Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-21439-466/2024, kuria teismas netenkino pareiškėjų J. K. ir V. K. prašymo dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliantas su atskiruoju skundu ir ieškovė su atsiliepimu į skundą pateikė teismui naujus įrodymus. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

12. Teismo vertinimu, ieškovė ir atsakovas nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, ieškovė ir atsakovas nesuformulavo prašymų priimti šiuos įrodymus ir neįrodė šių įrodymų pateikimo pirmosios instancijos teismui stokos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pateikti įrodymai neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui, o jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 314 straipsnis).

13. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti pareiškėjų (atsakovų) prašymo dėl termino pratęsimo.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-466/2023, be kita ko, uždraudė atsakovams V. K. ir J. K. vykdyti tolesnius statybos darbus daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), neparengus statinio ekspertizės, statybos darbų projekto ir nesuderinus jo su gyvenamojo namo patalpų savininkais, taip pat uždraudė atsakovams užsukti ar kitaip trukdyti vandens, elektros ir šilumos tiekimui į daugiabučiame gyvenamajame name esančias patalpas; uždraudė atsakovams trukdyti ieškovei ir/ar jos įgaliotiems asmenims prieiti prie atsakovams priklausančioje patalpoje esančių bendrų gyvenamojo namo inžinerinių tinklų, tikslu prižiūrėti tinklus, vykdyti jų eksploataciją pagal privalomuosius bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir techninės priežiūros reikalavimus, uždraudė trukdyti atlikti būtinus bendrų inžinerinių tinklų remonto darbus; įpareigojo atsakovus per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti jų gyvenamojo namo rūsyje užimtas bendrojo naudojimo patalpas; įpareigojo atsakovus per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtų statybos darbų padarinius: atstatyti rūsio patalpos grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį; atstatyti rūsio patalpoje, pažeistus namo inžinerinius tinklus, įskaitant šilumos izoliacinės medžiagos atstatymą ant rūsio patalpoje esančių šildymo ir karšto vandens vamzdynų.

15. Taigi, teismas pripažino, kad atsakovai neteisėtai atliko statybos remonto darbus; atsakovai nuolat ignoravo Bendrijos prašymus ir nesudarė sąlygų Bendrijos atstovams dalyvauti atsakovų patalpų apžiūrose; atsakovai neteisėtai valdo, yra atitvėrę (laikė jose daiktus) bendrojo naudojimo patalpas; kilo grėsmė statinio konstrukcijoms, užtikrinančioms statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, ir kt.

16. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 284 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

17. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į: 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

18. Taigi, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo, prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti neteisėtos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą.

19. Vien apelianto (atsakovų) prašyme dėl termino pratęsimo nurodytos aplinkybės, kad atsakovai siekė atstatyti rūsio patalpų grindis į iki statybos darbų pradžios buvusį lygį – 2024 m. liepos 30 d. rangovai turėjo atvežti smėlį ir išlyginti bei užbetonuoti grindis, tačiau ieškovės daugiabučių namų savininkų „V. b.“ atstovai neleido pradėti darbų, neparodo atsakovų itin aktyvių veiksmų, tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas nustatytu terminu. Be to, apeliantas skunde niekaip nepagrindė savo prašyme nurodyto papildomo 6 mėnesių teismo sprendimo įvykdymo termino. Teismo vertinimu, vien apelianto nurodytos deklaratyvios aplinkybes apie rangovų užimtumą, nepagrindžia šio termino pratęsimo būtinumą. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymo pateikimo teismui dienos iki šios nutarties priėmimo dienos (2024 m. lapkričio 6 d.), t. y. per beveik 3 mėnesius atsakovai ėmėsi nuolatinių aktyvių veiksmų neteisėtai atliktiems statybos remonto darbams pašalinti. Teismo vertinimu, atidėjus teismo sprendimo vykdymą būtų paneigtas sprendimo vykdymo privalomumo principas ir pažeista šalių interesų pusiausvyra.

20. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

22. Atmetus atskirąjį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudarė 1 034,55 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei DNS „V. b.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš apelianto V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 034,55 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt keturių eurų, penkiasdešimties penkių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.