Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei DNS „Vykinto bendrija“ dėl teisės atlikti statybos darbus be bendrijos sutikimo. Teismas nustatė:

Aprašomoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovas IES1 teismo prašo pripažinti ieškovui teisę (leisti) atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), patalpų Nr. 20 paprastojo remonto darbus pagal projektuotojos UAB „Tauridas“ projektus Nr. 24-619 ir Nr. 24-618 be atsakovės DNS „Vykinto bendrija“ (toliau – ir Bendrija) sutikimo ir priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl teisės pripažinimo be bendraturčių sutikimo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbus pagal projektuotojos UAB „Tauridas“ projektus Nr. 24-619 ir Nr. 24-618 be atsakovės DNS „Vykinto bendrija“ sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė proceso normas konstatuodamas netinkamai nurodytą atsakovą byloje ir pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisinius santykius.

Faktinės bylos aplinkybės

Negyvenamoji patalpa – patalpos rūsyje, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui ir jo sutuoktinei KTA1.

Ieškovo patalpos yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrojo naudojimo objektai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, nuo 2022 m. sausio 25 d. yra valdomi Name įsteigtos daugiabučio namo savininkų bendrijos atsakovės.

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų, kitų įrodymų nustatyta, kad Patalpos Nekilnojamojo turto registre skirtingais laikotarpiais dėl atliktų kadastrinių matavimų buvo pažymėtos skirtingais indeksais, pavyzdžiui, pagal 1997 m. gegužės 27 d. kadastrinius matavimus Patalpos buvo pažymėtos indeksais nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6 (2020 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2022 m. sausio 28 d. kadastrinius matavimus – indeksais nuo 21-1 iki 21-7, nuo 22-1 iki 22-4 (2025 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal 2025 m. liepos 18 d. kadastrinius matavimus – indeksais 21-1, 21-2 ir nuo 22-1 iki 22-4 (2025 m. gruodžio 2 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, atskirų patalpų Patalpose indeksus įvardijo pagal 1997 m. gegužės 27 d. kadastrinius matavimus, t. y. indeksais nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6 (2020 m. vasario 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas pradėjo statybos darbus patalpose. Dėl šių ieškovo atliekamų statybos darbų tarp ieškovo bei jo sutuoktinės KTA1 ir atsakovės kilo ginčas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-337-466/2023.

Patalpų būklė 2020 m. spalio mėnesį pavaizduota 2026 m. gruodžio 2 d. pateiktose nuotraukose, kur užfiksuota ginčo vamzdžio dalis virš grindų lygio.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu bendrijos ieškinį tenkino, nuspręsdamas: 1) uždrausti IES1 ir KTA1 vykdyti tolesnius statybos darbus Name, neatlikus statinio ekspertizės, neparengus statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su Namo patalpų savininkais, taip pat uždrausti IES1 ir KTA1 užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į Name esančias patalpas; 2) uždrausti IES1 ir KTA1 trukdyti Bendrijai ir (ar) jos įgaliotiems asmenims prieiti prie IES1 ir KTA1 priklausančioje Patalpoje esančių bendrų Namo inžinerinių tinklų, turint tikslą prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždrausti trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus; 3) įpareigoti IES1 ir KTA1 per 14 (keturiolika) dienų nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų Namo rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais 23-6, 23-7 ir 23-8, ir 2022 m. sausio 28 d. Patalpos kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtą 2,96 kv. m ploto, patalpą; 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. sausio 31 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ARCCR-100-220131-01459; 5) įpareigoti IES1 ir KTA1 per 6 mėnesius nuo Teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti Patalpų grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atkurti Patalpose pažeistus Namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos sugrąžinimą ant Patalpose esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų. Šis Teismo sprendimas, jį peržiūrėjus apeliacine tvarka pagal IES1 ir KTA1 apeliacinį skundą, įsiteisėjo 2024 m. balandžio 16 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2024 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu leisti pratęsti Teismo sprendimo vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024 prašymo netenkino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024, atmesdamas šį IES1 prašymą, konstatavo, kad IES1 ir jo sutuoktinė 2024 m. liepos mėn. tęsė uždraustus statybos griovimo darbus, nepateikė Bendrijai kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės (nederino to su Namo patalpų savininkais ir kontroliuojančiomis institucijomis), tikėtina, turi realių ketinimų pasiekti savo anksčiau turėtą tikslą, o ne vykdyti Teismo sprendimą. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 6 d., apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus ją pagal IES1 pateiktą atskirąjį skundą.

Ieškovo užsakymu 2024 m. lapkričio mėn. UAB „Tauridas“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos paprastojo remonto projektą Nr. 24/618 ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vandentiekio sistemos paprastojo remonto projektą Nr. 24/619.

2024 m. gruodžio 5 d. ieškovas kreipėsi į Bendriją, prašydamas duoti sutikimą statybos darbams pagal Šildymo techninį projektą ir Vandentiekio techninį projektą atlikti.

2024 m. gruodžio 12 d. raštu Bendrija informavo ieškovą, kad ji prieštarauja šių statybos darbų atlikimui, kol ieškovas ir KTA1 neįvykdys Teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų ir trukdys Bendrijai vykdyti jai nustatytas pareigas, susijusias su Namo bendrų konstrukcijų ir inžinerinių tinklų priežiūra.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024 įsiteisėjimo ieškovas įleido į Patalpas Bendrijos užsakymu ekspertinį tyrimą atliekančios UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertą EKP1, kuris 2025 m. vasario 7 d. surašė ekspertinio tyrimo ataskaitą Nr. 2025/02/07-01. Ataskaitoje EKP1, prieš tai 2024 m. gruodžio 19 d. apžiūrėjęs Patalpas, nurodė, kad patalpose nuo 22-2 iki 22-6 yra supiltas smėlio sluoksnis, kuris nėra tolygiai išlygintas, sluoksnio viršaus lygis apie 12–20 cm iki buvusių grindų lygio, patalpose 22-1 pripilta smėlio.

Teisme 2025 m. gruodžio 2 d. pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, patalpų žymėjimo duomenys ir patalpų planas, 2020-10-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su nuotraukomis ir schema, kurioje užfiksuotos patalpos iki ieškovo neteisėtos statybos darbų ir nurodytos konkrečios patalpos, kurios buvo gilinamos. Iš šių pateikiamų duomenų matyti, kad nei vandentiekio vamzdis, nei šilumos tinklo vamzdžiai niekaip netrukdo atstatyti grindų lygio.

Dėl šios bylos atsakovo

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.

Namo rūsyje yra negyvenamoji patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – „Kita“, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti ieškovui ir jo sutuoktinei KTA1. Rūsio patalpose yra didelė dalis namo bendrų inžinerinių tinklų. Kitos rūsio patalpos ieškovui ir jo sutuoktinei nepriklauso, jos yra bendro naudojimo patalpos.

Ieškovas nurodo, kad, siekdamas įvykdyti teismo įpareigojimus, pradėjo šalinti statybos darbų padarinius, tačiau norint iki galo įvykdyti šį teismo įpareigojimą reikia pašalinti vandentiekio vamzdį bei perkelti šilumos trasos vamzdį.

Bendro naudojimo objektams naudoti, valdyti, prižiūrėti šiame name yra įsteigta Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), todėl būtent ji yra atsakinga už šių objektų tinkamą priežiūrą, naudojimą ir turi teisę imtis veiksmų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, susijusiems su bendrąja nuosavybe, ginti, tačiau vandentiekio vamzdis bei planuojamas perkelti šilumos trasos vamzdis pagal Lietuvos Respublikоs civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalį nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. CK 4.82 1 d. nustatyta, kam priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nustatyta atsakovė yra ne namo bendraturtė, o namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, o šis ieškinys yra reiškiamas CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu. Paminėtina tai, kad DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 7 dalis numato, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vandentiekio vamzdis, kurį reikia pašalinti, ir ketinamas perkelti šilumos trasos vamzdis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne šios bylos atsakovei, o daugiabučio namo gyventojams.

Atsakydama į apeliacinio skundo motyvą dėl tinkamo ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios ir jau išnagrinėtos bylos dalykai yra skirtingi, šioje byloje ieškovas kreipėsi dėl bendraturčių sutikimo CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu, o apelianto nurodomoje byloje ieškovė buvo bendrija ir ieškinys buvo reiškiamas IES1 ir jo sutuoktinei KTA1 dėl neteisėtų statybos darbų sustabdymo, deklaracijos panaikinimo bei pažeistų valdymo teisių gynimo. Minėtoje byloje daugiabučio namo gyventojai buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja daline nuosavybe, ir šios nuosavybės teisės įgyvendinimą detalizuoja CK 4.82–4.85 straipsnių normos. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Remiantis CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal CPK 45 str. nuostatas pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovui pasiūlyti pakeisti atsakovą byloje.

CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015).

Byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė pakeisti atsakovą byloje, tačiau šis proceso teisės pažeidimas neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, nes bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo tik užvilkins jos nagrinėjimą, pažeis ginčo sprendimo operatyvumo ir ekonomiškumo principą, nes šios bylos kontekste visų pirma būtina įvertinti, ar ieškovas įrodė, kad ieškinyje nurodomi ginčo darbai, vamzdžių demontavimas yra susiję su ieškovo nurodomu įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-337-466-2023.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos įrodymais ieškovas neįrodė, kad jo nurodomų ginčo darbų atlikimas yra būtinas įsiteisėjusiam teismo sprendimui įvykdyti, todėl bylos perdavimas nagrinėti iš naujo tam, kad ieškovui būtų pasiūlyta pakeisti atsakovus – daugiabučio namo gyventojus, išimtinai šios bylos kontekste yra teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visų pirma ieškovas šios bylos kontekste turi įrodyti, kad visiškai įvykdė jo paties nurodomą teismo sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje jau yra konstatuota uždrausti IES1 vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlikus statinio ekspertizės, neparengus statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais.

Šioje byloje ieškovas neįrodė, kad jis paminėtą įpareigojimą įvykdė, todėl jau vien tuo aspektu perduoti bylą nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas naujausioje savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad teisinius santykius, susiklostančius tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių, reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Savo ruožtu CK 4.75–4.81 straipsniai reglamentuoja santykius, susiklostančius tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę valdydami, naudodamiesi ir disponuodami kitos paskirties nuosavybės teisės objektais, kurie nepatenka į teisės normų, reglamentuojančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą, sritį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024).

Dėl ginčo esmės

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-12-05 priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė: uždrausti IES1 vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlikus statinio ekspertizės, neparengus statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais; įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atkurti rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos sugrąžinimą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų.

Apeliantas nurodo, kad jis, siekdamas įvykdyti teismo įpareigojimus, pradėjo šalinti statybos darbų padarinius, tačiau siekiant iki galo įvykdyti šį teismo įpareigojimą reikia pašalinti vandentiekio vamzdį bei perkelti šilumos trasos vamzdį. Norėdamas atlikti šiuos darbus, ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl tokio sutikimo, tačiau sutikimo negavo.

Atsakydama į šį apeliacinio skundo motyvą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovui reikšmingi du teismo įpareigojimai – nevykdyti tolesnių statybos darbų daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlikus statinio ekspertizės, neparengus statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais ir pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atkurti rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos sugrąžinimą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog visų pirma ieškovas šios bylos kontekste turi įrodyti, kad visiškai įvykdė jo paties nurodomą teismo sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje jau yra konstatuota uždrausti IES1 vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlikus statinio ekspertizės, neparengus statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo darbai nėra susiję su ieškovo nurodomu teismo sprendimo vykdymu, t. y. grindų lygio rūsio patalpose atstatymu, nes šią aplinkybę paneigia ieškovo nurodomas įrodymas – UAB „Sorentus projektai“ išvados: 2024 m. spalio 21 d. apžiūros raštas Nr. 20241021-001, kuriame pažymėta, jog Patalpose yra bendro naudojimo vamzdis, kuris yra užpildytas, bet nenaudojamas ir neaptarnauja jokių sanitarinių prietaisų, jis trukdo eksploatuoti Patalpas pagal paskirtį, būtina vamzdyno atšaką demontuoti ir užaklinti; 2024 m. lapkričio 12 d. apžiūros raštas Nr. 20241112-001, kuriame pažymėta, jog Patalpose yra šilumos trasos vamzdis, kuris trukdo eksploatuoti Patalpas pagal paskirtį, ir šis vamzdis turi būti perkeltas į bendro naudojimo patalpas.

LITEKO duomenimis, ieškovas 2024 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi į teismą su prašymu leisti pratęsti teismo sprendimo šioje dalyje vykdymą, prašymo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024 netenkino. Šį prašymą IES1 motyvavo tuo, kad jis siekė įvykdyti Teismo sprendimą 2024 m. liepos mėn., tačiau jį įvykdyti jam trukdė Bendrija.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024, atmesdamas šį IES1 prašymą, konstatavo, kad IES1 ir jo sutuoktinė 2024 m. liepos mėn. tęsė uždraustus statybos griovimo darbus, nepateikė Bendrijai kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės (nederino to su Namo patalpų savininkais ir kontroliuojančiomis institucijomis). Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjai piktnaudžiauja teise ir savavališkai atlieka (tęsia) remonto (patalpų rekonstrukcijos) darbus, bet ne grąžinimo į pradinę būklę darbus. Iš ieškovės pateikto Kapitalinio remonto projekto konstrukcinių sprendinių darytina išvada, kad yra numatytas pamatų gilinimas (pavedimas), t. y. Projekto sprendiniai nedera su faktine situacija, kai atsakovai turi atstatyti buvusį grindų lygį pagal teismo sprendimą. Todėl pripažintina, kad Projektas nenumato darbų, kuriuos būtų galima vertinti kaip teismo sprendimo vykdymą.

Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-662-1042/2024 atskirojo skundo netenkino ir paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024 nepakeistą.

Taigi įrodyta, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį šios bylos ieškovas nevykdė teismo sprendimo, įpareigojusio atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį, o priešingai, vykdė pamatų gilinimo darbus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-12-05 sprendime yra konstatuota, kad atsakovų, kurie neturėjo kapitalinio remonto projekto ir realių konstrukcinių tyrimų ekspertizių išvadų, užsakymu be teisėto pagrindo iš namo (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškasus labai didelį kiekį grunto buvo padidintas patalpų aukštis (t. y. ir tūris) pažeminant grindų lygį 0,5–0,9 m., vietomis pasikasant po pamatais ir akivaizdžiai susilpninant bendrų namo pamatų vientisas konstrukcijas, sudarant realią tikimybę jiems skilti, lūžti (kas turi reikšmės namo sienų stabilumui) ir pan., dėl ko kilo grėsmė statinio konstrukcijoms, užtikrinančioms statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pripažįstant iki šiol atsakovų atliktus statybos darbus neteisėtais, atsakovai įpareigotini atstatyti patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį (gylį).

Todėl ieškovui įrodinėjant, jog jis be atsakovės sutikimo negali įvykdyti teismo sprendimo, turi būti nurodomi darbai patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), susiję su grindų atstatymu į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį (gylį), o ne su nurodomu vamzdžių šalinimu.

Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomų pašalinti vamzdžių jis negali pateikti dengtų darbų grunto tankinimo po grindimis aktų ir negali įrengti projekte numatytų grindų įrengimo detalių, todėl šioje byloje ieškovo įrodinėjami darbai nėra susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimu vykdymu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl šildymo vamzdžio pagrįstai nusprendė, jog šildymo vamzdis, trukdantis praeiti iš vienos patalpos į kitą, yra patvirtinimas, kad ieškovas teismo sprendimo atstatyti grindis į buvusią būklę iki neteisėtų statybos darbų atlikimo nėra įvykdęs ir šioje byloje ieškovo nurodomi darbai nėra susiję su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo vykdymu, nes šiuo sprendimu jis yra įpareigotas atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį, o ne pašalinti šioje byloje nurodomus vamzdžius.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia 2024-10-21 UAB „Sorentus projektai“ apžiūros raštu Nr. 20241021-001 ir 2024-11-12 apžiūros raštu Nr. 202411-12-001 bei UAB „Tauridas“ paprastojo remonto techniniais projektais Nr. 24/618 ir Nr. 24/619, iš kurių turinio matyti: techninio projekto Nr. 24/618 3 dalyje Šildymo sistema (5 lapas) nurodyta: „<...>Pasikeista patalpų paskirtis iš bendrų rūsio patalpų į administracinės paskirties patalpas. Visose privatizuotose patalpose sumontuoti grįžtami į šilumos punktą šildymo sistemos vamzdynai. Kadangi grįžtamo termofikato vamzdynai yra fiziškai susidėvėję, jų eksploatacijos laikas viršija 30 metų, taip pat, jie kerta privatizuotas patalpas (vamzdynų altitudės -0,3 iki +2,0 m.) bei trukdo patalpų naudojimui pagal paskirtį ir kelia pavojų patalpų naudotojams, priimtas sprendimas šildymo sistemos vamzdynus iškelti ir pakeisti jų privedimą iki šilumos punkto slepiant paduodamo termofikato vamzdyną virš pakabinamų lubų konstrukcijos, o grįžtamo sistemos vamzdyną slėpti grindų konstrukcijoje, suteikiant tinkamą priėjimą aptarnavimui, stovų uždarymui bei nekeičiant vidinių vamzdynų diametrų.‘‘

Be to, ieškovo techniniame projekte Nr. 24/619 4 dalyje „Vandentiekis“ (2 lapas) nurodyta: „<...> (duomenys neskelbtini), esamų vandentiekio sistemų vamzdynai yra fiziškai susidėvėję, jų eksploatacijos laikas viršija 30 metų, taip pat, jie kerta privatizuotas patalpas (vamzdynų altitudės +2,5 m.) bei trukdo patalpų naudojimui pagal paskirtį ir kelia pavojų patalpų naudotojams, priimtas sprendimas paprastojo remonto metu, nenaudojamas vandentiekio sistemas demontuoti ties privatizuotų patalpų riba ir užaklinti taip, kad būtų užtikrintas kitų patalpų naudojimasis vidaus vandentiekio tinklais.“

Teisėjų kolegijos vertinimu, techniniame projekte Nr. 24/619 4 klaidingai nurodytos vamzdynų altitudės +2,5 m, nes byloje nėra ginčo, kad ginčas vyksta dėl darbų rūsyje, o rūsio patalpose altitudės įprastai žymimos su minuso ženklu, nes jos yra žemiau nulinio lygio, todėl jau vien dėl šio motyvo pagal šį projektą ieškovo nurodomi darbai negali būti atliekami, nes negalima padaryti išvados, kad skaičiavimai dėl norimo demontuoti vamzdyno yra teisingi.

Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojo LDT1 parodymais, kuriais ieškovas įrodinėjo, jog neįmanoma atstatyti grindų į iki statybų darbų pradžios buvusį lygį, kol nėra pašalintas ginčo vandentiekio vamzdis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šio liudytojo parodymus paneigia kiti bylos įrodymai.

Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į ieškovo 2025 m. gruodžio 12 d. pateiktą faktinės situacijos paaiškinimą bei nuotrauką, kuri įrodo, jog vamzdis, kurį siekiama pašalinti, yra virš grindų lygio ir jis trukdo praeiti iš vienos rūsio patalpos į kitą, bet ne grindų lygio, kuris būtinas namo stabilumui užtikrinti, atstatymą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo parengtoje schemoje tik ties ginčo vamzdžiu nurodoma altitudė -0,3, o kitos altitudės nurodomos su + ženklu, kai visus ginčo darbus ketinama atlikti rūsio patalpose.

Be to, patalpos pažymėtos indeksais: 21-1, 21-2 ir 22-1 iki 22-4, kas neatitinka ieškovo pateikto UAB „Tauridus“ projekte nurodytos schemos ir patalpų žymėjimo. Ieškovo nurodomas šilumos vamzdis (jo dalis) yra ties praėjimu iš patalpos 22-1 į patalpą 22-2, o UAB „Tauridus“ projekte Nr. 24/619 patalpos žymimos indeksu 20, o projekte Nr. 24/618 patalpų numeracija indeksais nenurodoma.

Be to, atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateikta ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 2025/02/07-01 nepagrindė ieškovės nurodo liudytojo darbų būtinumo. Ši ataskaita yra pagrįsta skaičiavimais, joje nurodyta, jog rūsio apžiūra buvo atlikta 2024-12-19. Apžiūros metu nustatyta, kad patalpose nuo 22-2 iki 22-6 yra supiltas smėlio sluoksnis (žr. 11 pav., 12 pav.). Smėlis nėra tolygiai išlygintas. Smėlio sluoksnio viršaus lygis apie 12–20 cm iki buvusių grindų lygio (žr. 13 pav.). Patalpoje 22-1 yra pripilta smėlio. Patalpose 21-2–21-4 įrengtas cementinių grindų sluoksnis (žr. 14 pav.). Patalpų aukštis nuo įrengtų grindų iki lubų apie 2,5 m. Patalpose 21-1 ir 21-5–21-7 įrengtas cementinių grindų sluoksnis (žr. 15 pav.). Patalpų aukštis nuo įrengtų grindų iki lubų apie 2,16 m. Cementinių grindų sluoksnio storis nenustatytas, grindų pasluoksniai nenustatyti, grindų pagrindų sutankinimo lygis nenustatytas. Ekspertiniam tyrimui nebuvo pateiktas joks dokumentas, įrodantis pagrindo sutankinimo lygį ir kokybę.

Paminėto akto išvadose nurodoma, kad, įvertinus esamą inžinerinių tinklų situaciją, nustatyta, kad reikalingas vandentiekio ir nuotekų metalinių vamzdžių keitimas dėl esamos jų susidėvėjusios būklės. Nekeičiant patalpų suplanavimo tinklų, keisti tinklų vietų nėra poreikio. Pagal planuojamą atlikti paprastojo / kapitalinio remonto projektą tam tikrose ruožuose prie sienų gali tekti keisti vamzdynų vietas; galutinis tokio sprendimo poreikis turi būti nustatytas atsižvelgiant į vidaus patalpų išplanavimą / dizaino projektą.

Namo bendraturčiams nesutarus dėl ekspertiniame tyrime nurodomų darbų toks ginčas galės būti nagrinėjamas teisme pagal parengtą vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą ar projektinį pasiūlymą.

Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas).

Šioje byloje ieškovas neįrodė, jog jis tinkamai namo bendrųjų inžinerinių tinklų bendraturčiams atskleidė savo ketinimus pagal pateiktus projektuotojos UAB „Tauridas“ projektus Nr. 24-619 ir Nr. 24-618, pateikė tinkamai parengtą vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklų projektą ar projektinį pasiūlymą, todėl šioje byloje negali savo teisės ginti jo nurodytu būdu.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretų bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimų statybos darbų ir (arba) patalpų paskirties keitimo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų arba statinio projekto (kaip jie apibūdinami Statybos įstatyme) pateikimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2015 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-701/2023 22 punktą).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, laikytina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas CPK 93 straipsnio prasme priimamas atsakovės naudai, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei DNS „Vykinto bendrija“ iš ieškovo IES1 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.