Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-867-562/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-18
Bylos Nr.: e2S-867-562/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03204-2021-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rosita Patackienė
Ieškovas: G. R.-C.
Atsakovas: P. C.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-867-562/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.18.5; 3.3.2.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. R.-C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R.-C. ieškinį atsakovui P. C. ir pagal atsakovo P. C. priešieškinį ieškovei G. R.-C. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Ieškovė G. R.-C. (toliau – ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus N. J. C. (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, sūnus) gyvenamąją vietą su motina; taip pat nustatyti jos nurodomą laikiną atsakovo P. C. (toliau – ir atsakovas, tėvas) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; kitoje dalyje ieškovės prašymo netenkino. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1915-619/2021 šią nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo (DOK-70228) – uždrausti atsakovui išvežti nepilnametį vaiką už Lietuvos Respublikos ribų iki teismo sprendimo priėmimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

Šalies argumentai

5. Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama:

5.1. nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina;

5.2. nustatyti jos nurodomą tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką;

5.3. priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesinėmis periodinėmis įmokomis po 1 200 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki sūnaus pilnametystės. Į šią sumą yra įskaičiuojamos atsakovo darbdavio išmokos skirtos vaikui, jeigu tokios vaikui priklauso ir jeigu tokios yra mokamos ieškovei. Motina paskirtina sūnaus išlaikymui skirtų lėšų/turto tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodyti, kad išlaikymas turi būti mokamas einamojo mėnesio 15 dienos imtinai, pervedant išlaikymo sumą į ieškovės einąmąją sąskaitą.

5.4. priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas padavė priešiekinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

6.1. nutraukti ieškovės ir jo santuoką, sudarytą Nyderlandų Karalystėje dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių šias aplinkybes;

6.2. nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina;

6.3. priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 600 Eur, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną.

6.4. nustatyti jo nurodomą jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką;

6.5. įpareigoti ieškovę teikti jam kasmėnesines, iki einamojo mėnesio 15 d. už praėjusį mėnesį, nepilnamečio vaiko išlaikymui teikiamų piniginių lėšų, kurias skiria atsakovas ir pati ieškovė, bei gaunamas išmokas vaikui, panaudojimo ataskaitas kartu su šias išlaidas patvirtinančiais įrodymais;

6.6. nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms pasekmes sukėlė nuo 2020 m. kovo 28 d.;

6.7. priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (DOK-138306) – nustatyti jo nurodomą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

8. Ieškovė atsiliepimu prašė nustatyti jos nurodomą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus tenkino iš dalies:

9.1. priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 325 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės pirminio ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 3 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

9.2. paskirė ieškovę nepilnamečiam vaikui skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

9.3. nustatė laikiną tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal kurią:

9.3.1. 2021 m. rugpjūčio 8 d. tėvas bendrauja su sūnumi nuo 18.30 val. iki 20:30 val., kartu dalyvaujant vaiko motinai, susitikdamas vaiką su jo motina vaiko gyvenamojoje vietoje ar kitoje tėvo ir vaiko motinos sutartoje vietoje ir grąžindamas vaiką tą patį vakarą;

9.3.2. 2021 m. rugpjūčio 9, 10, 11, 12 dienomis tėvas bendrauja su sūnumi nuo 8.00–8.30 val. iki 19.00–19.30 val., ryte pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir vakare grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą;

9.3.3. 2021 m. rugpjūčio 14, 15 d. dienomis tėvas bendrauja su sūnumi nuo 10.00–10.30 val. iki 16.30–17.00 val., ryte pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir vakare grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą;

9.3.4. tėvas ir vaiko motina gali susitarti, kad dalį tėvo bendravimo su vaiku laiko rugpjūčio 9, 10, 11, 12 dienomis kartu bus vaiko auklė. Vaiko auklės paslaugų išlaidas šiomis dienomis apmoka atsakovas;

9.3.5. tėvas, kuomet nebūna Lietuvoje, bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį nuo 20.00 val., 30 minučių, taip pat kiekvieną ketvirtadienį nuo 20.00 val., 1 valandą, taip pat metų lyginių savaičių sekmadieniais nuo 10.00 val., 1 valandą, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su tėvu. Apie savo neketinimą bendrauti tėvas turi pranešti vaiko motinai bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val.;

9.3.6. tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, atvykęs į Lietuvą, kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį (mėnesio pirma savaite laikant tokią savaitę, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį), ketvirtadienį, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos, o jei tą dieną sūnus nelanko ugdymo įstaigos, iš jo gyvenamosios vietos 17:30–18:00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20.00–20.30 val., penktadienį nuo 8.00–8.30 val. iki 19.00–19.30 val., šeštadienį nuo 11.00–11.30 val. iki 20.00–20.30 val., sekmadienį, nuo 10.00–10.30 val. iki 19.00–19.30 val., ryte pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir vakare grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą. Apie savo neketinimą bendrauti jam priskirtą savaitgalį tėvas turi pranešti vaiko motinai prieš 10 dienų;

9.3.7. tėvas ir vaiko motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Šalies argumentai

10. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-10405).

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 5 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, ir ją išdėstė sekančiai:

11.1. tėvas 2022 metais bendrauja su sūnumi atvykęs į Lietuvą šiomis dienomis: kovo 2, 3, 4 dienomis; kovo 27, 28, 29 dienomis; balandžio 22, 23, 24 dienomis; gegužės 26, 27, 28, 29 dienomis; birželio 30 d., liepos 1, 2, 3 dienomis; liepos 29, 30, 31 dienomis, rugpjūčio 1 d.; rugsėjo 23, 24, 25 dienomis; lapkričio 2, 3, 4, 5, 6 dienomis.

11.2. apie savo negalėjimą bendrauti šiame punkte nurodytomis dienomis tėvas turi pranešti vaiko motinai ne mažiau kaip prieš 10 dienų;

11.2.1. bendravimo Lietuvoje metu tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos bendravimo dieną ryte 8.00–8.30 val. ir gražina vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo dienos vakare 19.00–19.30 val.

11.2.2. tėvas, kuomet nebūna Lietuvoje, bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį nuo 20 val., 30 (trisdešimt) minučių, taip pat kiekvieną ketvirtadienį nuo 20 val., 1 (vieną) valandą, taip pat kas antrą sekmadienį, metų lyginėmis savaitėmis, nuo 10.00 val., 1 (vieną) valandą, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su tėvu. Apie savo neketinimą bendrauti tėvas turi pranešti vaiko motinai bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val.;

11.2.3. tėvas ir vaiko motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Šalies argumentai

12. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK- 27850).

Žemesnės instancijos teismas

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 5 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką ta apimtimi, kuria nustatytas tėvo bendravimas su vaiku 2022 m. kovo 28 dieną, nustatant, kad: tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos bendravimo dieną (2022 m. kovo 28 d.) ryte 8.00–8.30 val. ir gražina vaiką į jo gyvenamąją vietą bendravimo dieną 14.30–15.00 val.; likusioje dalyje 2022 m. vasario 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

14. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo (DOK-101826).

Žemesnės instancijos teismas

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatytą ir 2022 m. vasario 5 d. nutartimi pakeistą laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 2 punktą ir papildė šią tvarką 5–9 punktais, ir ją išdėstė sekančiai:

15.1. tėvas 2022 metais bendrauja su sūnumi atvykęs į Lietuvą šiomis dienomis: kovo 2, 3, 4 dienomis; kovo 27, 28, 29 dienomis; balandžio 22, 23, 24 dienomis; gegužės 26, 27, 28, 29 dienomis; birželio 30 d., liepos 1, 2, 3 dienomis; liepos 29, 30, 31 dienomis, rugpjūčio 1 d.; rugsėjo 23, 24, 25 dienomis; lapkričio 2, 3, 4, 5, 6 dienomis;

15.2. apie savo negalėjimą bendrauti šiame punkte nurodytomis dienomis tėvas turi pranešti vaiko motinai ne mažiau kaip prieš 10 dienų;

15.2.1. bendravimo Lietuvoje metu tėvas paima vaiką prie įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, bendravimo dieną ryte 8.00–8.30 val. ir gražina vaiką prie įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), vartų, bendravimo dienos vakare 19.00–19.30 val.;

15.2.2. tėvas, kuomet nebūna Lietuvoje, bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį nuo 20 val., 30 minučių, taip pat kiekvieną ketvirtadienį nuo 20 val., 1 valandą, taip pat kas antrą sekmadienį, metų lyginėmis savaitėmis, nuo 10.00 val., 1 valandą, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su tėvu. Apie savo neketinimą bendrauti tėvas turi pranešti vaiko motinai bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val.;

15.2.3. tėvas ir vaiko motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis;

15.2.4. tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, įpareigotini vėliausiai per šešias valandas informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles;

15.2.5. vaiko motina įpareigotina vieną kartą per mėnesį raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis pateikti tėvui informaciją apie vaiko reabilitacijos užsiėmimų dėl raidos sutrikimų rezultatus;

15.2.6. tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis įpareigotini ne vėliau kaip per vieną dieną informuoti vienas kitą apie vaiko apsilankymus pas gydytoją, nurodant apsilankymo priežastį, paskirtą gydymą bei pateikti medicininių dokumentų išrašus;

15.2.7. vaiko motina raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis turi pareigą teikti atsakovui informaciją apie vaiko ugdymo įstaigoje vykstančias šventes, tėvų susirinkimus ir kitus renginiu, kuriuose dalyvaus sūnus (įskaitant bet neapsiribojant būrelių veikla), ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo įvykio dienos;

15.2.8. tėvas ir vaiko motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis įpareigotini informuoti vienas kitą apie sūnaus laikiną išvykimą į užsienio valstybę bei nurodyti sūnaus apsistojimo kitoje valstybėje vietą.

Šalies argumentai

16. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK- 193161).

Žemesnės instancijos teismas

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – nustatė įpareigojimus ieškovei:

17.1. ieškovė kaip įmanoma anksčiau, jei įmanoma iki 2022 m. gruodžio 8 d. 15:00 val. (Lietuvos laiku), praneša atsakovui apie tai, ar ji su vaiku ketina vykti į Italiją 2022 m. gruodžio 10-14 d., taip pat kitą informaciją pagal 2022 m. liepos 28 d. nutartį. Jei pasikeičia aplinkybės (suserga vaikas ar pan.), ir kelionė negali įvykti, ieškovė apie tai nedelsiant informuoja atsakovą;

17.2. ieškovė nedaro kliūčių tėvui bendrauti su sūnumi, jei tėvas vyksta tuo pačiu skrydžiu iš Vilniaus į Romą 2022 m. gruodžio 10 d. Dėl bendravimo apimties ir ypatumų kelionės metu sprendžiama atsižvelgiant į vaiko būseną.

17.3. nustatė, kad 2022 m. gruodžio 9-14 dienomis atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka:

17.3.1. tuo atveju, jei ieškovė su vaiku ketina išvykti į Italiją gruodžio 10-14 d. ir jei tėvas yra Vilniuje 2022 m. gruodžio 9 d., tėvas bendrauja su vaiku ne trumpiau kaip 4 val. 2022 m. gruodžio 9 d. Konkretų laiką ieškovė ir atsakovas suderina raštu (el. paštu, žinutėmis ar pan.) iki 2022 m. gruodžio 9 d. 9:00 val.;

17.3.2. tuo atveju, jei ieškovė su vaiku neketina išvykti (nevyksta) į Italiją gruodžio 10-14 d., tėvas su vaiku bendrauja nepertraukiamai (su nakvyne) nuo 2022 m. gruodžio 10:00 val. iki 2022 m. gruodžio 11 d. 19:00 val.;

17.3.3. bendraudamas su vaiku Vilniuje (2.1-2.2 punktai), tėvas pasiima vaiką prie įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), vartų arba iš vaiko ugdymo įstaigos (priklausomai nuo to, kur bus vaikas) ir grąžina prie įėjimo į daugiabutį namą, adresu (duomenys neskelbtini), vartų;

17.3.4. tuo atveju, jei ieškovė su vaiku vyksta į Italiją gruodžio 10-14 d. ir jei tėvas taip pat vyksta į Italiją šiomis dienomis, tėvas bendrauja su vaiku vaiko susitikimo su atsakovo giminaičiais metu. Šio tėvo bendravimo su vaiku metu, motina taip pat turi teisę būti su vaiku (šalia vaiko);

17.3.5. ieškovė ir atsakovas bendradarbiauja siekdami, kad vaiko susitikimas su atsakovo artimaisiais būtų kuo sklandesnis;

17.3.6. ieškovė ir atsakovas gali susitarti ir dėl kitokios nei šia nutartimi nustatyta laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka.

Šalies argumentai

18. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK- 43009).

Žemesnės instancijos teismas

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi nustatytą laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ta apimtimi, kuria nustatytas tėvo bendravimas su vaiku konkrečiomis datomis ir nustatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja:

19.1. 2023 m. kovo 27 d., pasiimdamas vaiką ryte 9.30 val. prie vaiko gyvenamosios vietos vartų, informuodamas ieškovę bendravimo dienos išvakarėse, kur yra apsistojęs su vaiku el. paštu (duomenys neskelbtini), ir grąžindamas vaiką 12.00 val. į vaiko lankomą ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) (užtikrinant, kad vaikas papietautų su kitais vaikais 12 val.);

19.2. 2023 m. kovo 28 d., pasiimdamas vaiką ryte 8.30 val. prie vaiko gyvenamosios vietos vartų, ir grąžindamas vaiką 12.00 val. į vaiko lankomą ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) (užtikrinant, kad vaikas papietautų su kitais vaikais 12 val.);

19.3. 2023 m. kovo 29 d. nuo 17 val. iki 19:30 val., pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražindamas vaiką prie jo gyvenamosios vietos vartų.;

19.4. 2023 m. kovo 31 d. nuo 15.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką prie gyvenamosios vietos vartų;

19.5. 2023 m. balandžio 1 d. nuo 8.30 val. iki 19.30 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką prie gyvenamosios vietos vartų;

19.6. 2023 m. balandžio, gegužės, birželio mėn. tėvas bendrauja su vaiku mėnesio antros savaitės (pirmą mėnesio savaite laikant savaitę, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį) ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val., šeštadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir sekmadienį nuo 10 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu (duomenys neskelbtini);

19.7. tėvas vaiko motinai privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti, ar numato/nenumato atvykti bendrauti su vaiku. Jei tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku mėnesio antrą savaitę, bendravimas jo motyvuotu prašymu gali būti perkeltas į kitą (trečią) mėnesio savaitę. Apie tai tėvas vaiko motinai privalo pranešti el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14-ai dienų iki numatyto (prašomo perkelti) bendravimo pradžios

19.8. jei nuo šios nutarties priėmimo dienos iki 2023 m. liepos 1 d. mėn. tėvas ne mažiau kaip tris kartus (tris skirtingus mėnesius) buvo atvykęs į Lietuvą ir bendravo su vaiku, 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėn. atsakovas bendrauja su vaiku papildomai numatant bendravimą su viena nakvyne. Dėl konkrečios nakvynės dienos šalys susitaria tarpusavyje individualiai iki pirmos konkretaus bendravimo dienos. Vaikui liekant nakvoti su tėvu, tėvas sudaro galimybę vaikui tą vakarą 20:00 val. bendrauti su ieškove (motina) nuotoliniu būdu ne trumpiau kaip 20 min.

19.9. Kitas laikinos bendravimo tvarkos nuostatas (2022 m. liepos 28 d. nutarties 3-9 punktai) paliko nepakeistas.

20. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1182-580/2023 atsakovo atskirąjį skundą tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį dalyje, nustatant, kad:

20.1. „2023 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėn. tėvas bendrauja su vaiku mėnesio pirmos savaitės (pirmą mėnesio savaite laikant savaitę, kurios bent keturios dienos pakliūna į tą mėnesį) ketvirtadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val., penktadienį nuo 8.30 val. iki 19.30 val. ir savaitgalį nepertraukiamai 2 dienas iš eilės – nuo šeštadienio 12 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimdamas vaiką ir gražindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą ir pranešdamas ieškovei, kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse el. paštu (duomenys neskelbtini).

20.2. Tėvas vaiko motinai privalo kaip įmanoma anksčiau pranešti, ar numato / nenumato atvykti bendrauti su vaiku. Jei tėvas neturi galimybės bendrauti su vaiku mėnesio pirmą savaitę, bendravimas, jo motyvuotu prašymu, gali būti perkeltas į kitą (paskutinę) mėnesio savaitę. Apie tai tėvas vaiko motinai privalo pranešti el. paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 14-ai dienų iki numatyto (prašomo perkelti) bendravimo pradžios“;

20.3. kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

21. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-138951).

Žemesnės instancijos teismas

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino iš dalies – pakeitė byloje galiojančią laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir nustatė, kad tėvas su sūnumi bendrauja:

22.1. nuo 2023 m. lapkričio 12 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki lapkričio 13 d. (pirmadienio) 8:30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar logopedo užsiėmimą (viena nakvynė);

22.2. lapkričio 14 d. (antradienį) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

22.3. nuo lapkričio 16 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki lapkričio 17 d. (penktadienio) 19.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (viena nakvynė);

22.4. nuo 2023 m. gruodžio 10 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki gruodžio 11 d. (pirmadienio) 8:30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar logopedo užsiėmimą (viena nakvynė);

22.5. gruodžio 12 d. (antradienį) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

22.6. nuo gruodžio 14 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki gruodžio 16 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės);

22.7. nuo 2024 m. sausio 14 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki sausio 15 d. (pirmadienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar logopedo užsiėmimą (viena nakvynė);

22.8. sausio 16 d. (antradienį) nuo 17:30 val. iki 20:00 val.. pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

22.9. nuo sausio 18 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki sausio 20 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės);

22.10. nuo 2024 m. vasario 11 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki vasario 13 d. (antradienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko nuvedimą ir parvedimą į (iš) visus užsiėmimus pirmadienį (vasario 12 d.), pristatant vaiką į ugdymo įstaigą antradienio ryte (dvi nakvynės);

22.11. nuo vasario 15 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki vasario 17 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės);

22.12. nuo 2024 m. kovo 10 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki kovo 12 d. (antradienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pristatant vaiką į ugdymo įstaigą antradienio ryte (dvi nakvynės; kovo 11 d. – šventinė diena);

22.13. nuo kovo 14 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki kovo 16 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės);

22.14. nuo 2024 m. balandžio 14 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki balandžio 16 d. (antradienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko nuvedimą ir parvedimą į (iš) visus užsiėmimus pirmadienį (balandžio 15 d.), pristatant vaiką į ugdymo įstaigą antradienio ryte (dvi nakvynės);

22.15. nuo balandžio 18 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki balandžio 20 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės);

22.16. nuo 2024 m. gegužės 12 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki gegužės 15 d. (trečiadienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko nuvedimą ir parvedimą į (iš) visus užsiėmimus pirmadienį ir antradienį (gegužės 13 d. ir 14 d.), pristatant vaiką į ugdymo įstaigą trečiadienio ryte (trys nakvynės);

22.17. nuo gegužės 18 d. (penktadienio) 8.30 val. iki gegužės 19 d. (sekmadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės);

22.18. nuo 2024 m. birželio 9 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki birželio 15 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (šešios nakvynės). Atsakovas šių atostogų su vaiku metu neturi teisės išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, nebent šalys raštu susitartų kitaip.

22.19. 2024 m. liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką.

22.20. 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali praleisti ne mažiau kaip du kartus po 8 dienas (7 nakvynės) nepertraukiamai, vėlesniais metais vasaros metu – ne mažiau kaip du kartus po 12 dienų (11 nakvynių) nepertraukiamai. Vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas. Apie pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius atsakovas praneša vaiko mamai iki einamųjų metų balandžio 1 d.

22.21. atsakovas užtikrina, kad tais kartais, kai vaikas nakvoja pas tėvą daugiau nei vieną naktį iš eilės, vaikas – pradedant nuo antro vakaro – bendrauja nuotoliniu būdu su mama, vakare 19.30 val., 30 min. Vaikui išreiškus norą, tėvas sudaro galimybes vaikui su mama bendrauti ir dažniau.

22.22. atsakovas praneša ieškovei G. R.-C., kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse, el. paštu (duomenys neskelbtini).

22.23. tėvas, kuomet nebūna Lietuvoje, bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį nuo 20 val., 1 (vieną) valandą, taip pat kiekvieną ketvirtadienį nuo 20 val., 1 (vieną) valandą, taip pat kas antrą sekmadienį, metų lyginėmis savaitėmis, nuo 10.00 val., 1 (vieną) valandą, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su tėvu. Apie savo neketinimą bendrauti tėvas turi pranešti vaiko motinai bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val.

22.24. tėvas ir vaiko motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis;

22.25. tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, įpareigotini vėliausiai per šešias valandas informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles;

22.26. vaiko motina įpareigojama vieną kartą per mėnesį raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis pateikti tėvui informaciją apie vaiko reabilitacijos užsiėmimų dėl raidos sutrikimų rezultatus;

22.27. tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis įpareigotini ne vėliau kaip per vieną dieną informuoti vienas kitą apie vaiko apsilankymus pas gydytoją, nurodant apsilankymo priežastį, paskirtą gydymą bei pateikti medicininių dokumentų išrašus;

22.28. vaiko motina raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis turi pareigą teikti atsakovui informaciją apie vaiko ugdymo įstaigoje vykstančias šventes, tėvų susirinkimus ir kitus renginiu, kuriuose dalyvaus sūnus (įskaitant bet neapsiribojant būrelių veikla), ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo įvykio dienos;

22.29. tėvas ir vaiko motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis įpareigotini informuoti vienas kitą apie sūnaus laikiną išvykimą į užsienio valstybę bei nurodyti sūnaus apsistojimo kitoje valstybėje vietą.

Šalies argumentai

23. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK-194757).

Žemesnės instancijos teismas

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies:

24.1. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m rugpjūčio 4 d. nutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 800 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 12 d. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

24.2. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties 6 punktą, 2023 m. spalio 24 d. nutarties 26-ą punktą („vaiko motina įpareigojama vieną kartą per mėnesį raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis pateikti tėvui informaciją apie vaiko reabilitacijos užsiėmimų dėl raidos sutrikimų rezultatus“);

24.3. kitoje dalyje ieškovės prašymo netenkino.

25. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-701-643/2024 paliko aukščiau minėtą nutartį nepakeistą.

Šalies argumentai

26. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (DOK- 3263), kuriuo prašė:

26.1. panaikinti 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17,18, 19 ir 20 punktus.

26.2. nustatyti, kad iki 2024 m. liepos mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, ne ilgiau negu su 1 nakvyne nepertraukiamai.

27. Ieškovė nurodė, kad:

27.1. kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant vaiko interesus nustatant bendravimo tvarką teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką. Teismas taip pat pasisakė kad, mažo amžiaus vaikui yra būtina stabili namų aplinka, dienos režimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Pažymėjo, kad 2024 sausio 2 d. vaikui buvo diagnozuota vėluojanti raida ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir aplinkos supratimo aspekto atsižvelgiu. Specializuotos vaikų raidos pediatrės, kuri stebi vaiką jau keletą metų, išvadoje yra pažymėta, kad šiuo metu N. aplinkos supratimas yra jaunesnio (negu jo biologinio amžius) vaiko lygyje. Specialisto rekomendacijose taip pat yra nurodyta, kad, be jau teikiamos logopedo ir ergoterapeuto pagalbos, vaikui šiuo metu taip pat yra reikalinga ir kompleksinė ankstyvoji reabilitacija. Akcentavo, kad, siekiant išvengti rizikų vaiko sveikatai, yra svarbu pakoreguoti šiuometinę bendravimo tvarką atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes.

27.2. Vaikas prastai toleravo bendravimo tvarką 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Buvo akivaizdu, kad vaiko režimas sutriko – kiekvieną kartą vaikui užtruko apie vieną savaitę atsigauti, vaikas buvo labiau susierzinęs negu įprastai. Gruodžio mėn. vaikas pradėjo nevalingai šlapintis į lovą, kas jam nėra būdinga. Vaiko elgesio pokyčius minėtu laikotarpiu pastebėjo ir vaiko darželio auklėtojos, kurios teigė, kad vaikas buvo labiau emocingas ir nepaklusnus negu įprastai, sunkiai susikaupė ties užduotimis, konfliktavo su kitais vaikais.

27.3. Atsakovas neužtikrina vaiko bendravimo su motina nuotoliniu būdu, kaip nustatyta teismo nutartyje. Atsakovas slepia, kad vaikas prastai toleruoja nustatytą bendravimo tvarką ir dėl to neleidžia bendrauti vaikui su motina vaikui būnant su atsakovu. Atsakovui bendraujant su vaiku 2023 m. gruodžio 14-16 dienomis, atsakovas neužtikrino, kad vaikas bendrautų su motina gruodžio 15 d. 19.30 val., 30 min. nuotoliniu būdu, kaip yra nustatytą 2023 m. spalio 24 d. nutarties 21 punkte. Taigi, vos 3 metų vaikui buvo draudžiama bendrauti su motina dviejų parų bėgyje ištisai. Priminė, kad atsakovas nepalaikė reguliaraus gyvo bendravimo su sūnumi iki kol vaikui suėjo 3 metai. Atsakovas dažnai keičia savo apsistojimo vietą su vaiku būnant Vilniuje, taigi vaikui yra pažeidžiamas stabilumo ir saugumo jausmas, kas yra be galo svarbu tokio mažo amžiaus vaikams, ypatingai turint raidos sutrikimų. Kai vaikas grižo namo po dviejų parų ištisinio nebendravimo su motina, jis buvo išsigandęs, išsekęs, ir iškart paprašė, kad ji pasektų jam pasaką, užmigo ant sofos dar būdamas apsirengęs daug anksčiau negu įprastai.

Atsiliepimas

28. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovės prašymo netenkinti.

29. Atsakovas nurodė, kad:

29.1. sprendžiant bet kurį klausimą, susijusį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Teismo nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, visų pirmą, turi būti „patogios“ vaikui. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, derinamos, keičiamos ir pan. pagal vieno iš tėvų (šiuo atveju ieškovės) pageidavimus ir užgaidas. Laikinoji tvarka nėra ir negali būti naudojama kaip susidorojimo įrankis su vaiko motinai neįtikusiu vyru (vaiko tėvu) arba poveikio priemonė kitai šaliai sprendžiant turto dalybų klausimą (šiuo metu Belgijos teisme nagrinėjamas ieškovės apeliacinis skundas dėl šalių turėto turto). Be to, itin dažnas bendravimo tvarkos keitimas, prieštarauja vaiko interesams (vaikas nespėja adaptuotis prie nuolatinių pokyčių, kas kelia jam nesaugumo jausmą). Jau nekalbant apie tai, kad pačios šalys pasiklysta tarp nuolat besikeičiančių taisyklių ir nebesupranta, kokia tvarka, kas ir kaip turi bendrauti su vaiku.

29.2. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad teisė reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, kurios laikymasis neginčijamai susipina su pagrindiniais kiekvieno vaiko interesais; priemonė, kuri trukdo vaikui reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, gali būti pateisinta tik kitu vaiko interesu, kuris būtų toks reikšmingas, kad įgytų viršenybę minėtos pagrindinės teisės atžvilgiu (ESTT 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Jasna Detiček prieš Maurizio Sgueglia, C-403/09, 54, 59 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymą, taip pat plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; 2002 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Kutzner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 46544/99; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09 ir kt.). CK 3.156 str. imperatyviai nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvo valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis). Taigi, laikinosios bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu nustatymas (tvarkos sąlygų pakeitimas) tikslingesnis siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti su abiem tėvais. Minimali bendravimo tvarka gali būti nustatoma tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis). Šiuo konkrečiu atveju keičiant nusistovėjusios atsakovo ir mažamečio sūnaus bendravimo tvarkos sąlygas, siekiama dar labiau apriboti tėvo galimybę bendrauti su sūnumi. Kaip ir minėta, toks bendravimo tvarkos siaurinimas prieštarauja vaiko interesams – pažeidžia teisę į šeimos ryšius.

29.3. Nurodė, kad nuoširdžiai nesupranta, kokių tikslų vedama ieškovė jų absoliučiai sveiką sūnų, bando pateikti kaip turintį kažkokią negalią, raidos sutrikimą? Būtent tuo tikslu ir siekiama riboti tėvo, su sūnumi kalbančiu savo gimtąja italų kalba, teises, neva norint išvengti rizikų vaiko sveikatai. Šioje stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas nenagrinėja faktinių aplinkybių, tačiau atkreipė dėmesį, kad vaikas kalba keliomis kalbomis ir tai visiškai normalu. Daugybė mokslinių tyrimo įrodo, kad pvz., berniukų kalbos raida yra lėtesnė nei mergaičių, t. p. lėtesnė kalbos raida ir dvikalbėje šeimoje. Šiuo konkrečiu atveju šalių vaikas kalba (girdi) net 4 kalbomis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, su mama vaikas kalba lenkiškai, tėčiu – italų kalba, daželyje – lietuvių ir negana to, motina samdo aukle, kuri su vaiku kalba rusų kalba (mano, kad Lietuvoje tikrai galima rasti auklių, kalbančių lietuvių ar lenkų kalbomis). Taigi, pasisakant dėl galimų raidos sutrikimų ir vaiko poreikių – būtina vertinti faktą, kad pati ieškovė kelia taip vadinamas rizikas vaiko sveikatai, samdydama rusų kalba kalbančią auklę. Ieškovė privalėjo pateikti duomenis, leidžiančius nors hipotetiškai manyti, kad kalbos raidos vėlavimas atsirado būtent dėl jo, o ne, pvz., dėl dar vienos „įvedamos“ kalbos. Paminėjo, kad būtent tėvo išeliminavimas iš vaiko gyvenimo neigiamai įtakoja visapusišką ir darnią vaiko raidą.

29.4. Prašyme nepagrįstai bei absoliučiai deklaratyviai teigiama, kad dėl nustatytos bendravimo tvarkos pasikeitė vaiko elgesys, jis pradėjo šlapintis į lovą, tapo emocingas, nepaklusnus. Nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti prielaidas, kad teismo nustatyta ir šalių vykdoma bendravimo tvarka prieštarautų vaiko interesams. Prašyme taip pat deklaratyviai teigiama, kad atsakovas neužtikrina vaiko motinos bendravimo nuotoliniu būdu su vaiku ir draudžia vaikui bendrauti su motina. Tokie teiginiai negali būti pagrindu keisti teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovės teiginiai dėl jo apsistojimo vietos keitimo nelaikytini pagrindu keisti jo ir sūnaus bendravimo tvarką. Akcentavo, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neturi nekilnojamojo turto, todėl visiškai normalu, kad atvykus į Lietuvą, jis gali apsistoti ir galimai apsistoja kitoje vietoje.

30. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje nurodė, kad ne kartą šioje byloje, teikdama išvadas akcentavo, jog įvertinus vaiko amžių, tai, kad šalys gyvena skirtingose valstybėse, tikslingas palaipsninis vaiko ir tėvo bendravimas, siekiant nepažeisti vaiko emocinės būsenos ir pan. Tarnybos vertinimu, šiai dienai nustatyta bendravimo tvarka yra neplati, tinkama vaiko ir tėvo ryšio kūrimui, vaiko interesus ji atitinka. Teismo 2023 m. spalio 24 d. nustatyta bendravimo tvarka yra labai konkreti, numatanti vaiko paėmimo/grąžinimo vietą bei laiką, kas apsaugo vaiką nuo tėvų tarpusavio konfliktų kilimo galimybių. Ankstesnėse išvadose minėta, jog vaikas su tėčiu jau ir iki šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo likdavo su nakvyne, o duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, laikotarpiu berniukui būnant su tėvu, neturima. Dėl išdėstyto mano, jog nėra tikslingi spręsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

32.1. pirma, įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad nepilnamečio N. J. C. tėvų (ieškovės ir atsakovo) tarpusavio santykiai yra gana konfliktiški. Taip pat šalių teikiami prašymai, rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai liudija, kad vaiko tėvai neretai ypač smulkmeniškai ir jautriai reaguoja į viską, kas susiję su jų vaiku, taip pat ir su skyrium gyvenančio tėvo bendravimu su vaiku. Tokioje situacijoje, teismo vertinimu, turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kuri sudaro prielaidas eliminuoti galimus vaiko tėvų tarpusavio konfliktus, kurių liudininku galėtų tapti vaikas. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, teikdama išvadą dėl ieškovės prašymo keisti laikinąsias apsaugos priemones, atkreipė dėmesį, kad teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra ypač konkreti ir detali. Tuo tarpu ieškovės pateiktas prašymas, kuriuo ji prašo panaikinti nuostatas dėl atsakovo bendravimo su vaiku 2024 m. sausio-liepos mėn. ir vėlesniu laikotarpiu ir nustatyti, kad „kad iki 2024 m. liepos mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, ne ilgiau negu su 1 nakvyne nepertraukiamai“, teismo vertinimu, yra ypač nekonkreti. Todėl ieškovės prašoma nustatyti (pakeisti) tvarka negali būti tvirtinama jau vien dėl jos nekonkretumo.

32.2. Antra, ieškovės su prašymu pateiktas UAB „Vaikų klinika pagalba mažyliui“ gydytojos R. G. 2024 m. sausio 2 d. konsultacijos aprašymas nelaikytinas įrodančiu iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Šiame aprašyme nurodyta, kad prieš pora metų darytame raidos įvertinime vaikui buvo konstatuotas kalbos raidos sutrikimas, o aptariamame dokumente nurodyta diagnozė – F83 Mišrus raidos sutrikimas. Minėtoje konsultacijoje pažymėta, kad mama kreipėsi dėl to, jog darželio ugdytojai pastebi vaiko perdėtas emocijas ir neklusnumą, empatijos stoką. Nors ieškovė teigia, kad perdėtas emocijas, neklusnumą galimai sąlygojo vaiko buvęs bendravimas su tėvu, tačiau iš bylos medžiagos nustatyta, kad berniukas ir anksčiau pasižymėjo panašiu elgesiu. Pavyzdžiui, vaiko lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėn. pažymoje nurodyta, kad „berniukas [...] yra [...] emociškai jautrus vaikas [...] Pykčio proveržiai pasitaiko vis rečiau, pavyzdžiui, žaisdamas stalo žaidimą, jeigu kažkas nepavyksta, gali viską mesti ir supykęs nueiti [...] Kuomet draugas iš jo ką nors paima ar neduoda, gali pradėti mėtyti žaislus, bet pasakius „STOP“ ir paprašius nurimti, dažniausiai nurimsta ir surenka žaisliukus [...] dažniau žaidžia vienas. Gali pasidalinti iš namų atsineštu žaislu su kitais, tačiau dėl grupės žaislų sunku būna susitarti su draugu, palaukti savo eilės“. Pažymėjo, kad 2024 m. sausio 2 d. konsultacijos aprašyme nėra nurodyta jokių konkrečių kontraindikacijų dėl galimos vaiko tėvo daromos neigiamos įtakos vaiko raidai. Ieškovė nepagrindė, kaip jos pabrėžiama aplinkybė, jog vaikas turi sunkumų suprasti jį supančią aplinką, susijusi su vaiko ir tėvo bendravimo tvarka. Nepateikė įrodymų, kad vaiko raida būtų sutrikusi būtent dėl bendravimo su tėvu. Konsultacijos aprašyme prie rekomendacijų nurodant siūlymą mažinti kalbų įvairovę, pateiktas siūlymas vaikui galbūt lankyti lenkišką vaikų kolektyvą ir gauti logopedo pagalbą gimtąja lenkų kalba, kurią berniukas savo aplinkoje girdi dažniausiai, tačiau nenurodyta eliminuoti italų kalbą ar bendravimą su tėvu.

32.3. Trečia, ieškovės argumentus, kad vaikas po bendravimo su tėvu buvo labiau susijaudinęs ir labiau pavargęs ir todėl bendravimą reikėtų riboti iki minimalaus, atmetė tuo pagrindu, kad ieškovė prašymą keisti tvarką pateikė praėjus tik dviem naujos laikinos bendravimo tvarkos taikymo mėnesiams, kuomet vaikas su atsakovu buvo bendravęs tik 2023 m. lapkričio 12-17 d. laikotarpiu (su dviem atskiromis nakvynėmis) ir 2023 m. gruodžio 10-16 d. laikotarpiu (su viena atskira nakvyne ir dviem iš eilės einančiomis nakvynėmis). Akivaizdu, kad vaikui yra reikalingas laikas priprasti prie naujos laikinos bendravimo tvarkos, todėl natūralu, kad jis patiria papildomų emocijų. Tuo pačiu pažymėjo ir tai, kad augantys vaikai yra adaptyvūs, taigi šiuo atveju laikina bendravimo tvarka, jei jos bus laikomasi, sukurs vaikui rutiną, didins prognozuojamumą, stabilumą. Kaip pažymėta 2023 m. spalio 24 d. nutartyje – tik nuolat ir pastoviai vykstant tėvo ir sūnaus bendravimui, vaikas įgis pasitikėjimą tėčiu, atsakovas turės galimybę megzti su sūnumi glaudų tėvo ir sūnaus santykį, gebės vis geriau atliepti sūnaus poreikius, turės galimybę dalyvauti ir kasdienėje vaiko rutinoje, pažinti savo vaiką įvairiose situacijose, vykdyti su vaiko priežiūra susijusias pareigas.

32.4. Ketvirta, bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaiko interesas, pagrindinė jo asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, o geranoriškai bendradarbiauti (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1864-779/2020). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023; 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; kt.). Tik vaikui reguliariai bendraujant su skyrium gyvenančiu tėvu, tėvo ir vaiko tarpusavio ryšys gali būti išlaikytas, kuriamas ir stiprinamas. Ieškovės prašoma nustatyti ypač minimali ir nekonkreti bendravimo tvarka, nenumatant bendravimo tęstinumo, nesudarytų prielaidų kurti ir stiprinti nepilnamečio vaiko N. J. C. ryšio su tėvu. Tai neatitiktų geriausių vaiko interesų.

32.5. Penkta, teismo vertinimu, ypač dažnas bendravimo tvarkos keitimas neatitinka bendravimo tvarkos stabilumo reikalavimo, be to, gali kurti prielaidas kilti papildomiems konfliktams tarp vaiko tėvų.

32.6. Šešta, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Pastebėjo ir tai, kad apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju atkreipė dėmesį, jog laikinoji bendravimo tvarka buvo nustatyta prieš 3,5 mėnesio, taigi laikinųjų apsaugos priemonių keitimas neatitinka ekonomiškumo principo reikalavimo. Be to, ieškovė prašo ženkliai mažinti nustatytas tėvo bendravimo su vaiku apimtis, taigi tokio suvaržymo pagrindimui turi būti teikiami ypač svarūs argumentai.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad nesant įrodymų, jog galiojanti laikina bendravimo tvarka šiuo metu neatitinka šalių ir nepilnamečio vaiko interesų, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas negebėtų užtikrinti vaiko poreikių, nelemia būtinybės keisti laikinos bendravimo tvarkos.

34. Pastebėjo, kad jei atsakovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, šiuo atveju neužtikrina vaikui galimybės nuotolinėmis ryšio priemonėmis bendrauti su ieškove, kai vaikas su atsakovu lieka nakvoti ilgiau nei vienai nakvynei (kaip numatyta 2023 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintos tvarkos 21 punkte), ieškovė dėl priverstinio laikinosios bendravimo tvarkos vykdymo gali kreiptis į pasirinktą antstolį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

35. Ieškovė atskiruoju skundu prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį; 2) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 12, 13, 14, 15, 16, 17,18, 19 ir 20 punktus; 3) Nustatyti, kad iki 2024 m. liepos mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio (ketvirtadienį nuo 16.00 iki 19.30 val., penktadienį nuo 9.00 val. iki šeštadienio 18.00 val., sekmadienį nuo 9.00 iki 18.00 val.); 4) Kitus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties punktus palikti nepakeistus.

36. Ieškovė nurodo, kad:

36.1. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad naujai paaiškėjusias aplinkybės, susijusios su vaiko sveikata, nesudaro pagrindo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vertinant vaiko interesus nustatant bendravimo tvarką teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką. Teismas taip pat pasisakė kad, mažo amžiaus vaikui yra būtina stabili namų aplinka, dienos režimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinis Teismas yra pasisakęs, kad nustatant bendravimo tvarką, didelę reikšmę turi specialistų teikiamos išvados, nuomones ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėjo, kad į bylą pateikė naujausius medicininius duomenis susijusius su vaiko raidos sutrikimu (DOK-3263). 2024 m. sausio 2 d. vaikui buvo diagnozuota vėluojanti raida ne tik kalbinių įgūdžių, bet ir aplinkos supratimo aspekto atžvilgiu, vaikui buvo papildomai diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas [F83]. Specializuotos vaikų raidos pediatrės, kuri stebi vaiką jau keletą metų, išvadoje yra pažymėta, kad šiuo metu, N. aplinkos supratimas yra jaunesnio (negu jo biologinio amžius) vaiko lygyje. Remiantis Teritorinės ligonių kasos pateikta informacija, Mišrūs specifiniai raidos sutrikimai diagnozuoti vaikui [t. y. F83] yra apibūdinami kaip: „[...] rezidualinė kategorija, apimanti sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu. Ši mišri kategorija turi būti taikoma tik tada, kai yra didelis minėtų specifinių sutrikimų sutapimas. Dažnai, tačiau ne visada, šie sutrikimai yra susiję su tam tikro laipsnio kognityvinių funkcijų sutrikimu. Todėl šiai kategorijai priskirtini tie funkcijų sutrikimai, kurie atitinka mažiausiai du F80, F81 ir F82 kategorijų kriterijus“. 2022 metais vaikui buvo nustatyta kita diagnozė – kiti ir nepatikslinti kalbos sutrikimai [R47.8], kuri yra priskiriama kitai ligų kategorijai, negu 2024 m. nustatyta diagnoze. Specialisto rekomendacijose taip pat yra nurodyta, kad be jau teikiamos logopedo ir ergoterapeuto pagalbos, vaikui šiuo metu taip pat yra reikalinga ir kompleksinė ankstyvoji reabilitacija. Atitinkamai, buvo kliniškai nustatyta, kad vaikas turi platesnius raidos sutrikimus negu pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, nustatant galiojančią bendravimo tvarką. Taip pat, pažymima, kad vaikas prastai toleravo nustatytą bendravimo tvarką 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Buvo akivaizdu, kad vaiko režimas sutriko – kiekvieną kartą, po dviejų nepertraukiamų nakvynių neįprastoje aplinkoje, vaikui užtruko apie vieną savaitę atsigauti, vaikas buvo labiau susierzinęs negu įprastai. Gruodžio mėn. vaikas pradėjo nevalingai šlapintis į lovą, kas jam nėra būdinga. Vaiko elgesio pokyčius minėtu laikotarpiu pastebėjo ir vaiko darželio auklėtojos, kurios teigė, kad vaikas buvo labiau emocingas ir nepaklusnus negu įprastai, sunkiai susikaupė ties užduotimis, konfliktavo su kitais vaikais. Pirmosios instancijos teismo įvardinta vaiko lankomos ikimokyklinio ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėn. pažyma nėra reikšminga šiame kontekste, kadangi pateikia pedagogų įžvalgas praeitais metais. Ieškovės vertinimu, naujai paaiškėję vaiko raidos sutrikimai, kurie yra platesni ir apima ne tik kalbos raidos aspektą, turi būti kvalifikuojamos kaip pasikeitusios esminės aplinkybės, kurios lemia laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo jos prašomu būdu poreikį, siekiant geriau užtikrinti vaiko interesus. Remiantis kasacinio teismo praktiką, vaiko sveikatos būklė yra laikoma teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis nustatant bendravimo tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

36.2. Ieškovė laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad jos pasiūlyta bendravimo tvarka nėra konkreti. Pažymėjo, kad prašė pakoreguoti bendravimo tvarką iki 2024 m. liepos mėn., kadangi tikisi, jog vaiko sveikata stabilizuosis po to, kai jam bus suteikta reikalinga kompleksinė ankstyvoji reabilitacija, numatyta atlikti kelių mėnesių bėgyje. Vaikas bus psichologiškai pasiruošęs praleisti daugiau laiko sau neįprastoje aplinkoje, negu šiuo metu. Tuo pačiu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra detali ir yra nustatyta atsižvelgiant vien į atsakovo interesus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2024 m. liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos patenka į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynes iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgiant į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką. Teismas taip pat nustatė kad 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali praleisti ne mažiau kaip du kartus po 8 dienas nepertraukiamai, vėlesniais metais vasaros metu – ne mažiau kaip du kartus po 12 dienų nepertraukiamai. Vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas. Apie pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius atsakovas praneša vaiko mama iki einamųjų metų balandžio 1 d. Taigi, minėtose nutarties punktuose, pirmosios instancijos teismas nenurodė nei konkrečių kalendorinių dienų, nei vaiko ir atsakovo bendravimo vietos, nei valandų. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas yra išėjęs nemokamų atostogų iki 2024 m. liepos mėn. (DOK-54701). Pirmosios instancijos teismas nustatė nekonkrečią bendravimo tvarką būtent nuo 2024 m. liepos mėn., kas yra naudinga atsakovui, kuris, remiantis byloje pateikta medžiaga, dažnai keičia savo kelionių planus ir derina vaiko lankymą prie savo darbo grafiko ir užimtumo. Priminė, kad atsakovas nepalaikė reguliaraus gyvo bendravimo su sūnumi iki kol vaikui suėjo 3 metai. Atsakovas dažnai keičia savo apsistojimo vietą su vaiku būnant Vilniuje, taigi vaikui yra pažeidžiamas stabilumo ir saugumo jausmas, kas yra be galo svarbu tokio mažo amžiaus vaikams, ypatingai turint raidos sutrikimų. Į bylą yra pateikta detali atsakovo ir vaiko bendravimo chronologija (DOK- 117246). Reziumuojant, per visą vaiko gyvenimą, atsakovas: nakvojo su vaiku tik 3 pavienes naktis; 2020 m. atsakovas bendravo su vaiku apie 4 mėnesius; 2021 m. – 19 dienų; 2022 m. – bendrai 24 dienas: kovo – birželio mėn., liepos mėn., rugsėjo mėn., dvi dienas spalio gale ir dieną gruodžio pradžioje. Praktiškai paskutinį metų ketvirtį atsakovas bendravo su vaiku 3 dienas ir po to bendravo jau kitų metų kovo mėn. Iš 10 šių metų mėnesių, atsakovas lankė vaiką 6 kartus, t. y. 21 dienas, nors turėjo galimybę bendrauti kas mėnesį. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

36.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad vaikas yra mažo amžiaus. Taip pat neįvertino atsakovo gyvenimo sąlygų, kurioje šalyje ir kokiomis sąlygomis apsistotų vaikas, taip pat atsakovo gebėjimo pasirūpinti vaiku, esant jo sveikatos sutrikimams. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mažo amžiaus vaikui yra būtina stabili namų aplinka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Ieškovės nuomone, į šią teisinę praktiką yra ypač svarbu atsižvelgti, kai vaiko sveikata yra trapi ir yra kliniškai diagnozuota raidos sutrikimo rizika. Yra būtina atsižvelgti į faktą, kad jau esant dviems nepertraukiamoms nakvynėms su atsakovu, vaikui neįprastoje aplinkoje, vaikas susidūrė su iššūkiais, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje yra numatyta drastiškai didinti nepatraukiamu nakvynių skaičių. Kas liečia atsakovo ir vaiko bendravimą už Lietuvos Respublikos ribų, pažymėjo, kad byloje nėra pateikta oficialių duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą. Taip pat nėra žinomos sąlygos, kur apsistotų vaikas Italijoje. Kadangi, atsakovas dažnai keičia gyvenamąsias šalis, nėra netgi aišku, į kurią šalį vaikas vyktų. Nėra aišku, kaip vaikas reaguotų į jam nežinomą aplinką, kurios kalbos nesupranta, kai šalia nėra mamos. Be to, esant atsakovo tėvų ir jo paties sveikatos sutrikimams, ji pergyvena, kad buveinės Italijoje metu vaiku nebus tinkamai pasirūpinta. Atsakovas teigia, kad jo abiejų tėvų sveikata yra labai prasta, jis privalo jais rūpintis, dėl to jis net negali reguliariai lankyti vaiko. Savo patikslintame 2023 m. gegužės priešieškinyje, atsakovas teigia, ir jis pats turi sveikatos problemų ir dėl to išeina neapmokamų atostogų (DOK-75001). Pabrėžė, kad berniukas yra judraus būdo, reikalaujantis daug dėmesio, tas yra patvirtinta vaiko ugdymo įstaigos (DOK-48113). Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad vaikas gyvena atskirai nuo atsakovo nuo 5 mėn. amžiaus, vaiko bendravimas su atsakovu yra epizodinis ir nepastovus. Dėl to atsakovas turi ribotas žinias apie vaiko poreikius. Atsakovas netgi nesugeba operatyviai reaguoti esant vaiko sveikatos rizikai, kaip tai buvo nutikę 2022 metais (DOK-26009). Taip pat, 2024 metais vasario mėn. atsakovas gražino vaiką su sužeistu ir pūliuojančiu kojos pirštu, nesugebėdamas laiku kreiptis medicininės pagalbos.

36.4. Byloje nėra įrodymų, kad ji sukelia konfliktines situacijas ar riboja atsakovo ir vaiko bendravimą. Akcentavo, kad ir toliau pastoviai teikia informaciją atsakovui apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą ir vaiko veiklas darželyje, persiunčia atsakovui vaiko nuotraukas, informuoja jį apie vaiko sveikatos būklę, kaip ir kur vaikas leidžia atostogas (DOK-158439). Pabrėžė, kad atsakovas savavališkai nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, į ką pirmosios instancijos teismas atsisakė atsižvelgti. Atsakovas slepia, kad vaikas prastai toleruoja nustatytą bendravimo tvarką ir dėl to neleidžia bendrauti vaikui su motina, jam būnant su atsakovu. Atsakovui bendraujant su vaiku 2023 m. gruodžio 14-16 dienomis, atsakovas neužtikrino, kad vaikas bendrautų su motina gruodžio 15 d. 19:30, 30 min. nuotoliniu būdu, kaip yra nustatytą 2023 m. spalio 24 d. nutarties 21 punkte. Taigi, vos 3 metų vaikui buvo draudžiama bendrauti su motina dviejų parų bėgyje. Kai vaikas grižo namo po dviejų parų, jis buvo išsigandęs, išsekęs ir iš karto paprašė, kad ji pasektų jam pasaką, užmigo ant sofos dar būdamas apsirengęs daug anksčiau negu įprastai. Atsakovui bendraujant su vaiku 2024 m. sausį, atsakovas neleido vaikui bendrauti su ja ir savavališkai nutraukė skambutį, nes ji kalbėjo su vaiku eidama gatve. Atsakovas teigė, kad toks bendravimas su vaiku pažeidžia atsakovo privatumą. 2024 m. vasarį atsakovas taip pat nesilaikė nustatytos bendravimo tvarkos ir neleido vaikui bendrauti su ja nustatytu metu.

Atsiliepimas

37. Atsakovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.

38. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

38.1. kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje (paprastoji apeliacija). Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje (nepaprastoji (išimtinė) apeliacija). Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 36 punktas). Procesinis įstatymas (CPK 334 str.) imperatyviai nurodo atvejus, kuomet gali būti paduodami atskirieji skundai. CPK 151 str. nustatyta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiamos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Sisteminė CPK nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, jos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo skundžiamos ne bet kokiais pagrindais, o esant neteisingam teisės normų taikymui (kadangi ginčas iš esmės nėra sprendžiamas). Šiuo konkrečiu atveju ieškovė atskirajame skunde nenurodė ir nepagrindė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo klaidų. Visas atskiras skundas paremtas ieškovės nuogąstavimais, jog pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko jos pageidavimų. Aplinkybė, jog teismo išvados neatitinka vienos iš šalių lūkesčių, teismo sprendimo savaime nepadaro nepagrįstu.

38.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis būtų orientuota į laikiną teisinės situacijos sureguliavimą, visiškai pagrįstai ir teisėtai, nenustatęs jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tvarkos pažeidimo, atsisakė tenkinti ieškovės prašymą. Be to, priimdamas ieškovės ginčijamą nutartį, įvertino šalių mažamečio vaiko geriausius interesus – o būtent jo teisę (interesą) bendrauti su abiem tėvais, pažinoti savo tėvą, patirti jo rūpestį, meilę, globą ir t. t. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paaiškino (atskirai pasisakydamas tiek dėl ieškovės, tiek dėl atsakovo nurodomų argumentų), kodėl atsisako tenkinti ieškovės prašymą. Ieškovė selektyviai cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pateikia savo asmeninį susiklosčiusios praktikos interpretavimą, netgi pati sau prieštaraudama. Vieną vertus, ieškovė pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama taisyklė tėvų ir vaiko bendravimo kontekste, grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką. Ieškovė pažymi, kad mažo amžiaus vaikui yra būtina stabili namų aplinka, dienos režimas ir pan. Tačiau ieškovė „pamiršta“, kad itin dažnas mažo amžiaus (apskritai) vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos keitimas prieštarauja jos minimam stabilumui, saugumui ir prieštarauja vaiko interesams: vaikas nespėja adaptuotis prie nuolatinių pokyčių, kas kelia jam nesaugumo jausmą, nerimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Jasna Detiček prieš Maurizio Sgueglia, C-403/09, 54, 59 punktai), Europos Žmogaus Teisių Teismo (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; 2002 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Kutzner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 46544/99; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09 ir kt.) jurisprudencijoje nuosekliai aiškinama, kad reguliarus santykių palaikymas su tėvais, bendravimas su jais – yra esminis vaiko interesų elementas. Ši teisė gali būti varžoma tik išimtinais atvejais ir tik įrodžius, kad tėvų (ar vieno iš tėvų) bendravimas su vaiku gali kelti pavojų vaiko gyvybei ar sveikatai. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė dėl savo asmeninio nesutarimo su atsakovu dėl turto padalinimo (kas net gi nėra šios civilinės bylos ginčo objektas), laikinosiomis apsaugos priemonėmis nepagrįstai nori varžyti atsakovo ir jo sūnaus bendravimą, daryti psichologinį spaudimą atsakovui. Deja, šioje civilinėje byloje vaikas tampa ieškovės manipuliavimo įrankiu.

38.3. Teikdama atskirąjį skundą, ieškovė pamiršta, kad taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nėra sprendžiamas ginčas iš esmės. Teismas negali vertinti ieškovės teikiamų „naujai paaiškėjusių aplinkybių“, jų pagrįstumo, priežastinio ryšio ir pan. Teismas turi ir privalo nustatyti ir patikrinti, ar pritaikyta laikinoji skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka su mažamečiu vaiku atitinka vaiko interesus, ar ne. Ieškovė nepateikė nei vieno objektyviai egzistuojančio įrodymo (ar aplinkybės), kad teismo nustatyta atsakovo ir sūnaus bendravimo laikinoji tvarka neatitiktų vaiko interesų ar juos pažeistų. Ieškovė apsiribojo deklaratyviais teiginiais apie neva blogą nustatytos laikinosios tvarkos toleravimą, vaiko sveikatos sutrikimus. Be to, pasisakant dėl galimų raidos sutrikimų ir vaiko poreikių – būtina vertinti faktą, kad pati ieškovė kelia taip vadinamas rizikas vaiko sveikatai (pvz., samdydama rusų kalba kalbančią auklę ir visaip bandydama įtraukti vaiką į savo asmeninį konfliktą su atsakovu). Taigi, išskyrus savo subjektyvias ir niekuo nepagrįstas interpretacijas, ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

40. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

41. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta pakeisti laikiną tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Dėl bylos esmės

42. Bylos duomenimis, ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas – Italijos Respublikos pilietis (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo priedas Nr. 6). Šalys kartu susilaukė sūnaus N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini) (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo priedas Nr. 3).

43. 2022 metais vaikui diagnozuoti kiti ir nepatikslinti kalbos sutrikimai [R47.8] (e. bylos 11 t., b. l. 4).

44. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 16 d. išraše, be kita ko, pažymėta, kad „Tęsiant ergoterapijos užsiėmimus stebima teigiama dinamika. Berniukas išmoko išreikšti savo poreikius rodydamas rodomuoju pirštu, prašo suaugusio pritarimo rodant gestą „nėra“. Aplinkoje atpažįsta ir prisimena daiktus, žaislus ar veiklas, kurios jį motyvuoja ir prašo jas gauti. Berniukas geriau išlaiko dėmesį – prie stalo, motyvuojant, gali atlikti 2-3 trumpas užduotis su minimalia pagalba, suaugusiam padedant. Be pagalbos gali sudėti kamuoliukus, ištempti ergoterapinę masę, kalti lengvus strypelius. Veiklos pradžioje, traukiant kirmėles, reikalinga minimali pagalba (priminti naudoti kairę ranką), vėliau užduotį baigia savarankiškai. Išmoko piešti taškelius ir brūkšnius, juos piešia chaotiškai, ne pagal tvarką, kurios prašo suaugęs. Su vidutine pagalba semia šaukštu (pasemia gerai, tik per anksti išpila). Pagerėjo berniuko raumenų jėga – gali ištempti vamzdelį ir ergoterapinę masę, tačiau dar nepavyksta savarankiškai sujungti konstruktoriaus. Berniukui vis dar reikia priminti prilaikyti daiktus kaire ranka“ (e. bylos 11 t., b. l. 22–23). 2022 m. rugpjūčio 17 d. logopedo vertinime, be kita ko, pažymėta, kad yra sulėtėjusi kalbinė raida – nepakankamas kalbos suvokimas, skurdus, pasyvus žodynas (e. bylos 11 t., b. l. 164). (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 31 d. išraše, be kita ko, pažymėta, kad toliau lankant ergoterapijos užsiėmimus stebima teigiama dinamika smulkiosios motorikos ir savarankiškumo įgūdžiuose – savarankiškai geba nusiimti kojines, kepurę ir batus; su minimalia pagalba gali apsiauti batus, atsegti ir užsegti užtrauktuką (e. bylos 11 t., b. l. 166). (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 27 d. išraše, be kita ko, pažymėta, kad stebima, jog N. jau pats geba atlikti užduotis, kurios kartojasi ir reikalauja tarpusavio rankų koordinacijos (e. bylos 11 t., b. l. 167). (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėn. rašte, be kita ko, nurodyta, kad „N. yra mielas, emociškai jautrus vaikas. Mėgsta prisiglausti prie pedagogo, nori pasėdėti ant kelių, ieško kontakto, šypsosi. Pykčio proveržiai pasitaiko vis rečiau, pavyzdžiui, žaisdamas stalo žaidimą jeigu kažkas nepavyksta, gali viską mesti ir supykęs nueiti. N. judrus, siekiantis savo tikslo, smalsus, drąsiai bendrauja su suaugusiais. Rytais kitus vaikus su jų tėveliais džiaugsmingai sutinka, mojuoja, sveikinasi, o vakare išlydėdamas draugus sako „ate“. Jau bando bendrauti su grupės vaikais, ieško ryšio [...]. Kalboje atsirado daugiau žodžių, pradeda kalbėti trumpais sakinukais („mama ateis“, „mama išėjo“, „taip“, „ne“, „mano“ ir kt.)“ (e. bylos 20 t., b. l. 44–45). 2023 m. gegužės 10 d. logopedo vertinime, be kita ko, pažymėta, kad pildosi žodynas (atsižvelgiant į daugiakalbystę, proceso tempas gana lėtas), kalbiniai įgūdžiai vis stiprėja (e. bylos 22 t., b. l. 112). (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 2 d. konsultacijos aprašyme, be kita ko, pažymėta, kad N. kalbos ir aplinkos supratimas neatitinka amžiaus, berniukas kalba neaiškiai, pavieniais žodžiais ar frazėmis. Nurodytos šios rekomendacijos: „1. Pakartotinis raidos įvertinimas, raidos diagnostika ir kompleksinė ankstyvoji reabilitacija Ankstyvosios reabilitacijos tarnybose pagal gyv. vietą (Antakalnio ar Karoliniškių poliklinikoje ar Vaiko raidos centre). Tęsti logopedo, ergoterapeuto pagalbą; vaikų kolektyvo lankymą. Vaikų kolektyve bei specialistų užsiėmimų metu (ir namuose, darant su N. susitarimus) jam reikalingas vaizdinis aplinkos ir dienos veiklų pateikimas kaip papildoma komunikacijos priemonė, kad berniukas geriau suprastų aplinką, kalbą. 3. Būtų tikslinga mažinti kalbų įvairovę berniuko aplinkoje; galbūt – lankyti lenkišką vaikų kolektyvą ir gauti logopedo pagalbą gimtąja lenkų kalba (ją berniukas girdi savo aplinkoje dažniausiai). Taip pat svarbu laikytis nuoseklios auklėjimo taktikos šeimoje“ (e. bylos 29 t., b. l. 107–108).

45. Pagal paskutinę laikinos tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos redakciją (nustatyta 2023 m. spalio 24 d. nutartimi ir iš dalies pakeista 2024 m. sausio 8 d. nutartimi), tėvas su sūnumi bendrauja: 1) nuo 2023 m. lapkričio 12 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki lapkričio 13 d. (pirmadienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar logopedo užsiėmimą (viena nakvynė); 2) lapkričio 14 d. (antradienį) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 3) nuo lapkričio 16 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki lapkričio 17 d. (penktadienio) 19.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (viena nakvynė); 4) nuo 2023 m. gruodžio 10 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki gruodžio 11 d. (pirmadienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar logopedo užsiėmimą (viena nakvynė); 5) gruodžio 12 d. (antradienį) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 6) nuo gruodžio 14 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki gruodžio 16 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės); 7) nuo 2024 m. sausio 14 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki sausio 15 d. (pirmadienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant vaiką į ugdymo įstaigą ar logopedo užsiėmimą (viena nakvynė); 8) sausio 16 d. (antradienį) nuo 17.30 val. iki 20.00 val., pasiimant iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 9) nuo sausio 18 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki sausio 20 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės); 10) nuo 2024 m. vasario 11 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki vasario 13 d. (antradienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko nuvedimą ir parvedimą į (iš) visus užsiėmimus pirmadienį (vasario 12 d.), pristatant vaiką į ugdymo įstaigą antradienio ryte (dvi nakvynės); 11) nuo vasario 15 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki vasario 17 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės); 12) nuo 2024 m. kovo 10 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki kovo 12 d. (antradienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos pristatant vaiką į ugdymo įstaigą antradienio ryte (dvi nakvynės; kovo 11 d. – šventinė diena); 13) nuo kovo 14 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki kovo 16 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės); 14) nuo 2024 m. balandžio 14 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki balandžio 16 d. (antradienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko nuvedimą ir parvedimą į (iš) visus užsiėmimus pirmadienį (balandžio 15 d.), pristatant vaiką į ugdymo įstaigą antradienio ryte (dvi nakvynės); 15) nuo balandžio 18 d. (ketvirtadienio) 17.30 val. iki balandžio 20 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės); 16) nuo 2024 m. gegužės 12 d. (sekmadienio) 11.00 val. iki gegužės 15 d. (trečiadienio) 8.30 val., tėvui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, užtikrinant vaiko nuvedimą ir parvedimą į (iš) visus užsiėmimus pirmadienį ir antradienį (gegužės 13 d. ir 14 d.), pristatant vaiką į ugdymo įstaigą trečiadienio ryte (trys nakvynės); 17) nuo gegužės 18 d. (penktadienio) 8.30 val. iki gegužės 19 d. (sekmadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (dvi nakvynės); 18) nuo 2024 m. birželio 9 d. (sekmadienio) 11:00 val. iki birželio 15 d. (šeštadienio) 17.30 val., tėvui pasiimant vaiką ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą (šešios nakvynės). Atsakovas šių atostogų su vaiku metu neturi teisės išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų, nebent šalys raštu susitartų kitaip; 19) 2024 m. liepos mėn. ir vėlesnius mėnesius atsakovas atvyksta bendrauti su vaiku trečią mėnesio savaitę, įskaitant prieš šią savaitę einantį sekmadienį ir šios savaitės savaitgalį (pirma mėnesio savaite laikoma tokia savaitė, kurios bent trys dienos pakliūna į tą mėnesį). Atvykęs tėvas su vaiku bendrauja ne ilgesniais laikotarpiais, nei 1-3 nakvynės iš eilės. Konkrečias dienas ir laikus šalys susiderina tarpusavyje, atsižvelgdamos į nusistovėjusią ir vaikui įprastą bendravimo tvarką; 20) 2025 m. vasarą tėvas su vaiku gali praleisti ne mažiau kaip du kartus po 8 dienas (7 nakvynės) nepertraukiamai, vėlesniais metais vasaros metu – ne mažiau kaip du kartus po 12 dienų (11 nakvynių) nepertraukiamai. Vaiko išvykimui į užsienio valstybę būtinas vaiko mamos rašytinis sutikimas. Apie pageidaujamus atostogavimo su vaiku laikotarpius atsakovas praneša vaiko mamai iki einamųjų metų balandžio 1 d.; 21) atsakovas užtikrina, kad tais kartais, kai vaikas nakvoja pas tėvą daugiau nei vieną naktį iš eilės, vaikas – pradedant nuo antro vakaro – bendrauja nuotoliniu būdu su mama, vakare 19.30 val., 30 min. Vaikui išreiškus norą, tėvas sudaro galimybes vaikui su mama bendrauti ir dažniau; 22) atsakovas praneša ieškovei G. R.-C., kur ruošiasi apsistoti su vaiku apsilankymo išvakarėse, el. paštu (duomenys neskelbtini).; 23) tėvas, kuomet nebūna Lietuvoje, bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį nuo 20 val., 1 valandą, taip pat kiekvieną ketvirtadienį nuo 20 val., 1 valandą, taip pat kas antrą sekmadienį, metų lyginėmis savaitėmis, nuo 10.00 val., 1 valandą, vaizdo skambučiais, naudojantis interneto ar telefono ryšiu, „Skype“, „Viber“ ar pan. programomis. Vaiko motina privalo užtikrinti, kad nurodytu laiku sūnus turėtų galimybę atsiliepti aukščiau nurodytomis vaizdo priemonėmis ir nurodytą laiką bendrauti su tėvu. Apie savo neketinimą bendrauti tėvas turi pranešti vaiko motinai bendravimo dienos išvakarėse iki 20.00 val.; 24) tėvas ir vaiko motina gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaiko kasdienę dienotvarkę, jo poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis; 25) tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, įpareigotini vėliausiai per šešias valandas informuoti vienas kitą apie vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles; 26) [netaikoma]; 27) tėvas ir vaiko motina, vaiko buvimo su jais metu, raštu – SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis įpareigotini ne vėliau kaip per vieną dieną informuoti vienas kitą apie vaiko apsilankymus pas gydytoją, nurodant apsilankymo priežastį, paskirtą gydymą bei pateikti medicininių dokumentų išrašus; 28) vaiko motina raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis turi pareigą teikti atsakovui informaciją apie vaiko ugdymo įstaigoje vykstančias šventes, tėvų susirinkimus ir kitus renginiu, kuriuose dalyvaus sūnus (įskaitant bet neapsiribojant būrelių veikla), ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomo įvykio dienos; 29) tėvas ir vaiko motina ne vėliau kaip prieš dvi dienas raštu – SMS žinute, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis įpareigotini informuoti vienas kitą apie sūnaus laikiną išvykimą į užsienio valstybę bei nurodyti sūnaus apsistojimo kitoje valstybėje vietą.

46. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

47. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, asmuo prašantis pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

48. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti ginčijamą nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 punktus bei nustatyti, kad iki 2024 m. liepos mėn. atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieno mėnesio trečią savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio (ketvirtadienį nuo 16.00 iki 19.30 val., penktadienį nuo 9.00 val. iki šeštadienio 18.00 val., sekmadienį nuo 9.00 iki 18.00 val.). Šį prašymą iš esmės grindžia aplinkybe, kad 2024 m. sausio 2 d. vaikui buvo papildomai diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas [F83]. Teigia, kad vaikas prastai toleravo nustatytą bendravimo tvarką 2023 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Buvo akivaizdu, kad vaiko režimas sutriko – kiekvieną kartą, po dviejų nepertraukiamų nakvynių neįprastoje aplinkoje, vaikui užtruko apie vieną savaitę atsigauti, vaikas buvo labiau susierzinęs negu įprastai. Gruodžio mėn. vaikas pradėjo nevalingai šlapintis į lovą, kas jam nėra būdinga.

49. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytam, kad (duomenys neskelbtini) gydytojos R. G. 2024 m. sausio 2 d. konsultacijos aprašymas nelaikytinas įrodančiu iš esmės pasikeitusias aplinkybes. Iš šio dokumento matyti, kad ieškovė kreipėsi dėl to, jog darželio ugdytojai pastebi vaiko perdėtas emocijas ir neklusnumą, empatijos stoką (mama taip pat įvardino, kad berniukas ne visada klauso, kartais daro, ką nori, ir būna sunku su juo susitarti, būna pykčio protrūkiai). Kaip, remdamasis (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario mėn. pažyma, pastebėjo pirmosios instancijos teismas, berniukas ir anksčiau pasižymėjo panašiu elgesiu, 2024 m. sausio 2 d. konsultacijos aprašyme nėra nurodyta jokių konkrečių kontraindikacijų dėl galimos vaiko tėvo daromos neigiamos įtakos vaiko raidai.

50. Be to, ginčijamoje nutartyje pastebėta, kad ieškovė prašymą keisti tvarką pateikė praėjus tik dviem naujos laikinos bendravimo tvarkos taikymo mėnesiams, kuomet vaikas su atsakovu buvo bendravęs tik 2023 m. lapkričio 12-17 d. laikotarpiu (su dviem atskiromis nakvynėmis) ir 2023 m. gruodžio 10-16 d. laikotarpiu (su viena atskira nakvyne ir dviem iš eilės einančiomis nakvynėmis). Pritartina, kad vaikui yra reikalingas laikas priprasti prie naujos laikinos bendravimo tvarkos, todėl natūralu, jog jis patiria papildomų emocijų.

51. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad duomenų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, laikotarpiu berniukui būnant su tėvu, nėra, sprendžia, jog nėra pagrindo spręsti dėl poreikio pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320, 338 straipsniai).

53. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės G. R.-C. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė