Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo išvada, jeigu ji grindžiama vien tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vizualiai neužfiksavo akivaizdžių defektų, yra nepagrįsta. Toks vertinimas neatitinka nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymo turinio, nei bylos faktinių aplinkybių. Ieškovas niekada neįrodinėjo vien vizualiai matomo defekto. Ieškovas įrodinėjo, kad pjaunamoji realiomis darbo sąlygomis negalėjo atlikti pagrindinės funkcijos. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad pats teismas anksčiau pripažino specialisto išvados reikšmę bylai. Ieškovo 2026 m. balandžio 10 d. prašyme atidėti teismo posėdį buvo nurodyta, kad ankstesnio teismo posėdžio metu byla buvo atidėta būtent tam, kad ieškovui būtų sudaryta galimybė pateikti specialisto išvadą dėl ginčo objekto techninės būklės bei gedimų priežasčių. Taigi pats teismas iš pradžių pripažino tokio įrodymo reikšmingumą ir būtinumą tinkamam bylos išnagrinėjimui. Tačiau vėliau, gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ komunikaciją ir specialisto išvadą, pirmosios instancijos teismas nepašalino tarp jų esančių prieštaravimų ir neapklausė šios išvados rengime ar komunikacijoje dalyvavusių asmenų.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad ieškovas nepateikė defektų akto ar ekspertizės. Toks vertinimas neatsižvelgia į konkrečią bylos situaciją. Gedimas paaiškėjo kukurūzų pjovimo sezono metu, kai darbai negalėjo būti atidėti neapibrėžtam laikui. Ieškovas apie gedimą atsakovą informavo nedelsdamas, vėliau su atsakovu bendravo pakartotinai ir prašė jo bendradarbiauti bei atvykti apžiūrėti pjaunamosios. Atsakovui nebendradarbiaujant ir neatvykstant, ieškovas buvo priverstas imtis veiksmų, kad sumažintų nuostolius ir tęstų ūkinę veiklą. Todėl ieškovo atlikti remonto veiksmai negalėjo būti automatiškai vertinami kaip įrodinėjimo naštos neįvykdymas ar kaip pagrindas paneigti pardavėjo atsakomybę. Priešingai, būtent atsakovas, gavęs informaciją apie gedimą ir žinodamas, kad ginčas gali kilti dėl jo parduoto daikto kokybės, turėjo būti aktyvus: atvykti apžiūrėti technikos, užfiksuoti jos būklę, inicijuoti specialisto apžiūrą, teikti įrodymus dėl tariamo netinkamo naudojimo ar dėl tariamo svetimkūnio patekimo. Atsakovas to nepadarė.

Pirmosios instancijos teismo argumentacija nepagrįstai sutapatino ieškovo pareigą pagrįsti daikto neatitiktį kokybės reikalavimams su pareiga paneigti visas teorines atsakovo nurodytas gedimo alternatyvas. Ieškovas neprivalėjo įrodinėti, kad į reduktorių nepateko akmuo, kad operatorius nevažiavo per greitai, kad remontas neturėjo jokios įtakos ar kad nebuvo jokių kitų hipotetinių gedimo priežasčių. Šios aplinkybės buvo atsakovo atsikirtimų pagrindas, todėl jas turėjo įrodyti atsakovas.

Atsakovo pirkimo dokumentai, sąskaitos, mokėjimo dokumentai, remonto ar detalių užsakymo dokumentai yra atsakovo veiklos dokumentai. Ieškovas nebuvo šių sandorių šalis, neturėjo prieigos prie atsakovo apskaitos ir objektyviai negalėjo savarankiškai gauti dokumentų, patvirtinančių, kokias dalis atsakovas pirko ar keitė iki ginčo technikos pardavimo. Todėl teismo atsisakymas išreikalauti tokius dokumentus faktiškai paliko ieškovą be galimybės įrodyti aplinkybes, kurios galėjo būti patvirtintos tik atsakovo turimais įrodymais. Toks pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitiko įrodymų sąsajumo ir leistinumo vertinimo taisyklių..

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, vertindamas ieškovo veiksmus po gedimo. Ieškovo atlikti remonto veiksmai iš esmės įvertinti ieškovo nenaudai, tarsi pats remonto faktas paneigtų pardavėjo atsakomybę ar sudarytų pagrindą laikyti, kad gedimo kilmė nebeįrodoma. Toks vertinimas neatitinka nei protingumo, nei sąžiningumo principų.

Pardavėjas, kuris gavęs pranešimą apie gedimą atsisako bendradarbiauti, negali vėliau remtis tuo, kad pirkėjas, siekdamas išvengti dar didesnių nuostolių, ėmėsi skubių veiksmų. Materialinės teisės požiūriu reikšminga tai, kad pirkėjas neprivalo pasyviai laukti ir didinti nuostolių vien tam, kad pardavėjas vėliau negalėtų ginčyti defekto. Kai gedimas pasireiškia sezono įkarštyje, o pardavėjas nebendradarbiauja, pirkėjo pareiga elgtis protingai ir mažinti nuostolius negali būti paverčiama argumentu prieš patį pirkėją.

Kainos sumažinimo tikslas yra atkurti sutartinę pusiausvyrą: pirkėjas neturi mokėti visos kainos už daiktą, kuris neatitinka kokybės reikalavimų ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Šiuo atveju ieškovo patirtos išlaidos buvo tiesiogiai susijusios su netinkamos kokybės daikto pasekmėmis.

Ieškovo vertinimu, tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, turėjo būti konstatuota, kad ieškovui parduota kukurūzų pjaunamoji neatitiko kokybės reikalavimų, nes realiomis darbo sąlygomis negalėjo atlikti pagrindinės funkcijos. Atsakovas neįrodė, kad šis neatitikimas atsirado dėl ieškovo kaltės, netinkamo naudojimo, netinkamo remonto, trečiųjų asmenų veiksmų ar kitų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių.

Ginčas byloje kilo tik dėl kukurūzų pjaunamosios, kurią atsakovas buvo įsigijęs dar 2022 m. rugsėjo 5 d. už 17 500 Eur sumą, PVM nebuvo mokamas dėl prekybos tarp ES šalių. Tačiau kukurūzų pjaunamoji nuo įsigijimo buvo naudojama, ji veikė tinkamai. Atsižvelgiant į naudojimo terminą, kiekvienais metais žemės ūkio technikos agregatai nuvertėja, todėl 2025 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu kukurūzų pjaunamoji kaina siekė ne daugiau kaip 10 000 Eur. Byloje atsakovas teismui buvo pateikęs net nuorodą į vaizdo įrašą, kuriame fiksuojama, jog kukurūzų pjaunamoji veikia tinkamai.

Apeliantas nutyli tai, kad jis 2025 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku patvirtino, jog įsigytiems agregatams bus reikalingas remontas, todėl ir sandorio kaina nuo 229 000 Eur buvo sumažinta iki 200 000 Eur. Tai yra didelė suma, iš esmės kompensuojanti visas apelianto išlaidas, kurias jis turėjo patirti ruošdamas techniką sezoniniam darbui.

Apeliantas nutyli ir tai, kad su kukurūzų pjaunamąja buvo atliekami pjaunamosios modifikacijos pakeitimo darbai dar iki kukurūzų pjovimo sezono pradžios. 2025 m. rugsėjo 23 d. apeliantas vykdė virinimo darbus, dėl ko išsimagnetino volas. Būtent 2025 m. rugsėjo 23 d. apeliantas paskambino atsakovui ir nurodė, kad, atliekant suvirinimo darbus, sugedo magnetinis volas. Virinimo darbai atsakovui sukėlė nusistebėjimą, todėl atsakovas pasiteiravo, kokius virinimo darbus ieškovas atlieka. Buvo gautas paaiškinimas, kad apeliantas sugalvojo, kaip patobulinti kukurūzų pjaunamąją tam, kad kukurūzai geriau judėtų link smulkintuvo, t. y. buvo prailginti kukurūzų pjaunamosios peiliai (šakutės), su kuriais kukurūzai yra stumiami prie smulkintuvo. Prailginus kukurūzų pjaunamosios peilius (šakutes) į smulkintuvą yra paduodama daug didesnė kukurūzų masė, nei tai numatyta kukurūzų pjaunamosios techninėje specifikacijoje.

Galbūt siekdamas suklaidinti teismą, apeliantas nurodo, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistai nurodė, jog kukurūzų pjaunamosios remontas kainuos daugiau nei kukurūzų pjaunamoji, ir neva ši išvada buvo pateikta net neapžiūrėjus gedimo, nežinant faktinių įvykio aplinkybių. Svarbu tai, kad tokios apelianto pozicijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatvirtino, tai yra tik paties apelianto keliama prielaida siekiant pagrįsti ieškinyje nurodytas aplinkybes t. y. pateisinti priimtą sprendimą įsigyti daug naujesnę kukurūzų pjaunamąją.

Svarbu tai, kad apeliantas nenurodė ir negalėjo paaiškinti, kaip veikė kukurūzų pjaunamoji prieš jo paties atliktus virinimo darbus. Akivaizdu, kad kiekvienas atidus asmuo, įsigijęs daiktą, pirmiausia jį išmėgina, patikrina, kaip daiktas veikia, ir tik įsitikinęs parduoto daikto kokybe atlieka kitus darbus (kaip nurodė apeliantas, tobulinimo darbus). Šiuo atveju apeliantas turėjo įrodyti, kad jo įsigyta kukurūzų pjaunamoji neveikė tinkamai nuo įsigijimo momento, tačiau dabartinėje situacijoje apeliantas savavališkai atliko kukurūzų pjaunamosios modifikavimo darbus, tai neabejotina turėjo įtakos kukurūzų pjaunamosios darbui, ir dėl savo atliktų veiksmų dabar siekia sumažinti sandorio kainą.

Nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat su argumentais, kad teismas nesurinko įrodymų, nepašalino prieštaravimų tarp esamų įrodymų, nenustatė tikrųjų ginčo aplinkybių, todėl buvo padaryti procesiniai ir materialinės teisės pažeidimai. Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad apelianto netenkina teismo priimtas sprendimas ar atlikti procesiniai veiksmai, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, kad byloje nebuvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, todėl buvo padarytas procesinės teisės pažeidimas, nurodo, kad apeliantas ignoruoja CPK 323 straipsnio nuostatas, kurios numato, jog teismas manydamas, jog byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Būtent teismas, susipažinęs su ieškiniu ir jo priedais, atsiliepimu ir jo priedais, įvertinęs ginčo aplinkybes, priėmė nutartį, kad byla turi būti nagrinėjama teismo posėdyje, neatliekant papildomų pasirengimo veiksmų.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad CPK 225–233 straipsniai įtvirtina imperatyvą teismui nustatyti pasirengimo procedūrą skiriant parengiamąjį teismo posėdį ar nustatant pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu. Ginčo esmė yra konkreti ir aiški, ieškinys pareikštas dėl sandorio kainos sumažinimo, faktinių aplinkybių kiekis yra minimalus, todėl parengiamojo posėdžio skyrimas ar nustatymas, kad posėdžiui turi būti pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, iš esmės būtų prieštaravęs proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.

Pasisakydamas dėl argumentų, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmė siurprizinę nutartį, byloje nebuvo suformuluotas įrodinėjimo dalykas, neišaiškinta įrodinėjimo našta, o jos nagrinėjimo metu atmesti ir prašymai dėl liudytojų apklausos, pažymi, kad abi šalys buvo atstovaujamos teisininkų, kuriems yra žinoma įrodinėjimo našta, įrodinėjimo dalykas ir atsakomybė, kuri gali būti taikoma pateikus pavėluotus prašymus. Šalys dar iki kreipimosi į teismą dienos ginčą sprendė pretenzijų būdu, raštuose išdėstydamos savo poziciją ir argumentus. Šalys aktyviai naudojosi CPK numatytomis teisėmis ir teikė teismui, jų nuomone, svarbius įrodymus, kurie teismo buvo įvertinti ir išnagrinėti. Be to, pats apeliantas pirmojo teismo posėdžio metu (2026 m. kovo 25 d.) teikė prašymus dėl specialisto išvados, kukurūzų pjaunamosios techninės istorijos gavimo, liudytojų apklausos, ir teismas visus prašymus vertino, sudarė galimybę apeliantui pateikti specialisto išvadą ir kitus norimus dokumentus. Apeliantas teismui teikė ir rašytinius paaiškinimus, todėl apeliantas įrodinėjimo pareiga naudojosi aktyviai. Taip pat minėto posėdžio metu buvo nuspręsta kaip liudytoją apklausti R. S., todėl įrodinėjimui nebuvo sudarytos jokios kliūtys.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą atsisakydamas apklausti ieškovo prašomus liudytojus, nurodo, kad apeliantas taip ir nesugebėjo nurodyti, kokias aplinkybes liudytojas A. Ž. galėtų patvirtinti ar paneigti, nei jas nurodė atsakovas. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti minėtą liudytoją, nes jis nedalyvavo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu, jam nėra žinoma, kas buvo tariamasi, apie ką ginčo šalys kalbėjo.

Apeliantas apeliaciniu skundu tvirtina, kad padarytas procesinis pažeidimas, teismui atsisakius minėtus liudytojus apklausti, ir teikiamos prielaidos, kuriomis siekiama pagrįsti liudytojų apklausos svarbą. Tačiau atsižvelgiant į apelianto keliamus retorinius klausimus apie tai, ką minėti liudytojai turėtų paaiškinti, matoma, kad į visus klausimus, kuriuos apeliaciniame skunde kelia apeliantas, jau buvo atsakyta specialisto išvadoje.

Dėl argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvadų ir interpretavo jas ieškovo nenaudai, nurodo, kad ši apeliacinio skundo dalis grindžiama prielaidomis ir teikiamomis prielaidomis nukrypstama nuo bylos esmės.

Apeliantas nuolat akcentuoja byloje pateiktus elektroninius laiškus ir tvirtina, kad jie neatitinka specialisto išvadoje nurodytos informacijos, tačiau su tokiais teiginiais sutikti negalima. Kaip matyti, apelianto atstovė susirašinėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teikiami atsakymai patvirtina tą pačią poziciją, kuri nurodyta ir specialisto išvadoje. Svarbu tai, kad apeliantas, bendraudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, nenurodė, jog prieš kukurūzų pjovimo sezoną atliko virinimo darbus, keisdamas kukurūzų pjaunamosios modifikaciją.

Pasisakydamas dėl argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nurodo, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas teikė teismui vaizdo įrašus, kurie patvirtina neginčijamą faktą, kad kukurūzų pjaunamoji iki pardavimo apeliantui veikė ir buvo naudojama žemės ūkio veikloje. Be to, atsakovas teikė susirašinėjimo ištraukas, kurios patvirtina, kad apeliantui net nebuvo žinoma, kokiu greičiu reikėtų pjauti kukurūzus. Byloje yra pateikta ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada, kurioje labai aiškiai nurodoma, kad kukurūzų pjaunamosios komponentai yra natūraliai pasidėvėję ir tai nėra joks užslėptas defektas, nes pjaunamosios būklė matoma ją vizualiai apžiūrėjus.

Dėl argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir tinkamai neįvertino atsakovo pateiktų duomenų apie ginčo kukurūzų pjaunamosios įsigijimą (t. y. kaip atsakovas ją įsigijo), nurodo, kad kukurūzų pjaunamosios įsigijimo kaina, t. y. kaina, kurią sumokėjo atsakovas 2022 m. rugsėjo 5 d. bankiniu pavedimu, nebuvo ginčo dalykas. Apeliantas ieškiniu prašė sumažinti sandorio kainą 46 680,70 Eur suma, t. y. kompensuoti apeliantui naujos (naujesnės) kukurūzų pjaunamosios įsigijimą, kompensuoti paties apelianto darbuotojų veiksmais padarytą žalą, kai darbuotojai netinkamai atliko reduktoriaus surinkimo darbus, ir kompensuoti apelianto papildomas išlaidas dėl naujai įdėto reduktoriaus, kuris buvo gamykliškai surinktas ir veikia. Viso teisminio proceso metu apeliantas taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl atsakovas turėtų mažinti sandorio kainą tokia apimtimi, kiek ieškovas sumokėjo už įsigytą daug naujesnę techniką, ir kodėl turėtų mažinti sandorio kainą dėl paties apelianto darbuotojų netinkamai atliktų reduktoriaus surinkimo darbų. Atsakovas pakartotinai pastebi, kad jo parduota kukurūzų pjaunamoji buvo 2014 m. gamybos, o ieškovas (apeliantas) įsigijo kito gamintojo 2018 m. gamybos kukurūzų pjaunamąją, kuri, akivaizdu, turi kitą vertę ir techninius parametrus.

Tai, kad apeliantas kukurūzų pjaunamąją įsigijo 2022 m. rugsėjo 5 d., patvirtina atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, kurio paskirtyje nurodyta, jog mokama „KOPF Landmaschinen GmbH“ už kukurūzų pjaunamąją ,,(duomenys neskelbtini)“. Apelianto akcentuojamas jo gautas el. laiškas, neva bendrovei „KOPF Landmaschinen GmbH“ toks pirkėjas kaip ATS1 nėra žinomas, nepaneigia bankinio pavedimo, nes iš elektroninio laiško net negalima spręsti, koks konkretus subjektas buvo laiško rengėjas. Nepasirašytas elektroninis laiškas be jokių asmens identifikavimo aplinkybių net negali būti laikomas įrodymu, juolab kad byloje yra pateiktas nenuginčytas įrodymas – bankinis pavedimas.

Pažymi, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog kartu su parduota technika apeliantui buvo perduoti ir kukurūzų pjaunamosios priedai, kuriuos jie turėjo pasikeisti. Šias aplinkybes pripažino ne tik pats apeliantas, bet ir jo iniciatyva apklaustas liudytojas R. S.. Atsakovas taip pat nurodė, kad perdavė kukurūzų pjaunamosios priedus, kuriuos buvo įsigijęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl įrodinėti aplinkybę, dėl kurios bylos nagrinėjimo metu net nekilo ginčo, yra visiškai neracionalu. Be to, ir specialisto išvadoje nurodyta, kad kukurūzų pjaunamoji yra tik natūraliai nusidėvėjusi, defektai nebuvo nustatyti. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimą, nes atsisakė išreikalauti dokumentus, kurie buvo atsakovo dispozicijoje ir kurie turėjo tiesioginę reikšmę sprendžiant dėl ginčo kukurūzų pjaunamosios būklės iki jos pardavimo ieškovui, taip pat dėl atsakovo sąžiningumo bei žinojimo apie galimus pjaunamosios trūkumus, 2025 m. vasario 28 d. sąskaitos faktūros SF BMU0017701 pagrindu būtų galima įrodyti kukurūzų pjaunamosios defektų buvimą, neatitinka bylos medžiagos.

Dėl argumentų, jog pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovės baigiamąją kalbą perkėlė į teismo sprendimą, todėl teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kelia abejonių dėl proceso skaidrumo ir teismo nepriklausomumo, nurodo, kad šis motyvas yra tik dar viena prielaidinė nuostata, pateikta siekiant suklaidinti apeliacinės instancijos teismą dėl ginčo esmės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo grindžiamas abiejų šalių teiktais įrodymais ir dėstytomis aplinkybėmis procesiniuose dokumentuose.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės pažeidimus, netinkamai įvertino daikto kokybės reikalavimus, nurodo, kad apeliantas neįvardija konkretaus materialios teisės pažeidimo, o remiasi nuostata, kad teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą. Atsakovas pažymi, kad specialistai paties apelianto iniciatyva apžiūrėjo kukurūzų pjaunamąją, atliko jos techninės būklės vertinimą ir nustatė tik natūralų nusidėvėjimą. Pats atsakovas teismui yra pateikęs vaizdo failus, kuriuose aiškiai matoma, kad kukurūzų pjaunamoji dirbo tinkamai. Apeliantas ir jo darbuotojas liudytojas R. S. patvirtino, kad kukurūzų pjaunamoji vykdo jai priskirtas funkcijas, tačiau jų netenkina pjovimo greitis ir tai, kad kukurūzų pjaunamoji užsikemša, nors užsikimšimo pašalinimas yra vos kelių minučių darbas ir užsikimšimo dažnumas priklauso nuo paties kukurūzų lauko, pjovimo greičio ir kitų aplinkybių, apie ką yra pasisakyta ir specialisto išvadoje. Apeliantas atliko kukurūzų pjaunamosios modifikaciją, todėl šiuo atveju tai turi įtakos ir daikto naudojimo eigai. Atsakovas neturi prisiimti atsakomybės dėl paties apelianto veiksmų, kuriuos jis įvardijo kaip „patobulinimus“. Be to, būtent po „patobulinimų“ ir atlikto reduktoriaus keitimo būtent ir kemšasi apelianto tvarkyta pusė.

Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai neįvertino atsakovo garantijos, kad technika buvo „labai gera“ ir „paruošta darbui“. Nurodo, kad visa informacija skelbime buvo teikiama apie pagrindinį ir didžiausios vertės sandorio objektą – smulkintuvą. Tai, kad šalys tik minimaliai diskutavo apie kukurūzų pjaunamąją, patvirtino ir liudytojas R. S. 2026 m. gegužės 4 d. teismo posėdžio metu. Aplinkybių, kad buvo diskusija, jog kukurūzų pjaunamoji kemšasi nepriklausomai nuo jos modelio, nepaneigė ir apeliantas 2026 m. kovo 25 d. teismo posėdžio metu. Galiausiai, apeliantas nutyli ir tai, jog jis pats 2025 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku nurodė, kad jam priimtina kaina yra tik 200 000 plius PVM, nes bus reikalingos išlaidos technikos remontui – paruošimui sezonui. Smulkintuvo su priedais bendra kaina buvo 229 000 Eur, po derybų ir paties apelianto nurodytų aplinkybių, kad bus reikalingas remontas – paruošimas technikos sezonui, galutinė suderėta kaina buvo 200 000 Eur.

Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino tai, kad abi šalys yra ūkio subjektai ir kad ieškovas prieš pirkimą apžiūrėjo techniką, ir argumentų, kad ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovas prisiėmė paslėptų ar tik realiomis darbo sąlygomis pasireiškiančių trūkumų riziką, nurodo, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas yra susijęs su tuo, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė kukurūzų pjaunamosios trūkumo fakto ir aplinkybės, kad trūkumai buvo dar iki daikto pardavimo. Aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas yra ūkininkai (ūkio subjektai), neturėjo jokios įtakos teismo sprendimo pagrįstumui.

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas (pardavėjas) pardavė, o ieškovas (pirkėjas) nupirko savaeigį smulkintuvą ,,(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Smulkintuvas), su priedais žolės rinktuvu ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kukurūzų pjaunamąja ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir kukurūzų pjaunamoji, pjaunamoji) už 200 000 Eur be PVM (242 000 Eur su PVM) kainą (sutarties 1.1 ir 1.2 punktai).

Ieškovas 2025 m. spalio 28 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus ir pasiimti nekokybišką techniką. Nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 25 d. pirmą kartą su pjaunamąja dirbo kukurūzų lauke, agregatas nustojo veikti, išardžius rastas dešinės pusės reduktoriaus gedimas, užsakius detales ir jas gavus reduktorius buvo surinktas ir vėl buvo bandoma dirbti, bet nesėkmingai, pjaunamoji sugedo toje pačioje vietoje (reduktorius), 2025 m. spalio 2 d. rado dėvėtą reduktorių, jį sumontavo į pjaunamąją ir vėl bandė dirbti, bet nesėkmingai, nes reduktorius sugedo, taip pat po kelių sekundžių darbo pjaunamoji užsikiša ir ją reikia mechaniškai išvalyti, t. y. operatorius turi pats išvalyti padavimo angą; nurodoma, jog tokiu būdu darbas yra neįmanomas. Atsakovas su šia pretenzija nesutiko motyvuodamas, be kita ko, tuo, kad pardavėjui nepateikti jokie objektyviai egzistuojantys ir neginčijami duomenys, pagrindžiantys reikalavimą (defektų aktas, techninės ekspertizės, ekspertų paaiškinimai ir kt.), įsigyta prekė ne nauja ir pirkta ne iš profesionalaus pardavėjo (pvz., prekės atstovybės), prekė pardavimo metu buvo tinkama naudoti pagal paskirtį, prekė buvo aktyviai eksploatuojama.

Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti Sutarties kainą ir iš atsakovo priteisti 46 680,70 Eur prekės sumažinimo vertę. Skundžiamu 2026 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, pažeidė ieškovo teisę įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nesiėmė veiksmų bylai tinkamai parengti nagrinėti teismo posėdyje.

CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 3.17 straipsnio 2 dalis). Įstatymas numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

Pasisakydamas dėl parduodamo naudoto daikto kokybei keliamų reikalavimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017 23 punktas).

Ieškovas byloje aplinkybes, jog parduota ginčo pjaunamoji nebuvo tinkamos kokybės, neatliko savo funkcijų (realiomis darbo sąlygomis dažnai kimšosi), byloje įrodinėjo pateiktais rašytiniais įrodymais apie išlaidas pjaunamosios remonto darbams (reduktoriaus detalių keitimo, naudoto reduktoriaus įsigijimo), išlaidomis kitai kukurūzų pjaunamajai įsigyti, taip pat savo, darbuotojo, dirbusio su įsigyta ginčo technika (liudytojo R. S.), paaiškinimais, kitais įrodymais.

Atsakovas byloje su ieškovės argumentais dėl netinkamos parduotos ginčo pjaunamosios kokybės nesutiko, nurodė, jog netinkamą ginčo įrangos veikimą galėjo lemti, be kita ko, aplinkybės, jog ieškovė atliko pjaunamosios modifikaciją, pakeitė daikto būklę. Teigė, jog pardavė veikiančią, tinkamos kokybės pjaunamąją.