Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.1.18.2.13.

2025 m. vasario 20 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R.-C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R.-C. ieškinį atsakovui P. C. ir pagal atsakovo P. C. priešieškinį atsakovei G. R.-C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. R.-C. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui P. C. (toliau – ir atsakovas) ir atsakovo priešieškinį ieškovei, kurioje be kitų klausimų sprendžiami su šalių nepilnamečiu sūnumi N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), susiję klausimai (vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo, skyrium gyvenančio tėvo/motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimai).

2. 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, tenkinus atsakovo prašymą, pakeista atsakovo P. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Bendravimo tvarkoje, be kita ko, (19 ir 20 punktuose) nustatyta, kad:

19) „2024 m. liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką.

20) 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali praleisti ne mažiau kaip du kartus po 8 dienas (7 nakvynės) nepertraukiamai, vėlesniais metais vasaros metu – ne mažiau kaip du kartus po 12 dienų (11 nakvynių) nepertraukiamai. Vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas. Apie pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius atsakovas praneša vaiko mamai iki einamųjų metų balandžio 1 d.“

3. 2024 m. spalio 10 d. ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-152023). Ieškovė prašo: 1) panaikinti 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 19 ir 20 punktus; 2) nustatyti, kad iki 2025 m. spalio mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio be nakvynes nuo 9 iki 19 val., pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ir užtikrindamas, kad vaikas lankytų būrelius ir specialistus; 3) nustatyti, kad 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali bendrauti Lietuvos Respublikos teritorijoje du kartus po 8 dienas iš eilės be nakvynės nuo 9 iki 19 val., pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, pradedant nuo birželio antros ar trečios savaitės pasirinktinai ir lapkričio trečią ar ketvirtą savaitę pasirinktinai. Dėl pasirinktos savaitės bendravimui su vaiku, atsakovas praneša ieškovei vėliausiai prieš mėnesį.

4. Atsakovas 2024 m. spalio 21 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą (DOK-156761), kuriuo atsakovas prašo ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą bei imtis priemonių apsaugoti geriausius mažamečio interesus. Atsakovas nurodė, jog ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi vaiku, keltų grėsmę jo gyvybei ar sveikatai, piktnaudžiautų alkoholiu. 2024 m. lapkričio 14 d. atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-159461), kuriuo atsakovas siūlo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos modelį ir prašo nustatyti bendravimo su mažamečiu sūnumi N. J. C. laikiną bendravimo tvarką pagal jo pateiktą pasiūlymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės G. R.-C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; atsakovo P. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo P. C., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 19 punktą jį išdėstant taip:

6. „19) 2024 m. gruodžio mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku gruodžio 20-23 d. su nakvynėmis, taip pat atsakovas gali bendrauti su vaiku 2024 m. gruodžio 25 d., 26 d., ir 27 d. nuo 10 iki 19 val. be nakvynių, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2025 m. sausio ir vasario mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Nuo 2025 m. kovo mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) ir trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir gražindamas vaiką 14 val. į jo gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas (atsakovas) turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val. Motinos dieną ir mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę praleisti su mama nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, mamai pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas“. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką paliko nepakeistą. Kitoje dalyje ieškovės G. R.-C. ir atsakovo P. C. prašymus atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. atsakovas buvo pavartojęs alkoholio, tai pripažino ir atsakovas. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neturi įgūdžių pasirūpinti vaiku, tačiau vienas epizodinis įvykis ieškovės teiginių nepatvirtina. Tarnybos 2024 m. spalio 24 d. išvadoje taip pat nurodoma, jog ši situacija nemaloni, tačiau ir Tarnyba neturi daugiau pranešimų apie atsakovo neblaivumą ar negalėjimą pasirūpinti šalių mažamečiu sūnumi. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaiku, tačiau šie teiginiai nepatvirtinti objektyviais įrodymais, o vienas įvykis, kuomet atsakovas buvo galimai pavartojęs alkoholio, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovas nesupranta vaiko poreikių ar negalėtų pasirūpinti vaiku, kuomet šalių nepilnametis vaikas yra pas atsakovą. Ieškovės nurodytame 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykyje atvykę medikai, apžiūrėję šalių nepilnametį vaiką, kaip nurodoma, Vilniaus AVPK atsakyme į prašymą, nieko rimto nenustatė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie galimai netinkamą atsakovo elgesį su šalių nepilnamečiu vaiku. Ieškovės teigimu, galiojanti laikinoji bendravimo tvarka ydinga vaikui - stabilumo ir rutinos trūkumas vaikui pasireiškė paūmėjusiais emociniais priepuoliais, raidos regresija, ir netgi sukėlė neigiamas pasekmes vaiko ugdymui. Visgi, teismo vertimu, atsakovės teiginiai nėra pagrįsti, nenustatytas tiesioginis ryšys tarp atsakovo bendravimo su vaiko raidos ar elgesio sutrikimais. Atkreipė dėmesį, jog dabar galiojanti laikinoji bendravimo tvarka nustatyta dar 2023 m. spalio 24 d. nutartimi, tuo tarpu ieškovės nurodomas vaiko emocinio protrūkio epizodas pasireiškė 2024 m. rugsėjį, t. y. praėjus maždaug metams nuo galiojančios laikinos atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos taikymo. Dėl to ieškovės teiginiai apie dabartinės laikinos bendravimo tvarkos ar atsakovo neigiamą poveikį vertintini kritiškai. Juolab, kad Tarnybos 2024 m. spalio 24 d. išvadoje pažymėta, jog abu tėvai rūpinasi mažamečiu vaiku ir jį myli.

8. Preliminariai įvertinęs bylos duomenis bei remdamasis Tarnybos išvadomis, teismas padarė išvadą, jog abi šalys šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje gali užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, abi šalys geba pasirūpinti vaiku, užtikrinti sūnaus poreikius, abi šalis su vaiku sieja ryšys, tačiau vaikas labiau pripratęs prie mamos, taip pat, kad šalių nepilnamečiam sūnui turėtų būti suteikta galimybė dažniau bendrauti su atsakovu jam, kaip teigia pats atsakovas, apsigyvenus Lietuvoje, o atsakovui sudaryta daugiau galimybių dalyvauti sūnaus auklėjime, teismas laiko, kad byloje tikslinga iš dalies pakeisti 2023 m. spalio 24 d. nustatytą ir galiojančią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant tiek į ieškovės 2024 m. lapkričio 26 d. atsiliepime, tiek į atsakovo prašyme taikyti (pakeisti) laikinąsias apsaugos priemones pateiktus pasiūlymus, tačiau kartu išlaikant jau nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kuri vaikui per beveik vienerius taikymo metus tapo pažįstama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovo priklausomybė alkoholiui kelia grėsmę vaikui. Skundžiamoje nutartyje nustatydamas laikinąją bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo, bet ne vaiko interesais. Po to, kai vaiko tėvas buvo rastas girtas su mažamečiu vaiku ir neiškvietė jam medicininės pagalbos, siekdamas nuslėpti savo girtumą, taip pat ir po to, kai yra užfiksuoti ir pateikti į bylą tėvo pasikartojantys vaiko teisių pažeidimų įrodymai, teismas skundžiama nutartimi leidžia tėvui netgi daugiau bendrauti su vaiku ir leidžia jam 2025 vasarą išvežti vaiką į užsienį. Šiuo metu nėra saugu išleisti vaiką vienam keliauti su atsakovu į užsienį 2025 vasarą, kaip tas numatyta skundžiamoje nutartyje, tiek dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui, tiek dėl naujai nustatytos aplinkybės, kad vaikas turi sunkią (duomenys neskelbtini) formą. Be to, atsakovas nesugeba operatyviai reaguoti esant vaiko sveikatos rizikoms.

9.2. Teismas neteisingai nustatė 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio aplinkybes. 2024 m. rugsėjo 21 d. vakare (apie 19.30) vaikui būnant su atsakovu, ieškovė bendravo su sūnumi nuotoliniu būdu, kuomet vaikas pradėjo stipriai vemti ir springti (DOK-152023, Video įrašas 1). Kadangi atsakovas staigiai nutraukė ieškovės ir vaiko skambutį, ieškovė labai susirūpino vaiko sveikatos būkle, prašė atsakovo leisti pasiimti vaiką, arba iškviesti greitąją pagalbą, arba nuvežti vaiką į ligoninę. Siekdamas nuslėpti savo girtumą ir vaiko negalavimus, atsakovas atsisakė iškviesti medikus sergančiam vaikui (DOK-152023, Priedas 1_2024 m). Susirūpinusi dėl vaiko, ieškovė pati iškvietė skubią medicininę pagalbą į vaiko apsistojimo su atsakovu vietą, ten buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Motinai ir policijos pareigūnams atvykus į vaiko apsistojimo su atsakovu vietą, atsakovas buvo aptiktas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, atsisakė pasitikrinti alkoholio lygį, elgėsi agresyviai ir grasino pareigūnams, nenorėjo leisti pareigūnų į patalpą patikrinti vaiko būklės. Visus išvardintus faktus įrodo pridedamas minėtus įvykius patvirtinantis garso įrašas (DOK-152023, Garso įrašas 1). Į bylą pateiktame garso įraše yra užfiksuota, kad kai vaikas buvo rastas su girtu tėvu, visi namai dvokė alkoholiu, pasak policijos pareigūnės, namo languose matėsi tušti vyno buteliai. Į bylą pateiktame garso įraše policijos pareigūnė ir iškviesti medikai paliudijo, kad vaikas buvo rastas tuščiame kambaryje apsivėmęs, šalia vaiko lovos buvo tik čiužinys, aplinka nebuvo pritaikyta vaiko poreikiams (DOK-152023, 2024-10-10, Pridėtas garso įrašas, 17:49). Atsakovas pats neneigia fakto, kad vartoja alkoholi? vienas bendraudamas su vaiku, ir prisipažįsta esantis alkoholikas. Atsakovas kenčia nuo alkoholio priklausomybės jau ilgesnį laiką.

9.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nuteikinėja vaiką prieš motiną. Atsakovas nuolat pažeidžia vaiko teises ir teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, traumuoja vaiką psichologiškai sukeliant lojalumo konfliktą, įtikinėja vaiką, kad neva motina su sūnumi nenori bendrauti, kai pats pajungia vaiką bendravimui kitu laiku negu nustatyta teismo nutartyje (DOK-152023, Priedas 4). Be manipuliavimo vaiku, atsakovas daug kartų yra pažeidęs teismo nustatytą bendravimo tvarką su motina (DOK-140369, 2024-09-20, Nr. 1SD-10411f: 2024 m. liepos mėn. VTT Vaiko Situacijos Vertinimo Anketoje, 30 punktas; DOK-152023: Priedas 3: Antstolės patvirtintas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

9.4. Teismas neatsižvelgė į pasikeitusią vaiko sveikatos būklę, nesivadovavo specialistų rekomendacijomis. Naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės susijusios su vaiko sveikatos būkle yra kvalifikuojamos kaip pasikeitusios esminės aplinkybės, kurios lemia poreikį keisti laikinąją bendravimo tvarką, mažinant ne tik skundžiama, bet ir 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, mažinant vaiko ir atsakovo nakvynių skaičių, o tuo labiau (duomenys neskelbtini) vaiko išvežimą su atsakovu į užsienį ilgesniam laikui. 2024 m. rugpjūčio mėn. vaikui buvo nustatytas vidutinio lygio neįgalumas (DOK-141024, Priedas 6), o 2024 m. lapkričio mėn. vaikui buvo diagnozuota sunki (duomenys neskelbtini) formą (DOK-176672, Priedas 1). Incidentas, kuomet 2024 m. rugsėjo 16 d. emocinio proveržio metu vaikas užpuolė kitus 3 darželio vaikus, dėl incidento vaikas buvo pašalintas iš privataus darželio, įvyko būtent po savaitgalio praleisto su tėvu, kas įrodo tiesioginį ryšį tarp atsakovo bendravimo su vaiko raidos ar elgesio sutrikimu (DOK-141024, 2024-09-23, Priedas 8: 2024-09-16 darželio direktorės laiškas). Tiek vaiko raidos specialistė, tiek Vilniaus Psichologinės ir Pedagoginės Pagalbos Tarnyba pabrėžė, kad šiuo metu vaikui turint didelius specialiųjų ugdymosi poreikius yra svarbu visiems vaiko ugdyme dalyvaujantiems suaugusiems laikytis nuoseklios auklėjimo taktikos tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje (DOK-152023, 2024 m. spalio 10, Priedas 15 ir Priedas 12; DOK-156869, 2024-10-21, 1 Priedas _ 2024 m. spalio 9 d. PPT išvada). Atsakovo pajėgumas užtikrinti nuoseklų ugdymą vaikui yra kvestionuojamas, kadangi atsakovas praktiškai nedalyvavo vaiko gyvenime iki 3 metų amžiaus.

9.5. Teismas padidino bendravimo dažnumą remiantis atsakovo ateities planais galimai persikelti gyventi į Lietuvą, kurie negali būti kvalifikuojami kaip pasikeitusios esminės aplinkybės lemiančios laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimą. Atsakovas prašymo pateikimo metu dar gyvena užsienyje, o minėtą butą išnuomojo savo sugyventinei, kuri gyvena Lietuvoje.

9.6. Teismas klaidingai teigia, kad dalinai tenkino ieškovės prašymą, bet tas neatitinka tikrovės. Teismas absoliučiai netenkino ieškovės prašymo, o tik atrinko punktus iš ieškovės atsiliepimo, kurie yra naudingi atsakovui.

9.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaiko ir atsakovo emocinis ryšys neatitinka skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Vaikas yra labai prisirišęs prie ieškovės ir kenčia kai yra atsiskyręs nuo mamos. Tas yra patvirtinta vaiko darželio dokumentacijoje ir teisės psichologijos specialisto išvadoje. Vaikas gyvena su ieškove atskirai nuo atsakovo nuo penkių (5) mėnesių amžiaus, šiuo metu vaikui yra keturi (4) metai. Į bylą pateikta bendravimo su vaiku chronologija įrodo, kad atsakovas iki kol vaikui sukako (3) trys metai savavališkai nevykdė savo pareigos bendrauti su vaiku, nedėjo maksimalių pastangų bendravimui su vaiku reguliariai palaikyti ir puoselėti, nors galimybes bendrauti su vaiku turėjo. Dėl epizodinio atsakovo bendravimo su vaiku atsakovo ir vaiko emocinis ryšis iki šiol neišsivystė iki tokio lygio, kaip teigia atsakovas. Vaikas yra emociškai jautrus. Byloje yra vaikų psichologės išvada (DOK–46280, Priedas 1), specialistės rekomendacijoje pažymėta: „Kadangi tėvas neturėjo pastovaus gyvo kontakto su savo sūnumi iki 3 metų amžiaus, yra svarbi švelniai ir laipsniškai pradėti atkurti reguliarius santykius tarp jų. Tai gali būti sudėtingas ir ilgai tunkantis procesas. Vaikui gali prireikti daug laiko priprasti prie tėvo. Svarbu neskubėti, kad nebūtų sukeltos vaikui papildomos sunkios emocijos ir stresas. Esant ilgesniems gyvo bendravimo pertraukoms, vaikui reikės iš naujo pratintis prie bendravimo su tėvu.“

9.8. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nesugeba atliepti vaiko poreikių, nebuvo įvertintos sąlygos ir aplinka, kur vaikas apsistoja pas atsakovą. Nuo pat bylos pradžios VTAT nei karto nepatikrino gyvenimo sąlygų, kuriose vaikas apsistoja su atsakovu. Šiuo metu netgi nėra aišku, kurioje šalyje gyvena atsakovas, ir nėra žinomos sąlygos, kur apsistotų vaikas bendraujant su atsakovu užsienyje. Kadangi atsakovas dažnai keičia gyvenamąsias šalis, nėra netgi aišku, į kurią šalį vaikas vyktų su atsakovu. Nėra aišku, kaip (duomenys neskelbtini) vaikas reaguotų į jam nežinomą aplinką, kurios kalbos nesupranta, kai šalia nėra mamos. Atsakovas neišnaudoja viso skirto laiko kokybiškai bendrauti su vaiku, ne prioretizuoja vaiko rutinos, neužtikrina vaikui būrelio lankymo (muzikos mokykla), netgi būdamas su vaiku, pirmenybę skiria darbui arba atsisako bendrauti su vaiku dėl darbinių įsipareigojimų (DOK-159979, Priedas 1, psl.9). Nėra aišku, kas rūpinasi vaiku, kai atsakovas dirba bendravimo su vaiku metu (DOK-159979, Priedas 3).

9.9. Nustatyta bendravimo tvarka nėra detali ir nėra nuosekli. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja tiek kasacinei praktikai, tiek ir pačios teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties išvadoms.

9.10. Teismo nutartis diskriminuoja ieškovę, nes sudaro galimybę atsakovui nuo 2025 m. kovo mėn. bendrauti su vaiku tris iš vidutiniškai keturių mėnesio savaitgalių. Teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad atsakovas su vaiku nuo 2025 m. kovo mėn. bendraus 3 sekmadienius. Tai reiškia, kad ieškovė su vaiku galės bendrauti 1 sekmadienį, o tuomet, kai mėnuo turi 5 sekmadienius – 2 sekmadienius. Akivaizdu, kad tokia tvarka yra diskriminacinė, nes ieškovei iki minimumo sumažinama galimybė bendrauti su vaiku sekmadieniais, t. y. poilsio dieną. Pagal tokią teismo logiką ieškovė turi „atidirbti“ darbo dienomis, o savaitgaliais didžiąją dalį laiko su vaiku praleis atsakovas. Tokia tvarka yra netinkama ir turi būti pakeista.

10. Atsiliepimas į ieškovės atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Byloje kilęs ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė 2025 m. vasario 11 d. (DOK-3709) pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų (2025 m. sausio 17 d. Universiteto ligoninės Kauno klinikos medicininių dokumentų išrašo; 2025 m. sausio 19 d. ieškovės ir vaiko bendravimo nuotoliniu būdu vaizdo įrašo; 2025 m. sausio 19 d. vaizdo įrašo transkripcijos ir jos vertimo į lietuvių kalbą) prijungimo. Apeliantės vertinimu, šie įrodymai, be kitų įrodymų jau pateiktų į bylą, indikuoja poreikį sumažinti vaiko ir atsakovo bendravimo su nakvyne skaičių, numatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartyje, kurios pirmos instancijos teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi nusprendė nekeisti. Be to, atsižvelgiant į 2024 m. rugsėjo 21 d. incidentą, nelieka abejonių, kad atsakovas vartoja alkoholį bendraudamas su vaiku, ir vaikui nėra užtikrinta saugi aplinka.

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės 2025 m. vasario 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus (DOK-3709) prijungia prie nagrinėjamos bylos.

Dėl vaiko laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, tenkinus atsakovo prašymą, pakeista atsakovo P. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka. Bendravimo tvarkoje (19 ir 20 punktuose) nustatyta, kad 19) „2024 m. liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. 20) 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali praleisti ne mažiau kaip du kartus po 8 dienas (7 nakvynės) nepertraukiamai, vėlesniais metais vasaros metu – ne mažiau kaip du kartus po 12 dienų (11 nakvynių) nepertraukiamai. Vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas. Apie pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius atsakovas praneša vaiko mamai iki einamųjų metų balandžio 1 d.“ Ieškovė 2024 m. spalio 10 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-152023), t. y. ieškovė prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 19 ir 20 punktus; 2) nustatyti, kad iki 2025 m. spalio mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio be nakvynės nuo 9 iki 19 val., pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą ir užtikrindamas, kad vaikas lankytų būrelius ir specialistus; 3) nustatyti, kad 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali bendrauti Lietuvos Respublikos teritorijoje du kartus po 8 dienas iš eilės be nakvynės nuo 9 iki 19 val., pasiimdamas ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą, pradedant nuo birželio antros ar trečios savaitės pasirinktinai ir lapkričio trečią ar ketvirtą savaitę pasirinktinai. Dėl pasirinktos savaitės bendravimui su vaiku, atsakovas praneša ieškovei vėliausiai prieš mėnesį. Bendravimo tvarkos pakeitimą, t. y. nustatant atsakovo ir vaiko bendravimą be nakvynių ir nustatant bendravimą atostogų metu Lietuvos Respublikos teritorijoje taip pat be nakvynių, ieškovė grindė naujomis paaiškėjusiomis aplinkybėmis – 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio metu, kuomet vaikas su nakvyne buvo pas atsakovą, atsakovas buvo neblaivus, vaikui neiškvietė medikų, vaikui galiojanti laikinoji atsakovo bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, atsakovas buvo aptiktas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai ir grasino pareigūnams, nenorėjo leisti pareigūnų į patalpą patikrinti vaiko būklės, siekdamas nuslėpti savo girtumą ir vaiko negalavimus, vaiko tėvas atsisakė iškviesti medikus sergančiam vaikui. Ieškovės nuomone, atsakovo galimas piktnaudžiavimas alkoholiu kelia riziką vaiko sveikatai ir gyvybei. Atsakovas nesilaiko bendravimo tvarkos, riboja vaiko ir ieškovės bendravimą, manipuliuoja ir psichologiškai žaloja vaiką, įtikinėdamas vaiką, kad pati ieškovė nenori su vaiku bendrauti. 2024 m. rugsėjo 9 d. vaikui buvo nustatytas vidutinio lygio neįgalumas, atsakovas neigia ir gėdijasi vaiko neįgalumo, kaltina vaiko motiną diagnozės klastojimu, iš ko darytina išvada, kad tėvas nesuvokia realios padėties ir yra vaikui pavojingas. 2024 m. rugsėjo 16 d., po nakvynės su tėvu, atėjęs į darželį vaikas turėjo stiprų agresijos proveržį, ko pasekmėje sužalojo kitus 3 darželio grupės vaikus. Vaikas galimai kenčia, kai yra atsiskyręs nuo mamos, kadangi turi glaudų ryšį su motina.

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos laikinos atsakovo P. C., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 19 punktą, kurį išdėstė taip: „19) 2024 m. gruodžio mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku gruodžio 20-23 d. su nakvynėmis, taip pat atsakovas gali bendrauti su vaiku 2024 m. gruodžio 25 d., 26 d., ir 27 d. nuo 10 iki 19 val. be nakvynių, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2025 m. sausio ir vasario mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Nuo 2025 m. kovo mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) ir trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir gražindamas vaiką 14 val. į jo gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas (atsakovas) turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val. Motinos dieną ir mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę praleisti su mama nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, mamai pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas“.

18. Apeliantė (ieškovė) nesutinka su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi, prašo ją panaikinti ir tenkinti jos prašymą, nustatant atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką pagal ieškovės 2024 m. spalio 10 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-152023) (žiūrėti nutarties 3 punktą). Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio aplinkybes, kuomet vaiko tėvas buvo rastas girtas su mažamečiu vaiku ir neiškvietė medicininės pagalbos, nesivadovavo vaiko interesais, neįvertino į bylą pateiktų įrodymų apie pasikartojančius vaiko teisių pažeidimus.

19. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).

20. Vis dėl to tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas; pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

Dėl 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio aplinkybių

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl 2024 m. rugsėjo 21 d. įvykio buvo visapusiškai įvertintos ir dėl jų pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vienas įvykis, kuomet atsakovas buvo galimai pavartojęs alkoholio, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog atsakovas nesupranta vaiko poreikių ar negalėtų pasirūpinti vaiku, kuomet šalių nepilnametis vaikas yra pas atsakovą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą dėl ieškovės prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodė, kad, Tarnybos vertinimu, nėra tikslinga keisti laikinųjų apsaugos priemonių (2024 m. spalio 24 d. DOK-159461). 2024 m. rugsėjo 21 d. „FleetComplete“ programėlėje buvo gautas pranešimas, jog konfliktuoja vyras ir moteris, galimas smurtas. Šio pranešimo pagrindu buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, kurio metu nebuvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Įvykio metu vaiko tėvas galimai buvo pavartojęs alkoholio, nors ir atsisakė pasitikrinti blaivumą, tačiau prisipažino, jog išgėrė butelį „prosecco“. Tarnybos specialistai nurodė, jog jiems ir pareigūnams atvykus, vaikas miegojo, o prikėlus vaiką ir pradėjus jį rengti, jis buvo pasimetęs ir dirglus. Po šio įvykio vaikas buvo perduotas motinai. Išvadoje pažymėta, jog ši situacija yra itin nemaloni ir neturėtų pasikartoti ateityje, tačiau atkreipė dėmesį, jog neturi daugiau užfiksuotų pranešimų, kuriuose tėvas būtų neblaivus ir negalėtų tinkamai pasirūpinti šalių mažamečiu sūnumi. Nurodė, jog tėvas ir taip praleidžia mažiau laiko su vaiku, dėl objektyvių priežasčių – darbo specifikos. Šiuo metu ieškovė prašo, jog nustatyta bendravimo tvarka vyktų kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio be nakvynės nuo 9 iki 19 val. ir vaiko tėvas turi užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo įstaigoje ir būreliuose, iš esmės vaiką nuvedus į darželį ir pasiėmus 15 val. ar vėliau, vaiko tėvas turi galimybę su vaiku bendrauti tik kelias valandas per dieną, o tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išsireikalavo duomenis iš policijos. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrasis policijos komisariatas pateikė į bylą informaciją apie 2024 m. rugsėjo 21 d. vakaro iškvietimą (2024 m. spalio 30 d. DOK-163110). Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad pareigūnams uždavus klausima, ar asmuo vartojo alkoholinius gėrimus, P. L. C. filmuojant Body kamera, patvirtino, kad išgėrė butelį „Proseco“, tačiau pamatuoti alkoholio kiekį alkotesteriu atsisakė. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo mažametį vaiką N. J. C., nieko rimto nenustatė. Kadangi vaiko tėvas P. L. C. buvo neblaivus, į įvykio vietą buvo iškviesti VšĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, kurie mažametį vaiką perdavė motinai G. R.–C.. Nurodyti duomenys patvirtina, kad Tarnybos atstovai buvo atvykę 2024 m. rugsėjo 21 d. į įvykio vietą, atliko vaiko situacijos vertinimą, kurio metu nenustatė vaiko apsaugos poreikio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti situacijos, nesant kitų duomenų apie galimai netinkamą atsakovo elgesį su šalių nepilnamečiu vaiku, bei konstatuoti, kad vaikas neturėtų su atsakovu bendrauti su nakvynėmis.

Dėl pasikeitusios vaiko sveikatos būklės

22. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo metu nėra saugu išleisti vaiką vienam keliauti su atsakovu į užsienį 2025 vasarą, kaip tas numatyta skundžiamoje nutartyje, tiek dėl atsakovo priklausomybės alkoholiui, tiek dėl naujai nustatytos aplinkybės, kad vaikas turi sunkią (duomenys neskelbtini) formą. Naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, susijusios su vaiko sveikatos būkle, yra kvalifikuojamos kaip pasikeitusios esminės aplinkybės, kurios lemia poreikį keisti laikinąją bendravimo tvarką, mažinant ne tik skundžiama, bet ir 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, mažinant vaiko ir atsakovo nakvynių skaičių, o tuo labiau (duomenys neskelbtini) vaiko išvežimą su atsakovu į užsienį ilgesniam laikui.

23. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – vaikui nustatytos sunkios (duomenys neskelbtini) formos, turėtų būti mažinama vaiko bendravimo tvarka su atsakovu, atsisakoma vaiko nakvynių su atsakovu. Ieškovė nepateikė specialistų rekomendacijų, jog dėl vaiko raidos sutrikimo vaikas neturėtų bendrauti su tėvu, ar bendrauti minimaliai. Iš pateiktų duomenų (2025 m. sausio 17 d. Medicininis dokumentų išrašas/siuntimas) matyti, kad specialistai (kineziterapeutas, logopedas, psichologas, ergoterapeutas, dailės ir muzikos pedagogės, socialinis darbuotojas) vertino vaiko funkcinę būklę, pateikė rekomendacijas, jog vaikui būtina užtikrinti pastovią dienotvarkę, užtikrinti ankstyvosios ambulatorinės reabilitacijos tęstinumas, užtikrinti šeimos narių bendradarbiavimą berniuko ugdymo klausimais, saugią emocinę aplinką. Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog incidentas, kuomet 2024 m. rugsėjo 16 d. emocinio proveržio metu vaikas užpuolė kitus 3 darželio vaikus, dėl incidento vaikas buvo pašalintas iš privataus darželio, įvyko būtent po savaitgalio praleisto su tėvu, kas įrodo tiesioginį ryšį tarp atsakovo bendravimo su vaiko raidos ar elgesio sutrikimu, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Vaiko, kuriam yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paūmėję emociniai protrūkiai galėjo būti išprovokuoti ir dėl kitų priežasčių, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad įvykęs incidentas įrodo tiesioginį ryšį tarp atsakovo bendravimo su vaiko raidos ar elgesio sutrikimu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog abi šalys šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje gali užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, abi šalys geba pasirūpinti vaiku, užtikrinti sūnaus poreikius, abi šalis su vaiku sieja ryšys.

24. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

25. Dėl vaiko išvykimo į užsienį apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendravimo tvarkos 20 punkte numatyta, jog vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas. Taigi, atsakovas, norėdamas su vaiku išvykti atostogų į užsienio valstybę, privalo gauti ieškovės sutikimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, turėdamas ne tik teisę atostogauti su vaiku, turi ir pareigą užtikrinti geriausius vaiko interesus kelionės metu, t. y., tik įsivertinęs aplinkybes dėl visapusiško vaiko poreikių užtikrinimo, išsivežti vaiką į užsienio valstybę.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

26. Dėl apeliantės argumentų, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nuolat pažeidžia teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė dėl priverstinės bendravimo tvarkos vykdymo turi teisę kreiptis į antstolį.

27. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad vaiko ir atsakovo emocinis ryšys neatitinka skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Pagal 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarkos 19) punktą atsakovas ir vaikas nuo 2024 m. liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius bendravo trečią mėnesio savaitę su neilgesnėmis 1-3 nakvynėmis iš eilės, tuo tarpu skundžiamoje 2024 m. lapkričio 29 d. nutartyje numatyta nuo 2025 m. kovo mėn. papildomas atsakovo ir vaiko bendravimas pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomas bendravimo nustatymas pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio), tik padės dar labiau sustiprinti vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Kaip matyti, toks ryšys, kaip ir nurodoma ieškovės pateiktoje psichologės išvadoje, atkuriamas laipsniškai.

28. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą (pakeistą) bendravimo tvarką, atsakovui nuo 2025 m. kovo mėn. tenka bendrauti su vaiku 3 savaitgalius, o ieškovei 1 savaitgalį, kas neatitinka kasacinio teismo išaiškinimo, jog bendravimas su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais turėtų būti suvienodintas, todėl sprendžia, kad šioje dalyje bendravimo tvarka turėtų būti pakeista, nustatant, kad „Nuo 2025 m. kovo mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) ir trečią mėnesio savaitę (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį)“. Kadangi šios nutarties priėmimo metu jau nėra aktualūs nustatytos bendravimo tvarkos laikotarpiai 2024 m. gruodžio, 2025 m. sausio–vasario mėnesiais, 19) punktas išdėstomas sekančiai: „19) Nuo 2025 m. kovo mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) ir trečią mėnesio savaitę (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir gražindamas vaiką 14 val. į jo gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas (atsakovas) turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val. Motinos dieną ir mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę praleisti su mama nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, mamai pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas“.

29. Pažymėtina, jog teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.

30. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina tik atsakovo bendravimo su vaiku trečios mėnesio savaitės dalyje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo P. C., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos 19 punktą išdėstyti taip:

„19) Nuo 2025 m. kovo mėn. atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku pirmos mėnesio savaitės savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) ir trečią mėnesio savaitę (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūva į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Atsakovas per vaiko gimtadienį (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 14 val., pasiimdamas vaiką 10 val. iš jo buvimo vietos ir gražindamas vaiką 14 val. į jo gyvenamąją vietą (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas (atsakovas) turi teisę bendrauti su vaiku per savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 20 val. (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku). Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku per Tėvo dieną (jei tai nesutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku) nuo 10 iki 18 val. Motinos dieną ir mamos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas turi teisę praleisti su mama nuo 10 iki 18 val., jei tai sutampa su tėvo bendravimo su vaiku laiku, mamai pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos ir grąžinant vaiką tam iš tėvų, su kuriuo pagal nustatytą bendravimo laiką turėtų būti vaikas“.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.