Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Xiro“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria išspręstas prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų IES3 ir IES4 , IES1 ir IES2 ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Xiro“ dėl pirkėjo teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Bugusta“, TAR2 , uždaroji akcinė bendrovė ,,Atitvara“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl pirkėjo teisių gynimo, kuriuo ieškovai prašė: 1) sumažinti buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą 2022 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 15 490 Eur šią sumą priteisiant iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Xiro“ ieškovams IES3 ir IES4 ; 2) sumažinti buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą 2022 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) 15 490 Eur šią sumą priteisiant iš atsakovės ieškovams IES1 ir IES2; 3) priteisti iš atsakovės ieškovams 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teisme 2026 m. gegužės 13 d. gautas atsakovės prašymas panaikinti paskirtą baudą. Prašymas grindžiamas tokiais esminiais argumentais ir aplinkybėmis:

Atsakovės vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi atsakovės pateikti prašymai buvo motyvuoti ir susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovė veikė sąžiningai ir rūpestingai, siekdama užtikrinti, kad byloje būtų atlikta kokybiška ir kompetentinga ekspertizė.

Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė sąmoningai vilkino procesą ar nesąžiningai delsė spręsti ekspertizės klausimą. Atsakovė po 2025 m. lapkričio 25 d. vykusio teismo posėdžio aktyviai siekė išspręsti ginčą taikiu ir ekonomiškai racionaliu būdu, kad būtų išvengta tiek ilgo bylinėjimosi proceso, tiek būtinybės skirti brangią ir laikui imlią ekspertizę. Taikus ir techninis ginčo sprendimo būdas nebuvo realizuotas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, atsakovė buvo priversta grįžti prie ekspertizės skyrimo klausimo kaip prie būtinos procesinės priemonės tinkamam bylos išnagrinėjimui užtikrinti.

Nesutinka, jog bylos nagrinėjimo atidėjimai dėl atsakovės atstovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose patvirtina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Visi prašymai atidėti teismo posėdžius buvo grindžiami objektyviomis ir pateisinamomis aplinkybėmis – atsakovės atstovės nedarbingumu bei jos vaiko liga. Pats faktas, kad proceso šalis dėl laikino nedarbingumo naudojasi teise prašyti atidėti teismo posėdį, savaime negali būti laikomas nesąžiningu procesiniu elgesiu ar piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Nepagrįstas argumentas, jog bylos nagrinėjimas galėjo vykti vien dėl to, kad atsakovė byloje turi daugiau nei vieną atstovą. Aplinkybė, kad teisinių paslaugų sutartis sudaryta tiek su advokato padėjėja (duomenys neskelbtini), tiek su advokatu (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad bet kuris iš atstovų bet kuriuo metu galėjo visiškai perimti bylos vedimą bei užtikrinti tinkamą pasirengimą konkrečiam teismo posėdžiui.

Nesutinka su argumentu, kuriuo atsakovės procesinis elgesys šioje byloje siejamas su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-565-808/2026 proceso trukme. Aplinkybė, jog kita civilinė byla yra sustabdyta iki procesinių sprendimų priėmimo kitose susijusiose bylose, savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nagrinėjamoje byloje. Teismo išvada, kad būtent atsakovės procesiniai veiksmai nagrinėjamoje byloje „neabejotinai“ lemia kitos civilinės bylos ilgesnį nagrinėjimą, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių. Pats naudojimasis procesinėmis teisėmis kitoje ar susijusioje byloje negali būti vertinamas kaip papildomas nesąžiningumo požymis nagrinėjamoje byloje. Teismo argumentai dėl kitų civilinių bylų proceso trukmės nėra pakankami konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nepatvirtina būtinojo elemento – atsakovės tyčinio nesąžiningo siekio vilkinti procesą.

Atsakovės procesinių prašymų teikimas, prašymai pratęsti terminus ar procesinių veiksmų atlikimas prieš teismo posėdžius savaime nepatvirtina piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nė vienas iš teismo minimų procesinių veiksmų nebuvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu, fiktyviu ar sąmoningai atliktu vien siekiant vilkinti procesą. Vien aktyvus naudojimasis procesinėmis teisėmis savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu. Teismo argumentai iš esmės grindžiami aplinkybe, kad tam tikri procesiniai prašymai buvo pateikiami prieš teismo posėdžius arba jų metu, tačiau toks formalus vertinimas neatskleidžia svarbiausios aplinkybės – ar atsakovė veikė nesąžiningai ir tyčia siekė vilkinti procesą.

Bylos sudėtingumą, apimtį bei proceso trukmę lėmė ne vien atsakovės procesiniai veiksmai, bet ir pačių ieškovų pasirinkta bylinėjimosi strategija, pareikštų reikalavimų pobūdis bei jų pačių procesinis elgesys. Vien aplinkybė, kad procesiniai dokumentai ar prašymai buvo teikiami artėjant teismo posėdžiui, savaime negali būti vertinama kaip atsakovės nesąžiningumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymis, juolab kad analogišką procesinę praktiką taikė ir patys ieškovai.

Teismas baudos dydį nustatė formaliai ir neatsižvelgdamas į aktualią nutarties priėmimo metu egzistavusią bendrovės finansinę situaciją, todėl paskirta sankcija neatitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principų. Teismas nevertino aktualių ir realių atsakovės finansinių duomenų nutarties priėmimo metu, nors būtent jie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl procesinės sankcijos proporcingumo bei realių galimybių ją įvykdyti. Bendrovės finansinė būklė, palyginti su 2024 m., iš esmės pablogėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pagal civilinio proceso principus, procesinių teisių įgyvendinimas, įskaitant teisę teikti prašymus, savaime negali būti laikomas piktnaudžiavimu, jei tokie veiksmai yra grindžiami objektyviu poreikiu apginti savo teises ir teisėtus interesus. Nesutinka, jog civiliniame procese veikė nesąžiningai, pažymėdama, jog nagrinėtinu atveju nebuvo CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios sąlygos, t. y. šalies nesąžiningumo, suponuojančio baudos paskyrimą.

Atsakovės vertinimu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi atsakovės pateikti prašymai buvo motyvuoti ir susiję su esminėmis bylos aplinkybėmis, pvz., paskutinis prašymas dėl tinkamo eksperto parinkimo – atsakovei kilo pagrįstų abejonių dėl paskirto eksperto kvalifikacijos atlikti būtent statinio konstrukcijų ekspertizę, kuri yra esminė šios bylos dalis, būtent dėl to ir buvo teikiami procesiniai prašymai siekiant išsiaiškinti iškilusius klausimus.

Tiek nutartyje, kuria atsakovei buvo paskirta bauda, tiek skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo išvada, kad tam tikri atsakovės procesiniai veiksmai lėmė ilgesnę proceso trukmę. Tačiau vien proceso trukmės padidėjimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad atsakovės elgesys „rodo sąmoningą ir tyčinį siekį vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą“, tačiau nepateikia jokių konkrečių objektyvių duomenų, kuriais būtų grindžiama tokia išvada. Nutartyje nėra nurodyta, kokie konkretūs įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikė nesąžiningai, kokie jos veiksmai buvo atlikti ne teisėtų interesų gynimo tikslu ir kokios aplinkybės leidžia konstatuoti būtent tyčinį siekį vilkinti procesą.

Nė vienas iš atsakovės atliktų procesinių veiksmų nebuvo pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu, fiktyviu ar sąmoningai atliktu vien siekiant vilkinti procesą. Atsakovė naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis – teikė prašymus, reiškė poziciją dėl ekspertizės, kėlė klausimus dėl eksperto kompetencijos, prašė pratęsti procesinius terminus bei naudojosi kitomis CPK suteiktomis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutapatino proceso užsitęsimą su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Tačiau, pagal CPK 95 straipsnį ir suformuotą teismų praktiką, vien proceso užsitęsimas nesudaro pagrindo skirti procesinę baudą. Tam būtina nustatyti būtent nesąžiningą ir tyčinį proceso šalies elgesį, o tokių aplinkybių teismas nenustatė ir jų tinkamai nepagrindė.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien aplinkybė, kad prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo pateiktas vėliau nei teismo nustatytas terminas, savaime patvirtina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar tyčinį bylos vilkinimą. Pažymi, kad procesinio termino praleidimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti šalies nesąžiningumą ar taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą sankciją. Byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovė sąmoningai vengė proceso, ignoravo teismo įpareigojimus ar atliko akivaizdžiai nepagrįstus procesinius veiksmus. Net ir pripažinus, kad procesinis veiksmas buvo atliktas pavėluotai, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 95 straipsnyje numatytą išimtinę sankciją. Nei CPK, nei formuojama teismų praktika nesieja kiekvieno procesinio termino nesilaikymo su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ekspertizės klausimas galėjo būti išspręstas anksčiau, iš esmės reiškia tik tai, jog procesinis veiksmas buvo atliktas vėliau nei teismo pageidaujama. Tačiau tokia aplinkybė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu skirti vieną griežčiausių CPK 95 straipsnyje numatytų sankcijų – 4 000 Eur baudą.

Atsakovė ne pasyviai laukė proceso eigos ar vilkino bylos nagrinėjimą, bet aktyviai ieškojo praktinio ir taikaus ginčo sprendimo būdo. Ieškovai nesutiko sudaryti galimybės atsakovės pasitelktiems specialistams patekti į patalpas ir atlikti langų apžiūros ir reguliavimo darbų. Būtent dėl šios priežasties atsakovė neteko objektyvios galimybės praktiškai patikrinti specialistų pateiktų išvadų bei įsitikinti, ar langų reguliavimo darbai iš tiesų galėtų pašalinti visus ieškovų nurodomus trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad taikus ir techninis ginčo sprendimo būdas nebuvo realizuotas dėl nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, atsakovė buvo priversta grįžti prie ekspertizės skyrimo klausimo kaip prie būtinos procesinės priemonės tinkamam bylos išnagrinėjimui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino ir nepasisakė, kokiu pagrindu atsakovės siekis pirmiausia išspręsti ginčą ekonomiškai racionaliu ir taikiu būdu galėtų būti laikomas nesąžiningu elgesiu ar proceso vilkinimu.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės procesiniai veiksmai po 2026 m. kovo 26 d. nutarties dėl ekspertizės skyrimo patvirtina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar siekį vilkinti procesą. Vien aplinkybė, kad proceso šalis naudojasi CPK suteikta teise prašyti pratęsti procesinį terminą, savaime negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu ar vengimu vykdyti teismo įpareigojimus. Atsakovė apie susiklosčiusias aplinkybes teismą informavo nedelsdama, veikė atvirai ir naudojosi įstatyme aiškiai įtvirtinta procesine teise kreiptis dėl termino pratęsimo. Atsakovės prašymai pratęsti terminą buvo grindžiami konkrečiomis aplinkybėmis – kilusiais techniniais sunkumais atliekant mokėjimą bei ribotu bendrovės vadovo pasiekiamumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios aplinkybės nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau kartu nenustatė, kad jos būtų buvusios neteisingos, fiktyvios ar sąmoningai sukurtos vien tam, kad būtų vilkinamas procesas.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neva siekė tik užtęsti avanso sumokėjimą, grindžiama prielaidomis, o ne objektyviai nustatytomis aplinkybėmis. Nutartyje nėra nurodyta jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad tikrasis atsakovės tikslas buvo ne ekspertizės atlikimas, o vien proceso vilkinimas.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl neva piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, susijusios su avanso už ekspertizę nesumokėjimu, yra nepagrįstos ir prieštarauja pačios bylos medžiagai ir teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarties turiniui. Vien aplinkybė, kad atsakovė tam tikru momentu nebuvo sumokėjusi nustatyto dydžio avanso už ekspertizės atlikimą, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Avanso nesumokėjimas pagal savo teisinę prigimtį yra procesinis pasirinkimas (veikimas arba neveikimas), kurio pasekmės yra procesinio pobūdžio – ekspertizės neatlikimas ar jos nutraukimas, tačiau ne automatinis vertinimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (nutarties 10 p.), jog bylos nagrinėjimo atidėjimai dėl atsakovės atstovės negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose patvirtina piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Visi prašymai atidėti teismo posėdžius buvo grindžiami objektyviomis ir dokumentais pagrįstomis aplinkybėmis – atsakovės atstovės nedarbingumu ir jos vaiko liga. Teismas nenustatė, kad šios aplinkybės būtų buvusios fiktyvios, melagingos ar sąmoningai sukurtos siekiant vilkinti procesą.

Aplinkybė, kad šalis turi kelis atstovus, savaime nereiškia, jog jie yra visiškai tarpusavyje pakeičiami kiekvienoje procesinėje situacijoje. Nagrinėjamu atveju teisinių paslaugų teikimas buvo organizuotas advokato padėjėjos ir advokato, kurie turėjo pasiskirstę darbo krūvį, rengė procesinius dokumentus ir buvo įsitraukę į skirtingus bylos etapus. Todėl pirmosios instancijos teismo prielaida, kad bet kuris iš atstovų bet kuriuo metu galėjo be pasirengimo perimti sudėtingos bylos vedimą, nėra pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

CPK 42 straipsnio 5 dalyje pareiga rūpintis tinkamu atstovavimu negali būti aiškinama taip, kad ji paneigia proceso šalies teisę į efektyvią gynybą ir realiai pasirengusį atstovą, ypač sudėtingose bylose. Priešingas aiškinimas reikštų, kad šalis privalėtų užtikrinti absoliutų atstovų funkcijų dubliavimą, kas nėra nei įstatymo tikslas, nei realiai įgyvendinama procesinė pareiga.

Atsakovės vertinimu, sprendžiant dėl procesinės baudos dydžio, turi būti vertinama ne tik formali buhalterinė atskaitomybė, bet ir reali ekonominė situacija bei galimybė vykdyti finansinius įsipareigojimus. Priešingu atveju procesinė sankcija praranda individualizuotą pobūdį ir tampa formalia, realios padėties neatitinkančia priemone.

Pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiu dėl baudos neproporcingumo nebuvimo, tačiau nepateikė individualizuoto vertinimo, kodėl būtent 4 000 Eur dydžio sankcija yra būtina, tinkama ir proporcinga konkrečiai atsakovės situacijai. Nutartyje neanalizuotas nei pažeidimo intensyvumas, nei realus poveikis procesui, nei alternatyvių, švelnesnių priemonių pakankamumas.

Atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė atsakovės procesiniais veiksmais, dėl kurių teismas buvo daug kartų priverstas nukelti paskirtus teismo posėdžius, pratęsti atsakovei nustatytus procesinius terminus.

Įvertinus atsakovės procesinį elgesį šioje byloje, tampa akivaizdu, kad atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą, prašymus pateikia ne laiku, iš 6 teismo posėdžių 4 teismo posėdžiai turėjo būti nukelti dėl atsakovės procesinių prašymų arba procesinio elgesio.

Tiek atsakovės prašymas ieškovams, likus savaitei iki 2026 m. vasario 3 d. teismo posėdžio, apžiūrėti ginčo turtą, tiek ir 2026 m. vasario 27 d. prašymas dėl ekspertizės paskyrimo laikytini atsakovės mėginimu nukelti paskirtą teismo posėdį ir užvilkinti bylą. 2026 m. vasario 3 d. ir 2026 m. kovo 10 d. teismo posėdžių metu atsakovės vadovo (duomenys neskelbtini) dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, tačiau jis be pateisinamos priežasties į juos neatvyko. Lygiai taip pat vertintinas ir atsakovės 2026 m. balandžio 8 d. prašymas dėl termino atnaujinimo, 2026 m. balandžio 10 d. prašymas dėl termino pratęsimo, 2026 m. balandžio 15 d. prašymas dėl eksperto pakeitimo. Atkreipia dėmesį į tai, jog šie prašymai buvo nemotyvuoti, o juose nurodytos aplinkybės nebuvo pagrįstos rašytiniais įrodymais (apsiribota tik teiginiais).

Vertinant tai, jog atsakovė taip ir neįvykdė teismo nutarties, kuria buvo nuspręsta skirti byloje teismo ekspertizę, ir atsakovė buvo įpareigota sumokėti avansą, spręstina, kad 2026 m. balandžio 8 d. ir 2026 m. balandžio 10 d. prašymai buvo pateikti ne dėl to, jog atsakovė objektyviai negalėjo įvykdyti šios nutarties ir sumokėti avanso, o dėl to, kad tai buvo jos pasirinkta procesinė taktika byloje, ji neketino įvykdyti jai paskirto teismo įpareigojimo.

Pasisakydami dėl atsakovės argumentų, jog ji dėjo pastangas taikiai išspręsti ginčą, tačiau tik paaiškėjus, jog tai negali būti įgyvendinta dėl nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių, kreipėsi dėl ekspertizės skyrimo, atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė 2026 m. sausio 29 d. buvo pateikusi prašymą išduoti atsakovei leidimą langų specialistui atlikti ieškovų butuose esančių vitrininių langų apžiūrą ir reguliavimo darbaus, tačiau vėliau prieš teismo posėdį atsakovė pateikė prašymą byloje skirti ekspertizę. Teismui pasiteiravus, ar atsakovė palaiko prašymą dėl leidimo išdavimo, atsakovė šį prašymą atsiėmė ir palaikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė negalėjo kitaip rinkti įrodymų ir dėl ne nuo jos priklausančių priežasčių jai beliko teikti byloje prašymą paskirti teismo ekspertizę (kuri vėliau buvo nutraukta dėl pačios atsakovės išreikšto noro nemokėti avanso už paskirtą ekspertizę), yra visiškai nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas nelaikė piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis avanso nesumokėjimo fakto. Tokio motyvo apskritai nėra skundžiamoje nutartyje.

Pasisakydami dėl atsakovės pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu, nurodo, jog, priešingai, negu teigiama atskirajame skunde, atsakovei byloje atstovauja advokato padėjėja (duomenys neskelbtini) ir advokatas (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai buvo sudaromi abiejų atsakovės atstovų. Vieno iš teismo posėdžių metu, neatvykus į teismo posėdį atsakovės atstovei advokato padėjėjai, teismas telefonu susisiekė su advokatu pasiteirauti, ar jis dalyvaus teismo posėdyje, tačiau buvo atsakyta, kad jis nėra pasirengęs bylai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino tą aplinkybę, kad daug kartų atidėjus teismo posėdį dėl vieno iš dviejų atsakovės atstovų ligos byloje atsakovė nebuvo atstovaujama kito atstovo, kurio užimtumas ir įsitraukimas į bylą tuo metu leido dalyvauti teismo posėdžiuose.

Ieškovams nebuvo žinoma, jog atsakovė turi ginčą su rangovais dėl galutinio atsiskaitymo už jų suteiktas paslaugas atsakovei pastate – gyvenamajame name (dvibutis gyvenamasis namas), dėl kurio pastatymo kokybės ir iškilusių trukumų ieškovai šioje byloje reiškia pretenzijas pardavėjai atsakovei. Tačiau būtų akivaizdu, kodėl atsakovei būtų naudinga ir neatsiskaityti su rangovais už atliktus rangos darbus ir negrąžinti dalies lėšų ieškovams, gautų pardavus jiems turtą su trūkumais, ir šiuos abu ginčus vilkinti, siekiant atitolinti kreditinį įsipareigojimą arba jo apskritai išvengti. Skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta jokių motyvų, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-565-808/2026, todėl atskirojo skundo argumentai dėl šios bylos atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kokią reikšmę bylos trukmei turėjo atsakovės sistemingas ir nuolatinis procesinis elgesys pateikti procesinius prašymus dieną prieš arba tą pačią dieną, kai yra paskirtas teismo posėdis, tikintis, kad arba procesinių prašymų išsprendimas, arba jų patenkinimas neabejotinai sudarytų prielaidas nukelti bylos nagrinėjimą. Tačiau skundžiamoje nutartyje nebuvo nurodyta jokių motyvų, susijusių su prašymų pateikimu paskutinę dieną iki teismo posėdžių, todėl šie atsakovės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįsti atsakovės argumentai dėl paskirtos baudos dydžio. Nutarties priėmimo metu buvo prieinama 2024 metų atsakovės metinė pajamų deklaracija, kuri rodė, kad per paskutinius deklaruotus metus (2024 metus) atsakovės pardavimo pajamas sudarė l 048 618 Eur, o pelnas – 101 372 Eur, todėl buvo visiškai pagrįstai nuspręsta, kad atsakovės turtinė padėtis yra labai gera ir mažo dydžio baudos skyrimas gali nepasiekti CPK 95 straipsnio tikslų.

Įvertinus atsakovės pateiktą 2025 metų finansinę ataskaitą, matyti, kad įmonė vis dar turi apskaitoje 736 259 Eur nepaskirstytojo pelno. Taip pat matyti, kad įmonė turi 631 624 Eur vertės materialiojo turto. Atsakovė turi daug nekilnojamojo turto objektų, iš šių objektų vidutinės rinkos vertės paieškos pagal nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį pažymų matyti, jog atsakovei nutarties priėmimo dieną iš esmės priklausė turto už mažiausiai 506 787 Eur. Tad ta aplinkybė, kad atsakovė piniginių lėšų 2025 metais turi mažiau negu 2024 metais, ar tai, jog atsakovė 2025 metais fiksavo didesnes sąnaudas negu pajamas, nesudaro prielaidos teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra tokia bloga, kad jai paskirta 4 000 Eur bauda yra neproporcingai didelė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta atsakovės prašymo dėl baudos panaikinimo netenkinti, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl įrodymų pridėjimo

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai pateikė įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus apie atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir šio turto vidutinės rinkos vertės nustatymo pažymas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Spręsdamas pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad nors ieškovai pateiktais įrodymais grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus dėl atsakovei paskirtos teismo nuobaudos (baudos) dydžio proporcingumo jos turtinei padėčiai, ieškovai prašymo dėl įrodymų pridėjimo prie bylos nesuformulavo ir būtinybės apeliacinės instancijos teismui teikti įrodymus nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o įvertinus šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką pateikti įrodymai neturės esminės įtakos sprendžiant ginčą. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į aplinkybes, jog ieškovai nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas ieškovų pateiktų įrodymų nepriima.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl pirkėjo teisių gynimo. Byloje ieškovai 2026 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti 4 000 Eur baudą, pusę šios baudos (50 proc.) lygiomis dalimis skiriant ieškovams, taip pat atsakovės vadovui paskirti 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir neatvykimą į 2026 m. vasario 3 d. ir 2026 m. kovo 10 d. teismo posėdžius, kuriuose atsakovės vadovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, be pateisinamos priežasties, pusę šios baudos lygiomis dalimis skiriant ieškovams. Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovų prašymą ir atsakovei UAB ,,Xiro“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrė 4 000 Eur baudą, pusę šios baudos lygiomis dalimis (po 500 Eur) paskyrė ieškovams, kitą prašymo dalį atmetė. Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Skundžiama 2026 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo netenkintas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

Teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl skirtinos baudos, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkinęs prašymo dėl baudos panaikinimo padarė išvadą, jog atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos pakankamu pagrindu panaikinti teismo paskirtą nuobaudą.

Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, motyvuoja, jog nebuvo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismo nutartis nepakankamai motyvuota, neatitinka CPK 95 straipsnio taikymo sąlygų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis konstatavimo.

Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės įtvirtintos CPK 95 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-916/2025, 26 punktas). Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-421/2025, 37 punktas).

Iš Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties turinio matyti, jog piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybes, kad atsakovė prašymą dėl ekspertizės skyrimo pateikė praėjus trims mėnesiams nuo teismo nustatyto termino pabaigos, teismui tenkinus atsakovės prašymą dėl ekspertizės skyrimo atsakovė vengė įvykdyti įpareigojimą sumokėti avansą už ekspertizę, kadangi 2026 m. balandžio 8 d. ir 2026 m. balandžio 10 d. prašymais buvo prašoma pratęsti terminą avansui sumokėti, vietoje avanso sumokėjimo nustatyto terminu atsakovė pateikė 2026 m. balandžio 15 d. prašymą dėl eksperto pakeitimo, taip pat aplinkybes, jog iš šešių paskirtų teismo posėdžių keturi buvo atidėti dėl atsakovės procesinių prašymų. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje nurodė, jog spręsdamas dėl atsakovės procesinio elgesio taip pat atsižvelgia ir į LITEKO duomenis, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-565-808/2026 pagal UAB ,,Bugusta“ ieškinį atsakovei UAB ,,Xiro“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir minėtos civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki bus priimti procesiniai sprendimai šioje civilinėje byloje ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-451-752/2026, todėl atsakovės procesinis elgesys, kuriuo veikiama prieš greitą civilinės bylos išnagrinėjimą, neabejotinai lemia ir kitos nagrinėjamos civilinės bylos ilgesnį procesą. Teismas pažymėjo, jog ir kiti atsakovės procesiniai veiksmai – prašymai dėl terminų procesiniams dokumentams pateikti ar veiksmams atlikti pratęsimo, neretai prieš teismo posėdžius ar jų metu reiškiami prašymai, dėl kurių teismas turi atidėti bylos nagrinėjimą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra suinteresuota operatyviu procesu, sąmoningai byloje nepasirūpina tinkamu atstovavimu.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad prašymo dėl ekspertizės skyrimo pateikimas vėliau nei buvo nustatytas terminas neužvilkino bylos nagrinėjimo. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys tiek reiškiant prašymus, tiek elgesys, susijęs su ekspertizės skyrimu byloje ir avanso sumokėjimu, taip pat ir klausimo dėl eksperto tinkamumo kėlimas rodo sąmoningą ir tyčinį atsakovės siekį vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pabrėžė, jog dėl atsakovės atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimas atidėtas keturis kartus iš šešių paskirtų teismo posėdžių, toks elgesys lemia proceso dalyvių teisės į greitą ir teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą ribojimą.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės veiksmus pripažino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Susipažinus su bylos duomenimis apie bylos proceso eigą matyti, jog, byloje atsakovei iškėlus klausimą dėl ekspertizės skyrimo, 2025 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje atsakovei nustatytas 7 dienų terminas galutinei pozicijai dėl ekspertizės skyrimo pateikti. Atsakovė byloje 2025 m. gruodžio 2 d. pateikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo prašydama pratęsti jai terminą pozicijai dėl ekspertizės skyrimo pateikti iki 2025 m.. gruodžio 15 d. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir terminą pozicijai pateikė pratęsė iki 2025 m. gruodžio 9 d. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė teismo nustatytu terminu būtų pateikusi galutinai suformuluotą poziciją dėl ekspertizės skyrimo, nėra. Atsakovė 2026 m. sausio 29 d. pateikė prašymą išduoti atsakovei leidimą langų specialistui patekti į ginčo patalpas atlikti vitrininių langų apžiūros ir reguliavimo darbų (teismo 2026 m. kovo 10 d. posėdyje šio prašymo atsisakė), vėliau, t. y. 2026 m. kovo 2 d., pateikė prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo. Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo tenkintas, atsakovei nustatytas 7 dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas sumokėti avansą už paskirtą ekspertizę. Atsakovė 2026 m. balandžio 8 d. (DOK-40624) pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą teismo 2026 m. kovo 26 d. nutarčiai įvykdyti ir nustatyti terminą iki 2026 m. balandžio 15 d. avansui sumokėti. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir nustatė terminą iki 2026 m. balandžio 10 d. avansui sumokėti. Atsakovė 2026 m. balandžio 13 d. (DOK-42111) pateikė prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, jį pirmosios instancijos teismas rezoliucija tenkino ir pratęsė terminą sumokėti už ekspertizę iki 2026 m. balandžio 15 d., taip pat išaiškino atsakovei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis). Atsakovė byloje 2026 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą dėl eksperto pakeitimo, jis teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi netenkintas, atsakovei nustatytas terminas iki 2026 m. gegužės 4 d. sumokėti avansą už byloje paskirtą ekspertizę.

Iš LITEKO duomenų matyti, jog civilinėje byloje 2025 m. kovo 6 d. paskirtas teismo posėdis atidėtas teismui tenkinus atsakovės atstovės prašymą atidėti teismo posėdį ir sudaryti atsakovei galimybę susipažinti su ieškovų 2025 m. vasario 21 d. ir 2025 m. vasario 28 d. pateiktais papildomais įrodymais, ieškovai dėl teismo posėdžio atidėjimo neprieštaravo. Byloje 2025 m. balandžio 25 d. teismo posėdis atidėtas, kadangi į teismo posėdį neatvyko ieškovų ir atsakovės atstovai, byloje 2025 m. balandžio 23 d. gautas atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovo atstovei išduoto nedarbingumo pažymėjimo (ligonio slaugymas) ir siūlymas dėl taikaus ginčo išsprendimo (mediacijos), ieškovai sutiko susitikti su atsakove išklausyti pasiūlymo dėl taikaus ginčo išsprendimo, dėl teismo posėdžio atidėjimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Byloje 2025 m. spalio 6 d. paskirtas teismo posėdis atidėtas teismo posėdyje nedalyvavus atsakovės vadovui, kurio dalyvavimas pripažintas būtinu, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tikslinga atidėti teismo posėdį, atsakovės vadovui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartis). Byloje paskirtas 2026 m. vasario 3 d. teismo posėdis atidėtas, gautas atsakovės atstovės advokato padėjėjos prašymas atidėti teismo posėdį, pateikti duomenys apie jai išduotus nedarbingumo pažymėjimus, taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kitas atsakovės atstovas advokatas nėra susipažinęs su byla.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovė prašymą dėl ekspertizės byloje skyrimo pateikė nepaisydama pirmosios instancijos teismo nustatyto termino pozicijai dėl ekspertizės skyrimo pateikti, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė savo procesines teises įgyvendino nepakankamai rūpestingai ir atidžiai. Tačiau iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog atsakovės pateikti procesiniai prašymai buvo akivaizdžiai nepagrįsti ar jais buvo siekiama tyčia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013; 2019 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-60-450/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-335-881/2020). Nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių nuspręsti, jog atsakovė atliko tyčinius veiksmus nesąžiningai teikdama procesinius prašymus ar įgyvendinama kitas įstatymo jai suteiktas procesines teises, byloje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis, kuria teismui nustatyta pareiga siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimą atidėti tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama, imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo.

Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad nustatant tokias pareigas dalyvaujantiems byloje asmenims ir reikalaujant jas vykdyti įstatymų leidėjo valia yra siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad, pagal CPK 42 straipsnio 5 dalies nuostatas, šalys, be kita ko, privalo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė byloje turi du profesionalius atstovus teisininkus – advokato padėjėją ir advokatą, keturi iš byloje paskirtų teismo posėdžių buvo atidėti dėl atsakovės atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje. Kartu pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė (jos atstovė) apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pirmosios instancijos teismą informavo, nurodytais atvejais civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, tačiau iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo manyti, jog visais atvejais atsakovė nepasirūpino tinkamu atstovavimu ir (ar) prašydama atidėti teismo posėdį siekė paneigti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai ne pagal jų paskirtį.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės apie atsakovės pateiktų procesinių prašymų pateikimą ir jų išsprendimą sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė, kaip minėta, netinkamai įgyvendino savo subjektines teises, tačiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, jog apeliantės elgesys proceso metu buvo sąmoningai nukreiptas prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl to nepagrįstai atsakovei paskyrė baudą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovės prašymai atnaujinti ir pratęsti terminą avansui už byloje paskirtą ekspertizę sumokėti buvo patenkinti, tai sudaro pagrindą manyti, jog, tenkinęs šiuos prašymus, pirmosios instancijos teismas prašyme nurodytas priežastis (techninės kliūtis atlikti mokėjimą, ribotas vadovo pasiekiamumas) laikė svarbiomis. Aplinkybės ir argumentai, kuriais atsakovė grindė prašymą dėl eksperto pakeitimo, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui 2026 m. balandžio 29 d. netenkinus atsakovės prašymo dėl eksperto pakeitimo. Tai, kad atsakovė, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti teismo paskirto eksperto kvalifikacija atlikti byloje paskirtą ekspertizę, nesudaro pagrindo tokių atsakovės veiksmų pripažinti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsakovė turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, ypač įvertinus tai, kad byloje atsakovė, kaip minėta, turi du atstovus, tačiau, įvertinęs byloje esančius duomenis apie priežastis, dėl kurių buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog būtent šios aplinkybės išimtinai lėmė proceso dalyvių teisės į greitą ir teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą ribojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atstovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose lėmė objektyvios priežastys ir pirmosios instancijos teismas šių priežasčių nelaikė nesvarbiomis. Kitaip tariant, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad priimdamas procesinį sprendimą atidėti teismo posėdžius, pirmosios instancijos vertino tam esant pakankamai svarbių priežasčių.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo nuobaudos panaikinimo klausimą, netinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, kasacinio teismo praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartis panaikintina klausimą išsprendžiant iš esmės – panaikinant atsakovei paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 107 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovai byloje pateikė prašymą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteisti ieškovams iš atsakovės 550 Eur. Atskirąjį skundą tenkinus, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, ieškovams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Atsakovė byloje duomenų apie išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Xiro“ prašymą ir panaikinti jai Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi paskirtą baudą.