Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui po 423 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas, nustatydamas priteistino laikino išlaikymo dydį, rėmėsi orientaciniu MMA kriterijumi ir padarė išvadą, kad ieškovas prašomas priteisti 423 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui turėtų būti mažinamas iki 350 Eur. Teismas nutartyje nurodė, kad šioje proceso stadijoje neturi tikslių, visapusiškų duomenų, kokia yra reali ieškovės ir apelianto turtinė padėtis, apelianto pozicija dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio ir konkretūs nepilnamečių vaikų būtini poreikiai. Būtent dėl šios priežasties skundžiamos nutarties dalis dėl laikino išlaikymo dydžio negali būti palikta nepakeista. Jei teismas konstatuoja, kad duomenys nėra tikslūs ir visapusiški, laikinas išlaikymas negali būti nustatomas taip, jog apeliantui jau pradinėje proceso stadijoje būtų perkelta pareiga mokėti sumą, neatitinkančią jo faktinių pajamų ir neįvertinančią jo jau dabar vaikams suteikiamos realios turtinės naudos – gyvenamojo būsto.

Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, kurioje yra 0,6320 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais. Ši aplinkybė mažina ieškovės ir nepilnamečių vaikų būsto išlaidų poreikį. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais negyvena nuomojamame būste, byloje nėra duomenų, kad ji atsakovui mokėtų nuomos mokestį už naudojimąsi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, taip pat nėra duomenų, jog nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos poreikis šiuo metu būtų neužtikrintas.

Skundžiama nutartimi nustatytas laikinas išlaikymas neatitinka apelianto realių pajamų ir jo faktinių galimybių. (duomenys neskelbtini) 2026 m. birželio 30 d. pažyma apie apdraustojo asmens pajamas iš darbo užmokesčio patvirtina, kad apelianto gaunamos pajamos nėra didelės, vidutiniškai 1 106,44 Eur per mėnesį. Apeliantui sumokėjus 700 Eur laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumą, liktų apie 406,44 Eur per mėnesį visiems jo paties būtiniems poreikiams, pragyvenimui, vykimui į darbą, ryšiui su vaikais palaikyti ir kitoms einamosioms išlaidoms. Tai pažeidžia protingumo, proporcingumo ir teisingos tėvų pareigų pusiausvyros ribas.

Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 350 Eur kiekvienam vaikui, kadangi vaikai yra paaugliai, išlaidos jų minimaliems poreikiams tenkinti yra nemažos. Apeliantas nesirūpina šeima ir neteikia materialinio išlaikymo jau aštuonerius metus. Mažesnius vaikus ieškovei padeda išlaikyti vyresnieji jau pilnamečiai vaikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikino išlaikymo priteisimo ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas 350 Eur dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

Apeliantas ATS1 su atskiruoju skundu pateikė į bylą (duomenys neskelbtini) pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras mokestinės vertės paieškos pagal nekilnojamojo turto objekto unikalų numerį rezultatus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad apelianto teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto ATS1 pateikti įrodymai priimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ATS1 ir G. K. (po santuokos sudarymo J.) susituokė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). ATS1 ir IES1 turi nepilnamečius vaikus A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teisme 2026 m. gegužės 18 d. gautas ieškovės IES1 ieškinys atsakovui ATS1, kuriuo prašoma: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo ATS1 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę J., atsakovui – J.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja nevaržomai apie norimo susitikimo datą ir laiką pranešęs ieškovei ne vėliau kaip prieš tris dienas; 5) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 423 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę; 6) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2026 m. gegužės 11 d., iš viso 25 722,70 Eur, po 12 861,35 Eur kiekvienam vaikui; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą U. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), kuri iki (duomenys neskelbtini) buvo nepilnametė, nuo 2023 m. gegužės 11 d. iki 2025 m. gegužės 11 d., iš viso 7 957,14 Eur; 8) po santuokos nutraukimo nustatyti uzufruktą ir palikti gyventi ieškovę ir nepilnamečius vaikus atsakovui priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 9) po santuokos nutraukimo atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; 10) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui po 423 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ATS1 laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Eur nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2026 m. gegužės 18 d.) iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, priteisto laikino išlaikymo suma indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas paskyrė ieškovę vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas kitos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalies netenkino.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas ATS1 pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas po 350 Eur kiekvienam vaikui neatitinka apelianto realių pajamų ir jo faktinių galimybių bei pažeidžia protingumo, proporcingumo ir teisingos tėvų pareigų pusiausvyros ribas. Be to, teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, kurioje yra 0,6320 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais. Ši aplinkybė mažina ieškovės ir nepilnamečių vaikų būsto išlaidų poreikį.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.65 straipsnio, kuriame įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tikslas – apsaugoti jų interesus, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas).

Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

CK 3.194 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliantas visiškai neprisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo, kadangi apelianto pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, tačiau nagrinėjamu atveju tarp skyrium gyvenančių tėvų (proceso šalių) yra kilęs ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą laikiną išlaikymą priteisti. Tokiu laikinu teisinių santykių sureguliavimu efektyviai užtikrinama nepilnamečių vaikų teisių gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą.

Teismas pažymi, kad teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiams ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-53-275/2020, 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1229-643/2021, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2895-643/2021), todėl nevertintini apelianto argumentai apie jo gaunamas pajamas. Nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl pirmosios instancijos jų nenustatinėjo ir nevertino pagrįstai ir teisėtai. Apelianto argumentai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo jo turtinei padėčiai, bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš apelianto išlaikymą nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaikų tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai ir pan.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu atskaičius mokesčius buvo 847 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1 153 Eur (atskaičius mokesčius apie 847 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatytas minimalus darbo užmokestis, kurio dydis siekė 1 153 Eur (bruto), o tai yra 847 Eur „į rankas“. Atskaičiavus valstybės skiriamus vaiko pinigus nuo 2026 m. sausio 1 d. – 129,50 Eur, apeliantui tenkanti vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti išlaidų suma sudarytų 358,75 Eur ((847 Eur – 129,50 Eur) / 2). Pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečių vaikų laikinajam išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su teismo priteista laikino išlaikymo suma, turi pareigą pateikti įrodymus, kad 350 Eur suma vienam vaikui yra per didelė, kad vaiko poreikiams užtikrinti pakanka mažesnės sumos, tačiau apeliantas tokių įrodymų nepateikė. Apeliantas į bylą taip pat nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo metu prisideda prie šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nors apelianto pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, tačiau tai nepatvirtina, jog jis nepertraukiamai skiria konkrečias pinigines lėšas kasdienių vaikų poreikių tenkinimui. Apeliantas materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, būtent ji rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų priežiūra ir jų poreikių tenkinimu, todėl bet kokiu atveju būtent jai tenka našta dėl vaikų poreikių tenkinimo. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarusios dėl apelianto periodinių išmokų dydžio, prisidedant prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apelianto po 350 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams laikinai sureguliavo teisinius santykius ir efektyviai užtikrino šalių nepilnamečių vaikų teisę gauti nepertraukiamą ir stabilų savo bent jau minimalių poreikių tenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad priteista laikino išlaikymo suma yra būtina tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaikų interesai.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl apeliantas, net ir teigdamas, kad šiuo metu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti priteistą laikiną išlaikymą, būdamas sveikas, kadangi netekto darbingumo lygis apeliantui nėra nustatytas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2026 m. spalio 22 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

Kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs baigiamojo akto byloje, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, spręsti ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nėra teisinio pagrindo. Tokios išlaidos, šalims pateikus prašymus ir juos pagrindžiančius duomenis, pirmosios instancijos teismo bus paskirstytos išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 ir priėmus procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.