Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

| Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.3.1.14; 3.3.1.19.4; 3.3.1.21. (S)

2026 m. rugsėjo 2 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Irma Valiuškienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. L. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini)sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo K. L. patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, tretieji asmenys B. A. – L., A. R., išvadą teikianti institucija Valstybės biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. L. pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei I. K. prašė: 1) nustatyti vaikų M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir C. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu K. L.. Įpareigoti atsakovę per septynias dienas nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su tėvu, atvežti vaikus į tėvo gyvenamąją vietą ir perduoti vaikus tėvui K. L. prieš tai sms žinute nurodant konkretų vaikų atvežimo laiką; 2) nustatyti, kad nuo teismo procesinio sprendimo, priimto šioje byloje, įsiteisėjimo nutraukiamas iš K. L. priteistas išlaikymas vaikams C. L. ir M. L. periodinėmis išmokomis, nustatytas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Vaikams iki jų pilnametystės teiks išlaikymą abu tėvai, atsižvelgdami į vaikų būtinus poreikius. Vaikams priklausančios išmokos bus mokamos K. L., kurias K. L. naudos vaikų poreikiams uzufrukto teise; 3) nustatyti motinos ir tėvo bendravimo su vaikais tvarką:

Motina pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos kas antrą mėnesio penktadienį ir būna su vaikais iki sekančios savaitės penktadienio. Sekančios savaitės penktadienį vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasiima tėvas ir būna su vaikais iki kitos savaitės penktadienio. Jei penktadieniais užsiėmimai ugdymo įstaigoje nevyksta, motina ir tėvas jiems skirtą penktadienį vaikus pasiima iš tėvo arba motinos gyvenamosios vietos 14 val. ir atveža į tėvo arba motinos gyvenamąją vietą 14 val.

Tėvai atostogauja su vaikais pusę jų vasaros mokyklinių atostogų laiko, tačiau nepertraukiama atostogų dalis turi būti ne ilgesnė kaip 21 kalendorinė diena. Vasaros ir kitų atostogų laikotarpiu nevykdoma įprastinė bendravimo su vaikais tvarka. Tėvai privalo vienas kitą elektroninių paštu informuoti apie nepilnamečių vaikų išvežimą atostogoms iš Lietuvos Respublikos, pateikti duomenis apie kelionę (kur vykstama, kiek truks kelionė), kelionės metu užtikrinti kito iš tėvų galimybes bendrauti su vaikais telefonu.

Tėvas poriniais metais bendrauja su abiem vaikais per šventes ir atostogas tokiu grafiku:

Šv. Velykų šventes nuo pirmos Šv. Velykų dienos 12 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12 val.

Pavasario atostogas nuo balandžio 7 d., 19 val., iki balandžio 16 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo liepos 6 d., 19 val., iki liepos 21 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo rugpjūčio 10 d., 19 val., iki rugpjūčio 30 d., 19 val.

Kūčias švenčia nuo gruodžio 24 d., 16 val., iki gruodžio 25 d., 19 val.

Kalėdų atostogas nuo gruodžio 27 d., 19 val., iki sausio 7 d., 19 val.

Motina poriniais metais bendrauja su abiem vaikais per šventes ir atostogas tokiu grafiku:

Žiemos atostogas nuo vasario 10 d., 19 val., iki vasario 15 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo birželio 16 d., 19 val., iki liepos 6 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo liepos 21 d., 19 val., iki rugpjūčio 10 d., 19 val.

Rudens atostogas nuo spalio 31 d., 19 val., iki lapkričio 5 d., 19 val.

Kalėdas švenčia nuo gruodžio 25 d., 19 val., iki gruodžio 27 d., 19 val.

Tėvas neporiniais metais bendrauja su abiem vaikais per šventes ir atostogas tokiu grafiku:

Žiemos atostogas nuo vasario 10 d., 19 val., iki vasario 15 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo birželio 16 d., 19 val., iki liepos 6 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo liepos 21 d., 19 val., iki rugpjūčio 10 d., 19 val.

Rudens atostogas nuo spalio 31 d., 19 val., iki lapkričio 5 d., 19 val.

Kalėdas švenčia nuo gruodžio 25 d., 19 val., iki gruodžio 27 d., 19 val.

Motina neporiniais metais bendrauja su abiem vaikais per šventes ir atostogas tokiu grafiku:

Šv. Velykų šventes nuo pirmos Šv. Velykų dienos 12 val. iki antros Šv. Velykų dienos 12 val.

Pavasario atostogas nuo balandžio 7 d., 19 val., iki balandžio 16 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo liepos 6 d., 19 val., iki liepos 21 d., 19 val.

Vasaros atostogas nuo rugpjūčio 10 d., 19 val., iki rugpjūčio 30 d., 19 val.

Kūčias švenčia nuo gruodžio 24 d., 16 val., iki gruodžio 25 d., 19 val.

Kalėdų atostogas nuo gruodžio 27 d., 19 val., iki sausio 7 d., 19 val.

Neporiniais mėnesiais tėvas pasiima ir pristato vaikus iš/į motinos gyvenamąją vietą, poriniais mėnesiais motina pasiima ir pristato vaikus iš/į tėvo gyvenamąją vietą.

Vaikams būnant pas kitą iš tėvų tėvas/motina netrukdomai bendrauja su vaikais mobiliu telefonu pokalbiais ir/ar vaizdo pokalbiais porinėmis savaitės dienomis vieną kartą per dieną iki 10 min. trukmės pokalbiais su abiem vaikais.

Motina bendrauja su vaikais Motinos dieną, tėvas bendrauja su vaikais Tėvo dieną. Vaikai praleidžia su tėvu, seserimi L ir broliu I. per jų gimimo dienas. Motina turi teisę pasiimti vaikus savo gimimo dieną.

Tėvų rašytiniu sutarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius, galima nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

Nepilnamečių vaikų asmens dokumentai laikomi ir saugomi tokiu būdu: pas tėvą saugomi vaikų pasai, pas motiną - asmens tapatybės kortelės. Prireikus vaikų dokumentų Tėvui ar Motinai, šalys pagal rašytinį prašymą laikinai pateikia vienas kitam.

Vaikai grąžinami tėvui su tais pačiais rūbais ir avalyne, su kuriais jie buvo perduoti.

Vaikams sveikatos paslaugos suteikiamos tik pas akredituotą LR SAM gydytoją, priešingu atveju reikalingas kito tėvo/motinos sutikimas. Tėvas/motina privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti kitą iš tėvų apie numatytą vizitą pas gydytoją ar psichologą, išskyrus kai yra skubus atvejis (trauma ir pan.).

Tėvai privalo informuoti vienas kitą nedelsiant apie vaikų ligas, traumas bei lėtines ligas, turinčias reikšmės jų vystymuisi ar raidai; (4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo iš esmės grindė tuo, jog atsakovė draudžia bendrauti tėvui su vaikais, nevykdo teismo nutarties sąlygų, pati neužtikrina tinkamų vaikų gyvenimo sąlygų, sveikatos priežiūros, socializacijos, iš esmės savo elgesiu atsakovė psichologiškai smurtauja prieš vaikus ir pažeidžia vaikų teises, ir tuo, kad pačių vaikų interesas yra bendrauti su abiem tėvais.

Atsakovė atsiliepimu su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir jų perdavimas ieškovui vaikams sukeltų didelę emocinę žalą. Nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su atsakove, jų gyvenamoji aplinka yra stabili, užtikrinami jų kasdieniai poreikiai, ugdymas, sveikatos priežiūra ir emocinis saugumas. Vaikai yra prisirišę prie savo gyvenamosios aplinkos, jų gyvenimo centras yra susiformavęs su atsakove. Gyvenamosios vietos pakeitimas reikštų esminį vaikų gyvenimo stabilumo sutrikdymą ir neatitiktų jų geriausių interesų. Ieškovo reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir intensyvaus bendravimo modelio nėra pagrįsti faktine vaikų ir tėvo santykių situacija bei neatitinka vaikų emocinių poreikių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini)sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 1 391,67 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog vaikų gyvenamoji vieta pas mamą jiems būtų nesaugi. Byloje yra surinkti dokumentai, patvirtinantys mamos rūpestį vaikais. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos informacijoje nurodoma, kad galimų M. nepriežiūros požymių šeimoje nepastebėta. Į mokyklą vaikas ateidavo pailsėjęs, tvarkingai apsirengęs, atsinešdavo visas reikalingas priemones ir priešpiečiams dėžutę. Mama rūpinasi sūnaus gerove, lankosi mokykloje, bendrauja reikiamais klausimais su mokytoja. C. iki šiol nepraleido nei vienos nepateisintos dienos, ugdymo įstaigos lankomumas puikus. Kai mergaitės nebuvo mokykloje, ji sirgo, buvo informuota SMS žinute. Ugdymo rezultatai patenkinami, geba atlikti užduotis pagal amžių. Popamokinėje veikloje dalyvauja. Galimos nepriežiūros nepastebėta. Ateina pailsėjusi ir gerai nusiteikusi. Mergaitės mama domisi ugdymo procesu, dalyvavo tėvų susirinkime, kartu vyko į ekskursiją.

Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų negalima daryti išvados, jog vaikų motina nesirūpina savo vaikais, jog vaikams gyventi su mama yra nesaugios sąlygos. Tokią teismo išvadą patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada byloje, kurioje nurodoma, kad mama rūpinasi vaikais ir vaikai nori gyventi su mama. Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog jie nematė teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei.

Teismas vertino, kad nėra duomenų, jog vaikų gyvenimo sąlygos, vaikų poreikių tenkinimas būtų iš esmės pasikeitęs.

Teismas nurodė, kad nagrinėjant bylą buvo nustatyta, jog M. L. yra labai prisirišęs prie savo motinos. Šią aplinkybę, kad vaikas yra labai prisirišęs prie mamos, patvirtino byloje ir dauguma apklaustų liudytojų, kurie patvirtindavo, jog vaikas, ypač kol jis apsipranta naujoje aplinkoje, kol įgyja pasitikėjimą, slepiasi už mamos, glaudžiasi prie jos, sėda ant jos kelių.

Teismas nurodė, kad išnagrinėjus bylą teismas neturi duomenų, jog vaikai, o ypač M., norėtų bendrauti su tėčiu. Šios aplinkybės nurodomos tik kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, kuri buvo atlikta 2024 metų pradžioje, ir kuriame nurodoma, kad M. L. tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs – tai emociškai artimi ir reikšmingi jam asmenys, jis emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišęs ir stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio dėl išgyvenamo lojalumo konflikto. Ekspertizės akto 5 išvadoje nurodoma, kad M. L. gali išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais neutralioje aplinkoje (išsako norą gyventi tiek su mama, tiek su tėvu), tačiau dėl savo mažo amžiaus ir išgyvenamo lojalumo konflikto dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. M. L. abiejose aplinkose jaučiasi saugiai. Ekspertai pažymėjo, jog M. L. padidintas polinkis įtaigumui nenustatytas, bet atkreipė dėmesį, kad vaikų savijautos/nuomonės iš esmės priklauso nuo suaugusiųjų, t. y. vaikai natūraliai, nesąmoningai perima žmonių, su kuriais gyvena, nuomones, įsitikinimus, savijautą, jauseną. Mamos daromas poveikis įtakos M. L. nuomonei neturi, bet jeigu toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas. Šiuo metu M. L. tėvų atstūmimo sindromo požymių nestebima. M. L. neįvardina jokių smurto patirčių. Abu tėvai M. L. yra vienodai reikšmingi, su abiem tėvais jis jaučiasi saugiai. Išvadoje nurodoma, kad psichologiniu požiūriu, M. L. poreikius ir norus atitiktų nustatyta konkreti bendravimo tvarka (reguliarūs susitikimai) su atskirai gyvenančiu mama ar tėčiu. Vaizdo įrašuose bendraujant sūnui ir tėčiui tiesiogiai nėra stebimas M. L. nenoras būti/bendrauti su tėvu. Jo ryšys yra artimas, glaudus, prieraišus, šiltas saugus.

Teismas atkreipė dėmesį, jog nuo kompleksinės teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės išvados pateikimo iki teismo sprendimo priėmimo jau praėjo dveji metai. Tai yra labai ilgas laiko tarpas, ypač vertinant iš vaikų perspektyvos. Nors ekspertizės akte nurodoma, kad abu tėvai M. yra vienodai reikšmingi, bet dėl tam tikrų priežasčių, kurių iki šiol nepavyko išsiaiškinti jokiems su M. dirbusiems specialistams, jis su tėčiu bendrauti nesutinka. Ekspertai nurodė, kad vaiko poreikius ir norus atitiktų nustatyta konkreti bendravimo tvarka, reguliarūs susitikimai. Analogiška išvada yra duota ir dėl C. bendravimo su tėčiu.

Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė nedėjo pakankamai pastangų, kad jie abu kartu lankytųsi pas psichologą/psichoterapeutą ir sąmoningai mokytųsi pagarbaus bendravimo tarpusavyje ir bendravimo su jų ypač jautriu sūnumi. Ekstremaliai pakeitus vaikų gyvenamąją vietą ir nustačius bendravimą 50x50, reiškia, kad visi šeimos nariai atsidurs strese, kurį neišvengiamai reikėtų suvaldyti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad toks gyvenimo aplinkybių pasikeitimas nepadarytų jų sūnui M. ir dukrai C. dar daugiau žalos. Todėl teismas darė išvadą, kad išnagrinėjus bylą nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėčiu.

Teismas pažymėjo, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikai, stabilumas yra reikšmingas vaikų psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikai jau gyvena tam tikroje aplinkoje ir ne trumpą laiką, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai ir konkrečiu atveju ypač atidžiai dėl M. L. sveikatos. Iš bylos dokumentų matyti, kad C. ženklių sveikatos sutrikimų neturi, ji yra drąsi, išsako savo nuomonę. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad C. sakė, jog ji gali bendrauti ir su mama, ir su tėčiu, bet gyventi norėtų su mama.

Teismas nurodė, kad reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo laikytinas išvestiniu ir spręstinas tik išsprendus klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Išnagrinėjus bylą matyti, kad šiuo metu nėra įmanoma realiai vykdyti net (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutarties dėl bendravimo vaikų su tėčiu dėl M. sveikatos ypatumų. Dėl šios nutarties vykdymo, dėl jos sąlygų tikslinimo, šalys turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) K. L. prašo: panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį; netenkinus reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti reikalavimą dėl tėvų bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Reikalavimas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką nėra išvestinis reikalavimas, jis yra savarankiškas reikalavimas ir privalėjo būti išnagrinėtas. Teismas šio reikalavimo neišnagrinėjo nei teisiniu, nei faktiniu aspektu. Konstatavęs, kad teismo nutartis dėl bendravimo tvarkos nevykdoma, teismas vien minėtos išvados pagrindu privalėjo spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir priimti naują sprendimą dėl tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų vykdoma. Byla turi viešą interesą, todėl teismas turi veikti aktyviai užtikrindamas nepilnamečių vaikų teises į bendravimą su tėvu, nes prieš tai konstatavo, kad ši teisė yra pažeista. Pripažindamas, kad nustatyta bendravimo tvarka nevyksta, teismas nesiėmė priemonių jos pakeisti, neapgindamas nei vaikų, nei ieškovo teisėtų teisių ir interesų, nors pagal įstatymus ir suformuotą kasacinio teismo praktiką privalėjo tai daryti. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnį, reglamentuojantį prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, ir neveikimu, nenustatydamas bendravimo tvarkos pakeitimo, leido atsakovei ir toliau piktnaudžiauti motinos valdžia, eliminuodamas ieškovą iš dalyvavimo vaikų gyvenime.

Teismas nepasisakė, kodėl nesivadovavo VTAS išvada byloje. Vaiko teisių apsaugos tarnyba pritarė ieškovo ieškinio reikalavimui dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, siūlydama teismui pereinamojo laikotarpio sąlygas.

Teismų praktikoje nustatytas aplinkybes ieškovas įrodė, todėl teismo sprendimas, kuriuo atmestas reikalavimas pakeisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, yra nepagrįstas. Atmesdamas ieškinį teismas pažeidė materialiosios teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, suformuotą kasacinio teismo praktiką.

Ieškovas ieškinį grindė visiškai kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Ieškovas nesiekia įrodyti, kad motinos gyvenamoji aplinka neatitinka vaikų interesų, jis siekia įrodyti ir įrodymų gausa tai patvirtina, visų pirma, aplinkybę, kad motina kaltais veiksmais, darydama poveikį vaikams, psichologiškai smurtauja, eliminuodama ieškovą iš įstatymu jam deleguotų pareigų ir teisių. Antra faktinė aplinkybė, neatitinkanti vaikų gyvenimo sąlygų su motina, yra ta, kad motina neužtikrina vaikams jų poreikius atitinkančių sąlygų sveikatos srityje. Dėl atsakovės kaltės C. išgedo dantys. C. prireikė ilgo ir skausmingo gydymo, nes atsakovė neužtikrino vaiko dantų higienos. M. sveikatos problemos dėl viršsvorio, elgesio sutrikimų taip pat atsirado dėl atsakovės nepriežiūros, jos daromo psichologinio poveikio vaikui. Teismas pasisakė, kad atsakovė lankosi pas medicinos specialistus, tačiau tai ji daro pasirinktinai, neatsižvelgdama į šeimos gydytojo rekomendacijas, nederindama vaikų gydymo su ieškovu. Byloje nustatyta, kad pagal šeimos gydytojo siuntimus atsakovė nenuveža vaikų pas specialistus, ilgą laiką nenuvežė M. ištyrimui.

Vertindamas vaikų gyvenamosios vietos atitikimo sąlygas pas motiną, teismas koncentravosi į neesmines aplinkybes (motinos gyvenamąją vietą, užtikrinimą rutinines sąlygas), tačiau visiškai nevertino atsakovės daromo psichologinio poveikio, sukeliančio vaikams psichologines traumas dabartyje ir ateityje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vaiko saugumo užtikrinimas ir geriausių jo interesų apsauga yra stipresni argumentai už stabilumo principą. Nors aplinkos pastovumas yra svarbus vaiko psichologinei būklei, jis nėra absoliutus ir negali pateisinti situacijos, kai esama aplinka tampa nesaugi ar kenkia vaiko raidai.

Bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ribojimas bei vaikų nuteikinėjimas yra laikomi piktnaudžiavimu tėvų valdžia ir yra pakankamas pagrindas spręsti dėl gyvenamosios vietos pakeitimo (Nr. e3K-3-71-687/2020, Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nesutiktina su teismo vertinimu, kad 2024 m. teismo psichologinės ekspertizės aktais negalima vadovautis dėl praėjusio ilgo laiko. Toks teismo vertinimas yra neobjektyvus, nes ekspertizės aktuose nurodytos išvados yra paremtos gausia tyrimo medžiaga. Teismas neturi duomenų, kad išvados neatitinka šios dienos faktinių aplinkybių. Teismo sprendime pažymėta, kad C. VTAS specialistui ir šiuo metu yra išreiškusi palankią nuomonę dėl gyvenimo su ieškovu. Vaikai po atliktų ekspertizių nebuvo išklausyti tiesiogiai teisme, todėl ekspertizės aktai ir juose nurodytos išvados laikytinos vieninteliu objektyviu šaltiniu, atspindinčiu vaikų santykį su tėvais.

Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, tačiau nesutikimas su išvada privalo būti motyvuotas procesiniame sprendime. Spręsdamas apie ekspertizės išvadų neatitikimą šių dienų realijoms, teismas privalėjo motyvuoti ir nurodyti, kokie objektyvūs 2025-2026 m. įrodymai patvirtina, kad 2024 m. atliktų ekspertizių išvados yra pasenusios, neatitinkančios šios dienos faktinių aplinkybių. Byloje nėra vaikų apklausų, nėra jokių kitų ekspertizių, kurios būtų atliktos vėliau, nei 2024 metais, ar įrodymų, kurie prieštarautų ekspertizių išvadoms. Teismas neatliko CPK 218 straipsnyje nustatytos pareigos motyvuoti nesutikimą su ekspertizių išvadomis, dėl ko teismo išvados negali būti laikomos pagrįstomis.

Vertindamas, kad ekspertizės yra pasenusios, teismas privalėjo pasiūlyti šalims arba savo iniciatyva (šeimos bylose teismas yra aktyvus) paskirti pakartotines ekspertizes. Pakartotinių ekspertizių skyrimo pagrindas gali būti teismui kilusios abejonės dėl ekspertų išvados atitikimo šios dienos realijoms. Pakartotinės ekspertizės neskyrimas įrodo, kad teismui nekilo abejonių, jog išvados neatitinka šios dienos faktinės padėties.

Jei iš dalies dėl teismo aptartų įrodymų teismui kilo abejonių, ar ekspertizių išvados atitinka M. šios dienos situaciją, tai dėl C. teismas iš viso nėra pasisakęs ir nėra nurodęs, kad vaiko interesų neatitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo (apelianto) atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokios būtų patirtos. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Skundas iš esmės grindžiamas subjektyviu nesutikimu su teismo sprendimu ir pakartoja pirmosios instancijos byloje jau vertintus argumentus.

Teismas pagrįstai nustatė, kad gyvenamosios vietos keitimas pažeistų vaikų stabilumą, sukeltų emocinę žalą, neatitiktų jų interesų. Vaikų gyvenamosios aplinkos keitimas esant jų aiškiai išreikštai priešingai valiai, prieštarautų ne tik jų interesams, bet ir pažeistų jų teisę į emocinį saugumą.

Byloje esantys duomenys patvirtina aiškią, nuoseklią ir specialistų įvertintą vaikų poziciją. Vaikai aiškiai išreiškia norą gyventi su motina, atsisako bendrauti su tėvu, bendravimą su tėvu sieja su neigiamais emociniais išgyvenimais. Vaikų nuomonė išklausyta kompetentingų specialistų, užfiksuota oficialiuose dokumentuose ir atitinka jų amžių ir brandą.

Apeliantas nepagrįstai siekia iš naujo vertinti tuos pačius duomenis, nepateikdamas naujų reikšmingų įrodymų.

Bylos duomenys patvirtina, kad bendravimas nevyksta ne dėl atsakovės veiksmų, o dėl pačių vaikų emocinės reakcijos. Bandymas nustatyti bendravimą neatsižvelgiant į vaikų valią, prieštarautų jų interesams.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo)

Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

Iš apeliacinio skundo turinio nustatyta, jog ieškovas su skundžiamu sprendimu nesutinka visa apimtimi, vieni iš esminių jo nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas per daug orientavosi į vaikų esamos gyvenamosios vietos stabilumą ir buitines sąlygas, o nepakankamai įvertino galimą motinos psichologinį poveikį vaikams, jų ryšio su tėvu ribojimą, sveikatos priežiūros problemas, VTAS išvadą ir 2024 metų ekspertizių duomenis. Todėl, apelianto vertinimu, teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir materialiosios bei proceso teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų teikiamus argumentus ir paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, pateiktus motyvus ir padarytas išvadas, su tokiais apeliacinio skundo argumentais iš esmės sutinka.

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismo pareigos išsamiai ištirti ir įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, kokios ginčo sprendimui reikšmingos aplinkybės egzistuoja, svarba. Bylą nagrinėjančio teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti byloje esantys įrodymai bei šalių teikiami argumentai.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė nuo pat proceso pradžios akcentavo šalių vaikų aiškiai išreiškiamą nenorą bendrauti su tėvu, jo atstūmimą. Anot atsakovės, vaikai aiškiai išreiškia norą gyventi su motina, atsisako bendrauti su tėvu, bendravimą su tėvu sieja su neigiamais emociniais išgyvenimais. Šios savo pozicijos atsakovė laikėsi viso proceso metu, taip pat teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2022 m. birželio 8 d. priėmė nutartį, kuria patvirtino ieškovo K. L. ir atsakovės I. K. taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Šia nutartimi vaikų M. ir C. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaikų motina I. K., taip pat buvo nustatyta detali tėčio bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Byloje nėra ginčo, kad teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nevykdoma. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ilgą laiką trunkanti tiek ieškovo, tiek vaikų interesams prieštaraujanti situacija, jog šalių nepilnamečiai vaikai, pasak jų motinos, visiškai nenori bendrauti su tėvu, jo vengia, susitikimai nevyksta labai ilgą laiką. Susidariusias problemas šalys sprendžia rašomais skundais vienas kito atžvilgiu į įvairias institucijas. Šioje vietoje svarbu pažymėti, jog tokią situaciją dar 2024 metais prognozavo ekspertizę atlikę ekspertai, nurodydami, jog mamos daromas poveikis įtakos M. L. nuomonei neturi, bet jeigu toks mamos elgesys nesikeis, kas ir vyksta pastaruosius du metus, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas, kas galimai ir įvyko per pastaruosius du metus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti. Vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad tėvų priešprieša vykdant atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką dažnai yra tėvų tarpusavio nesutarimo padarinys, galintis sukelti itin sunkias pasekmes vaikui, pavyzdžiui, kartu su vaiku gyvenantis tėvas (motina), rodydamas vaikui begalinę šilumą, iš tikrųjų siekia, kad vaikas taptų visiškai lojalus jam, o atskirai gyvenantis tėvas (motina), siekdamas būti neatstumtas, vengia drausminti vaiką, taigi, vaikas gali likti be būtino suaugusiųjų vedimo, o tai gali lemti vaiko nepagarbų, manipuliatyvų elgesį ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto nepilnamečio vaiko M. L. 2025 metų lapkričio mėnesio VTAS situacijos vertinimo sprendimo matyti, kad nustatytas rizikos veiksnys: 25.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo daro neigiamą įtaką vaikui ir (ar) jo situacijai, ir (ar) santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą (nustatomas motinai), kad ji nesudaro sąlygų ir neužtikrina vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu jų tėvu. Apsaugos veiksnys: 28.1. vaiko atstovai pagal įstatymą suvokia situaciją, žino galimos pagalbos vaikui ir sau būdus ir imasi aktyvių veiksmų bei efektyvių priemonių situacijai keisti. Vaikų tėvas ieško būdų ir galimybių bendrauti su savo vaikais, dalyvauti jų gyvenime. Jis kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Vaikų tėvui jokie apribojimai bendravimui su vaiku nėra nustatyti. Apsaugos veiksnys: 28.4. kiti objektyvūs apsaugos veiksniai, kurie sumažina arba gali sumažinti nustatytų rizikos veiksnių įtaką vaiko saugumui. G. D. savivaldybės socialinių paslaugų centro duomenimis, šeima priima pagalbą. Bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais. Įvertinus visus duomenis daroma išvada, kad iš esmės situacija nesikeičia dėl tėvo ir sūnaus M. bendravimo. Tėvai tarpusavyje konstruktyviai nebendrauja ir nebendradarbiauja. Šiuo metu nėra duomenų, kad būtų siekiama atstatyti vaiko ryšį su tėvu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvų susitarimu patvirtinta tėvo bendravimo su vaikais tvarka ir K. L. laikina bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi M. L. šiuo metu nevykdoma. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, kad manytina, jog motinos veiksmai nėra pakankami padėti atkurti ir palaikyti ryšį su tėvu.

Šalių nepilnamečio vaiko C. L. VTAS situacijos vertinimo sprendime 2025 metų lapkričio mėnesį yra nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jos brolio M. sprendime. Pažymėta, kad iš esmės situacija nesikeičia dėl tėvo K. L. ir dukters C. bendravimo. Tėvai tarpusavyje konstruktyviai nebendrauja ir nebendradarbiauja. Šiuo metu nėra duomenų, kad būtų siekiama atstatyti vaiko ryšį su tėvu. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvų susitarimu patvirtinta tėvo bendravimo su vaikais tvarka šiuo metu nevykdoma. Motinos veiksmai nėra pakankami padėti vaikui palaikyti ryšį su tėvu.

2025 m. gruodžio 8 d. pagalbos plane pažymima, kad beveik metai kai vaikas (M.) nebesimoko mokykloje įprastu būdu, neina reguliariai į mokyklą. Rekomendacijas dėl emocijų valdymo, ribų laikymosi, vienodo auklėjimo galima būtų taikyti ir mokykloje, jeigu jis ją lankytų, jeigu būtų su juo kalbamasi, tačiau jis mokyklos reguliariai nelanko. Nebūna klasės valandėlėse. Vietoj matematikos pamokos berniukui būna tinklinio būrelis. Mamai buvo siūlytos kitos alternatyvos dėl kitų būrelių, bet mama nesutiko. Mergaitė yra vedama į mokyklą. Sunkumų dėl jos lankomumo, gebėjimų ar elgesio nėra stebima.

Bylos duomenys patvirtina, kad bylą nagrinėjant dar (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme buvo paskirtos ir atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės šalių nepilnamečiams vaikams M. L. ir C. L..

2024 m. balandžio 19 d. – gegužės 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje, atsakant į pateiktus klausimus, nurodoma, kad M. L. yra nustatytos psichinės būsenos diagnozės: (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)). M. L. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai: žingeidus, komunikalbilus, bendradarbiaujantis, pozityviai nusiteikęs. M. L. tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs – tai emociškai artimi ir reikšmingi jam asmenys, jis emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišęs ir stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio dėl išgyvenamo lojalumo konflikto. Ekspertizės akto 5 išvadoje nurodoma, kad M. L. gali išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais neutralioje aplinkoje (išsako norą gyventi tiek su mama, tiek su tėvu), tačiau dėl savo mažo amžiaus ir išgyvenamo lojalumo konflikto dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. M. L. abiejose aplinkose jaučiasi saugiai. Ekspertai pažymėjo, jog M. L. padidintas polinkis įtaigumui nenustatytas. Atkreipė dėmesį, kad vaikų savijautos/nuomonės iš esmės priklauso nuo suaugusiųjų, t. y. vaikai natūraliai, nesąmoningai perima žmonių, su kuriais gyvena, nuomones, įsitikinimus, savijautą, jauseną. Mamos daromas poveikis įtakos M. L. nuomonei neturi, bet jeigu toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas. Šiuo metu M. L. tėvų atstūmimo sindromo požymių nestebima. M. L. neįvardina jokių smurto patirčių. Abu tėvai M. L. yra vienodai reikšmingi, su abiem tėvais jis jaučiasi saugiai. Išvadoje nurodoma, kad psichologiniu požiūriu M. L. poreikius ir norus atitiktų nustatyta konkreti bendravimo tvarka (reguliarūs susitikimai) su atskirai gyvenančiu mama ar tėčiu. Vaizdo įrašuose bendraujant sūnui ir tėčiui tiesiogiai nėra stebimas M. L. nenoras būti/bendrauti su tėvu. Jo ryšys yra artimas, glaudus, prieraišus, šiltas saugus.

2024 m. vasario 9 d. – kovo 8 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje, atsakant į pateiktus klausimus, nurodoma, kad objektyvių duomenų apie C. L. nustatytus sveikatos sutrikimus negauta. C. L. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai: drąsi, atvira, komunikabili, bendradarbiaujanti, greitai besiadaptuojanti, pozityviai nusiteikusi. C. L. tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu yra kokybiškai tapatūs – tai emociškai artimi ir reikšmingi jai asmenys, ji emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišusi ir stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio dėl išgyvenamo lojalumo konflikto. C. L. gali išreikšti savarankišką nuomonę byloje aktualiais klausimais neutralioje aplinkoje (išsako norą gyventi tiek su mama, tiek su tėvu), tačiau dėl savo mažo amžiaus ir išgyvenamo lojalumo konflikto dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos ir/ar bendravimo tvarkos nustatymo. Ji abiejose aplinkose jaučiasi saugiai. C. L. padidintas polinkis įtaigumui nenustatytas. Pažymėjo, jog vaikų savijautos/nuomonės iš esmės priklauso nuo suaugusiųjų, t. y. vaikai natūraliai, nesąmoningai perima žmonių, su kuriais gyvena, nuomones, įsitikinimus, savijautą. Mamos daromas poveikis įtakos C. L. nuomonei neturi, bet jeigu toks mamos elgesys nesikeis, gali pradėti formuotis tėvų (tėvo) atstūmimas. Šiuo metu C. L. tėvų atstūmimo sindromo požymių nestebima. C. L. neįvardina jokių smurto patirčių. Abu tėvai C. L. yra vienodai reikšmingi, su abiem tėvais ji jaučiasi saugiai. Nutrūkus bendravimui su tėvu/motina sudaromos sąlygos C. L. neigiamoms nuostatoms tėvų atžvilgiu vystytis. Vaikų poreikius atitinka artimo, mylinčio, unikalaus ryšio turėjimas su tėvais, šiuo atveju – su tėvu. C. L. poreikius ir norus atitiktų nustatyta konkreti bendravimo tvarka (reguliarūs susitikimai) su atskirai gyvenančiu mama ar tėčiu. Vaizdo įrašuose nėra stebimas C. L. nenoras būti/bendrauti su tėvu. Jos ryšys yra artimas, glaudus, prieraišus, šiltas saugus.

Įvertinęs minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti vaikų gyvenamąją vietą, nėra pagrįsta visapusišku ir objektyviu byloje esančių įrodymų įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, iš esmės akcentavo tai, kad motina tinkamai rūpinasi vaikais, jų gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikai yra prie jos prisirišę, nori su ja gyventi, taip pat tai, kad vaikų gyvenamosios vietos pakeitimas galėtų sukelti jiems papildomą stresą. Tačiau toks įrodymų vertinimas neapima visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nebuvo visapusiškai ištirta ir įvertinta esminė bylai reikšminga aplinkybė – ar atsakovė, įgyvendindama tėvų valdžią, nepiktnaudžiauja ja ir nepažeidžia vaikų teisės palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar vaikų santykio su tėvu pablogėjimą ir dabartinį jų nenorą su juo bendrauti lėmė objektyvios aplinkybės, savarankiškai susiformavusi vaikų pozicija, tėvų tarpusavio konfliktas, ar tam turėjo įtakos motinos elgesys ir vaikų gyvenamoji aplinka. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių šalių vaikai nenori bendrauti su tėvu, kodėl susiformavo tokie sudėtingi vaikų ir tėvo tarpusavio santykiai, ar motinos (ne)sąmoningas elgesys neskatina tokio neigiamo vaikų elgesio ir požiūrio į tėvą formavimosi, ar motinos elgesys neveikia prieš vaikų interesus, ar nedaro žalos nepilnamečiams vaikams, jų psichikai, emocinei raidai ir panašiai.

Kaip teisingai nurodo apeliantas apeliaciniame skunde, jis ieškinį grindė ne vien tuo, jog motinos gyvenamosios sąlygos yra netinkamos, tačiau ir aplinkybėmis, susijusiomis su motinos elgesiu vaikų ir tėvo santykių kontekste, įskaitant galimą vaikų nuteikinėjimą prieš tėvą, jo eliminavimą iš vaikų gyvenimo bei vaikų emocinei būklei galintį turėti neigiamą poveikį elgesį, bei tai, jog motina neužtikrina vaikams jų poreikius atitinkančių sąlygų sveikatos srityje. Todėl vien aplinkybės, kad motina užtikrina vaikams gyvenamąją vietą, kasdienę priežiūrą ir kitus jų buitinius poreikius, savaime neleidžia daryti išvados, jog vaikų gyvenamoji aplinka visais aspektais atitinka jų geriausius interesus. Vertinant vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į fizines ir buitines sąlygas, bet ir į vaikų emocinę bei psichologinę aplinką, atsakovės elgesio įtaką vaikams bei galimą lojalumo konfliktą. Teismas nenustatė, ar vaikų dabartinis nenoras bendrauti su tėvu nėra susijęs su jų gyvenamojoje aplinkoje patiriamu motinos tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu, nors byloje esantys įrodymai sudarė pagrindą tokiai aplinkybei tirti. Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčui reikšmingų aplinkybių tinkamai neatskleidė ir neįvertino, todėl liko neatskleista bylos esmė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto argumentams dėl 2024 metais atliktų kompleksinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizių vertinimo. Vien laiko, praėjusio nuo ekspertizės atlikimo, faktas savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti joje nustatytas aplinkybes ar laikyti ekspertizės išvadas neatitinkančiomis dabartinės situacijos. Pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ekspertizės išvados nebeatspindi aktualios situacijos, privalėjo konkrečiai nurodyti, kokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais remiantis daroma tokia išvada. Vien abstrakti nuoroda į praėjusį laiką nėra pakankama, ypač kai byloje nėra vėlesnės ekspertizės ar kitų specialių žinių pagrindu atlikto vertinimo, kuris paneigtų ankstesnėse ekspertizėse nustatytas aplinkybes. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl 2024 metais atliktų ekspertizių išvadų aktualumo ar jų atitikties šiuo metu susiklosčiusiai vaikų situacijai, teismas turėjo imtis priemonių šioms abejonėms pašalinti ir, atsižvelgdamas į šeimos bylose taikomą aktyvaus teismo vaidmens principą, spręsti dėl papildomos arba pakartotinės ekspertizės skyrimo. Be to, teismas taip pat turėjo galimybę atliktose ekspertizėse pateiktų išvadų patikslinimui į teismo posėdį kviesti ekspertizių išvadas parengusius ekspertus. Išklausius ekspertus byloje būtų galima spręsti klausimą dėl papildomos psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės šalių vaikams reikalingumo, siekiant nustatyti vaikų psichologinę būseną, vaikų kategoriško priešiškumo ir nusistatymo nebendrauti su tėvu priežastis, ar jie nėra (ne)sąmoningai veikiami motinos dėl neigiamo požiūrio į tėvą.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, abejodamas 2024 metais atliktų ekspertizių išvadų aktualumu šalių sūnaus M. atžvilgiu, tokio vertinimo apskritai nepagrindė dukros C. atžvilgiu. Teismas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar byloje esančių įrodymų, kurie leistų spręsti apie dukros santykį su abiem tėvais, jos emocinę būklę ar aplinkybes, dėl kurių jos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu galėtų neatitikti jos geriausių interesų. Taigi, teismo sprendime nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu neatitiktų jos geriausių interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepakankamai išsamiai ištyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės tinkamu vaikų sveikatos priežiūros ir jų sveikatos poreikių užtikrinimu, ypatingai šalių sūnaus M. atžvilgiu, nors šios aplinkybės buvo reikšmingos vertinant atsakovės tėvų valdžios įgyvendinimą ir vaikų gyvenamosios vietos atitiktį jų geriausiems interesams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, jog, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tikslinga išklausyti šalių nepilnamečius vaikus tiesiogiai teisme. Vaikai yra pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti savo pažiūras juos tiesiogiai liečiančiais klausimais, todėl jų nuomonė nagrinėjamoje byloje yra reikšminga sprendžiant dėl jų gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėtina, kad šioje byloje reikšminga ne tik nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikai pageidauja gyventi, ar jie šiuo metu nori bendrauti su tėvu, bet ir išsiaiškinti jų pozicijos susiformavimo aplinkybes bei priežastis. Todėl vaikų išklausymas šiuo atveju yra būtinas ne vien jų formaliai nuomonei nustatyti, bet ir siekiant įvertinti, ar jų išreiškiama pozicija yra savarankiška, ar ją lemia objektyvios aplinkybės, tėvų tarpusavio konfliktas, lojalumo konfliktas, ar galimas motinos tiesioginis ar netiesioginis poveikis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat nepagrįstai suabsoliutino vaikų esamos gyvenamosios aplinkos stabilumo reikšmę. Sutiktina su apeliantu, kad vaikų aplinkos stabilumas nėra absoliutus principas ir negali būti vertinamas atsietai nuo kitų geriausius vaikų interesus apibrėžiančių aplinkybių. Jeigu esama gyvenamoji aplinka neužtikrina visaverčio vaikų ryšio su kitu iš tėvų, o egzistuoja pagrįstų abejonių dėl tokios situacijos susiformavimo priežasčių ir galimo vieno iš tėvų poveikio vaikams, vien aplinkos pastovumas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nekeisti vaikų gyvenamosios vietos.

CK 3.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, todėl ji negali būti naudojama priešingai vaikų interesams. Jei tėvai (tėvas ar motina), nesant tam jokio pagrindo, savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, vaiko paėmimas iš to tėvo (motinos), kuris (kuri) savo tėvų valdžią panaudoja priešingai vaikų interesams, nuteikinėja vaikus prieš skyrium gyvenantį vieną iš tėvų. Nagrinėjamu atveju ši teisės norma yra reikšminga sprendžiant ginčą.

Spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik tai, ar atsakovė tinkamai rūpinasi vaikais ir užtikrina jų kasdienių poreikių tenkinimą, bet ir tai, ar ji tinkamai vykdo CK 3.170 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą nekliudyti vaikams bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ir užtikrinti jo galimybę dalyvauti vaikų auklėjime. Šių aplinkybių neištyrus ir neįvertinus, nebuvo pagrindo visapusiškai spręsti, ar atsakovė tinkamai įgyvendina tėvų valdžią ir ar nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su ja atitinka geriausius vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs atsakovės pareigos užtikrinti vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu vykdymo ir šios pareigos vykdymui reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo)

CK 3.175 straipsnis numato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pasikeitus aplinkybėms, vaiko tėvas ar motina gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 1-3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad reikalavimas nustatyti bendravimo su vaikais tvarką nėra išvestinis reikalavimas, jis yra savarankiškas reikalavimas ir privalėjo būti išnagrinėtas. Teismas šio reikalavimo neišnagrinėjo nei teisiniu, nei faktiniu aspektu. Konstatavęs, kad teismo nutartis dėl bendravimo tvarkos nevykdoma, teismas vien minėtos išvados pagrindu privalėjo spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir priimti naują sprendimą dėl tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos, ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. Viešojo intereso, taigi, ir vaiko, interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobūdžio šeimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi, ir viešąjį interesą, atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pasisakant dėl išvestinio reikalavimo nurodytina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „išvestinis reikalavimas“ teisės aktuose nėra tiesiogiai įtvirtinta. Sąvoka „išvestinis“ reiškia kažką, kas yra išvestas iš kito („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ [interaktyvus] http://lkiis.lki.lt/). Teismų praktikoje sąvoka „išvestinis reikalavimas“ yra vartojama apibūdinti reikalavimui, kurio nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-695/2020). Išvestiniu reikalavimu gali būti pripažintas tiek reikalavimas, kuris negali būti savarankiško ieškinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pobūdį galintis būti savarankiško ieškinio dalyku, tačiau, vertinant jį konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas jį tenkinti, atsižvelgiant į konkrečioje byloje pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-127-781/2020; 2021 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-130-464/2021).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo nėra išvestinis, tuo labiau, kad buvo prašoma nustatyti (pakeisti) 50x50 vaikų bendravimo su tėvais tvarką, šis reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) ir gali būti nagrinėjamas nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tenkinamas, ar atmetamas. Konstatavus, kad ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka faktiškai nėra vykdoma, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti, kokia bendravimo tvarka konkrečiu atveju geriausiai atitiktų vaikų interesus ir sudarytų realią galimybę skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti vaikų gyvenime bei juos auklėti.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs ieškinio reikalavimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, ir nenustatęs, kokia bendravimo tvarka konkrečioje situacijoje galėtų būti realiai įgyvendinama, neužtikrino CK 3.175 straipsnyje įtvirtinto vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo teisės palaikyti nuolatinį ir tiesioginį tarpusavio ryšį įgyvendinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįsigilino į nagrinėjamo ginčo esmę, neatskleidė visų bylos aplinkybių, netyrė, dėl kokių priežasčių šalių vaikai nenori bendrauti su tėvu, kodėl susiformavo tokie sudėtingi vaikų ir tėvo tarpusavio santykiai, ar motinos (ne)sąmoningas elgesys neskatina tokio neigiamo vaikų elgesio ir požiūrio į tėvą formavimosi, ar motinos elgesys neveikia prieš vaikų interesus, ar nedaro žalos nepilnamečiams vaikams, jų psichikai, emocinei raidai. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo išvestiniu ir dėl šios priežasties šio reikalavimo išvis neišnagrinėjo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, todėl naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi bei perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Anksčiau paminėtus klausimus išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, nes tokia situacija prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

Kadangi anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje stadijoje nespręstinas, dėl šalių turėtų visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini)sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.