su sūnumi nepertraukiamai po 5 dienas iš eilės, sutinka, kad balandžio, gegužės ir liepos mėnesiais atsakovas bendrautų su vaiku mėnesio antros savaitės ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir apsilankymo išvakarėse pranešdamas ieškovei el. paštu, kur ruošiasi apsistoti su vaiku;

4.12 atsakovui reguliariai lankant vaiką ir vaikui pripratus prie tėvo, balandžio–liepos mėnesiais ieškovė siūlo, kad pradedant nuo rugpjūčio mėn. atsakovas bendrautų su vaiku mėnesio antros savaitės ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį nuo 12 val. iki sekmadienio 17 val. (su nakvyne), pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu ir užtikrindamas, kad vaikas bendrautų su ieškove nuotoliniu būdu šeštadienį 20 val. 30 minučių;

4.13 dėl atsakovo prašymo nustatyti, kad jis bendrauja su sūnumi 10 dienų iš eilės nepertraukiamai 2023 m. rugsėjo mėn. ir 14 dienų iš eilės nepertraukiamai 2023 gruodžio mėn., sūnaus ir tėvo buvimo vietos neribojant Lietuvos Respublikos teritorija, ieškovė pasisako prieš atsakovo pasiūlymą dėl bendravimo su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, vaiko amžių, bei atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, polinkį į smurtą, įskaitant ir prieš vaiką. Sprendžiant dėl ilgesnio atsakovo bendravimo su vaiku Lietuvoje rugsėjo ir gruodžio mėn., reikia spręsti priklausomai ar atsakovas gyvai ir reguliariai lankys vaiką balandžio / rugpjūčio mėn., kad vaikas prie jo galėtų priprasti ir jaustųsi saugiai.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo 2023-03-14 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašoma nustatyti laikinąją jo ir sūnaus bendravimo tvarką nuo 2023-03-27 iki 2023-04-01 nepertraukiamai, yra pagrįstas. Iki šiol taikytos laikinosios apsaugos priemonės sudarė galimybę atsakovui sūnaus gyvenime dalyvauti tik tam tikrais epizodais, kurie neturi tęstinumo. Prašyme nurodytų nuostatų laikotarpiai, kurių metų bylos šalių sūnus nepertraukiamai praleistų 5 ir 10 dienų laikotarpius su skyrium gyvenančiu tėvu nepertraukiamai, yra pernelyg ilgi. Atsižvelgus į mažą vaiko amžių, nepertraukiami laikotarpiai galėtų būti trumpinami iki 2-3 dienų, įskaitant nakvynes. Toks laikotarpis labiau atitiktų vaiko interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. atsakovo P. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-28 nutartimi nustatytą laikiną atsakovo P. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. J. C. bendravimo tvarką ta apimtimi, kuria nustatytas tėvo bendravimas su vaiku konkrečiomis datomis ir nustatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja: 1) 2023-03-27, pasiimdamas vaiką ryte 9.30 val. prie vaiko gyvenamosios vietos vartų, informuodamas ieškovę bendravimo dienos išvakarėse, kur yra apsistojęs su vaiku el. paštu (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas vaiką 12.00 val. į vaiko lankomą ugdymo įstaigą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (užtikrinant, kad vaikas papietautų su kitais vaikais 12 val.); 2) 2023-03-28, pasiimdamas vaiką ryte 8.30 val. prie vaiko gyvenamosios vietos vartų, ir grąžindamas vaiką 12.00 val. į vaiko lankomą ugdymo įstaigą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (užtikrinant, kad vaikas papietautų su kitais vaikais 12 val.); 3) 2023-03-29 nuo 17 val. iki 19:30 val.iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką prie gyvenamosios vietos vartų; 5) 2023-04-01 nuo 8.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką prie gyvenamosios vietos vartų; 6) 2023 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. tėvas bendrauja su vaiku mėnesio antros savaitės (pirmą mėnesio savaite laikant savaitę, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį) ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu (duomenys neskelbtini); 7) tėvas vaiko motinai privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti, ar numato/nenumato atvykti bendrauti su vaiku. Jei tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku mėnesio antrą savaitę, bendravimas jo motyvuotu prašymu gali būti perkeltas į kitą (trečią) mėnesio savaitę. Apie tai tėvas vaiko motinai privalo pranešti el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14-ai dienų iki numatyto (prašomo perkelti) bendravimo pradžios; 8) jei nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023-07-01 tėvas ne mažiau kaip tris kartus (tris skirtingus mėnesius) buvo atvykęs į Lietuvą ir bendravo su vaiku, 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn. atsakovas bendrauja su vaiku papildomai numatant bendravimą su viena, pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražindamas vaiką prie jo gyvenamosios vietos vartų; 4) 2023-03-31 nuo 15.30 val. nakvyne. Dėl konkrečios nakvynės dienos šalys susitaria tarpusavyje individualiai iki pirmos konkretaus bendravimo dienos. Vaikui liekant nakvoti su tėvu, tėvas sudaro galimybę vaikui tą vakarą 20 val. bendrauti su ieškove (motina) nuotoliniu būdu ne trumpiau kaip 20 min. Kitų laikinos bendravimo tvarkos nuostatų (2022-07-28 nutarties 3-9 punktai) nekeitė. Nurodė, kad:

6.1 abu vaiko tėvai sutaria, kad yra svarbu užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J. C. periodiškumą, nuolatinumą, tęstinumą. Atsakovas negali reikalauti tik jam patogios bendravimo tvarkos, turi atsižvelgti į situaciją;

6.2 šalių nepilnametis vaikas yra jautrus, verbalinė kalba neišlavėjusi, vaikui dėl neaiškių priežasčių yra pasireiškusi ūmi dilgėlinė, rekomenduojama vengti stresinių situacijų, berniukas nuo 2022-12-09 gyvai nebuvo susitikęs tėvo, prieš tai bendravo 2022-10-31 / 2022-11-01, taip pat 2022-09-23 / 25 d. Vaiko motina rūpinasi vaiku, nuolat su juo gyvena, vaikas prisirišęs prie motinos, motina supranta vaiko poreikius. Kita vertus, vaikas geba nuo motinos atsiskirti, vienas būdamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje jaučiasi gerai, saugiai. Svarbu užtikrinti vaiko lankomų logopedo, ergoterapeuto užsiėmimų nepertraukiamumą. Bendravimas su tėvu neturi vaikui sukelti stresinių situacijų, atsiskyrimas nuo motinos neturi būti pernelyg ilgas, vaikui neturi būti pernelyg sutrikdyta kasdienė rutina;

6.3 negalima konstatuoti ieškovės siekio riboti tėvo ir vaiko bendravimą. Ieškovė sutinka, kad vaikas palaipsniui pradėtų bendrauti su tėvu su nakvynėmis, o sulaukęs didesnio amžiaus, galėtų su tėvu praleisti ir ilgesnius atostogų laikotarpius. Ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka parengta, atliepiant nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius. Todėl teismas ją tvirtina, su tam tikromis korekcijomis;

6.4 nesutiktina su atsakovu, kad jis gali kiekvieną mėnesį bet kuriuo metu atvykti aplankyti vaiko tik prieš 14 dienų pranešdamas ieškovei, tiek su ieškove, kad tėvas tik antrą mėnesio savaitgalį gali atvykti aplankyti vaiko. Tokios abiejų šalių nuostatos pernelyg riboja kitos šalies galimybes planuoti savo laiką, atsižvelgti į svarbias šeimines ar darbines aplinkybes, kurių neretai iš anksto nėra galimybės numatyti;

6.5 bendravimo tvarka nustatytina iki 2023-09-01, šiuo metu nepakanka duomenų bendravimą numatyti tolimesniems laikotarpiams. Vaikas su tėvu su nakvynėmis gali pradėti bendrauti jau nuo liepos mėn., jei iki to laiko periodiškai bendraus su vaiku, t. y. ne mažiau kaip tris kartus atvyks ir bendraus su vaiku.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas P. C. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį ir atsakovo P. C. prašymą tenkinti. Nurodo, kad:

7.1. Tarnybos išvadoje pažymėta, kad iki šiol taikytos laikinosios apsaugos priemonės leido atsakovui sūnaus gyvenime dalyvauti tik epizodiškai. Tarnyba nurodė, kad nepertraukiami laikotarpiai galėtų būti trumpinami iki 2-3 dienų įskaitant nakvynes. Tarnyba nenustatė kliūčių, kad atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi su nakvynėmis;

7.2. atsakovas yra diskriminuojamas lyties pagrindu, nes sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, kuri turi teisę nekliudomai bendrauti su vaiku, o atsakovo teisė ribojama, nevertinant to, kad būtent dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (vaiko išvežimo be tėvo sutikimo) tėvas ir sūnaus šiuo metu gyvena skirtingose užsienio valstybėse. Ieškovė nepilnametį vaiką 2020 m. rugpjūtį be atsakovo sutikimo išsivežė nuolatiniam gyvenimui iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. Ieškovei už vaiko pagrobimą netaikius teisinių pasekmių, o atsakovui taikant ribojimą matytis ir bendrauti su vaiku, atsakovas yra diskriminuojamas lyties pagrindu;

7.3. apribodamas atsakovo ir sūnaus matymosi galimybes teismas neatsižvelgė į tai, kad tokiu būdu vaiko psichologinei raidai bus padaryta žala, berniukas, praktiškai negalėdamas bendrauti su atsakovu, patiria didelius dvasinius išgyvenimus. Berniukas myli savo tėvą, yra prie jo prisirišęs, būdamas su atsakovu jaučiasi laimingas, mėgaujasi tėvo draugija bei smagiai leidžia laiką. Negalėdamas kokybiškai pasimatyti su tėvu, vaikas patiria stresą, kas nesuderinama su geriausiais vaiko interesais;

7.4. teismas nepagrįstai apribojo atsakovo galimybę matytis ir bendrauti su sūnumi su nakvynėmis. Atsakovas su sūnumi pastaruosius 2 metus bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis, reguliariai atvykstant į Lietuvos Respubliką, jo ir sūnaus ryšys buvo atkurtas. Vaikas žino ir suvokia, kad atsakovas yra jo tėvas, sūnus myli atsakovą ir laukia atvykstant. Nėra duomenų, kad atsakovo elgesys būtų žalingas vaiko interesams. 2022 m. gruodžio mėn. atsakovui buvo leista su sūnumi bendrauti su nakvyne;

Atsiliepimas

7.5. atsakovas nesutinka, jog jis su sūnumi turi teisę bendrauti ne įspėjęs ieškovę prieš 14 d. apie tai, kada atvyks į Lietuvą, o antrą arba trečią mėnesio savaitę. Nutartyje neįvertinta, kad atsakovui sunku planuoti laiką dėl tėvo onkologinės ligos. Atsakovas 2023-03-20 teismo posėdyje paaiškino, kad dėl tėvo prastos sveikatos būklės jis nuo 2023-07-01 pasiima nemokamų atostogų ir vyksta slaugyti į Italijos Respubliką. Atsakovas negali planuoti savo laiko taip, kad atvyktų aplankyti sūnaus konkrečiomis teismo nurodytomis mėnesio savaitėmis. Atsakovas yra paskaičiavęs, kad galėtų atvykti aplankyti sūnaus pirmą arba paskutinę mėnesio savaitę;

7.6. nutartis yra be motyvų, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu yra atskiras teisinis pagrindas nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

8. Ieškovė G. R.-C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

8.1. atskirai gyvenančio tėvo ar motinos teisė bendrauti su vaiku turi atspindėti vaiko interesus, kurie turi viršenybę tėvų interesams. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko amžiaus, jo sveikatos poreikių, jo gyvenimo stabilumo ir dienos režimo. Po ilgesnio atsakovo nebendravimo su vaiku gyvai, vaikas nenoriai bendrauja su tėvu nuotoliniu būdu;

8.2. ieškovė kreipėsi į vaikų psichologą pasikonsultuoti dėl vaiko elgesio ir gauti rekomendaciją, koks bendravimas su tėvu atitiktų sūnaus poreikius. Vaikų psichologė rekomendacijoje pažymėjo, kad kadangi tėvas neturėjo pastovaus gyvo kontakto su savo sūnumi iki 3 metų amžiaus, yra svarbu švelniai ir laipsniškai jį atkurti, turint reguliarius santykius. Vaikui gali prireikti daug laiko priprasti prie tėvo, svarbu neskubėti, kad nebūtų sukeltos sunkios emocijos ir stresas. Esant ilgesnėms gyvo bendravimo pertraukoms, vaikui reikės iš naujo pratintis prie bendravimo su tėvu;

8.3. vaikas yra emociškai jautrus ir esant vaiko diagnozuotiems sveikatos sutrikimams, yra privaloma užtikrinti, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta ir prireikus suteikta medicininė pagalba. Siekiant išvengti vaiko anafilaksinio šoko pasikartojimo rizikos, privaloma sumažinti potencialius stresinius veiksnius;

8.4. atsakovas nepagrįstai nurodo, kad yra diskriminuojamas lyties pagrindu. Atsakovas ne kartą faktiniais veiksmais patvirtino, kad jis sutinka, kad vaikas nuolat gyventų su motina Lietuvoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pagrobė vaiką ir be atsakovo sutikimo jį išvežė į Lietuvą. Atsakovas nesiejo savęs su Nyderlandų Karalyste ir ieškojo darbo visoje Europoje. Atsakovas buvo gavęs darbo pasiūlymą Lietuvoje, bet jo atsisakė ir persikėlė gyventi į Belgiją, prioretizuodamas savo profesinius tikslus, o ne buvimą arčiau vaiko;

8.5. atsakovui yra sudarytos visos sąlygos bendrauti su vaiku, tačiau atsakovas jomis naudojasi vangiai, neatlieka pareigos bendrauti su vaiku, nededa maksimaliai pastangų bendravimui su vaiku reguliariai palaikyti ir puoselėti. Atsakovas nežino ir neturi įgūdžių rūpintis vaiku, nežino vaiko poreikių. Atsakovo teisė bendrauti su vaiku nekvestionuojama, bet būti įgyvendinama priklausomai nuo atsakovo ryšio su vaiku, jo gebėjimo užtikrinti vaiko poreikius. Nereguliariai ir epizodiškai bendraudamas su vaiku, atsakovas neturėjo galimybės pažinti vaiko poreikių;

8.6. atsakovas yra linkęs į smurtą, kurį teko patirti ieškovei ir vaikui, atsakovas tą yra pripažinęs. Ieškovei su vaiku teko patirti psichologinį, ekonominį ir fizinį smurtą. Smurtas pasireikšdavo, kai atsakovas jausdavo negalintis kontroliuoti ieškovės, nesivaldydavo net šalia naujagimio, konflikto metu apgadino ieškovės motinos buto sienas. Šalių vaikas yra labai mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) vaikui sukako 3 metai), tokio amžiaus vaikui būdingos įvairios emocijos, kurios, vaikui pavargus, pasireiškia ilgiau trunkančiu verkimu, irzlumu ir neramumu, todėl žinodama atsakovo nesivaldymą, ieškovė baiminasi, kad atsakovas gali sunkiau valdyti savo emocijas, tai gali turėti vaikui neigiamą poveikį;

8.7. atsakovas prisipažino, kenčiantis nuo depresijos, tuomet jis atsisakydavo bendravimo su vaiku. Atsakovas ne kartą nurodė ieškovei, kad vartoja alkoholį ir prisipažino turintis priklausomybės problemą, todėl nėra saugu vaiką palikti su atsakovu nakvynei, vaikas kol kas nekalba ir negalėtų susisiekti su mama, jeigu to prireiktų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Kadangi tiek apeliantas (atsakovas), tiek ieškovė su procesiniais dokumentais (atskiruoju skundu / atsiliepimu į atskirąjį skundą) pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas.

13. Atsakovas pateikė 2023-03-23 (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuriuo atsakovui suteiktos metų nemokamos atostogos su vertimu į lietuvių kalbą ir atsakovo tėčio medicininius dokumentus su vertimu į lietuvių kalbą.

14. Ieškovė pateikė 2023-03-21 esveikata.lt išrašą, 2022-12-14 vaiko alergijos tyrimą, 2022-11-02 šalių susirašinėjimą, 2022-11-02 esveikata.lt išrašą, ikimokyklinio ugdymo įstaigos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. vasario mėn. pažymą, VšĮ „Šeimos menas“ 2023-03-14 raštą, 2020-10-07 šalių susirašinėjimą, 2020-09-16 šalių susirašinėjimą, vaiko nuotrauką, 2021-04-01Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius susitikimo protokolą, 2021-02-14 šalių susirašinėjimą, 2020-09-27 šalių susirašinėjimą, 2022-09-12 šalių susirašinėjimą, 2021-10-31 šalių susirašinėjimą, 2020-12-28 šalių susirašinėjimą, 2020-12-16 šalių susirašinėjimą, 2021-11-07 šalių susirašinėjimą, 2021-03-30 – 2021-04-27 šalių susirašinėjimą, 2022-01-04 šalių susirašinėjimą, 2023-03-18 šalių susirašinėjimą, 2020-09-19 / 2020-11-10 šalių susirašinėjimą, 2022-09-12, 2023-03-18 šalių susirašinėjimą.

15. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti nauji ir pakartotinai teikiami, jau byloje esantys įrodymai, priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

17. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

18. Prieš pat teismo posėdį atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus – fotonuotraukas bei vaizdo įrašus. Rašytiniai paaiškinimai pateikti prieš pat posėdį, siekiant jog kita šalis negalėtų iki posėdžio pradžios susipažinti su rašytiniais paaiškinimais bei įrodymais arba siekiant atidėti teismo posėdį. Nei vienas įrodymas nėra sudarytas dėl staiga paaiškėjusių svarbių aplinkybių, dėl ko būtų galima pateisinti dokumentų pateikimo laiką. Atsiliepimas yra pateiktas prieš mėnesį – 2023-04-19. Vertinama, jog dokumentai pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir neturi būti prijungiami. Tai neužkerta kelio paaiškinimus bei įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, bylą nagrinėjant iš esmės.

Bylos faktinės aplinkybės

19. Ieškovė G. R.-C. ir atsakovas P. C. turi nepilnametį sūnų N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra 3 metų amžiaus.

20. Pirmosios instancijos teismas byloje 2021-02-08 nutartimi, 2021-08-04 nutartimi, 2022-02-05 nutartimi, 2022-03-07 nutartimi, 2022-07-28, 2022-12-08 nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus.

21. Byloje galioja 2021-08-04 nutartimi nustatyta ir 2022-02-05 nutartimi bei 2022-07-28 nutartimi iš dalies pakeista ir papildyta laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

22. Nors apeliantas teigia, kad teismo nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, t. y. nutartis nemotyvuota (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau tokie apelianto teiginiai akivaizdžiai prieštarauja skundžiamos nutarties turiniui. Aplinkybė, kad apelianto vertinimu, teismo nutartis nėra motyvuota ir / ar pakankamai motyvuota savaime nelemia pagrindo pritarti apelianto dėstomai pozicijai.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

24. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

25. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo prašymo esmės, nurodė prašymo netenkinimo argumentus, todėl nutartis nėra visiškai be motyvų. Nors teismas atskirai nepasisakė dėl Tarnybos išvados argumentų, kad nepertraukiami laikotarpiai galėtų būti trumpinami iki 2-3 dienų, įskaitant nakvynes, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad neatsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas nagrinėjamas klausimas. Iš nutarties turinio aiškūs prašymo netenkinimo motyvai, esminiai faktai ir aplinkybės, įvertintos ieškovės ir atsakovo pozicijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei tvirtina atsakovas, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo esmę, nustatė bei išnagrinėjo šiam klausimui svarbias aplinkybes ir pagrindė savo procesinio sprendimo, kuris atitinka CPK 263 ir 291 straipsnio reikalavimus, motyvus. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo priimta nutartis yra nemotyvuota.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

27. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis šeimos bylose turi būti pagrįstas, nustatytas būtinumas laikinai sureguliuoti teisinius santykius, sudarant sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1–4, 7 punktai) arba užkertant kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

28. Apeliaciniame procese yra ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis, kurios dalis (nustatyta laikina bendravimo tvarka 2023-03-27 – 2023-04-01 dienomis bei 2023 m. balandžio mėn.) apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo metu yra praradusi aktualumą. Nesant reikalo laikinosiomis apsaugos priemonėmis reguliuoti bendravimo tvarką praėjusiu laikotarpiu, kas yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto paskirtis, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi vertina tik nutarties dalį, kuria buvo nustatyta laikina bendravimo tvarka 2023 m. gegužės, birželio, o taip pat liepos ir rugpjūčio mėn.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad 2023 m. gegužės ir rugpjūčio mėn. tėvas bendrauja su vaiku mėnesio antros savaitės (pirmą mėnesio savaite laikant savaitę, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį) ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu. Taip pat teismas nustatė, kad 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn. atsakovas bendrauja su vaiku papildomai numatant bendravimą su viena nakvyne, jei nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023-07-01 tėvas ne mažiau kaip tris kartus (tris skirtingus mėnesius) buvo atvykęs į Lietuvą ir bendravo su vaiku. Dėl konkrečios nakvynės dienos šalys susitaria tarpusavyje individualiai iki pirmos konkretaus bendravimo dienos. Vaikui liekant nakvoti su tėvu, tėvas sudaro galimybę vaikui tą vakarą 20:00 val. bendrauti su ieškove (motina) nuotoliniu būdu ne trumpiau kaip 20 min.

29. Teismui pateiktu prašymu atsakovas prašė nustatyti, kad 2023 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, spalio ir lapkričio mėn. jis su nepilnamečiu sūnumi bendrauja nepertraukiamai po 5 dienas iš eilės. Skundžiama nutartimi teismas nustatė bendravimo tvarką tik iki 2023-09-01, nurodęs, jog tolesniam laikotarpiui nepakanka duomenų. Taip pat teismas sprendė, jog 2023 m. balandžio, gegužės, birželio atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi be nakvynių, o 2023 m. liepos, rugpjūčio mėn. su viena nakvyne, jei iki 2023-07-01 tėvas ne mažiau kaip tris kartus (tris skirtingus mėnesius) atvyks į Lietuvą ir bendraus su vaiku.

30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Tarnybos išvados, kurioje nurodyta, kad nepertraukiami laikotarpiai galėtų būti nustatomi iki 2-3 dienų, įskaitant nakvynes. Tarnyba savo išvadoje nenustatė kliūčių, kad atsakovas galėtų matytis ir bendrauti su sūnumi su nakvynėmis. Teismas apribodamas atsakovo ir sūnaus matymosi galimybes neatsižvelgė į tai, kad tokiu būdu vaiko psichologinei raidai bus padaryta žala, negalėdamas bendrauti su atsakovu sūnus patiria didelius dvasinius išgyvenimus. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka vaiko amžiaus, jo sveikatos poreikių, jo gyvenimo stabilumo ir dienos režimo. Vaikas yra emociškai jautrus ir esant diagnozuotiems vaiko sveikatos sutrikimams, yra privaloma užtikrinti, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta ir prireikus jam būtų suteikta medicininė pagalba.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendravimas su tėvu neturi sukelti stresinių situacijų, atsiskyrimas nuo motinos šiame etape neturi būti pernelyg ilgas, vaikui neturi būti pernelyg sutrikdyta kasdienė rutina. Nurodė, kad ieškovė sutinka, kad vaikas palaipsniui pradėtų bendrauti su tėvu su nakvynėmis, o sulaukęs didesnio amžiaus, galėtų su tėvu praleisti ir ilgesnius atostogų laikotarpius.

32. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių patikslinimo klausimą, Tarnyba teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašyme nurodyti laikotarpiai, kurių metų bylos šalių sūnus nepertraukiamai praleistų 5 ir 10 dienų laikotarpius su skyrium gyvenančiu tėvu nepertraukiamai yra pernelyg ilgi. Atsižvelgus į vaiko mažą amžių, minėti nepertraukiami laikotarpiai galėtų būti trumpinami iki 2-3 dienų įskaitant nakvynes. Toks laikotarpis labiau atitiktų vaiko interesus. Tarnyba išvadoje pažymėjo, laikinųjų apsaugos priemonių nuostatos sudarė galimybę atsakovui, kaip vaiko tėvui, sūnaus gyvenime dalyvauti tik tam tikrais epizodiniais tarpsniais, kurie neturi tęstinumo.

33. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas piktnaudžiavo ar piktnaudžiauja alkoholiu, vartojo psichologinį, ekonominį ar fizinį smurtą prieš ieškovę ar vaiką. Tai, kad galimai neblaivus atsakovas parašė kelias žinutes ieškovei, nesudaro pagrindo riboti jo kaip tėvo teises. Duomenų apie tai, kad atsakovas pažeistų vaiko teises ar interesus, nėra, todėl nėra pagrindo riboti atsakovo ir sūnaus bendravimo. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Tarnybos specialistai. Vaiko normaliam vystymuisi yra reikalingas abiejų tėvų vienodas (kaip galima labiau tolygus) dalyvavimas jo kasdienybėje bei kasdieninės rutinos užtikrinimas. VšĮ „Šeimos menas“ 2023-03-14 rašte nurodyta, kad svarbu užtiktinti N. J. C. stabilumą, ramybę ir saugumą, atsižvelgti į vaiko interesus ir gerovę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad vaikas geba nuo mamos atsiskirti, vienas būdamas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje jaučiasi gerai, saugiai, tačiau svarbu užtikrinti vaiko lankomų logopedo, ergoterapeuto užsiėmimų nepertraukiamumą.

34. Ieškovės teigimu, vaikas bendravo su tėvu 2022-09-23 / 25 dienomis pagal nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat 2022-10-31 ir 2022-11-01 dienomis, 2022-12-09 atsakovas bendravo su vaiku pusė dienos. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. gruodžio mėn. jam buvo leista su sūnumi bendrauti su nakvyne.

35. Atsakovas yra užsienio šalies pilietis ir Lietuvos Respublikoje negyvena, tik svečiuojasi. Atsakovo atvykimo į Lietuvą metu, turėtų būti sudaromos galimybės jam su vaiku bendrauti. Pažymėtina, kad vaiko tėvui negyvenant Lietuvos Respublikoje, jam gali kilti sunkumų siekiant įgyvendinti įstatyme nustatytas tėvo teises ir pareigas, todėl teismas turi užtikrinti vaiko teisę kurti ir / ar palaikyti artimus emocinius, socialinius giminystės ryšius su tėvu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, jog atsakovas siekia maksimaliai bendrauti su vaiku, atsižvelgęs į šalių nepilnamečio sūnaus amžių (treji metai), tokio amžiaus vaikams būdingą dienos režimą ir nusistovėjusią dienotvarkę (vaikas lanko darželį) bei VšĮ „Šeimos menas“ 2023-03-14 raštą (psichologo rekomendacijas) dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu intensyvumo, sprendžia, kad yra pagrindas keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką dalyje ir nustatyti nepertraukiamą 2 dienų atsakovo ir sūnaus bendravimo laikotarpį, nustatant, kad: 2023 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėn. tėvas bendrauja su vaiku ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir savaitgalį nepertraukiamai 2 dienas iš eilės – nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu (duomenys neskelbtini).

37. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo atliktą bendravimo tvarkos pakeitimą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta, kad „jei nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023-07-01 tėvas ne mažiau kaip tris kartus (tris skirtingus mėnesius) buvo atvykęs į Lietuvą ir bendravo su vaiku, 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn. atsakovas bendrauja su vaiku papildomai numatant bendravimą su viena nakvyne. Dėl konkrečios nakvynės dienos šalys susitaria tarpusavyje individualiai iki pirmos konkretaus bendravimo dienos“ tampa neaktualia, todėl taip pat keistina, nustatant vienodą bendravimo tvarką.

38. Apeliantas prašo nustatyti jo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką ir 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. po 5 dienas iš eilė bei nepertraukiamai 10 dienų 2023 m. rugsėjo mėn. ir 14 dienų dienų iš eilės nepertraukiamai 2023 m. gruodžio mėn., buvimo vietos neribojant Lietuvos Respublikos teritorija. Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė jokios atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nuo 2023-09-01, tai apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.

Dėl tėvo diskriminacijos

39. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad yra diskriminuojamas lyties pagrindu, nes sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina „vaiko pagrobėja“, o atsakovo teisė ribojama, nevertinant to, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų (vaiko išvežimo be tėvo sutikimo) tėvas ir sūnus gyvena skirtingose užsienio valstybėse. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą diskriminaciją neigia, pažymi, kad atsakovas ne kartą faktiniais veiksmais patvirtino, kad jis sutinka, kad vaikas nuolat gyventų su motina Lietuvoje.

40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis yra diskriminuojamas lyties pagrindu. Atsakovas tokio savo teiginio nepagrindė jokiais įrodymais, be to, atsakovui yra užtikrinama teisė bendrauti ir matytis su vaiku. Pirmosios instancijos teismas eile nutarčių sprendė šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekdamas užtikrinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir atsakovo teisę bendrauti su sūnumi.

Dėl kitų klausimų

41. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su nutartyje nustatyta tvarka, jog jis su sūnumi turi teisę bendrauti ne įspėjęs ieškovę prieš 14 d. apie tai, kada atvyks į Lietuvą, o antrą arba trečią mėnesio savaitę. Nutartyje nebuvo įvertinta tai, kad atsakovui sunku planuotis savo laiką dėl tėvo onkologinės ligos. Atsakovas 2023-03-20 vykusio teismo posėdžio metu paaiškino bylą nagrinėjančiam teismui, kad dėl tėvo prastos sveikatos būklės jis nuo 2023-07-01 pasiima nemokamų atostogų ir vyksta slaugyti sergančio tėčio į Italijos Respubliką. Atsakovas negali planuoti savo laiko taip, kad atvyktų aplankyti sūnaus konkrečiomis teismo nurodytomis mėnesio savaitėmis. Atsakovas yra paskaičiavęs, kad greičiausiai galės atvykti aplankyti sūnaus pirmą arba paskutinę mėnesio savaitę.

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nesutiktina atsakovu, kad jis gali kiekvieną mėnesį bet kuriuo metu atvykti aplankyti vaiko tik prieš 14 dienų pranešdamas ieškovei, tiek su ieškove, kad tėvas tik antrą mėnesio savaitgalį gali atvykti aplankyti vaiko. Tokios abiejų šalių nuostatos pernelyg riboja kitos šalies galimybes planuoti savo laiką, atsižvelgti į svarbias šeimines ar darbines aplinkybes, kurių neretai iš anksto nėra galimybės numatyti.

43. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, kad atsakovo tėvui diagnozuotas vėžys, jis yra neįgalus ir jam reikalinga kasdienė priežiūra. Todėl sutiktina su atsakovo argumentu, kad jam gali būti sunku planuotis savo laiką dėl tėvo onkologinės ligos. Atsakovas paaiškino, kad dėl tėvo prastos sveikatos būklės jis nuo 2023-07-01 pasiima nemokamų atostogų ir vyksta slaugyti sergančio tėvo į Italijos Respubliką. Atsakovo planus patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – 2023-03-23 (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo atsakovui suteiktos nemokamos atostogos nuo 2023-07-01 iki 2024-06-30.

44. Ieškovė teigia, kad atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos neapibrėžtumas, kai nėra žinomos tikslios dienos, kada jis lankysis Lietuvoje, neleistų ieškovei su vaikui planuoti savo laiko ir galimai sukeltų konfliktinę situaciją tarp šalių. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu yra paskaičiavęs, kad greičiausiai galės atvykti aplankyti sūnaus pirmą arba paskutinę mėnesio savaitę.

45. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią situaciją ir objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovui yra sudėtinga planuotis tikslų atvykimo laiką teismo nustatytomis konkrečiomis mėnesio savaitėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į atsakovo skaičiavimą, tikslinga pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, nustatant kad atsakovas bendrauja su vaiku mėnesio pirmos savaitės (pirmą mėnesio savaite laikant savaitę, kurios bent keturios dienos pakliūna į tą mėnesį) ir jei tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku mėnesio pirmą savaitę, bendravimas, jo motyvuotu prašymu, gali būti perkeltas į kitą (paskutinę) mėnesio savaitę.

46. Sprendžiant klausimą dėl laikinos atsakovo bendravimo su sūnum tvarkos nustatymo, būtina užtikrinti nepilnamečio šalių sūnaus emocinės būklės stabilumą bei emociškai saugią bendravimo aplinką. Priešingu atveju gali būti pažeisti prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Nustatant konkretų bendravimo laiką, siekiama palaikyti sūnaus ryšį su tėčiu. Spręstina, kad įvedamas tam tikras struktūros ir pastovumo jausmas gali padėti sumažinti vaiko sunkias emocijas bei stresą. Skiriamas pastovus laikas sūnaus ir tėčio bendravimui, kuris nebus keičiamas be svarbios priežasties, leistų švelniai ir laipsniškai atkurti vaiko ir tėvo kontaktą bei palaikyti reguliarius santykius. Todėl priešingai nei nurodo apeliantas, teismas skundžiama nutartimi tinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją bei pateiktus įrodymus ir tokiu būdu užtikrino situacijos byloje stabilumą, teisinį tikrumą, šalių bei nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

47. Nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos, šalims neužkertamas kelias geranoriškai susitarti dėl labiausiai vaiko interesus atitinkančios, bendravimo su tėvu tvarkos.

48. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, iš esmės tinkamai taikė teisės normas, tačiau yra pagrindas atsakovo atskirąjį skundą tenkinti iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo P. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį pakeisti dalyje, nustatant, kad:

„2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėn. tėvas bendrauja su vaiku mėnesio pirmos savaitės (pirmą mėnesio savaite laikant savaitę, kurios bent keturios dienos pakliūna į tą mėnesį) ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir savaitgalį nepertraukiamai 2 dienas iš eilės – nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu (duomenys neskelbtini).

Tėvas vaiko motinai privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti, ar numato / nenumato atvykti bendrauti su vaiku. Jei tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku mėnesio pirmą savaitę, bendravimas, jo motyvuotu prašymu, gali būti perkeltas į kitą (paskutinę) mėnesio savaitę. Apie tai tėvas vaiko motinai privalo pranešti el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14-ai dienų iki numatyto (prašomo perkelti) bendravimo pradžios“.

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė