Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 8 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 8 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas, bausmę pradėjo atlikinėti 2018 m. liepos 1 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Sulaukęs pilnametystės, 2020 m. kovo 4 d. buvo pervežtas bausmei atlikti į Vilniaus pataisos namus, o 2023 m. gegužės 24 d. buvo pervežtas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, kur bausmę atlieka iki šiol. Pareiškėjas visą šį laikotarpį ir iki šiol gyvena kankinančiomis sąlygomis, nes negauna pakankamai maisto, buvo nepagrįstai ilgai izoliuotas nuo kitų žmonių laikino sulaikymo kameroje, kurioje nėra jokių sąlygų gyvenimui.

2.2. 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu pareiškėjas iki 2023 m. kovo 19 d. buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų kameroje, kurioje nebuvo tinkamų sąlygų gyvenimui, kad darbuotojai turėtų laiko priimti sprendimą, kur perkelti pareiškėją, kadangi pareiškėjas nurodė, jog negali atlikinėti bausmės jam paskirtame būryje dėl nuolatinių konfliktų. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 6 d. vėl gavo nuobaudą ir Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu buvo izoliuotas 3 paroms. Kadangi darbuotojai nepriėmė sprendimo, kur pareiškėjas galėtų būti perkeliamas, pareiškėjas vėl buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Sprendimas perkelti pareiškėją iš pusiau atviro tipo bausmės paprastos grupės į drausminę grupę buvo priimtas 2023 m. balandžio 14 d. Iš viso pareiškėjas kameroje, kuri nepritaikyta ilgesniam gyvenimui (buvimui), t. y. patalpos yra mažos, netvarkingos, jose nėra langų, prabuvo beveik 2 savaites dėl to, kad įkalinimo įstaigos darbuotojai negalėjo priimti sprendimo dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos. Pareiškėjas buvos kalinamas patalpose, kurios neatitinka minimalių reikalavimų, tokiu būdu pareiškėjas buvo psichologiškai žalojamas, kankinamas, laikas, praleistas laikinojo sulaikymo kameroje, paveikė pareiškėjo emocinę sveikatą, jis jautėsi pažemintas, įbaugintas, baiminosi dėl savo ateities. Ilgas įkalinimas laikino sulaikymo kameroje be langų, būtinų higienos priemonių ir bent minimaliu oraus pragyvenimo sąlygų neigiamai veikė pareiškėją, žalojo jo emocinę sveikatą. Įkalinimo įstaigos savo prasme nėra žmonių kankinimo vietos, tačiau jos yra nukreiptos į nuteistųjų elgesio keitimą, todėl elgesys, kai nuteistasis ilgesniam laikui be priežasties yra perkeliamas bausmę atlikinėti į laikino sulaikymo kamerą, nėra suderinamas su pareiškėjui paskirtos bausmės tikslais.

2.3. Pareiškėjas, bausmę pradėjęs atlikinėti 2018 m. liepos 1 d. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, 2020 m. kovo 4 d. buvo perkeltas bausmę atlikinėti į Vilniaus pataisos namus, o 2023 m. gegužės 24 d. buvo pervežtas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, kur bausmę atlieką iki šiol. Visą šį laikotarpį pareiškėjas nebuvo ir nėra tinkamai maitinamas, kaip to reikalauja teisės aktai, todėl nukenčia pareiškėjo tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata. Pareiškėjui būnant nepilnamečiu, buvo ypatingai svarbu tinkamai maitintis, tokio amžiaus asmens psichika ir kūnas nėra iki galo susiformavęs, todėl tinkamas ir pakankamas maitinimas yra būtinas. Pareiškėjas, norėdamas pasisotinti, nuo pat paauglystės yra priverstas kaupti maistą, prašyti jo iš kitų nuteistųjų, kadangi jokiu kitu būdu jis maisto gauti negali. Įprotis kaupti maistą, alkio jausmas ypatingai neigiamai veikia pareiškėjo sveikatą. Net išėjęs į laisvę, dėl įkalinimo įstaigoje įgyto įpročio, pareiškėjas negalės be specialistų pagalbos atsistatyti, kadangi įprotis kaupti maistą yra įgytas paauglystėje ir tęsiasi ilgą laiką. Šiuo metu esamas maitinimas įkalinimo įstaigoje nepasikeis dar ilgą laiką, todėl Vilniaus pataisos namų ir Pravieniškių 2-ojo kalėjimo neteisėtas veikimas yra ilgalaikis ir tęsiasi iki šiol, nes dėl nepakankamo finansavimo nuteistieji ir pareiškėjas nėra aprūpinami tinkamu maistu ir tinkamu jo kiekiu, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai.

2.4. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai – visų pirma, nėra keičiamas teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti kokybišką ir pakankamą nuteistųjų maitinimą. Taip pat nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas ilgą laiką praleido izoliuotoje sulaikymo kameroje, kurioje buvo netinkamos gyvenimo sąlygos. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos – dėl nurodytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas išgyveno daug dvasinių nepatogumų, nerimą, taip pat jaučia nuolatinį alkį visą įkalinimo laikotarpį, kadangi pažeidimas trunka iki šiol, tai yra tęstinis ilgai trunkantis pažeidimas, psichologiškai žalojantis pareiškėją.

3. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą Tarnyba nurodė:

3.1. Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) 2023 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. LZ-25-19 pareiškėjas, atsižvelgiant į tą pačią dieną apie 12.30 val. pastarojo padarytą šiurkštų tvarkos pažeidimą (raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6-tą būrį, tuo atsisakydamas Elektroninio dokumento nuorašas vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą), buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, patalpinant jį į laikino sulaikymo patalpą Nr. 5. Pareiškėjas klaidingai teigia, jog beveik dvi savaites dėl įstaigos administracijos kaltės buvo laikomas nepritaikytoje ilgalaikiam buvimui laikino sulaikymo kameroje, nes šioje patalpoje pareiškėjas buvo laikomas tik dėl tarnybinio būtinumo, kadangi laisvų gyvenamųjų kamerų Vilniaus kalėjime tuo laiku nebuvo. Laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju iki 2023 m. kovo 21 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 17, kurioje, atsižvelgiant į jo atsisakymą eiti į jam paskirtą 6-tą būrį, toliau buvo izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų. Iš viso gyvenamojoje kameroje Nr. 17 pareiškėjas buvo izoliuotas iki 2023 m. balandžio 14 d., kuomet buvo perkeltas į drausmės grupę.

3.2. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunkčiu, asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis tenkantis minimalus plotas (vienam asmeniui) negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Vilniaus kalėjimo laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 plotas yra 15,72 m², neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, kurio plotas yra 2,84 m², Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros Nr. 17 plotas yra 13,31 m², iš jų sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,69 m². Kadangi minėtoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, konstatuotina, kad jam buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto norma. Laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtas dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, įvestas geriamas vanduo su kriaukle, patalpa yra šildoma, joje pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam. Nuteistieji, laikomi šioje patalpoje, buvo maitinami kiekvieną dieną tuo pačiu laiku, kaip ir įstaigos 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomi suimtieji ir nuteistieji. Gyvenamosios kameros Nr. 17 įrengimas atitiko Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), reikalavimus. Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos).

3.3. Valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais). Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualios ginčo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Iš Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 2 d. pažymos Nr. LV-172 matyti, kaip yra organizuojamas nuteistųjų maitinimas laisvės atėmimo vietų įstaigose bei vykdoma maitinimo kokybės kontrolė.

3.4. Neturtinės žalos atsiradimą ginčo dalyje dėl netinkamo aprūpinimo maistu pareiškėjas kildina iš nepakankamo nuteistųjų maitinimo finansavimo pagal paros maitinimo išlaidų normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šis teisės aktas galiojo iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo juo nesivadovauti bei savavališkai keisti teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas tik deklaruoja apie jo netenkinančiais teisinio reguliavimo nuostatas, tačiau nenurodo konkrečių norminių aktų nuostatų, kurioms galbūt prieštarauja minėtas norminis aktas ar jo dalis, nepagrindžia, kuo būtent dėl galimai ydingo teisinio reguliavimo realiai buvo pažeistos jo teisės ar teisėti interesai.

3.5. Tarnyba nėra biudžeto asignavimų valdytojas ir negali savarankiškai reguliuoti nuteistųjų maitinimo finansavimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Tarnybai Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.

3.6. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą skundo dalyje dėl galimai neužtikrinto tinkamo maitinimo laisvės atėmimo vietų įstaigose sieja su bausmės atlikimo tuometiniame Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose pradžia, nurodydamas, jog visą laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. nebuvo ir nėra tinkamai maitinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo dėl žalos priteisimo pateikimo teismui data yra 2023 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš pareiškėjo skundo bei pateiktos medžiagos nėra matyti, kad ginčo laikotarpiu būtų egzistavusios nuo jo valios nepriklausiusios objektyvios aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimams dalyje dėl galimai netinkamu maitinimu padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

3.7. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiškėjas nagrinėjamo ginčo kontekste yra traktuojamas kaip asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusi su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą, abstrakčiai nurodant, jog laikas, praleistas laikinojo sulaikymo kameroje paveikė jo emocinę sveikatą ir nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

II.

4. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 ir gyvenamojoje kameroje Nr. 17 buvo laikomas, nes atsisakė eiti į jam paskirtą 6 būrį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui atsisakius eiti į jam paskirtą būrį, pareiškėjas buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 ir gyvenamojoje kameroje Nr. 17, kurios atitiko teisės aktais joms keliamus reikalavimus.

6. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus kalėjimo laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 plotas yra 15,72 m², neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, kurio plotas yra 2,84 m², Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros Nr. 17 plotas yra 13,31 m², iš jų sanitarinio mazgo plotas sudaro 1,69 m². Teismas, vadovaudamasis Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunkčiu, pažymėjo, kad asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis tenkantis minimalus plotas (vienam asmeniui) negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Teismas akcentavo, kad laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtas dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, įvestas geriamas vanduo su kriaukle, patalpa yra šildoma, joje pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 nuotraukų matyti, kad patalpa yra tvarkinga, švari, apšviesta, erdvi, joje yra suolas, gultas, izoliuotas sanitarinis mazgas su klozetu ir kriaukle. Nuteistieji, laikomi šioje patalpoje, buvo maitinami kiekvieną dieną tuo pačiu laiku, kaip ir įstaigos 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame aukšte laikomi suimtieji ir nuteistieji. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis Aprūpinimo normų reikalavimais, o specialiųjų trumpalaikio laikymo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi reikalavimų minėtas teisės aktas nenustato. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui buvo užtikrinta nustatyta vienam asmeniui tenkančio laisvo kameros ploto norma, o pareiškėjo teiginiai apie mažas, netvarkingas, nešviesias patalpas atmestini kaip nepagrįsti.

7. Teismas pažymėjo, kad valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais), valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualios ginčo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Teismas akcentavo, kad 2024 m. sausio 2 d. Nr. Tarnybos Turto valdymo skyriaus pažyma apie nuteistojo R. R. maitinimą Nr. LV-172 patvirtina, kad LKT Pravieniškių 1-o ir 2-o kalėjimų nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo visą bausmės atlikimo laiką yra deklaratyvus, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtais veiksmais (neveikimu), susijusių su nuteistųjų maitinimo organizavimu bei vykdymu. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjo skundų ar pretenzijų dėl netinkamo maitinimo Tarnyboje neužregistruota. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo maitinimo.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas Tarnyba ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 4 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. ir nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki skundo pateikimo teismui nepažeidė pareiškėjo teisės būti maitinamam ir laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmetė pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

10.1. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateiktos tik kameros Nr. 5, kurioje pareiškėjas buvo izoliuotas, nuotraukos, iš kurių negalima tiksliai nustatyti, ar patalpos yra vėdinamos, ar tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomos kameroje Nr. 5, buvo pakankamai lovų kameroje laikomiems kaliniams ir pan. Atsakovas neneigia, kad pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas kameroje Nr. 5, kurioje nebuvo dienos šviesos. Tačiau be žmogaus orumą atitinkančio minimalaus gyvenamojo ploto svarbios yra kitos buitinės sąlygos: natūrali šviesa dienos metu gyvenamosiose patalpose, vėdinimas, tinkama temperatūra ir oro drėgnumas, galimybės netrukdomai naudotis tualetu, galimybės nusiprausti ir išsiskalbti drabužius, patalynės keitimas, tinkamas ir įvairus maistas, galimybės apsipirkti, išpažinti savo tikėjimą, sportuoti ir kt.

10.2. Natūrali dienos šviesa yra būtina kalinimo sąlyga ir joks nuteistasis negali būti laikomas izoliuotas ilgą laiką be dienos šviesos ir esant dirbtiniam apšvietimui. Pareiškėjui psichologiškai buvo sunku išbūti ilgą laiką patalpoje, kurioje jis net negalėjo matyti lauko, nematė dienos šviesos. Kai pareiškėjas buvo izoliuotas, kameroje Nr. 5 nebuvo reikiamo skaičiaus gultų, taip pat matosi iš nuotraukų, kad kameroje stovi tik vienas gultas, nors pats atsakovas, pateikdamas 2023 m. gruodžio 27 d. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo skundo Nr. SV-25-8423, nurodo, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. šioje patalpoje buvo laikomas kartu su nuteistuoju V. Č. iki 2023 m. kovo 21 d., o tai reiškia, kad kameroje turėjo būti bent 2 gultai. Akivaizdu, kad atsakovas neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų ir kalinimas buvo labiau panašus į pareiškėjo kankinimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad tokios kalinimo sąlygos, kai patalpose yra tik dirbtinė šviesa, kai nėra gultų kiekvienam nuteistajam, yra tinkamos. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo teisės aktais, kurie numato sąlygas, kuriomis nuteistieji turi būti kalinami ir kiek laiko bei kokiais pagrindais gali būti izoliuoti.

10.3. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnį, kadangi nepagrįstai ilgai izoliavo pareiškėją, taip apribojo jo teisę žmogiškomis sąlygomis vykdyti bausmę. BVK 75 straipsnis numato, kad atsakovas galėjo būti izoliuotas daugiausiai tik 48 valandoms. Akivaizdu, kad ilgas izoliavimas neigiamai paveikė pareiškėją, kadangi pareiškėjas emociškai stipriai išgyveno dėl nežinios t. y. nežinojo kiek jam laiko reikės praleisti izoliuotam, kadangi atsakovas priimdavo vis naujus sprendimus dėl pareiškėjo izoliacijos, būdamas izoliuotas pareiškėjas neteko galimybės naudotis tomis teisėmis, kurias turi kiti nuteistieji viena iš priežasčių kodėl tai įvyko yra tai, kad atsakovas neturėjo laisvų vietų įkalinimo įstaigoje.

10.4. Nuteistiesiems pinigų, skirtų maitinimui, suma nuo 2002 m. iki šios dienos nepasikeitė, nors kainos Lietuvoje ženkliai padidėjo, išaugo infliacija. Akivaizdu, kad šiuo metu negalima nupirkti tokio kiekio maisto už tuos pačius pinigus, kaip buvo galima 2002 m., todėl dėl nepakankamo finansavimo pareiškėjas nėra aprūpinamas tinkamos kokybės maistu ir tinkamu jo kiekiu, kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai. Nuteistieji negali būti kankinami sukeliant jiems nuolatinį alkio jausmą.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

11.1. Atsakovas ginčo laikotarpiu iki šiol nepažeidė pareiškėjo teisės būti maitinamam ir laikomam teisės aktams atitinkančiomis sąlygomis, o nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

11.2. Apelianto skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 2 d. reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

12. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti 17 000 Eur neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose ir Pravieniškių 2-ajame kalėjime.

13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), pareiškėjo skundą atmetė.

14. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priteisti skunde nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl nepakankamo maitinimo finansavimo

16. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo, jog šiuo metu valstybės skiriamas finansavimas yra nepakankamas tam, kad nuteistieji galėtų tinkamai maitintis, todėl dėl maisto stygiaus nukenčia pareiškėjo tiek fizinė, tiek emocinė sveikata.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), organizuojant ir / ar vykdant tokio pobūdžio veiklą (nuteistųjų maitinimą).

18. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas)); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalą.

19. Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str.), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

20. Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl visaverčio maitinimo neužtikrinimo, skiriant tam nepakankamą finansavimą, pažymėjo, kad valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais). Valgiaraščiai, kuriuos parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu atitiko fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (aktualios ginčo laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Teismas taip pat rėmėsi Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. sausio 2 d. pažyma apie nuteistojo R. R. maitinimą Nr. LV-172, kurioje nurodoma, kad Tarnybos Pravieniškių 1-o ir 2-o kalėjimų nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintus valgiaraščius, maistas gaminamas kasdien, kiekvienam maitinimui atskirai. Patiekalai gaminami vienu metu dviejų kalėjimų nuteistiesiems, atliekantiems bausmės laiką Pravieniškių kalėjimuose, todėl patiekalų tiek kokybė, tiek konsistencija, tiek skoninės savybės yra vienodos visose valgyklose. Maitinimo organizavimo administratoriai yra griežtai įspėti kontroliuoti, kad dalinimo metu būtų laikomasi Kalėjimų departamento patvirtintų valgiaraščių reikalavimų ir juose nurodytų porcijų svorių. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo visą bausmės atlikimo laiką yra deklaratyvus, neparemti įrodymais ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su nuteistųjų maitinimo organizavimu bei vykdymu.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir arešto bei laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems paskutinį kartą keitėsi 2015 m. sausio 1 d. (Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimas, įsigaliojęs 2015 m, sausio 1 d.). Tai reiškia, kad nuteistiesiems pinigų skirtų maitinimui suma nuo 2002 m. iki šios dienos nepasikeitė, nors kainos Lietuvoje ženkliai padidėjo, išaugo infliacija. Pareiškėjo vertinimu, šiuo metu negalima nupirkti tokio kiekio maisto už tuos pačius pinigus kaip buvo galima 2002 m. Dėl nepakankamo finansavimo pareiškėjas nėra aprūpinamas tinkamos kokybės maistu ir tinkamu jo kiekiu kaip tai imperatyviai nustato teisės aktai.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepakankamu nuteistųjų maitinimo finansavimu, atmestini kaip deklaratyvūs, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų šiuo aspektu. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesikreipė į laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją, psichologinę tarnybą ar medicinos personalą dėl psichologinių, sveikatos ar kitų problemų, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį vertintina kaip įrodymas, kad nėra (nebuvo) aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo nusiskundimus dėl laisvės atėmimo vietos įstaigoje tiekiamo maisto, jo kokybės ir pan.

24. Pažymėtina, kad visi asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietose, maitinami pagal normas, kurios nustatytos atsižvelgiant į asmens lytį, brandą, užimtumą (dirbantis / nedirbantis), galimus poreikius (dėl religinių ir kitokių įsitikinimų, sveikatos būklė). Pareiškėjas savo skunde iš esmės nenurodo ir nepateikta jokių duomenų, kad, organizuojant pareiškėjo maitinimą, teisės aktų reikalavimų nebuvo laikomasi. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas jokių argumentų, susijusių su norminių teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą, galimu prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams, nenurodė.

25. Nenustatęs vienos iš viešosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų, teikiant ir organizuojant pareiškėjo maitinimą, pirmosios instancijos teismas šią pareiškėjo skundo dalį pagrįstai atmetė.

Dėl pareiškėjo izoliavimo sąlygų

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, už 2023 m. kovo 17 d., apie 12.30 val., padarytą šiurkštų tvarkos pažeidimą (raštu pareiškė, kad atsisako eiti į jam paskirtą 6-tą būrį, tuo atsisakydamas vykdyti teisėtą pareigūno reikalavimą), 2023 m. kovo 17 d. Vilniaus kalėjimo Saugumo valdybos nutarimu buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, patalpinant jį į laikino sulaikymo patalpą Nr. 5. Laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju iki 2023 m. kovo 21 d. Pareiškėjas 2023 m. kovo 21 d. buvo perkeltas į gyvenamąją kamerą Nr. 17, kurioje, atsižvelgiant į jo atsisakymą eiti į jam paskirtą 6-tą būrį, toliau buvo izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų iki 2023 m. balandžio 14 d.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pareiškėjui atsisakius eiti į jam paskirtą būrį, jis buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 ir gyvenamojoje kameroje Nr. 17, kurios atitiko teisės aktais joms keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus kalėjimo laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 plotas yra 15,72 m², neįskaičiuojant sanitarinio mazgo, kurio plotas yra 2,84 m², o gyvenamosios kameros Nr. 17 plotas yra 13,31 m², iš kurių 1,69 m² sudaro sanitarinio mazgo plotas. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.2 papunkčiu, asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis, tenkantis minimalus plotas (vienam asmeniui) negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Teismas pažymėjo, kad laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengtas dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, įvestas geriamas vanduo su kriaukle, patalpa yra šildoma, joje pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus kalėjimo gyvenamosios kameros yra aprūpintos baldais ir inventoriumi vadovaujantis Aprūpinimo normų reikalavimais. Teismas akcentavo, kad specialiųjų trumpalaikio laikymo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi reikalavimų minėtas teisės aktas nenustato.

28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo laikymo gyvenamojoje kameroje Nr. 17 sąlygų atitikimu teisės aktų reikalavimams, motyvams: pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Tarnybos pateiktais paaiškinimais, pagrįstai konstatavo, kad minėtos kameros įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas.

29. Tačiau, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir pateiktus byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl pareiškėjo izoliuoto laikymo sąlygų laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5, neįvertino reikšmingų aplinkybių, susijusių su minėtos patalpos įrengimu, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui, esant laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5, buvo užtikrintos tinkamos, t. y. atitinkančios teisės aktų reikalavimus, kalinimo sąlygos.

30. Atsakovo Tarnybos byloje pateikti paaiškinimai bei laikino sulaikymo patalpos Nr. 5 nuotraukos patvirtina, kad minėtoje patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas, dirbtinis apšvietimas, vėdinimas, patalpa yra šildoma, joje pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam. Byloje nėra ginčo, kad laikino sulaikymo kameroje Nr. 5 nėra įrengtas langas, taip pat minėta patalpa nėra aprūpinta visais baldais ir inventoriumi, vadovaujantis Aprūpinimo normų reikalavimais.

31. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015) 2 punkte nustatyta, kad ši norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros), tačiau HN 134:2015 15 punkte taip pat nustatyta, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. Taigi, konstatuotina, kad jei asmuo laikino sulaikymo patalpoje laikomas ilgesnį laiką, jam turi būti užtikrinamos visos gyvenamosioms patalpoms teisės aktų numatytos sąlygos, be kita ko, ir dėl natūralaus apšvietimo, kaip tai nustatyta Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.7 punkte, kuriame nurodyta, kad kamerose turi būti įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas nepateikė duomenų, jog pareiškėjas, kuris nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d. praleido laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 be natūralaus apšvietimo, ginčo laikotarpiu dienos metu buvo vedamas pasivaikščioti į lauką ar jam kitaip buvo sušvelnintas HN 134:2015 neatitinkančių jo laikymų sąlygų neigiamas poveikis.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2022 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Taisyklės), 12 punkte nurodyta, kad atliekant Taisyklių 7 punkte nustatytus veiksmus, suimtieji ir nuteistieji laikinai, bet ne ilgiau kaip 4 valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuostatos, kad specialiųjų trumpalaikio laikymo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi reikalavimai netaikomi, galioja tik atvejais, kai laikino sulaikymo patalpa naudojama pagal tiesioginę paskirtį, t. y., nuteistiesiems laikyti ne ilgiau kaip 4 valandas. Aprūpinimo normų 9 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, turi būti: metalinė lova, spintelė, stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė, maisto produktų laikymo spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, veidrodis. Atsakovo atstovas Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjui būnant laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5, joje buvo pastatyti gultai kiekvienam nuteistajam, ir akcentavo, kad specialiųjų trumpalaikio laikymo patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi reikalavimų teisės aktai nenustato. Pažymėtina, jog Tarnyba nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nenustatė, jog laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5 laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d. buvo ir kiti baldai ir inventorius, kaip tai numatyta Aprūpinimo normų reikalavimuose, t. y. spintelė, stalas, suolas arba kėdė, arba taburetė, maisto produktų laikymo spintelė arba lentyna, viršutinių drabužių pakaba, šiukšlių dėžė, veidrodis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d. būnant laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5, kuri nebuvo aprūpinta reikiamais baldais ir inventoriumi, buvo pažeisti Aprūpinimo normose nustatyti reikalavimai.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d. pareiškėją laikant laikino sulaikymo patalpoje Nr. 5, kurioje nebuvo įrengtas natūralus apšvietimas ir minėta patalpa neaprūpinta reikiamais baldais ir inventoriumi, kaip tai numatyta Aprūpinimo normų reikalavimuose, buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

34. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

35. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus nagrinėjamu atveju nustatyto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 21 d. buvo laikomas laikino sulaikymo patalpoje, kurioje nebuvo lango ir patalpa nebuvo aprūpinta visais reikiamais baldais ir inventoriumi), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

37. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. gruodžio 18 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, jog pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisiama 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 200 Eur (dviejų šimtų eurų) sumą nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.