Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, sekretoriaujant Mortai Kungienei, dalyvaujant ieškovui E. M., atsakovų L. G. ir N. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. G., atstovei advokatei Renatai Ivanauskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. patikslintą ieškinį atsakovams L. G. ir N. G., atstovaujamam įstatyminės atstovės L. G., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas kliento ir advokato ginčą dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, turi teisę nustatyti konkretų advokato suteiktų paslaugų vertės, laiko sąnaudų ir atlyginimo už paslaugas dydį taip, kad nebūtų paneigta advokato teisė gauti atlygį už suteiktas paslaugas. Bylą nagrinėjantis teismas iš bylos duomenų turi nustatyti: 1) kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas ir už kokias suteiktas teisines paslaugas klientas su advokatu yra atsiskaitęs; 2) už kurias iš jų neatsiskaityta; 3) kiek advokato ir kliento sutartas paslaugų įkainis atitinka realiai advokato atliktus darbus (jų apimtį), nurodytą laiką, skirtą jiems atlikti, kasacinio teismo praktikoje suformuluotus advokato užmokesčio vertinimo kriterijus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalies ir CK 1.5 straipsnio sisteminio ryšio kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016, 22 punktas; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-684/2018, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019, 24 punktas).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Atsakovai nurodo, kad ginčo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir H. G., sąlygos, apibrėžiančios teisinių paslaugų kainą ir atsiskaitymo tvarką nėra išreikštos aiškiai ir suprantamai, t. y. neatitinka skaidrumo reikalavimo, todėl spręstina, ar šios sąlygos gali būti pripažintos nesąžiningomis. CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis nustato, jog aiškumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Galima vartotojo teisių gynybos priemonė tokiu atveju yra vartojimo sutarties pripažinimas negaliojančia, nors verslininkas negautų ir jokio atlygio už suteiktas paslaugas, todėl atsakovai prašo spręsti, kad tarp ieškovo ir H. G. sudarytos sutarties sąlygos yra nesąžiningos.

Advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl verslininko pareigos suteikti informaciją ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, apibūdinančias vartotojo sugebėjimus suprasti tikrąjį sutarties sąlygų turinį, bei atsižvelgiant į vidutiniškai informuoto, protingai apdairaus ir atidaus vartotojo supratimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006). Nagrinėjamu atveju, įvertinus tarp ieškovo ir H. G. susiklosčiusių teisinių santykių esmę bei tarp jų sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų turinį, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir H. G. susiklostė vartojimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai.

Tarp ieškovo ir H. G. sudarytos sutarties 4.1. punkte nustatyta, kad Advokato užmokesčio dydis atskirai aptariamas sutarties šalių prieš kiekvieną Advokato suteikiamą paslaugą ir nurodomas Advokato sąskaitoje-faktūroje po paslaugos suteikimo, atsižvelgiant į aplinkybę, kad viena advokato darbo valanda įvertinama 60 Eur. Advokato darbo valanda apskaičiuojant užmokestį dalijama į dešimt dalių.

Pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t. y. šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Būtina įvertinti tai, kad tarp ieškovo ir H. G. sutartis dėl teisinės pagalbos sudaryta 2021 metais ir buvo šalių vykdoma beveik ketverius metus. Duomenų, kad H. G. nesuprato sutarties sąlygų dėl apmokėjimo ieškovui už paslaugas, kainų ar bet kokių kitų sąlygų, byloje nepateikta, priešingai, ieškovo byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie sutarties galiojimo ir vykdymo metu ieškovo suteiktas teisines paslaugas H. G., rengtus dokumentus, patvirtina, kad H. G. susitardavo su ieškovu dėl konkrečių paslaugų, ieškovui šias paslaugas suteikus ir išrašius sąskaitą-faktūrą H. G. jas apmokėdavo. Duomenų, kad H. G. reiškė kokias nors pretenzijas ieškovui dėl jo netinkamo informavimo teikiant konkrečias teisines paslaugas, tarp jų ir nagrinėjamu atveju ginčijamas teisines paslaugas, byloje nepateikta.

Įvertinus tarp ieškovo ir H. G. sudarytos sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo 4.1. punkte nurodytą apmokėjimo už paslaugas tvarką, sutarties šalių elgesį jos galiojimo ir vykdymo laikotarpiu, tarp sutarties šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo sąlygos yra neaiškios, nesuprantamos ir nesąžiningos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad viena iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalių, t. y. H. G., (duomenys neskelbtini) mirė. CK 6.723 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, klientui mirus, paslaugų sutartis nenutrūksta, išskyrus atvejus, kai paslaugų teikimo sutartis buvo susijusi tik su to kliento asmeniu arba jei paslaugų teikimas po kliento mirties tampa neįmanomas ar beprasmiškas.

Už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Šalių susitarimu dalis kainos gali būti sumokėta sutarties sudarymo metu ar sutartu laiku vėliau, o visiškai atsiskaitoma, kai paslaugų teikėjas įvykdo sutartį (CK 6.720 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl kliento kaltės, klientas privalo sumokėti visą sutartyje nustatytą kainą, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 4 dalis). Jeigu sutarties neįmanoma įvykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, klientas privalo atlyginti paslaugų teikėjui tik faktiškai šio teikėjo turėtas išlaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.720 straipsnio 5 dalis). Pastebėtina, kad iš esmės CK straipsniuose, reglamentuojančiuose pasekmes, kai sutarties neįmanoma vykdyti dėl aplinkybių, už kurias nė viena iš sutarties šalių neatsako, numatytas proporcingo atlyginimo už suteiktą paslaugų dalį principas. Tačiau, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kokia apimtimi yra įvykdyta teisinių paslaugų sutartis.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2025 m. spalio 3 d. išrašė H. G. sąskaitą-faktūrą Serija AdEM Nr. 1317 667 Eur sumai, paslaugos pavadinimas „1. Už teisinę pagalbą klientui H. G. pagal sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 17/2021: 1) Sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių projekto (ne pilnai baigto) parengimo (2025 m. balandžio 1 d. – 11 d.); 2) Prašymo teismui dėl santuokos apskaitos panaikinimo civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (CK 3.51, 3.52 str.) (ne pilnai baigto) (2025 m. gegužės 1 d. – 29 d.); 3) Prašymo akcinei bendrovei „Regitra“ dėl pažymų apie sutuoktinių vardu registruotas transporto priemones parengimą, elektroninį pasirašymą ir pateikimą (2025 m. gegužės 29 d.); 5) Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, įmonių akcijų vertinimo lentelės parengimas, kainų pateikimas klientui ir jų derinimas (2025 m. birželio 10 d. – 18 d.); 6) Prašymo Lietuvos transporto saugos administracijos dėl informacijos apie laivus suteikimą, elektroninį pasirašymą ir pateikimą (2025 m. birželio 16 d.); 7) LR Gyventojų registro, LR Nekilnojamojo turto registro ir LR Juridinių asmenų registro duomenų peržiūrą (2025 m. birželio 3 d., 6 d., 17 d. ir 18 d.). 3. Papildomos išlaidos: 3.1) Už du išrašus iš LR Gyventojų registro; 3.2) Už 16 vnt. nekilnojamųjų daiktų paieškų iš LR Nekilnojamojo turto registro; 3.3) Už 16 vnt. Nekilnojamojo turto registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, gaunat informaciją iš duomenų bazės į duomenų gavėjo kompiuterį; 3.4) Už Juridinio asmens, filialo, atstovybės 16 vnt. dokumentų, saugomų elektroniniame archyve, kopijas; 3.5) Už Juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo finansinės atskaitomybės dokumentų 6 vnt. ataskaitų iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės elektronine forma; 3.6) Už Juridinių asmenų registro 2 vnt. išplėstinių su istorija išrašas elektronine forma; 3.7) Už 5 vnt. paieškų Juridinių asmenų registro duomenų bazėje.“. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta 1194 Eur suma už teisinę pagalbą, 73,03 Eur papildomų išlaidų suma, viso advokato darbo ir papildomų išlaidų 1267,03 Eur, gautas avansas 600 Eur, likusi mokėtina suma 667 Eur.

Ieškovas byloje pateikė pradėtus rengti, tačiau nebaigtus, prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių projektus, kuriuose nurodyta H. G. ir atsakovės L. G. informacija, duomenys apie turimą ir dalintiną turtą, šio turto galimas vertes ir kt. Pastebėtina, kad prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo civilinės metrikacijos skyriuje abiejų sutuoktinių bendru sutarimu prieduose išvardinti dokumentai bei registrų duomenų išrašai, kurių prašyme nurodytos datos atitinka nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktų registrų išrašų datas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2025 m. gegužės 27 d. prašymu dėl santuokos sudarymo įrašo išdavimo kreipėsi į VĮ Registrų centro Rytų Lietuvos klientų aptarnavimo centro Kauno padalinį, prašydamas išduoti H. G. santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą (prašymo reg. Nr. 1031E). Nurodė, kad prašomas išduoti dokumentas yra reikalingas tam, kad būtų galima pradėti rengti dokumentus teismui dėl šalių santuokos nutraukimo.

Ieškovas byloje pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro ir Juridinių asmenų registro duomenų išrašus apie H. G. ir atsakovės L. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir juridinius asmenis bei šių juridinių asmenų finansinės atskaitomybės dokumentus. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija RC Nr. 16813656 3,12 Eur sumai. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija RC Nr. 16813657 100,31 Eur sumai. VĮ „Registrų centras“ 2025 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija RC Nr. 16813658 18,90 Eur sumai.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, Juridinių asmenų registro išrašuose bei duomenyse, AB „Regitra“ išrašuose nurodytos tokių išrašų gavimo datos. Nors atsakovai teigia, kad registrų išrašai išsaugoti tokiu formatu, kad jų gavimo datos galėjo būti pakoreguotos, tokios aplinkybės byloje nenustatytos ir tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai byloje nepateikti (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje pateiktas ieškovo 2025 m. rugsėjo 10 d. atsakovei L. G. siųstas elektroninis laiškas, kuriame išvardinti visi priedai, ir iš šio laiško matyti, kad siunčiami priedai būtent docx formatu.

Atsakovai nurodo, kad ieškovui nebuvo būtina rinkti informaciją iš registrų, pavyzdžiui, apie H. G. juridinius asmenis duomenis buvo galima gauti kreipiantis tiesiogiai į šiuos juridinius asmenis, todėl ieškovo nurodytos išlaidos negali būti laikomomis būtinomis ir pagrįstomis. Iš byloje pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu tarp ieškovo ir H. G. matyti, kad pats H. G. 2025 m. gegužės 7 d., 2025 m. gegužės 9 d. elektroniniais laiškais ieškovui nurodė, kad ieškovas surinktų duomenis iš registrų. Be to, pažymėtina, kad, teikiant dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu ar dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, būtina pateikti teismui aktualią registrų informaciją apie visą sutuoktinių vardu turimą turtą, taigi ieškovas turėjo pareigą rengiant dokumentus dėl santuokos nutraukimo H. G. surinkti visus aktualius registrų duomenis apie sutuoktinių vardu registruotą turtą.

Ieškovo byloje pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu tarp ieškovo ir H. G. patvirtina, kad nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. birželio 18 d. ieškovas derino santuokos nutraukimo metu dalintino H. G. ir atsakovės L. G. turto vertes, jų padalijimo būdus, su H. G. ir su L. G.. L. G. 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu atsiųstame laiške ieškovui nurodė, kad H. G. atsiuntė jai ieškovo laišką dėl nekilnojamojo turto verčių užpildymo, patikslino, kad nėra įtrauktas turtas – butas I. 165000, firma „H.“ 200000, transporto priemonės apie 30000, nurodė toliau dėl visų skyrybų su sutuoktiniu klausimų skambinti arba rašyti jos advokatei L. D..

Bylos duomenimis nustatyta, kad H. G. 2025 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu ieškovui parašė, kad atsiųs užsienio turto duomenis. L. G. 2025 m. birželio 10 d. elektroniniu paštu atsiųstame laiške ieškovui nurodyta, kad H. G. atsiuntė jai ieškovo laišką dėl nekilnojamojo turto verčių užpildymo, patikslino, kad nėra įtrauktas turtas – butas I.. Ieškovo kontora 2025 m. birželio 16 d. elektroniniu paštu išsiuntė užklausą A. S. dėl dokumentų vertimo iš ispanų kalbos (vertimui pridedami 3 lapai). Ieškovas (Advokato E. M. kontora) 2025 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1071 sumokėjo 49 Eur A. S. personalinei įmonei, mokėjimo paskirtis „pagal sąskaitą-faktūrą ASA Nr. 0004858 (2025 m. birželio 19 d.)“. Ieškovas 2025 m. birželio 19 d. išrašė H. G. Kompensavimo sąskaitą Serija AEM-k Nr. 116 49 Eur sumai, paslaugos pavadinimas „Kompensuojama 2025 m. birželio 19 d. elektronine bankininkyste iš advokato a/s sumokėti 49,00 Eur už vertimą A. S. IĮ pagal sąskaitą faktūrą ASA Nr. 0004858 (2025 m. birželio 19 d.)“, Sutartis Nr. 17/2021. Byloje pateiktas I. nekilnojamojo turto registro išrašas apie H. G. ir atsakovės L. G. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą I., išverstas 2025 m. birželio 19 d. IĮ A. S..

Atsakovai nurodo, kad ieškovas sąskaitą-faktūrą H. G. išrašė tik 2025 m. spalio 3 d., kai H. G. jau buvo miręs. Pažymėtina, kad pagal tarp ieškovo ir H. G. sudarytos sutarties 4.1. punktą Advokato užmokesčio dydis nurodomas Advokato sąskaitoje-faktūroje po paslaugos suteikimo, taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nespėjo suteikti visų su H. G. sutartų paslaugų jam ir parengti visų procesinių dokumentų iki H. G. mirties, ieškovas neturėjo galimybės anksčiau išrašyti sąskaitą-faktūrą. Sąskaita-faktūra buvo išrašyta H. G. vardu, tačiau pateikta apmokėjimui jo įpėdiniams, t. y. atsakovams.

Atsakovai nurodė ir tai, kad ieškovas į bylą pateikė H. G. išrašytą sąskaitą-faktūrą Serija AdEM Nr.1302 (Mokėjimo pavedimas už atskirojo skundo Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui parengimą, elektroninį pasirašymą ir pateikimą teismui (2025 m. gegužės 7 d.), suma – 210,00 Eur. Šios paslaugos užsakymo bei suteikimo – paslaugos apimties bei kainos derinimo su H. G., paslaugos suteikimo įrodymų nėra, atskirasis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui nepateiktas. H. G. už paslaugą ieškovui sumokėjo 2025 m. gegužės 9 d., todėl teismui priėmus spendimą ieškinį tenkinti, priteistina suma mažintina 210,00 Eur – nesuteiktos, bet apmokėtos paslaugos kaina. Be to, Luminor banke esančios H. G. sąskaitos išraše yra fiksuotas pastarojo atliktas mokėjimas ieškovui už advokato paslaugas 2025 m. gegužės 5 d., suma – 528,00 Eur. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių H. G. ieškovui pateiktus kitų teisinių paslaugų užsakymus bei kainos derinimus, todėl tikėtina, kad tai buvo avansinis mokėjimas.

Ieškovas byloje pateikė ieškovo H. G. suteiktų teisinių paslaugų suvestinę, ieškovo H. G. išrašytas sąskaitas-faktūras (2025 m. vasario 2 d. Serija AdEM Nr. 1279 324 Eur sumai, 2025 m. balandžio 23 d. Serija AEM-k Nr. 108 30 Eur sumai, 2025 m. gegužės 2 d. Serija AdEM Nr. 1301 498 Eur sumai, 2025 m. gegužės 7 d. Serija AdEM Nr. 1302 210 Eur sumai), H. G. mokėjimo nurodymus ieškovui (2025 m. vasario 3 d. 324 Eur sumai, 2025 m. gegužės 5 d. 528 Eur sumai, 2025 m. gegužės 9 d. 210 Eur sumai), ieškovo parengtus dokumentus H. G., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-661-662/2025, kurioje buvo išnagrinėtas pareiškėjo H. G. atskirasis skundas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-11989-561/2025, kuria buvo išspręstas pareiškėjo H. G. skundo priėmimo klausimas, patvirtinančius, jog ieškovo H. G. parengti dokumentai buvo pateikti teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovų argumentai apie tai, kad H. G. jau buvo apmokėjęs už visas suteiktas paslaugas, tarp jų ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas, nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą iš atsakovų nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pripažįsta, jog ieškovas įrodė, jog H. G. prašymu ir susitarimo tarp H. G. ir ieškovo pagrindu ieškovas teikė teisines paslaugas H. G. dėl santuokos nutraukimo klausimų, ieškovo 2025 m. spalio 3 d. sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos pagrįstos ir atitinka byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo suteiktos paslaugos bei užmokestis už jas atitinka protingumo, proporcingumo kriterijus, taigi, įvertinus tai, kad H. G. sumokėjo ieškovui 600 Eur avansą, laikytina, kad H. G. likusi nesumokėta ieškovui suma už suteiktas paslaugas sudaro 716 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad viena iš sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo šalių, t. y. H. G., (duomenys neskelbtini) mirė.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo – visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui, įpėdinis turi teisę pasirinkti, ar priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turtą apyrašą. Tokiu atveju sudaromas turto apyrašas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma šio kodekso 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 5.52 straipsnio 2 dalis). CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Pagal Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro G. B. (duomenys neskelbtini) liudijimą, H. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė L. G. ir jo sūnus N. G.. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai palikimą, atsiradusį po H. G. mirties, priėmė pagal 2025 m. rugpjūčio 8 d. antstolės B.Č. sudarytą turto apyrašą Nr. 0129/25/00906 S-19.

Įvertinus ieškovo reiškiamą reikalavimą nagrinėjamoje byloje bei tai, kad palikimą, atsiradusį po H. G. mirties, priėmė atsakovai, darytina išvada, jog ieškovas turi teisę reikšti turtinį reikalavimą H. G. įpėdiniams, t. y. atsakovams.

Atsakovai nurodo ir tai, kad atsakovai H. G. palikimą priėmė pagal turto apyrašą, o ieškinyje nurodoma palikėjo skola ieškovui (kreditorinis reikalavimas) į turto apyrašą neįtraukta. H. G. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo savo ieškinyje, ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. spalio 6 d., taigi pasibaigus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, todėl ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teigia, kad įstatyme nustatyto termino nėra praleidęs.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad H. G. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovas 2025 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu paštu siųstame laiške atsakovei L. G. nurodė, kad siunčia visus gautus išrašus iš registrų, kai kurias turėtas sąnaudas. Vėliau ieškovas 2025 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu siųstame laiške atsakovei L. G. nurodė, kad siunčia sąskaitą-faktūrą AdEM1317 už paslaugas ir kompensavimo sąskaitas už ieškovo apmokėtas vertimo išlaidas. Ieškovas 2025 m. spalio 3 d. elektroniniu paštu siųstame laiške atsakovei L. G. nurodė, kad siunčia turėtas išlaidas patvirtinančius mokėjimus ir sąskaitas. Taigi ieškovas, kaip H. G. kreditorius, įpėdinę atsakovę L. G., kuri taip per yra ir atsakovo N. G. įstatyminė atstovė, informavo apie savo turimus finansinius reikalavimus dar 2025 m. rugsėjo 10 d. Ieškovas pirmą kartą kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2025 m. spalio 6 d. ir Alytaus apylinkės teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-11155-1232/2025 pareiškimą atsisakė priimti dėl procesinio dokumento trūkumų. Vėliau 2025 m. spalio 10 d. ieškovas kreipėsi su nauju pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2- 26129-991/2025, 2025 m. spalio 14 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš atsakovų, dėl kurio atsakovai pareiškė prieštaravimus. Po atsakovų prieštaravimų, ieškovas pareiškė ieškinį.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovas nepraleido CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino, todėl šiuo pagrindu atmesti ieškinį teismas neturi pagrindo.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 716 Eur skolą pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovų priteistina po 358 Eur skolos ieškovui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš kiekvieno iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už iš kiekvieno iš jų priteistą 358 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, pripažįsta, kad ieškovo ieškinys atsakovams pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovų priteistina po 358 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 358 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis, t. y. iš atsakovės L. G. ir N. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės L. G., priteistina po 11,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms ieškovui atlyginti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. M. patikslintą ieškinį tenkinti. Priteisti iš atsakovės L. G. 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 358 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui E. M.. Priteisti iš atsakovo N. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės, L. G. 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 358 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui E. M.. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.