Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo, palūkanų pritiesimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur skolą (nepagrįstai gautas lėšas) ir 17,64 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 017,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2025 m. kovo mėnesio pradžioje (tikslios datos nurodyti negali) ieškovas ir atsakovas, veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, žodžiu susitarė dėl statybos rangos darbų atlikimo - atsakovas turėjo įrengti sanitarinį mazgą, tai yra grindis, hidroizoliaciją ir suklijuoti plyteles, o ieškovas už sanitarinio mazgo įrengimo darbus įsipareigojo sumokėti atsakovui 1 000 Eur. Ieškovas 2025 m. kovo 11 d. pervedė atsakovui 1 000 Eur avansą, atsakovas patvirtino, jog avansą gavo. Papildomai šalys susirašė dėl atliktinų darbų kokybės, atsakovas patvirtino, jog tikrai padarys ir jokių problemų su darbų kokybe nebus. Atsakovas, gavęs avansą darbų vykdyti nepradėjo ir nieko neatliko. Ieškovas telefonu skambino atsakovui dėl darbų atlikimo arba avanso grąžinimo, tačiau atsakovas neatvyko atlikti darbų, sumokėto avanso negrąžino. SMS žinute 2025 m. gegužės 23 d. ieškovas persiuntė atsakovui informaciją apie ieškovo atliktą avansinį mokėjimą ir pareikalavo iki 2025 m. gegužės 26 d. gražinti avansą, įspėjo, jog jo negrąžinus, bus perduota skolos išieškojimui. 2025 m. birželio 21 d. ieškovas papildomai pranešė atsakovui, jog jį jau perdavė teismui dėl skolų, susijusių su atsakovo skola įmonėms, liko tik ieškovui negrąžinto 1 000 Eur atidavimo į teismą klausimas. Įspėjo, jog jeigu atsakovas nenori, kad ir dėl šios sumos nebūtų atiduota į teismą, jis turi grąžinti gautą avansą. Atsakovas į ieškovo raginimą nereagavo, todėl siekdamas apginti savo pažeistas teises ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas visiškai klaidina teismą, nurodydamas, kad neva šalys žodžiu susitarė dėl statybos darbų atlikimo - sanitariniame mazge esančių plytelių išardymo ir naujų plytelių klijavimo. Argumentuoja, jog priešingai nei nurodo ieškovas, šalys susitarė dėl stogo išlipimo darbų atlikimo ir būtent šis darbo frontas netgi nurodytas paties ieškovo į bylą pateiktuose fotonuotraukose. Paaiškino, kad už ieškovo pervestus 1 000 Eur atsakovas atliko karkaso montavimo darbus, apšildymo, dailylenčių sukimo darbus, atliko lango ir išėjimo durų suformavimą, iš vidaus uždėjo vatą ir susuko du sluoksnius gipso kartono lakštų. Nurodo, kad ieškovo pervedimas atliktas bendrai tiek už darbus, tiek už medžiagas, kurias atsakovas faktiškai naudojo objekte, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pervesta 1 000 Eur suma yra be pagrindo įgytas turtas. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai ir yra daug nuo jo nukentėjusių asmenų, toks jo elgesys, kuomet sumokama ir pavedime nenurodoma jokia paskirtis, o vėliau reikalaujama grąžinti kaip be pagrindo įgytas lėšas, yra ne vienkartinis. Vien tarp šalių yra užvestos net 3 bylos iš esmės esant vienodoms aplinkybėms ir formuojant identiškus reikalavimus, bet skirtingomis sumomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovas įrodė susitarimą, kad atsakovas turėjo atlikti sanitarinio mazgo įrengimo darbus – išardyti senas plyteles, padaryti hidroizoliaciją ir suklijuoti naujas plyteles, tačiau darbų neatliko, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teigia, kad priešingai nei nustatė teismas, byloje nėra duomenų ir įrodymų, dėl minėtų darbų susitarimo. Nurodo, kad atsakovas nuosekliai teigė, kad šalys susitarė dėl stogo išlipimo darbų atlikimo, būtent šis objektas ir darbų frontas nurodytas pateiktose nuotraukose, kurios buvo fiksuotos avanso mokėjimo laikotarpiu. Teigia, kad jei šalys būtų susitariusios dėl sanitarinio mazgo, tokios aplinkybės turėtų būti nurodytos šalių susirašinėjime.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, kurie patvirtina atsakovo atsikirtimų į ieškinį pagrįstumą. Nurodo, kad liudytojų parodymai, laikytini netiesioginiais įrodymais, kurie didžiąja apimtimi patvirtina atsakovo dėstomas aplinkybes, kad jis atliko karkaso montavimo darbus, apšildymo, dailylenčių sukimo darbus, atliko lango ir išėjimo durų suformavimą, iš vidaus uždėjo vatą ir susuko du sluoksnius gipso kartono lakštų. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad išsamumo liudytojų paaiškinimuose trūksta, tačiau itin smulkmeniškai nurodyti kiekvieno atsakovo atliktą darbą būtų neįmanoma. Mano, kad liudytojų parodymų visuma patvirtina, jog atsakovas atliko kitus, nei ieškovo nurodytus darbus. Pažymi, kad atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ir D. B. susitarimas niekada nebuvo žinomas, be to D. B. neatliko jokių 17 lofto išlipimo darbų.

Pirmosios instancijos teismo analizuoti įrodymai dėl rangos darbų, elektroninio susirašinėjimo neįrodo ieškovo nurodomo susitarimo dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir nepaneigia atsakovo nurodomo susitarimo. Pažymi, kad atsakovas niekada neneigė, jog darbus atliko pagal uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio loftai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ užsakymus. Pažymi, kad buto ardymo ir elektros darbai bei plytelių klijavimo darbai nėra susiję su šioje byloje ginčijama suma, nes už šiuos darbus prievolę apmokėti turėjo kiti subjektai, ne atsakovas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovo pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ir mažosios bendrijos „Mano Erlonesos statyba“ sutartį dėl pilnos vidaus apdailos įrengimo, aplinkos tvarkymo ir stogo darbų objekte, tačiau pažymi, kad pats objektas priklauso ieškovui, todėl nėra aišku, koks yra ryšys tarp ieškovo ir minėtos sutarties, be to, ieškovas patvirtino, kad turėjo būti keičiamas projektas, todėl atsirado poreikis perdaryti išlipimus (jų buvo trys).

Nurodo, kad prieš pat paskutinį teismo posėdį ieškovas pateikė sutartį, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ ir mažosios bendrijos „Mano Erlonesos statyba“. Dėl to atsakovo atstovas prašė kviesti liudytoju mažosios bendrijos „Mano Erlonesos statyba“ vadovą, siekiant išsiaiškinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes. Tačiau teismas šio prašymo netenkino, taip užkirsdamas kelią atsakovui įrodinėti savo atsikirtimus ir pažeisdamas rungimosi principą. Kadangi atsakovas gavo lėšas susitarimo pagrindu ir yra faktiškai atlikęs statybos darbus, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas nepagrįstai gavo 1 000 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nepagrįstai nusprendė, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl sanitarinio mazgo įrengimo darbų. Atsakovo teigimu, šalys susitarė ne dėl sanitarinio mazgo, o dėl stogo išlipimo darbų atlikimo, atsakovas darbus atliko ir ieškovo pavedimas 1 000 Eur sumai buvo atliktas už darbus ir medžiagas. Pažymi, kad atsakovo atstovas prašė kviesti liudytoju mažosios bendrijos „Mano Erlonesos statyba“ vadovą, siekiant išsiaiškinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tačiau teismas šio prašymo netenkino, taip užkirsdamas kelią atsakovui įrodinėti savo atsikirtimus ir pažeisdamas rungimosi principą.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes procesiniuose dokumentuose nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl rangos darbų atlikimo, tačiau ieškovo teigimu atsakovas įsipareigojo įrengti sanitarinio mazgo rengimo darbus, o atsakovo teigimu, šalys iš tiesų susitarė dėl stogo išlipimo darbų atlikimo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2025 m. kovo 11 d. pervedė atsakovui 1 000 Eur, nenurodant mokėjimo paskirties. Šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2025 m. kovo 10 d. kreipėsi į ieškovą, klausdamas ar bus sumokėti avansai. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo, jog 1 000 Eur avansas buvo perduotas prievolei įvykdyti pagal šalių sudarytą rangos sutartį (skiriasi tik sudaryto žodinio susitarimo pobūdis dėl statybos darbų), pirmosios instancijos teismas pritarė ieškovo argumentams, jog nagrinėjamu atveju gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

Pirmiausia, pažymėtina, kad Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2014). Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų; faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020).

Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, subsidiariai gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, ieškinio dalyką ir pagrindą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nevertino, ar šiuo atveju nėra galimybės apginti galimai ieškovo pažeistų teisių netaikant subdsidiaraus instituto – nepagrįsto praturtėjimo. Pirmiausia, būtina pažymėti tai, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, kad 1 000 Eur suma atsakovui buvo perduoda, vykdant tarp šalių sudarytą žodinę rangos sutartį (skiriasi tik šalių nurodytas rangos sutarties dalykas) - ieškovas ieškinyje nurodo, kad šalys žodžiu susitarė, jog už sanitarinio mazgo įrengimo darbus ieškovas sumoka atsakovui 1000 Eur, o atsakovas laikosi pozicijos, kad už ieškovo pervestus 1 000 Eur, žodinės rangos sutarties pagrindu, atsakovas atliko karkaso montavimo darbus, apšildymo, dailylenčių sukimo darbus, atliko lango ir išėjimo durų suformavimą, iš vidaus uždėjo vatą ir susuko du sluoksnius gipso kartono lakštų (stogo išlipimo darbai). Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčo dalykas - 1 000 Eur suma, kuri buvo perduota atsakovui, yra kylanti iš tarp šalių sudarytos rangos sutarties, dėl kurios apimties ginčo taip pat nėra – tiek ieškovas, tiek ir atsakovas nurodo, kad šalys susitarė dėl 1 000 Eur vertės darbų atlikimo.

Minėtų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šalis dėl ginčo dalyko (1 000 Eur ieškovo sumokėtos sumos atsakovui) siejo šalių sudarytos žodinės rangos sutarties teisiniai santykiai ir tokia aplinkybė eliminuoja be teisinio pagrindo įgyto turto instituto nagrinėjamoje byloje taikymą (nutarties 15 pastraipa). Pažymėtina, kad nors ieškovas ieškinyje nurodo Kasacinio teismo praktiką jog vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019), tačiau šiuo atveju remiantis šalių paaiškinimais nustatyta, kad ginčo dalykas – 1 000 Eur suma buvo perduota ne be pagrindo ar nesent prievolės – ginčo suma buvo išmokėta sutarties pagrindu atsakovui už tam tikrų rangos darbų atlikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 11-17 punktuose, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį jame nurodytos teisinės kvalifikacijos pagrindu, nepakankamai atsižvelgė į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, be kita ko pažymint, jog teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka ex officio (pagal pareigas), vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių kilęs ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš sutarties, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti klausimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovo atžvilgiu, kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar atsakovo atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė pagal visas civilinės atsakomybės kilimo sąlyga, darytina išvada, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista.

Kita vertus, sutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių nurodytas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių sudarant rangos sutartį nebuvo raštu sutarta dėl atliktinų darbų pobūdžio, kokius darbus turėjo atlikti atsakovas, nepatvirtina ir kiti bylos tiesioginiai įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, į tai, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai tiesiogiai nepatvirtina, kokie iš tiesų rangos darbai buvo sutarti atlikti, pažymėtina, kad Lietuvos civiliniame procese taikytinas ne didesnės tikimybės, o pagrįsto įsitikinimo įrodinėjimo standartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-933/2026). Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-403/2026). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas teigdamas, jog stogo išlipimo įrengimo darbus iš tiesų atliko ne atsakovas, o kitas rangovas, pateikė į bylą 2025 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartį, sudarytą tarp užsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, atstovaujamos ieškovo ir rangovės mažosios bendrijos „Mano erlonesos statyba“, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo ginčo pastate atlikti, be kita ko stogo rangos darbus. Iš pateikto sutarties priedo Nr. 4 matyti, kad šalys susitarė dėl stogo terasos be medžiagų, skardinimo, turėklų, hidroizoliacijos įrengimo ir dėl išlipimo karkaso montavimo darbų. Byloje pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga patvirtina, kad minėtos Bendrijos vadovas 2025 m. lapkričio 26 d. išsiuntė ieškovui laišką su stogo nuotrauka, kuriame matyti, jog išlipimas ant stogo yra uždengtas OSB plokšte ir plėvele, kita vertus, byloje taip pat su šalių susirašinėjimu pateikta 2025 m. kovo 11 d. nuotrauka, kuriame taip pat matyti, jog ant stogo jau buvo atliekami rangos darbai, matyti kopėčios, OSB plokštė, ruberoidas, kas atsakovo vertinimu patvirtina, jog jis gavęs iš ieškovo 1 000 Eur sumą atliko rangos darbus, įsigijo būtinas meždiagas. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių prieštaringumą, sutiktina su atsakovu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo apklausti rangovės mažosios bendrijos „Mano erlonesos statyba“ vadovą dėl faktiškai atliktų darbų, kuris be kita ko pasirašė, minėtą rangos sutartį, nesudarė galimybės pašalinti visų abejonių, kokius darbus minėta rangovė faktiškai atliko, tai yra ar naujai atliko stogo išlipimo įrengimo darbus ar tai buvo anksčiau atliktų darbų rekonstrukcija, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat turėtų esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuo atveju, jei pagal pateiktus byloje įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui šiuo pagrindu spręstina atsižvelgiant į du kriterijus: 1) neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, bei 2) procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-469/2023, 34 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bylos esmė nebuvo tinkamai atskleista, tai yra pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nesprendė dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovo atžvilgiu. Dėl šių aplinkybių nutariama pirmosios teismo instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kadangi byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.