- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-1915-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03204-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Atsakovas
- P. C.
- Ieškovas
- G. R. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, atsakovas P. C., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. C. kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikinąją nepilnamečio (duomenys neskelbtini) J. C. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo su ieškove G. R. C.; nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko N. J. C. bendravimo tvarką su atsakovu P. C..
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). santuoką įregistravo Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Šalims 2020 m. kovo 28 d. gimė sūnus (duomenys neskelbtini) J. C.. Nuo 2020 m. kovo mėnesio ieškovė su atsakovu gyveno (duomenys neskelbtini) pas ieškovės mamą, o 2020 m. liepos mėnesį šalys su sūnumi išvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykus gyventi kartu, ieškovė su sūnumi grįžo į (duomenys neskelbtini), siekdama įsikurti Lietuvoje, atsakovas pasiliko gyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovė su sūnumi šiuo metu gyvena pas mamą, tačiau planuoja persikelti gyventi į savo nuosavą būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta. Atsakovas iki 2020 m. gruodžio mėn. vidurio palaikė kontaktą su sūnumi Skype pagalba (ieškovė tam padėdavo), bet vėliau atsisakė bendrauti su sūnumi (išskyrus vieną trumpą skambutį). Taip pat atsakovas planavo atvažiuoti aplankyti sūnų per Šv. Kalėdas, bet nusprendė nevažiuoti, argumentuodamas, kad nauji karantino reikalavimai galėtų sutrukdyti lankyti sūnų. Ieškovei siūlius susitikti su sūnumi rudenį, prieš karantiną, atsakovas atsisakė. Bendravimas su atsakovo tėvais (vaiko seneliais) gyvenančiais (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas atsakovo iniciatyva nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Atsakovas teikia išlaikymą sūnui po 1200 Eur per mėnesį. Nuo 2021 m. sausio mėnesio ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Teigė, kad šalių santuokinis gyvenimas nepavyko, tarp šalių nuolat vyko ginčai, todėl ieškovė teiks ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė kreipėsi dėl privalomosios mediacijos vykdymo, tačiau šiuo metu nėra žinoma kada mediacija prasidės ir baigsis. Šalių sūnus turi turėti aiškią gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Nustatė laikiną nepilnamečio sūnaus N. J. C. gyvenamąją vietą su motina G. R. C. Kitoje dalyje ieškovės prašymo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kartu su prašymu pateiktus įrodymus, sprendė, jog ieškovės prašymas yra tikėtinai pagrįstas. Taip pat nustatė, kad ieškovė 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi dėl privalomosios mediacijos šeimos bylose vykdymo, jos prašymas 2021 m. vasario 2 d. užregistruotas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, todėl vertino, kad yra pagrįsta ir trečioji sąlyga, kad ieškovė šiuo metu neturi galimybės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes nėra įvykusi privalomoji ikiteisminė mediacija.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepakanka duomenų nuspręsti, su kuriuo iš tėvų nustatytina nuolatinė nepilnamečio (duomenys neskelbtini) J. C. gyvenamoji vieta, taip pat nėra duomenų, kad atsakovo elgesys keltų grėsmę vaikui, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant dėl prašomos laikinosios gyvenamosios vietos įvertintina tai, kad vaikas yra kūdikis, jam yra tik 10 mėnesių. Iš prašymo teismas darė išvadą, kad vaikas nuo gimimo nuolat buvo kartu su motina, kuri juo rūpinasi, jį saugo, maitina, prižiūri, tenkina visus jo poreikius. Vaikas kartu su motina gyvena Lietuvoje, tuo tarpu vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad nėra duomenų, jog vaiko motina netinkamai rūpintųsi savo vaiku, sprendė, kad vaiko interesus atitiktų jo pagrindinės laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove (CPK 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė nedetalizavo, koks yra vaiko dienos, poilsio, miego, maitinimosi režimas, nenurodė konkrečių valandų, kuriomis ieškovė turėtų galimybes sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su sūnumi vaizdo konferencijos būdu. Nurodė, jog teismas neturi žinių apie atsakovo užimtumą, darbo pobūdį ir grafiką. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, negavus atsakovo atsiliepimo, teismas neturi pagrindo spręsti, kokios apimties ir kokio intensyvumo laikina bendravimo tvarka atitiktų skyrium gyvenančio tėvo galimybes, nepažeistų vaiko interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas P. C. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7991-1102/2021, toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko N. J. C. gyvenamąją vietą su motina G. R. C. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės G. R.C. prašymą taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę.
8. Nurodė, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jos ir sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje bei atsakovas jai su sūnumi yra davęs sutikimą pasilikti gyventi Lietuvoje. Pažymėjo, jog šalių nepilnametis sūnus į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs tik laikinai, o nuo 2021 m. gegužės 1 d. čia yra laikomas neteisėtai. Nepilnamečio N. J. C., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė su sūnumi išvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau atgal į (duomenys neskelbtini) negrįžo, nors ieškovė atsakovo sutikimą su sūnumi likti Lietuvoje turėjo tik iki 2021 m. gegužės 1 d., kuris ieškovei buvo išduotas vien tik dėl pandeminės situacijos visame pasaulyje. Atsakovas ieškovei niekada nedavė sutikimo su sūnumi išvykti nuolatos gyventi į Lietuvos Respubliką. Taikius ieškovės prašymą nustatyti sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ja, buvo įteisintos ieškovės neteisėto elgesio negražinant sūnaus į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sutartu laiku, pasekmės. Tuo tarpu iš ne teisės teisė neatsiranda. Todėl nutartis aiškiai prieštarauja minėtam principui ir negali būti laikoma teisėta.
9. Apelianto vertinimu, nutartis priimta nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams. Pažymėjo, jog ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Nei pirmos instancijos teismas, nei ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kad atsakovo elgesys keltų grėsmę nepilnamečio sūnaus interesams ir dėl to būtų pagrindas jo laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Vien tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove (kaip minėta Lietuvoje yra laikomas neteisėtai) remiantis aukščiau teisinio pagrindo nustatyti laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove nesudarė.
10. Pažymėjo, jog pirmos instancijos teismo veiksmai nustatant šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su ieškove suponuoja išvadą, kad net nepradėjus nagrinėti bylos teismas turi susiformavęs išankstinę nuomonę, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove ir galutiniu teismo sprendimu. Nutartyje nurodyta, jog neva vaikas nuo gimimo nuolat buvo tik kartu su motina ir neva tik ji viena juo rūpinasi, jį saugo, maitina, prižiūri, tenkina visus jo poreikius. Taigi, tokiu būdu buvo kartu pasisakyta ir dėl bylos ginčo esmės. Teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešus atsakovui, taip pažeidžiant EŽTK 8 straipsnį. Kas šiuo atveju taip pat reiškia, kad nutartis skundžiamoje dalyje negali būti laikoma teisėta ir galiojančia.
Šalies argumentai
11. Ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai nurodė, jog atsakovo psichinė būklė yra nestabili, o alkoholio jis beveik iš viso nevartoja. Tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamas medicininis tyrimas. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas, neva kurį laiką nebendravo su sūnumi nepaisant ieškovės pastangų, taip pat neatitinka objektyvios tiesos. Pažymi, jog atsakovas su sūnumi nesimatė iki kovo mėn., ne dėl to, kad toks buvo jo paties sprendimas, o dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, t.y. todėl kad ieškovė atsisakė grįžti pasinaudojusi apgaulės būdu iš atsakovo gautu sutikimu jai su sūnumi likti Lietuvoje iki 2021-05-01. Atsakovo galimybės atvykti į Lietuva buvo apribotos dėl darbo ir pandeminės situacijos Lietuvoje. 2021 m. kovo mėn. Lietuvoje sumažėjus COVID – 19 atvejų skaičiui atsakovas iš karto susiplanavo savo kelionę į Lietuvą. ir buvo iki 2021 m. balandžio 30 d., t.y. beveik du mėnesius.
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo P. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-08 nutarties; jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad atsakovo P. C. atskirasis skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino – palikti 2021-02-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civ. b. Nr. e2-7991-1102/2021 nepakeistą.
Atsiliepimas
13. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad vaikas į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs tik laikinai. Vaikas nuo gimimo iki dabar gyvena su motina, t.y. ieškove Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini) yra buvęs 1 mėnesį, kai jam buvo 4 mėnesiai. Atsakovo teiginiai, kad jo išduotas terminuotas sutikimas ieškovei su vaiku išvykti iš (duomenys neskelbtini) neva pagrindžia vaiko faktinę gyvenamąją vietą, yra nepagrįsti. Pagal (duomenys neskelbtini) teisės aktus, vienam iš tėvų keliaujant su nepilnamečiu vaiku į užsienį, kitas tėvas formaliai turi duoti rašytinį sutikimą. Tai, kad atsakovas ieškovei grįžtant į Lietuvą, davė terminuotą sutikimą, niekaip nekeičia faktinių aplinkybių – kad ieškovė su vaiku nuo jo gimimo nuolat gyvenam Lietuvoje. 2021 m. sausio mėn. ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį. Atsakovas savo faktiniais veiksmais patvirtino, kad jis sutinka, kad vaikas gyventų su ieškove Lietuvoje. Nesuprantama, kodėl atsakovas nesutinka, kad mažametis vaikas (tik 14 mėn. amžiaus) būtų su motina ir kokių tikslų siekia tokiais teisiniais veiksmais, kai ginčija teismo nutartį, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškovė nuo pat vaiko gimimo tinkamai rūpinasi vaiku. Atsakovas vaiku nemokėjo rūpintis ir vengė tą daryti. Atsakovas niekada nėra likęs su vaiku bent pusei dienos. Jis nežino kaip rūpintis vaiku, kokį maistą jam duoti, kada vaikas miega ir t.t. Atsakovas neabejotinai negalės pasirūpinti vaiku. Atsakovas nenurodo, kas rūpintųsi vaiku, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Akivaizdu, kad niekas negalės rūpintis vaiku, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų pakeista. Atsakovas su vaiku bendravo mažai ir didžiąją dalį – ne dėl susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo paties kaltės. Atsakovas su vaiku bendravo paskutinį kartą 2021 m. balandžio mėn., tačiau tai buvo epizodiniai keleto valandų pasimatymai su vaiku. Be to atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o vaikas nuo jo gimimo gyvena Lietuvoje, vaiko medicininė priežiūra vykdoma (duomenys neskelbtini), sūnus užrašytas į vaikų darželį (duomenys neskelbtini), kurį pradės lankyti nuo šių metų (duomenys neskelbtini). Be to, sūnus lanko vaikų kūrybingumo ugdymo studiją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) baseiną ir kineziterapiją (duomenys neskelbtini). Taigi, Lietuvoje susiformavo jo interesų laukas, kurio keitimas neigiamai paveiktų vaiko interesus. Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad ieškovė negalėtų pasirūpinti vaiku. Atsakovas šmeižia ieškovę, nepagrįstai siekdamas pademonstruoti ją kaip neatsakingą asmenį.
14. Ieškovė taip pat pažymi, jog atsakovas reikšmingai praleido terminą atskirajam skundui dėl nutarties pateikti bei CPK 307 str. 3 d. numatytą naikinamąjį terminą ir dėl to yra neabejotinas faktinis ir teisinis pagrindas apeliacinės instancijos teismui nutraukti apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
16. Apeliantas pateikė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus ir papildomus paaiškinimus.
17. Pažymėtina, jog CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šia imperatyvia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-823/2018). CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atskirojo skundo papildymas draudžiamas, tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, taip pat į tai, kad teikiami nauji įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsakovo teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
19. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo mėn. ieškovė su atsakovu grįžo į Lietuvą. 2020-03-28 Vilniuje ieškovei ir atsakovui, gimė sūnus. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo teismui pareiškimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus N. J. C., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; taip pat nustatyti ieškovės nurodomą laikiną tėvo bendravimo su sūnumi tvarką.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, prašymą tenkino iš dalies - nustatė laikiną nepilnamečio sūnaus N. J. C., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. R. C. Kitoje dalyje ieškovės prašymo netenkino.
22. Atsakovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytomis klaidingomis aplinkybėmis apie nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą ir atsakovo asmenį, nutartis priimta nepranešus atsakovui, nesant jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, neatsižvelgus, jog šalių nepilnametis sūnus į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs tik laikinai, o nuo 2021-05-01 čia yra laikomas neteisėtai,
23. Pagal CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 str. yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
24. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiktų jo interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai įvertinti visus šalių pateiktus įrodymus ir išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos pobūdžio ir intensyvumo nustatymui.
25. Sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, kaip ir kitus klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, prioritetas ir esminė reikšmė turi būti teikiami nepilnamečio vaiko teisėms ir interesams (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Remiantis kasacinio teismo praktika, vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus, susijusius su kiekvieno iš tėvų galimybėmis ir pastangomis užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo ir aplinkos sąlygas. Visapusiškas šių juridinių faktų įvertinimas yra galimas tik atlikus išsamų teisminį tyrimą, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės, o, sprendžiant nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, yra atliekamas preliminarus nurodytų juridinių faktų vertinimas.
26. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Bylos duomenimis, ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria ne tik su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi, tačiau iš dėl to, kurioje iš šalių Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini) yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp tėvų kilus ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, nenustačius laikinos vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko neturtinės teisės, t. y. teisė į stabilią gyvenamąją aplinką, nes nesureguliavus laikinos vaikų gyvenamosios vietos vaikas atsidurtų neapibrėžtoje teisinėje padėtyje, kadangi kiekvienas iš tėvų galėtų reikšti pretenzijas dėl jo gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje bylos susiklosčiusios situacijos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas atitiks prioritetinius vaiko interesus, laikinai sureguliuos ginčo situaciją ir padės išvengti galimų ginčų tarp šalių bylos nagrinėjimo metu.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina užtikrina prioritetinius vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nedidelį vaiko amžių (atskirojo skundo nagrinėjimo metu 1 m. ir 4 mėn.) bei tai, kad vaikas su motina auga nuo pat gimimo. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, jog ieškovė gali tinkamai juo pasirūpinti ir užtikrinti saugias vystymosi sąlygas. Abi šalys pripažįsta, jog šiuo metu vaiko buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie ieškovės kaip vaiko motinos netinkamai atliekamas pareigas ar netinkamą auklėjimą. Tuo tarpu, atsakovas nepateikė jokių duomenų leidžiančių įvertinti paties atsakovo galimybes ir įgūdžius pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas prašydamas panaikinti nutartį, kuria laikina vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, reikalavimo nustatyti jo gyvenamą vietą su tėvu apskritai nereiškė.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje, byloje pakanka duomenų, jog šalims šiuo metu gyvenant skyrium, ieškovė tinkamai užtikrina saugią, nepilnamečio vaiko normaliam vystymuisi reikalingą aplinką dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje, priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje šiuo metu nėra. Atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių apie ieškovės galimybes tinkamai rūpintis kasdieniais nepilnamečio vaiko poreikiais, auklėjimu, buitimi, lavinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, didžioji dalis atskirojo skundo argumentų reikšmingi bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant laikinos vaiko gyvenamosios vietos klausimą. Kita vertus pažymėtina, kad šis vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymas yra laikino pobūdžio ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog skundžiama nutartis naikintina tuo pagrindu, jog atsakovui nebuvo pranešta apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą. Pažymėtina, kad apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui pranešama tuo atveju, kai teismas mano, jog tai būtina (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą, suinteresuotą asmenį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs atsakovui apie gautą prašymą. Tačiau prašymo išsprendimas nepranešus atsakovui nereiškia, kad pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi atsakovas turi teisę (o nagrinėjamu atveju ir tokia teise pasinaudojo) dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Taigi, apelianto argumentas, jog prieš sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą jis nebuvo informuota apie ieškovės prašymą, nesudaro pagrindo konstatuoti procesinės teisės normų pažeidimo.
30. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
31. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias normas, priėmė nutartį atitinkančią ir užtikrinančią prioritetinius šalių nepilnamečio vaiko interesus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.