- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eTA-174-662/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00713-2025-4
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rytis Krasauskas, Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Jolantos Malijauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, (toliau – ir atsakovas) 12 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde, kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdyje paaiškino, kad:
Prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas), norminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. bausmę atliko kameroje Nr. 27, kuri yra 6 m ilgio ir 4 m pločio, t. y. 22 kv. m ploto, atskaičiavus sanitarinio mazgo užimtą plotą (2 kv. m), todėl nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Po rekonstrukcijos kamerų tipo patalpų Nr. 24–28 plotai buvo sumažinti dėl įrengtų dviejų Resocializacijos skyriaus kabinetų, teniso kambario ir užimtumo kambario. Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-2114-428/2025 (toliau – ir Administracinė byla Nr. 2114) konstatuota, jog kameroje Nr. 27 buvo pažeista vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma ir, kad tas pats kameros plotas yra lig šiol. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir CPT) 2012 m. ataskaitoje pateikta rekomendacija pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuose bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto normą padidinti iki 4 kv. m vienam nuteistajam (neįskaitant kameroje esančio sanitarinio mazgo ploto). Turėtų būti taikoma Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nustatyta 4 kv. m gyvenamojo ploto norma, atskaičius visus kameroje esančius baldus.
Kameroje Nr. 27 buvo nepakankamas apšvietimas, virš langų vizualiai matėsi pelėsis, kameroje Nr. 9, kurioje jis buvo kalinamas nuo 2024 m. gruodžio 19 d. iki skundo padavimo dienos (3,5 mėn.), buvo nepakankamas apšvietimas ir nepakankama ventiliacija (per mažas oro judėjimo greitis). Minėtus pažeidimus nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) pagal pareiškėjo skundą atlikęs operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Dėl gyvenamojo ploto trūkumo pareiškėjas patyrė fizinius nepatogumus, neigiamas emocijas, depresiją, įtampą, psichologines sveikatos problemas, reguliariai lankėsi pas (duomenys neskelbtini), jam skirti vaistai. Dėl blogos ventiliacijos nuolat trūko oro. Dėl netinkamo apšvietimo negalėjo nei skaityti, nei rašyti, pablogėjo regėjimas, jau kuris laikas rašo ir skaito su akiniais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas, LKT) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į Alytaus kalėjimo 20 būrį. Atsiliepime į skundą nurodyti laikotarpiai ir kameros, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, jų plotai, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas. Kameros Nr. 27 plotas yra 29,49 kv. m (be sanitarinio mazgo), įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto. Administracinėje byloje Nr. 2114 atsakovas dėl rašymo apsirikimo kameros Nr. 27 plotą nurodė ne 29,49 kv. m, o 27,49 kv. m. Administracinėje byloje Nr. 2114 yra priimtas atsakovo apeliacinis skundas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl jam kameroje Nr. 27 tekusio nepakankamo, t. y. 3,18 kv. m ploto.
Kameros vėdinamos atidarius langus, apsauginės grotos leidžia langus atidaryti 15 cm į vidinę pusę. Patalpas valo patys jose apgyvendinti asmenys. NVSC patikrinimo aktuose nustatyti trūkumai buvo nedelsiant pašalinti, t. y. kamerose Nr. 9 ir Nr. 27 sumontuoti papildomi LED šviestuvai, o vizualiai matomas pelėsis panaikintas tam skirtomis cheminėmis priemonėmis. Oro judėjimo greitis negali būti laikomas teisės normų pažeidimu, nes toks parametras gali būti vertinamas tik naujai projektuojamuose, naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose statiniuose, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Alytaus kalėjime veikia gedimų registravimo sistema, kuria gali naudotis darbuotojai, tačiau joje nėra užfiksuota duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis raštu ar žodžiu dėl kamerose Nr. 27 ar Nr. 9 esančio blogo apšvietimo, pelėsio ar ventiliacijos.
Pareiškėjas nesikreipė savo iniciatyva į psichologus Alytaus kalėjime. Jo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl negali būti vertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis, atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl 12 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl vienam asmeniui tekusios gyvenamojo ploto normos, teismas vadovavosi Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktu, analizavo atsakovo atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius 29,49 kv. m kameros Nr. 27 plotą, o pareiškėjo argumentus šiuo aspektu pripažino nenuosekliais ir nepatikimais, nes pareiškėjas skunde nurodė, jog kameros Nr. 27 plotas yra 24 kv. m (6 m x 4 m), teismo posėdyje teigė, kad 27,56 kv. m (5,30 m x 5,20 m) ir prašė taikyti Administracinėje byloje Nr. 2114 nustatytą plotą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad kameros Nr. 27 plotą patvirtina ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pastato antro aukšto planas (toliau – ir Planas), patvirtintas 2012 m. matininkų parašais ir įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog atsakovas pateikė Planą, kuris yra 1985 m. (40 m. senumo). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybės, kada konkrečiai buvo atlikta pastato rekonstrukcija, kuri lėmė kameros Nr. 27 ploto sumažinimą. Plane sienų plotis bei ilgis pažymėti atitinkamai 5,73 kv. m ir 5,58 kv. m, todėl teismas vertino, jog pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes (plotis – 5,30 m, ilgis – 5,20 m) turėjo būti mažinamas kameros ilgis, didinant koridoriaus plotą, tačiau pareiškėjas nenurodė aplinkybės, kad rekonstrukcijos metu buvo didinamas koridoriaus plotas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas suabejojo dėl galimybės rekonstruoti pastato antrą aukštą pareiškėjo nurodytu būdu, atsižvelgęs į pastato antrame aukšte suprojektuotus langus bei sanitarinius mazgus, ir atmetė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jo paties apskaičiuotu kameros Nr. 27 plotu.
Teismas nenustatė pagrindo atsižvelgti į neįsiteisėjusį Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-12413-423/2025 (neteisingai nurodytas bylos numeris laikytinas rašymo apsirikimu ir taisytinas į Nr. eI1-2114-428/2025), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi ir įvertinęs atsakovo atstovo argumentus apie klaidingai dėl rašymo apsirikimo Administracinėje byloje Nr. 2114 nurodytą kameros Nr. 27 plotą. Teismas priėjo prie išvados, jog nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 27 plotas yra 29,49 kv. m, todėl, apgyvendinus 8 asmenis, vienam asmeniui teko 3,686 kv. m (29,49 / 8) ploto ir tokiu būdu nebuvo pažeista vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m).
Dėl pareiškėjo reikalavimo taikyti 4 kv. m gyvenamojo ploto normą, teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad nurodyti dokumentai (CPT) iš esmės yra rekomendacinio pobūdžio, nėra teisiškai privalomi, todėl nacionaliniai teismai remiasi 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui standartu. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nacionalinės teisės aktuose nėra nuostatos, o EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra aiškinama, kad apskaičiuojant vienam asmeniui kameroje tenkantį gyvenamąjį plotą, turi būti atimamas baldais ir kitu inventoriumi užimtas plotas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus ir šiuo aspektu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas ir kamerose Nr. 9 bei Nr. 44, kuriose nebuvo pažeista pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma ir pareiškėjas nekėlė ginčo dėl kamerose Nr. 9 ir Nr. 44 jam tekusio gyvenamojo ploto normos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui prašymus (reg. Nr. DOK-31219) įpareigoti nepriklausomą kompetentingą instituciją Alytaus kalėjimo kamerose Nr. 26 ir Nr. 27 atlikti plotų matavimus, leidžiant matavimuose dalyvauti pareiškėjui, naudojant vaizdo-garso registratorius, ir filmuotą medžiagą pristatyti į Regionų administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI1-12413-423/2025 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eTA-235-602/2025. Teismas vadovavosi ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi, rėmėsi byloje esančiais duomenimis, kurie neabejotinai patvirtina, kad kameros Nr. 27 plotas yra 29,49 kv. m, ir akcentavo, kad aplinkybė, jog pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista (teko 3,686 kv. m) yra pakankamai patikimai nustatyta, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą (reg. Nr. DOK-31219).
Žemesnės instancijos teismas
Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl gyvenamųjų patalpų neatitikties higienos normų reikalavimams, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimais ir iš atsakovo atstovo pateiktų NVSC patikrinimų aktų nustatė, kad: 1) 2024 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 27 nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas HN 134:2015 reikalavimams, užfiksuotas virš langų vizualiai matomas pelėsis; 2024 m. rugsėjo 5 d. vykdant grįžtamąją kontrolę kameroje Nr. 27 higienos normos pažeidimai nenustatyti 2) 2025 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 9 nustatytas dirbtinės apšvietos ir oro judėjimo greičio neatitikimas HN 134:2015 reikalavimams. 2025 m. vasario 26 d., vykdant grįžtamąją kontrolę, kameroje Nr. 9 dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus, tačiau pakartotinai nustatytas oro judėjimo greičio neatitikimas. Teismas nurodė, jog 2025 m. balandžio 23 d. pareiškėjui buvo perduotas elektrinis oro ventiliatorius.
Teismas priėjo prie išvados, kad gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos yra tikrinamos kompetentingų institucijų, nustačius pažeidimus, jie nedelsiant šalinami. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Alytaus kalėjimo administraciją, o ši į jo skundus nebūtų reagavusi. Toks pareiškėjo kreipimasis leistų atsakovui gedimus šalinti (pakeisti ar naujai sumontuoti šviestuvus, pastatyti ventiliatorių, pašalinti vizualiai matomą pelėsį) nedelsiant, kur kas operatyviau ir dėl to pareiškėjo patiriami nepatogumai tęstųsi trumpiau bei mažintų neturtinės žalos pasireiškimą. Atsakovui iš esmės neginčijant, teismas pripažino, kad pareiškėjui atliekant bausmę kameroje Nr. 27 buvo pažeisti HN 134:2015 14 punkto (dirbtinė apšvieta) ir 39 punkto (vizualiai matomas pelėsis) reikalavimai, o taip pat atliekant bausmę kameroje Nr. 9 buvo pažeisti HN 134:2015 14 punkto (dirbtinė apšvieta) ir 16 punkto (oro judėjimo greitis) reikalavimai.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nustatė, kad pareiškėjas jai pagrįsti pateikė 2025 m. liepos 16 d. gydytojo (duomenys neskelbtini) atsakymą į siuntimą, kurio 3.1 punkte nurodoma, jog pareiškėjas turėjęs akinius, nori naujų, tačiau pareiškėjas į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių reguliarų lankymąsi pas (duomenys neskelbtini), jam skiriamus vaistus, taip pat kitus neturtinės žalos pasireiškimą patvirtinančius faktus. Iš atsakovo į bylą pateiktos Resocializacijos skyriaus pažymos teismas nustatė, kad pareiškėjas lankosi pas psichologus pagal individualų resocializacijos planą kriminogeninėje srityje „Mąstymas ir elgesys“, kad pradėta vykdyti elgesio korekcijos programa „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, tačiau pareiškėjas nėra kreipęsis savo iniciatyva dėl psichologinės pagalbos į psichologus. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo sveikata ar emocinė būklė būtų itin pablogėjusi dėl nustatytų HN 134:2015 pažeidimų (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismas pažymėjo, kad regos sutrikimai, pareiškėjo teigimu, prasidėjo prieš metus, t. y. prieš ginčui aktualaus laikotarpio pradžią. Įvertinęs pareiškėjo amžių (duomenys neskelbtini) ir tai, kad pareiškėjas akinius turėjo ir anksčiau, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad regėjimo pablogėjimą galėjo lemti išimtinai tik kamerose nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas HN 134:2015 reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nenustatęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pažeisti HN 134:2015 14 p., 16 p. ir 39 p. reikalavimai) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, kad sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas nusprendė, jog byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame ir papildomame apeliaciniame skunde (toliau – ir apeliacinis skundas) prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-2114-428/2025 įrodyta aplinkybė dėl gyvenamojo ploto trūkumo kameroje Nr. 27 laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. birželio 16 d. ir priteista pareiškėjui atlyginti 700 Eur neturtinę žalą pinigais. Aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, įrodinėti nereikia, (Administracinė byla Nr. 2114, ABTĮ 57 str. 1 d., 2 d.). Pareiškėjo kalinimo sąlygos nepasikeitė, todėl pareiškėjo patiriami fiziniai nepatogumai, negalint net vaikščioti kameroje Nr. 27, ir iš to sekantys neigiami išgyvenimai, tęsiasi. Šioje tęstinėje byloje teismas neteisėtai vertino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista, tačiau atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Kameros Nr. 27 plotas atitinka jau nustatytą Administracinėje byloje Nr. 2114, tačiau atsakovas pateikė teismui 1985 m. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti teisinės atsakomybės. Teismas nesivadovavo CPT rekomendacijomis, netaikė 4 kv. m gyvenamosios patalpos ploto normos, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, 109–110 straipsnius, bylą nagrinėjusi teisėja veikė nusikalstamai, pažeisdama pareiškėjo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, veikė šališkai, pažeidė ABTĮ 1 straipsnį, 4 straipsnį, 5 straipsnį, 6 straipsnį, 7 straipsnį, 15 straipsnį, 56 straipsnį, 57 straipsnį, 60 straipsnį, 61 straipsnį, 63 straipsnį.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gyvenamosios patalpos neatitiko HN 134:2015 14, 16 ir 39 punktų reikalavimų. Kameroje Nr. 9 nuolat fiksuotas per mažas oro judėjimo greitis, tad pareiškėjui trūko oro, jis negalėjo nei skaityti, nei rašyti, pablogėjo regėjimas, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Kalėdamas kamerose Nr. 27, Nr. 9 dėl gyvenamojo ploto trūkumo pareiškėjas be abejonės patyrė fizinius nepatogumus, kas lėmė neigiamas emocijas, depresiją. Gyvenimas perpildytoje kameroje neišvengiamai sukelia įtampą tarp nuteistųjų, konfliktus, psichologinės sveikatos problemas. Pareiškėjas ne kartą raštu ir žodžiu kreipėsi į administraciją, prašydamas jam suteikti galimybę patekti pas psichologą, tačiau pas jį nebuvo nukreiptas. Pareiškėjas turi pagrindą manyti, kad jo rašytiniai prašymai nebuvo registruojami ir, tikėtina, buvo sunaikinti. Pareiškėjas reguliariai lankosi pas (duomenys neskelbtini), jam skiriami tam tikri vaistai (duomenys neskelbtini), todėl skundžiamu teismo sprendimu negalėjo būti tik pripažinta pažeista pareiškėjo teisė, juolab, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-2114-428/2025 pareiškėjui priteista neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas LKT atsiliepime į apeliacinį skundą ir atsiliepime į papildomą apeliacinį skundą (toliau – ir atsiliepimas į apeliacinį skundą) prašo palikti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad šioje administracinėje byloje pateikti rašytiniai duomenys sudarė pakankamą pagrindą teismui konstatuoti, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, ir kuri atlyginama pinigais. Apeliaciniame skunde minimi paaiškinimai yra tik bendro bei deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė papildomus paaiškinimus:
2025 m. lapkričio 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nuo 2024 m. gruodžio mėn. atlieka bausmę Alytaus kalėjimo kamerose Nr. 27, Nr. 9, kuriose nepakankama gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, pažeidžiant saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymo reikalavimą, neužtikrinant 4 kv. m gyvenamojo ploto normos. Kamerose Nr. 27, Nr. 9 pastatyti dviaukščiai gultai, pažeidžiant Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245.
2025 m. gruodžio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose cituoja 2025 m. balandžio 1 d.–2025 m. balandžio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgoje nurodytą 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-30-624/2025.
2026 m. sausio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, vadovaujasi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantės paskelbta informacija.
2026 m. sausio 8 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimą.
2026 m. sausio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose aptaria Alytaus kalėjimo viršininko sprendimus dėl jo perkėlimo ir nurodo, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas laikomas kamerų tipo patalpose, uždaro tipo bausmės atlikimo vietos paprastojoje grupėje, kurioje priklauso 4,1 kv. m gyvenamojo ploto vienam asmeniui.
Atsiliepimas
2026 m. rugsėjo 14 d. atsiliepime į atsakovo atstovo atsiliepimą prašo išreikalauti atsiliepimą atitinkantį procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, naudojant Zoom platformą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4, 5 straipsniais, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir iš esmės pakartoja kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai pridėdamas kameros nuotraukas bei 2023 m. spalio 18 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą E025.
2026 m. spalio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą, motyvuodamas oficialia konstitucine doktrina neturtinės žalos atlyginimo aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2026 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-541-821/2026; ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Bylos proceso šalių pozicija ir visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
V.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui PRS1 neturtinę žalą, kilusią pareiškėjui Alytaus kalėjime atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2025 m. gegužės 2 d., teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis bausmės atlikimo sąlygomis.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę higienos normas atitinkančiose gyvenamosiose patalpose buvo pažeista kameroje Nr. 27 neužtikrinus tinkamos dirbtinės apšvietos bei esant vizualiai matomam pelėsiui, o kameroje Nr. 9 neužtikrinus tinkamos dirbtinės apšvietos bei oro judėjimo greičio. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, nesivadovavo kitoje administracinėje byloje nustatytais faktais, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
Dėl pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduotų papildomų paaiškinimų, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; ir kt.). Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nekėlė reikalavimų dėl kameroje Nr. 9 vienam asmeniui tekusios gyvenamojo ploto normos, kamerose Nr. 27, Nr. 9 pastatytų dviaukščių gultų neatitikties teisės aktų reikalavimams. Kadangi pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo naujus argumentus, o ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nenagrinėja naujų pareiškėjo argumentų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nustatyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).
Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja, tačiau pasisako dėl esminių apeliacinio skundo aspektų.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog kameroje Nr. 27 pareiškėjui nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. birželio 16 d. trūko gyvenamojo ploto yra nustatyta Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI1-2114-428/2025, jo kalinimo sąlygos nepasikeitė, todėl pareiškėjo patiriami fiziniai nepatogumai, negalint net vaikščioti kameroje Nr. 27, ir iš to sekantys neigiami išgyvenimai, tęsiasi.
ABTĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių ABTĮ nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; ir kt.). Kita vertus, kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal ABTĮ 80 straipsnį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.
Įsakymo 1.2 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktą informaciją, taip pat kompiuterinės sistemos „Įskaita“ duomenis bei Planą nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. spalio 8 d., taip pat nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. buvo apgyvendintas 20 būrio kameroje Nr. 27, kuri yra 29,49 kv. m ploto (be sanitarinio mazgo), įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,68 kv. m.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eTA-39-602/2026 išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl teikiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą padaryto rašymo apsirikimo nurodant kamerų tipo patalpos Nr. 27 plotą (27,49 kv. m, nors patalpos plotas yra 29,49 kv. m), atkreipė dėmesį, kad būtent atsakovui (jo atstovui) tenka pareiga įrodyti, kad pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos visą laikotarpį atitiko teisės aktų reikalavimus, o atsakovo atstovui nepateikus atitinkamų įrodymų ar tokiems įrodymams esant prieštaringiems, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylos aplinkybes vertino pareiškėjo naudai.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į konkrečiai šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 17 d. iki 2024 m. spalio 8 d., taip pat nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. gruodžio 17 d. kameroje Nr. 27 nebuvo pažeista vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Taigi, nagrinėjamoje byloje nenustačius pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su Administracinėje byloje Nr. 2114 nustatytu gyvenamojo ploto trūkumu kameroje Nr. 27. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo atstovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai.
Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su vienam nuteistajam taikytina 4 kv. m ploto norma pagal CPT rekomendacijas, gyvenamųjų patalpų neatitiktimi HN 134:2015 14, 16 ir 39 punktų reikalavimams, teisinio reguliavimo bei įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, todėl vengiant pirmosios instancijos teismo motyvų kartojimo, jie neperrašomi. Pareiškėjas šiuo aspektu apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti faktines aplinkybes nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti, pareiškėjo nuomone, neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų konkrečią išraišką (galbūt kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.
Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, nes ir teisės pažeidimo pripažinimas savaime gali būti pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-196-556/2025 ir joje nurodytą EŽTT praktiką).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką paprastai neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas, jeigu, atsižvelgus į konkrečią asmens, padavusio skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, situaciją, nustatoma, kad egzistuoja tik nežymūs, vienkartiniai, neilgalaikiai kalinimo sąlygų pažeidimai (žr., pvz., 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-62-815/2023; ir kt.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nustatyto Alytaus kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2024 m. liepos 23 d. kameroje Nr. 27 nustatytas dirbtinės apšvietos neatitikimas higienos normų reikalavimams bei užfiksuotas virš langų vizualiai matomas pelėsis, 2024 m. rugsėjo 5 d., vykdant grįžtamąją kontrolę, higienos normos pažeidimai nenustatyti; 2025 m. sausio 7 d kameroje Nr. 9 nustatytas dirbtinės apšvietos ir oro judėjimo greičio neatitikimas higienos normos reikalavimams, 2025 m. vasario 26 d., vykdant grįžtamąją kontrolę, dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 reikalavimus, tačiau pakartotinai nustatytas oro judėjimo greičio neatitikimas, pareiškėjui 2025 m. balandžio 23 d. buvo perduotas elektrinis oro ventiliatorius), pareiškėjo patirto diskomforto dydį bei tai, kad nepateikti įrodymai, jog buvo sutrikdyta pareiškėjo sveikata, pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas šiuo atveju yra pakankama satisfakcija.
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta šališkai, teisėjų kolegija pažymi, jog abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti grindžiamos konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, o ne vien subjektyviomis prielaidomis ar samprotavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien nesutikimas su teismo priimtu procesiniu sprendimu savaime nepatvirtina teismo ar teisėjo šališkumo (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjos, priėmusios skundžiamą teismo sprendimą, nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Be to, teisėjos šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi klausimo pareiškėjas nekėlė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimto sprendimo išvadomis ar byloje esančių įrodymų vertinimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti teismo (teisėjos) šališkumą, todėl aptarti apeliacinio skundo argumentai atmetami.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.