Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-556-656/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-16
Bylos Nr.: e2A-556-656/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24308-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jelena Šiškina, Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas
Ieškovas: daugiabučių namų savininkų bendrijos „ (duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: J. K., V. K.

Civilinė byla Nr. e2A-556-656/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24308-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.13.; 2.4.2.9.1.; 2.1.6.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų (Apeliantų) J.K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo (toliau – Sprendimas) civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „ (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai ir turtui, sustabdymo, deklaracijos panaikinimo bei pažeistų valdymo teisių gynimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė „Civinity Namai Vilnius“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, V. B., R. B., R. V.; A. P., P. M., A. O.J., A. J., D. K., J. J., R. J., V. K., J. U., R. T., D. T., E. B., L. B. L. B., G. B., J. V., L. L., T. L., A. U., A. P., R. B., A. J., Ž. J., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje - uždaroji akcinė bendrovė „Jurdas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų (toliau – DNS) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija) pareiškė ieškinį atsakovams J. K. ir V. K. dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai ir turtui, sustabdymo bei pažeistų valdymo teisių gynimo, kuriuo prašė: 1) uždrausti atsakovams vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), neparengtus statinio ekspertizės, statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais, taip pat užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias patalpas; 2) uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją, atlikti būtinus tinklų remonto darbus; 3) įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais, 23-6; 23-7 ir 23-8, ir 2022-01-28 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtą patalpą; 4) pripažinti negaliojančia ab inittio V. K. 2022-01-31 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą; 5) įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį gylį; atstatyti rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų; atstatyti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-01-28 kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtoje patalpoje buvusius laiptus.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra 3-jų aukštų mūrinis 2243,07 kv. m. ploto daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas ar Statinys). Ieškovė pagal įstatymą ir įstatus įgyvendina nurodyto pastato patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teises. Trečiuoju asmeniu nurodyta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Civinity Namai Vilnius“ yra Pastato prižiūrėtoja (administratorė), kurią yra pasirinkusi bendrija. Pastato rūsyje yra negyvenamoji patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – „kita". Patalpa apima dalį rūsio, ji susideda iš patalpų, kurių indeksai: 21-1, 21-2, 21-3, 21-4, 21-5, 21-6, 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, 22-4, 22-5, 22-6 (toliau – Patalpos). Paminėtose patalpose yra didelė dalis pastato bendrų inžinerinių tinklų. Šios rūsio patalpos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams V. K.ir J. K.. Kitos rūsio patalpos, t. y. kitais indeksais rūsio plane išskirtos patalpos atsakovams nepriklauso, t. y. bendro naudojimo patalpos, kurios bendrosios nuosavybės teise priklauso visiems pastato patalpų savininkams, įskaitant atsakovų užimtas patalpas 22-3, 23-6, 23-7, 23-8. 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovai pradėjo statybos darbus pastato rūsyje, kuriais sukėlė pastato avarinę būklę, taip pat ėmė trukdyti bendrijai ir jos atstovams rūpintis konstrukcijomis bei inžinerinių tinklų priežiūra, dėl ko minėtuose tinkluose padažnėjo avarijos, o patalpų savininkams padaugėjo inžinerinių tinklų avarijų šalinimo išlaidų. Trukdydami bendrijai prižiūrėti pastato konstrukcijas ir inžinerinius tinklus, atsakovai savavališkai pašalino patalpoje esančią pastato šilumos vamzdyno (inžinerinio tinklo) izoliaciją. Tai patvirtina 2021-02-19 statinio apžiūros aktas Nr. OM-SAA-21-02-0033, ir Statybos inspekcijos 2021-02-02 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas. Tai reiškia, kad atsakovai ilgą laiką naudojosi neapskaitoma šilumos energija savo patalpoms šildyti, taip pat vartojo neapskaitomą vandenį savo reikmėms bendraturčių sąskaita dėl ko pastarieji patyrė materialinius nuostolius, o atsakovai nepagrįstai praturtėjo savo bendraturčių sąskaita.

3. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai vykdydami patalpoje statybos darbus (pašalindami iš rūsio patalpos kelias dešimtis tonų grunto), sukūrė patalpoje, o kartu ir pastate avarinę būklę. 2020-04-01 ir 2020-10-13 dienomis jie sudarė, o 2020-12-07 pateikė Statinio dalies ekspertinio tyrimo aktą Nr. Nr.20-69E, kuriame yra nurodyta eksperto išvada, jog namo konstrukcijų būklė atitinka avarinės būklės požymius, atsirado statinio avarijos grėsmė – sienų ir pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Ieškovės įsitikinimu, atsakovams priklausančiose patalpose vykdomi statybos darbai atitinka pastato kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos (kai patalpos įgilinamos žemiau esamo pamato) požymius. Tokių statybos darbų vykdymui statytojui yra būtina turėti: 1) pastato patalpų savininkų sutikimą; 2) statinio ekspertizės aktą; 3) kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektą; 4) statinio projekto ekspertizę; 5) statybos leidimą.

4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nurodė, kad jos pozicija vertinant atsakovų vykdomų statybos remonto darbų pobūdį keitėsi. Iš pradžių buvo vertinama, kad atsakovai vykdo paprastojo remonto darbus, vėliau pripažinta, kad vykdomi darbai yra kapitalinis remontas, kuriam reikia projekto, ekspertinių išvadų ir leidimo.

5. Tretieji asmenys – butų ir patalpų savininkai palaikė ieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

6. Atsakovai V. K. ir J. K. prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškiniu yra prašoma uždrausti atsakovams atlikti statybos darbus patalpose, tačiau ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimą dėl statybos darbų uždraudimo, o atsakovai neatlieka ir neatliko jokių statybos darbų, kuriems reikėtų kitų bendraturčių pritarimo ir tą yra patvirtinusios kompetentingos institucijos. Atsakovai tai grindžia tuo, kad ieškovė, kaip pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atliekantis subjektas, turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su bendrojo naudojimo objektais, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovai atlieka darbus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektais. Atsakovų įsitikinimu, ieškinys yra pareikštas, viršijant ieškovės kaip bendrijos teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją, nes ieškinys reiškiamas ne dėl pastato bendrojo naudojimo objektų, o ieškiniu bendrija prašo apginti trečiųjų asmenų – visų pastato savininkų asmeninės nuosavybės teises.

Atsiliepimas

7. Atsakovai taip pat nurodė, kad nėra atlikę kapitalinio remonto darbų, o juos tik planuoja atlikti ateityje. Atsakovai kreipėsi į pastato butų ir kitų patalpų savininkus, prašydami duoti sutikimą tokių darbų atlikimui, tačiau savininkai savo pozicijos ilgą laiką neteikė, o ieškovė visomis priemonėmis stengėsi, kad atsakovai tokio sutikimo negautų. Kadangi atsakovai neketina atlikti neteisėtų darbų, neturint visų reikiamų dokumentų, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-68-3-01468-2021-3, kurioje siekiama gauti leidimą darbus atlikti be pastato butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo. Atsakovai teisinėmis priemonės bando išspręsti susiklosčiusią situaciją, kai dėl nežinomų priežasčių ieškovė siekia, kad atsakovai negalėtų naudotis jiems priklausančia nuosavybe pilna apimtimi.

8. Ieškinyje yra suformuotas reikalavimas suteikti ieškovei ir visiems kitiems asmenims neribotą galimybę nederinus patekti į atsakovams priklausančias patalpas yra ne tik neproporcingai ribojantis atsakovų nuosavybės teisę, tačiau neatitinka protingo asmens elgesio standarto. Nėra visiškai aišku, ką reiškia „netrukdyti prieiti“ – ar ieškovė siekia, kad bet kada bet kuriuo paros metu, iš anksto nederinus su teisėtais patalpų savininkais bet kokie tretieji asmenys galėtų lankytis jų patalpose; ar tai reiškia, kad ieškovė vis dėlto turėtų suderinti ir prieš tam tikrą laiką pranešti atsakovams apie numatomus apsilankymus ir t.t.

9. Atsakovai netrukdo ir nedraudžia asmenims patekti prie inžinerinių tinklų, o minėtą aplinkybę pagrindžia trečiojo asmens UAB „Civinity Namai Vilnius“ išrašomos sąskaitos už bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų remonto darbus.

10. Ieškovė siekia gauti teisę ne tik pati patekti į patalpas, tačiau ir teisę įgalioti bet kokius trečiuosius asmenis lankytis atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, tačiau nėra nurodyta, kokia forma tokie įgaliojimai bus išduodami – kartu tokiu prašymu bus sukurtas konfliktas ateityje tarp ieškovės ir atsakovų, kai, pavyzdžiui, vieni reikalaus rašytinio įgaliojimo, o kiti laikysis pozicijos dėl žodinio įgaliojimo pakankamumo ir t.t.

Atsiliepimas

11. Atsakovai su reikalavimu atlaisvinti tariamai užimtas pastato bendrojo naudojimo patalpas nesutiko, nes dalis šių patalpų (22-3) atsakovams priklauso nuosavybės teise, nes patalpa Nr. 22-3, patenka į atsakovams nuosavybės teise priklausantį 180,36 kv.m. plotą, o likusių patalpų (23-6; 23-7 ir 23-8) atsakovai nėra užėmę, tokių įrodymų ieškovė nėra pateikusi.

II. Teismo sprendimo esmė

12. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti:

12.1. uždrausti atsakovams V. K. ir J. K. vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), neparengus statinio ekspertizės, statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais, taip pat uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias patalpas;

12.2. uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždrausti trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus;

12.3. įpareigoti atsakovus V. K. ir J. K. per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas, kurios rūsio patalpų plane yra pažymėtos indeksais, 23-6; 23-7 ir 23-8, ir 2022-01-28 patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtą, 2,96 kv m ploto, patalpą;

12.4. pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2022-01-31 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ARCCR-100-220131-01459;

12.5. įpareigoti atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atstatyti rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų;

13. Teismas nusprendė ieškinio reikalavimo dalyje atstatyti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-01-28 kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtoje patalpoje buvusius laiptus, netenkinti.

14. Teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų po 3 200,72 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų po 544,50 Eur bylinėjimosi trečiųjų asmenų V. B.ir R. B. naudai.

15. Teismas nustatė, kad atsakovai 2019-11-20 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo 180,36 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, pažymėtas indeksais nuo 21-1 iki 21 -7, 22 – 1, 22 - 2 a, 22 – 2 ir nuo 22 -4 iki 22 - 6 (I tomas, 12, 13 b.l.).

16. Atsakovas V. K., kaip nuomotojas 2020-08-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1 išnuomojo iki 2025-08-01 patalpas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Jurdas“, atstovaujamai direktorės J. K. (atsakovės šioje byloje). Remiantis Sutarties 2.7 punktu nuomotojas įsipareigojo esant reikalui vykdyti nuomininko užimamų negyvenamųjų patalpų ir jų inžinerinių sistemų kapitalinį remontą.

17. Atsakovai 2020 m. rugpjūčio mėn., nederindami darbų su pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais pradėjo statybos darbus pastato rūsyje, atsakovams priklausančiose patalpose.

18. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020-08-31 raštu Nr. A51-/20(3.3.2.26E-VAM) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų“ UAB „Senamiesčio architektai“ nurodė, kad 2020-07-24 gavus prašymą „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rūsio patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo į paslaugų ir, atliekant kapitalinį remontą, įrengiant laiptus, langus iš gatvės pusės bei praplečiant esamą įėjimą iš kiemo“, projektiniai sprendiniai buvo pristatyti Vyriausiajam miesto architektui ir svarstomi Vyriausiojo miesto architekto skyriaus ir Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020-08-20 posėdyje. Minėto posėdžio metu pateikta kolegiali nuomonė – nepritarti pateiktiems gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektiniams pasiūlymams, neprojektuoti įėjimo į rūsį iš gatvės pusės.

19. Atsakovai, remdamiesi Juozo Merkevičiaus pateiktomis Statinio dalies ekspertinio akto išvadomis, pranešė pastato (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, kad namo bendrojo naudojimo objektų būklė yra avarinė. Todėl pateikė namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui reikalavimus : 1) nedelsiant imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant pašalinti namo bendrojo naudojimo objektų avarinę būklę ir pateikti raštu veiksmų atlikimo ataskaitą; 2 ) iki 2021-02-01 pateikti atsakymą raštu, nurodant konkrečias priemones, kurių bus imtąsi namo bendrojo naudojimo objektų avarinei būklei šalinti ir šių priemonių įgyvendinimo grafiką; 3) informuoti visų namo patalpų savininkus apie avarinės būklės situaciją ir būtinybę organizuoti darbus avarinei būklei šalinti.

Atsiliepimas

20. Atsakovas V. K., Inspekcijai pateikė 2020-10-19 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. pradžioje patalpos buvo užlietos dėl galimai įvykusios kanalizacijos avarijos. 2020 m. kovo mėn. statytojas kreipėsi į UAB „Senamiesčio projektai“ dėl projekto parengimo ir 2020 m. rugsėjo mėn. buvo parengti projektiniai pasiūlymai. Šių projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte nurodyta, jog „įrenginėjant patalpas būtina nukasti užpiltą laužo sluoksnį ir įrenginėti grindis ant stabilaus pagrindo; dėl nepakankamo pamatų įgilinimo, iškasus statybinio laužo sluoksnį, būtina visų laikančių sienų perimetru pavesti (gilinti) pamatus“. Atsižvelgiant į tai, tuo pačiu metu buvo pradėtas patalpų tvarkymas, kurio tikslas po grindimis buvusių šiukšlių pašalinimas. V. K. nurodė, kad betoninės grindys buvo išlietos ant statybinio laužo, betonas buvo suskylinėjęs ir nelygus, šis betonas iš patalpų, kurių indeksai nuo 22 – 1 iki 22 – 6 buvo pašalintas, taip pat buvo pašalinta dalis statybinio laužo, buvusio po grindimis.

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020-10-01 raštu Nr. A655-484/20(2.3.3.14E-VMA) „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektinių pasiūlymų“ paveldosauginiu požiūriu pritarė UAB „Senamiesčio architektai“ pateiktam 2020-09-16 prašymui dėl gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto rūsio patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirties keitimo į paslaugų ir atliekant kapitalinį remontą, įrengiant šviesduobes ir langus į patalpas iš gatvės pusės bei praplečiant esamą įėjimą iš kiemo, projektinių pasiūlymų sprendiniams.

22. Dėl ieškovės prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus, neparengus statybos darbų projekto, neparengus statinio ekspertizės ir projekto nesuderinus su gyvenamojo namo patalpų savininkais, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai vykdė paprastojo remonto darbus, nes vertinant atsakovų „paprastąjį“ remontą su Projektiniais pasiūlymais yra akivaizdu, kad savaime paprastojo remonto atlikimas atsakovams neturėjo ir neturi jokios prasmės, o nuo 2020 m. rugpjūčio pradėtų darbų mastas leidžia manyti, kad atsakovai savo veiksmais galėjo priartinti jų patalpose esančių konstrukcijų (ypač namo bendrų pamatų) būklę iki avarinės. Todėl, iš aplinkybių visumos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje netaikytina Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017, 3 priedo 3.1 punkto išimtis, kai atliekant kapitalinį remontą nereikalinga gauti statybą leidžiančio dokumento tuo atveju, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti.

23. Teismas rėmėsi architekto R. M. ir konstruktoriaus G. T. parengto negyvenamosios patalpos pastato rūsyje (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų būklės įvertinimo, taip pat UAB „Senamiesčio projektai“ parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ sprendinių įvertinimo 2022-04-25 Ekspertinio tyrimo akto išvadomis.

24. Specialistai ekspertai konstatavo, kad negyvenamojoje patalpoje - patalpoje rūsyje, Pastato patalpose, pažymėtose indeksais 22-1, 22-2, 22-2a, 22-6, 21-1 ir 21-7 yra atlikti paprastojo ir kapitalinio remonto statybos darbai. Angos sienoje tarp patalpų 22-1-ir 22-3 iškirtimą specialistai pripažino kapitalinio remonto darbais. Ekspertai pripažino, kad atlikti statybos darbai turi įtaką esminiam statinio reikalavimui - mechaninis atsparumas ir pastovumas, t.y. darbų rezultatas mažina laikančiųjų konstrukcijų stiprumines savybes, pilnai atidengtas pastato pamatas kelia grėsmę pamatų, o taip pat ir visų likusių pastato konstrukcijų „sėdimui“ – deformacijai.

25. Teismas atsižvelgė į 2022-04-25 Ekspertinio tyrimo akto išvadą, kad gruntas iškastas pagal minėtus Projektinių pasiūlymų sprendinius. Projektiniuose pasiūlymuose (jų Konstrukcijų tyrimuose) nėra paaiškinta, kodėl reikia įrengti naujas grindis bei nepaaiškinta, kodėl, įrengiant grindis sutankintą gruntą naujų pamatų įrengimui reikėtų daryti prieš tai pašalinus ne mažiau 0,5 metro pagal visą plotą esamo grunto. Nepaaiškinta ir netirta, kodėl pašalintas apie 0,5 metro sluoksnio gruntas būtų netinkamas tankinimui ir naujų pamatų įrengimui. Tai nėra nurodyta nei Konstrukcijų tyrimuose, nei Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte.

26. Dėl UAB „Senamiesčio projektai“ parengtų Projektinių pasiūlymų specialistai ekspertai padarė išvadas:

26.1. kad juose nustatyti statybos darbai laikytini rekonstrukcijos, kapitalinio ir paprastojo remonto statybos darbais. Jie gali įtakoti viso pastato būklę – laikančiąsias konstrukcijas, saugų pastato eksploatavimą. Projektiniuose pasiūlymuose numatyti atlikti statybos darbai nėra susiję su avarinės būklės šalinimu;

26.2. Projektiniuose sprendiniuose nėra pateikti sklypo plano sprendiniai. Projektiniai pasiūlymai remiasi abejotinais statinio konstrukcijų tyrimais. Projektiniuose pasiūlymuose architektas priėmė konstrukcinius sprendimus (pamatų, grindų gilinimą) neturėdamas statinio konstrukcijų ekspertizės ir atitinkamų konstruktoriaus išvadų. Teismo nuomone, tai leidžia teigti, kad architektas, prieš rengdamas projektinius pasiūlymus, pirmiausia turėjo gauti statinio konstrukcijų ekspertizės išvadas, geologinių tyrimų rezultatus;

26.3. Tikėtina, kad Projektiniuose pasiūlymuose numatytas pamatų įgilinimas yra reikalingas ir dėl kiemo prieduobės rekonstrukcijos bei naujos prieduobės iš gatvės pusės įrengimo, o tai turėtų būti nustatyta atlikus esamų konstrukcijų ekspertizę. Kaip nurodyta 2022-04-25 akte, įgyvendinus Projektinių pasiūlymų sprendinius dėl esamos prieduobės iš kiemo pusės, esamas žemės sklypo užstatymas būtų padidintas 40 – 50 kv.m., o tam, statytojas turi turėti nuosavybės teisę arba žemės sklypo savininko sutikimą, kad galėtų vykdyti statybos darbus tame sklype, į kurį patenka statybos darbų vykdymas.

27. Teismo nuomone, atsakovai atkasdami ne vieną toną grunto, padidino patalpų tūrį, o pagal Projektinius pasiūlymus įrengiant (rekonstruojant prieduobes) keičiami patalpų metmenys įsiterpiant į žemės plotą, kurio, tikėtina, atsakovai nevaldo nuosavybės ar kita teise, kas atitinka ir rekonstrukcijos sąvoką, ką nurodė R. M. ir G. T. 2022-04-25 Akte.

Šalies argumentai

28. Ieškovės atstovas su 2022-04-22 prašymu pateikė laikmeną (DOC - 71813) su nuotraukomis ir vaizdo įrašais antstoliui Arminui Naujokaičiui 2021-10-13 fiksuojant faktines aplinkybes ginčo patalpose, tarp kurių yra schema, vaizduojanti išgriautas sienas atsakovų patalpose, t.y. išgriautos sienos tarp 21-2, 21-3 ir 21-4 patalpų (siena, sprendžiant iš jos pločio plane, galėtų būti vertinama kaip laikančioji), tarp 21-1, 21-7 ir 21-5 patalpų, taip pat pertvaros buvusiose patalpose tarp 22-1, 22-3 ir 22-5.

Žemesnės instancijos teismas

29. Patalpų perplanavimą patvirtina Kadastrinių matavimų bylos, t.y. iš 2004-02-12 (duomenys neskelbtini) Kadastrinių matavimų bylos Nr. 266 matyti, kad 21-2 patalpa siena yra atskirta nuo patalpos 21-4. Iš 2022-01-18, (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų bylos matyti, kad skundžiamame nutarime nurodytos sienos nėra, patalpa 21-2 ir 21-4 yra bendra ir šioje byloje pažymėta indeksu 21-6. Taip pat matyti, kad 2004-02-12 Kadastrinių matavimų byloje buvusių patalpų, pažymėtų indesais 22-3, 22-4 ir 22-5 patalpų (buvusių prie patalpos 22-6), 2022-01-18 plane nėra, o buvusi patalpa 21-6 perdaryta į patalpą 21-2 ir šalia esančią 21-3.

30. Teismas vertindamas Projektiniuose pasiūlymuose pateiktą atsakovams priklausančių patalpų perplanavimą pažymėjo, kad numatyta išgriauti eilę pertvarų, tarp jų ir tokias, kurios galėtų būti vertinamos laikančiosiomis, t.y. numatyta griauti sienas tarp patalpų pagal 2022-01-28 kadastrinių matavimų plano žymėjimus, t.y. tarp 22 - 1 ir 22 -2 (sprendžiant iš sienos, lyginant ją su išorine siena (pvz. prie 21-5, 21-4 ir 22 – 3 patalpų) pločio, galimai yra laikančioji), numatyta griauti sieną tarp patalpų 22- 1 ir 22- 4 ir 22 – 2 patalpų) (tarp 22- 1 ir 22- 4, kurioje yra kaminas, galimai yra laikančioji), numatyta griauti sienas tarp 21 – 1 ir 21 – 4, 21 – 1, 21- 6 ir 21 – 7, tarp 22 – 3 ir 21 - 4 ir įrengti naujas pertvaras, labai tikėtina, silpnesnes (g.b. ir gipso kartono) pertvaras.

31. Projektiniuose pasiūlymuose nėra pateikti skaičiavimai (kaip tai reikalaujama STR 1.04.04 2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) kokios laikomosios galios bus įrengtos naujos laikančiosios konstrukcijos ir kaip šios konstrukcijos užtikrins viso pastato mechaninį pastovumą bei pastato laikančių konstrukcijų saugumą (STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“).

32. Teismas vertino, kad atsakovai ketina vykdyti patalpų kapitalinį remontą bei dalies patalpų rekonstrukciją, kas nurodyta ir Projektiniuose pasiūlymuose. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovai V. K. ir J. K. neturi teisės (jos neturėjo nuo darbų pradžios) be projekto, suderinto su daugiabučio gyvenamojo patalpų savininkais, vykdyti statybos darbų jiems priklausančiose negyvenamosiose patalpose, esančiose namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, pažymėtose indeksais nuo 21-1 iki 21 -7, 22 – 1, 22 - 2 a, 22 – 2 ir nuo 22 - 4 iki 22 – 6, nes atliekamais statybos darbais atsakovai padarė ir daro esminę įtaką viso pastato konstrukcijoms, užtikrinančioms mechaninį atsparumą ir pastovumą. Projektiniai pasiūlymai jau buvo parengti 2020 m. liepos mėn., tačiau atsakovai, labai tikėtina, nebuvo suinteresuoti jų atskleisti namo (duomenys neskelbtini), savininkams, nes tuomet greičiau būtų paaiškėjęs atsakovų ketinamų atlikti statybos darbų mastas, t.y. numatomi kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbai.

33. Atsakovų užsakymu, jų patalpose atkasus didžiulę masę grunto, patalpos buvo įgilintos 0,5 - 0,7 m. Pagal doc. dr. J. M. išvadas, bloga patalpų būklė bus pagerinta iškasus gruntą, tačiau tyrimų, kaip grunto iškasimas gali paveikti statinį, jo stabilumą, nepateikta. Projektuojant statinių pagrindus ir pamatus turi vertinamos gruntų savybės. Geotechninis poveikis vertinamas projektuojant pamatų konstrukcijas. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-07-04 įsakymu Nr. D1-468, 40 ir 40.10 punktais, nukrovimas ar grunto nukasimas priskiriamas geotechniniams poveikiams. Geotechninių poveikių pakeitimas turi įtakos pamatų laikomosios galios skaičiavimui, todėl grunto nukasimas gilinant rūsį, net ir tada, kai jokie kiti statybos darbai su statinio pamatais neatliekami, laikomas statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymu ir kapitalinio remonto darbais. Reglamento 386, 387 punktuose nurodyta, kad: (386) tikrinant juostinių ir ištisinių plokščių pamatų ribinius tinkamumo būvius, jų apkrovų vertės ir įtempių pasiskirstymo modelis parenkami atsižvelgiant į statinių pamatų ir pagrindo deformacijas; (387) skaičiuotinai situacijai, kai juostinį ar ištisinį plokštųjį pamatą veikia sutelktosios apkrovos, vidinės jėgos ir lenkimo momentai pamato pagrinde nustatomi taikant vietinių tampriųjų deformacijų (Vinklerio) modelį.<...>. Modelis turi būti suderintas taip, kad apskaičiuoti įtempiai neviršytų verčių, atitinkančių tiesines pagrindo elgsenas. Šios nuostatos teismui leidžia teigti, kad grunto (ypač tokio kiekio) kasimas galėjo būti atliekamas tik prieš tai atlikus konstrukcinius tyrimus, manytina ekspertizę su skaičiavimais, o ne gavus kabinete padarytas išvadas.

34. Teismas atsižvelgė į UAB „Proplanas” 2022-12-05 akte pateiktas Statinio statybinių konstrukcijų išvadas, pagal kurias Pastato dalies, t.y. negyvenamosiose patalpose pažymėtose nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6 atidengtų pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; Konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmame priede „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius ir galima konstatuoti, kad atsirado statinio avarijos grėsmė. Reikalinga nedelsiant atlikti pamatų konstrukcijų remontą, stiprinimą, uždengti pamatų konstrukcijas sutankinant gruntu, atliekant betonavimo darbus.

35. Teismas nepatikima pripažino atsakovų pateiktą dr. D. K. išvadą, kad namo rūsyje atlikti kasimo darbai priskiriami paprastajam remontui, nes pamatai neliesti. Išvada iš esmės nėra motyvuota. 2020-03-14 Vertinimo akto pvz. 2.6 pav. matyti (patalpos 22-1 gale prie sienos), kad yra pasikasta po pamatu, kuris laiko namo išorinę sieną. 2.4 pav. patalpos dešinėje atidengtuose pamatuose matyti ertmės. Išvadoje nieko nepasakyta apie kasimo darbų įtaką pastato laikančiosioms konstrukcijoms. Be to, išvada parengta nevertinant Inspekcijos patikrinimų rezultatų, Projektinių pasiūlymų ir pan. Apklaustas liudytoju dr. D. K. patvirtino, kad prieš išvados surašymą pats asmeniškai patalpų neapžiūrėjo, o rėmėsi atsakovų pateikta medžiaga, Inspekcijos patikrinimų duomenimis ir tą patvirtina prie dr. D. K. išvadų pridėtos Inspekcijos atstovo darytos nuotraukos.

36. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai, vykdydami statybos darbus – pradėję „paprastąjį“ remontą, turėdami tikslą iš esmės pertvarkyti patalpas ir pakeisti jų paskirtį, po to - vykdyti komercinę veiklą, gavę dr. J. M. išvadas apie avarinę patalpų kai kurių konstrukcijų būklę, norėdami pateikti situaciją kaip patalpų avarinės būklės šalinimą, ne tik neatliko darbų, siekdami pagerinti patalpų būklę, bet priešingai, labai didelio kiekio (kaip nurodė trečiasis asmuo V. B., apie 75 tonų) grunto patalpose iškasimu ir pamatų atidengimu, neturėdami leidimo kapitalinio remonto/rekonstrukcijos darbams iš esmės pasiekė rezultatą, kai atsakovų turimose patalpose pamatų (laikytinų namo bendrąja konstrukcija) būklė tapo avarine. Tokius atsakovų veiksmų niekaip negalima laikyti teisėtais, todėl atsakovų vykdomi statybos darbai, kol atsakovai neturi leidimo kapitaliniam (ar dalyje rekonstrukcijos) remontui (kuris gali būti išduotas tik suderinus projektą su daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkais), turi būti sustabdyti. Tuo pačiu teismas atitinkamai vertina dr. J. M. išvadas, t.y. kaip specialisto, teikiančio atsakovams nuolatines paslaugas, nes tokias teikė ir teikia kituose V. K. labai panašiuose projektuose.

37. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.) Statinio paprastasis remontas (atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant (2 straipsnio 58 dalis). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, Statinio rekonstravimas pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (2 straipsnio 72 dalis). Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, kad rengiant ypatingo statinio kapitalinio remonto projektą privaloma atlikti ir projekto ekspertizę.

38. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad statinio kapitalinio remonto projektas rengiamas - ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kai šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytiems krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomiems statiniams statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais.

39. Statinio statybos rūšys ir pagrindiniai principai, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, išdėstyti Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 "Statinio statybos rūšys“, kurio 10 punktas numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.

40. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 punktas numato, kad keičiant patalpų paskirtį yra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad norint pakeisti daugiabučio namo patalpų paskirtį būtina gauti statybos leidimą dėl kapitalinio remonto darbų atlikimo. Atitinkamai Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąrašas dokumentų, kuriuos privaloma pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

41. Projektiniuose pasiūlymuose nurodytų patalpų paskirties keitimo ir statybos (kapitalinio remonto) darbų būtina sąlyga – statybos leidimas atlikti kapitalinio remonto darbus, kurį siekiant gauti privaloma pateikti dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tame tarpe ir gyvenamojo namo bendraturčių rašytinius sutikimus. Prašantys išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmenys turi turėti teisę įgyvendinti statytojo teisę (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai), be to, be bendraturčių sutikimo privaloma gauti ir eilę kitų įstatyme nurodytų dokumentų tam, kad būtų užtikrinama atliekamų darbų atitiktis teisės aktų reikalavimams (SĮ 27 straipsnio 5 dalis). Statybos įstatymo 27 straipsnio (Statybą leidžiantys dokumentai) 5 dalies 7 punktas numato, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti be kitų dokumentų turi būti pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejus ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.

42. Nors Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte yra nuoroda apie keltuvo, skirto neįgaliesiems, iš kiemo pusės įrengimą, tačiau nėra jokio pagrindo teigti apie numatomas patalpose teikti pirmojo būtinumo paslaugas neįgaliesiems, ypač ieškovei pateiktus duomenis apie UAB „Jurdas“ veiklos ((duomenys neskelbtini)ar pan.) pobūdį. CK 4.83 straipsnio 2 dalyje numatyti galimi žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo atvejai turi būti derinami su daugiabučio gyvenamojo namo pastato patalpų savininkais (bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais), sprendimus priimant CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

43. Remiantis minėtais argumentais teismas ieškovės prevencinis reikalavimas uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus, neparengus statybos darbų projekto, neparengus statinio ekspertizės ir projekto nesuderinus su gyvenamojo namo patalpų savininkais, tenkino.

44. Spręsdamas ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į Pastate esančias patalpas, teismas nustatė, kad per atsakovų patalpas yra nutiesti Pastato bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai. Bendrijos 2021-11-19, 2021-11-23 aktuose Nr. 8, 9, 10 užfiksuota, kad rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai atsakovai nutraukė (galimai sąmoningai) namo šildymą. Ieškovės komisija konstatavo, kad patalpos Nr. 20 savininkų techninės galimybės jiems leidžia savavališkai nutraukti šilumos energijos tiekimą, nes per jų patalpas elektra patenka į Šilumos punktą, be to jie valdo sklendes, šilumos vamzdyną, kuriuo šilumos energija patenka į namo Šilumos punkto patalpas. UAB „Civinity“ 2021-11-23 surašytame Statinio apžiūros akte Nr. OM-SAA-21-11-0057 nurodyta, kad buvo dingusi elektra namo (duomenys neskelbtini), šilumos punkte, buvo išmuštas automatinis jungiklis, dėl ko atsijungė namo šildymas. Šilumos punktas buvo užmaitintas laidu, praeinančiu pro (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas. Šilumos įranga prijungta prie (duomenys neskelbtini), patalpų automato skydo. Automatinis jungiklis galimai buvo išmuštas dėl vykdomų statybos ir elektros instaliacijos pertvarkymo darbų. Teismas pažymi, kad antstoliui Arminui Naujokaičiui, ieškovės DNS „(duomenys neskelbtini)“ prašymu 2021-10-13 konstatuojant faktines aplinkybes atsakovų patalpose, namo (duomenys neskelbtini), rūsyje, filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad atsakovų patalpoje 22 – 2 ant sienos yra elektros skydelis su jungikliais, skirtais namo šilumos punktui, ant jo yra raidės „ŠM“ (šilumos mazgas). Tai leidžia teigti, kad atsakovai turi galimybę atjungti elektros energijos tiekimą į viso namo šilumos punktą. Atsakovų patalpose ant vamzdžių yra ne viena sklendė, su kuriomis galima sustabdyti vandens tiekimą. Įvertinus atsakovų poziciją savo veiksmų nederinti su Bendrija ar daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais, ypač kai Bendrijos pirmininkas ar kas nors iš valdybos narių nurodydavo atsakovui V. K. apie jo daromus pažeidimus ir iš esmės esant besitęsiantiems šalių konfliktiniams santykiams, teismo nuomone, yra pagrindas uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į Pastate esančias patalpas. Manytina, kad atsakovams turint technines galimybes savo patalpose užsukti, nutraukti ar pan. vandens, elektros energijos tiekimą visam daugiabučiam namui ar jo daliai, dėl nuolatinių konfliktų, atsakovai, siekdami savo tikslų įgyvendinimo, gali bet kada pasinaudoti tokia galimybe.

45. Teismo nuomone, atsakovų pateiktos UAB „Civinity“ sąskaitos ir atliktų darbų aktai neįrodo atsakovų geranoriškumo ir tai, kad jie konstruktyviai bendradarbiaus su Bendrijos atstovais. Atsakovams, be suderinimų vykdant darbus galėjo paaiškėti poreikis remontuoti kai kurias bendrojo naudojimo vamzdynų dalis, bet neatmetama, kad vykdant darbus be parengto ir suderinto projekto, vamzdynų pažeidimus galėjo sukelti ir darbus patalpose atliekantys atsakovų samdyti meistrai, nes per Inspekcijos atliktus patikrinimus, antstoliui 2022-04-13 konstatuojant faktines aplinkybes paaiškėjo, kad kai kuriuose patalpose, atsakovų nuožiūra, buvo nupjauti vamzdžiai ar kt. inžinerinių sistemų dalys.

46. Įvertinęs atsakovų veiksmų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovai nėra ir nebus nusiteikę bendradarbiauti su Bendrijos pirmininku, valdybos nariais ar kitai įgaliotais atstovais. Teismas nurodė, kad eksploatacijos ir priežiūros apimtis turi būti suprantama, kiek tai susiję su privalomaisiais bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimais (Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“). Taip pat paaiškintina, kad tinklų priežiūros veiksmai yra susiję su patekimu į atsakovų patalpas, kas reiškia, kad ieškovės įgalioti atstovai teisėtą interesą patekti į atsakovų patalpas turės tik vykdydami privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, patekimą į patalpas iš anksto suderinę su atsakovais.

47. Dėl įpareigojimo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas teismas nurodė, kad pagal 2020-02-27 Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruotos atsakovų, patalpos, pažymėtos indeksais nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-2a, 22- ir nuo 22-4 iki 22-6. Nurodyta patalpa su indeksu 21-7 buvo 15,01 kv.m. ploto ir kitoje vietoje - šalia buvusių patalpų 21-1, 21-6 ir 22-2, o 2,96 kv. m. ploto patalpa, kuri pagal 2022-01-28 matavimus pavadinta pagalbine patalpa su indeksu 21-7, atsakovams pagal pirkimo – pardavimo sutartį nepriklausė, ji nebuvo pažymėta indeksu, nes sudėjus atsakovų 2019-11-20 įsigytų patalpų visus plotus, gaunasi ne didesnis, kaip 180,36 kv.m. bendras plotas (pagal planą net mažesnis plotas, 179,58). Be to, padauginus šalia esančios patalpos 21-5 ilgį 5,10 m iš 1,50 m pločio gaunasi 7,65 kv. m., kaip ir nurodyta plane ((I tomas, 65 b.l.). Pastebėtina, kad šalia patalpos 2-7 iš dešinės plane matoma siena (pertvara) vykdant „paprastąjį“ remontą liko nepakitusi. Jei laikyti, kad atsakovų patalpų plotas galėjo padidėti dėl eilės sienų (tarp jų ir laikančiųjų) išgriovimo, tai negalėjo padidėti nerekonstruotos, atsakovams niekada nepriklausiusios 2-7 patalpos sąskaita. Tai reiškia, kad papildomos 2,96 kv. m. patalpos atsakovai neįsigijo ir ta patalpa jiems negali priklausyti. Atsakovai teigė, kad patalpa 2-7 nepriskirta bendrojo naudojimo objektams, tačiau nepateikė įrodymų, kad ta patalpa teisėtu pagrindu priklauso atsakovams. Labai tikėtina, kad patalpa su joje buvusiais laiptais anksčiau buvo skirta priešgaisrinei saugai, dėl ko laikytina bendrojo naudojimo koridoriumi ir nėra jokio pagrindo ją laikyti atsakovų nuosavybe po, atsakovų užsakymu, atliktų kadastrinių matavimų. Pripažinus atsakovų statybos remonto darbus, kaip atliktus neteisėtai ir nesant duomenų, kad atsakovai papildomai įsigijo 2,96 kv. m. ploto patalpą, jie įpareigotini ją atlaisvinti.

48. Dėl 2022-01-31 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia teismas nurodė, kad teismui nustačius, kad atsakovai nuo pat pradžių (2020 m. rugpjūčio mėn.) be kapitalinio remonto projekto, ekspertizės išvadų (nederindami kapitalinio remonto darbų su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais) pradėję kapitalinio remonto (tam tikrą laiką iš esmės vien griovimo ir kasimo) darbus, kai didinamas patalpų tūris, silpninami namo pamatai ir griaunamos vidinės pertvaros (tarp kurių yra laikančiųjų), nėra jokio pagrindo 2022-01-31 Deklaracijos apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą laikyti teisėta ir pagrįsta, nes Inspekcija, atlikusi visiškai formalų Deklaracijos patikrinimą, atliktus statybos remonto darbus vertino, kaip statinio paprastąjį remontą, kuo remiantis buvo laikoma, kad nereikalingas projektas, statybos leidimas ir pan., tačiau nebuvo vertinamas tikrasis statybos remonto darbų tikslas - paskirties pakeitimas ir kad visi atliekami griovimo/ardymo darbai vykdomi tik tuo tikslu. Nagrinėjamu atveju teismui nustačius bei Inspekcijai 2022-05-22 rašte Nr. 2D-9329 pripažinus atsakovų atliktus būtent Kapitalinio remonto darbus, kuriems reikalingas kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) projektas, leidimas (jo gavimui, be kitų dokumentų reikia gauti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimą), taip pat nustačius, kad registruojant Deklaraciją, buvo neteisėtai atsakovų vardu įregistruota patalpa su indeksu 21-7, yra pagrindas 2022-01-31 Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį vienašalį sandorį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

49. Dėl įpareigojimo atstatyti patalpas ir pažeistus inžinerinius tinklus teismas nurodė, kad atsakovai rūsio patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškasdami, labai tikėtina, keliasdešimt tonų grunto, pakeitė patalpų aukštį, t.y. jas paaukštino. Atsakovų, kurie neturėjo kapitalinio remonto projekto ir realių konstrukcinių tyrimų ekspertizių išvadų, užsakymu be teisėto pagrindo iš patalpos Pastato rūsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iškasus labai didelį kiekį grunto buvo padidintas patalpų aukštis (t.y. ir tūris) pažeminant grindų lygį 0,5 – 0,9 m., vietomis pasikasant po pamatais ir akivaizdžiai susilpinant bendrų namo pamatų vientisas konstrukcijas, sudarant realią tikimybę jiems skilti, lūžti (kas turi reikšmės namo sienų stabilimui) ir pan., dėl ko kilo grėsmė statinio konstrukcijoms, užtikrinančioms statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Pripažįstant iki šiol atsakovų atliktus statybos darbus neteisėtais, atsakovai įpareigotini atstatyti patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį (gylį).

50. Bendrija, remdamasi Inspekcijos apžiūros aktais nustatė, taip pat 2022-04-13 antstoliui Arminui Naujokaičiui konstatuojant faktines aplinkybes buvo nustatyta, kad eilėje patalpų nuo vamzdžių, perduodančių šilumos energiją, yra nuplėšta izoliacinė medžiaga, skirta šilumos nuostoliams mažinti. UAB „Mano būstas“ 2021-11-22 raštas Nr. MBV-RS-21-4913 ir UAB „Baltijos NT valdymas“ 2021-11-12 pranešimas patvirtina, kad Bendrija rūpinosi šiluminio vamzdyno izoliavimu ir, labai tikėtina, kad visi, per atsakovų patalpas nutiesti, šiluminę energiją perduodantys vamzdynai buvo tinkamai izoliuoti iki patalpas įsigijo atsakovai, o vėliau, atsakovams pradėjus statybos darbus, Atsakovų iniciatyva izoliacija nuo bendrojo naudojimo vamzdžių buvo pašalinta. Todėl atsakovai įpareigotini ją atstatyti.

51. Dėl Bendrijos teisės reikšti ieškinį teismas pripažino nepagrįstu atsakovų argumentą, kad jų vykdomi statybos remonto darbai nėra susiję su Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijomis. Kaip tik priešingai, atsakovai, vengdami deklaruoti tikrąjį statybos darbų tikslą (kartu ir darbų mastą), dėl kurio turėtų būti iš esmės pertvarkytos atsakovams namo rūsyje priklausančios patalpos, neturėdami suderinto projekto, be realių konstrukcijų ekspertinių tyrimų, nederindami ir neketindami derinti darbų (jų metu daromų patalpų, jose esančių bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų esminių pertvarkymų) su daugiabučio namo patalpų savininkais ir su jų įsteigta Bendrija, dėl atliktų darbų padarė ir daro įtaką viso namo pamatams bei laikančiosioms (laikytinomis bendrojo naudojimo konstrukcijomis) sienoms. Esamai situacijai netaikytina CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta buto ir kitų patalpų savininko (naudotojo) teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Šiuo atveju nenustatyta, kad DNS „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai būtų vykdžiusi savo, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigų.

52. Pagal Statybos įstatymo 48 straipsnio 6 dalį, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Teismas pripažino, kad atsakovai savo veiksmais sukėlė realią grėsmę namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų mechaniniam atsparumui ir pastovumui, t.y. ir grėsmę namo gyventojų saugumui, dėl ko Bendrija turėjo pagrindą pareikšti prevencinį ieškinį, kurį palaiko didžioji dauguma namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

53. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

54. Dėl sprendimo uždrausti statybos darbus, uždrausti trukdyti tiekti vandenį, elektrą ar šilumos energiją į daugiabučiame gyvenamajame name esančias patalpas apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė Apeliantų teiktus įrodymus (specialistų išvadas) ir atliko netinkamą įrodymų vertinimą.

Žemesnės instancijos teismas

55. Pagal CPK aplinkybė, kad Apeliantams tas pats specialistas (dr. J. M.) rengė kelias išvadas nėra pagrindas atmesti įrodymą. Tuo labiau, kad Ieškovui specialistas R. M. taip pat rengė kelias išvadas, tačiau to Teismas nelaikė pagrindu pripažinti R. M. išvadas nepatikimomis.

56. Teismas Sprendime rašydamas, jog specialistas dr. D. K. nepažiūrėjo patalpų padarė fakto klaidą, nes posėdžio metu dr. D. K. patvirtino Patalpų apžiūrėjimą ir remdamasis fakto klaida Teismas nepagrįstai atmetė šią specialisto išvadą.

57. Teismas neištyrė ir nenustatė aplinkybių, kuriomis grindė sprendimą: byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iš Patalpų buvo išvežta kelios dešimtys tonų grunto (ir kad tai buvo gruntas, o ne statybinės atliekos), Sprendimo išvados dėl laikančiųjų sienų pagrįstos spėjimais, o ne faktiniais duomenimis. Taip pat, teismas nepagrįstai konstatavęs, jog visuotinai žinoma (neįrodinėtina) aplinkybė yra tai, kad (duomenys neskelbtini) kaip viename seniausių Vilniaus rajonų pastatai gali būti avarinės būklės, netyrė ir nevertino konkretaus pastato avaringumo. Teismo Sprendimas grindžiamas klaidingomis prielaidomis, jog Patalpose bus vykdoma sekso prekių prekyba (Apeliantai planuoja vykdyti grožio salono veiklą), o neįgaliems asmenims keltuvai Pastate gali būti įrengiami tik, kai reikia tenkinti pirminius jų poreikius.

58. Teismas sprendimą dėl prevencinio ieškinio sąlygų egzistavimo grindė klaidingomis prielaidomis apie tai, kad apeliantai planuoja atlikti darbus, numatytus Projektiniuose pasiūlymuose.

59. Teismas, ieškovei nepateikus skaičiavimų, patvirtinančių, kad apeliantų atlikti darbai kelia realią grėsmę Pastatui (byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad siekiant nustatyti, ar Atsakovų atlikti darbai kelia realią grėsmę Pastato konstrukcijoms (jas silpninant), turi būti atlikti papildomi skaičiavimai(tyrimai)) neturėjo pagrindo konstatuoti, kad Apeliantai sukėlė žalą Pastatui.

60. Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą ir uždrausdamas apeliantams atlikti bet kokius statybos darbus jiems nuosavybės teise priklausančiose Patalpose, nepagrįstai apribojo Apeliantų teises, nes Apeliantai, net ir norėdami atlikti paprasčiausius statybos veiksmus, turės atlikti Statinio ekspertizę, parengti statybos darbų projektą ir jį suderinti su kitais Pastato patalpų savininkais.

61. Spręsdamas dėl uždraudimo Apeliantams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias patalpas teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jog apeliantai turi pripažinti, kad jų Patalpose yra bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai, o ne ieškovė, reikšdama prevencinį reikalavimą, turi įrodyti, kokie bendrojo naudojimo inžineriniai tinklai yra Patalpose.

62. Priimto teismo sprendimo vykdymas yra neaiškus ir komplikuotas, nes teismas nurodė apeliantams „kitaip netrukdyti“, tačiau tai yra vertinamoji sąvoka, o jos esmė sprendime nėra atskleista – lieka neaišku, nuo kokių veiksmų apeliantai privalo susilaikyti.

63. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria uždrausta apeliantams trukdyti ieškovui ir/ar jo įgaliotiems asmenims prieiti prie Patalpoje esančių bendrų statinio inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždrausti trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus nėra suderinta su Sprendimo motyvuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad Ieškovas savo apsilankymus turės derinti su Apeliantais (derinimo tvarka nenustatyta).

Žemesnės instancijos teismas

64. Teismas pažeidė apeliantų nuosavybės teisę, nes Sprendimu suteikta teisė ieškovui bet kada patekti į apeliantų nuosavybę (Apeliantams uždraustai trukdyti), nepaisant to, kad ne visose apeliantams priklausančiose Patalpose yra bendrojo naudojimo inžineriniai objektai. Be to, teismo sprendimas pagrįstas argumentais ad hominem (argumentas taikomas žmogui) Apeliantų atžvilgiu, tačiau Sprendimas turėtų būti grindžiamas teisiniais argumentais.

65. Teismas, tenkindamas vindikacinį ieškinio reikalavimą atlaisvinti 23-6, 23-7 ir 23-8 bendrojo naudojimo patalpas, priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą sprendimą, nes, vieną vertus, pats Teismas pripažino, kad atsakovai minėtų patalpų nėra užėmę – minėtose patalpose padėti atsakovų daiktai (slidės, dviračiai) – buvo išnešti, kitą vertus teismas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl apeliantai turi būti laikomi neteisėtai minėtas patalpas užėmusiais (valdančiais) asmenys, kai visi proceso dalyviai (tiek atsakovai, tiek ieškovas) patvirtino, jog atsakovai neįrenginėjo užtvaros/durų patalpoje 23-6 ir neturi tokių durų/užtvaros raktų.

66. Teismas, tenkindamas Bendrijos reikalavimą dėl įpareigojimo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpą 21-7, ne tik nepasisakė dėl nei vieno atsakovų procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu pateikto argumento, bet ir pažeidė įrodinėjimo pareigą bei kasacinio teismo praktikoje (3K-3-451-686/2015) suformuotas vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygas bei įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles – Bendrijai reiškiant vindikacinį reikalavimą dėl patalpos 21-7, kurioje nėra jokios Pastato inžinerinės įrangos, atlaisvinimo, ne Atsakovai turi įrodyti šios patalpos nuosavybės teisę, o Bendrija – kad ji nuosavybės teisę turi ir kad tai yra bendrojo naudojimo objektas. Teismas sprendimą grindė išimtinai atsakovų patalpos įsigijimo aplinkybėmis, t.y. perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovams įrodyti, kad jie yra teisėti šios patalpos valdytojai ir taip priėmė iš esmės neteisingą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

67. Teismo sprendimas dalyje dėl 2022-01-31 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia yra nemotyvuotas, t.y. nėra nurodyta, kokiomis Specialiosios teismingumo teisėjų kolegijos nutartimis grindžiamas Sprendimas, neatskleistos Deklaracijos kaip niekinio sandorio kumuliatyvios sąlygos ir byloje esantiems įrodymas prieštarauja Sprendimo prielaidos dėl Apeliantų tariamai piktybinio elgesio ar ateities planų.

68. Teismas Sprendimo dalyje dėl įpareigojimo atstatyti patalpas ir pažeistus inžinerinius tinklus netyrė ir nepasisakė dėl Bendrijos reikalavimo atstatyti Apeliantams nuosavybės teise priklausančias grindis ir Sprendime nustatė pareigą atstatyti Bendrijos neprižiūrėtų ir susidėvėjusių nežinomo masto inžinerinių tinklų pažeidimus bei uždėti izoliacinę medžiagą ant neegzistuojančių „karšto vandens vamzdynų“.

69. Teismas netyrė ir nepasisakė dėl apeliantų argumentų, kad Bendrija neturi teisės / materialinio suinteresuotumo reikšti konkrečius tris Bendrijos suformuluotus reikalavimus: i) susijusius su bendrojo naudojimo objektų disponavimu ir naujų objektų sukūrimu (reikalavimas dėl patalpos 21-7 atlaisvinimo); ii) susijusius su Deklaracijos ginčijimu; iii) dėl tariamai neteisėtos statybos padarinių pašalinimo – grindų, kurios nėra bendrojo naudojimo objektas, atstatymo į ankstesnį lygį.

70. Kadangi Teismas netenkino visų Ieškovo reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal CPK 93 str. 2 d. - proporcingai tenkintiems Ieškovo reikalavimams, tačiau Teismas laikė, kad Apeliantai privalo atlyginti visas Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

71. Ieškovė DNS „(duomenys neskelbtini)” atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad

Inspekcija K. yra surašiusi tris privalomuosius nurodymus: 2021-12-15 privalomąjį nurodymą Nr.PN-2213, 2022-04-06 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-220406-00059 ir 2022-07-12 privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00220712-00014. Visi šie privalomieji nurodymai pagal Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymą yra vykdomieji dokumentai, turintys teismo spendimo galią. Privalomieji nurodymai ir juose nustatyti įpareigojimai statytojui yra argumentuojami tuo, kad negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vykdomi kapitalinio remonto darbai, neturint kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, kurie yra privalomi pagal Statybos įstatymo normas.

72. Dėl 2022-07-12 privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1134-1159/2023, kurioje V. K. prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. liepos 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00-220712-00014. Teismas konstatavo, kad V. K. atlieka darbus, kurių galutinis tikslas atlikti kapitalinį Rūsio patalpų remontą, todėl turi būti parengtas Rūsio patalpų kapitalinio remonto projektas ir atlikta jo ekspertizė. Teismo vertinimu, iš planuotų darbų apimties, akivaizdu, kad numatyti atlikti darbai atitinka bent jau kapitalinio remonto sąvoką ir, teismo vertinimu, tam suprasti nėra reikalingos ekspertinės ar specialios žinios, t. y. numatytais darbais, taip kaip jie aptarti projektiniuose pasiūlymuose, būtų iš pradžių silpninami pamatai, nes nukasamas statybinis gruntas, vėliau stiprinami pamatai, juos įgilinant atliekant pamatų pavedimą, taip pat būtų veikiamos kapitalinės sienos, formuojant jose angas. Nors K. bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad projektiniai pasiūlymai ir kapitalinio remonto projektas buvo reikalingi dėl paskirties keitimo, o ne dėl atliekamų darbų apimties, bei, kad neketino įgyvendinti projektiniuose pasiūlymuose aptartos visos darbų apimties, tačiau tokie K. argumentai nepagrįsti jokia bylos medžiaga, t. y. jis nepateikė įrodymų, kad projektiniai pasiūlymai rengiami tik dėl patalpų paskirties keitimo, taip pat nepateikė įrodymų apie projektiniuose pasiūlymuose numatytą sumažintą darbų apimtį, kuri neapimtų kapitalinio remonto, kad būtų kokiu nors būdu deklaravęs atsakovui ar tretiesiems asmenims apie numatomą mažesnę statybos darbų apimtį (CPK 178 straipsnis). Priešingai faktinių aplinkybių patikrinimo aktai patvirtina, kad K. atlikti statybos darbai iš esmės buvo tokie, kuriais buvo pradėta ir realizuojama projektiniuose pasiūlymuose nurodyta darbų apimtis. Šis sprendimas turi res judicata ir prejudicinę galią.

73. Pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti specialistų D. K., tiek J. M. išvadas vien dėl to, kad abu specialistai apklausti teismo posėdyje pripažino, kad jų išvados apie statybos darbų rūšį nėra pagrįstos jokiais tyrimais ir padarytos nevertinant STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, kurio 40 ir 40.10 punktuose grunto nukasimas nuo pamato yra priskiriamas geotechniniams poveikiams. Abu taip pat pripažino faktą, kad grunto nukasimas nuo pamato turi poveikį, kuris yra vertinamas projekto rengimo metu, kuriuos nagrinėjamu atveju nebuvo rengtas, taigi ir grunto nukasimo nuo pamato poveikio niekas neskaičiavo ir nevertino.

74. Statybos darbų rūšies nustatymas yra teisės normų aiškinimo klausimas, tačiau sprendžiant klausimą dėl atitinkamų darbų vertinimo kaip paprastojo ar kapitalinio remonto, atsakymas priklauso nuo atliktų statybos darbų įtakos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, kas jau yra ekspertinis vertinimas, kurio neatliko nei D. K., nei J. M..

75. Dėl aplinkybės, kad atsakovams priklausančiose rūsio patalpose yra daugiabučio namo bendri inžineriniai tinklai, nebuvo ginčo. Konkreti tinklų vieta užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kuriame specialiai tuo tikslu dalyvavę matininkai parengė inžinerinių tinklų schemą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir inžinerinių tinklų schema pateikti į bylą.

76. Reikalavimas dėl uždraudimo atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į Pastate esančias patalpas šioje byloje ieškovo pareikštas ir dėl to, kad V. K. 2018 m. lapkričio mėn. taip pasielgė (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name.

77. Bendrija ir jos pasirinkta administruojanti įmonė privalo rūpintis ir prižiūrėti tuos tinklus, stebėti jų būklę, atliktų jų remonto darbus, šalinti avarijas. Vykdant šią pareigą būtina fiziškai prie tų tinklų patekti, kas yra įmanoma tik per atsakovų patalpas. Byloje pateikta daugybė Bendrijos ir Inspekcijos sudarytų aktų, kuriuose konstatuota aplinkybė, kad atsakovai neįsileidžia Bendrijos pirmininko ir valdybos narių į savo patalpas. Dėl to ieškovui šioje byloje reikėjo teismo prašyti taikyti įrodymų užtikrinimo institutą, kad būtų galima atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą dėl patalpose vykdomų statybos darbų ir patalpose esamų bendrų inžinerinių tinklų.

78. Civilinio kodekso 4.83 str. 5 d. nustato taisyklę, kad patalpos savininkas privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti, kitaip tvarkyti jo patalpoje esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ar kitokią įrangą. Ši norma tiesiogiai taikytina Atsakovų atžvilgiu, nes jie neleidžia Bendrijos įgaliotiems asmenims ir ekspertams nurodytų veiksmų atlikti, t.y. nustatyti, koks bendro naudojimo turtas yra taisytinas, remontuotinas ar atnaujintas. Iš to yra kilusi Atsakovams pareiga derinti (laikytis tvarkos) su Bendrijos įgaliotais asmenimis galimybes apžiūrėti, tvarkyti, kitaip naudotis Atsakovo Patalpoje esančiu bendro naudojimo objektu – Inžineriniais tinklais. Ieškovas reikšdamas reikalavimus Atsakovams, kaip tik ir siekia, kad teismas ne tik pripažintų Atsakovų veiksmus neteisėtus, bet ir nustatytų tvarką, kurios privalo laikytis Atsakovai Bendrijos įgaliotiems asmenims eksploatuojant Inžinerinius tinklus.

79. Atsakovams trukdant patekti į Patalpą, Bendrijos atstovai negali dalyvauti Pastato techninėse apžiūrose, analizuoti ir tvirtinti ilgalaikius Pastato bendro naudojimo objektų atnaujinimo planus, susipažinti su Patalpoje esančių Pastato pagrindinių nešančiųjų konstrukcijų būkle ir kt. Tokiu būdu Atsakovai trukdo Bendrijai ne tik realizuoti jos teises ir pareigas, bet ir pažeidžia viešąjį interesą (kelia pavojų inžineriniams tinklams, nes pvz., kilus vandentiekio inžinerinių tinklų avarijai ir laiku jos nepašalinus, Pastatas gali likti be vandens, kuris nuolat reikalingas Pasatui gaisro atveju ir kt.)

80. Piktnaudžiaudami tuo, kad jie gali leisti/neleisti Bendrijos atstovams patekti į savo Patalpą, Atsakovai pro Patalpoje turimą išėjimą į kitas Pastato rūsyje esančias patalpas, savavališkai užėmė dalį jiems nepriklausančių kitoje Pastato dalyje rūsyje esančių patalpų, šias patalpas užsitvėrė ir įsirengė jose sandėlius, užsirakinę juos iš vidaus, palikę galimybę patekti į užimtas patalpas tik per savo Patalpą. Šią aplinkybę nustatė Statybų inspekcija 2021-02-02 Akte bei fotonuotraukose prie minėto akto, užfiksavusi įrengtas Atsakovų patalpas, pažymėtas Nr. 23-6; 23-7 ir 23-8, kartu nurodydama, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis patalpų 23-6 ir 23-8 savininkai nenustatyti.

81. Patalpos Nr. 23-6; 23-7 ir 23-8 nuosavybės teise Atsakovams nepriklauso. 2021-02-18 raštu Bendrija informavo Atsakovus, kad Atsakovai minėtas patalpas užėmė neturėdami Pastato bendraturčių sutikimo ir įsirengė jas savavališkai, todėl privalo jas iki nustatyto termino atlaisvinti. Tačiau Atsakovai ignoruodami Bendrijos reikalavimus atsisakė tai daryti. 2021-03-10 Bendrijos valdyba pakartotinai pareikalavo Atsakovus atlaisvinti savavališkai užimtas bendro naudojimo patalpas, o jų laiku neatlaisvinus, patalpas atlaisvinti įstatymo nustatyta tvarka.

82. Atsakovams po neteisėtų statybos darbų pakeitus patalpos kadastro duomenis patalpos plotas padidėjo nuo 180,36 kv. m. iki 193,09 kv. m.

83. Šio teisminio ginčo metu atsakovai savo daiktus iš bendrų namo patalpų iškraustė ir byloje pareiškė, kad jie bendro naudojimo patalpų neužima. Tačiau faktas toks, kad tos bendro naudojimo patalpos yra specialiu atitvaru atitvertos nuo kitų bendro naudojimo patalpų ir yra sujungtos su atsakovų patalpomis. Taigi atsakovai de facto tomis patalpomis naudojasi.

84. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas neva neįrodė, kad patalpa 21-7 yra bendro naudojimo, pažymėtina, kad visos daugiabučio namo patalpos, kurios nėra priskirtos atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotomis patalpomis, yra bendro naudojimo. Visos daugiabučio namo rūsio patalpos buvo bendro naudojimo, nes rūsys buvo pastatytas kaip namo techninis aukštas.

85. Civilinės bylos nagrinėjimo metu Inspekcija 2023-03-13 raštu Nr.2D-4368 informavo, kad Inspekcijos specialistai kartu su UAB „Proplanas“ 2022-12-05 atliko Pastato patalpų apžiūrą, kurios pagrindu UAB „Proplanas“ 2023-02-02 raštu pateikė dalinės (konstrukcijų) statinio ekspertizės aktą Nr.PRO/DSSE-2022-12-07. Akto išvadose konstatuota: „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A3p, dalies, kurioje yra negyvenamosios patalpos pažymėtos nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011): 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju, negyvenamosiose patalpose pažymėtose nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6 atidengtų pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Pastato dalies laikančių sienų gelžbetoninės sąramos pažeistos erozijos – matoma korozijos suardyta armatūra, atšokęs betono apsauginis sluoksnis, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; Konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmame priede „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius ir galima konstatuoti, kad atsirado statinio avarijos grėsmė. Reikalinga nedelsiant atlikti pamatų konstrukcijų remontą, stiprinimą, uždengti pamatų konstrukcijas sutankinant gruntu, atliekant betonavimo darbus.“

86. Minėtos išvados įrodo, kad atsakovų rūsio patalpoje atlikti statybos darbai yra ne tik neteisėti, bet ir kelia grėsmę pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui. Dėl to teismo sprendimas įpareigoti atsakovus likviduoti neteisėtų statybos darbų padarinius, t. y. užkasti daugiabučio namo pamatus, atstatant grindis į buvusį lygį yra logiškas ir teisingas. Be to, toks teismo įpareigojimas atitinka įstatyme numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo institutą.

87. Pagal ieškinio pagrindą vykdydami neteisėtus kapitalinio remonto darbus atsakovai ne tik išgriovė pastato konstrukcijas, bet ir užsiėmė daugiabučio namo bendraturčiams priklausančias patalpas, kurias pasiskelbė savo nuosavybe ir tai padarė būtent ginčijamos deklaracijos pagrindu. Nėra ginčo dėl fakto, kad deklaracija sudaryta jau po neteisėtų statybos darbų atlikimo (rūsio patalpų įgilinimo ir sienų išgriovimo) ir ja fiksuotas būtent šių neteisėtų statybos darbų užbaigimas, o tos deklaracijos pagrindu yra pakeisti ginčo patalpos kadastro ir registro duomenys bei statytojų daiktinių teisių į juos registracija.

88. Reikalavimas panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nereiškiant reikalavimo dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo nesukurtų pakankamo materialiojo teisinio rezultato, jog būtų pripažintas gintinu teisme CPK 5 straipsnio pagrindu, nes reiškiant reikalavimą pripažinti deklaraciją apie statybos užbaigimą negaliojančia būtina formuluoti reikalavimą dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo.

89. Ieškinio pagrindas yra atsakovų vykdomi neteisėti kapitalinio remonto statybos darbai, kuriais daromas neigiamas poveikis pastato laikančiosioms konstrukcijoms ir sukelta pastato avarinė būklė. Taip pat neteisėtas bendrų inžinerinių tinklų gadinimas. Civilinio kodekso 4.82 straipsnyje nustatyta, kad patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Taigi Pastato konstrukcijos ir Inžineriniai tinklai priklauso Pastato bendraturčiams (atskirų patalpų savininkams) bendrosios dalinės nuosavybės teise (tiek Bendrijos nariams, tiek ir ne Bendrijos nariams, tame tarpe ir Atsakovams). Tai reiškia, kad Bendrija turi prievolę tinkamai rūpintis Pastato patalpų savininkų bendro turto priežiūra ir turėjo teisę reikšti nagrinėjamą ieškinį.

90. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Inspekcija) atsiliepime prašė sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad atsakovai 2022-01-31 parengė Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą, kuri 2022-02-09 buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Registro 2022-09-30 išraše nurodyta, kad patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra negyvenamoji patalpa – patalpos rūsyje, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita. Patalpos, plane pažymėtos nuo 21-1 iki 21-7 ir nuo 22-1 iki 22-4 paprastojo remonto pradžios/pabaigos metai 2021 m., kas neatitinka tikrovės, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad statybos darbus patalpose vykdyti atsakovai pradėjo 2020 m. rugpjūčio mėn. įregistruotas patalpų plotas 193,09 kv. m., pagrindinis plotas 186,84 kv. m.

91. Inspekcija atliko 2022-01-31 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ARCCR-100-220131-01459 (toliau - Deklaracija) patikrinimą ir 2022-05-25 surašė Deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą Nr. UTA-33, kuriame konstatuota, kad Deklaracija dėl atliktų paprastojo remonto darbų registruota teisėtai.

92. Statybos užbaigimo aktų, deklaracijų apie statybos užbaigimą ir pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2013-01-16 Inspekcijos viršininko įsakymu Nr.1V -10, 16.5 punkte numatyta, kad patikrinimo rezultatai fiksuojami tik registruotos deklaracijos (kurios netvirtino nei Inspekcijos pareigūnai, nei statinio (dalies) ekspertizės rangovai ir kai statybos užbaigimui nebuvo atlikta statinio ekspertizė) patikrinimas atliekamas surašant deklaracijos apie statybos užbaigimą (tik registruojamos) patikrinimo aktą (Aprašo 5 priedas).

93. Šiuo atveju, teismas sprendime pagrįstai nustatė faktą, kad atsakovai pradėjo statybos darbus be kapitalinio remonto projekto, ekspertizės išvadų (nederindami kapitalinio remonto darbų su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais) pradėję kapitalinio remonto (tam tikrą laiką iš esmės vien griovimo ir kasimo) darbus, kai didinamas patalpų tūris, silpninami namo pamatai ir griaunamos vidinės pertvaros (tarp kurių yra laikančiųjų). Atsižvelgiant į šias išvadas teismas pagrįstai spręsdamas dėl 2022-01-31 Deklaracijos apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą, teisėtumo kaip išvestinio reikalavimo pagrįsta nurodė, kad ji neteisėta, nes Inspekcija, atliko tik formalų Deklaracijos patikrinimą, o atliktus statybos darbus vertino, kaip statinio paprastąjį remontą, kuo remiantis buvo laikoma, kad nereikalingas projektas, statybos leidimas ir pan., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertinęs tikrąjį statybos remonto darbų tikslu - paskirties pakeitimas ir kad visi atliekami griovimo/ardymo darbai vykdomi tik tuo tikslu.

94. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius, kad Inspekcijai 2022-05-22 rašte Nr. 2D-9329 pripažinus, kad atsakovai atliko būtent Kapitalinio remonto darbus, kuriems reikalingas kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) projektas, leidimas (jo gavimui, be kitų dokumentų reikia gauti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimą), taip pat nustačius, kad registruojant Deklaraciją, buvo neteisėtai atsakovų vardu įregistruota patalpa su indeksu 21-7, bei įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas 2022-01-31 Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį vienašalį sandorį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

95. Tretieji asmenys V. B. ir R. B. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir išdėstė argumentus, kurie patvirtina teismo sprendimo motyvus.

96. Tretysis asmuo UAB „Jurdas” atsiliepime prašė apeliacinį skundą patenkinti.

97. Tretysis asmuo D. T. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti.

98. Tretysis asmuo R. V. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

99. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

100. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

101. Atsakovai statybos darbus vykdė pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ projektinius sprendinius. Teismo ekspertas architektas R. M. ir konstruktorius G. T. 2022-04-25 parengė negyvenamosios patalpos pastato rūsyje (duomenys neskelbtini), atliekamų statybos darbų būklės įvertinimo, taip pat UAB „Senamiesčio projektai“ parengto „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų, (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto“ sprendinių įvertinimo Ekspertinio tyrimo aktą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi Ekspertinio tyrimo akto išvadomis.

102. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose nuspręsta 1) dėl Bendrijos teisės reikšti ieškinį, 2) dėl ieškovės prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus, neparengus statybos darbų projekto, neparengus statinio ekspertizės ir projekto nesuderinus su gyvenamojo namo patalpų savininkais, 3) dėl 2022-01-31 Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą pripažinimo negaliojančia, 4) dėl reikalavimo uždrausti atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į Pastate esančias patalpas, 5) dėl įpareigojimo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas, 6) dėl įpareigojimo atstatyti patalpas ir pažeistus inžinerinius tinklus ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl Bendrijos teisės reikšti ieškinį

103. Apeliantai nurodė, kad Bendrija neturi teisės / materialinio suinteresuotumo reikšti konkrečius tris Bendrijos suformuluotus reikalavimus: i) susijusius su bendrojo naudojimo objektų disponavimu ir naujų objektų sukūrimu (reikalavimas dėl patalpos 21-7 atlaisvinimo); ii) susijusius su Deklaracijos ginčijimu; iii) dėl tariamai neteisėtos statybos padarinių pašalinimo – grindų, kurios nėra bendrojo naudojimo objektas, atstatymo į ankstesnį lygį. Turi būti įrodyta, kad minėta patalpa 21-7 nuosavybės teise priklauso visiems Pastato bendraturčiams, o Bendrija nėra pateikusi įrodymų, kurie patvirtintų, jog tokia patalpa yra bendrojo naudojimo objektas.

104. Reiškiamas Bendrijos ieškinys atitinka susiklosčiusią teismų praktiką nagrinėjant daugiabučių namų savininkų bendrijų ieškinius. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos teisės pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, dėl negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, yra įstatymo įpareigota naudoti, valdyti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (šiuo atveju inžinerines daugiabučio gyvenamojo namo sistemas) ir įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (namo inžinerinių sistemų) valdymu, naudojimu ir priežiūra. Namo bendrija ieškiniu pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti.

105. Bendrijos įstatų 1.6 p. yra numatyta, jog bendrijos teisinė forma - Daugiabučių namų savininkų bendrija. Bendrijos veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 5 dalis, 21 straipsnis, kiti teisės aktai ir Bendrijos įstatai (Įstatų 1.4 p.). Bendrijos veiklos tikslai – Bendrijos nariams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, bendrijos narių atstovavimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Įstatų 1.7 p.). Bendrijos uždaviniai – įgyvendinti pastato savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su pastato bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka pastatui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, disponavimu, priežiūra ir tvarkymu (Įstatų 1.8 p. , I tomas, b.l.121).

106. Nagrinėjamoje byloje visi ieškinio reikalavimai kyla iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės gynimo, kas yra viena iš esminių Bendrijos funkcijų. Ieškinio pagrindas yra atsakovų vykdomi neteisėti kapitalinio remonto statybos darbai, kuriais daromas neigiamas poveikis pastato laikančiosioms konstrukcijoms ir sukelta pastato avarinė būklė. Taigi, ieškovė Bendrija, kaip pastato administratorius turi ne tiek teisę, kiek pareigą rūpintis bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų ir inžinerinės įrangos tinkama priežiūra, eksploatavimu, atitinkamai turi teisinį materialinį suinteresuotumą bei teisę reikšti reikalavimą dėl patalpos 21 -7 (buvusios laiptinės). Patalpa 21 -7 (buvusi laiptinė) atliko priešgaisrinę funkciją, todėl ji laikytina namo bendro naudojimo objektu. Šis objektas buvo nuo pat Pastato statybos pradžios, todėl priešingai, negu teigia Apeliantai, Bendrijai nereikėjo šio objekto iš naujo sukurti.

Dėl ieškovės prevencinio reikalavimo uždrausti atsakovams vykdyti statybos darbus, neparengus statybos darbų projekto, neparengus statinio ekspertizės ir projekto nesuderinus su gyvenamojo namo patalpų savininkais

107. Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Žala šiuo atveju turi būti suprantama kaip būsimų neteisėtų veiksmų potenciali pasekmė. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas). Šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų. Ta aplinkybė, kad prevenciniu ieškiniu galima reikalauti užkirsti kelią pasirengimui atlikti neteisėtus veiksmus, nutraukti jų tęsimą ar juos pašalinti, kai jie jau daromi, nepaneigia šios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 21 punktas).

108. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymas, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus daryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

109. Žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ji suprantama kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos. Realią grėsmę gali patvirtinti jau pradėti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams, atsakovo požiūris į teisę pažeidžiančius veiksmus, jų nepripažįstant, ir pan. Jeigu panašaus pobūdžio ar analogiški veiksmai jau yra atlikti ir sukėlė žalą (CK 6.255 straipsnio 2 dalis), tai tokia aplinkybė gali būti pagrindas tęsiamų veiksmų ar numatomų analogiškų veiksmų žalingas pasekmes vertinti analogiškai, bet pagal CK 6.255 straipsnį minėtos aplinkybės nenumatytos kaip realios grėsmės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-248/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018, 15 punktas).

110. Nagrinėjamu prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018, 22 punktas). Šalys teikia teismui skirtingų specialistų išvadas dėl statybos darbų vertinimo. Atsakovai remiasi specialisto eksperto J.M. 2020-12-07 „Statinio dalies ekspertinio tyrimo akto Nr. Nr.20-69E” išvadomis. Teismas išdėstė pagrįstas abejonės aptariamo tyrimo objektyvumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta išvada, kad J.M. Apeliantams teikia nuolatines paslaugas, rengdamas jiems ekspertines išvadas skirtingose Vilniaus miesto pastatuose. Šią aplinkybę patvirtina prie bylos prijungti rašytiniai įrodymai: 2020-12-07 Statinio dalies ekspertinis tyrimo aktas Nr.20-69E dėl ginčo patalpos rūsyje konstrukcijų būklės; 2022-04-12 J. M. Statinio dalies ekspertinis tyrimo aktas Nr. 22-27E dėl tos pačios patalpos rūsyje, konstrukcijų būklės; 2018-08-10 J.M. Statinio avarinės būklės aktas Nr. 18-121E dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (kuriuose taip pat yra atsakovų patalpos) atitinkamos patalpos konstrukcijų būklės;2019-03-12 J.M. Statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 19-48E dėl to paties gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) tos pačios patalpos konstrukcijų būklės.

111. Specialistas J.M. aprašydamas Pastatą padarė fakto klaidas, nes 2020-12-07 „Statinio dalies ekspertinio tyrimo akte Nr. Nr.20-69E, 7-ame puslapyje nurodo Apeliantų patalpos priklausinius - šviesduobes (17 ir 18 pav.), kurių Apeliantų patalpose faktiškai nėra. Nurodytos šviesduobės yra nesusijusios su Apeliantų patalpomis, nes jos yra kitame Pastato gale. Tai įrodo, kad ekspertas ginčo patalpų ir jos priklausinių pats nefotografavo, o padarė ekspertines išvadas iš jam kitų asmenų pateiktų nuotraukų, dėl ko tokios išvados savaime negali būti laikomos patikimomis.

112. Teisme keliant fakto klausimą, ar pamatų atkasimas Patalpose turi poveikį Pastato būklei, specialistas J. M. 2023 m. kovo 21 d Teismo posėdžio metu paiškino, jog toks poveikis nebuvo užfiksuotas, o esamas pasikasimas po namo pamatais neturi ir neturės įtakos, neva nėra pasikasta po visu pamatu. Šio eksperto teigimu, „Svarbiausia, kad nebūtų perkasti pamatai, kad nebūtų pasikasta po pamato padu“. Tačiau šio specialisto išvadai ir teiginiams prieštarauja toliau nurodytos faktinės aplinkybės.

113. 2020-10-07 prašyme Inspekcijai ieškovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad Apeliantai pasikasė po namo pamatais. Inspekcija 2020-10-15 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje Akte nurodo, jog Rūsio patalpoje atkastas pastato pamatas, iškasta duobė žvyras. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus (toliau – Savivaldybės būsto skyrius) pavedimu faktinių duomenų patikrinimą atlikę UAB „Pastatų meistrai“ 2022-03-17 akte nustatė, kad Rūsio patalpose 22-2, 22-2A išgriovus betono grindis, įgilintos rūsio patalpos (nuo 20 iki 70 cm) visiškai atidengus juostinius pamatus su betoniniu padu, vietomis pasikasta po betoniniu padu arba žemiau betoninio pado. Patalpoje 22-5 išgriovus betono grindis, nukasus gruntą, matomi lauko akmenų pamatai, ir juose esančios tuščios ertmės. Antstolio A.Naujokaičio faktinių aplinkybių protokole yra fiksuota faktinė namo pamatų būklė, apžiūros metu matyti, kad gruntas po pamatais yra atkastas, t.y. fiksuota, kad pamato pado nėra.

114. Apeliantai teigia, kad teismas atmetė ir nevertino kito Apeliantų specialisto D. K. 2022 m. kovo 14 d. išvados, neva minėtas specialistas lankėsi objekte, tačiau jo išvados buvo atmestos, nes šis specialistas Patalpų neapžiūrėjo.

115. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Apeliantų specialisto D. K. negali būti patikimos, nes D. K. vertino iš esmės ne savo, o Statybų inspekcijos nuotraukas, nes jo 2022-03-14 sudarytame UAB „Eicosoliution“ vertinimo akte yra pateikta 14 Statybų inspekcijos nuotraukų. Visos jos padarytos prieš 1,5 metų (iš 2020-10-15 patikrinimo akto). Minėtos nuotraukos akte pažymėtos pav. 2.7 ; 2.8; 2.9; 2.10; 2.11; 2.12; 2.13; 2.14, ir tik 6 nuotraukos šiame akte yra darytos kitos asmens.

116. Inspekcijos 2022 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-36-2022 V. K. pripažintas kaltu pagal ANK 356 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 24 d., žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)stovinčiame ypatingosios kategorijos daugiabučiame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančioje patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdė kapitalinio remonto statybos darbus, neturėdamas kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 4 punktas „statinio projektas rengiamas: <...> kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui <...>, 24 straipsnio 3 dalis „Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, <...>, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais“ ir neatliko projekto ekspertizės, kaip tai numato Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis „Ypatingojo statinio <...> projektų ekspertizė privaloma“. Atlikti darbai užfiksuoti atlikus patikrinimą 2021 m. lapkričio 24 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant ir surašius faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte (reg. data 2021 m. lapkričio 26 d.) Nr. FAK-2470. Nutarimo skiltyje „Kitos aplinkybės“ nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau būtų – daugiabučiai pastatai), nurodyta statinio kategorija – ypatingasis. V. K. paskirta administracinė nuobauda – 525 Eur dydžio bauda.

117. Vilniaus apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-263-908/2022 priimtoje 2022-10-03 nutartyje nagrinėjant V. K. skundą pažymėjo, kad D.K. atlikdamas tyrimą nebuvo atvykęs į tiriamą objektą. Joje nurodoma: „Skunde teisingai nurodoma, kad specialisto išvadą pateikęs specialistas fiziškai nebuvo nuvykęs į tiriamą objektą, išvadą dėl remonto darbų priskyrimo paprastiesiems darbams padarė tik pagal teisės aktų ir jam pateiktų duomenų analizę suformuluotų klausimų ribose. Nagrinėjamu atveju atliktas specialisto tyrimas negali būti vertinamas kaip neabejotinai paneigiantis Institucijos poziciją...“ (nutarties 19 p.). Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje teismas rėmėsi prejudiciniu faktu, nustatytu kitoje byloje dėl D. K. ekspertinių išvadų nepatikimumo.

118. Apeliantų Patalpos pamatai sudaro tik mažiau nei trečdalį Pastato pamatų, tačiau nė vienoje kitoje Pastato dalyje savininkams neatsirado poreikis keisti pamatus arba stiprinti juos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad esant nekokybiškiems viso Pastato pamatams, būtų rengiami kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektai dėl viso Namo pamatų būklės, ir tai būtų derinama su visų namo patalpų savininkais, rengiamos ekspertizių išvados, o ne vykdomas tik dalies rūsio patalpų iš esmės pertvarkymas ir paskirties pakeitimas, pateikiant tai kaip „paprastojo“ remonto darbus.

119. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad Apeliantai siekdami pakeisti patalpų paskirtį ir norėdami išvengti derinimų su pastato bendraturčiais, siekė sudaryti situaciją, kad jie atlieka neva paprastojo remonto darbus, o po 4 mėnesių „netikėtai“ paaiškėja, kad patalpų būklė yra avarinė ir, norint ją pašalinti, reikia atlikti jau kapitalinio remonto statybos darbus. Tokiu atveju Apeliantai privalo turėti: 1) pastato patalpų savininkų sutikimą; 2) statinio ekspertizės aktą; 3) kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projektą; 4) statinio projekto ekspertizę; 5) statybos leidimą. Tačiau visus šiuos statybos darbus Apeliantai atliko neturėdami nė vieno iš nurodytų pagrindų.

120. Apeliantai teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog iš Patalpų buvo išvežta kelios dešimtys tonų grunto (ir kad tai buvo gruntas, o ne statybinės atliekos), išvados dėl laikančiųjų sienų pagrįstos spėjimais, o ne faktiniais duomenimis.

121. Apeliantų teiginys nepagrįstas. Byloje yra pateiktos skirtingų statybos konteinerių nuotraukos, kurių kiekvieno talpa yra po 5 tonas. Nuotraukose matyti, kad minėti konteineriai yra užpildyti ir statybiniu laužu, ir iš rūsio iškastu žvyru (žemės gruntu). Pateiktas Bendrijos 2022-03-21 aktas Nr.4 „Dėl neteisėtų griaunamų namo konstrukcijų ir pavojaus pastatui“ su statybiniu laužu sklidinų konteinerių nuotraukomis. Bendrijos 2020-10-07 prašyme Inspekcijai konstatuoti ginčo patalpos rekonstrukcijos darbus taip pat yra pateiktos sklidinų konteinerių nuotraukos su žvyru ir statybinėms atliekomis. Inspekcijos 2020-10-15 ir 2021-02-02 Faktinių duomenų patikrinimo aktų nuotraukose ir Bendrijos prašyme dėl laikinųjų priemonių taikymo yra pateiktos Inspekcijos 202-10-15 patikrinimo metu darytos nuotraukos, iš kurių matyti, jog iš Patalpos yra pašalintas nuo 0,3 m iki 0,7 m storio grunto sluoksnis.

122. Remiantis Inspekcijos duomenimis, pagal kuriuos iš rūsio patalpos yra pašalintas nuo 0,3 iki 0,7 m. storio grunto sluoksnis. Šį vidutiniškai 0,4 m storio sluoksnį padauginę iš 180 kv.m. patalpos ploto, gaunasi 75 kub. m. grunto kiekis. Be to, į pašalintą grunto kiekį nepatenka išgriautų patalpos sienų, laiptinės bei kitas statybinis laužas. Pridėjus ir išgriautų sienų statybines atliekas, gaunamas ženkliai didesnis grunto ir statybinio laužo kiekis.

123. Apeliantai teigia, kad teismas vadovavosi tik prielaidomis dėl Apeliantų pavojingų veiksmų, neva vertindamas Projektiniuose pasiūlymuose atsakovams priklausančių patalpų perplanavimą, remdamasis sienos pločiu, Teismas darė išvadą, kad siena yra laikančioji, o Apeliantų teigimu, ar siena yra laikančioji yra fakto klausimas, kurį Bendrija turėjo įrodyti.

124. Specialistų R. M. ir G. T. 2022-04-25 atliekamų statybos darbų būklės įvertinimo, taip pat Projektinių siūlymų sprendinių įvertinimo Ekspertinio tyrimo akte (16 psl.) yra nurodytas projektuojamų patalpų išplanavimas, kurį Apeliantai ketina įgyvendinti. Šis planas yra sudėtinė Apeliantų Projektinių siūlymų dalis. Patalpų plane matyti, kad sienų pločiui arba sienų dydžiui Apeliantai neskiria jokios reikšmės, nes sprendžiant iš šio plano, visas buvusias Patalpų sienas ketinama išgriauti.

125. Savivaldybės būsto skyrius, vykdęs Apeliantų patalpų patikrinimą (jį atliko UAB „Pastatų meistrai“) 2022-03-17 akte nustatė, kad „Rūsio patalpoje 22-1 pastebėtas išardytas dūmtraukio pagrindas, matoma atvira ertmė ties pagrindu“. Akivaizdu, kad dūmtraukis su Pastato ventiliacijos šachtomis gali būti be jokio pagrindo, todėl teismas padarė išvadą, kad tokie Apeliantų veiksmai, kai ardomas dūmtraukio su ventiliacijos šachtomis pagrindas, yra pavojingi.

126. Apeliantai teigia, kad skundžiamas sprendimas riboja neįgaliųjų asmenų teisę į (duomenys neskelbtini), Sprendimas (nesant galimybės įrengti keltuvo) yra diskriminuojantis, sprendime padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti apie numatomas patalpose teikti pirmojo būtinumo paslaugas neįgaliesiems, ypač Bendrijai pateiktus duomenis apie UAB „Jurdas" veiklos ((duomenys neskelbtini)ar pan.) pobūdį. Ieškovė ir tretieji asmenys pagrįstai nurodė UAB „Jurdas bylos nagrinėjimo metu vykdė veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini). Prasidėjus teisminiams ginčams dėl ginčo patalpų paskirties keitimo, minėta bendrovė panaikino parduotuvės iškabą, taip pat panaikino internetines nuorodas, kuriose yra reklamuojama (duomenys neskelbtini).

127. Viešoje internetinėje paieškoje, surinkus adresą (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Jurdas“ pagrindinė veikla tebėra (duomenys neskelbtini) – svetainėje yra Raktiniai žodžiai: (duomenys neskelbtini). Apeliantų teiginiai apie būtinumą užtikrinti neįgaliųjų patekimą, teikiant pirmojo būtinumo paslaugas neįgaliesiems, vertinami kaip deklaratyvūs.

128. Apeliantų teigimu, teismas nenustatė prevencinio ieškinio reikalavimų, teismas rėmėsi darbais, kurių apeliantai neketina atlikti ir todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apeliantai sukėlė žalą Pastatui.

129. Neteisėtus statybos darbus ginčo patalpoje apeliantai vykdo vadovaudamiesi sprendiniais, kurie numatyti Projektiniuose siūlymuose (vidinių sienų ir pertvarų griovimas, patalpų įgilinimas, inžinerinių tinklų projektavimas ir kt.).

130. Teismo Sprendime konstatuojama apie Apeliantų galimai daroma žalą bendraturčiams, nes Teismas nei žalos fakto, nei jos dydžio Sprendime nenustatė. Pagrįstas butų savininkų ir Bendrijos teiginys, kad dėl konkrečios padarytos žalos atlyginimo, kuri turėtų būti paskaičiuota, Apeliantų bendraturčiai turi teise kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu.

131. Ieškovai V. K. ir J. K. kitoje byloje pareiškė ieškinį, kuriuo prašė suteikti jiems teisę be daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių sutikimo keisti nuosavybės teise priklausančių „kitos“ paskirties patalpų , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paskirtį į „paslaugų“ ir atlikti kapitalinio remonto darbus (įrengiant šviesduobes ir langus į patalpas iš gatvės pusės ir praplečiant esamą įėjimą iš kiemo) pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kitos paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo į paslaugų kapitalinio remonto projekto projektinius pasiūlymus“ bei iš kompetentingų institucijų gauti tokių veiksmų atlikimui reikiamus leidimus ar pritarimus (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01468-2021-3). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

132. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovų apeliacinį skundą, 2023 m. vasario 7 d. nutartyje nurodė:

132.1. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyti kapitalinio remonto darbai apima ne tik patalpų paskirties keitimą, Projektiniuose pasiūlymuose taip pat nurodyta, kad siekiama įrengti šviesduobes ir langus į patalpas iš gatvės pusės ir praplėsti esamą įėjimą iš kiemo. Taigi apeliantai iš esmės prašo leisti jiems be bendraturčių sutikimo išplatinti namo išorėje esančią laiptinę sumažinant bendraturčiams priklausantį naudingą bendrai naudojamą žemės sklypo plotą, būtiną šiai laiptinei įrengti, taigi siekia įgyvendinti statytojo teises;

132.2. ieškinio pagrindu esančiuose Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad statybos darbus ketinama atlikti daugiabučiame name, kurio eksploatacijai žemės sklypas nėra suformuotas. Iš į bylą pateiktų įrodymų bei bendrijos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad situacija yra pasikeitusi, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso A. P., R.B., V. B., D. T., R. T. ir Lietuvos Respublikai. Namui priskirto žemės sklypo naudojimosi tvarka šiuo metu nėra nustatyta, apeliantai nėra minėto žemės sklypo savininkai ar nuomininkai, tačiau apeliantai neprašo bendraturčių sutikimo leisti jiems naudotis papildoma žemės sklypo dalimi;

132.3. Ieškovai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad yra susipažinę su galima problematika, kad atsiranda sklypo, kuriame yra pastatas, savininkai (anksčiau vienintelis savininkas buvo valstybė), žemės sklypo bendraturčių bus atskirai prašoma sutikimo ir tai nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija, nesutikdama su minėtais argumentais, vertina, kad nagrinėjamu atveju šalys visų pirma turi išspręsti ginčą dėl statytojo teisių įgyvendinimo. Šio klausimo išsprendimas turi esminės reikšmės, nes gali nulemti naujų Projektinių pasiūlymų priėmimo poreikį, dėl ko šioje byloje pateiktų Projektinių pasiūlymų ir atsakovų nesutikimo su jais motyvų vertinimas neturės jokios teisinės reikšmės (nesukeltų teisinių pasekmių) (nutarties 81 punktas);

132.4. byloje spręstinas klausimas ir dėl Projektiniuose pasiūlymuose nurodytos statybos darbų rūšies teisingumo. Šioje byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pagal Projektinius pasiūlymus be kitų statybos darbų yra numatyta įgilinti rūsio patalpas ir pastato pamatus. Tokie statybos darbai galimai yra ne kapitalinio remonto, bet rekonstrukcijos, šias aplinkybes taip pat siekia įrodyti atsakovai, šio klausimo išsprendimas taip pat turi esminės reikšmės turint omenyje tai, kad ieškovams patikslinus šioje byloje ieškinį, kuris atitinkamai išplėtė šios bylos nagrinėjimo ribas į kapitalinio remonto darbus, o ne tik patalpos paskirties keitimą, ieškinio pagrindu išliko tie patys Projektiniai pasiūlymai (nutarties 82 punktas).

133. Atsižvelgdamas į paminėtus apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartyje konstatavo egzistuojant prieštaravimus tarp ieškinio pagrindo (aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys) ir dalyko (ieškovų reikalavimo), todėl K. nustatė net vieno mėnesio terminą ieškinio trūkumus pašalinti – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). K. neskundė minėtos teismo nutarties, tačiau nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino: nei per teismo nustatytą terminą, nei per jų prašymu pratęstą terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-04-14 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

134. Byloje nustatyta, kad Inspekcija dėl neteisėtų statybos darbų vykdymo V. K. yra surašiusi tris privalomuosius nurodymus: 2021-12-15 privalomąjį nurodymą Nr.PN-2213, 2022-04-06 privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-220406-00059 ir 2022-07-12 privalomąjį nurodymą Nr. PNUR-00220712-00014. Visi šie privalomieji nurodymai pagal Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros įstatymą yra vykdomieji dokumentai, turintys teismo spendimo galią. Privalomieji nurodymai ir juose nustatyti įpareigojimai statytojui yra argumentuojami tuo, kad negyvenamosiose patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vykdomi kapitalinio remonto darbai, neturint kapitalinio remonto projekto ir jo ekspertizės, kurie yra privalomi pagal Statybos įstatymo normas.

135. Dėl 2022-07-12 privalomojo nurodymo pagrįstumo ir teisėtumo yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1134-1159/2023. Teismas konstatavo, kad V. K. atlieka darbus, kurių galutinis tikslas atlikti kapitalinį Rūsio patalpų remontą, todėl turi būti parengtas Rūsio patalpų kapitalinio remonto projektas ir atlikta jo ekspertizė. Teismo vertinimu, iš planuotų darbų apimties, akivaizdu, kad numatyti atlikti darbai atitinka bent jau kapitalinio remonto sąvoką ir, teismo vertinimu, tam suprasti nėra reikalingos ekspertinės ar specialios žinios, t. y. numatytais darbais, taip kaip jie aptarti projektiniuose pasiūlymuose, būtų iš pradžių silpninami pamatai, nes nukasamas statybinis gruntas, vėliau stiprinami pamatai, juos įgilinant atliekant pamatų pavedimą, taip pat būtų veikiamos kapitalinės sienos, formuojant jose angas. Nors K.bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, kad projektiniai pasiūlymai ir kapitalinio remonto projektas buvo reikalingi dėl paskirties keitimo, o ne dėl atliekamų darbų apimties, bei, kad neketino įgyvendinti projektiniuose pasiūlymuose aptartos visos darbų apimties, tačiau tokie K. argumentai nepagrįsti jokia bylos medžiaga, t. y. jis nepateikė įrodymų, kad projektiniai pasiūlymai rengiami tik dėl patalpų paskirties keitimo, taip pat nepateikė įrodymų apie projektiniuose pasiūlymuose numatytą sumažintą darbų apimtį, kuri neapimtų kapitalinio remonto, kad būtų kokiu nors būdu deklaravęs atsakovui ar tretiesiems asmenims apie numatomą mažesnę statybos darbų apimtį (CPK 178 straipsnis). Priešingai faktinių aplinkybių patikrinimo aktai patvirtina, kad K. atlikti statybos darbai iš esmės buvo tokie, kuriais buvo pradėta ir realizuojama projektiniuose pasiūlymuose nurodyta darbų apimtis.

136. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jau atliktų, tiek planuojamų statybos darbų neteisėtumas yra konstatuotas ne tik privalomaisiais nurodymais, bet ir įsiteisėjusiu teismo sprendimais, kurie turi ir prejudicinę galią.

137. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino atsakovų pasamdytų specialistų išvadas apie vykdomus statybos darbus. Specialistai D. K. ir J. M. apklausti teismo posėdyje pripažino, kad jų išvados apie statybos darbų rūšį nėra pagrįstos tyrimais ir padarytos nevertinant STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“, kurio 40 ir 40.10 punktuose grunto nukasimas nuo pamato yra priskiriamas geotechniniams poveikiams. Abu taip pat pripažino faktą, kad grunto nukasimas nuo pamato turi poveikį, kuris yra vertinamas projekto rengimo metu, kuriuos nagrinėjamu atveju nebuvo rengtas, taigi ir grunto nukasimo nuo pamato poveikio niekas neskaičiavo ir nevertino.

138. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys" 10 punkte nustatyta: ,,Statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.“

139. Statybos darbų rūšies nustatymas yra teisės normų aiškinimo klausimas, tačiau sprendžiant klausimą dėl atitinkamų darbų vertinimo kaip paprastojo ar kapitalinio remonto, atsakymas priklauso nuo atliktų statybos darbų įtakos pastato laikančiosioms konstrukcijoms, tačiau abu specialistai D. K. ir J. M. savo užsakovo veiksmus vertino kaip paprastąji remontą neatsižvelgė į STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys" 10 punkte nurodytus kriterijus.

140. Teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovams priklausančiose rūsio patalpose yra daugiabučio namo bendri inžineriniai tinklai. Konkreti tinklų vieta užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu, kuriame specialiai tuo tikslu dalyvavę matininkai parengė inžinerinių tinklų schemą.

141. Bendrijos teigimu, ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į Statinyje esančias patalpas šioje byloje ieškovo pareikštas dėl to, kad V. K. 2018 m. lapkričio mėn. taip pasielgė (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name. K. daugiabučiame name vykdant neteisėtus rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto statybos darbus (kurie yra vykstančio teisminio ginčo objektas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-25-808/2024) reikėjo prijungti savo patalpose naujai įrengtus kanalizacijos tinklus prie namo tinklų. Byloje yra pateikti įrodymai, kad dėl V.K. vykdytų statybos darbų kelioms dienoms buvo nutrauktas šildymas ir (duomenys neskelbtini) name.

142. Byloje pateiktas įrodymas Bendrijos 2021-11-18 aktas Nr.6 su nuotraukomis „Dėl daromos žalos patalpoms atliekant statybos griovimo darbus avarinėje patalpoje“. Akte komisija konstatuoja, kad Pastato patalpų savininkų sienos ir lubos pradėjo trūkinėti nuo namo pagrindinių konstrukcijų deformacijos po to, kai Apeliantai pradėjo vykdyti statybos griovimo darbus savo patalpose, kurios jų pačių teigimu yra avarinės būklės. Atsiveriantys įtrūkimai patalpų lubose ir sienos rodo namo laikančiųjų konstrukcijų netvirtumą, o plyšių sienose ir lubose didėjimas rodo, kad kai kurios namo sienos yra nestabilios ir slenka kitų namo sienų atžvilgiu“ .

143. Savivaldybės būsto skyriaus pavedimu patikrinimą atlikę UAB „Pastatų meistrai“ 2022-03-17 akte nustatė, jog „Virš rūsio šviesduobės (kieme) pažeistas cokolio ir fasado tinkas ir plytų mūras, plytos sluoksniuojasi, byra dalys, drėgmė skverbiasi į vidaus patalpas ir vidines statinio konstrukcijas.... „ Minėtame akte (Sprendimo 4 ps.) Savivaldybės būsto skyrius įpareigojo Ieškovą ant fasado sienos vertikalaus pobūdžio supleišėjimų sumontuoti markerius. Taip pat stebėti ar neatsiranda įtrūkimai markeriuose, ar įtrūkimai nedidėja (Akto 2 p.).

144. Pastato techninio prižiūrėtojo UAB „Civinity“ 2022-03-18 Statinio apžiūros metu akte Nr. OMSAA-22-03-0028 taip pat konstatuojama, jog nuo (duomenys neskelbtini)fasado sienoje yra įtrūkimų (Akto 1.2 p.), yra ardomi namo kamino su ventiliacinėmis šachtomis pamatai ir kitos pagrindinės namo konstrukcijos.

145. Apeliantų pasitelktas specialistas D.K. 2023 m. balandžio 20 d. teismo posėdžio metu, teigė, jog reikia paskaičiuoti poveikį konstrukcijoms iki grunto nukasimo ir po grunto nukasimo. Taigi, minėti specialistai tvirtina, kad paskaičiavimus dėl galimos grėsmės Pastato konstrukcijoms, buvo privalu atlikti prieš išgriaunant patalpos sienas ir atkasant namo pamatus, o ne po to, kai šie darbai jau buvo atlikti, nes nežinant, koks gali būti grunto poveikis namo pamatams, faktiškai nebuvo galima planuoti Patalpos rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų.

146. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Bendrovė įrodė visas prevencinio ieškinio sąlygas.

Dėl ieškinio reikalavimo uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje esančių bendrų gyvenamojo namo inžinerinių tinklų

147. Ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bendrų gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją, atlikti būtinus tinklų remonto darbus patenkintas pagrįstai.

148. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.).

149. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).

150. Bendrija pareiškė reikalavimus, kurie pagal savo pobūdį būtini daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti. Atsakovai prieš įsigydami patalpas žinojo, jog jose yra įrengti inžineriniai tinklai, todėl turėjo suprasti, kad, siekiant juos tinkamai prižiūrėti ir eksploatuoti, bus poreikis į jas kartais patekti, todėl atsakovų nuosavybės teisių ribojimas yra objektyviai pateisinamas. Teismų praktika šiuo klausimu yra aiški. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023 vertindamas bendrijos teises ir pareigas vykdant daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinimą, nurodė, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 5 dalis įtvirtina pareigą buto ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Todėl pagal CK 4.83 straipsnio 5 dalį atsakovė privalo leisti ieškovės įgaliotiems asmenims patekti į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, kad būtų atlikti privalomi bendrojo naudojimo objektų priežiūros darbai. Taigi ginčo atveju atsakovės nuosavybės teisių turinį apriboja įstatymas, kad būtų užtikrinamas ne tik privatus daugiabučių namų savininkų, bet ir viešasis interesas tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė, vykdydama jai įstatymo priskirtas funkcijas, privalo patekti prie inžinerinių įrenginių, todėl konstatavo, kad ji įrodė savo veiksmų teisėtumą, o tai reiškia, kad atsakovės nuosavybės teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu, todėl atsakovės teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.

151. Apeliantų teigimu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria uždrausta apeliantams trukdyti ieškovui ir/ar jo įgaliotiems asmenims prieiti prie Patalpoje esančių bendrų statinio inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždrausti trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus nėra suderinta su Sprendimo motyvuojamąja dalimi, kurioje nurodyta, kad Ieškovas savo apsilankymus turės derinti su Apeliantais (derinimo tvarka nenustatyta).

152. Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504) bei Bendrijos įstatais, nustatyta gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimų vykdymo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas neturi galimybės iš anksto reglamentuoti inžinerinių tinklų priežiūros procedūros. Akivaizdu, kad šie klausimai sprendžiami Bendrijos ir atsakovų suderinta tvarka.

153. Teismas uždraudė Apeliantams trukdyti Ieškovui patekti prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų ne bet kokioje patalpoje, o tik toje, kuri pažymėta unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantams perplanavus ir išgriovus pertvaras ginčo patalpoje, joje buvo pakeistas vidinių patalpų žymėjimas. Į bylą pateiktame 2022-01-28 kadastrinių matavimų plane, parengtame Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą įregistravimui Nekilnojamojo turto registre, matyti, kad patalpa, kuri buvo pažymėta indeksu 22-1, tapo patalpa 22-3. Buvo pakeisti ir kitų patalpų indeksai. Akivaizdu, kad nėra aišku, kokiose būsimose pervadintose ir perplanuotose vidinėse patalpose yra/bus bendro naudojimo inžineriniai tinklai. Dėl Apeliantų veiksmų teismas objektyviai negali nuspėti, kokie bus naujai planuojamų atitvertų vidinių patalpų indeksai, kuriose liks namo bendro naudojimo tinklai, tačiau minėti tinklai liks patalpoje pažymėtoje unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).

154. Apeliantai nurodė, kad Bendrija galės arba norės patekti į atitvertas vidines patalpas, kuriose nebus inžinerinių tinklų. Priešingai, teismo sprendime nurodyta, kad ieškovui nebūtų trukdoma prieiti prie namo bendro naudojimo inžinerinių tinklų, o tai reiškia, kad kurioje nors atstvertoje patalpoje nesant bendro naudojimo inžineriniams tinklų, Apeliantams nėra prievolės ieškovę į jas įleisti.

155. Be to, pagal Bendrijos parengtą inžinerinių sistemų schemą, kurioje matyti, kad visose Apeliantų atidalintose patalpose ir visu perimetrų yra nutiesti namo vandens, šildymo ir nuotekų tinklai, todėl Teismas Sprendime ir negalėjo išskirti kurios nors patalpos vietos, kurioje nebūtų minėtų tinklų.

Dėl įpareigojimo atlaisvinti bendrojo naudojimo patalpas

156. Apeliantų teigimu, neįgyvendinamas Sprendimas dalyje, kurioje konstatuojama, kad Apeliantai neteisėtai valdo bendrojo naudojimo patalpas 23-6; 23-7 ir 23-8, Apeliantai nepagrįstai yra įpareigoti jas atlaisvinti. Apeliantai nebuvo užėmę nurodytų patalpų, šios patalpos yra namo bendrojo naudojimo objektai.

157. Bendrija tvirtina, kad atsakovai pro Patalpoje turimą išėjimą į kitas Pastato rūsyje esančias patalpas, savavališkai užėmė dalį jiems nepriklausančių kitoje Pastato dalyje rūsyje esančių patalpų, šias patalpas užsitvėrė ir įsirengė jose sandėlius, užsirakinę juos iš vidaus, palikę galimybę patekti į užimtas patalpas tik per savo Patalpą. Šią aplinkybę nustatė Inspekcija 2021-02-02 Akte bei fotonuotraukose prie minėto akto, užfiksavusi įrengtas Atsakovų patalpas, pažymėtas Nr. 23-6; 23-7 ir 23-8, kartu nurodydama, jog pagal VĮ Registrų centro duomenis patalpų 23-6 ir 23-8 savininkai nenustatyti. Byloje yra įrodymai, kad Apeliantai be bendraturčių sutikimo užėmę minėtas patalpas, jas išbetonavo, iškloję suklijavo grindų plyteles, naudodami šias patalpas savo reikmėms. Šią aplinkybę patvirtino Statybų inspekcija 2020-10-15 faktinių duomenų patikrinimo akte, kuriame yra nuotrauka ir kurioje matyti Apeliantų išbetonuotas įėjimas (koridorius) į minėtas patalpas. Kitame 2021-02-02 faktinių duomenų patikrinimo akte psl. 21 (nuotr. Nr.2) matyti Apeliantų jau suremontuotos ginčo patalpos 23-6, 23-7, 23-8 ir jose sandėliuojamas Apeliantų inventorius.

158. Sutiktina, visos daugiabučio namo patalpos, kurios nėra priskirtos atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotoms patalpoms, pirmiausia vertinamos kaip bendro naudojimo. Visos daugiabučio namo rūsio patalpos buvo bendro naudojimo, nes rūsys buvo pastatytas kaip namo techninis aukštas. Atsakovams priklausanti kitos paskirties patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuota buvusio Pastato administratoriaus UAB ,,Žvėryno ūkis“ iniciatyva, vėliau perduota kitiems namą prižiūrėjusiems administratoriams UAB ,,Mano būstas Vilnius“ ir UAB ,,Baltijos NT valdymas“, iš pastarojo patalpas įsigijo atsakovai. Ši patalpa apima dalį rūsio ir susideda iš patalpų, kurių indeksai: 21-1, 21-2, 21-3, 21-4, 21-5, 21-6, 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, 22-4, 22-5, 22-6. Visos kitos rūsio patalpos, kurios nėra pažymėtos minėtais indeksais, neįeina į rūsyje atskirai suformuotos patalpos sudėtį ir yra bendro naudojimo, įskaitant atsakovų užimtas patalpas 22-3, 23-6, 23-7, 23-8.Atsakovams po neteisėtų statybos darbų pakeitus patalpos kadastro duomenis patalpos plotas padidėjo nuo 180,36 kv. m. iki 193,09 kv. m.

159. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai savo daiktus iš ginčo bendrų namo patalpų iškraustė ir byloje pareiškė, kad jie bendro naudojimo patalpų neužima. Tačiau nustatyta faktinė aplinkybė, kad tos bendro naudojimo patalpos yra specialiu atitvaru atitvertos nuo kitų bendro naudojimo patalpų ir yra sujungtos su atsakovų patalpomis. Į jas patenkama tik per Apeliantų patalpą 22-2. Kadangi vienas užimtų patalpų praėjimas užtvertas, o kitu naudojasi tik Apeliantai, į užimtas patalpas kiti Pastato bendraturčiai patekti negali. Taigi atsakovai faktiškai kontroliuoja įėjimą į ginčo patalpas.

160. Analogiškai atmestini argumentai dėl įpareigojimo Sprendime atlaisvinti Apeliantų rūsyje užimtą 2,96 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpą (laiptinę) plane pažymėtą indeksu 21-7. Apeliantų teigimu, ši teismo Sprendimo dalis yra neįvykdoma, nes minėta patalpa ir joje esantys/buvę laiptai esą veda į Pastato pirmą aukštą, o pagal Pastato piromojo aukšto planą laiptai ir nusileidimas į Apeliantams nuosavybės teise priklausančias patalpas yra panaikinti, taigi, Apeliantų teigimu, minėta patalpa Pastato bendraturčiams nėra reikalinga.

161. Pagal VĮ registrų centras pažymą minėta 2,96 kv. m. ploto patalpa (laiptinė), pažymėta indeksu 21-7 nepriklauso nei Apeliantų rūsio patalpai, pažymėtai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei pirmojo aukšto patalpų savininkų Lietuvos kriminalinės policijos biuro patalpai, pažymėtai Nr. (duomenys neskelbtini).

162. Apeliantai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad užimtą laiptinę jie būtų įsigiję arba pastatę. Teismas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Apeliantai 2019-11-20 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo 180,36 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, Į šias patalpas minėta 2,96 kv. m. ploto patalpa (laiptinė), pažymėta indeksu 21-7 nepatenka, t.y. ji nebuvo priskirta prie apelianto patalpų.

163. Kadangi minėta patalpa (laiptinė), pažymėta indeksu 21-7 nepriklauso nei Apeliantams, nei pirmojo aukšto patalpų savininkams, Apeliantai negali jos nusavinti, o Pastato pirmojo aukšto patalpų savininkai negali šios laiptinės atsisakyti ar kam nors ją perleisti, nes nuosavybės teisė į daiktą gali būti įgyjama tik įstatymo nustatytais pagrindais.

164. DNSBĮ 2 str.15 dalies 1 ir 3 punktas nustato, kad pastato tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, pastato laiptinės, koridoriai, rūsiai ir kitos patalpos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, priskiriamos prie pastato bendrojo naudojimo objektų ir pastato bendrojo naudojimo patalpų, kurios priklauso visiems pastatų savininkams, todėl teismo sprendimas dėl patalpos 21-7 atlaisvinimo yra pagrįstas.

Deklaracijos apie statybos užbaigimą ir Patalpų paskirties keitimą vertinimas

165. Teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad Apeliantai užvaldę jiems nepriklausančią bendro naudojimo patalpą, pažymėtą 21-7 (laiptinę), savo patalpų plotą be jokio teisinio pagrindo padidino nuo 180,36 kv.m iki. 193,09 kv. m.

166. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienas iš nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo pagrindų CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Daiktas gali būti sukuriamas (pastatomas) statybos būdu, taip įgyvendinama statytojo nuosavybės teisė į daiktą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnis, 3 straipsnio 2 dalis).

167. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovai atliko savavališkos kapitalinio remonto statybos darbus.

168. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nuosavybės teisės į pastatytą ar statomą statinį gali būti įgyjamos tik jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas ne savavališkai, nepažeidžiant statinio projekto sprendinių ar teisės aktų reikalavimų, t. y. teisėtai. Atitinkamai neteisėtai pastatytas statinys nėra civilinės apyvartos objektas.

169. Pagal ieškinio pagrindą vykdydami neteisėtus kapitalinio remonto darbus atsakovai ne tik išgriovė pastato konstrukcijas, bet ir užsiėmė daugiabučio namo bendraturčiams priklausančias patalpas, kurias pasiskelbė savo nuosavybe ir tai padarė būtent ginčijamos deklaracijos pagrindu. Nėra ginčo dėl fakto, kad deklaracija sudaryta jau po neteisėtų statybos darbų atlikimo (rūsio patalpų įgilinimo ir sienų išgriovimo) ir ja fiksuotas būtent šių neteisėtų statybos darbų užbaigimas, o tos deklaracijos pagrindu yra pakeisti ginčo patalpos kadastro ir registro duomenys bei statytojų daiktinių teisių į juos registracija.

170. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką reikalavimas panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nereiškiant reikalavimo dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo nesukurtų pakankamo materialiojo teisinio rezultato, jog būtų pripažintas gintinu teisme CPK 5 straipsnio pagrindu, nes reiškiant reikalavimą pripažinti deklaraciją apie statybos užbaigimą negaliojančia būtina formuluoti reikalavimą dėl neteisėtos statybos pasekmių pašalinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-1120/2023).

171. Teismas skundžiamame sprendime byloje surinktais ir ištirtais įrodymais pagrįstai nustatė faktą, kad atsakovai pradėjo statybos darbus be kapitalinio remonto projekto, ekspertizės išvadų (nederindami kapitalinio remonto darbų su daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkais) pradėję kapitalinio remonto (tam tikrą laiką iš esmės vien griovimo ir kasimo) darbus, kai didinamas patalpų tūris, silpninami namo pamatai ir griaunamos vidinės pertvaros (tarp kurių yra laikančiųjų). Atsižvelgiant į šias išvadas Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai spręsdamas dėl 2022-01-31 Deklaracijos apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą, teisėtumo kaip išvestinio reikalavimo nurodė, kad ji neteisėta, nes Inspekcija, atliko tik formalų Deklaracijos patikrinimą, o atliktus statybos darbus vertino, kaip statinio paprastąjį remontą, kuo remiantis buvo laikoma, kad nereikalingas projektas, statybos leidimas ir pan., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertinęs tikrąjį statybos remonto darbų tikslu - paskirties pakeitimas ir kad visi atliekami griovimo/ardymo darbai vykdomi tik tuo tikslu.

172. Inspekcijai 2022-05-22 rašte Nr. 2D-9329 pripažinus, kad atsakovai atliko būtent Kapitalinio remonto darbus, kuriems reikalingas kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) projektas, leidimas (jo gavimui, be kitų dokumentų reikia gauti daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų sutikimą), taip pat nustačius, kad registruojant Deklaraciją, buvo neteisėtai atsakovų vardu įregistruota patalpa su indeksu 21-7, bei įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas 2022-01-31 Deklaraciją apie statinio (ių), jo (jų) dalies statybos užbaigimą / statinio (ių), jo (jų) dalies paskirties pakeitimą pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį vienašalį sandorį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

173. Civilinės bylos nagrinėjimo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023-03-13 raštu Nr.2D-4368 informavo, kad vykdydama statybos valstybinę priežiūrą Inspekcijos specialistai kartu su UAB „Proplanas“ (rangovo kvalifikacijos atestato Nr.: 9019) 2022-12-05 atliko patalpų adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios pagrindu UAB „Proplanas“ 2023-02-02 raštu pateikė dalinės (konstrukcijų) statinio ekspertizės aktą Nr.PRO/DSSE-2022-12-07. Akto išvadose konstatuota: „Daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A3p, dalies, kurioje yra negyvenamosios patalpos pažymėtos nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011): 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo, t. y. kad apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu, nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrenginiams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju, negyvenamosiose patalpose pažymėtose nuo 21-1 iki 21-7, 22-1, 22-2a, 22-2, nuo 22-4 iki 22-6 atidengtų pamatų konstrukcijų deformacijos gali lemti atskirų pastato elementų griūtį. Pastato dalies laikančių sienų gelžbetoninės sąramos pažeistos erozijos – matoma korozijos suardyta armatūra, atšokęs betono apsauginis sluoksnis, todėl tolimesnė jų eksploatacija yra nesaugi. Esamos būklės pastato konstrukcijos neužtikins saugios pastato eksploatacijos ir pastovumo ilgame laikotarpyje; Konstrukcijų būklė atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.03.01:2016 pirmame priede „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ nurodytus avarinės būklės požymius ir galima konstatuoti, kad atsirado statinio avarijos grėsmė. Reikalinga nedelsiant atlikti pamatų konstrukcijų remontą, stiprinimą, uždengti pamatų konstrukcijas sutankinant gruntu, atliekant betonavimo darbus.“

174. Nustatyta, kad atsakovų rūsio patalpoje atlikti statybos darbai yra ne tik neteisėti, bet ir kelia grėsmę pastato mechaniniam atsparumui ir pastovumui. Dėl to teismo sprendimas įpareigoti atsakovus likviduoti neteisėtų statybos darbų padarinius, t. y. užkasti daugiabučio namo pamatus, atstatant grindis į buvusį lygį yra logiškas ir teisingas. Be to, toks teismo įpareigojimas atitinka įstatyme numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo institutą.

Dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius

175. Apeliantai teigia, kad reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius turi būti siejamas su Bendrijos pažeistomis teisėmis ar Bendrijos administruojamais bendrojo naudojimo objektais, rūsio grindys nėra bendrojo naudojimo objektas.

176. DNSBĮ nustato, jog „bendrosios pastato konstrukcijos – tai pagrindinės pastato konstrukcijos, kurioms tarp kitų priskiriami pamatai ir perdangos. Pagal DNSBĮ perdangos – tai horizontalios pastato konstrukcijos, skirstančios pastatą į aukštus. Pagal išdėstymą perdangos skirstomos į tarpaukštines, pastogines, cokolines ir apatines. Cokolinės perdangos atriboja rūsį nuo gyvenamosios zonos, o tos perdangos, kurios skiria žemutinį aukštą nuo grunto vadinamos apatinėmis. Taigi šiuo atveju Apeliantų patalpų rūsyje išgriautos perdangos skiria rūsį nuo grunto ir vadinamos apatinėmis perdangomis, kurios priskiriamos namo bendro naudojimo konstrukcijoms. Pašalinę minėtas bendro naudojimo konstrukcijas be bendraturčių žinios, Apeliantai šiurkščiai pažeidė savo bendraturčių turines teises ir sukėlė grėsmę namo stabilumui. Tokiu būdu Teismas Sprendime visiškai pagrįstai įpareigojo Apeliantus atstatyti jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų grindis į buvusį lygį,

177. Analogiškai atmestinas Apeliantų argumentas, kad jiems nėra aišku, kokie yra Sprendime nurodyti neprižiūrėtų ir susidėvėjusių inžinerinių tinklų pažeidimai ir ant kokių karšto vandens vamzdynų turėtų būti uždėta izoliacinė medžiaga, neva neegzistuojančių vamzdynų nurodymas kelia abejones dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantų teigimu, Sprendimas sukuria Apeliantams objektyviai neįvykdomą pareigą, nes, net nėra nurodyta, kuriuos inžinerinius tinklus esą pažeidė Apeliantai.

178. Bendrija ir butų savininkai nurodė, kad apeliantai įsigiję patalpas pirmiausia nuplėšė nuo dalies šilumos vamzdynų termoizoliaciją, kad galėtų nemokamai šildyti savo patalpas. Šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai yra pateikti bylą su ieškiniu pateiktoje nuotraukoje, Dublike, taip pat Bendrijos į bylą pateiktame 2020-10-07 prašyme Statybų inspekcijai (nuotrauka Nr.6). Šioje nuotraukoje matyti, kad 2020 metais, kai patalpas valdė jau Apeliantai, dalis šilumos vamzdynų patalpoje indeksu Nr.21-2 dar buvo izoliuoti apšiltinimo apvalkalais.

179. Byloje yra pateikti įrodymai, kad Apeliantų valdomose patalpose esantys karšto vandens šilumos vamzdynai buvo izoliuoti šilumos nepraleidžiančiomis medžiagomis. Joje pateiktas buvusio Pastato administratoriaus paaiškinimai su priedais, kuriuose jis nurodo, kad Name buvo atlikta visų šilumos vamzdynų izoliacijos darbai. Tą patį patvirtino ir iki Apeliantų minėtas rūsio patalpas valdęs UAB „Baltijos NT valdymas“, nurodydamas 2021-11-12 rašte Nr.21-BNTV –IR-000251, kad rūsio patalpose) namo bendro naudojimo šildymo ir karšto vandens vamzdynai esantys patalpose 21-1, 217, 22-1, 22-2, 22-2A, buvo apšiltinti. Todėl teismas tinkamai įpareigojo atsakovus atstatyti karšto vandens vamzdynų izoliaciją.

Dėl procesinės baigties

180. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iš esmės priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti arba naikinti nėra pagrindo.

181. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo grindžiamas objektyviai ir nepriklausomai egzistuojančiais faktais ir teisės aiškinimo taisyklėmis, todėl pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantai, nepadarė argumentacijos klaidos apie žmogų (argumentum ad hominem).

182. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

183. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą atstatyti patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-01-28 kadastro duomenų bylos plane indeksu 21-7 pažymėtoje patalpoje buvusius laiptus, tačiau, teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, proporcingai nesumažino iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų.

184. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestasis ieškinio reikalavimas atstatyti laiptus yra išvestinis patenkinto reikalavimo atlaisvinti patalpą 21-7 atžvilgiu, nagrinėjant bylą nebuvo atskirai vertinami argumentai dėl minėto reikalavimo. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos atskirai neskaičiuojamos.

185. Ieškovė patyrė 1306,80 eurų teisinės pagalbos apeliaciniame teisme išlaidų. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 ir 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio dalies punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovų J. K. ir V. K. po 653 eurus bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina