Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-01-22 · Civilinė byla Nr. e2S-289-618/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-15Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-04-06Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-04Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-18Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-18Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2025-02-20Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2025-04-01Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2026-01-22Klaipėdos apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2026-09-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-22
Bylos Nr.
e2S-289-618/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03204-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
P. C., G. R.-C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-289-618/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R. – C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. – C. ieškinį atsakovui P. C. ir pagal atsakovo P. C. priešieškinį atsakovei G. R.-C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. R. – C. patikslintą ieškinį atsakovui P. C. bei atsakovo P. C. patikslintą priešieškinį atsakovei G. R.-C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius).

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkinus atsakovo prašymą pakeista atsakovo P. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka.

3. 2025 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeisti atsakovo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos 19 ir 20 punktai.

4. 2025 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistas laikinos bendravimo su vaiku tvarkos 19 punktas.

5. 2025 m. lapkričio 25 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovas prašo nustatyti tokią 2025 m. Kalėdų atostogų bendravimo su vaiku tvarką: 1) Vaiko buvimo su tėvu laikotarpis. Nustatyti, kad vaikas nepertraukiamai praleidžia su Atsakovu laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 29 d. iki 2026 m. sausio 5 d. (imtinai), nakvodamas pas tėvą visas šio laikotarpio naktis. Tai sudaro pilną kalendorinę savaitę ir užtikrina vaikui stabilų, neskaldytą švenčių ritmą su tėvu; 2) Vaiko perdavimo tvarka ir transportas. Nustatyti, kad Ieškovė 2025 m. gruodžio 29 d. iki 9.30 val. atveža vaiką į Vilnių ir perduoda jį Atsakovui jo gyvenamojoje vietoje, o 2026 m. sausio 5 d. 18.00 val. atvyksta į Vilnių ir pasiima vaiką iš Atsakovo gyvenamosios vietos. Ši sąlyga atitinka teismo anksčiau Ieškovei nustatytą pareigą organizuoti vaiko transportą Klaipėda–Vilnius–Klaipėda Atsakovo bendravimo laikotarpiams ir yra būtina, kad laikinoji bendravimo tvarka būtų realiai įgyvendinama; 3) Motinos nuotolinis bendravimas. Nustatyti, kad Ieškovė Kalėdų atostogų laikotarpiu, kai vaikas yra su Atsakovu, turi teisę bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu (telefonu arba vaizdo ryšiu) 2025 m. gruodžio 30 d., 2026 m. sausio 1 d. ir 2026 m. sausio 3 d. nuo 19.30 val. iki 20.00 val. kiekvieną kartą. Tai užtikrina, kad vaikas išlaikytų ryšį su motina, bet kartu nebūtų trikdomas jo kasdienis režimas ir laikas su tėvu.

6. Prašymą atsakovas grindė tuo, kad jis siekia užtikrinti vaiko teisę į reguliarų ir prasmingą bendravimą su abiem tėvais. Nurodė, kad 2024 m. Kalėdų laikotarpis buvo pirmas kartas, kai vaikas realiai praleido Kalėdas su atsakovu, šis laikotarpis vaikui buvo emociškai itin svarbus ir sėkmingas, prisidėjęs prie jo ryšio su tėvu, laiko, kad tokio kontakto tęstinumas ir sistemingumas atitinka vaiko Interesus. Atsakovas teigia, kad 2025 m. Kalėdų atostogoms artėjant, atsakovas 2025-11-17 elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę, siūlydamas subalansuotą sprendimą: kad vaikas Kalėdų savaitę (Kalėdų dienų laikotarpiu) būtų su motina, o savaitę po Kalėdų – su tėvu, kai būtų galima vykti į Italiją. Ieškovė pateikė atsakymą, tačiau jis nėra aiškus, nuoseklus ar leidžiantis nustatyti konkretų vaiko Kalėdų švenčių grafiką teigia, kad „jau rezervavo atostogas su N.“, tačiau visiškai nenurodo, kokioms datoms tos atostogos esą rezervuotos, kokį laikotarpį jos apima, nepateikia jokių įrodymų, be to, ieškovės pasiūlymas nėra susijęs su Kalėdų šventėmis, o tik su įprastomis sausio mėnesio dienomis. Atsakovas, taip pat prašė, kad šiuo konkrečiu Kalėdų atostogų laikotarpiu būtų aiškiai įtvirtinta ieškovės pareiga užtikrinti vaiko atvežimą į Vilnių ir parvežimą atgal atsižvelgiant į tai, kad vaikas dabar gyvena Klaipėdoje, o Atsakovo gyvenamoji ir bendravimo su vaiku vieta – Vilniuje. Atsakovo nuomone, taip būtų užtikrintas bent apytikris atostogų laiko pasidalijimo balansas ir realus vaiko ryšio su abiem tėvais įgyvendinimas.

7. 2025 m. gruodžio 1 d. teisme gauta Tarnybos išvada dėl atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tarnybos nuomone, vaiko atostogų, įsimintinų dienų ar švenčių laiką tėvai turėtų dalintis lygiavertiškai, be to, Tarnybos Skyriui neturint duomenų, kad prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodoma bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams, darytina išvada, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka kalėdiniu laikotarpiu neprieštarautų vaiko N. J. C. interesams.

8. 2025 m. gruodžio 1 d. teisme gautas ieškovės atsiliepimas į atsakovo prašymą. Ieškovė prašo atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Taip pat ieškovė prašė Šventiniu laikotarpiu, t. y. 2025 m. gruodžio ir 2026 m. sausio mėn., nustatyti tokią atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką:

8.1. 2025 m. gruodžio mėn., atsakovas bendrauja su vaiku nuo 2025 gruodžio 5 d., 15 val. iki gruodžio 8 d. 9 val. pasiimant ir pristatant vaiką iš/į vaiko ugdymo įstaigą. Atsakovas taip pat bendrauja su vaiku gruodžio 20 d., 12 val. – gruodžio 24 d., 16 val., Ieškovei pristatant ir atsiimant vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos Vilniuje. Atsakovas įsipareigoja suorganizuoti nuotolinį vaiko ir ieškovės bendravimą gruodžio 21 d. ir gruodžio 22 d. , 19.30, mažiausiai po pusvalandį;

8.2. 2026 m. pirmą sausio mėnesio savaitę, atsakovas bendrauja su vaiku nuo 2026 m. sausio 2 d. 18.30 val. iki sausio 7 d. 16 val., ieškovei pristatant ir atsiimant vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos Vilniuje. Atsakovas įsipareigoja suorganizuoti nuotolinį vaiko ir ieškovės bendravimą sausio 3, ir 5 dienomis 19.30, mažiausiai po pusvalandį. 2026 m. trečią sausio mėnesio savaitę vaiko ir atsakovo bendravimas vyksta kaip įprastai;

8.3. Nustatyti, kad pradedant nuo 2025 gruodžio mėnesio, tą kartą kai atsakovas atvyksta į Klaipėdą bendrauti su vaiku, jis bendrauja su sūnumi Klaipėdos apskrityje.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepimą ir savo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos grindė tuo, kad šiuo metu galiojanti laikinoji bendravimo tvarka numato, kad atsakovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitę, du kartus po 3 nakvynes. Atsižvelgiant į nustatytą laikinąją bendravimo tvarką, ieškovė jau suplanavo atostogas su vaiku nuo 2025 m. gruodžio 25 d. iki 2026 m. sausio 2 d. ryto įskaitytinai, įsigyjant lėktuvo bilietus, sumokėjus už nakvynę ir rezervavus vaiko slydinėjimo stovyklą Lenkijoje. Gavus atsakovo prašymą ir kad vaikas turėtų galimybę patirti šventinį laikotarpį ir su tėvu, ieškovė pasiūlė atsakovui bendravimą su vaiku prieš kelionę 2025 m. gruodžio 24 d. ieškovės ir vaiko skrydis į Lenkiją yra numatytas ankstyvą Gruodžio 25 d. rytą iš Vilniaus. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. penktadienį, vaikas dalyvaus darželio organizuojamame Kalėdiniame renginyje delfinariume. Siekiant, kad vaikas galėtų sudalyvauti renginyje, ieškovė prašo Teismo perkelti vaiko ir atsakovo bendravimo dienas šiuo konkrečiu savaitgaliu iš penktadienio (Gruodžio 19 d.) į šeštadienį, pridedant papildomą bendravimą 2025 m. gruodžio 23 d. ir 2025 m. gruodžio 24 d., t. y. nustatant vaiko ir atsakovo bendravimą nuo 2025 m. gruodžio 20 d. 12 d., šeštadienio iki 2025 m. gruodžio 24 d. 16 val. Ieškovė įsipareigoja pristatyti vaiką iš Klaipėdos į Vilnių bendravimui su atsakovu, prašant ją atleisti nuo prievolės pristatyti vaiką 2025 m. gruodžio 5-8 d. Ieškovė teigia, kad kiekvieną kartą, kai atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku į Klaipėdą, Atsakovas penktadienį po pietų veža vaiką į Vilnių ir jį grąžina į ugdymo įstaigą tik pirmadienį po pietų, dėl ko nukenčia vaiko ugdymas ir ritmas. Atsižvelgiant į vaiko interesus, yra svarbu užtikrinti, kad, tuo metu, kai atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku į Klaipėdą, jis bendrauja su sūnumi Klaipėdos apskrityje.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10. Vilniaus apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas nepertraukiamai praleidžia su sūnumi atostogų laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 29 d., 18.00 val. (atsakovui vaiką paimant iš jo buvimo vietos) iki 2026 m. sausio 5 d., 9.30 val., atsakovui vaiką pristatant į ugdymo įstaigą (o šalims susitarus, tėvas vaiką pristato į motinos gyvenamąją vietą). Vaiko motina su vaiku turi teisę bendrauti nuotoliniu būdu nuo pusės valandos iki valandos (o šalims atskirai susitarus – ir ilgesnį laiką) 2025 m. gruodžio 30 d., 2026 m. sausio 1 d. ir 2026 m. sausio 3 d. nuo 19.30 val. Vaiko tėvas turi užtikrinti nuotolinį motinos ir vaiko bendravimą. Kitoje dalyje atsakovo prašymą atmetė. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nustatė, kad 2025 m. gruodžio 19 d. tėvas vaiką turi teisę paimti pasibaigus kalėdiniam renginiui. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

10.1. Atskira atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka šv. Kalėdų ir kitų didžiųjų metų švenčių dienomis nėra nustatyta. Tarnyba pateikė išvadą, kad atsakovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka 2025 m. kalėdiniu laikotarpiu neprieštarautų vaiko interesams.

10.2. Šiuo metu yra nusistovėjusi laikina atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka taip pat ir vaiko pristatymo būdas, t. y. pirmąją mėnesio savaitę vaiką tėvui pristato ir pasiima ieškovė, trečiąją kiekvieno mėnesio savaitę (penktadienį) vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams pasiima ir pirmadienį į ugdymo įstaigą pristato atsakovas. Susipažinus su ieškovės teikiamu bendravimo tvarkos projektu vertinta, kad ieškovė siūlo nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės nėra suderinamos su geriausiais vaiko interesais, o yra labiau orientuotos į pačios ieškovės patogumą ir planus.

Šalies argumentai

10.3. Ieškovė prašė nustatyti, kad 2025 m. gruodžio mėn., atsakovas bendrauja su vaiku nuo 2025 gruodžio 5 d., 15 val. iki gruodžio 8 d. 9 val. pasiimant ir pristatant vaiką iš/į vaiko ugdymo įstaigą. Pažymėta, kad šios dienas bet kokiu atveju tenka atsakovo bendravimo su vaiku laikui. Be to ieškovė, persikėlusi su vaiku gyventi į Klaipėdą pati geranoriškai įsipareigojo vaiką pirmąją mėnesio savaitę pristatyti tėvui ir pasiimti vaiką pasibaigus atsakovo ir vaiko bendravimo laikui. Tokia bendravimo tvarka ir vaiko pristatymo tvarka buvo įprasta, ieškovės pasiūlyta ir įgyvendinta, todėl jos keisti dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, nesant tokiam pakeitimui būtinybės, nėra pagrindo.

10.4. Pagal šiuo metu nustatytą ir galiojančią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsakovo ir vaiko bendravimui tektų laikotarpis nuo 2025 m. gruodžio 19 d. (pasibaigus vaiko užsiėmimams) iki 2025 m. gruodžio 22 d. 9.30 val., kai atsakovas turi pristatyti vaiką į ugdymo įstaigą. Iš ieškovės pateikto įrodymo apie 2025 m. gruodžio 19 d. numatomą šalių vaiko kalėdinį renginį delfinariume, šis kalėdinis renginys turėtų vykti 2025 m. gruodžio 19 d. 12.00 val., t. y. tokiu metu, koks įprastai yra vaiko ugdymo įstaigos darbo metu. Taigi, darželio Kalėdų šventės ugdymo laikas turėtų sutapti su vaiko ugdymo įstaigoje praleidžiamu laiku. Atsakovas kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį (penktadienį), kuris šiuo atveju sutampa su vaiko kalėdine švente, vaiką turi teisę paimti pasibaigus vaiko ugdymo užsiėmimų laikui, kas reiškia, kad atsakovo ir vaiko bendravimas 2025 m. gruodžio 19 d. neturėtų objektyviai sutrikdyti kalėdinio vaidinimo delfinariume, kurio pradžia numatyta 2025 m. gruodžio 19 d. 12.00 val. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, neegzistuoja būtinybė keisti ar perdėlioti atsakovo ir vaiko bendravimo dienų dėl vaiko darželio organizuojamo kalėdinio renginio, nes dėl nurodytų priežasčių nenustatyta kliūčių atsakovui vaiką pasiimti pasibaigus darželio suorganizuotai kalėdinio renginio programai.

10.5. Siekiant užtikrinti, kad vaikui būtų sudaryta galimybė dalyvauti ugdymo ir pramoginėje veikloje, sudalyvauti darželio suplanuotoje 2025-12-19 12.00 val. renginio programoje, nustatyta, kad 2025-12-19 atsakovas vaiką turi teisę paimti ne pasibaigus vaiko užsiėmimams ugdymo įstaigoje, o pasibaigus kalėdiniam renginiui. Kitoje dalyje dėl gruodžio 20 d., 12 val. – gruodžio 24 d., 16 val. laikotarpio ieškovės prašymas netenkintas, kadangi netenkinus prašymo dėl kalėdinių dienų perkėlimo, netikslinga keisti ir tėvams rotacijos būdu nustatytą įprastą vaiko pristatymo ir pasiėmimo tvarką kiekvieno mėnesio pirmąją ir trečiąją savaitę.

10.6. Teismas sutiko su atsakovo argumentais ir motyvais, kad šventinis laikotarpis ir bent dalies Kalėdų atostogų praleidimas su vaiku svarbus tėvo ir vaiko ryšio palaikymui, prisiminimų sukūrimui. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovo bendravimas su sūnumi kenktų vaiko interesams. Bylos duomenimis, atsakovas su vaiku vasaros metu jau yra praleidęs savaitę, po to atsakovas su vaiku susitikdavo savaitgaliais, paminėdavo reikšmingas progas. Per metus atsakovui buvo suteikta savaitė atostogų su vaiku, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad jam ir vaikui Kalėdų šventinis laikotarpis yra reikšmingas religiniu ir kultūriniu atžvilgiu, su kuo teismas neturi pagrindo nesutikti.

10.7. Teismo vertinimu, atsakovo prašymas dėl laikinos atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo Kalėdų atostogų metu yra pagrįstas. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad net ir laikinai koreguojant egzistuojančią vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikas turi specialių poreikių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad turėtų būti kuo labiau išlaikyta ir motinos teisė su vaiku bendrauti pagal egzistuojančią bendravimo tvarką, tai, kad pagal įprastą bendravimo grafiką atsakovas vaiką ieškovei (į ugdymo įstaigą) turėtų grąžinti 2025-12-22 iki 9.30 val., siekiant išlaikyti ne tik tėvo, bet ir motinos buvimo su vaiku lygiavertę pusiausvyrą, tolygesnį praleidžiamų dienų pasiskirstymą, vaiko ugdymo įstaigos lankymą, atsakovo prašymas tenkintas iš dalies ir nustatyta, kad šalių vaikas nepertraukiamai praleidžia su atsakovu laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 29 d. 18.00 val. (atsakovui vaiką paimant iš jo buvimo vietos) iki 2026 m. sausio 5 d. 9.30 val. (atsakovui vaiką pristatant į ugdymo įstaigą (šalims susitarus, tėvas vaiką pristato į motinos gyvenamąją vietą)). Kadangi nustatomas laikotarpis apima ir įprastą atsakovo buvimo su vaiku laiką, teismo vertinimu, tokia tvarka nepažeis vaiko ir atsakovo interesų.

10.8. Atsižvelgiant į tai, kad bendravimo tvarkos pakeitimą inicijuoja atsakovas, teismo vertinimu, vaiko pristatymo našta neturėtų būti perkeliama ieškovei, todėl atsakovo prašymas nustatyti, kad ieškovė 2025 m. gruodžio 29 d. atveža vaiką į Vilnių ir perduoda jį atsakovui jo gyvenamojoje vietoje, o 2026 m. sausio 5 d. atvyksta į Vilnių ir pasiima vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos netenkintas. Nurodytu laikotarpiu (nuo 2025 m. gruodžio 29 d. 18.00 val. iki 2026 m. sausio 5 d. 9.30 val.) vaiką paima ir grąžina atsakovas savo lėšomis ir jėgomis. Atitinkamai iš dalies tenkinamas ieškovės ir atsakovo prašymai dėl ieškovės bendravimo su vaiku nuotoliniu būdu nustatant, kad ieškovė su vaiku turi teisę bendrauti nuotoliniu būdu nuo pusės valandos iki valandos (o šalims atskirai susitarus – ir ilgesnį laiką) 2025 m. gruodžio 30 d., 2026 m. sausio 1 d. ir 2026 m. sausio 3 d. nuo 19.30 val. Vaiko tėvas turi užtikrinti nuotolinį motinos ir vaiko bendravimą.

10.9. Ieškovės prašymas netenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad vaikui turi būti užtikrinamas lygiavertis ir proporcingas reikšmingų metų švenčių praleidimas ir su tėvu. Kaip minėta, Tarnyba vertina, kad tokia tvarka nepažeistų vaiko interesų. Be to, nors ieškovė nurodo, kad yra užsakiusi bilietus ir rezervavusi vaiko slidinėjimo stovyklą Lenkijoje, teismo vertinimu, ieškovės planuojamos veiklos neturėtų paneigti ar trukdyti vaiko ir tėvo bendravimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog kelionę ieškovė rezervavo 2025-12-01, t. y. po to, kai atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl ieškovė, žinodama, kad atsakovas siekia, kad būtų nustatyta laikina jo bendravimo su vaiku tvarka šventiniu laikotarpiu, nesulaukusi, kol atsakovo prašymas bus išnagrinėtas, prisiėmė riziką pirkdama bilietus ir atlikdama užsakymą. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir kartu su vaiku gyvenančio (motinos) pareiga netrukdyti vaikui bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos 2026 m. pirmą sausio savaitę netenkintas.

10.10. Ieškovė taip pat prašė nustatyti, kad pradedant nuo 2025 gruodžio mėnesio, tą kartą kai atsakovas atvyksta į Klaipėdą bendrauti su vaiku, jis bendrauja su sūnumi Klaipėdos apskrityje. Šį prašymą grindė tuo, kad kiekvieną kartą, kai atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku į Klaipėdą, atsakovas penktadienį po pietų veža vaiką į Vilnių ir jį grąžina į ugdymo įstaigą tik pirmadienį po pietų, dėl ko nukenčia vaiko ugdymas ir ritmas. Nagrinėjamu atveju ieškovė su šalių vaiku gyvena Klaipėdoje, gyvenamąją vietą pakeitė savo iniciatyva, iš anksto žinodama, kad tai sukels logistinių nepatogumų šalims bendraujant su vaiku. Vien aplinkybė, kad atsakovas atvyksta pasiimti vaiko ir su juo keliauja į Vilnių ar kitą vietovę, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad tai trukdo vaiko ugdymui. Priešingai bendravimo tvarka nustatyta taip, kad vaiką atsakovas gali paimti penktadienį po ugdymo užsiėmimų ir grąžinti vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą iki 9.30 val., t. y. prasidėjus vaiko ugdomajai veiklai. Taigi, atsakovo laikas su sūnumi numatytas tada, kai formali ugdymo veikla paprastai nevyksta. Todėl ieškovės nurodytais motyvais nėra pagrindo riboti atsakovo praleidimo su vaiku vietos ir būdo, duomenų, kad atsakovo buvimas su vaiku darytų vaikui žalą nenustatyta. Dėl to ieškovės prašymas netenkintas ir šioje dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė G. R. – C. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį nustatant, kad: a) likusį 2025 m. gruodį ir 2026 m. sausio mėn., atsakovas bendrauja su vaiku gruodžio 20 d., 12 val. - gruodžio 24 d., 16 val., pristatant ir atsiimant vaiką iš ieškovės gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Atsakovas įsipareigoja suorganizuoti nuotolinį vaiko ir ieškovės bendravimą gruodžio 21 d ir gruodžio 22 d., 19.30, mažiausiai po pusvalandį; b) 2026 m. pirmą sausio mėnesio savaitę, atsakovas bendrauja su vaiku nuo 2026 m. sausio 2 d. 18.30 val. iki sausio 7 d. 16 val., ieškovei pristatant ir atsiimant vaiką iš atsakovo gyvenamosios vietos Vilniuje. Atsakovas įsipareigoja suorganizuoti nuotolinį vaiko ir ieškovės bendravimą sausio 3, ir 5 dienomis 19.30, mažiausiai po pusvalandį. 2026 m. trečią sausio mėnesio savaitę vaiko ir atsakovo bendravimas vyksta kaip įprastai; c) Pradedant nuo 2025 gruodžio mėnesio, tą kartą kai atsakovas atvyksta į Klaipėdą bendrauti su vaiku, jis bendrauja su sūnumi Klaipėdos apskrityje. Atskirajame skunde nurodyti šie argumentai:

11.1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus kvalifikavo kaip „orientuotus į ieškovės patogumą“, o atsakovo - kaip į „vaiko interesus“. Tai rodo selektyvų argumentų vertinimą, neutralaus vertinimo nebuvimą ir šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl ieškovės pasiūlyta vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka (konkrečios dienos šventiniu laikotarpiu) neatitinka arba mažiau atitinka vaiko interesus, negu vaiko ir atsakovo bendravimas dienomis, kurie yra patogūs atsakovui.

11.2. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atostogos su vaiku buvo suplanuotos ir apmokėtos pagal tuo metu galiojusią bendravimo tvarką, pateikė bilietus, apgyvendinimo ir vaiko stovyklos rezervacijas. Tuo tarpu, atsakovas savo prašyme nepateikė jokių įrodymų, kurie indikuotų, kad jis negali prisiderinti prie ieškovės pasiūlytų alternatyvių datų.

11.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apkaltino ieškovę dėl persikraustymo į Klaipėdą, nepritaikė šalių lygiateisiškumo principo, visiškai neatsižvelgė į vaiko interesus. Pažymi, kad vaikas turi specialius poreikius, yra neįgalus, vaikui yra penki metai. Atsakovas ir vaikas įprastai bendrauja su vaiku nuo penktadienio iki pirmadienio, ir vaikas, kuomet bendrauja su atsakovu Vilniuje, nėra pajėgus atsikelti 5 ryto pirmadienį, kad spėti atvykti iš Vilniaus į Klaipėdą ir suspėti į darželio užsiėmimus prasidedančius 9.30, dėl to nukenčia vaiko ugdymo rutina.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas P. C. prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą pagrindiniai argumentai:

12.1. Ginčijama nutartimi abiem tėvams yra suteikiama galimybė per Kalėdų atostogų laikotarpį su sūnumi praleisti po savaitę laiko, kuri yra proporcinga bei atitinka geriausius vaiko interesus džiaugtis prasmingu šventiniu laiku su abiem tėvais, o ieškovės bandymas sukurti neteisybę selektyviai skaičiuojant nakvynės dienas turėtų būti įvertintas kritiškai.

12.2. Ieškovės siūlomame alternatyviame atostogų tvarkaraštyje atsakovas yra visiškai pašalinamas iš šventinio Kalėdų laikotarpio. Pagal ieškovės pasiūlymą atsakovo bendravimas su sūnumi vyktų nesusijusiomis datomis (arba anksčiau gruodį, arba sausį), dėl to atsakovas faktiškai negalėtų su sūnumi bendrauti per Kalėdų laikotarpį. Ieškovės atskirajame skunde yra ignoruojama atsakovo kaip tėvo ir sūnaus teisė bendrauti šventiniu laikotarpiu, skunde dėmesį sutelkiant tik į pačios ieškovės kelionės planus.

12.3. Ieškovės pateiktų priedų forma kelia abejonių dėl jų originalumo. Tiek lėktuvo bilietai, tiek apgyvendinimo rezervacija, kuriuos pateikė ieškovė, yra be jokios matomos išdavimo datos ar spausdinimo laiko žymos. Laiko žymos nebuvimas PDF spaudinyje yra įtartinas. Tai leidžia manyti, kad bilieto dokumentas galėjo būti sugeneruotas arba redaguotas taip, kad būtų nuslėpta, kada jis buvo užsakytas. Tikrame el. biliete arba el. pašto patvirtinime paprastai rodoma užsakymo data arba el. laiško antraštė. Tuo tarpu ieškovės pateiktoje versijoje tokios informacijos nėra, kas yra neįprasta. Atsakovas prideda paveikslėlius, kaip atrodo tikras PDF formato dokumento atspaudas, viršuje nurodant pranešimo datą. Šis neatitikimas patvirtina įsitikinimą, kad ieškovės pirmosios instancijos teismui pridėti įrodymai dėl neva iš anksto užsakytos kelionės buvo suklastoti arba sukurti vėliau, greičiausiai siekiant sufabrikuoti ankstyvo užsakymo regimybę.

12.4. Atsakovas supranta vaiko poreikius. Ieškovės manipuliavimas „neįgalumo“ etikete šiame kontekste yra oportunistinis ir nepagrįstas tikraisiais įrodymais apie vaiko gerovę. Praktikoje pati motina nesilaiko nuoseklaus požiūrio, kurį dabar deklaruoja, kalbėdama apie vaiko rutiną ir aplinką. Jos praeities elgesys rodo, kad kai jai tai tinka, ji nedvejodama stato vaiką į reikšmingų pokyčių ar iššūkių situacijas, nepaisant (duomenys neskelbtini).

12.5. Atsakovas prašo skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesu. Nurodo, kad ieškovės elgesys - įskaitant faktų iškraipymą ir taktikų, skirtų sužlugdyti atsakovo bendravimą su vaiku, taikymą - prilygsta nesąžiningam bylinėjimuisi. Piniginė bauda ieškovei pasiųstų būtiną žinią, kad sąmoningas vaiko teisės į santykius su tėvu menkinimas nebus toleruojamas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

apeliacinis procesas nutraukiamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pakeista laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Ieškovė 2026 m. sausio 5 d. pateikė pareiškimą dėl atskirojo skundo atsiėmimo. Nurodė, kad siekiant mažinti konfliktą tarp šalių vardan vaiko interesų, atsiima skundą.

16. Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovei nustatytas septynių dienų terminas nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. pateikti teismui patikslintą pareiškimą, kuriame būtų nurodyta, ar apeliantė atsisako atskirojo skundo ir, kad tokiu atveju jai yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės. Ieškovei išaiškinta, kad nepašalinus nurodytų trūkumų per nustatytą terminą, pareiškimas dėl skundo atsisakymo nebus priimtas, o atskirasis skundas bus nagrinėjamas bendra tvarka.

17. Teisme 2026 m. sausio 20 d. gautas ieškovės patikslintas pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo, kuriame nurodyta, kad apeliantė atsisako atskirojo skundo ir jai yra žinomos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės.

18. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinį (atskirąjį) skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.

19. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių, kurios įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, t. y. apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Kartu apelianto atsisakymas nuo skundo nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį procesą, nes teismas nepriima atsisakymo nuo skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas tokį klausimą, turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui yra žinomi atsisakymo nuo skundo teisiniai padariniai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-560-302/2017).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl atsisakymo nuo skundo pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pagal atskirąjį skundą pradžios. Atskirojo skundo atsisakymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis) ir nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, galinčių kliudyti teismui priimti atskirojo skundo atsisakymą, nes atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Todėl ieškovės pateiktas pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo priimtinas, o apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 straipsnio 2 dalis). Išaiškintinos atskirojo skundo atsisakymo pasekmės, numatytos CPK 308 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad asmuo, atsisakęs atskirojo skundo, nebeturi teisės pakartotinai jį paduoti.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šis apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteko prasmės, atsisakius nuo skundo, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties nutraukti (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties motyvų plačiau nepasisako, kadangi skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nebesukels teisinių pasekmių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 338-339 straipsniais, teisėja

nutaria:

apeliantės G. R. – C. pareiškimą dėl atskirojo skundo atsisakymo priimti.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal apeliantės G. R. – C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties.

Teisėja Larisa Šimanskienė