Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai ir turtui, sustabdymo, deklaracijos panaikinimo bei pažeistų valdymo teisių gynimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – (duomenys neskelbtini), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, V. B., R. B., R. V.; A. P., P. M., (duomenys neskelbtini), A. J., D. K., J. J., R. J., V. K., J. U., R. T., D. T., E. B., (duomenys neskelbtini), G. B., J. V., L. L., T. L., A. U., A. P., R. B., A. J., Ž. J., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje - (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai ir turtui, sustabdymo bei pažeistų valdymo teisių gynimo, kuriuo prašė : 1) uždrausti atsakovams atlikti statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), taip pat užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimą į daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančias patalpas; 2) uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją, atlikti būtinus tinklų remonto darbus; 3) įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) ploto daugiabutis gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Ieškovė šioje byloje esanti (duomenys neskelbtini) pagal įstatymą ir įstatus įgyvendina nurodyto pastato patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teises. Trečiuoju asmeniu nurodyta (duomenys neskelbtini) yra pastato, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėtoja (administratorė), kurią yra pasirinkusi bendrija. Pastato rūsyje yra negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita". Patalpa apima dalį rūsio, ji susideda iš patalpų, kurių indeksai: (duomenys neskelbtini). Paminėtose patalpose yra didelė dalis pastato bendrų inžinerinių tinklų. Šios rūsio patalpos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams V. K. ir J. K.. Kitos rūsio patalpos, t. y. kitais indeksais rūsio plane išskirtos patalpos atsakovams nepriklauso, t. y. bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems pastato patalpų savininkams, įskaitant atsakovų užimtas patalpas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovai pradėjo statybos darbus pastato rūsyje, kuriais sukėlė pastato avarinę būklę, taip pat ėmė trukdyti bendrijai ir jos atstovams rūpintis konstrukcijomis bei inžinerinių tinklų priežiūra, dėl ko minėtuose tinkluose padažnėjo avarijos, o patalpų savininkams padaugėjo inžinerinių tinklų avarijų šalinimo išlaidų. Trukdydami bendrijai prižiūrėti pastato konstrukcijas ir inžinerinius tinklus, atsakovai savavališkai pašalino patalpoje esančią pastato šilumos vamzdyno (inžinerinio tinklo) izoliaciją. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) statinio ((duomenys neskelbtini)) apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Statybos inspekcijos (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Tai reiškia, kad atsakovai ilgą laiką naudojosi neapskaitoma šilumos energija savo patalpoms šildyti, taip pat vartojo neapskaitomą vandenį savo reikmėms bendraturčių sąskaita dėl ko pastarieji patyrė materialinius nuostolius, o atsakovai nepagrįstai praturtėjo savo bendraturčių sąskaita.

Ieškovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 5 dalis nustato taisyklę, kad patalpos savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti, kitaip tvarkyti jo patalpoje esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokią įrangą. Ši norma tiesiogiai taikytina atsakovų atžvilgiu, nes jie neleidžia bendrijos įgaliotiems asmenims ir ekspertams nurodytų veiksmų atlikti, t. y. nustatyti, koks bendro naudojimo turtas yra taisytinas, remontuotinas ar atnaujintas. Iš to yra kilusi atsakovams pareiga derinti (laikytis tvarkos) su bendrijos įgaliotais asmenimis galimybes apžiūrėti, tvarkyti, kitaip naudotis atsakovo patalpoje esančiu bendro naudojimo objektu – inžineriniais tinklais. Tačiau atsakovams trukdant patekti į patalpą, bendrijos atstovai negali dalyvauti pastato techninėse apžiūrose, analizuoti ir tvirtinti ilgalaikius pastato bendro naudojimo objektų atnaujinimo planus, susipažinti su patalpoje esančių pastato pagrindinių nešančiųjų konstrukcijų būkle ir kt. Tokiu būdu atsakovai trukdo bendrijai ne tik realizuoti jos teises ir pareigas, bet ir pažeidžia viešąjį interesą (kelia pavojų inžineriniams tinklams, nes pvz., kilus vandentiekio inžinerinių tinklų avarijai ir laiku jos nepašalinus, pastatas gali likti be vandens, kuris nuolat reikalingas pastatui gaisro atveju ir kt.). Ieškovė, reikšdama reikalavimus atsakovams, siekia sureguliuoti santykius su atsakovais taip, kad galėtų be išorinių trukdymų kartu su pastato prižiūrėtoju tinkamai eksploatuoti inžinerinius tinklus, esančius atsakovams priklausančioje patalpoje. Tai reiškia, kad bendrijos atstovams būtina patekti į patalpą darbo dienos metu, o atsitikus būtinybei (avarijos atvejui) ir bet kuriuo paros metu įskaitant ir švenčių dienas.

Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai vykdydami patalpoje statybos darbus (pašalindami iš rūsio patalpos kelias dešimtis tonų žemės grunto), sukūrė patalpoje, o kartu ir pastate avarinę būklę. (duomenys neskelbtini) jie sudarė, o (duomenys neskelbtini) pateikė Statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyta eksperto išvada, jog namo konstrukcijų būklė atitinka avarinės būklės požymius. Jame taip pat nurodyta, jog atsirado statinio avarijos grėsmė – sienų ir pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Ieškovės įsitikinimu, atsakovams priklausančiose patalpose vykdomi statybos darbai atitinka pastato kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos (kai patalpos įgilinamos žemiau esamo pamato) požymius. Tokių statybos darbų vykdymui statytojui yra būtina turėti: 1) pastato patalpų savininkų sutikimą; 2) statinio ekspertizės aktą; 3) kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektą; 4) statinio projekto ekspertizę; 5) statybos leidimą. Tačiau atsakovai statybos darbus vykdo neturėdami nei vieno iš nurodytų pagrindų. Tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos į akivaizdžius pažeidimus nereaguoja, tik imituoja statybos darbų patikrinimus, kurių metu kiti pastato patalpų savininkai ir pastato administratorių atstovai į patalpas nėra įleidžiami, nes atsakovai visomis priemonės siekė, kad kiti asmenys negalėtų užfiksuoti patalpose realiai atliktų statybos darbų. Teikiamos nuotraukos ir ekspertizės aktas įrodo, kad atsakovai savo statybos darbais specialiai yra sukėlę avarinę būklę ir toliau atliks statybos darbus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Taigi, kyla reali grėsmė, kad atsakovams tęsiant statybos darbus pastatas ar jo dalis gali ir sugriūti, todėl ieškovė ieškiniu reikalauja sustabdyti neteisėtus atsakovų statybos darbus, kurie ne tik pažeidžia daugiabučio namo savininkų nuosavybės teises, bei ir kelia realią grėsmė pastato stabilumui. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovai be bendraturčių ir bendrijos sutikimo savavališkai užėmė dalį jiems nepriklausančių kitoje pastato dalyje rūsyje esančių patalpų, šias patalpas užsitvėrė ir įsirengė jose sandėlius užsirakinę juos iš vidaus, palikę galimybę patekti į užimtas patalpas tik per savo patalpą. Šią aplinkybę nustatė Statybų inspekcija (duomenys neskelbtini) akte bei fotonuotraukose prie minėto akto. (duomenys neskelbtini) raštu bendrija informavo atsakovus, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registro centras“ duomenis jiems pastato rūsyje papildomos bendro naudojimo patalpos nepriklauso, kad atsakovai minėtas patalpas užėmė neturėdami pastato bendraturčių sutikimo ir įsirengė jas savavališkai, todėl privalo jas iki nustatyto termino atlaisvinti. Tačiau atsakovai, ignoruodami bendrijos reikalavimus atsisakė tai daryti (I tomas, 1 – 11, 163 -173 b.l.).

(duomenys neskelbtini) prašė: 1) uždrausti atsakovams atlikti statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančias patalpas; 2) uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją, atlikti būtinus tinklų remonto darbus; 3) įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais, (duomenys neskelbtini) (III tomas, 149 – 159 b.l.)

(duomenys neskelbtini) prašė: 1) uždrausti atsakovams vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neparengtus statinio ekspertizės, statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais, taip pat užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), esančias patalpas; 2) uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją, atlikti būtinus tinklų remonto darbus; 3) įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais, (duomenys neskelbtini) patalpos, (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtą patalpą; 4) pripažinti negaliojančia ab inittio V. K. (duomenys neskelbtini) Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą; 5) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį gylį; atstatyti rūsio patalpoje, (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų; atstatyti patalpos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtoje patalpoje buvusius laiptus ( IV tomas, 161 – 174 b.l.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka ir prašė jį patenkinti. Trečiojo asmens nuomone, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu, o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma. Patalpų daugiabučiame name savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad nagrinėdama ieškovės prašymus ir skundus priėmė visą eilę dokumentų – faktinių duomenų patikrinimų aktų, privalomųjų nurodymų, atsakymų į skundus ir pan. Inspekcija pripažino, kad jos pozicija vertinant atsakovų vykdomų statybos remonto darbų pobūdį keitėsi. Iš pradžių buvo vertinama, kad atsakovai vykdo paprastojo remonto darbus, vėliau pripažinta, kad vykdomi darbai yra kapitalinis remontas, kuriam reikia projekto, ekspertinių išvadų ir leidimo (DOC -98717).

Trečiasis asmuo R. V. (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad atsakovams priklauso rūsio patalpa, kurios (duomenys neskelbtini), o kitos rūsio patalpos jiems nepriklauso. Tai reiškia, kad trečiajam asmeniui, kuri name turi butą su rūsiu, priklauso ir dalis rūsio bendrojo naudojimo patalpų, kurias savavališkai yra užėmę atsakovai ((duomenys neskelbtini)). Atsakovų patalpose yra visam namui priklausantys bendro naudojimo inžineriniai tinklai (vandens, šilumos energijos tiekimo vamzdynai, elektros perdavimo kabeliai), kuriems atsakovai daro įtaką ir naudoja savo reikmėms, pvz. nuplėšę nuo vamzdynų izoliaciją nemokamai naudojasi šilumos energija, skirta visiems namo patalpų savininkams. Namo administratorius Bendrija negali paveikti atsakovų, nes jie į savo patalpas neįleidžia. Nors Statybų inspekcija uždraudė atsakovams vykdyti statybos darbus be projekto ir leidimo, bet atsakovai (duomenys neskelbtini) toliau laužė sienas rūsyje, ardė grindis ir pertvaras, išveždami iš rūsio (duomenys neskelbtini) talpos konteinerius statybos laužo, tuo sukeldami namo griuvimo pavojų. Atsakovų elgesys ne tik pažeidžia trečiojo asmens turtines ir kitas teises, bet ir kelia pavojų name gyvenančių žmonių saugumui. R. V. palaiko ieškovės ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Tretieji asmenys V. B. ir R. B. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, atsakovams, kurie yra įsigiję (duomenys neskelbtini) kv. m. rūsio patalpų, namo rūsyje nepriklauso jokios papildomos patalpos. Atsakovai patalpas su indesksais (duomenys neskelbtini) yra užėmę savavališkai. Atsakovai taip pat savavališkai yra užėmę bendrojo naudojimo laiptinę patalpose, (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) savo patalpose atsakovai vykdo kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbus, kuriuos vykdant iš rūsio patalpos atsakovai pašalino (duomenys neskelbtini) žemės grunto. Tuo sukeltas pavojus namo gyventojams, jų patalpose pradėjo trūkinėti patalpų lubos ir sienos. Po (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo atsakovams (duomenys neskelbtini) buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl namo bendrosios statinio ekspertizės užsakymo ir atsakovų patalpos kapitalinio remonto statybos projekto bei jo ekspertizės užsakymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyrius, atsižvelgęs į namo gyventojų skundus (duomenys neskelbtini) atliko namo vykdomos techninės priežiūros patikrinimą, kurį atliekant atsakovai namo administratoriaus atstovų į savo patalpas neįleido. Nepaisant to, namo techninis prižiūrėtojas fiksavo faktines aplinkybes ir nustatė, kad yra ardomi namo kamino su ventiliacinėmis šachtomis pamatai ir kitos pagrindinės namo konstrukcijos. Akte fiksuoti namo fasadinės sienos (duomenys neskelbtini) pusėje įtrūkimai ir nurodytas siūlymas statybas stabdyti, atlikti esamos padėties ekspertizę dėl laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo. Statybų inspekcija atsakovams (duomenys neskelbtini) surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, tačiau atsakovai nepaisė nurodymo, darbus vykdė toliau. Atsakovai apskundė teismui Statybų inspekcijos skirtą administracinę nuobaudą, kurią teismas panaikino, tačiau apeliacinės instancijos teismas grąžino nagrinėti iš naujo. Tretieji asmenys atsakovų pateiktus J. M. ir D. K. ekspertinius aktus, kur atsakovų atliekami darbai vertinami kaip paprastasis remontas, vadina prieštaringais. Atsakovai grobsto šilumos energiją, skirtą visiems namo gyventojams, nes nuo vamzdynų, nutiestų per atsakovams priklausančias patalpas nuplėšė izoliuojančias medžiagas. Atsakovai (duomenys neskelbtini) kelis kartus buvo nutraukę namo šildymą, be to sąmoningai šalto sezono metu atidaro langus, taip išleisdami šilumą ir darydami žalą namo gyventojams. (duomenys neskelbtini) priklauso J. K. ir atsakovai spekuliuoja šio trečiojo asmens vardu ir faktiškai atsakovai nuomoja patalpas patys sau. Atsakovai neįleido (duomenys neskelbtini) bendrijos atstovų inžinerinių tinklų būklei nustatyti, neįleido (duomenys neskelbtini) net gi kartu su Statybos inspekcijos atstovu, kai Inspekcija atliko patikrinimą. Atsakovai (duomenys neskelbtini) neįleido nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialisto, nei bendrijos pirmininko nei eksperto, nereagavo atsakovai ir (duomenys neskelbtini) jų prašant sudaryti sąlygas apžiūrėti pastato bendrąsias konstrukcijas ir bendruosius inžinerinius tinklus. Tretieji asmenys prašė ieškinį tenkinti.

Trečiasis asmuo D. T. (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad atsakovų valdomose patalpose šilumos vamzdynai buvo izoliuoti šilumine izoliacine medžiaga, kurią atsakovai nuplėšė ir nemokamai šildosi bendraturčių sąskaita. Bendrijos atstovai žiemą ne kartą tikrino ir nustatė, kad atsakovų rūsio patalpos langai visą laiką yra atviri, t.y. ir dieną ir naktį atsakovai pro juos į lauką išleidžia šilumos energiją, dėl ko patalpų savininkai patiria kelis kartus didesnius šilumos nuostolius. Atsakovai piktnaudžiauja esama padėtimi, o bendrijos reikalavimai yra pagrįsti.

(duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškiniu yra prašoma uždrausti atsakovams atlikti statybos darbus patalpose, tačiau ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimą dėl statybos darbų uždraudimo, o atsakovai neatlieka ir neatliko jokių statybos darbų, kuriems reikėtų kitų bendraturčių pritarimo ir tą yra patvirtinusios kompetentingos institucijos. Atsakovai tai grindžia tuo, kad ieškovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atliekantis subjektas, turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovai atlieka darbus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektais. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Nors ieškinyje vartojama daugiskaita „ieškovai“, kurių nuosavybės teisės tariamai yra ginamos, tačiau ieškinį pareiškė ieškovė – (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktą teisinį reguliavimą matyti, kad ieškovė, kaip bendrija, yra įsteigta klausimų, susijusių su pastato bendrojo naudojimo objektais sprendimui, todėl ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais. Tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kokie konkrečiai bendrojo naudojimo objektai yra patalpose ir kartu nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad atsakovai būtų atlikę kokių nors pastato bendrojo naudojimo objektų remontą ar statybos darbus, susijusius su tokiais objektais (inžinerine įranga). Atsakovų įsitikinimu, ieškinys yra pareikštas, viršijant ieškovės kaip bendrijos teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją, nes ieškinys reiškiamas ne dėl pastato bendrojo naudojimo objektų, o ieškiniu bendrija prašo apginti trečiųjų asmenų – visų pastato savininkų asmeninės nuosavybės teises.

Atsakovai taip pat nurodė, kad nėra atlikę kapitalinio remonto darbų, o juos tik planuoja atlikti ateityje. Atsakovai kreipėsi į pastato butų ir kitų patalpų savininkus, prašydami duoti sutikimą tokių darbų atlikimui, tačiau savininkai savo pozicijos ilgą laiką neteikė, o ieškovė visomis priemonėmis stengėsi, kad atsakovai tokio sutikimo negautų. Kadangi atsakovai neketina atlikti neteisėtų darbų, neturint visų reikiamų dokumentų, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-68-3-01468-2021-3, kurioje siekiama gauti leidimą darbus atlikti be pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Taigi, nors ieškiniu siekiama sukurti regimybę dėl atsakovų atliekamų veiksmų neteisėtumo, tačiau tokių veiksmų nėra, o atsakovai teisinėmis priemonės bando išspręsti susiklosčiusią situaciją, kai dėl nežinomų priežasčių ieškovė siekia, kad atsakovai negalėtų naudotis jiems priklausančia nuosavybe pilna apimtimi. Be to, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos yra patvirtinusi, kad patalpų nuomininkė (duomenys neskelbtini) yra teisėtai atlikusi paprastojo remonto darbus, kuriems nereikia bendraturčių sutikimo.

Atsakovai pažymėjo, kad ieškinyje yra suformuotas reikalavimas nustatyti patekimo į patalpas tvarką, tačiau išanalizavus ieškovės reikalaujamas nustatyti sąlygas, t. y. suteikti ieškovei ir visiems kitiems asmenims neribotą galimybę nederinus patekti į atsakovams priklausančias patalpas yra ne tik neproporcingai ribojantis atsakovų nuosavybės teisę, tačiau neatitinka ir bonus pater familia (protingo asmens elgesio) standarto. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų šį reikalavimą, būtų praktinių tokio sprendimo įgyvendinimo problemų, nes nėra visiškai aišku, ką reiškia „netrukdyti prieiti“ – ar ieškovė siekia, kad bet kada bet kuriuo paros metu, iš anksto nederinus su teisėtais patalpų savininkais bet kokie tretieji asmenys galėtų lankytis jų patalpose; ar tai reiškia, kad ieškovė vis dėlto turėtų suderinti ir prieš tam tikrą laiką pranešti atsakovams apie numatomus apsilankymus ir t.t. Antra, atsakovai netrukdo ir nedraudžia asmenims patekti prie inžinerinių tinklų, o minėtą aplinkybę pagrindžia (duomenys neskelbtini) išrašomos sąskaitos už bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remonto darbus. Trečia, kadangi ieškovė siekia gauti teisę ne tik pati patekti į patalpas, tačiau ir teisę įgalioti bet kokius trečiuosius asmenis lankytis atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau nėra nurodyta, kokia forma tokie įgaliojimai bus išduodami – kartu tokiu prašymu bus sukurtas konfliktas ateityje tarp ieškovės ir atsakovų, kai, pavyzdžiui, vieni reikalaus rašytinio įgaliojimo, o kiti laikysis pozicijos dėl žodinio įgaliojimo pakankamumo ir t.t. Atsakovų teigimu, ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas reikalavimas dėl tvarkos sąlygų, o ieškovės įsitikinimas, kad ji ir bet kokie asmenys bet kada turi teisę patekti į atsakovų nuosavybę prieštarauja nuosavybės institutui ir yra akivaizdus siekis neproporcingai riboti atsakovų nuosavybės teisę.

Atsakovai taip pat pažymėjo, kad ieškovė reikalauja, kad teismas įpareigotų atsakovus atlaisvinti tariamai užimtas pastato bendrojo naudojimo patalpas. Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutiko, nes dalis šių patalpų ((duomenys neskelbtini)) atsakovams priklauso nuosavybės teise, nes patalpa Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) kv.m. plotą, o likusių patalpų ((duomenys neskelbtini)) atsakovai nėra užėmę, tokių įrodymų ieškovė nėra pateikusi.

Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovų (duomenys neskelbtini) tikslas name (duomenys neskelbtini), pakeisti turimų patalpų paskirtį „apeinant“ įstatymų reikalavimus. Tam atsakovai pradėjo namo rūsyje vykdyti intensyvius griovimo darbus, išardė patalpoje buvusias grindis, po jomis buvusį gruntą nukasė žemiau pastato pamatų, nukirto grindyse buvusius vamzdžius, nuplėšė šiluminę izoliacinę medžiagą nuo patalpose esančių šildymo ir karšto vandens vamzdžių, dėl ko atsakovams atsirado galimybė šildytis visų pastato patalpų savininkų sąskaita. Namo konstrukcijos ir bendra inžinerinė įranga yra specialiai gadinamos, siekiant sukelti jų avarinę būklę, kurios dalinius aktus parengia atsakovams keliuose objektuose talkinantis statybos inžinierius J. M.. Pagal (duomenys neskelbtini) parengto avarijos grėsmės šalinimo vieną iš sprendinių reikia pašalinti statybinį laužą ir dėl to atlikti pamatų įgilinimo darbus. Kadangi statybinis laužas atsirado dėl (duomenys neskelbtini) vykdytų darbų (išgriovus grindis), racionalus sprendimas būtų atstatyti esamą grindų altitudę, o ne gilinti pamatus. Nurodymas nukasti statybinio laužo sluoksnį yra susijęs su numatomų patalpų įrengimu, bet ne su statinio laikančiųjų konstrukcijų avarinės būklės šalinimu. Pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nėra projektinių sprendinių, kaip bus įrengiamos plieninės konstrukcijos, kas reiškia, jog greičiausiai bus išgriaunamos sienos, tuomet prie lubų įrengiamos horizontalios sąramos, kurios iš anksto neįtempiamos, neužtikrinamas atsparumas ugniai. Siekiant patalpas pritaikyti neįgaliesiems atsakovai tikriausiai pertvarktys įėjimą į rūsio patalpas, jį įgilinant, taip pat išplečiant tiek į ilgį, tiek į plotį. Dėl šio kapitalinio remonto darbų atlikimo atsakovai neplanuoja prašyti pastato patalpų savininkų sutikimo, neplanuoja reikšti reikalavimą teisme dėl jų teisės pripažinimo. Taip yra todėl, kad atsakovai patys sukelia patalpų (pastato) avarinę būklę, o tuomet gauna avarijos grėsmės šalinimo kapitalinio remonto projektą, kuriuo prisidengiant atliekami darbai, susiję su patalpų paskirties pakeitimu. Nors po atliktų remonto darbų pakeitus patalpų paskirtį bus reikalingas Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje numatytas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau po tariamų avarinės grėsmės šalinimo darbų atlikimo atsakovams nereikės atlikinėti jokių statybos darbų, t.y. paskirties keitimui užteks supaprastinto projekto, kuriame bus konstatuota, kad patalpos atitinka visus teisės aktuose tokioms patalpoms nustatytus reikalavimus. Pagal ieškovę, atsakovų vykdomi darbai gali sukelti viso pastato, jo inžinerinių sistemų avarinę būklę, o galutiniame rezultate V. K. teismine tvarka pareikalaus iš pastato patalpų savininkų atlyginti avarijos grėsmės šalinimo darbų kainą, t.y. atlyginti asmenines išlaidas, susidariusias dėl savo iniciatyva dirbtinai sukurtos situacijos. Pastatą administruojančią bendriją šiuo metu labiausiai neramina (duomenys neskelbtini) atnaujinti savavališki statybos darbai, kuriais yra pasikasama po pastato pamatais, nes po tokių darbų po pamatais gali susidaryti įšalas, kuris gali suskaldyti pamatus, kuomet pastatas iš tikro taptų avarinis (II tomas, 91 – 100 b.l.).

Atsakovai triplike nurodė, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti prevencinį ieškinį. Ieškovė nepagrindžia prevencinio ieškinio pareiškimo sąlygos - realios grėsmės, kad bus padaryta žala. Atsakovų teigimu, jų vykdomi remonto/rekonstrukcijos darbai pastate (duomenys neskelbtini), yra teisėti, ką patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Pačios ieškovės - Bendrijos narių (tikėtina, neturinčių inžinerinio išsilavinimo) sudaryti aktai neįrodo atsakovų veiksmų neteisėtumo. Ieškovės nurodyta kita civilinė byla, kurioje atsakovai prašo leisti be namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo atlikti kapitalinio remonto darbus patvirtina, kad atsakovai gina savo teises teisėtais būdais. Ieškovė ieškinį grindžia teoriniu modeliavimu, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo uždrausti atsakovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Atsakovai teigia, jog ieškovės teiginys, kad atsakovai atjungė šildymą visam pastatui ar, kad nukirto pastato elektros laidus, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovų teigimu, ieškovei dublike nepateikus argumentų į atsakovų argumentus dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo ydingumo, laikytina, kad atsakovų pastabas ieškovė pripažįsta. Pažymėjo, kad atsakovai nėra gavę antstolio faktinių aplinkybių protokolo nuotraukų, todėl dėl jų negali pateikti paaiškinimų ar atsikirtimų (III tomas, 1 – 8 b.l.).

(duomenys neskelbtini) atsiliepime triplike nurodė, kad ne kartą patikrinusi (duomenys neskelbtini) inicijuotus name (duomenys neskelbtini), remonto darbus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažeidimų nenustatė. (duomenys neskelbtini), kuriai pagal sutartį ieškovė yra perleidusi namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros funkcijas nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovai ar trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) trukdytų vykdyti administravimo funkcijas. Dėl patalpų, pažymėtų indeksais (duomenys neskelbtini) atlaisvinimo nurodė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą – ar siekia išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, ar siekia pašalinti savininkų teisių pažeidimus. Pagal (duomenys neskelbtini) kadastro bylos duomenis, patalpa (duomenys neskelbtini) tą dieną neegzistavo, nes ji buvo prijungta prie patalpos (duomenys neskelbtini) ir naujas patalpos (duomenys neskelbtini) plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. sudaro dviejų ankstesnių plotų sumą ((duomenys neskelbtini) ir plius (duomenys neskelbtini) išardytos pertvaros). Matininkas rėmėsi (duomenys neskelbtini) užfiksuotais kadastriniais matavimais, todėl (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje neteisingai grafiškai pavaizduota patalpa (duomenys neskelbtini), tačiau šios patalpos plotas nurodytas teisingai - (duomenys neskelbtini) kv. m. Jei neegzistuojanti patalpa (duomenys neskelbtini) kokiu nors būdu būtų atimta iš atsakovų, sumažėtų pirkimo – pardavimo sutartimi įsigytas patalpų plotas. Ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu reikalauja atlaisvinti patalpas, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) ir kokius daiktus atsakovai arba trečiasis asmuo turėtų pasiimti (II tomas, 182 – 186 b.l.).

Ieškinys tenkintinas.

(duomenys neskelbtini) ir J. K. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) (I tomas, 12, 13 b.l.).

Atsakovams priklausančios kitos paskirties patalpos, (duomenys neskelbtini), buvo suformuotos buvusios pastato bendrojo naudojimo objektų administratorės (duomenys neskelbtini) vėliau perduotos (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini), iš kurios jas įsigijo atsakovai.

(duomenys neskelbtini), kaip nuomotojas (duomenys neskelbtini) Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo iki (duomenys neskelbtini) patalpas trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), atstovaujamai (duomenys neskelbtini) (atsakovės šioje byloje). Remiantis Sutarties 2.2 punktu, nuomotojas įsipareigojo perduoti patalpas, tinkamas 3.1 punkte nurodytai nuomininko veiklai, tačiau Sutarties 3.1 punkte nuomininkas įsipareigojo patalpas, nurodytas 1.1 punkte naudoti pagal jų paskirtį. Remiantis Sutarties 2.7 punktu nuomotojas įsipareigojo esant reikalui vykdyti nuomininko užimamų negyvenamųjų patalpų ir jų inžinerinių sistemų kapitalinį remontą, o Sutarties 3.4 punktas numato, kad patalpų gerinimo darbus, vidauas einamąjį remontą įsipareigoja atlikti nuomininkas (II tomas, 10 – 13 punktas).

Atsakovai (duomenys neskelbtini), nederindami darbų su pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais pradėjo statybos darbus pastato rūsyje, atsakovams priklausančiose patalpose.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) yra namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo administratorė, kuri su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų susijusių priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (III tomas, 114 – 124 b.l.).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų“ (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gavus prašymą „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rūsio patalpų ((duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo į paslaugų ir, atliekant kapitalinį remontą, įrengiant (duomenys neskelbtini)“, projektiniai sprendiniai buvo pristatyti Vyriausiajam miesto architektui ir svarstomi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus ir Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus (duomenys neskelbtini) posėdyje. Minėto posėdžio metu pateikta kolegiali nuomonė – nepritarti pateiktiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams, neprojektuoti įėjimo į rūsį iš gatvės pusės (I tomas, 117, 118 b.l., Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 15 priedas).

V. K. ir J. K., remdamiesi J. M. pateiktomis Statinio dalies ekspertinio akto išvadomis, pranešė pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, kad namo bendrojo naudojimo objektų būklė yra avarinė. Todėl pateikė namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui reikalavimus : 1) nedelsiant imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant pašalinti namo bendrojo naudojimo objektų avarinę būklę ir pateikti raštu veiksmų atlikimo ataskaitą; 2 ) iki (duomenys neskelbtini) pateikti atsakymą raštu, nurodant konkrečias priemones, kurių bus imtąsi namo bendrojo naudojimo objektų avarinei būklei šalinti ir šių priemonių įgyvendinimo grafiką; 3) informuoti visų namo patalpų savininkus apie avarinės būklės situaciją ir būtinybę organizuoti darbus avarinei būklei šalinti ( I tomas, 119 - 123 b.l.).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (toliau – Inspekcija) prašymą „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovė prašė konstatuoti, jog daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rūsyje vykdoma patalpos, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija ir prašė stabdyti statybos rekonstrukcijos darbus (I tomas, 24 – 26 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) įteikė statytojui ir pastato rūsio patalpų ((duomenys neskelbtini)) savininkui V. K. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus, t.y. paaiškinimą dėl Pastato rūsio patalpoje atliekamų statybos darbų; statybos projektą, kuriuo vadovaujantis atliekami statybos darbai; statybos projekto ekspertizę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki (duomenys neskelbtini) (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 12 priedas).

Vykdydamas Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K., Inspekcijai pateikė (duomenys neskelbtini) paaiškinimą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje patalpos buvo užlietos dėl galimai įvykusios kanalizacijos avarijos. (duomenys neskelbtini) kovo mėn. statytojas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl projekto parengimo ir (duomenys neskelbtini) rugsėjo mėn. buvo parengti projektiniai pasiūlymai. Šių projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, jog „įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo; dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį, būtina visų laikančių sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus“. Atsižvelgiant į tai, tuo pačiu metu buvo pradėtas patalpų tvarkymas, kurio tikslas po grindimis buvusių šiukšlių pašalinimas. V. K. nurodė, kad betoninės grindys buvo išlietos ant statybinio laužo, betonas buvo suskylinėjęs ir nelygus, šis betonas iš patalpų, kurių indeksai (duomenys neskelbtini) buvo pašalintas, taip pat buvo pašalinta dalis statybinio laužo, buvusio po grindimis (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų“ paveldosauginiu požiūriu pritarė (duomenys neskelbtini) pateiktam (duomenys neskelbtini) prašymui dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rūsio patalpų ((duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo į paslaugų ir atliekant kapitalinį remontą, įrengiant šviesduobes ir langus į patalpas iš gatvės pusės bei praplečiant esamą įėjimą iš kiemo, projektinių pasiūlymų sprendiniams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyris (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai neteisėtai vykdomų projektavimo darbų gyvenamosios paskirties daugiabučio pastato (duomenys neskelbtini), rūsyje“ (adresuotame (duomenys neskelbtini), Inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui bei (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog projektuojamos stiklu dengtos prieduobės iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės ir įėjimo iš kiemo platinimas minimaliai įtakos pastato fasado architektūrinę išraišką, nepažeis paveldosaugos reikalavimų ir neturės neigiamos įtakos Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), pietvakarinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto istorinės dalies vadinamos (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), bei Vilniaus (duomenys neskelbtini) (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vertingosioms savybėms“ (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) priedai).

Kaip atsiliepime nurodė Inspekcija, ji patikrino Valstybinės Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – Infostatyba) esančius duomenis ir nustatė, kad statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ar jo patalpų rekonstravimą nėra. Inspekcija taip pat patikrino informaciją Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kultūros paveldo registrą, iš kurio nustatė, kad ginčo pastatas patenka į Kultūros paveldo vertybių vietovių – Vilniaus miesto istorinė dalis, vad. (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) ir Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), pietvakarinė dalis (kodas (duomenys neskelbtini)) – teritorijas.

Inspekcija (duomenys neskelbtini) atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir po atlikto patikrinimo surašė Faktinių duomenų vietoje patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato rūsio patalpose atlikti patalpų grindų nuardymo dabai, atidengti pastato dalies pamatai, nupjauti seni galimai vandentiekio vamzdžiai. Dėl atliktų statybos darbų pastato rūsio atskirų patalpų aukštis padidėjo (duomenys neskelbtini) m. (VI tomas, 76 – 94 b.l.).

Kultūros paveldo departamentas, (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Inspekciją, kad pastatas, (duomenys neskelbtini) metų statybos, nėra registruotas Lietuvos Respublikos Kultūros vertybių registre, vertingosios savybės jam nėra nustatytos. Pastatas yra nekilnojamojo kultūros paveldo vietovės – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), pietvakarinės dalies (unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, o apibrėžtų teritorijų ribų plane pastatas pažymėtas kaip teritorijoje esantys kiti objektai. Pastatas taip pat patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), (unikalus kodas Nr. (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Kultūros paveldo Departamento Vilniaus teritorinio skyriaus specialistas buvo nuvykęs į vietą ir fiksavo atliekamus darbus (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 15 priedas).

Inspekcija, išnagrinėjusi ieškovės skundų tyrimo metu surinktus dokumentus ir atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes bei Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą išaiškinimą dėl rūsio patalpų aukščio didinimo (rūsio įgilinimo), ieškovei (duomenys neskelbtini) pateikė (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomų statybos darbų rūsio patalpose (duomenys neskelbtini) “. Inspekcija (duomenys neskelbtini) atsakyme Bendrijai nurodė, kad faktinių duomenų patikrinimo metu užfiksuotiems paprastojo remonto statybos darbams atliekamiems/atliktiems pastato ((duomenys neskelbtini), teismo past.) rūsyje, nekeičiant pastato išvaizdos, nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, o statytojas yra parengęs projektinę dokumentaciją, todėl pažeidimų nenustatyta (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 16 priedas).

(duomenys neskelbtini), nesutikdama su Inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė (duomenys neskelbtini) skundą ir (duomenys neskelbtini) patikslintą skundą, kuriuose prašė Inspekcijos panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atlikti pakartotinį aplinkybių vertinimą.

Bendrija (duomenys neskelbtini) patikslintu skundu, adresuotu Inspekcijos viršininkui prašė panaikinti Inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikti pakartotinį aplinkybių vertinimą. Bendrija nurodė, kad atsakovų valdoma (duomenys neskelbtini) ginčo rūsyje ketina įrengti sekso reikmenų parduotuvę, o darbus vykdo be pastato bendraturčių sutikimo, ardo bendrojo naudojimo konkstrukcijas ir atlieka tokio pobūdžio darbus, kurie niekaip negali būti priskirti paprastajam remontui ( I tomas, 33 - 42 b.l.).

(duomenys neskelbtini) užsakymu, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) parengė (duomenys neskelbtini). Akto 5.1 punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011) : 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t.y. kad apkrovos, galinčio statinį veikti statybos ir naudojimo metu nesukeltų šių pasekmių : didesnių deformacijų, nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju, negyvenamosiose patalpose, pažymėtose (duomenys neskelbtini), erozijos pažeistų mūrinių sieenų ir pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Pastato dalies laikančių sienų gelžbetoninės sąramos pažeistos erozijos – matoma korozijos suardyta armatūra, atšokęs betono apsaugionis sluoksnis, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikrins saugios pastatato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. Akto 5.2 punkte teigiama, kad daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini), konstrukcijų būklė atitinka statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmame priede „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius ir galima konstatuoti, kad atsirado statinio avarijos grėsmė. Reikalinga nedelsiant suremontuoti patalpose esančias vidines laiknčias sienas, metalinėmis konstrukcijomis ar kitomis priemonėmis suremontuoti gelžbetonines sąramas virš angų, kuriose metalo korozija stipriai pažeidė sąramų armatūrą, suremontuoti gelžbetoninius laiptus į rūsio patalpas. Avarinės būklės susiformavimo priežastį lėmė ankstesniais laikotarpiais dėl nesandarių inžinerinių tinklų rūsio patalpose buvusi drėgmė bei rūsio laiptų konstrukcijas veikiantys drėgmės bei šalčio ciklai“.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) privalomosiose pastabose dėl priemonių statinio avarijos grėsmei pašalinti nurodyta, kad norint toliau eksploatuoti pastato dalį pagal paskirtį yra būtina pašalinti daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra patalpos (duomenys neskelbtini), avarinės būklės požymius (STR 1.04.04:2017, punktas 98.4.) ir neatitikimus esminiams reikalavimams : 1) reikalinga suremontuoti erozijos pažeistus patalpų pamatus ir mūrą bei laikančių sienų gelžbetonines sąramas, kurių armatūra stipriai pažeista korozijos; 2) reikalinga naujai suprojektuoti ir įrengti elektros instaliaciją; 3) dėl galimų infiltracijų ar eksfiltracijų, dėl ko gali būti užterštas vanduo arba jis išsilieti, yra reikalinga pakeisti naujais pastato vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdynus tiriamo rūsio patalpose; 4) dėl korozijos poveikio pasireiškiančio nesandarumo yra reikalinga pakeisti nuotakyno vamzdyną rūsio patalpose, įrengiant jį pagal STR 2.07.01:2023 reikalavimus; 5) dėl prastos laiptų, vedančių į tiriamas patalpas būklės (vietomis nusėdusių pakopų, supleišėjusio, ištrupėjusio betono) reikalinga suremontuoti laiptus; 6) dėl dalies šviesduobių prasto inkaravimo prie pastato sienų yra reikalingas jų atraminių sienų remontas; 7) rekomenduojama atnaujinti pažeistą mūro sluoksnį virš šviesduobių, taip apsaugant mūro gaminius nuo išorinių veiksnių. Dauguma inžinerinės rūsio patalpų įrangos nustatytų trūkumų atsiradimo priežastis – pastato inžinerinių tinklų susidėvėjimas per ilgą eksploatacijos laikotarpį. <...>. Tiriamas pastatas statytas (duomenys neskelbtini) metais ir eksploatuojamas jau virš (duomenys neskelbtini) metų, todėl dėl vamzdynų susidėvėjimo bet kuriuo metu galimas šių vamzdynų trūkio atsiradimas ir rūsio patalpų užliejimas vandeniu, kas sukeltų žalą rūsio patalpose esančiam turtui bei įrangai (5.4 punktas) (4 tomas, 12 – 32 b.l.).

Inspekcija, atsižvelgdama į tai ir nagrinėdama (duomenys neskelbtini) gautus skundus dėl Inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, teisės aktų nustatyta tvarka, (duomenys neskelbtini) statytojui V. K. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė pateikti: 1) paaiškinimą dėl ginčo pastato patalpose ((duomenys neskelbtini)) vykdomų/įvykdytų statybos darbų; 2) statybos projektą, projekto ekspertizės kopiją, statinio ekspertizės aktą ir kitų dokumentų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas, kuriais vadovaujantis pastato patalpose atliekami statybos darbai; 3) (duomenys neskelbtini) 10:00 val. dalyvauti patikrinime ar paskirti įgaliotą asmenį dalyvauti patikrinime bei užtikrinti laisvą patekimą į pastato tikrinimas patalpas ((duomenys neskelbtini)), (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 17 priedas).

Vertindama ieškovės minėtuose skunduose keliamus klausimus apie galimai neteisėtai vykdomus patalpose ((duomenys neskelbtini)) statybinius remonto darbus, nupjautus senus vandentiekio vamzdynus ir elektros komunikacijas, galimai neteisėtai pastatytą stambių gabaritų statybinį konteinerį prie daugiabučio gyvenamojo namo, Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini)“ perdavė nagrinėti ieškovės skundus pagal kompetenciją Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl didelių gabaritų konteinerio pastatyto prie daugiabučio gyvenamojo namo ir gyvenamojo namo naudojimo priežiūros atlikimo.

Inspekcija (duomenys neskelbtini) atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad: 1) „pastate statybos darbai nevyko, pastato fasado atnaujinimo ar kt. statybos darbai pastato išorėje neužfiksuoti; 2) pareiškėjo prašymu, pažymėta, kad į patikrinimą atvykę pareiškėjas ir pastato techninis prižiūrėtojas nebuvo įleisti į privačias rūsio patalpas patalpų savininko nurodymu, todėl pareiškėjas ir techninis prižiūrėtojas pastato rūsio patalpų faktinių aplinkybių patikrinime nedalyvavo. Pateiktas paaiškinimas, kad pastato rūsyje įrengtų bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šilumos, elektros, vandentiekio, nuotekų tinklų ir kt.) planų ir kt. susijusios dokumentacijos pateikti negali, kadangi (duomenys neskelbtini) dar nėra perdavęs pastato administravimo dokumentų ir projektinės dokumentacijos naujam pastato administratoriui; 3) pastato patalpose (duomenys neskelbtini) statybos darbai neužfiksuoti ir nebuvo atlikti; 4) pastato patalpos (duomenys neskelbtini) lubose yra lubų atodanga (zondažas) perdangos konstrukcijų ir lygio vertinimui. Perdanga zondažo vietoje nepažeista, angos dydis (duomenys neskelbtini) m; 5) pastato patalpoje (duomenys neskelbtini) atlikti grindų ardymo darbai. Išmatuotas patalpos aukštis ~2,40 m, patalpa įgilinta (duomenys neskelbtini) m. Šioje patalpoje konstrukcijų ir pamato ekspertizei atlikti grindyse atkastas kasinys, kurio gylis (duomenys neskelbtini) m, kasinio išmatavimai (duomenys neskelbtini); 6) sienoje tarp (duomenys neskelbtini) patalpų prie lubų yra anga (sienos zondažas) (duomenys neskelbtini) m, kuri įrengta sienų konstrukcijos ekspertizei; 7) pastato patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra senos, galimai šilumos trąsos ((duomenys neskelbtini)) elementai, kurių pažeista šilumos izoliacija, atvirai išvedžioti seni, vietomis atviri elektros laidai; 8) pastato patalpoje (duomenys neskelbtini) atlikti grindų konstrukcijų ardymo darbai, išmatuotas patalpos aukštis ~2,10 m. Beveik visu patalpos perimetru iškasta duobė (užfiksuotas esamas pagrindas – žvyras). Patalpa įgilinta (duomenys neskelbtini) m, o prie įėjimo (duomenys neskelbtini) patalpą paliktos esamos grindys (plotas (duomenys neskelbtini) m, šioje vietoje įgilinta (duomenys neskelbtini)); 9) pastato patalpoje (duomenys neskelbtini) yra senos galimai šilumos trąsos ((duomenys neskelbtini)) elementai, kai kur atviros galimai nutrūkę/nukirstos elektros linijos; 10) tarp pastato patalpų (duomenys neskelbtini) užfiksuotas pertvaros plotis (duomenys neskelbtini) m (atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro byloje pateiktus matmenis); 11) pastato patalpoje (duomenys neskelbtini) atlikti grindų konstrukcijų ardymo darbai. Išmatuotas patalpos aukštis ~2,40 m, įgilinta (duomenys neskelbtini) m. Patalpoje atvirai kabo elektros instaliacija, nusidėvėję galimai šilumos tinklų ((duomenys neskelbtini)) elementai; 12) iš pastato patalpos (duomenys neskelbtini) pro senas, nusidėvėjusias medines duris (duomenys neskelbtini) m) patenkama į patalpą (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta (duomenys neskelbtini) kadastro byloje). (duomenys neskelbtini) patalpos grindys yra (duomenys neskelbtini) m aukščiau nei (duomenys neskelbtini) patalpos grindys. Patalpose (duomenys neskelbtini) remonto darbai neužfiksuoti; 13) VĮ „Registrų centras“ pateiktuose dokumentuose ir VĮ „Registrų centras“ internetinėje duomenų bazėje apie pastato patalpų (duomenys neskelbtini) savininkus duomenų nėra ir šių patalpų savininkai nenustatyti; 14) konteineris (minimas skunduose) prie ginčo pastato, kieme neužfiksuotas (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 22 priedas, VI tomas, 95 - 117 b.l.).

Inspekcija, atlikusi pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), įvertinusi surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi aktualiu teisiniu reglamentavimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą (duomenys neskelbtini) (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 23 priedas).

(duomenys neskelbtini) ir J. K. užsakymu (duomenys neskelbtini) parengė Projektinius pasiūlymus, projekto pavadinimas „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , kitos paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projektas“, statinio kategorija – Ypatingas, Statybos rūšis - Kapitalinis remontas. Šių projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, jog „<...>įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo; dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį, būtina visų laikančių sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus“. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta ; „Remiantis statytojo užduotimi, atsižvelgiant į Vilniaus vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo poskyrio pastabas, išlaikant patalpų kapitalinių sienų tinklą, patalpų paskirtis keičiama į paslaugų. (duomenys neskelbtini) užsakymu (duomenys neskelbtini) atliko rūsio konstrukcijų tyrimus centrinėje pastato dalyje. Konstrukciniuose tyrimuose nustatyta, kad pamatų įgilinimas sudaro (duomenys neskelbtini) m žemiau grindų lygio, o grindys paklotos ant netankinto statybinio laužo sluoksnio. Konstrukcinių tyrimų išvadose ir rekomendacijose nurodyta, kad įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo, dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį būtina visų laikančiųjų sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus.

(duomenys neskelbtini), ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymu (duomenys neskelbtini) konstatavo faktines aplinkybes namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, kur yra atsakovams V. K. ir J. K. priklausančios patalpos. Faktinių aplinkybių konstatavime dalyvavo E. B., V. B., D. K. (Bendrijos atstovai), J. S. (spynų meistras), L. Z. (matininkė), R. M. (architektas), D. A. ((duomenys neskelbtini) atstovas) ir V. P. (patalpų nuomininkas) (V tomas, 41 – 46 b.l.).

Inspekcija, (duomenys neskelbtini) vėl atlikusi patikrinimą konstatavo, kad atsakovams priklausančiose rūsio patalpose (duomenys neskelbtini), : 1) išgriautos pertvaros ties patalpomis (duomenys neskelbtini), sujungiant su patalpomis (duomenys neskelbtini); 2) patalpoje (duomenys neskelbtini) šiek tiek žiedu pakastas šlako sluoksnis aptinkant esamas galimai betonines grindis ; 3) patalpoje (duomenys neskelbtini) išgriautas likęs betoninis grindų „lopas – sala“; 4) patalpoje (duomenys neskelbtini išgriauta siena, jungusi su patalpa (duomenys neskelbtini), išardytas likęs grindų betonas, pakastas gruntas apie (duomenys neskelbtini) m. (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 33 priedas).

Inspekcija (duomenys neskelbtini) surašė V. K. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstuotas, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti toliau atliekami kapitalinio remonto darbai be kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės, lyginant su (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis. Inspekcija nurodė V. K. nevykdyti jokių gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)) statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti (atstatymo į pradinę padėtį darbus, ekspertizės akte nurodytus darbus, būtinus avarijos grėsmei pašalinti) (Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 34 priedas).

Inspekcija (duomenys neskelbtini) surašė V. K. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta iki (duomenys neskelbtini): užsakyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrąją statinio ekspertizę pagal tokią užduotį : 1) įvertinti, ar statomas daugiabutis namas atitinka esminius statinio reikalavimus; 2) įvertinti, ar atlikti statybos darbai (grindų ardymo ir grunto kasimo darbai) turi įtakos esminiams statinio reikalavimams; 3) nurodyti būtinus defektų šalinimo darbus, siekiant užtikrinti statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams; 4) užsakyti daugiabučio gyvenamojo pastato ((duomenys neskelbtini)) negyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę; 5) pateikti Inspekcijai pagal pateiktą ekspertizės užduotį atliktą bendrosios ekspertizės aktą ir kapitalinio remonto statybos projektą ir jo ekspertizę (IV tomas, 124 – 127 b.l., Inspekcijos (duomenys neskelbtini)atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 34 priedas).

Inspekcija (duomenys neskelbtini) surašė V. K. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstuotas, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti toliau atliekami kapitalinio remonto darbai be kapitalinio remonto projekto ir ekspertizės, lyginant su (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotasi duomenimis. Inspekcija nurodė V. K. nevykdyti jokių gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), (unikalus (duomenys neskelbtini)) statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti (atstatymo į pradinę padėtį darbus, ekspertizės akte nurodytus darbus, būtinus avarijos grėsmei pašalinti) (IV tomas, 129 – 133 b.l., Inspekcijos (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į patikslintą ieškinį (DOC – 98717) 36 priedas).

Nustačius, kad rūsio patalpose buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, Departamento (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame nurodyti teiginiai, jog Rūsio patalpoje atlikti statybos darbai nepriskirtini statinio kapitaliniam remontui laikytini negaliojančiais, tai Inspekcija konstatavo (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomų statybos darbų gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rūsyje.

Informacija dėl rūsio patalpose atliekamo kapitalinio remonto bei su tuo susijusius priimtus sprendimus ieškovei buvo pateikta Inspekcijos raštais (duomenys neskelbtini).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) surašė eilę aktų dėl pastato (duomenys neskelbtini), patalpoms daromos žalos, teritorijos ir įrangos aplink pastatą gadinimo ir teršimo, šildymo sistemos gadinimo, užimtų patalpų.

Bendrijos (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant užtikrinti tinkamą priešgaisrinę namo apsaugą įpareigoti namo administratorių nedelsiant iš rūsio dalies pašalinti šiukšles ir atlaisvinti lentomis užkaltą praėjimą iki pat minėtos bendrojo naudojimo patalpos, t.y. pašalinti lentų ir kiotkias užtvaras, kad bendrojo naudojimo patalpa būtų tuščia. Įpareigoti Bendrijos pirmininką iki (duomenys neskelbtini) organizuoti minėtos patalpos panaudojimą taip, kad namo savininkai galėtų joje saugoti savo dviračius, negabendami jų į namo vidų ir negadindami laiptinių sienų (VI tomas, 118 b.l.).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) nežinomi asmenys namo kieme supylė statybines atliekas iš patalpos, (duomenys neskelbtini). Komisija negalėjo patekti į patalpas, siekiant nusatyti, kokios namo konstrukcijos yra ardomos, bet aiškiai girdėjo elektrinių laužtuvų darbą, kuriais daužomos namo konstrukcijos, galimai namo rūsio sienos ir pamatai (ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, DOC-73834, priedas).

Bendrija (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad yra ir labiau ryškėja sienų bei lubų įtrūkimai butų (duomenys neskelbtini) patalpose. Tai pasireiškė po to, kai atsakovai pradėjo vykdyti statybos griovimo darbus namo rūsyje (II tomas, 135 -137 b.l.).

Bendrijos neeilinio narių (duomenys neskelbtini) susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti susirinkime dalyvausių savinnkų priimti nutarimai : 1) įmanomomis priemonėmis stabdyti (duomenys neskelbtini) vykdomus statybos darbus, keliančius grėsmę pastato ir jame gyvenančių žmonių bei jų turto saugumui; 2) savininkams kartu su Bendrija identifikuoti namo patalpose sienų ir lubų skilimus ar kitokius pažeidimus namo konstrukcijose, atsiradusius dėl pašalintų (duomenys neskelbtini) žemių iš namo rūsio ir juos suregistruoti; 3) namo gyventojų ir jų turto saugumui užtikrinti įrengti stebėjimo kameras; 4) kadangi name gyvena nemažai neįgalių ir senyvo amžiaus žmonių, taip pat šeimų su mažamečiais vaikais, kuriuos dėl statybos griovimo darbų sukėlus griūtį namo rūsyje ir name juos būtų sunku evakuoti, rekomenduoti savininkams imtis būtinų civlinės saugos priemonių galimos nelaimės padariniams sumažinti; 5) negalint suderinti veiksmų su Inspekcija ir jai ignoruojant Bendrijos skundus bei prašymus, prašyti (duomenys neskelbtini) bendruomenės, kad paremtų savo bendruomenės narius, taip pat parengti reikalavimą Aplinkos ministerijai, kad būtų nušalinta nuo darbo dabartinė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovė už sąmoningą įstatymų ir teisės aktų pažeidimų skatinimą. Ministerijai atsisakius tai padaryti, kreiptis į valstybės vadovus dėl sistemingų piktnaudžiavimų ir galimos korupcijos Inspekcijoje; 6) vienbalsiai, kol bus vykdomi namo rūsyje minėtų savininkų galimai neteisėti statybos griovimo darbai, rengti piketus prie Inspekcijos pastato Vienuolio g. (II tomas, 101, 102 b.l., V tomas, 39, 40 b.l.).

Bendrija (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 1) šalia namo pilamas statybinis laužas, gabenamas iš pastato rūsio, kur ardomos konstrukcijos; 2) išardyta namo kiemą nuo (duomenys neskelbtini) skirianti tvora; 3) daroma žala šalia namo esantiems želdiniams, ant kurių pilamas iš namo rūsio gabenamas statybinis laužas (II tomas, 130 – 132 b.l.).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad rūsio patalpos, (duomenys neskelbtini), savininkai V. K. ir J. K. sąmoningai nutraukė namo šildymą, t.y. atlikdami statybos griovimo/ardymo darbus galimai pašalino/nutraukė namo elektros vidaus inžinerinius tinklus – elektros energijos kabelį, kuriuo elektros energija tiekiama į namo šilumos punktą, dėl ko namas tapo nešildomas. Dėl to Bendrijos komisija siūlė nedelsiant atstatyti/suremontuoti šildymo sistemą, siekti, kad raktai nuo patalpos (kur yra bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai) būtų prieinami bet kuriuo paros metu, informuoti Inspekciją, kad šilumos energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl nusikalstamai vykdomų statybos darbų (II tomas, 133, 134 b.l.).

(duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrijos komisija konstatavo, kad namo šildymas dėl elektros energijos tiekimo į namo šilumos punktą (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, po to atstatytas. (duomenys neskelbtini) namo techninę priežiūrą atliekantys darbuotojai atstatė nuolatinį elektros energijos tiekimą per techninę patalpą į namo Šilumo punktą, tačiau (duomenys neskelbtini) elektros energijos tiekimas Techninėje patalpoje vėl buvo nutrauktas, manoma, sąmoningai tą dieną baigiant statybos griovimo darbus. Komisija pažymėjo patalpos (duomenys neskelbtini) savininkų techninės galimybės jiems leidžia savavališkai nutraukti šilumos energijos tiekimą, nes per jų patalpas elektra patenka į Šilumos punktą, be to jie valdo sklendes, šilumos vamzdyną, kuriuo šilumos energija patenka į namo Šilumo punkto patalpas. Komisija siūlė atstatyti šildymo sistemą, imtis priemonių, kad namo techninę priežiūrą atliekantys darbuotojai patektų prie namo bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų. Siūlė informuoti Inspekciją, nes šilumos energijos tiekimas galimai nutrauktas dėl statybos griovimo darbų nestabdymo patalpoje (duomenys neskelbtini). Siūlė kreiptis į policiją, kad pradėti ikiteisminį tyrimą dėl patalpos (duomenys neskelbtini) savininkų savavališkų veiksmų ( VII tomas, 117 b.l.).

(duomenys neskelbtini) akte (duomenys neskelbtini) užfiksavo, kad namo šildymas dėl elektros energijos tiekimo į namo šilumos punktą buvo nutrauktas (duomenys neskelbtini), po kelių valandų buvo atstatytas. (duomenys neskelbtini) namo techninę priežiūrą atliekantys darbuotojai pakeitė elektros kabelius ir atstatė nuolatinį elektros tiekimą per Techninę patalpą į namo šilumos punktą. Tačiau apie (duomenys neskelbtini) elektros energijos tiekimas Techninėje patalpoje vėl buvo nutrauktas. Nustatyta, kad namo šilumos punkte sugedo šilumos siurblys dėl galimai dažnų elektros energijos atjunginėjimų, kuriuos lėmė elektros tiekimo į šilumos punktą taisymai, (duomenys neskelbtini) sąmoningai nutraukus elektros energijos tiekimą. Akte nurodama, kad dėl namo šildymo sutrikimų (lauke esant minusinei temperatūrai) gali užšalti ir susproginėti sienose esantys vamzdžiai. Be to patalpų savininkai (atsakovai) pradėjo patalpas šildyti elektra, nors namo vidaus elektros tinklai nėra pritaikyti didelėms vartojimo perkrovoms, dėl ko atsirado didelė gaisro kilimo tikimybė. (duomenys neskelbtini) siūlė paskaičiuoti padarytą žalą ir reikalauti, kad ją atlygintų ją neteisėtais veiksmais padarę patalpos (duomenys neskelbtini) savininkai (atsakovai) (II tomas, 138 b.l.).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) turėjo atvykti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Departamento atstovas, kuris patikrinimą atliko nedalyvaujant (duomenys neskelbtini), kuri atsako už namo bendrojo naudojimo objektų tinkamą priežiūrą, atstovui. Dėl to (duomenys neskelbtini) atstovai negalėjo Inspekcijos atstovui nurodyti atsakovų padarytų pažeidimų – nukasamo nuo pamatų žemės grunto. (duomenys neskelbtini) komisija akte pažymėjo, kad Inspekcijos atstovas (duomenys neskelbtini) neužtikrino, kad patikrinimuose dalyvautų (duomenys neskelbtini) atstovai, nors pats institucijos pareigūnas buvo įpareigojęs patikrinimuose dalyvauti (duomenys neskelbtini) atstovus. (duomenys neskelbtini) pasiūlė reikalauti, kad Inspekcija sudarytų sąlygas patikrinimuose dalyvauti ieškovės atstovams (II tomas, 139, 140 b.l.).

(duomenys neskelbtini) akte (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) be suderinimo su (duomenys neskelbtini) atsakovų nurodymu pro namo prieduobėse esančius langus buvo kraunamos ir gabenamos statybos griovimo darbų rezultate atsiradusios statybinės atliekos. Kadangi (duomenys neskelbtini) savininkai nereaguoja į (duomenys neskelbtini) prašymus (duomenys neskelbtini) komisija siūlo pakartotinai pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinės veiklos skyriui dėl atsakovų tyčinių veiksmų teršiant statybos atliekomis ir niokojant (dengiant dangomis) namo kieme (duomenys neskelbtini), žaliąją veją ( II tomas, b.l. 162 - 163).

(duomenys neskelbtini) akte (duomenys neskelbtini) „Dėl neteisėtų statybos darbų ir avarinės grėsmės pastatui“ pažymėjo, kad Inspekcija užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini) yra išgriautos pertvaros, išgriautas likęs betoninis grindų „lopas – sala“, patalpoje (duomenys neskelbtini) išgriauta siena, pakastas gruntas 0,5 m. Inspekcija (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu užfiksuotas atsakovų pažeidimas – vykdomi kapitalinio remonto darbai neturint kapitalinio remonto projekto bei jo ekspertizės. Komisija padarė video įrašą, kuriame fiksavo iš patalpos (duomenys neskelbtini) išnešamą statybinį laužą, kuris verčiamas į statybinių atliekų konteinerį. Šiuo metu sprendžiama dėl pakartotinės patalpos būklės ekspertizės (po (duomenys neskelbtini) surašyto akto Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau, kol nėra avarinę būklę paneigiančių išvadų, jokie statybos darbai patalpoje negalimi. Kadangi patalpos savininkai nereaguoja į (duomenys neskelbtini) prašymus ar perspėjimus, komisija siūlė pranešti Inspekcijai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie vykdomus statybos griovimo darbus patalpoje (duomenys neskelbtini), kurie kelia grėsmę namo ir jame gyvenančių žmonių saugumui (ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, DOC-73834, priedas).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl neteisėtų statybos darbų ir avarinės grėsmės pastatui“ nurodė, kad po Inspekcijos (duomenys neskelbtini) patikrinimo bei (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), V. K. papildomai patalpose išgriovė ir pašalino iš (duomenys neskelbtini) dar apie (duomenys neskelbtini) žemės grunto ir statybos griovimo atliekų (nuotraukose matyti (duomenys neskelbtini) kūb. m. talpos statybinių atliekų konteineriai). Komisija pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) statybos griovimo darbai patalpose toliau vykdomi. Komisija nurodė, kad patalpų savininkas V. K. į (duomenys neskelbtini) prašymus ir perspėjimus nereaguoja, siekdamas tyčia dėl nepaaiškinamų priežasčių sukelti pastato griūtį (ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, DOC-73834, priedas).

Bendrija (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktas namo techninės priežiūros patikrinimas, kurio metu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), teismo past.) atstovai nebuvo įleisti, bet Statinio apžiūros akte buvo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuoti kamino su ventiliacinėmis šachtomis pamato bei kitų konstrukcijų ardymo darbai, taip pat užfiksuoti namo (duomenys neskelbtini) fasadinėje sienoje įtrūkimai, atsiradę galimai dėl namo pamatų deformacijos. Nepaisant patikrinimo rezultatų, pažeidėjo patalpoje toliau vykdomi namo konstrukcijų ardymo darbai, kamino pamatų plytos verčiamos į statybinių atliekų konteinerius ir išvežamos, siekiant jas pasisavinti ir panaikinti neteisėtos veiklos pėdsakus (ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo, DOC-73834, priedas).

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyrius (duomenys neskelbtini) atliko namo vykdomos techninės priežiūros patikrinimą, kuri atliekant (duomenys neskelbtini) atstovai į atsakovų patalpas nebuvo įleisti. Nepaisant to, namo techninis prižiūrėtojas fiksavo faktines aplinkybes ir Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad yra ardomi namo kamino su ventiliacinėmis šachtomis pamatai ir kitos pagrindinės namo konstrukcijos. Akte siūloma stabdyti neteisėtu darbus, atlikti esamos padėties ekspertizę dėl laikančiųjų konstrukcijų mechaninio atsparumo ir pastovumo. Akte taip pat konstatuota, kad namo (duomenys neskelbtini), sienoje pastebėti įtrūkimai, galimai dėl namo pamatų deformacijos. (duomenys neskelbtini) komisija konstatavo, kad V. K. nepaiso nei ankstesnio, nei paskutiniojo Inspekcijos nurodymų ir draudimo, nepaiso jam skirtos administracinės nuobaudos, savavališkai, pažeisdamas Statybos įstatymo nuostatas toliau daugiabučiame name vykdo neleistinus pagrindinių namo konstrukcijų griovimo darbus ir savinasi išgriautų konstrukcijų plytas, kurios priklauso visiems namo savininkams. Komisija pažymėjo, kad pažeidėjai (atsakovai) sąmoningai siekia sukelti namo griūtį, kad jų patalpa būtų pripažinta avarine ir jai kapitališkai suremontuoti nereikėtų nei bendraturčių sutikimo, nei statybos leidimo, o Inspekcija toleruoja pažeidėjų neteisėtus veiksmus ir į gyventojų pranešimus nereaguoja. Komisija teikė pasiūlymus skųsti teismui V. K. veiksmus ir Inspekcijos neveikimą, taip pat atskiru (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini), kuri atliktų visus būtinus veiksmus neteisėtiems statybos griovimo darbams name stabdyti, savininkų bendrai nuosavybei apsaugoti ir namo gyventojų saugumui užtikrinti (VII tomas, 50 – 55, 142 - 147 b.l.).

(duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovės atstovą, kad name (duomenys neskelbtini), darbai, t.y. vamzdynų izoliacijos atskirų vietų remontas, keičiant pažeistų vietų izoliaciją (duomenys neskelbtini) buvo atlikti (duomenys neskelbtini), darbus skubos tvarka užsakė (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) raštu pateikė atliktų darbų aktą už (duomenys neskelbtini) (ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo, DOC-49354, 15 priedas).

(duomenys neskelbtini) į ieškovei atstovaujančio advokato profesinės bendrijos paklausimą (duomenys neskelbtini) atsakė, kad : 1) bendrovei priklausiusiose (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo šildymo ir karšto vandens vamzdynai buvo apšiltinti; 2) vamzdynai, esantys patalpose (duomenys neskelbtini), buvo apšiltinti; 3) bendrovė nemokėjo už šilumos energiją ir neturėjo šio pareigos, nes priklausiusios patalpos nebuvo šildomos, ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas (II tomas, 129 b.l.).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad V. K. ir J. K., pašalinę nuo šilumos vamzdynų izoliaciją, trejus metus šildosi savo patalpas neapskaitoma šilumos energija bendraturčių sąskaita. Be to, šie asmenys laiko atvirus savo patalpos langus, sąmoningai didindami šilumos energijos nuostolius, tokiu būdu darydami žalą bendraturčiams. (duomenys neskelbtini) nutarė įpareigoti namo techninį prižiūrėtoją (duomenys neskelbtini) atstatyti (duomenys neskelbtini) pažeistą namo inžinerinių šilumos tinklų termoizoliaciją, apšiltinant tinkamomis izoliacinėmis medžiagomis rūsio patalpose esančius šildymo ir karšto vandens vamzdynus. Už atliktus darbus sąskaitą faktūrą pateikti (duomenys neskelbtini) savininkams V. K. ir J. K. (VIII tomas, 175 – 178 b.l.).

(duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) su prašymu įvertinti : 1) atlikti negyvenamosios patalpos pastato, (duomenys neskelbtini), konstrukcijų ir inžinerinių sistemų įvertinimą, nustatyti, ar egzistuoja avarinės būklės požymiai; 2) įvertinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) statinio dalies ekspertinio tyrimo akte (duomenys neskelbtini) nurodytos avarinės būklės požymius ir „Privalomas pastabas dėl priemonių statinio avarijos grėsmei pašalinti statinio techninei būklei pagerinti“; 3) įvertinti pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpoje - (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus : nustatyti atliktus statybos darbus, įvertinti atliktų statybos darbų rūšį, jų galimą įtaką esminiams statinio reikalavimams, nurodyti, kokie privalomi dokumentai yra būtini nustatytų statybos darbų atlikimui; 4) įvertinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) įgilinimo, grindų nuardymo darbų, pastato pamatų atidengimo, vamzdžių nupjovimo. Argumentuoti, ar minėtus darbus Inspekcija pagrįstai priskiria paprastojo remonto darbams, nurodyto šių statybos darbų įtaką esminiams statinio, nurodyti tokių statybos darbų atlikimui privalomas sąlygas; 5) įvertinti Inspekcijos (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo vietoje pagrindu) pateiktas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) įgilinimo, grindų nuardymo darbų pastato pamatų atidengimo ir pan.; 6) įvertinti (duomenys neskelbtini). Įvardinti, kokie pagrindiniai statybos darbai šiuo projektu yra planuojami, įvardinti darbų rūšį, darbų priežastį ir ryšį su tariamu ar tikru avarinės būklės šalinimu, šių patalpų pritaikymu neįgaliesiems, įvardinti, kurie iš planuojamų statybos darbų yra susiję su patalpų paskirties pakeitimu ((duomenys neskelbtini)), kurie darbai yra pagal užsakovo pageidavimus, t.y. nėra būtini pagal (duomenys neskelbtini) paskirties patalpoms nustatytus reikalavimus, nustatyti, kurie iš planuojamų statybos darbų gali kelti grėsmę esminiams statinio reikalavimams, įvardinti, kokie privalomi dokumentai yra būtini planuojamų statybos darbų atlikimui, pateikti su projektu susijusias pastabas ir pastebėjimus; 7) įvertinti (duomenys neskelbtini). Įvardinti, kokie pagrindiniai statybos darbai šiuo projektu yra planuojami, įvardinti darbų rūšį, darbų priežastį ir ryšį su tariamu ar tikru avarinės būklės šalinimu ir pan. ( III tomas, 109 – 111 b.l.).

Ieškovė (duomenys neskelbtini) skunde Inspekcijai nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) Inspekcijos atlikto faktinio duomenų patikrinimo, kurio metu nebuvo nustatyta pažeidimų, statytojai (atsakovai) iš (duomenys neskelbtini) pašalino ir išgabeno (duomenys neskelbtini) žemės grunto, todėl (duomenys neskelbtini) Inspekcijos Departamento sprendimą apskundė Inspekcijos viršininkui. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovai toliau vykdo pastato konstrukcijų griovimo darbus, kurie gali sukelti ir statinio griūtį. Todėl ieškovė prašė Inspekcijos viršininko skirtį nuolatinį pastato (duomenys neskelbtini), stebėjimą, nes Departamento atlikti patikrinimai nesudaro pagrindo tikėti, kad pastato griūties požymiai bus laiku pastebėti ( III tomas, 103, 104 b.l.).

Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (duomenys neskelbtini) raštu (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini), kad Departamentas, gavęs (duomenys neskelbtini) pranešimą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) organizavo patikrinimą su surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuoti atnaujinti statybos darbai (duomenys neskelbtini): išgriautos pertvaros, pakastas šlako sluoksnis, išgriautas likęs betoninis grindų „lopas – sala“, (duomenys neskelbtini) išgriauta siena, pakstas gruntas apie 0,5 m. Departamentas, vadovaudamasis surinktais faktiniais duomenimis Statytojui surašė ir įteikė privalomąjį nurodymą (duomenys neskelbtini) pateikti Inspekcijai pagal pateiktą ekspertizės užduotį atliktą bendrosios ekspertizės aktą ir kapitalinio remonto statybos projektą bei jo ekspertizę ( III tomas, 105 - 107 b.l.).

(duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos AM Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros Departamento atstovai (duomenys neskelbtini) turėjo atlikti atsakovams V. K. ir J. K. priklausančios patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), patikrinimą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad Departamentas ne pirmą kartą atlieka patikrinimus dėl vykdomų statybos darbų name patalpoje (duomenys neskelbtini) sąmoningai ar nesąmoningai nesudarydamas galimybės dalyvauti šiuose patikrinimuose (duomenys neskelbtini), nors savo pranešimus adresuoja būtent (duomenys neskelbtini), ko pasekoje Departamento atstovai negali teisingai įvertinti namo konstrukcijoms daromos žalos. Pvz. patalpos savininkai panaikino (duomenys neskelbtini) esančią namo pamatus rišančią gelžbetonio konstrukciją, dėl ko galimai susilpnėjo namo pamatų stabilumas. Šio fakto Departamento atstovai savarankiškai negalėjo pastebėti, nes nežinojo iki tol buvusių konstrukcijų padėties (pridedama buvusios ir esamos padėties nurodytos konstrukcijos nuotraukos). (duomenys neskelbtini) atstovai Akte konstatavo, kad Departamentas, spręsdamas dėl patalpos savininkų vykdomų galimų statybos darbų pažeidimo Techninėje patalpoje suvaržės (duomenys neskelbtini) teises ir pažeidė reikalavimą laikytis nešališkumo vykdant administracinę procedūrą. Departamentas, nesudarydamas (duomenys neskelbtini) galimybės dalyvauti patikrinime dėl galimų namo pagrindinių konstrukcijų pažeidimų, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 5 ir 6 punktų reikalavimų, t.y. nesudarė galimybės bendrojo naudojimo objektų (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), teismo past.) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais. Kadangi techninėje patalpoje yra viso namo bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai, pagrindinės namo konstrukcijos (sienų, ventiliacijos kaminų pamatai ir t.t.), kurios buvo apnuogintos nukasant žemės gruntą, neįleisdami į minėtą techninę patalpą (duomenys neskelbtini) atstovų patalpos savininkai sąmoningai neleidžia (duomenys neskelbtini) nustatyti realios minėtų tinklų ir konstrukcijų būklės, t.y. trukdo (duomenys neskelbtini) vykdyti pareigas pagal (duomenys neskelbtini) įstatymą (III tomas, 112,113 b.l.)

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos AM Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros Departamentas (duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini), kad Departamentas (duomenys neskelbtini) iniciavo statybos darbų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), siekiant įvertinti, ar toliau vykdomi statybos darbai, taip pat atlikti statinio konstrukcijų (ar jo dalių) ekspertizę tam, kad įvertinti statinio techininę būklę. (duomenys neskelbtini) kartu su Inspekcijos specialistais (duomenys neskelbtini) atlikęs patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūrą Inspekcijai (duomenys neskelbtini) pateikė dalinės (konstrukcijų) statinio ekspertizės aktą (duomenys neskelbtini). Akto išvadose nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), plane (duomenys neskelbtini), kurioje yra (duomenys neskelbtini), pažymėtos (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų, numatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011 mechaninio atsparumo ir pastovumo, t.y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių : didesnių, nei leistinos deformacijų, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju, (duomenys neskelbtini), pažymėtose (duomenys neskelbtini) atidengtų pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Pastato dalies laikančiųjų sienų gelžbetoninės sąramos yra pažeistos erozijos – matoma korozijos suardyta armatūra, atšokęs betono apsauginis sluoksnis, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje. Atsižvelgdama į eksperto išvadose patiktus duomenis Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir (duomenys neskelbtini) įvertinti Inspekcijos pateiktą informaciją ir imtis statinio naudojimo priežiūros veiksmų, siekiant užtikrinti saugų pastato (duomenys neskelbtini), naudojimą ir vykdant įstatymų nustatytas funkcijas užtikrinti, kad būtų išlaikytos pastato savybės, atitinkančios Reglamente (ES0 Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinio reikalavimus (IX tomas, 82 – 118 b.l.).

(duomenys neskelbtini) parengtame dalinės Statinio ekspertizės akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statinio ekspertizės rengimo pagrindas: Atlikti statinio konstrukcijų (ar jo dalių) ekspertizę, siekiant įvertinti statinio techninę būklę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, sTr 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, STR 2.01.01 (4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga“ ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Statinio dalinės ekspertizes (konstrukcijų dalies) metu buvo tikrinama, ar statinio būklė tenkina privalomųjų statinio reglamentų dokumentų reikalavimus, Reglamento (ES) 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, kitų statybos teises aktų reikalavimus. Statinys tiriamas vadovaujantis vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija", STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė", STR 2.01.01(4):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Naudojimo sauga", STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas" ir kitais galiojančiais teisės aktais, bei uždarosios akcinės bendrovės "PROPLANAS” Ekspertizės ir statybos taisyklių Nr.(duomenys neskelbtini) (patvirtinta 2020.10.07 Įsakymu 2020/10/07/Nr.01) reikalavimais.

Tiriama buvo pastato dalis yra (duomenys neskelbtini). Bendras patalpų plotas: (duomenys neskelbtini) (žr. pridedama inventorinės bylos priedą).

(duomenys neskelbtini), būklė remiantis anksčiau parengtų statinio ekspertizės aktų : Statinio daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijų tyrimai (duomenys neskelbtini) ir Statinio dalies ekspertinio tyrimo akto (duomenys neskelbtini), būklė nepakitusi arba pabloginta. Užfiksuotose pastato vietose remonto darbų, konstrukcijų stiprinimo darbų, avarinės būklės šalinimo neaptikta. Taip pat statinyje aptiktas neleistinas pamatų atidengimas – pamatų apačia aukščiau, nei esamų grindų paviršius.

(duomenys neskelbtini) pateiktos Statinio statybinių konstrukcijų išvados: Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra (duomenys neskelbtini) pažymėtos (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011): 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju, (duomenys neskelbtini) atidengtų pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Pastato dalies laikančių sienų gelžbetoninės sąramos pažeistos erozijos - matoma korozijos suardyta armatūra, atšokęs betono apsauginis sluoksnis, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikrins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; Konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmame priede „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius ir galima konstatuoti, kad atsirado statinio avarijos grėsmė. Reikalinga nedelsiant atlikti pamatų konstrukcijų remontą, stiprinimą, uždengti pamatų konstrukcijas sutankinant gruntu, atliekant betonavimo darbus (IX tomas, 86 – 94 b.l.).

(duomenys neskelbtini) parengė (duomenys neskelbtini) statybos darbų, atliktų (duomenys neskelbtini) vertinimo aktą. (duomenys neskelbtini), išvados parengimui naudojosi medžiaga : (duomenys neskelbtini) Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl vykdomų statybos darbų (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo vertinama kokie statybos darbai atlikti iškasant gruntą. Užfiksuoti šie (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai: (duomenys neskelbtini) nuardytos grindys, iškastas po grindimis buvęs gruntas – statybinės atliekos, atidengti pastato dalies pamatai jų kokybės nustatymui. (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą : apžiūros metu nustatyta, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (duomenys neskelbtini) atlikti kasimo darbai priskiriami statinio paprastajam remontui, iškastas gruntas, bet pamatai neliesti. Taip pat atliktas pamatų tyrimas. Kambaryje, pagal planą pažymėtame (duomenys neskelbtini), reikia stiprinti pamatus (IV tomas, 65 - 78 b.l.).

(duomenys neskelbtini) parengė „Statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą“ (duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), dalies, kurioje yra patalpos pažymėtos (duomenys neskelbtini), atskirų konstrukcijų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011), t.y. neatitinka mechaninio atsparumo ir pastovumo : 1) (duomenys neskelbtini) dalies laikančiųjų sienų gelžbetoninės sąramos pažeistos erozijos – matoma korozijos suardyta armatūra, atšokęs betono apsauginis sluoksnis, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi, Esamos būklės konkstrukcijos neužtikrins saugios patstao eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; 2) patalpų būklė neatitinka saugaus naudojimo, t.y. statinį naudojant ar prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo), laiptų pakopos, kuriomis patenkama į patalpas yra nelygios, kelia užkliuvimo bei kritimo pavojų. Akto 5.2 punkte nurodyta, kad atlikti statybos darbai – grindų ardymo ar grunto kasimo neturi tiesioginio poveikio (duomenys neskelbtini), esminiams reikalavimams, nustatytiems 2011-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, tačiau, siekiant užtikritni ilgalaikį pastato pamatų pastovumą, yra reikalinga suremontuoti pamatus perkasų vietose, taikant pamatų pavedimo (įgilinimo, teismo past.) metodą. Taip pat reikalinga imtis priemonių, kad lietaus vanduo nesiskverbtų prie pamatų, suremontuojant nuogrindas, nes vandens paplaunami pamatai ilgainiui gali lemti pastato pamatų deformacijų atsiradimą. Akto 5.3 punkte nurodytos privalomos pastabos dėl esminių statinio reikalavimų pažeidimų pašalinimo nurodant darbus, reikalingus atlikti pagal parengtą projektą patalpose, pažymėtose (duomenys neskelbtini): 1) suremontuoti laikančiųjų sienų gelžbetonines sąramas, kurių armatūra stipriai pažeista korozijos; 2) suremontuoti atkastų išorinių sienų bei pertvarų pamatų dalis, įrengti grindų dangą, apšiltinus pagrindą po grindimis; 3) suremontuoti kamino mūrą (duomenys neskelbtini); 4) atlikti išorinių laiptų remonto darbus, užtikrinant, kad laiptai atitiktų Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ numatytus reikalavimus; 5) pagal parengtą projektą atnaujinti susidėvėjusius inžinerinius tinklus patalpose, kaip nurodyta Statinio apžiūros akte (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) pabaigoje nurodyta – rekomenduojama tęsti statinio dalies remonto darbu su sąlyga, kad atliekamiems remonto darbams bus parengtas patalpų remonto darbų rūšį atitinkantis projektas ( IV tomas, 79 – 121 b.l.).

Ieškovės užsakymu, (duomenys neskelbtini) atliko tyrimą dėl esamo patalpų būklės, jose vykdomų statybos darbų įvertinimo, statybos priežiūros institucijos išvadų pagrįstumo, projektinės dokumentacijos ir ja planuojamų statybos darbų įvertinimo. (duomenys neskelbtini) Ekspertinio tyrimo akte ekspertas, apžiūrėjęs patalpas konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) išgriautos grindys ir šalinamas po jomis esantis gruntas. Statytojo jau atlikti statybos darbai turi įtaką pastato laikančiosios konstrukcijos – juostinio pamato savybėms. Tai atitinkamai turi įtaką vienam iš esminių statinio reikalavimų – mechaninis atsparumas ir pastovumas. Atliktus darbus statybų ekspertas vertino kaip kapitalinio remonto statybos darbus. Pagal pateiktus projektinių pasiūlymų sprendinius – (kur numatyta įgilinti esamus pamatus) ir jau atliktą įgilinimą pasikasant žemiau pastato pamatų, galima daryti išvadą, kad statytojas planuoja atlikti pastato rekonstrukcijos darbus, t.y. padidinti esamus požeminius pastato išorės matmenis. Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kasinio nebeliko, nes visas aplink buvęs gruntas patalpoje buvo nukastas iki kasinio gylio. Atsižvelgiant į projektinių pasiūlymų sprendinius, tikėtina, kad panašiai planuojama padaryti ir (duomenys neskelbtini), tačiau šioje patalpoje iškasus vieną duobę žemiau pastato pamatų ir išgriovus likusioje patalpoje grindis tolesni šalinimo darbai nebuvo atliekami (iki (duomenys neskelbtini)). Kadangi, daugiau kaip per metus laiko kasinys nebuvo užkastas, tai jį reikėtų vertinti ne kaip tyrinėjimo tikslu atliktą iškasimą, bet kaip statytojo faktiškai atliktų statybos darbų rezultatą. Kadangi statytojas, vykdydamas statybos darbus patalpoje (duomenys neskelbtini) yra įgilinęs dalį (duomenys neskelbtini) tiek, kad yra visiškai atidengtas juostinis pastato pamatas ir po juo pasikasta, tai ekspertas vertino kaip kapitalinio remonto statybos darbus.

Vertindamas Inspekcijos (duomenys neskelbtini) rašto teiginius ekspertas nurodė, kad rašto 1 – 2 teiginiai neatitinka rašto išvados, kad patalpų įgilinimas nelaikytinas (duomenys neskelbtini), nes sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) Inspekcijos privalomojo nurodymo (duomenys neskelbtini) turinio (duomenys neskelbtini) Inspekcija statytojo atliktus darbus įvertino kaip kapitalinio remonto darbus, nes paprastojo remonto darbų atlikimui nebūtų reikalingas nei statytojo projektas, nei jo ekspertizė. Ekspertas vertino, kad Inspekcija nėra nuosekli savo veiksmuose, nes ne kartą pakeitė savo poziciją. Todėl pateikė išvadą, kad Inspekcijos (duomenys neskelbtini) pateiktas statybos darbų vertinimas neatitinka Inspekcijos (duomenys neskelbtini) pateikto statybos darbų vertinimo, taip pat neatitinka Inspekcijos (duomenys neskelbtini) nustatytų faktinių aplinkybių (statybos darbų). Taip pat ekspertas pateikė išvadą, kad Inspekcijos (duomenys neskelbtini) pateiktas statybos darbų vertinimas neatitinka Inspekcijos (duomenys neskelbtini) pateikto statybos darbų vertinimo, taip pat neatitinka Inspekcijos (duomenys neskelbtini) nustatytų faktinių aplinkybių (statybos darbų). Ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra atidengtas juostinis pastato pamatas, atidengtas ne fragmentiškai, bet per visą patalpos (duomenys neskelbtini) ilgį. Tiek šioje patalpoje, tike patalpoje (duomenys neskelbtini) yra pasikasta žemiau pastato pamatų, o šie darbai turi įtaką laikančiosios konstrukcijos – juostinio pamato – savybėms, kas reiškia, kad atliekant tokius statybos darbus ši konstrukcija yra pertvarkoma, o tai pagal Statybos įstatymo nuostatas atitinka kapitalinio remonto darbų apibrėžimą (pateiktas su ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymu, DOC- 73834).

(duomenys neskelbtini) užsakymu (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo patalpas (duomenys neskelbtini) (pateiktas su ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymu, DOC- 73834)

Teismo ekspertas architektas (duomenys neskelbtini) parengė (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų būklės įvertinimo, taip pat (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo (duomenys neskelbtini)“ sprendinių įvertinimo Ekspertinio tyrimo aktą (pateiktas su ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymu, DOC- 73834).

Jame nurodyta, kad vadovaujantis STR „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 11 punktu atlikus statinių tyrimus, tyrėjas privalo statinių tyrimų užsakovui pateikti tyrimų rezultatus, kurie įforminami ataskaitoje, kurioje turi būti: 1) trumpas statinių (jų dalių) techninės būklės aprašymas ir bendrieji statinių rodikliai; 2) atliktų statinių (jų dalių) matavimų rezultatai (žr. 10.4 papunktį); 3) statinių (jų dalių) laikančiųjų konstrukcijų defektų aprašymas; 4) statinių (jų dalių) tyrimų išvados ir rekomendacijos dėl statinių (jų dalių) ekspertizės atlikimo reikalingumo.

Vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ bendroji statinio ekspertizė - statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju - nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. Pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 72 punktą, statinio ekspertizė privalomai atliekama Statybos įstatymo 34 straipsnyje nurodytais atvejais. Statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, Statybos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Minėtame teisės akte nurodoma statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

Remiantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 92 punktu, statinio ekspertizės sudėtis, kai įvyko statinio avarija ar nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos, yra: 98. Statinio ekspertizės akto sudėtis, kai statinio ekspertizė atliekama reglamento 92 punkte nurodytu atveju, yra: (...) 98.3. statinio (jo dalies) esamos būklės charakteristika (vadovaujantis atliktais statybiniais tyrimais, laboratoriniais bandymais ir skaičiavimais) ir prognozuojamos pasekmės; 98.4. privalomos pastabos dėl priemonių statinio avarijos grėsmei pašalinti, statinio techninei būklei pagerinti; (...) 98.6. statinio (jo dalies ) techninės būklės įvertinimas; 98.7.3. neprivalomos rekomendacijos statinio būklei pagerinti.

Vadovaujantis nurodytais teisės aktų reikalavimais prie Projektinių pasiūlymų turėtų būti pateiktos statinio bendrosios ar dalinės ekspertizės. Pridėtas konstrukcijų tyrimo aiškinamasis raštas, tačiau nėra nurodytas tyrimų autorius.

Projektinių pasiūlymų brėžiniuose (duomenys neskelbtini) yra pateikti sprendiniai dėl planuojamo (duomenys neskelbtini) įgilinimo, nurodant, kad esamos grindys patalpose bus įgilintos per (duomenys neskelbtini). Iš projektinių pasiūlymų nėra aišku, kuriose (duomenys neskelbtini) grindys bus įgilintos ,, (duomenys neskelbtini)“, kadangi esamų grindų lygis skiriasi: patalpoje (duomenys neskelbtini). Pagal projektinių pasiūlymų brėžinius darytina išvada, kad esamos grindys bus įgiliamos (duomenys neskelbtini) visose patalpose. Tai reiškia, kad patalpos (duomenys neskelbtini) aukštį planuojama padidinti (duomenys neskelbtini), o patalpos (duomenys neskelbtini) aukštį (duomenys neskelbtini).

Pagal užfiksuotus (duomenys neskelbtini) statybos darbus matyti, kad patalpoje grindys (duomenys neskelbtini). Įgilinimas (duomenys neskelbtini) atitiko Projektinių pasiūlymų sprendinius.

Iš VTPSI akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) taip pat buvo pradėti patalpų (duomenys neskelbtini) įgilinimo darbai. Tokia padėtis buvo užfiksuota ir (duomenys neskelbtini) faktinių aplinkybių konstatavimo metu.

(duomenys neskelbtini) apžiūros metu buvo užfiksuoti nauji įgilinimo darbai patalpose (duomenys neskelbtini), lyginant su padėtimi fiksuota (duomenys neskelbtini). Taip pat užfiksuota, kad įgilinimo darbai atlikti patalpose (duomenys neskelbtini): išgriautos grindys ir vienodu gyliu iškastas po grindimis buvęs gruntas. Patalpose (duomenys neskelbtini) pradėti įgilinimo darbai nėra neužbaigti: išgriautos grindys ir pradėtas kasti gruntas (žr. pav. 29-32).

Iš apžiūrų metu užfiksuotų statybos darbų matyti, kad įgilinimo darbai yra atliekami praktiškai visose patalpose (įgilinimo darbai nepradėti tik patalpose (duomenys neskelbtini)). Esamas įgilinimo lygis skiriasi, kol darbai nėra baigti, neįmanoma nustatyti planuojamo įgilinimo lygio.

Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pirmiausiai įgilinimo darbai buvo atlikti patalpoje (duomenys neskelbtini), toliau įgilinimo darbai vykdyti patalpose (duomenys neskelbtini) (visose patalpose nukastas vienodas grunto sluoksnis, įgilinimas atitinka patalpos (duomenys neskelbtini) įgilinimą). (duomenys neskelbtini) apžiūros metu patalpose (duomenys neskelbtini) fiksuoti pradėti vykdyti įgilinimo darbai.

Iš patalpoje (duomenys neskelbtini) užfiksuotos duobės (duomenys neskelbtini) ir toje patalpoje fiksuoto įgilinimo (duomenys neskelbtini), kuris atitinka gretimų patalpų įgilinimo aukštį, galima daryti išvadą, kad patalpose (duomenys neskelbtini) yra atliktas (duomenys neskelbtini) įgilinimas. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad „Patalpos remiantis konstrukcijų tyrimų išvadomis- rekomendacijomis pagilinamos atliekant pamatų pavedimą , tačiau jokių pamatų pavedimo darbai patalpų įgilinimo metu nėra atliekami.

Nagrinėjant pačius Konstrukcijų tyrimus, kuriais yra remiamasi Projektiniuose pasiūlymuose, galima daryti išvadą, kad statybinių tyrimų išvados ir tyriminė dalis neatitinka statybos techniniame reglamente STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytų statybos tyrimų apimties turinio ir tikslo.

Konstrukcijų tyrimų aiškinamasis raštas yra Projektinių pasiūlymų dalis. Aiškinamojo rašto tyrimo dalyje nurodyta: ,,2.2. Pamatų įgilinimas sudaro (duomenys neskelbtini) nuo dabartinio grindų lygio kasiniai (duomenys neskelbtini). Laikančių sienų pamatai praplatinti ~(duomenys neskelbtini) į kiekvieną pusę. Padas buvo betonuotas grunte. Pamatų sienos betonuotos lentų klojiniuose, gerai vibruotas. Markė pagal atšokimo plaktuko “Schmidt“ parodymus -(duomenys neskelbtini); 2.3. Kasinyje (duomenys neskelbtini) grindys plytų betono ant netankinto statybinio laužo sluoksnio; Kasinyje (duomenys neskelbtini) grindys medinės ant OSB pakloto su gulekšniais atremtais ant netankinto statybinio laužo sluoksnio“.

Konstrukcijų tyrimų aiškinamojo rašto išvadų dalyje nurodyta: 3.4. Įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo; 3.5. Dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį, būtina visų laikančių sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus.“

Tokios išvados nėra aiškios ir pagrįstos. Tyrimai pažeidžia pačią projektavimo proceso technologiją, nes pirminis statybinių tyrimų tikslas - įvertinti konstrukcijų būklę ir nustatyti pastato ekspertizės privalomumą. Pastato ekspertizės tikslas suformuluoti privalomosias ir neprivalomasias pastabas pastato galimai avarijai šalinti.

Nagrinėjant esamas tyrimo išvadas (kurios nėra pastato ekspertizė), būtina pastebėti, kad nėra nurodyta argumentacijos, duomenų, kurie patvirtintų poreikį įrenginėti grindis kitokioje altitudėje nei jos šiuo metu yra. Nėra aišku, ar seklus pamatų įgilinimas yra esama situacija, ar tokia situacija susidarys pakeitus grindų altitudę. Privalomasis statybinių tyrimų turinio pakeitimas statytojų idėjų aprašymu, nepateikiant išvados dėl statinio bendrosios ekspertizės reikalingumo, kelia abejonių tyrimo objektyvumu ir tikslais. Konstrukciniais tyrimais gali būti siekiama manipuliuoti, teigiant, kad esamą (duomenys neskelbtini) įgilinimą neva būtina atlikti šalinant kažkokią avarinę būklę, kai iš tikrųjų to priežastis yra statytojo siekis padidinti esamą patalpų tūrį.

Nei Konstrukciniuose tyrimuose, nei kitoje pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas patalpų įgilinimas (duomenys neskelbtini) yra kaip nors susijęs su kažkokių defektų šalinimu. Nėra duomenų, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės „Kasinyje (duomenys neskelbtini) grindys plytų betono ant netankinto statybinio laužo sluoksnio; Kasinyje (duomenys neskelbtini) grindys medinės ant OSB pakloto su gulekšniais atremtais ant netankinto statybinio laužo sluoksnio“ būtų turėjusios/turėtų kažkokią neigiamą įtaką esminiams statinio reikalavimams dėl ko reikėtų keisti grindis, juo labiau atlikti grindų įgilinimą.

(duomenys neskelbtini) Ekspertinio tyrimo akte pažymėta, kad iš (duomenys neskelbtini) nustatytų duomenų matyti, kad atliekant statybos darbus buvo pašalintos ne tik grindys ir po jomis buvęs statybinis laužas (apie (duomenys neskelbtini)), bet ir apie (duomenys neskelbtini) grunto sluoksnis. Tikėtina išvada, kad tai padaryta (iškastas gruntas, teismo past.) pagal jau minėtus Projektinių pasiūlymų sprendinius.

Projektiniuose pasiūlymuose tai aiškinama Konstrukcijų tyrimais, tačiau šiuose nėra paaiškinta: nei kodėl reikia įrengti naujas grindis, nei kodėl, jas įrengiant sutankintą gruntą naujų pamatų įrengimui reikėtų daryti prieš tai pašalinus apie (duomenys neskelbtini) esamo grunto. Nėra jokių duomenų, kad pašalintas apie (duomenys neskelbtini) sluoksnio gruntas būtų netinkamas tankinimui ir naujų pamatų įrengimui. Tai nėra nurodyta nei Konstrukcijų tyrimuose, nei Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte.

Todėl galima daryti išvadą, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas grindų įgilinimas yra projektuojamas pagal užsakovo pageidavimą, siekiant padidinti esamų rūsio patalpų tūrį ir tai neturi nieko bendra nei su Konstrukcijų tyrimų aiškinamojo rašto teiginiais, nei su aprašyta esama grindų būkle, nei su išvada, jog įrengiant naujas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo.

1.5.1. Projektiniai pasiūlymai remiasi abejotinais statinio tyrimais. Statinio tyrimai parengti nesilaikant STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, išvadose nėra rekomendacijų dėl ekspertizės reikalingumo, tačiau pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl tariamo defekto (per mažai įgilintų pamatų ) šalinimo. Darytina išvada, kad tokiu būdu tyrimo rengėjas pažeidė projektavimo proceso reikalavimus numatytus statybos techniniame reglamente, peržengė savo kompetencijos ribas. Konstrukcijų atitikimas esminiams statinio reikalavimams yra statinio konstrukcijų ekspertizės objektas, o konkretūs sprendiniai priimami konstruktoriaus, įvertinus minėtos ekspertizės privalomas ir neprivalomas pastabas. Šiuose projektiniuose pasiūlymuose architektas priėmė konstrukcinius sprendimus (pamatų, grindų gilinimą) neturėdamas statinio konstrukcijų ekspertizės ir atitinkamų konstruktoriaus išvadų.

1.5.2. Projektiniuose pasiūlymuose numatytas grindų įgilinimas projektuojamas pagal užsakovo pageidavimą, siekiant padidinti esamų (duomenys neskelbtini) tūrį, tokie sprendiniai negali būti pagrįsti jokiomis tikrų ar tariamų Namo konstrukcijų trūkumų šalinimo priežastimis.

1.5.3. Patalpose (duomenys neskelbtini) yra atlikti įgilinimo darbai atidengiant juostinį namo pamatą ir silpninant jo stiprumines savybes. Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta, kad ,,Patalpos remiantis konstrukcijų tyrimų išvadomis - rekomendacijomis pagilinamos atliekant pamatų pavedimą“, tačiau patalpų įgilinimo darbai atlikti neatlikus pamatų įgilinimo.

1.5.4. Patalpų ir prieduobės įgilinimas gali sumažinti arba visai atidengti bendro naudojimo inžinerines komunikacijas. Sprendinių ar informacijos apie Patalpose ir lauke esančių komunikacijų (grindyse, palubėje, sienose ir kt.) likimą Projektiniuose pasiūlymuose nėra, nors atliekant Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus darbus neišvengiamai teks pertvarkyti esamas namo inžinerines komunikacijas.

Ekspertinio tyrimo akte dėl prieduobės iš (duomenys neskelbtini) pusės įrengimo nurodyta, kad Projektinių pasiūlymų apimtyje nėra pateikta sklypo plano, kuriame būtų galima įvertinti kokį poveikį sprendinys turės pėsčiųjų ir transporto eismui. Nėra informacijos ar numatomose įrengiamose, didinamuose prieduobėse yra kokios nors inžinerinės komunikacijos ir atitinkamai nėra aptariamas galimas poreikis galimo komunikacijų iškėlimo ir apsaugos. Naujos prieduobės įrengimas reiškia esamo namo pamatos toje vietoje atidengimą.

Iš Projektinių pasiūlymų nėra aišku kokio gylio naują prieduobę iš gatvės pusės ketinama įrengti. Aiškinamajame rašte išmatavimai nenurodyti, brėžiniuose naujos prieduobės aukščio matavimai pateikti tik (duomenys neskelbtini) lygio pjūvyje, (duomenys neskelbtini) pjūvyje aukščiai nenurodyti.

Palyginimui, (duomenys neskelbtini) prieduobės aukštis yra nurodytas - ,, (duomenys neskelbtini)“, bet analogiškame gatvės fasado brėžinys (duomenys neskelbtini) projektuojamos prieduobės aukštis nenurodytas. Projektuojamos naujos prieduobės iš gatvės pusės plotas yra (duomenys neskelbtini) m² ((duomenys neskelbtini)), tai reiškia, kad įgyvendinus Projektinių pasiūlymų sprendinius esamas žemės sklypo užstatymas padidės (duomenys neskelbtini). Projektuojama prieduobė iš gatvės pusės skirta langų įrengimui, todėl šios prieduobės sienas galima vertinti kaip atraminių sienelių įrengimą.

STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminė sienelė iki 2 m priskiriama prie nesudėtingų statinių. Atskirai atraminė sienelė, aukštesnė nei 2 m, priskiriama neypatingiems statiniams. Nors Projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodomas projektuojamos prieduobės sienų aukštis, todėl neįmanoma nustatyti projektuojamo statinio kategorijos: nesudėtingas ar neypatingas statinys, iš to galima daryti prielaidą, kad šis sprendinys nenurodytas specialiai, įvertinus ir tai, kad analogiškame kiemo prieduobės brėžinyje projektuojamos prieduobės aukštis nurodytas.

Esamas prieduobės iš kiemo pusės aukštis Projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodytas, planuojamas būsimos prieduobės aukštis – „(duomenys neskelbtini)“. Esamos priduobės iš namo kiemo pusės plotas yra (duomenys neskelbtini), įgyvendinus projektinių pasiūlymų sprendinius prieduobės plotas būtų (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 132 punkte nustatyta, kad pastato (taip pat stogą turinčio inžinerinio statinio) užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) - pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios požeminės pastato dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Stogą turinčio inžinerinio statinio, kuris neturi išorinių sienų (pvz., stoginės), atveju antžeminėje dalyje skaičiuojamas stogo horizontalios projekcijos plotas; jeigu vertikalios laikančiosios konstrukcijos (stulpai, kolonos) išsikiša už stogo konstrukcijos, horizontalus pjūvis atliekamas pagal išorines šių vertikalių laikančiųjų konstrukcijų kraštines. Apskaičiuojant užstatytą plotą: suskaičiuojamas pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų (stogą turinčio inžinerinio statinio be išorinių sienų - stogo arba vertikalių laikančiųjų konstrukcijų išorinių kraštinių) horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas (132.1. punktas); kai antžeminės dalies horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, esančios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už antžeminės dalies horizontalios projekcijos ribų, plotas ir šis plotas sumuojamas su antžeminės dalies horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotu (132.2 punktas); į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, lodžijų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai; neįskaičiuojami balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių projekciniai plotai. Darytina išvada, kad dėl naujos prieduobės įrengimo ir esamos prieduobės perstatymo žemės sklypo užstatymo plotas padidės (duomenys neskelbtini) m². Atliekant šiuos darbus bus įrengtos naujos prieduobių konstrukcijos bei atliekamas esamų namo pamatų įgilinimas (132.1 punktas).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punkte nustatyta: statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.“

Įrengiant prieduobes ne tik didinamas esamas žemės sklypo užstatymas, bet taip pat yra atidengiamas namo pamatas, silpninamos esamo pamato stipruminės savybės. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad Pamatų pravedimas atliekamas dėl patalpų įgilinimo ((duomenys neskelbtini)), tačiau labai tikėtina, kad pamatų įgilinimas yra būtinas ir dėl kiemo prieduobės rekonstrukcijos bei naujos prieduobės iš gatvės pusės įrengimo, tai turėtų būti nustatyta atlikus esamų konstrukcijų ekspertizę. Įgyvendinus Projektinių pasiūlymų sprendinius dėl esamos prieduovės iš kiemo pusės esamas žemės sklypo užstatymas būtų padidintas (duomenys neskelbtini) ir dėl to gali reikėti atlikti (duomenys neskelbtini) įgilinimą.

1) Parengti projektiniai pasiūlymai tik iš dalies išpildo Statybos techniniame reglamente STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projektiniams pasiūlymams keliamus tikslus. Projektinių pasiūlymų paskirtis yra išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, tačiau projektiniuose sprendiniuose nėra pateikti sklypo plano sprendiniai. Pagal Projektinių pasiūlymų sprendinius numatomos naujai įrengti arba ženklai didinti prieduobės, bet nėra pateikta topografinė nuotrauka, informacija apie požemines komunikacijas, įtaką pėsčiųjų ir automobilių eismui.

2) Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nėra pateikti motyvai - pagrindžiantys, kad numatomi statybos darbai turi būti priskirti kapitaliniam remontui. Atsižvelgus į tai, kad atraminės sienelės, formuojančios prieduobę yra neypatingi statiniai, jie turi būti kaip atskiri objektai, kiekvienam iš jų nurodant statybos rūšį.

3) Dėl įrengiamos ir pertvarkomos prieduobės mažės pamatų įgilinimas ir atlikus esamų konstrukcijų ekspertizę gali būti rekomenduojama stiprinti (duomenys neskelbtini), kas gali būti klasifikuojama kaip rekonstrukcija.

4) Jei naujai įrengiamos atraminės sienelės formuojančios prieduobės traktuojamos kaip pastato dalis, tai jas įrengus (pertvarkius) yra keičiami pastato gabaritai, o tokie statybos darbai priskiriami statinio rekonstrukcijai. Jei atraminės sienelės, formuojančios prieduobę, traktuojamos kaip atskiri inžineriniai statiniai, tai šie darbai priskiriami rekonstrukcijai (jeigu sienelė jau yra įregistruota) arba naujo neypatingo statinio statyba. Būtina pastebėti, kad tiek atliekant rekonstrukcijos, tiek naujo neypatingo statinio statybos darbus būtina sąlyga yra žemės sklypo suformavimas, taip pat statytojo turimos teisės į žemės sklypą ir statinį (rekonstrukcijos atveju).

5) Projektinių pasiūlymų rengimo metu žemės sklypas teritorijoje, kurioje pagal Projektinius pasiūlymus ketinama atlikti rekonstrukcijos arba naujo statinio statybos darbus, nebuvo suformuotas, todėl Projektinių pasiūlymų sprendiniai negalėjo būti realizuoti, nes neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos: ,, 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.);“

6) Teritorijoje, kurioje pagal Projektinius pasiūlymus numatyta atlikti esamo Namo rekonstrukcijos arba naujo neypatingo statinio statybos darbus, yra suformuotas žemės sklypas(duomenys neskelbtini), sklypas nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuo (duomenys neskelbtini). Įrengiant naują prieduobę (duomenys neskelbtini) pusės ir padidinant esamą prieduobę iš (duomenys neskelbtini) pusės bus užstatyta žemės sklypo dalis.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytomis statytojo teisės įgyvendinimo sąlygomis, nepriklausomai nuo to, kaip projekto autoriaus pateiktų prieduobės sienas (ar kaip pastato dalį ar kaip atskirą statinį), tiek Namo rekonstrukcijai, tiek naujo neypatingo statinio statybai yra būtina sąlyga, kad statytojas (duomenys neskelbtini), valdytų nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Jeigu prieduobės būtų laikomos Namo dalimi, tuomet statytojas turėtų atitikti ir Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą sąlygą: ,,3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte (8 psl.) nurodoma, kad Patalpose ardomos esamos pertvaros pastatytos ant nestabilių gruntų. Kapitalinėse sienose formuojamos angos. Patalpos, remiantis konstrukcijų tyrimų išvadomis-rekomendacijomis, pagilinamos atliekant pamatų pavedimą. Suformavus naujas grindų konstrukcijas, montuojamos naujai paskirčiai pritaikytos pertvaros, formuojami koridoriai, įrengiami san. mazgai, atliekami apdailos darbai.

Projektinių pasiūlymų brėžinyje (18 psl.) numatoma keisti patalpų išsidėstymą. Projektuojamose patalpose numatoma iškirsti angas horizantoliose Pastato laikančiose konstrukcijose ir išgriauti vertikalią sieną, ant kurios remiasi kituose pastato aukštuose esančios sienos ir kurioje įrengtos ventiliacijos šachtos.

Virš Patalpos yra (duomenys neskelbtini). Projektuojamoje patalpoje, pažymėtoje (duomenys neskelbtini) numatoma panaikinti sieną, kurioje buvo Namo katilinės kaminas ir kurioje įrengtos Namo ventiliacinės šachtos.

Laikančiųjų konstrukcijų griovimas yra kapitalinio remonto darbai. Esminėse pastato laikančiose sienose, kurios užtikrina viso statinio pastovumą nuo horizontalių poveikių, yra iškertamos angos. Projektiniuose pasiūlymuose nėra pateikti skaičiavimai (kaip tai reikalaujama STR 1.04.04 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) kokios laikomosios galios bus įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos ir kaip šios konstrukcijos užtikrins viso pastato mechaninį pastovumą bei pastato laikančių konstrukcijų saugumą (STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“).

Taip pat Projektiniuose pasiūlymuose nėra nurodyta kokiomis priemonėmis bus užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai naujai įrengiamoms plieninėms konstrukcijoms (STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“).

Projektiniuose pasiūlymuose nenumatyta naikinti Namo kamino su ventiliacinėmis šachtomis. Tačiau nėra pateiktų skaičiavimų, kokios laikomosios galios bus įrengtos laikančiosios konstrukcijos projektuojamoje patalpoje (duomenys neskelbtini), kai bus panaikinta pagrindinė (laikančioji) (duomenys neskelbtini), ant kurios laikosi (duomenys neskelbtini). Projektiniuose pasiūlymuose nėra sprendinių (specialistų paskaičiavimų ir išvadų), kurie užtikrintų (duomenys neskelbtini) konstruktyvo stabilumą ir apsaugotų šias konstrukcijas nuo griūties, kai bus panaikinta jas laikanti tarp patalpų (duomenys neskelbtini).

Projektiniuose pasiūlymuose yra minimas pamatų pravedimas, tačiau nenurodyta kaip tai bus atliekama. Pamatai laiko Namo svorį, perduodami jį gruntui. Perduodant apkrovą gruntas tankėja, ant jo stovintys pamatai nusėda, todėl projektuojant Namo statybą buvo skaičiuojamos visos statinio apkrovos ir jų perdavimas žemiau esančiam gruntui, užtikrinant stiprumo ir pastovumo reikalavimus. Šiuo atveju iškirtus papildomas angas Namo pamatuose turi pasikeisti statinio apkrova likusioms pamatų dalims. Projektiniuose pasiūlymuose nėra informacijos, kaip pasikeis Namo pamatų apkrovos likusioms pamatų dalims.

Įrengiant prieduobes prie Namo turi būti atkasti Namo pamatai, atitinkamai atkastose žemės grunto dalyse pasikeis žemės įšalo zonos ir įšalo poveikis Namo pamatams. Projektiniuose pasiūlymuose nėra informacijos apie būsimą įšalo poveikį pamatams pertvarkomoje Namo dalyje.

Virš patalpos esančių (duomenys neskelbtini) svoris nepasiskirsto tolygiai, nes Namo sienos nėra monolitinės (yra (duomenys neskelbtini)). Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad pamatų sienos nėra betonuotos lentų klojiniuose ir gerai vibruotas, o jas sudaro (duomenys neskelbtini) storio blokai, persiskirsčiusios sienų svorio apkrovos likusioms Namo pamatų dalims turės svarbią įtaką Namo sienų stabilumui, nes panaikintose pamatų vietose, iškirtus juose angas langams ir durims, iš plytų sumūrytų nestabilus nemonolitinių sienų svoris bus perkeltas ant metalinių konstrukcijų, o pastarųjų svoris su sienomis bus perkeltas ant sumažėjusios pamatų plotų dalies, t. y. ant surenkamų (duomenys neskelbtini) storio blokų, kuriems projektuojant papildomos apkrovos nebuvo suplanuotos. Atsiradusios papildomos minėtos blokų apkrovos gali sukelti pamatų deformaciją ir Namo sienų geometrinius pokyčius atskirose namo dalyse. Projektiniuose pasiūlymuose nėra pateikti tyrimai, nėra informacijos ir paskaičiavimų, koks bus iškirstų minėtų angų poveikis Namo pamatams dalyje, kurioje yra (duomenys neskelbtini).

Tiek Konstrukcijų tyrimų aiškinamajame rašte, tiek Projektiniuose pasiūlymuose esamų pamatų įgilinimą, kaip ir grindų įgilinimą, bandoma pateikti per neva nustatytus esamus pamato defektus, nors tyrimai turėtų nustatyti pastato ekspertizės privalomumą, o ne priimti/nustatyti konstruktyvinį sprendimą. Pagal tyrimo metu nustatytą poreikį, ekspertizę su privalomosiomis išvadomis turėjo atlikti ekspertas, o ekspertizės pagrindu sprendimus dėl konstrukcijų tvirtinimo turėjo priimti konstruktorius remiantis ekspertizės rekomendacijomis.

(duomenys neskelbtini) pažymėta, kad tyrimo rekomendacijos nesiremiama geologiniais tyrimais. Projektinių pasiūlymų apimtyje geologijos poreikis ar geologinių tyrimų duomenys nėra minimi. Įvertinus šiuos faktus darytina išvada, kad jau Konstrukcijų tyrimų aiškinamojo rašto išvadoje apie nepakankamą pamatų įgilinimą yra turima omenyje ne esama būklė, bet po planuojamo (duomenys neskelbtini) įgilinimo (duomenys neskelbtini). Nėra aišku, kodėl ir kaip konstrukcinių tyrimų autorius formuluoja išvadas remdamasis ne esamais faktais, geologiniais tyrimais, bet kaip nurodyta tyrimų aiškinamajame rašte “projektavimo užduotimi”. Būtina pastebėti, kad dokumentas “projektavimo užduotis” nėra pridėtas prie projektinių pasiūlymų ir minėta sąvoka nėra paminėta ar naudojama STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kuris reglamentuoja statybinių tyrimų veiklą ar Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, todėl darytina prielaida, projektiniai pasiūlymai ir yra ta STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, kuria buvo remiamasi.

Jeigu Konstrukcijų tyrimo autorius juos rengdamas jau turėjo Projektinius pasiūlymus ir formulavo savo išvadas pagal numatytų atlikti statybos darbų sprendinius (kas niekur nėra nurodyta), konkrečiai dėl esamų (duomenys neskelbtini) įgilinimo (duomenys neskelbtini), tuomet išvada apie būtinybę gilinti esamus pamatus per visą perimetrą yra pagrįsta. Įgilinus esamas rūsio patalpas iki esamo pamatų gylio pamatą būtina įgilinti. Jeigu tokios informacijos konstrukcinių tyrimų autorius neturėjo ir nevertino, tuomet ši išvada dėl pamatų įgilinimo yra nepagrįsta.

Dėl nurodytų aplinkybių Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto teiginys, kad „Patalpos remiantis konstrukcijų tyrimų išvadomis - rekomendacijomis pagilinamos atliekant pamatų pavedimą“ vertintinas kaip prieštaringas ir pažeidžiantis projektavimo proceso technologiją.

Atsižvelgiant į tai, kad Projektiniuose pasiūlymuose yra remiamasi Konstrukcijų tyrimo akto išvadomis, o pastarosios parengtos remiantis Projektiniuose pasiūlymuose numatytais statybos darbais, nors tai pačiame akte nėra nurodyta, svarbu pažymėti, kad tiek konstrukcinius tyrimus, tiek Projektinius pasiūlymus rengė (duomenys neskelbtini). Projektinių pasiūlymų autoriumi nurodytas R. B., jų parengimo data nurodyta (duomenys neskelbtini).

Iš Projektiniuose pasiūlymuose esančių Lietuvos architektūros rūmų ir Kultūros paveldo departamentų išduotų atestatų matyti, kad projektinių pasiūlymų autorius R. B. yra architektas, kuris turi teisę rengti architektūrinę ir paveldosauginę projekto dalį, tačiau jis neturi teisės nei atlikti konstrukcinių tyrinėjimų, nei daryti su konstrukcijomis susijusių išvadų, nei rengti konstrukcinių projekto sprendinių. Iš Projektinių pasiūlymų nėra aišku kas yra Konstrukcijų tyrimų autorius ir kada jie parengti. Jie pateikti kaip sudėtinė projektinių pasiūlymų dalis, tačiau nurodytas Projektinių pasiūlymų autorius atlikti tokius tyrimus ir formuluoti tokias išvadas neturi teisės, tam yra būtinas konstruktoriaus atestatas, kurio R. B. neturi. Dėl tos pačios priežasties Projektinių pasiūlymų autorius neturi kompetencijos rengti projektinių pasiūlymų konstruktyvinių sprendinių: pvz. dėl naujų laikančiųjų konstrukcijų įrengimo ir esamų griovimo bei keitimo, esamų pamatų įgilinimo.

Akte pateiktos išvados dėl patalpų išplanavimo ir laikančiųjų konstrukcijų:

1) Projektiniuose pasiūlymuose numatomi darbai, kurie gali įtakoti viso pastato būklę - laikančiąsias konstrukcijas, gaisrinę saugą, saugų pastato eksploatavimą.

2) Įgyvendinant projekto sprendinius kinta apkrovos į pamatus. Vietoje tolygių apkrovų atsiranda taškinės, koncentruotos apkrovos ko pasėkoje poveikis pamatams gali iš esmės pasikeisti. Kadangi netinkamas sprendimas gali ženkliai įtakoti trečiųjų šalių interesus, priimant architektūrinius, konstruktyvinius sprendinius reikia turėti pakankamos apimties tyrimus (tame tarpe ir geologinius) bei pastato konstrukcijų ekspertizę. Šiuo atveju konstruktyviniai sprendimai priimami neturint minimalios būtinos informacijos - nėra geologinių tyrimų, esamų konstrukcijų tyrimų.

3) Tiek Konstrukcijų tyrimų aiškinamajame rašte, tiek Projektiniuose pasiūlymuose esamų pamatų įgilinimą, kaip ir grindų įgilinimą, bandoma pateikti per neva nustatytus esamus pamato defektus, nors tyrimai turėtų nustatyti pastato ekspertizės privalomumą, o ne priimti/nustatyti konstruktyvinį sprendimą. Pagal tyrimo metu nustatytą poreikį, ekspertizę su privalomosiomis išvadomis turėjo atlikti ekspertas, o ekspertizės pagrindu sprendimus dėl konstrukcijų tvirtinimo turėjo priimti konstruktorius remiantis ekspertizės rekomendacijomis.

(duomenys neskelbtini) Ekspertinio turimo akto pateiktos tokios bendros išvados :

Vertinant (duomenys neskelbtini), atliktus statybos darbus: įvardinti atliktų statybos darbų rūšį; įvertinti atliktų statybos darbų galimą įtaką esminiams statinio reikalavimams; nurodyti, kokie privalomi dokumentai būtini nustatytų statybos darbų atlikimui pateiktos išvados:

1) (duomenys neskelbtini) atlikti kapitalinio ir paprastojo remonto statybos darbai. Kapitalinio remonto statybos darbais laikytina (duomenys neskelbtini) įgilinimas, atidengiant juostinį (duomenys neskelbtini).

2) Patalpose (duomenys neskelbtini)yra atlikti įgilinimo darbai ((duomenys neskelbtini)) atidengiant juostinį namo pamatą ir silpninant jo stiprumines savybes. Projektiniuose pasiūlymuose yra nurodyta, kad ,,Patalpos remiantis konstrukcijų tyrimų išvadomis - rekomendacijomis pagilinamos atliekant pamatų pavedimą“, tačiau patalpų įgilinimo darbai atlikti neatlikus pamatų įgilinimo.

3) Kapitalinio remonto statybos darbais laikytina angos sienoje tarp patalpų (duomenys neskelbtini) iškirtimas (žr. pav. Nr. 51-54).

4 ) Atlikti statybos darbai turi įtaką esminiam statinio reikalavimui mechaninis atsparumas ir pastovumas: darbai mažina laikančiųjų konstrukcijų stiprumines savybes, pilnai atidengtas pastato pamatas kelia grėsmę pamatų, o taip pat ir visų likusių pastato konstrukcijų „sėdimui“, kadangi nukasus grunto sluoksnį aukščiau pamatų pado, yra „nukraunamas“ gruntas, esanti žemiau pamato pado, o tai padidina apkrauto grunto/pamatų deformacijų tikimybę.

Jau atliktiems statybos darbams statytojas privalėjo turėti šiuos dokumentus:

a) žemės sklypo nuosavybės teisę arba žemės sklypo savininko sutikimą (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 27 str. 5 d. 4 p.);

b) Namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl kapitalinio remonto statybos darbų atlikimo, priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 5 p., Civilinio kodekso 4.85 str.);

c) statinio bendrosios ar dalinės ekspertizės aktą, jeigu kapitalinio remonto statybos darbai atliekami šalinant avarinę būklę (vadovaujantis Statybos įstatymo 34 str. 4 d.);

d) kapitalinio remonto projektą (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 4 p.);

e) kapitalinio remonto projekto teigiamą ekspertizės aktą (Statybos įstatymo 34 str. 2 d.);

f) leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 4 p.).

Vertinant (duomenys neskelbtini), t.y. įvardinti, kokie pagrindiniai statybos darbai yra planuojami šiuo projektu, įvardinti planuojamų statybos darbų rūšį, jų ryšį su tariamu ar tikru avarinės būklės šalinimu, taip pat patalpų pritaikymu neįgaliesiems, nustatyti, kurie iš planuojamų statybos darbų gali kelti grėsmę esminiams statinio reikalavimams, įvardinti, kokie privalomi dokumentai yra būtini planuojamų statybos darbų atlikimui, pateiktos tokios išvados :

1) Esminiai projektiniuose pasiūlymuose numatyti statybos darbai: esamos prieduobės rekonstrukcija ir naujos prieduobės pastatymas, pamatų įgilinimas, rūsio grindų įgilinimas, laikančiųjų sienų griovimas, patalpos paskirties keitimas. Projektiniuose pasiūlymuose nustatyti statybos darbai laikytini rekonstrukcijos, kapitalinio ir paprastojo remonto statybos darbais.

2) Projektiniuose pasiūlymuose numatomi darbai, kurie gali įtakoti viso pastato būklę – laikančiąsias konstrukcijas, gaisrinę saugą, saugų pastato eksploatavimą. Esminiams statinio reikalavimams įtaką turi šie pasiūlymuose numatyti statybos darbai: laikančiųjų sienų pašalinimas pakeičiant plieninėmis konstrukcijomis, esamų pamatų atkasimas ir gilinimas, įrąžų perskirstymas esamiems pamatams, kai dalies Namo konstrukcijų apkrovos perskirstomos mažesniam esamų pamatų plotui, prieduobių įrengimas dėl įšąlo įtakos pamatams.

3) Projektiniuose pasiūlymuose numatyti atlikti statybos darbai nėra susiję su avarinės būklės šalinimu, taip pat patalpų pritaikymų neįgaliesiems.

4) Projektiniai pasiūlymai tik iš dalies išpildo Statybos techniniame reglamente STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ projektiniams pasiūlymams keliamus tikslus. Projektinių pasiūlymų paskirtis yra išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją, tačiau projektiniuose sprendiniuose nėra pateikti sklypo plano sprendiniai. Pagal Projektinių pasiūlymų sprendinius numatomos naujai įrengti arba ženklai didinti prieduobės, bet nėra pateikta topografinė nuotrauka, informacija apie požemines komunikacijas, įtaką pėsčiųjų ir automobilių eismui.

5) Projektiniai pasiūlymai remiasi abejotinais statinio konstrukcijų tyrimais. Statinio tyrimai parengti nesilaikant STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, išvadose nėra rekomendacijų dėl ekspertizės reikalingumo, tačiau pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl tariamo defekto (per mažai įgilintų pamatų) šalinimo. Nėra aišku kas yra Konstrukcijų tyrimų autorius ir kada tyrimai parengti, nes jie pateikti kaip sudėtinė projektinių pasiūlymų dalis. Tokiu būdu Projektinių pasiūlymų rengėjas pažeidė projektavimo proceso reikalavimus numatytus statybos techniniame reglamente, peržengė savo kompetencijos ribas. Konstrukcijų atitikimas esminiams statinio reikalavimams yra statinio konstrukcijų ekspertizės objektas, o konkretūs sprendiniai priimami konstruktoriaus, įvertinus minėtos ekspertizės privalomas ir neprivalomas pastabas. Projektiniuose pasiūlymuose architektas priėmė konstrukcinius sprendimus (pamatų, grindų gilinimą) neturėdamas statinio konstrukcijų ekspertizės ir atitinkamų konstruktoriaus išvadų. Įgyvendinant projekto sprendinius persiskirsto apkrovos į pamatus.

6) Tiek Konstrukcijų tyrimų aiškinamajame rašte, tiek Projektiniuose pasiūlymuose esamų pamatų įgilinimą, kaip ir grindų įgilinimą, bandoma pateikti per neva nustatytus esamus pamato defektus, nors tyrimai turėtų nustatyti pastato ekspertizės privalomumą, o ne priimti/nustatyti konstruktyvinį sprendimą. Pagal tyrimo metu nustatytą poreikį, ekspertizę su privalomosiomis išvadomis turėjo atlikti ekspertas, o ekspertizės pagrindu sprendimus dėl konstrukcijų tvirtinimo turėjo priimti konstruktorius remiantis ekspertizės rekomendacijomis.

7) Pagal Projektinių pasiūlymų sprendinius vietoje tolygių apkrovų atsiranda taškinės, koncentruotos apkrovos ko pasekoje poveikis pamatams gali iš esmės pasikeisti. Kadangi netinkamas sprendimas gali ženkliai įtakoti trečiųjų šalių interesus, priimant architektūrinius, konstruktyvinius sprendinius reikia turėti pakankamos apimties tyrimus (tame tarpe ir geologinius) bei pastato konstrukcijų ekspertizę. Šiuo atveju konstruktyviniai sprendimai priimami neturint minimalios būtinos informacijos - nėra geologinių tyrimų, esamų konstrukcijų tyrimų.

8) Projektiniuose pasiūlymuose numatytas Patalpų ir prieduobės įgilinimas gali sumažinti arba visai atidengti bendro naudojimo inžinerines komunikacijas. Sprendinių ar informacijos apie Patalpose ir lauke esančių komunikacijų (grindyse, palubėje, sienose ir kt.) likimą Projektiniuose pasiūlymuose nėra, nors atliekant Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus darbus neišvengiamai teks pertvarkyti esamas Namo inžinerines komunikacijas.

9) Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nėra pateikti motyvai - pagrindžiantys, kad numatomi statybos darbai turi būti priskirti kapitaliniam remontui. Atsižvelgus į tai, kad atraminės sienelės formuojančios prieduobę yra neypatingi statiniai, jie turėtų būti kaip atskiri objektai, kiekvienam iš jų nurodant statybos rūšį. Jeigu prieduobės laikomos namo dalimi, taip pat jeigu dėl prieduobių įrengimo reikia įgilinti Namo pamatus, tuomet tokie statybos darbai laikytini Namo rekonstrukcija.

10) Projektinių pasiūlymų rengimo metu žemės sklypas teritorijoje, kurioje pagal Projektinius pasiūlymus ketinama atlikti rekonstrukcijos ir naujo neypatingo statinio statybos darbus, nebuvo suformuotas, todėl Projektinių pasiūlymų sprendiniai negalėjo būti realizuoti, nes neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos: ,,1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.).

Projektiniuose pasiūlymuose numatytų statybos darbų atlikimui būtini dokumentai :

a) žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas arba žemės sklypo savininko sutikimas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 27 str. 5 d. 4 p.);

b) namo butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl statybos darbų atlikimo, priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 5 p., Civilinio kodekso 4.85 str.);

c) statinio bendrosios ar dalinės ekspertizės aktas, jeigu Projektiniuose pasiūlymuose nurodyti kapitalinio remonto statybos darbai būtų motyvuojami kaip avarinės būklės pašalinimo darbai (vadovaujantis Statybos įstatymo 34 str. 4 d.);

d) rekonstravimo projektas (Statybos įstatymo 24 str. 1 d. 2 p.);

e) rekonstravimo projekto ekspertizė (Statybos įstatymo 34 str. 2 d.);

f) leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 2 p.).

Dėl statybos darbų uždraudimo ir uždraudimo trukdyti tiekti vandenį, elektrą ar šilumos energiją į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas

Teismas turi pagrindą teigti, kad atsakovų V. K. ir J. K. iniciatyva statybos darbai jiems priklausančiose patalpose buvo pradėti (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma apie statinio būklės neatitikimą esminiams statinio reikalavimams buvo parengtas (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad iki tol atsakovai vykdė grunto šalinimo, pamatų atkasimo darbus be jokių specialistų išvadų. Teismo nuomone, atsakovų (duomenys neskelbtini) pradėti vykdyti statybos – remonto darbai yra neatsietinai susiję su atsakovų tikruoju remonto – statybos darbų vykdymo tikslu, t.y. jų tikslas yra ne suremontuoti turimas esamas patalpas, o jas iš esmės pertvarkyti (galima teigti – rekonstruoti) pakeičiant patalpų paskirtį ir iš esmės pakeičiant patalpų išplanavimą tikslu pritaikyti patalpas komercinei veiklai.

Tokią išvadą leidžia daryti (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini), kuriuose nurodoma apie statinio kai kurių konstrukcijų avarinę būklę, parengti tik dėl pastato (duomenys neskelbtini), dalies. Tačiau pagal visuotinai žinomas aplinkybes, visi XX amžiaus viduryje ar anksčiau statyti pastatai Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) rajonuose, t.y. (duomenys neskelbtini) gali turėti avarinės būklės požymių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, jei atsakovai nebūtų įsigiję patalpų name (duomenys neskelbtini), dėl kurių pertvarkymo vyksta ginčas (ai) ir kurias įsigijo pasinaudoję tuo metu esamomis įstatymų spragomis, tai patalpos, labai tikėtina, būtų toliau sėkmingai eksploatuojamos ir dėl jų nebūtų teikiamos išvados dėl jų avaringumo, o jei išvados būtų teikiamos, tai tuo pagrindu būtų rengiami kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektai (tikėtina, dėl visų namo (duomenys neskelbtini) ir pan., tai būtų derinama su visų namo patalpų savininkais), rengiamos ekpertizių išvados, o ne vykdomas tik dalies (duomenys neskelbtini), pateikiant tai kaip „paprastojo“ remonto darbus. Šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad atsakovams siekiant pakeisti patalpų paskirtį ir, norint išvengti derinimų su pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais, atsakovai siekė sudaryti situaciją, kad atlieka (paprastojo?) remonto darbus, po to po (duomenys neskelbtini) „netikėtai“ paaiškėja, kad patalpų būklė yra avarinė ir, norint ją pašalinti, reikia atlikti jau kapitalinio remonto statybos darbus, nors iš pradžių buvo aišku, kad atsakovų tikrasis tikslas pakeisti patalpų paskirtį, jas perplanuoti ir vykdyti komercinę veiklą ir būtent tuo tikslu jie įsigijo patalpas, nes nepasiekus išskirtinai komerciško tikslo, ginčo patalpos atsakovams, labai tikėtina, taptų nereikalingos. Tačiau eilė ieškovės skundų, surašyti aktai ir Inspekcijos patikrinimo aktai, surašyti iki (duomenys neskelbtini). (t.y. (duomenys neskelbtini)) nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovai vykdė paprastojo remonto darbus, nes vertinant atsakovų „paprastąjį“ remontą su Projektiniais pasiūlymais yra akivaizdu, kad savaime paprastojo remonto atlikimas atsakovams neturėjo ir neturi jokios prasmės, o nuo (duomenys neskelbtini) pradėtų darbų mastas leidžia manyti, kad atsakovai savo veiksmais galėjo priartinti jų patalpose esančių konstrukcijų (ypač namo bendrų pamatų) būklę iki avarinės. Todėl, iš aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje netaikytina Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017, 3 priedo 3.1 punkto išimtis, kai atliekant kapitalinį remontą nereikalinga gauti statybą leidžiančio dokumento tuo atveju, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

Taip teigti leidžia architekto R. M. ir konstruktoriaus G. T. parengto (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų būklės įvertinimo, taip pat (duomenys neskelbtini) sprendinių įvertinimo (duomenys neskelbtini) Ekspertinio tyrimo akto išvados.

Specialistai ekspertai konstatavo, kad (duomenys neskelbtini), patalpose, pažymėtose indeksais (duomenys neskelbtini) yra atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto statybos darbai. Angos sienoje tarp patalpų (duomenys neskelbtini) iškirtimą specialistai pripažino kapitalinio remonto darbais. Ekspertai pripažino, kad atlikti statybos darbai turi įtaką esminiam statinio reikalavimui - mechaninis atsparumas ir pastovumas, t.y. darbų rezultatas mažina laikančiųjų konstrukcijų stiprumines savybes, pilnai atidengtas pastato pamatas kelia grėsmę pamatų, o taip pat ir visų likusių pastato konstrukcijų „sėdimui“ – deformacijai.

Teismas atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) Ekspertinio tyrimo akto išvadą, kad gruntas iškastas pagal minėtus Projektinių pasiūlymų sprendinius. Projektiniuose pasiūlymuose (jų Konstrukcijų tyrimuose) nėra paaiškinta, kodėl reikia įrengti naujas grindis bei nepaaiškinta, kodėl, įrengiant grindis sutankintą gruntą naujų pamatų įrengimui reikėtų daryti prieš tai pašalinus ne mažiau (duomenys neskelbtini) metro pagal visą plotą esamo grunto. Nepaaiškinta ir netirta, kodėl pašalintas apie (duomenys neskelbtini) metro sluoksnio gruntas būtų netinkamas tankinimui ir naujų pamatų įrengimui. Tai nėra nurodyta nei Konstrukcijų tyrimuose, nei Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte.

Dėl (duomenys neskelbtini) parengtų Projektinių pasiūlymų R. M. ir G. T. padarė išvadą, kad juose nustatyti statybos darbai laikytini rekonstrukcijos, kapitalinio ir paprastojo remonto statybos darbais. Jie gali įtakoti viso pastato būklę – laikančiąsias konstrukcijas, saugų pastato eksploatavimą.

(duomenys neskelbtini) Ekspertinio tyrimo akte pateikta išvada - Projektiniuose pasiūlymuose numatyti atlikti statybos darbai nėra susiję su avarinės būklės šalinimu.

Projektiniuose sprendiniuose nėra pateikti sklypo plano sprendiniai. Projektiniai pasiūlymai remiasi abejotinais statinio konstrukcijų tyrimais. Projektiniuose pasiūlymuose architektas priėmė konstrukcinius sprendimus (pamatų, grindų gilinimą) neturėdamas statinio konstrukcijų ekspertizės ir atitinkamų konstruktoriaus išvadų. Teismo nuomone, tai leidžia teigti, kad architektas, prieš rengdamas projektinius pasiūlymus, pirmiausia turėjo gauti statinio konstrukcijų ekspertizės išvadas, geologinių tyrimų rezultatus.

Tikėtina, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas pamatų įgilinimas yra reikalingas ir dėl kiemo prieduobės rekonstrukcijos bei naujos prieduobės iš gatvės pusės įrengimo, o tai turėtų būti nustatyta atlikus esamų konstrukcijų ekspertizę. Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini), įgyvendinus Projektinių pasiūlymų sprendinius dėl esamos prieduobės iš kiemo pusės, esamas žemės sklypo užstatymas būtų padidintas (duomenys neskelbtini) m², o tam, statytojas turi turėti nuosavybės teisę arba žemės sklypo savininko sutikimą, kad galėtų vykdyti statybos darbus tame sklype, į kurį patenka statybos darbų vykdymas.

Teismo nuomone, atsakovai atkasdami (duomenys neskelbtini) grunto, padidino patalpų tūrį, o pagal Projektinius pasiūlymus įrengiant (rekonstruojant prieduobes) keičiami patalpų metmenys įsiterpiant į žemės plotą, kurio, tikėtina, atsakovai nevaldo nuosavybės ar kita teise, kas atitinka ir rekonstrukcijos sąvoką, ką nurodė R. M. ir G. T. (duomenys neskelbtini) Akte.

Ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas su (duomenys neskelbtini) prašymu pateikė laikmeną (DOC - 71813) su nuotraukomis ir vaizdo įrašais antstoliui A. N. (duomenys neskelbtini) fiksuojant faktines aplinkybes ginčo patalpose, tarp kurių yra schema, vaizduojanti išgriautas sienas atsakovų patalpose, t.y. išgriautos sienos tarp (duomenys neskelbtini) patalpų (siena, sprendžiant iš jos pločio plane, galėtų būti vertinama kaip laikančioji), tarp (duomenys neskelbtini) patalpų, taip pat pertvaros buvusiose patalpose tarp (duomenys neskelbtini) (II tomas, 103 – 109 b.l.).

Patalpų perplanavimą patvirtina Kadastrinių matavimų bylos, t.y. iš (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) siena yra atskirta nuo patalpos (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad skundžiamame nutarime nurodytos sienos nėra, patalpa (duomenys neskelbtini) yra bendra ir šioje byloje pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini). Taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų byloje buvusių patalpų, pažymėtų indesais (duomenys neskelbtini) patalpų (buvusių prie patalpos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) plane nėra, o buvusi patalpa (duomenys neskelbtini) perdaryta į patalpą (duomenys neskelbtini) ir šalia esančią (duomenys neskelbtini) (III tomas, 186 – 196 b.l., V tomas, 96 – 101 b.l.).

Teismas vertindamas Projektiniuose pasiūlymuose pateiktą atsakovams priklausančių patalpų perplanavimą pažymi, kad numatyta išgriauti eilę pertvarų, tarp jų ir tokias, kurios galėtų būti vertinamos laikančiosiomis, t.y. numatyta griauti sienas tarp patalpų pagal (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų plano žymėjimus, t.y. (duomenys neskelbtini) (sprendžiant iš sienos, lyginant ją su išorine siena (pvz. prie (duomenys neskelbtini) patalpų) pločio, galimai yra laikančioji), numatyta griauti sieną tarp patalpų (duomenys neskelbtini) patalpų) (tarp (duomenys neskelbtini), kurioje yra kaminas, galimai yra laikančioji), numatyta griauti sienas tarp (duomenys neskelbtini) ir įrengti naujas pertvaras, labai tikėtina, silpnesnes (g.b. ir gipso kartono) pertvaras.

Projektiniuose pasiūlymuose nėra pateikti skaičiavimai (kaip tai reikalaujama STR 1.04.04 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) kokios laikomosios galios bus įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos ir kaip šios konstrukcijos užtikrins viso pastato mechaninį pastovumą bei pastato laikančių konstrukcijų saugumą (STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“).

Todėl, vertinant atsakovų siekiamą rezultatą, kurį norima pasiekti vykdomais statybos darbais, jau nuo darbų pradžios buvo aišku, kad atsakovai ketina vykdyti patalpų kapitalinį remontą bei dalies patalpų rekonstrukciją, kas nurodyta ir Projektiniuose pasiūlymuose. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovai V. K. ir J. K. neturi teisės (jos neturėjo nuo darbų pradžios) be projekto, suderinto su daugiabučio gyvenamojo patalpų savininkais, vykdyti statybos darbų jiems priklausančiose (duomenys neskelbtini), nes atliekamais statybos darbais atsakovai padarė ir daro esminę įtaką viso pastato konstrukcijoms, užtikrinančioms mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Teismas pastebi, kad Projektinių pasiūlymų brėžiniuose prie architekto R. B. pavardės nurodytas (duomenys neskelbtini) (I tomas, 102 - 108 b.l.), kas leidžia teigti, kad Projektiniai pasiūlymai jau buvo parengti (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai, labai tikėtina, nebuvo suinteresuoti jų atskleisti namo (duomenys neskelbtini), nes tuomet greičiau būtų paaiškėjęs atsakovų ketinamų atlikti statybos darbų mastas, t.y. numatomi kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbai.

Atsakovų užsakymu, jų patalpose atkasus (duomenys neskelbtini), patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Pagal doc. dr. J. M. išvadas, bloga patalpų būklė bus pagerinta iškasus gruntą, tačiau tyrimų, kaip grunto iškasimas gali paveikti statinį, jo stabilumą, nepateikta. Projektuojant statinių pagrindus ir pamatus turi vertinamos gruntų savybės. Geotechninis poveikis vertinamas projektuojant pamatų konstrukcijas. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-07-04 įsakymu Nr. D1-468, 40 ir 40.10 punktais, nukrovimas ar grunto nukasimas priskiriamas geotechniniams poveikiams. Geotechninių poveikių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui, todėl grunto nukasimas gilinant rūsį, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir kapitalinio remonto darbais. Reglamento 386, 387 punktuose nurodyta, kad: (386) tikrinant juostinių ir ištisinių plokščių pamatų ribinius tinkamumo būvius, jų apkrovų vertės ir įtempių pasiskirstymo modelis parenkami atsižvelgiant į statinių pamatų ir pagrindo deformacijas; (387) skaičiuotinai situacijai, kai juostinį ar ištisinį plokštųjį pamatą veikia sutelktosios apkrovos, vidinės jėgos ir lenkimo momentai pamato pagrinde nustatomi taikant vietinių tampriųjų deformacijų (Vinklerio) modelį.<...>. Modelis turi būti suderintas taip, kad apskaičiuoti įtempiai neviršytų verčių, atitinkančių tiesines pagrindo elgsenas. Šios nuostatos teismui leidžia teigti, kad grunto (ypač tokio kiekio) kasimas galėjo būti atliekamas tik prieš tai atlikus konstrukcinius tyrimus, manytina ekspertizę su skaičiavimais, o ne gavus kabinete padarytas išvadas.

Teismas atsižvelgia į (duomenys neskelbtini) akte pateiktas Statinio statybinių konstrukcijų išvadas, pagal kurias (duomenys neskelbtini) dalies, t.y. (duomenys neskelbtini) pažymėtose nuo (duomenys neskelbtini) atidengtų pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; Konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmame priede „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius ir galima konstatuoti, kad atsirado statinio avarijos grėsmė. Reikalinga nedelsiant atlikti pamatų konstrukcijų remontą, stiprinimą, uždengti pamatų konstrukcijas sutankinant gruntu, atliekant betonavimo darbus (IX tomas, 89 – 92 b.l.).

Teismas nepatikima pripažįsta dr. D. K. išvadą, kad (duomenys neskelbtini) atlikti kasimo darbai priskiriami paprastajam remontui, nes pamatai neliesti. Visų pirma, tai išvada iš esmės nėra motyvuota. (duomenys neskelbtini) Vertinimo akto pvz. 2.6 pav. matyti (patalpos (duomenys neskelbtini) gale prie sienos), kad yra pasikasta po pamatu, kuris laiko namo išorinę sieną. 2.4 pav. patalpos dešinėje atidengtuose pamatuose matyti ertmės. Išvadoje nieko nepasakyta apie kasimo darbų įtaką pastato laikančiosioms konstrukcijoms. Be to, išvada parengta nevertinant Inspekcijos patikrinimų rezultatų, Projektinių pasiūlymų ir pan. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje apklaustas liudytoju dr. D. K. patvirtino, kad prieš išvados surašymą pats asmeniškai patalpų neapžiūrėjo, o rėmėsi atsakovų pateikta medžiaga, Inspekcijos patikrinimų duomenimis ir tą patvirtina prie dr. D. K. išvadų pridėtos Inspekcijos atstovo darytos nuotraukos.

Teismas daro išvadą, kad atsakovai, vykdydami statybos darbus – pradėję „paprastąjį“ remontą, turėdami tikslą iš esmės pertvarkyti patalpas ir pakeisti jų paskirtį, po to - vykdyti komercinę veiklą, gavę dr. J. M. išvadas apie avarinę patalpų kai kurių konstrukcijų būklę, norėdami pateikti situaciją kaip patalpų avarinės būklės šalinimą, ne tik neatliko darbų, siekdami pagerinti patalpų būklę, bet priešingai, labai didelio kiekio (kaip nurodė trečiasis asmuo V. B., apie (duomenys neskelbtini)) grunto patalpose iškasimu ir pamatų atidengimu, neturėdami leidimo kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbams iš esmės pasiekė rezultatą, kai atsakovų turimose patalpose pamatų (laikytinų namo bendrąja konstrukcija) būklė tapo avarine. Tokius atsakovų veiksmų niekaip negalima laikyti teisėtais, todėl atsakovų vykdomi statybos darbai, kol atsakovai neturi leidimo kapitaliniam (ar dalyje rekonstrukcijos) remontui (kuris gali būti išduotas tik suderinus projektą su (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais), turi būti sustabdyti. Tuo pačiu teismas atitinkamai vertina dr. J. M. išvadas, t.y. kaip specialisto, teikiančio atsakovams nuolatines paslaugas, nes tokias teikė ir teikia kituose V. K. labai panašiuose projektuose.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (2 straipsnio 58 dalis). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, Statinio rekonstravimas pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (2 straipsnio 72 dalis). Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, kad rengiant ypatingo statinio kapitalinio remonto projektą privaloma atlikti ir projekto ekspertizę.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, statinio laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statinio konstrukcijos priskiriamos laikančiosioms konstrukcijoms, jeigu jos laiko apkrovas ir užtikrina statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Statinio konstrukcijos, kurios laiko apkrovas, bet neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, nelaikomos statinio laikančiosiomis konstrukcijomis.

Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto projektas rengiamas - ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

Statinio statybos rūšys ir pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, išdėstyti Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys“, kurio 10 punktas numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 punktas numato, kad keičiant patalpų paskirtį yra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad norint pakeisti daugiabučio namo patalpų paskirtį būtina gauti statybos leidimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo. Atitinkamai Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodytų patalpų paskirties keitimo ir statybos (kapitalinio remonto) darbų būtina sąlyga – statybos leidimas atlikti kapitalinio remonto darbus, kurį siekiant gauti privaloma pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tame tarpe ir gyvenamojo namo bendraturčių rašytinius sutikimus. Prašantys išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmenys turi turėti teisę įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai), be to, be bendraturčių sutikimo privaloma gauti ir eilę kitų įstatyme nurodytų dokumentų tam, kad būtų užtikrinama atliekamų darbų atitiktis teisės aktų reikalavimams (SĮ 27 straipsnio 5 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio (Statybą leidžiantys dokumentai) 5 dalies 7 punktas numato, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti be kitų dokumentų turi būti pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

Šiuo atveju, nors Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte yra nuoroda apie keltuvo, skirto neįgaliesiems, iš kiemo pusės įrengimą, tačiau nėra jokio pagrindo teigti apie numatomas patalpose teikti pirmojo būtinumo paslaugas neįgaliesiems, ypač ieškovei pateiktus duomenis (duomenys neskelbtini) veiklos ((duomenys neskelbtini) ar pan.) pobūdį (I tomas, 41, 42 b.l.). CK 4.83 straipsnio 2 dalyje numatyti galimi žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejai turi būti derinami su daugiabučio gyvenamojo namo pastato patalpų savininkais (bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais), sprendimus priimant CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Dėl nurodyto ieškovės prevencinis reikalavimas uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus, neparengus statybos darbų projekto, neparengus statinio ekspertizės ir projekto nesuderinus su gyvenamojo namo patalpų savininkais, tenkintinas.

Taip pat ieškovė prašė uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas.

Akivaizdu (nors atsakovai to nenorėjo pripažinti), kad per atsakovų patalpas yra nutiesti namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai. (duomenys neskelbtini) aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai V. K. ir J. K. nutraukė (galimai sąmoningai) namo šildymą. Ieškovės komisija konstatavo, kad patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų techninės galimybės jiems leidžia savavališkai nutraukti šilumos energijos tiekimą, nes per jų patalpas elektra patenka į Šilumos punktą, be to jie valdo sklendes, šilumos vamzdyną, kuriuo šilumos energija patenka į namo Šilumos punkto patalpas. (duomenys neskelbtini) surašytame Statinio apžiūros akte (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad buvo dingusi elektra namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkte, buvo išmuštas automatinis jungiklis, dėl ko atsijungė namo šildymas. Šilumos punktas buvo užmaitintas laidu, praeinančiu pro (duomenys neskelbtini). Šilumos įranga prijungta prie (duomenys neskelbtini), patalpų automato skydo. Automatinis jungiklis galimai buvo išmuštas dėl vykdomų statybos ir elektros instaliacijos pertvarkymo darbų (VII tomas, 48 b.l.). Teismas pažymi, kad antstoliui A. N., ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymu (duomenys neskelbtini) konstatuojant faktines aplinkybes atsakovų patalpose, namo (duomenys neskelbtini), filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad atsakovų patalpoje (duomenys neskelbtini) ant sienos yra elektros skydelis su jungikliais, skirtais namo šilumos punktui, ant jo yra raidės „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (antstolio (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 5 psl., Inspekcijos (duomenys neskelbtini) Faktinių patikrinimo vietoje akto nuotraukos 16, 17 psl.,VI tomas 88, 111 b.l.). Tai leidžia teigti, kad atsakovai turi galimybę atjungti elektros energijos tiekimą į viso namo šilumos punktą. Atsakovų patalpose ant vamzdžių yra ne viena sklendė, su kuriomis galima sustabdyti vandens tiekimą. Įvertinus atsakovų poziciją savo veiksmų nederinti su (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkais, ypač kai (duomenys neskelbtini) ar kas nors iš (duomenys neskelbtini) nurodydavo atsakovui V. K. apie jo daromus pažeidimus ir iš esmės esant besitęsiantiems šalių konfliktiniams santykiams, teismo nuomone, yra pagrindas uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas. Manytina, kad atsakovams turint technines galimybes savo patalpose užsukti, nutraukti ar pan. vandens, elektros energijos tiekimą visam (duomenys neskelbtini) namui ar jo daliai, dėl nuolatinių konfliktų, atsakovai, siekdami savo tikslų įgyvendinimo, gali bet kada pasinaudoti tokia galimybe.

Iš Liteko sistemos duomenų žinoma, kad atsakovo V. K. atžvilgiu buvo nagrinėjamos kelios adminitracinių nusižengimų bylos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-429-1131/2022 panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022-03-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apeliacine tvarka administracinių nusižengimų bylą Nr.: AN2-263-908/2022 išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2022-10-03 nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-07-15 nutarimą ir nutarė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-03-02 nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 bei nutarė grąžinti administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-07-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-624-1072/2022 panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022-04-26 nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-51-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

Teismas nesivadovauja nustatytomis aplinkybėmis ir nutarimais, priimtais minėtose administracinėse bylose, nes pripažįsta, jog procesiniai sprendimai administracinių nusižengimų bylose neturi prejudicinės galios šiai bylai, minėtose bylose (duomenys neskelbtini) nedalyvavo.

Dėl trukdymo prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus

E. B. aktų ir skundų patvirtina, kad atsakovai nuolatos ignoravo ir ignoruoja (duomenys neskelbtini) prašymus, ne kartą nesudarė sąlygų (duomenys neskelbtini) atstovams dalyvauti atsakovų patalptų, (duomenys neskelbtini), apžiūrose.

V. K. susirašinėjimas su (duomenys neskelbtini) E. B. leidžia teigti, kad atsakovas niekada nebuvo nusiteikęs konstruktyviai bendrauti, tinkamai paaiškinti (duomenys neskelbtini) apie atliekamų darbų tikslą, ne kartą surado priežastis atsakyti, kad neturėjo pagrindo įleisti (duomenys neskelbtini) į atsakovams priklausančias patalpas, tikslu įvertinti statybos darbų pobūdį ir mastą, kai (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) tik galėjo stebėti, kaip iš atsakovų patalpų išvežama didžiuliai kiekiai grunto, sulaužytų konstrukcijų atliekų (I tomas, 128 - 149 b.l.). Kaip pvz. yra E. B. (duomenys neskelbtini) „Pakartotinė pretenzija ir prašymas teikti paaiškinimus“, adresuota atsakovams, kur į (duomenys neskelbtini) klausimus atsakovai atsakė savo klausimais (I tomas, 130, 131 b.l.)

Pagal CK 4.83 straipsnio 1 dalį, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Remiantis CK 4.83 straipsnio 5 dalimi, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą.

Atsakovų (duomenys neskelbtini) atsiliepime (9 punktas) dėstoma pozicija, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokie bendrojo naudojimo objektai yra atsakovams priklausančiose patalpose (II tomas, 52 b.l.), t.y. ginčijant akivaizdžią bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų buvimo atsakovų patalpose aplinkybę, leidžia teigti, jog atsakovai niekaip nesuinteresuoti leisti (duomenys neskelbtini) netrukdomai dalyvauti vykdant bendrojo naudojimo objektų – per atsakovų patalpas nutiestų bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūros pagal privalomuosius reikalavimus procese.

Atsakovai su (duomenys neskelbtini) atsiliepimu pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas įrodinėdami, jog sąskaitos patvirtina atsakovų patalpose vykdytus inžinerinių sistemų – vamzdynų remonto darbus, kas, atsakovų teigimu, reiškia, kad atsakovai sudaro sąlygas atlikti jų patalpose bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, taip pat vykdyti priežiūros funkcijas.

Atsakovų atstovo su (duomenys neskelbtini) prašymu (DOC-38510) pateiktame (duomenys neskelbtini), adresuotame atsakovams (rašto kopijos pateiktos (duomenys neskelbtini)) nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), todėl namo faktinis administratorius yra (duomenys neskelbtini), kuri sutartimi su (duomenys neskelbtini) perdavė tik dalį administravimo funkcijų, pagrindines funkcijas (dėl namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, stebėsenos ir kt.) pasilikdama sau. Rašte nurodyta, kad į atsakovų klausimą, kada (duomenys neskelbtini) atstovas (ai) nebuvo įleistas, tiksliai atsakyti negali, tačiau žodiniu (duomenys neskelbtini) kvietimu inžinerinių tinklų būklei atsakovų patalpose nustatyti buvo prašyta atvykti (duomenys neskelbtini), tačiau į atsakovų patalpas nebuvo įleisti (duomenys neskelbtini) atstovai. Prie minėto rašto pridėti Atliktų darbų aktai už (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodyti bendrojo naudojimo buitinių nuotekų, šalto vandens vamzdynų atskirų vietų remonto, ventilių, vožtuvų, alkūnių keitimo darbai atsakovams priklausančiose patalpose. Teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) susitarus su (duomenys neskelbtini) dėl bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros, periodinių apžiūrų paslaugų teikimo funkcijų, tai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) prarado namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorės statusą.

(duomenys neskelbtini) Statinio apžiūros akte (duomenys neskelbtini) buvo fiksuota inžinerinių tinklų būklė atsakovų patalpose, pateiktos kelios rekomendacijos dėl dalies vandentiekio vamzdžio pakeitimo, buitinių nuotekų stovus, taip pakeisti šviestuvus ir elektros instaliaciją bendrojo naudojimo patalpose, patalpoje (labai tikėtina, atsakovų (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini))) įrengti naują magistralinio šildymo vamzdyno izoliaciją (I tomas, 124 – 127 b.l.). Minėtas aktas nepatvirtina, kad atsakovai sudaro sąlygas dalyvauti patalpų apžiūrose ieškovės atstovams, nes (duomenys neskelbtini) apžiūroje nedalyvavo.

Teismas atkreipia dėmesį į V. K. rašymo toną susirašinėjant su (duomenys neskelbtini) E. B. ir daugkartinį pakartojimą, kad (duomenys neskelbtini) nėra specialistų, kurie galėtų (turėtų teisę) vertinti atsakovų patalpose vykdomų statybos darbų pobūdį, inžinerinių tinklų būklę ir pan., tačiau jokios aiškios priežasties, kodėl V. K. nepageidauja įsiliesti į pertvarkomas patalpas (duomenys neskelbtini), nenurodė (I tomas, 140, 142, 144, 145, 146, 148, 149 b.l.).

Pastebėtina, kad atsakovų užsakymu, (duomenys neskelbtini) parengė (duomenys neskelbtini) ir V. K. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis siekia sutvarkyti inžinerinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini), atliekant paprastojo remonto darbus pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir suderintus techninius projektus. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad iš namo butų ir kitų patalpų savininkų tikisi geranoriškumo ir bendradarbiavimo siekiant sudaryti susitarimą dėl aukščiau nurodytų darbų su savininkams atstovaujančia (duomenys neskelbtini) bei įgyvendinant nurodytus darbus (II tomas, 111, 112 – 128 b.l.). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) projekte naudojamos atsakovų perplanuotų patalpų išdėstymo schemos, t.y. tos, kurios nurodytos Projektiniuose pasiūlymuose (II tomas, 125 – 128 b.l.). Todėl (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos remonto (pertvarkymo) projektą teismas vertina kaip sudėtinę atsakovų patalpų pertvarkymo ir paskirties pakeitimo dalį. Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savininkus (tikėdamasis patalpų savininkų geranoriškumo), teigtina, suderinti šildymo sistemos pertvarkymo projektą (duomenys neskelbtini), po to, kai iki tol, daugiau, nei metus laiko atsakovai savo patalpose, remdamiesi savo nuolatinių specialistų išvadomis, be namo patalpų savininkų pritarimo vykdė kapitalinio remonto darbus (darančius realią įtaką bendrojo naudojimo objektams), juos pristatydami kaip paprastąjį remontą. Tokį atsakovų elgesį teismas vertina kaip tam tikrą iš anksto suplanuotų veiksmų modelį, kai per tarpinius rezultatus siekiama konkretaus tikslo – iš esmės perplanuoti patalpas, pakeisti jų paskirtį, o tada vykdyti komercinę veiklą.

Teismo nuomone, atsakovų pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitos ir atliktų darbų aktai neįrodo atsakovų geranoriškumo ir tai, kad jie konstruktyviai bendradarbiaus su (duomenys neskelbtini). Teigtina, kad minėti darbai atlikti atsakovams vykdant savo patalpose, teigtina, kapitalinio remonto darbus ir siekiant ne kartą minėto atsakovų tikslo pertvarkyti patalpas. Atsakovams, be suderinimų vykdant darbus galėjo paaiškėti poreikis remontuoti kai kurias bendrojo naudojimo vamzdynų dalis, bet neatmetama, kad vykdant darbus be parengto ir suderinto projekto, vamzdynų pažeidimus galėjo sukelti ir darbus patalpose atliekantys atsakovų samdyti meistrai, nes per Inspekcijos atliktus patikrinimus, antstoliui (duomenys neskelbtini) konstatuojant faktines aplinkybes paaiškėjo, kad kai kuriuose patalpose, atsakovų nuožiūra, buvo nupjauti vamzdžiai ar kt. inžinerinių sistemų dalys.

Vertinant atsakovų veiksmų visumą, darytina išvada, kad jie nėra ir nebus nusiteikę bendrabiauti, konstruktyviai bendrauti su (duomenys neskelbtini) ar kitai įgaliotais atstovais. Todėl yra pagrindas uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems atstovams prie (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, nutiestų per patalpą, kurios (duomenys neskelbtini), tikslu juos prižiūrėti, atlikti būtinus remonto darbus. Teismas nurodo, kad eksploatacijos ir priežiūros apimtis turi būti suprantama, kiek tai susiję su privalomaisiais bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais (Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“). Taip pat paaiškintina, kad tinklų priežiūros veiksmai yra susiję su patekimu į atsakovų patalpas, kas reiškia, kad ieškovės įgalioti atstovai teisėtą interesą patekti į atsakovų patalpas turės tik vykdydami privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, patekimą į patalpas iš anksto suderinę su atsakovais.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti (duomenys neskelbtini) užimtas bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksais, (duomenys neskelbtini), ir patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtą patalpą.

Patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) jungiasi su atsakovams priklausančia patalpa, (duomenys neskelbtini) plane pažymėta indesu (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo pažymėta indesu (duomenys neskelbtini)) (ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo, DOC-49354, 3 priedas, nuotrauka su už patalpos (duomenys neskelbtini) esančiu koridoriumi, (I tomas, 16, 151, 152 b.l., 6 tomas, 73 b.l.).

(duomenys neskelbtini) nutarime nurodė apie atsakovų neteisėtai užimtas bendrojo naudojimo patalpas (I tomas, 75, 80, 135 b.l.). Inspekcijos (duomenys neskelbtini) faktinių duomenų patikrinimo akte (21 psl.) užfiksuota, kad patalpose (duomenys neskelbtini) atsakovai laiko daiktus. (duomenys neskelbtini) Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir prie jo pridėtoje filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad atsakovų daiktų minėtose patalpose nėra, tačiau jos patalpos užtvertos (užkaltos durys, kurios nesivarsto) ir (duomenys neskelbtini), namo patalpų savininkai į jas laisvai patekti negali (II tomas, 106 b.l.).

Teismo nuomone, pakanka duomenų konstatuoti, kad atsakovai neteisėtai valdo, yra atitvėrę (laikė jose daiktus) bendrojo naudojimo patalpas (duomenys neskelbtini), todėl įpareigotini jas atlaisvinti.

Teismas pažymi, kad sprendžiant iš (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, (duomenys neskelbtini), sudarė (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) plane ?) kv. m. ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iš viso patalpų su indeksu (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) ploto patalpoms (duomenys neskelbtini) priskirta (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) plane ?) kv. m. ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) plane ?) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), iš viso patalpų su indeksu (duomenys neskelbtini) (II tomas, 67 – 72 b.l.).

Pagal (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų bylos, registro (duomenys neskelbtini) duomenis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra (duomenys neskelbtini). Pagal patalpų vidaus plotų eksplikaciją, jas sudaro (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) patalpa (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Iš to spręstina, kad patalpa, esanti šalia patalpų, (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų byloje pažymėtų (duomenys neskelbtini), remiantis (duomenys neskelbtini) Kadastriniais matavimais buvo prijungta prie (duomenys neskelbtini) ploto patalpos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuri suformuota išgriovus pertavaras (duomenys neskelbtini) plano patalpose (duomenys neskelbtini) ir jos atskiras indeksas nenurodytas (III tomas, 186 – 196 b.l., V tomas, 96 – 101 b.l.). Tačiau į bylą pateiktame (duomenys neskelbtini) plane, manytina, parengtame Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, minėta (duomenys neskelbtini) ploto patalpa, kurioje buvo priešgaisrinės saugos laiptai, skirti patekti į pirmą aukštą, buvo pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini) (IV tomas, 96 b.l.). Pastebėtina, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo (duomenys neskelbtini) bendro ploto (duomenys neskelbtini), o minėta (duomenys neskelbtini) ploto patalpa su (duomenys neskelbtini) plane nurodytu indeksu (duomenys neskelbtini), nebuvo priskirta atsakovų patalpoms, (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų duomenis, ji laikytina bendrojo naudojimo patalpa, kurią atsakovai, deklaruodami atliktą „paprastąjį“ remontą, prisiskyrė sau pagal jų užsakytus naujai atliktus kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistravę Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kuomet atsakovų patalpų pagrindinis plotas nurodytas (duomenys neskelbtini), o naudingasis – (duomenys neskelbtini) (II tomas, 67 – 72, 187, 188 b.l., III tomas, 186 – 196 b.l.). Pagal (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruotos atsakovų, patalpos, pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini). Nurodyta patalpa su indeksu (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) ploto ir kitoje vietoje - šalia buvusių patalpų (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) ploto patalpa, kuri pagal (duomenys neskelbtini) matavimus pavadinta (duomenys neskelbtini) patalpa su indeksu (duomenys neskelbtini), atsakovams pagal pirkimo – pardavimo sutartį nepriklausė, ji nebuvo pažymėta indeksu, nes sudėjus atsakovų (duomenys neskelbtini) įsigytų patalpų visus plotus, gaunasi ne didesnis, kaip (duomenys neskelbtini) bendras plotas (pagal planą net mažesnis plotas, (duomenys neskelbtini)). Be to, padauginus šalia esančios patalpos (duomenys neskelbtini) ilgį (duomenys neskelbtini) pločio gaunasi (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodyta plane ((I tomas, 65 b.l.). Pastebėtina, kad šalia patalpos (duomenys neskelbtini) iš dešinės plane matoma siena (pertvara) vykdant „paprastąjį“ remontą liko nepakitusi. Jei laikyti, kad atsakovų patalpų plotas galėjo padidėti dėl eilės sienų (tarp jų ir laikančiųjų) išgriovimo, tai negalėjo padidėti nerekonstruotos, atsakovams niekada nepriklausiusios (duomenys neskelbtini) patalpos sąskaita. Tai reiškia, kad papildomos (duomenys neskelbtini) patalpos atsakovai neįsigijo ir ta patalpa jiems negali priklausyti. Atsakovai teigė, kad patalpa (duomenys neskelbtini) nepriskirta bendrojo naudojimo objektams, tačiau nepateikė įrodymų, kad ta patalpa teisėtu pagrindu priklauso atsakovams. Labai tikėtina, kad patalpa su joje buvusiais laiptais anksčiau buvo skirta priešgaisrinei saugai, dėl ko laikytina bendrojo naudojimo koridoriumi ir nėra jokio pagrindo ją laikyti atsakovų nuosavybe po, atsakovų užsakymu, atliktų kadastrinių matavimų. Pripažinus atsakovų statybos remonto darbus, kaip atliktus neteisėtai ir nesant duomenų, kad atsakovai papildomai įsigijo (duomenys neskelbtini) ploto patalpą, jie įpareigotini ją atlaisvinti.

Dėl (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia

Atsakovai (duomenys neskelbtini) parengė Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą, kuri (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Registro (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta, kad patalpa, kurios unikalus (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – (duomenys neskelbtini). Patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto pradžios/pabaigos metai (duomenys neskelbtini), kas neatitinka tikrovės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybos darbus patalpose vykdyti atsakovai pradėjo (duomenys neskelbtini) mėn. Įregistruotaspatalpų plotas (duomenys neskelbtini), pagrindinis plotas (duomenys neskelbtini), nors (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovai įsigijo (duomenys neskelbtini) bendro ploto (duomenys neskelbtini) (IV tomas, 151 – 154 b.l., III tomas, 184 – 185 b.l., VI tomas, 163, 164 b.l.).

Inspekcija atliko (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Deklaracija) patikrinimą ir (duomenys neskelbtini) surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad Deklaracija dėl atliktų paprastojo remonto darbų registruota teisėtai (IV tomas, 151 – 154 b.l., trečiojo asmens Inspekcijos atstovės (duomenys neskelbtini) prašymo priedas, DOC - 65528).

Inspekcija Deklaracijos apie statybos užbaigimą (duomenys neskelbtini) patikrinimo akte (1 punkte) nurodyta, kad Deklaracijoje nurodytas asmuo galėjo būti statytoju, kaip tai nurodyta Statybos įstatymo 3 straipsnyje, statytojas prie deklaracijos pridėjo privalomus pateikti dokumentus, nurodytus STR 1.05.01:2017, 102 punkte. (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto 2.1 punkte nurodyta, kad išlaikyti norminiai atstumai tarp statinio ir statinių gretimame sklype ir (ar) nuo statinio iki sklypo ribų. 2.2 punkte nurodyta, kad neaktualu buvo gauti Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytų subjektų rašytinius sutikimus. 2.3 punkte – atlikti statybos darbai atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. 2.4 punkte nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, tokio statinio statyba žemės sklype yra galima. 2.7 punkte nurodyta, kad neaktuali informacija, ar atlikti darbai atitinka esminius statinio projekto sprendinius tais atvejais, kai projektas yra privalomas (pateikta su (duomenys neskelbtini) prašymu Dėl papildomų dokumentų priėmimo).

Statybos užbaigimo aktų, deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013-01-16 Inspekcijos viršininkės įsakymu Nr.1V -10, 16.5 punkte numatyta, kad patikrinimo rezultatai fiksuojami tik registruotos deklaracijos (kurios netvirtino nei Inspekcijos pareigūnai, nei statinio (dalies) ekspertizės rangovai ir kai statybos užbaigimui nebuvo atlikta statinio ekspertizė) patikrinimas atliekamas surašant deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą (Aprašo 5 priedas). Inspekcijos atstovė, (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiuose teikdama paaiškinimus nurodė, kad Deklaracijos patikrinimas buvo atliktas neatliekant papildomų veiksmų (neapžiūrint statybo objekto ir pan.), t.y. patikrinimas formalus. Teismas pažymi, kad Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas (duomenys neskelbtini), adresuotame (duomenys neskelbtini) pripažino, kad nustačius, jog (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), teismo past.) buvo atlikti kapitalinio remonto darbai, Departamento (duomenys neskelbtini) raštas (duomenys neskelbtini) bei jame nurodyti teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai nepriskirtini statinio kapitaliniam remontui, laikytini negaliojančiais.

Šiuo atveju, teismui nustačius, kad atsakovai nuo pat pradžių ((duomenys neskelbtini)) be kapitalinio remonto projekto, ekspertizės išvadų (nederindami kapitalinio remonto darbų su (duomenys neskelbtini) savininkais) pradėję kapitalinio remonto (tam tikrą laiką iš esmės vien griovimo ir kasimo) darbus, kai didinamas patalpų tūris, silpninami namo pamatai ir griaunamos vidinės pertvaros (tarp kurių yra laikančiųjų), nėra jokio pagrindo (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą laikyti teisėta ir pagrįsta, nes Inspekcija, atlikusi visiškai formalų Deklaracijos patikrinimą, atliktus statybos remonto darbus vertino, kaip statinio paprastąjį remontą, kuo remiantis buvo laikoma, kad nereikalingas projektas, statybos leidimas ir pan., tačiau nebuvo vertinamas tikrasis statybos remonto darbų tikslas - paskirties pakeitimas ir kad visi atliekami griovimo/ardymo darbai vykdomi tik tuo tikslu. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius bei Inspekcijai (duomenys neskelbtini) pripažinus atsakovų atliktus būtent Kapitalinio remonto darbus, kuriems reikalingas kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) projektas, leidimas (jo gavimui, be kitų dokumentų reikia gauti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimą), taip pat nustačius, kad registruojant Deklaraciją, buvo neteisėtai atsakovų vardu įregistruota patalpa su indeksu (duomenys neskelbtini), yra pagrindas (duomenys neskelbtini) Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį vienašalį sandorį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atsakovai teigė, kad reikalavimas dėl Deklaracijos pripažinimo negaliojančia yra teismingas administraciniam teismui. Tačiau Specialioji teismingumo teisėjų kolegija, nes kartą nagrinėjusi panašius teismingumo klausimus, laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai dauguma reiklavimų yra teismingi bendros kompetencijos teismui, tai vieno reikalavimo, teismingo administraciniam teismui, pareiškimas nekeičia bendro bylos teismingumo, kai didžioji dauguma reikalavimų yra teismingi bendros kompentencijos teismui.

Dėl įpareigojimo atstatyti patalpas ir pažeistus inžinerinius tinklus

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį gylį; atstatyti (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant (duomenys neskelbtini) esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų.

Nėra abejonių, kad atsakovai (duomenys neskelbtini), iškasdami, labai tikėtina, (duomenys neskelbtini) grunto, pakeitė patalpų aukštį, t.y. jas paaukštino. Grunto kasimą patvirtina Inspekcijos vykdyti faktinių duomenų patikrinimai ir (duomenys neskelbtini), jų priedai - fotonuotraukos (I tomas, 36 - 38, 112, 113 b.l., II tomas, 130- 132, 152 – 163 b.l., III tomas, 103 -108 b.l., IV tomas, 68 - 76 b.l, VI tomas, 81 – 89, 94 – 117, VII tomas, 52 -55 b.l.).

(duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų išdėstymo (duomenys neskelbtini) schemoje patalpos (duomenys neskelbtini) aukštis nurodytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštis – (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini) (buvęs indeksas (duomenys neskelbtini)) aukštis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buvęs indeksas (duomenys neskelbtini)) nurodytas (duomenys neskelbtini). ( II tomas, 110 b.l.).

(duomenys neskelbtini) plane patalpos (duomenys neskelbtini) (buvęs indeksas (duomenys neskelbtini)) aukštis nurodytas (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini) (buvęs indeksas (duomenys neskelbtini)) aukštis taip pat yra (duomenys neskelbtini), o patalpos (duomenys neskelbtini) (buvęs indeksas (duomenys neskelbtini)) aukštis nurodytas (duomenys neskelbtini). Kitų patalpų aukščiai (duomenys neskelbtini) plane nenurodyti (III tomas, 188 b.l.).

(duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų plane patalpos (duomenys neskelbtini) aukštis nurodytas (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini) aukštis (duomenys neskelbtini), patalpos (duomenys neskelbtini) aukštis (duomenys neskelbtini), todėl manytina, kad buvo panašus ir patalpų (duomenys neskelbtini) aukštis, t.y. apie (duomenys neskelbtini).

Patalpų aukštį matavo konstruktorius G. T., kuris (duomenys neskelbtini) surašė patalpų apžiūros aktą. Konstruktorius nustatė (duomenys neskelbtini) patalpos (duomenys neskelbtini) aukštį, (duomenys neskelbtini) patalpų (duomenys neskelbtini) aukštį, (duomenys neskelbtini), patalpų (duomenys neskelbtini) aukštį. Apžiūros akte schemoje (8.1 p.) pavaizduota, kokios patalpos įgilintos, kokios išgriautos sienos ((duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros akto 1.7, 4.9, 5.2 p. nuotraukos, ieškovės atstovo (duomenys neskelbtini) prašymo, DOC-73834, priedas).

Akivaizdu, kad atsakovų, kurie neturėjo kapitalinio remonto projekto ir realių konstrukcinių tyrimų ekspertizių išvadų, užsakymu be teisėto pagrindo iš patalpos namo (duomenys neskelbtini), iškasus labai didelį kiekį grunto buvo padidintas patalpų aukštis (t.y. ir tūris) pažeminant grindų lygį (duomenys neskelbtini), vietomis pasikasant po pamatais ir akivaizdžiai susilpinant bendrų namo pamatų vientisas konstrukcijas, sudarant realią tikimybę jiems skilti, lūžti (kas turi reikšmės namo sienų stabilimui) ir pan., dėl ko kilo grėsmė statinio konstrukcijoms, užtikrinančioms statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pripažįstant iki šiol atsakovų atliktus statybos darbus neteisėtais, atsakovai įpareigotini atstatyti patalpoje, (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį (gylį).

D. B. reikalavimo atstatyti patalpos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtoje patalpoje buvusius laiptus teigtina, kad jų atstatymas nėra racionalus. Kaip teikdamas paaiškinimą nurodė V. B., šie laiptai anksčiau buvo skirti priešgaisrinei saugai ir jais buvo galima patekti į namo pirmo aukšto patalpas. Tačiau šiuo metu iš patalpos (duomenys neskelbtini) patekti į pirmą aukštą neįmanoma, nes viršuje patalpos buvęs įėjimas yra panaikintas, viršuje yra perdanga, viršuje pirmame aukšte yra konkrečiam savininkui priklausančios patalpos, todėl laiptų atstatymas neturi racionalaus pagrindo.

(duomenys neskelbtini), remdamasi Inspekcijos apžiūros aktais nustatė, taip pat (duomenys neskelbtini) antstoliui A. N. konstatuojant faktines aplinkybes buvo nustatyta, kad eilėje patalpų nuo vamzdžių, perduodančių šilumos energiją, yra nuplėšta izoliacinė medžiaga, skirta šilumos nuostoliams mažinti.

(duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pranešimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rūpinosi šiluminio vamzdyno izoliavimu ir, labai tikėtina, kad visi, per atsakovų patalpas nutiesti, šiluminę energiją perduodantys vamzdynai buvo tinkamai izoliuoti iki patalpas įsigijo atsakovai, o vėliau, atsakovams pradėjus statybos darbus,

Atsakovų iniciatyva izoliacija nuo bendrojo naudojimo vamzdžių buvo pašalinta. Todėl atsakovai įpareigotini ją atstatyti.

Dėl (duomenys neskelbtini) teisės reikšti ieškinį

(duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad surengus pastato (duomenys neskelbtini), visų patalpų savininkų balsus dėl to, ar savinininkai pritaria pareikštiems šioje byloje (duomenys neskelbtini) reikalavimams, iš gautų (duomenys neskelbtini) balsavusių savininkų visi vienbalsiai pritarė šioje civilinėje (duomenys neskelbtini) visiems pareikštiems reikalavimams atsakovų V. K. ir J. K. atžvilgiu (VI tomas, 123, 124, 127 - 174 b.l.).

Visų (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai dalyvauja šioje byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Todėl, nei vienam iš trečiųjų asmenų nepareiškus šioje byloje prieštaravimų (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimams ir esant daugumos patalpų savininkų valiai (sprendžiant iš balsavimo rezultatų), darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) pareikštas ieškinys atitinka (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų absoliučios daugumos interesus ir jų valią.

Ieškinys tiesiogiai susijęs su bendrojo naudojimo objektais, atsakovų jiems daroma žalą arba neleistiną įtaką, t.y. susijęs atsakovų veiksmais be projekto, reikiamų ekspertizių išvadų, be bendraturčių sutikimo silpninant bendras namo konstrukcijas - namo pamatus, pertvaras (labai tikėtina, dalį laikančiųjų sienų), darant įtaką atsakovų patalpose esantiems bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams, juose pertvarkant ir ketinant iš esmės rekonstruoti pritaikant būsimai patalpų paskirčiai, taip pat neteisėtai užėmus dalį bendrojo naudojimo patalpų, darant įtaką bendrojo naudojimo inžineriniams tinklams ir trukdant vykdyti jų techninę priežiūrą, be to neteisėtai naudojantis namui bendrai tiekiama šilumine energija. Dėl nurodyto teismas neturi abejonių, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę reikšti reikalavimus, nurodytus patikslintame prevenciniame ieškinyje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Remiantis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 2 punktu, buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) taip pat turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis numato, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos) (1 punktas); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); (2 punktas); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (3 punktas); vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (4 punktas); bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas (5 punktas). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini) atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas.

Teismas pripažįsta visiškai nepagrįstu atsakovų argumentą, kad jų vykdomi statybos remonto darbai nėra susiję su namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo konstrukcijomis. Kaip tik priešingai, atsakovai, vengdami deklaruoti tikrąjį statybos darbų tikslą (kartu ir darbų mastą), dėl kurio turėtų būti iš esmės pertvarkytos atsakovams (duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos, neturėdami suderinto projekto, be realių konstrukcijų ekspertinių tyrimų, nederindami ir neketindami derinti darbų (jų metu daromų patalpų, jose esančių bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų esminių pertvarkymų) su (duomenys neskelbtini) savininkais ir su jų įsteigta (duomenys neskelbtini), dėl atliktų darbų padarė ir daro įtaką viso namo pamatams bei laikančiosioms (laikytinomis bendrojo naudojimo konstrukcijomis) sienoms. Esamai situacijai netaikytina CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Šiuo atveju nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai būtų vykdžiusi savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigų.

Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Teismas pripažįsta, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė realią grėsmę (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, t.y. ir grėsmę namo gyventojų saugumui, dėl ko (duomenys neskelbtini) turėjo pagrindą pareikšti prevencinį ieškinį, kurį palaiko didžioji dauguma namo (duomenys neskelbtini) savininkų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovų valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis už 5 neturtinius reikalavimus. Laikytina, kad ieškovei pateikus ieškinį ir visus procesinius dokumentus bei jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat atsakovams sutikus su procesinių dokumentų gavimu tokia forma bei patiems juos teikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis būtų mokėtina 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistina 546 Eur žyminio mokesčio (145,80x5-25%) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Tenkinant ieškovės reikalavimus, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 3 896,20 Eur advokato atstovavimo išlaidų, 2 505,23 Eur kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t.y. susijusių įrodymų rinkimu pagal teismo nutartį dėl įrodymų užtikrinimo, faktinių aplinkybių konstatavimu iš viso - 6 401,43 Eur (po 3 200,72 Eur iš kiekvieno atsakovo). Teismas pripažįsta, kad yra pagrindas pilnai ieškovei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės, jos atstovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o ieškinio reikalavimų tikslinimas buvo susijęs su atsakovų pozicija nesudaryti sąlygų ieškovės apžiūrėti ginčo patalpų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 4 dalis), (X tomas, 113 – 133 b.l.).

Tenkinant ieškinį, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos trečiųjų asmenų V. B. ir R. B., esančių ieškovės pusėje patirtos išlaidos 1089 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis) (X tomas, 74 – 78 b.l.).

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 182,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269, 270, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

1) uždrausti atsakovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdyti tolesnius statybos darbus (duomenys neskelbtini), neparengus statinio ekspertizės, statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais, taip pat uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į (duomenys neskelbtini), esančias patalpas;

2) uždrausti atsakovams V. K. ir J. K. trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, (duomenys neskelbtini), esančių bendrų (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždrausti trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus;

3) įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų (duomenys neskelbtini) užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios (duomenys neskelbtini) plane yra pažymėtos indeksais, (duomenys neskelbtini) patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtą, (duomenys neskelbtini), patalpą;

4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. (duomenys neskelbtini);

5) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atstatyti (duomenys neskelbtini) pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant (duomenys neskelbtini) esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų;

Ieškinio reikalavimo dalyje atstatyti patalpos, unikalus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtoje patalpoje buvusius laiptus, netenkinti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 401,43 Eur (po 3 200,72 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1089 Eur (po 544,50 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi trečiojo asmens V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš lygiomis dalimis iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 546 Eur (po 273 Eur iš kiekvieno atsakovo) žyminio mokesčio (mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Priteisti lygiomis dalimis iš J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 182,44 Eur (po 91,72 Eur iš kiekvieno atsakovo) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.