- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-15
- Bylos Nr.
- e2-2153-991/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13173-2025-5
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, " Turto bankas "
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Mortai Kungienei, Giedrei Šilbajorienei, dalyvaujant ieškovui S. D. ir jo atstovei advokatei Vilmai Gudaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau ir VĮ) Turto banko atstovui D. V. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. D. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į palikimą, atsiradusį po J. B. D. mirties – 5/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po mamos J. B. D. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo mama J. B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties atsiradusį palikimą valstybės vardu priėmė VĮ Turto bankas, nors ieškovas notarui nebuvo pateikęs atsisakymo nuo palikimo. Ieškovas paaiškino, kad po mamos J. B. D. mirties ieškovas priėmė palikimą – 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti. Ieškovas iki mamos mirties, ir po mamos pirties, iki šiol gyvena palikimą sudarančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), valdo mamos turėtą kilnojamąjį turtą – baldus, buitinę techniką, nuotraukų albumus, knygas, lėkštes, stalo įrankius, patalynę. Minėtame bute ieškovas gyvena ir gyvenamoji vieta deklaruota nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. Po mamos mirties ieškovas bute gyvena vienas, po mamos mirties ieškovas apie metus laiko mokėjo buto mokesčius. Ieškovas taip pat nurodė, kad prižiūrėjo paveldėjimą sudarantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pjovė jame žolę. Ieškovas šeimoje buvo vienas vaikas, t. y. brolių, seserų neturi, jo tėvas J. D. yra (duomenys neskelbtini) miręs. Ieškovas nurodė, ir tai, kad palikimą valstybės vardu priėmė VĮ Turto bankas, jam (duomenys neskelbtini) buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad VĮ Turto bankui yra išduotas perėjimo valstybei liudijimas, ieškovas sužinojo 2025 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kai pas jį atvyko VĮ Turto banko atstovas su tikslu apžiūrėti butą. Iki tol niekas jo apie tai neinformavo ir jis nežinojo, kad mamos palikimas perėjęs valstybei. Iškart po šios informacijos gavimo, ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuri jam buvo suteikta 2025 m. rugsėjo 5 d. Ieškovas pažymėjo, kad jis iš notarų negavo pranešimo apie galimybę tvarkytis mamos J. B. D. palikimą. Ieškovas per trijų mėnesių laikotarpį nuo mamos mirties palikimo nepriėmė, nes nežinojo, kad reikia dokumentus tvarkytis, be to, netekęs vienintelio artimo žmogaus - mamos - buvo giliame liūdesyje ir skausme ir neturėjo jėgų jokių reikalų tvarkyti. Ieškovas toliau gyvendamas mamos turte galvojo, kad palikimą priima automatiškai, gyvendamas jame. Ieškovas yra baigęs devynias klases ir įgijęs laivų elektromontuotojo profesiją, todėl įstatymus išmano prastai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri ir t.t.). Ieškovas, pradėjęs valdyti palikimą – 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei mirusiosios kilnojamuosius daiktus, laikomas priėmusiu visą palikėjos J. B. D. palikimą, t. y. ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodyta, kad 2022 m. liepos 27 d. raštu UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras informavo VĮ Turto banką apie skolininkės D. J. B. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą bei susikaupusius įsiskolinimus už turtą, taip pat gautas ir UAB Mano būstas 2023 m. birželio 14 d. pranešimas, ieškovui 2023 m. sausio 24 d. išsiųstas pranešimas dėl palikimo priėmimo, VĮ Turto bankas gautos informacijos pagrindu 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą. Apie išduotą liudijimą VĮ Turto bankas 2023 m. spalio 24 d. raštu informavo Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, nes bešeimininkius sklypus be statinių administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o ne VĮ Turto bankas, (duomenys neskelbtini) išduotas palikimo perėjimo valstybės vardu liudijimas. Atsakovo atstovams 2023 m. liepos 11 d. nuvykus apžiūrėti turtą, paliktas pranešimas su VĮ Turto banko kontaktiniais duomenimis. Atsakovė pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taigi ieškovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Nurodė, jog J. B. D. mirė (duomenys neskelbtini), tad ieškovas neabejotinai žinojo apie palikėjos mirties faktą – šią aplinkybę pats patvirtina ieškinyje. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau ieškovas nebuvo aktyvus ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Pastebėjo, jog ieškovas tam, kad įgytų palikimą, turėjo jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjos įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovas paveldėjimo teisės atsisakė. Veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko ieškovas nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Atsakovė nurodė ir tai, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju ieškovui nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovė kreipėsi į Klaipėdos m. 8-ąjį notaro biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių Klaipėdos m. 8-ojo notaro biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Pažymėjo, kad sandorių negaliojimo ar jų nuginčijimo teisiniai pagrindai numatyti CK 1.78-1.96 straipsniuose, tačiau ieškinyje nenurodoma kokiu teisiniu pagrindu ieškovas siekia panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Klaipėdos m. 8-ojo notaro biurą išduotą liudijimą. Paaiškino, kad CK 5.8 straipsnis numato, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Šiuo atveju ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti, ieškovui siųstas pranešimas apie pradėtas palikimo priėmimo procedūras, turto apžiūros metu, paliktas pranešimas. Faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu, be kita ko, buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre – palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju taikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad VĮ Turto bankas patyrė ir apmokėjo išlaidas, susijusias su palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimu ir turto registracija, bei įsiskolinimus.
Atsakovė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytų prašymų dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo klausimus vertinti atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus, teismų praktiką ir spręsti pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, o ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimo išlaidas atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2023 m. spalio 24 d. buvo gautas VĮ Turto banko 2023 m. spalio 24 d. raštas Nr. (16.6 Mr) SK4-12188 „Dėl palikimo perėjimo valstybei”, kuriuo informuojama, kad, vadovaudamasis CK 5.62 straipsniu, VĮ Turto bankas paveldėjo mirusiajai J. B. D. priklausiusį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kartu su minėtu raštu buvo pateikta (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kopija ir prašoma pradėti liudijime nurodyto turto administravimo procedūrą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vykdydama įstatymų leidėjo jai suteiktas funkcijas, 2023 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 12VĮ-673-(14.12.2 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nustatymo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“. Minėtų įsakymu nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 0,4600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valdo patikėjimo teise ir nuspręsta kreiptis į VĮ „Registrų centras“, pateikiant prašymą įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į žemės sklypą. Paaiškino, kad 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 12SD-4842-(14.12.137 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės įregistravimo į žemės sklypą“ kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, pateikė įsakymą ir prašė valstybės nuosavybėn perduotam žemės sklypui, ant kurio nėra statinių, įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į jį. (duomenys neskelbtini) liudijimas buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ 2023 m. spalio 25 d. raštu Nr. 12SD-4773-(14.12.137 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės įregistravimo į žemės sklypą“. 2023 m. spalio 26 d. žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, o 2023 m. lapkričio 7 d. įregistruota Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisė į žemės sklypą.
Ieškovas ir jo atstovė advokatė Vilma Gudaitė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo tėtis, po to labai pašlijo ir ieškovo mamos sveikata. Po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė ieškovas kartu su mama. Ieškovas dirbo taksi vairuotoju, tačiau dėl mamos sveikatos negalėjo pilnai dirbti, reikėjo rūpintis ir prižiūrėti mamą. Nurodė, kad mamos mirtis labai paveikė psichologiškai, trūko pinigų net laidotuvėms, skolinosi iš giminių. Paaiškino, kad jo darbdavys davė jam taksi automobilį išsimokėtinai, ieškovas mokėjo dalimis įmokas, vėliau įvyko konfliktas su darbdaviu ir ieškovui automobilio nuosavybės teisės perleistos nebuvo. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2006 metų, kol mama buvo gyva, viskas buvo mamos vardu, tačiau ieškovas duodavo pinigus, kad būtų galima sumokėti už buto komunalines paslaugas. Po mamos mirties už viską mokėjo pats ieškovas, pagal savo galimybes, dalimis, ne visada už visas komunalines paslaugas, dėl to per laiką susidarė įsiskolinimai, mokėjo iki kažkur 2020 metų. Už susidariusius įsiskolinimus ieškovui priklausiusios 3/8 dalys minėto buto buvo parduotos iš varžytynių. Apie tai ieškovas sužinojo 2025 m. rugpjūčio mėn. Šiuo metu susirado darbą, pradėjo gauti pajamas ir ketina susimokėti visus susidariusius įsiskolinimus už buto komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad jokių laiškų ir VĮ Turto banko iki 2025 m. negavo, apie tai, kad reikia tvarkytis dėl palikimo sužinojo 2025 m. rugpjūčio mėn., kai atvyko į minėtą butą VĮ Turto banko atstovas, vardu T.. Atvykęs asmuo paaiškino, kad atvyko apžiūrėti patalpų ir ruošia dokumentus buto pardavimui, taip pat ieškovui paaiškino, kad ieškovas gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos. Ieškovas nurodė, kad manė, jog, kadangi gyveno minėtame bute, juo rūpinosi, galvojo, kad automatiškai viskas lieka ieškovui, juolab kad nėra kitų galimų paveldėtojų. Sodą D. taip pat prižiūrėjo, pirmiausia dar mama buvo suradusi žmogų, kuris nupjaudavo žolę, vėliau nuvažiuodavo pats ieškovas. Paaiškino, kad ieškovas baigė 8 klases ir turi profesinį-techninį išsilavinimą. Ieškovas nurodė ir tai, kad kažkuriuo metu po mamos mirties buvo nuvykęs pas notarę, kuri paaiškino, kad jis jau yra praleidęs terminą palikimui priimti, kiek visas procesas kainuotų, kad ieškovas turi eiti į teismą ir įrodinėti, kad ja priklauso paveldimas turtas, o ieškovas tam neturėjo piniginių lėšų.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ atstovas D. V. teismo posėdyje su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė V. V. prašė patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, tačiau nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų. Papildomai nurodė, kad po žemės sklypo įregistravimo valstybės vardu jokie veiksmai nebuvo atlikti, duomenų apie įsiskolinimus kreditoriams nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Pagal (duomenys neskelbtini) išduotą gimimo liudijimą, ieškovo tėvai J. D. ir J. B. D. ((duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriaus įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovo tėvas J. D. mirė (duomenys neskelbtini).
Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 22 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2025-8PD)-10019, ieškovas nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
VĮ „Registrų centras“ 2023 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys nuosavybės teise priklausė ieškovui S. D. (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), 5/8 dalys nuosavybės teise priklausė J. B. D. (įregistravimo pagrindas 1999 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2MV-19139, 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. BV8-6547, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) , 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. BV8-6548).
VĮ „Registrų centras“ 2023 m. sausio 23 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė J. B. D. (įregistravimo pagrindas 2003 m. rugsėjo 18 d. Apskrities viršininko sprendimas Nr. 55/11069, 2003 m. rugsėjo 18 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-2748).
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas po mamos J. B. D. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodo, kad ir iki mamos mirties, ir po mamos mirties gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo ir iki šiol yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, po mamos mirties ieškovas toliau mokėjo mokesčius už šio buto išlaikymą, tačiau vėliau dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties atsirado įsiskolinimų už butą. Atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, su šiuo patikslinto ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų faktiškai priėmęs valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikęs prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taigi ieškovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nurodytą teisės aiškinimą lemia tai, kad palikimą gali sudaryti labai įvairaus pobūdžio turtas bei palikėjo turtinės (kai kuriais atvejais ir neturtinės) teisės ir pareigos, todėl įpėdinio veiksmus būtina vertinti atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį bei paveldimų teisių ir pareigų turinio kontekste. Kita vertus, įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto; ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Pažymėtina, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo mama J. B. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis, J. B. D. nuosavybės teise priklausė 5/8 dalys buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad po mamos mirties atsiradusį palikimą jis priėmė faktiniu valdymu. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2006 metų iki šiol. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gruodžio 22 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2025-8PD)-10019, ieškovas nuo 2004 m. rugsėjo 2 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. S. nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovo kaimynė, pažįstama su ieškovu nuo 2005 metų, bendraudavo ir bendrauja iki šiol. Paaiškino, kad tuo metu, kai mirė ieškovo mama, ieškovas turėjo finansinių problemų, ieškovas taip pat prašė ir jos pagalbos. Patvirtino, kad ir iki mamos mirties, ir po mamos mirties gyveno ginčo bute, gyvena iki šiol, susitinka laiptinėje, kieme. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas T. K. nurodė, kad gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovo kaimynas, į šitą namą atsikraustė 2008 metais, jau tada matydavo ieškovą, susitikdavo, bendraudavo, ieškovas nuo tada gyvena ginčo bute. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodytos aplinkybės, jog ieškovas nuo 2006 metų iki šiol, t. y. ir iki mamos J. B. D. mirties, ir po mirties, nepertraukiamai gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad, ieškovui po mamos mirties likus gyventi minėtame bute, labiausiai tikėtina, kad ieškovas toliau naudojosi ir jo mamai J. B. D. priklausiusiais daiktais.
Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad, kol mama buvo gyva, ieškovas duodavo pinigus, kad būtų galima sumokėti už buto komunalines paslaugas. Po mamos mirties už viską mokėjo pats ieškovas, pagal savo galimybes, dalimis, ne visada už visas komunalines paslaugas, dėl to per laiką susidarė įsiskolinimai, mokėjo iki kažkur 2020 metų. Pagal ieškovo pateiktus duomenis, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ mokėtojos J. B. D. vardu už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 2018 m. birželio mėn. sumokėta 7,61 Eur, už 2018 m. liepos mėn. sumokėta 2,92 Eur, už 2019 m. balandžio mėn. sumokėta 33,52 Eur. Pagal UAB „Mano Būstas Klaipėda“ 2026 m. vasario 25 d. pažymą Dėl atsiskaitymo/neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas, kurioje nurodyta, kad kliento mokėtina suma už butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas, tenkanti dalis šią dieną yra 0 Eur (į šią sumą neįtrauktas priskaitymas už suteiktas paslaugas nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 22 d.), į šią sumą neįtraukta likusi remonto darbų suma, tenkanti nurodytai patalpai, kuri šiai dienai sudaro 0 Eur. Taigi ieškovo paaiškinimai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas po mamos J. B. D. mirties (duomenys neskelbtini) mokėjo ir mamai priklausiusios buto dalies išlaikymo išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis manė, jog, kadangi gyveno minėtame bute, juo rūpinosi, galvojo, kad automatiškai viskas lieka ieškovui, juolab kad nėra kitų galimų paveldėtojų, t. y. ieškovas rūpinosi paveldimu turtu kaip savo, manydamas, kad turtas jam priklauso. Būtina įvertinti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po ieškovo mamos mirties buvo būtina atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, susijusius su buto valdymu ar priežiūra, tačiau ieškovas nuo šių veiksmų atlikimo nusišalino ar tokius veiksmus atlikti atsisakė.
Vadovaujantis prieš tai nurodyta teismų praktika, įvertinus ieškovo ir liudytojų paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovas mamos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, nes tiek iki mamos mirties, tiek po to nurodytame bute ilgą laiką gyveno bei gyvena iki šiol. Aplinkybė, kad už butą buvo susidaręs įsiskolinimas, nagrinėjamu atveju nėra viską lemianti, nes iš ieškovo paaiškinimų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo išsilavinimas profesinis-techninis, ieškovas nėra itin socialus, savo reikalais besirūpinantis asmuo, neturi teisinių žinių, ilgą laiką turėjo finansinių problemų. Tačiau tokia jo padėtis ir toks gyvenimo būdas nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas dėl to netenka paveldėjimo teisės. Be to, iš byloje pateiktų UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ priskaitymų ir apmokėjimų matyti, kad šios sumos sumokėtos jau mirus ieškovo mamai, ieškovo teigimu šią sumą sumokėjo ieškovas, o atsakovė turto tuo metu dar nebuvo paveldėjusi. Iš to galima daryti išvadą, kad ieškovas nuo pat pradžių po mamos mirties bandė rūpintis paveldėtinu turtu, nors vėliau tam nebeturėjo piniginių lėšų. Taigi, iš ieškovo ir liudytojų paaiškinimų, pateiktų rašytinių įrodymų galima daryti išvadą, kad ieškovas visą laiką gyveno ginčo bute, taip pat mokėjo komunalinius mokesčius per tris mėnesius po motinos mirties.
Kaip jau minėta, J. B. D. nuosavybės teise priklausė ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad sodą D. prižiūrėjo, pirmiausia dar mama buvo suradusi žmogų, kuris nupjaudavo žolę, vėliau nuvažiuodavo pats ieškovas. Duomenų, jog buvo užfiksuota netinkama minėto žemės sklypo priežiūra, skirto baudos dėl netinkamos priežiūros, žolės nenupjovimo ir pan., byloje nėra. Teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovė V. V. patvirtino, jog po minėto žemės sklypo įregistravimo valstybės nuosavybėn jokie kiti veiksmai atlikti nebuvo, duomenų apie kreditorių įsipareigojimus, susijusius su žemės sklypu, nebuvo. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas po mamos J. B. D. mirties taip pat prižiūrėjo ir ieškovo mamai nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po savo mamos J. B. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas turto paveldėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, konstatuotina, kad jis tapo paveldėtoju, palikėjo turto savininku nuo palikimo atsiradimo momento.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio turtines teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, šių teisių apimties. Įpėdinis, priėmęs palikimą, turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo – formalizuoti savo teises, kad galėtų jomis disponuoti. Nuosavybės teisė įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009). Taigi, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ Turto bankas 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto 8-ąjį notaro biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo ir liudijimo išdavimo, kuriame nurodė, kad VĮ Turto banko duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusios J. B. D. palikimo priėmimo faktų, todėl VĮ Turto bankas teikia prašymą dėl turto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei. Klaipėdos m. 8-ojo notaro biuro notarė B. V. (duomenys neskelbtini) išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, pagal kurį valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkas yra palikėjas J. B. D., mirusi (duomenys neskelbtini), o paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro: 5/8 dalys buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pripažintina, jog ieškovas palikimą, atsiradusį po jo mamos J. B. D. mirties, priėmė pradėjęs jį valdyti ir tokiu būdu tapo įpėdiniu, įvertinus teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad valstybė J. B. D. palikimo paveldėti negali. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisinių veiksmų nustatyti palikimo priėmimo juridiniam faktui ėmėsi vėliau nei valstybės įgaliota institucija ėmėsi veiksmų priimti palikimą valstybės vardu, dėl ko buvo išduotas ieškovo šioje byloje ginčijamas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Jo išdavimo metu tiek atsakovės, tiek notaro veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, tačiau, nustačius juridinį faktą, kad J. B. D. palikimą po jos mirties iš karto priėmė ieškovas, yra pagrindas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti.
Atsakovė taip pat prašo atmesti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir tuo pagrindu, kad ieškovas yra praleidęs nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisėtumui ginčyti, ieškovui siųstas pranešimas apie pradėtas palikimo priėmimo procedūras, turto apžiūros metu, paliktas pranešimas. Faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu, be kita ko, buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre – palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju taikytina CK 1.75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma.
CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su formaliu galimu sužinojimu apie teisės pažeidimą, bet su realiu ir objektyviu asmens suvokimu, kad jo teisės yra pažeistos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ Turto bankas išsiuntė 2023 m. sausio 24 raštą Nr. (16.6Mr) ieškovui, jame nurodydamas, kad VĮ Turto bankas, gavęs suinteresuotų asmenų pranešimus ir vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu atlieka veiksmus dėl galimo J. B. D., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo valstybės vardu, prašydamas ieškovą iki 2023 m. vasario 25 d. susisiekti su Klaipėdos m. 8-uoju notaro biuru ir VĮ Turto banku bei informuoti apie savo apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Taip pat informavo, kad neatlikus veiksmų, VĮ Turto bankas bus priverstas priimti mirusiosios palikimą valstybės vardu. Raštas siųstas ieškovui, adresu (duomenys neskelbtini), registruotu laišku. Pastebėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui šie dokumentai buvo įteikti. Byloje pateiktas kurjerių siuntos išrašas, iš kurio matyti, kad registruota siunta paimta iš siuntėjo 2023 m. sausio 25 d. ir grąžinta siuntėjui 2023 m. kovo 2 d., gavėjui neįteikta. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2023 m. sausio 24 d. pranešimas ieškovui nebuvo įteiktas ir ieškovas nebuvo informuotas apie šį pranešimą.
VĮ Turto bankas (duomenys neskelbtini) surašė Turto apžiūros aktą, kuriame VĮ Turto banko atstovai (duomenys neskelbtini) nuvyko apžiūrėti 5/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), akte nurodyta, kad į vidų nepatekta, palikti kontaktiniai duomenys, kad gyventojas susisiektų su VĮ Turto banko atstovais. Taigi ieškovas nedalyvavo VĮ Turto banko atstovams apžiūrint palikėjos J. B. D. turtą. Duomenų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo paliktas pranešimas, kad ieškovas šį pranešimą gavo, byloje nėra.
Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad jokių laiškų ir VĮ Turto banko iki 2025 m. negavo, apie tai, kad reikia tvarkytis dėl palikimo sužinojo 2025 m. rugpjūčio mėn., kai atvyko į minėtą butą VĮ Turto banko atstovas. Atvykęs asmuo paaiškino, kad atvyko apžiūrėti patalpų ir ruošia dokumentus buto pardavimui, taip pat ieškovui paaiškino, kad ieškovas gali kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos. Iš byloje pateikto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-07673 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad ieškovas 2025 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus ieškovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog ieškovas 2023 metais nežinojo apie savo teisių pažeidimą ir apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2025 m. vasarą, po ko nedelsdamas kreipėsi dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo ir atitinkamai gavęs teisinę pagalbą kreipėsi į teismą dėl savo teisių ir interesų gynimo. Atsakovė nurodo ir tai, kad faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu, be kita ko, buvo išviešintas viešame nekilnojamojo turto registre, tačiau pastebėtina, kad įprastai žmonės netikrina nekilnojamojo turto registro duomenų iki tokio poreikio atsiradimo, jokių trukdymų naudotis paveldėtu turtu iki 2025 m. vasaros ieškovas nepatyrė. Be to, norint gauti nekilnojamojo turto registro duomenis už tokias paslaugas reikia sumokėti nustatyto dydžio mokestį, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ilgą laiką susidūrė su finansinėmis problemomis ir tam nebūtų turėjęs piniginių lėšų. Taigi ta aplinkybė, kad faktas apie palikimo priėmimą valstybės vardu buvo išviešintas viešame nekilnojamojo turto registre, nereiškia, jog nuo to momento ieškovas turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą 2025 m. gruodžio 29 d., darytina pagrįsta išvada, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs ieškinio senaties termino.
Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo ir jo atstovės, atsakovės atstovų, liudytojų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, jog ieškovo patikslintas ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po mamos J. B. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Klaipėdos m. 8-ojo notaro biuro notarės B. V., pripažintinas negaliojančiu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-07673 Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pakeistu 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu, ieškovui nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmos instancijos teisme, ieškovas taip pat atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. birželio 19 d. pažymą Nr. APD-2026-07129 už atsakovei teiktą teisinę pagalbą byloje priskaičiuota 608,81 Eur suma.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).
Byloje nenustatyta neteisėtų valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotos institucijos netinkamas procesinis elgesys, ieškovas taip pat civilinėje byloje neįrodinėjo neteisėtų atsakovo veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokėta valstybės lėšomis, ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovo S. D. patikslintą ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po mamos J. B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos m. 8-ojo notaro biuro notarės B. V..
Teismo sprendimui įsiteisėjus, sprendimą išsiųsti Nekilnojamojo turto ir Testamentų registrams.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.