- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-13
- Bylos Nr.
- 1S-452-1049/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38422-2020-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaida Baumilė, Audrius Meilutis, Marijus Šalčius
- Nuteistasis
- NUT1
- Institucija
- Lietuvos kalėjimų tarnyba Pravieniškių 1-asis kalėjimas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marijaus Šalčiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2026 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
NUT1 nuteistas Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu).
Bausmės pradžia – 2023 m. balandžio 5 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų bei nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atmetęs nuteistojo NUT1 skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
Skunde apygardos teismui nuteistasis NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos.
Skunde teigiama, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje atkartojami Lygtinio paleidimo komisijos argumentai, visiškai nenagrinėjant Komisijos klaidų ir neteisingų faktų, neatsižvelgiant į nuteistojo skundo motyvus, apsiribojant bendrais teiginiais apie lygtinio paleidimo institutą.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Komisijos nutarime klaidingai nurodyta, jog nuteistasis neva yra išrankus darbui. Nuteistasis pažymi, kad rašė raštą dėl įdarbinimo, o nuo 2024 metų dirba visą laiką. Dėl šių aplinkybių apylinkės teismas nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Skundo autoriaus manymu, Lygtinio paleidimo komisija pateikia išvadas ir rekomendacijas, kurios tik akcentuoja praeities klaidas ir nusikaltimus, bet visiškai neatsižvelgiama į teigiamą nuteistojo pokytį, vykdomus finansinius įsipareigojimus.
Skunde teigiama, kad Komisija ir apylinkės teismas akcentuoja egzistuojančius pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos faktorius ir nustatytą vidutinę riziką, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodoma, kad visiškai neatsižvelgta į tai, kad jau du metus nuteistasis dirba laisvėje, nepadarė jokių drausmės pažeidimų, buvo skatintas du kartus, dengia įsiskolinimus savanoriškai, kas liudija, kad nuteistasis yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti ne struktūrizuotoje aplinkoje.
Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik tolimesnis bausmės atlikimas ne įkalinimo įstaigoje. Lygtinio paleidimo metu nuteistasis būtų stebimas Probacijos tarnybos bei toliau privalės dirbti, vykdyti finansinius įsipareigojimus, o pažeidęs tvarką būtų grąžintas į įkalinimo įstaigą. Pažymima, kad lygtinis paleidimas leistų palaikyti glaudesnius ryšius su šeima ir artimiausiais, pasirinkti mėgstamą darbą, visi šie pokyčiai garantuotų geresnius resocializacijos rezultatus, o valstybei nekainuotų nuteistojo išlaikymas įkalinimo įstaigoje.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Vytautas Nacikūnas pateikė atsiliepimą į nuteistojo NUT1 skundą bei prašė jį atmesti.
Atsiliepime prokuroras akcentuoja tai, kad nuteistais bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, kurie susiję su žmogaus sveikata ir turo saugumu. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, kad nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos.
Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kad šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, prieš priimant sprendimą, buvo objektyviai ir tinkamai įvertintos.
Prokuroro manymu, nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – nepasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo NUT1 skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam NUT1 lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai nei nurodoma skunde apygardos teismui, aukštesnysis teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartis priimta klaidingai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ar iškraipant kai kuriuos asmens byloje esančius duomenis. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo netesėtu ir nepagrįstu.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Visais atvejais privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – pusę paskirtos bausmės. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, gali, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistojo NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, nuo pat bausmės atlikimo pradžios iki paskutinio atlikto vertinimo (2026 m. kovo 27 d.) išliko nepakitusi, t. y. vidutinė. Taigi, šiuo atveju yra būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant minėtą riziką. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vien tik nuteistojo pastangos šią riziką mažinti neužtenka, t. y. turi būti nustatyti akivaizdūs ir pozityvūs rezultatai, kas leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pakitęs taip, kad toliau jo pokyčių būtų galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimą nuo visuomenės mastą.
Sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį bei toliau jo elgesį galima keisti sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti tam tikrais teigiamais nuteistojo NUT1 asmenybę apibūdinančiais duomenimis, t. y. šiuo metu yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, NUT1 vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo metu dirba, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šiuo metu NUT1 stengiasi elgtis motyvuotai, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei konstatuoja, kad nurodyti duomenys nėra pakankami daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistasis NUT1 padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Neabejotina, kad nuteistojo pozityvus elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos, dėl ko jis šiuo metu ir atlieka laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau vien tik ši aplinkybė, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu, nuteistojo resocializacija yra tiek akivaizdžiai pakitusi teigiama linkme, jog toliau nuteistasis bausmę galėtų atlikinėti netaikant jam laisvės atėmimo bausmės suvaržymų.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde apygardos teismui nesutinkama su Komisijos išvada dėl nuteistojo darbinės motyvacijos nurodant, kad šis teikė prašymus dėl įsidarbinimo, bet to, šiuo metu jis sėkmingai dirba. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas nevertino Komisijos nutarime nurodytų neteisingų faktų apie jo darbinę veiklą, visgi, aukštesnysis teismas sutikti su šiais skundo argumentais neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš Komisijos nutarimo, sprendžiant klausimą dėl NUT1 lygtinio paleidimo, Komisija įvertino tai, kad laisvėje nuteistasis motyvuotas dirbti nebuvo, patekęs į įkalinimo įstaigą parodė išrankumą darbo pobūdžiui, dėl darbo į administraciją nesikreipė, užsiėmė individualia veikla (bižuterijos gamyba). Įsidarbino tik perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės visos šios aplinkybės yra nurodytos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2026 m. kovo 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada). Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, dėl ko pagrįstai manytina, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje buvo išrankus darbui, kadangi yra nurodęs, kad „jei atsirastų geras darbas, tai galėtų dirbti“, taip pat nurodęs, kad valgykloje nedirbtų dėl bjaurių kvapų. Nepaisant to, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad bausmės atlikimo vietoje 2024 m. gegužės 30 d. nuteistasis pradėjo darbinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. įsidarbino į MB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2025 m. sausio 16 d. įsidarbino į „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Visgi, kaip ir nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistojo darbinė patirtis iki bausmės atlikimo dienos išties buvo menka, t. y. visas nuteistojo stažas buvo vos vienas mėnuo ir savaitė. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos buvo susijusios su finansinės naudos gavimu. Be to, nors kaip ir teisingai nurodoma skunde apygardos teismui, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis šiuo metu stengiasi dengti turimus finansinius įsiskolinimus, kas apylinkės teismo taip pat buvo įvertinta kaip teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, visgi, tai nepaneigia to, kad nuteistojo turima maža motyvacija darbui, nestabili ir maža darbo patirtis, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, skolų turėjimas, kas Socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinti kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje bei lemti pakartotinai daryti naujas nusikalstamas veikas.
Priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo ar netaikymo, neabejotina, kad būtina įvertinti ne tik nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje, tačiau svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo elgesį praeityje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi sprendžiant jo taikymo klausimą yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, t. y. svarbu įvertinti ar būdamas laisvėje nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nepažeis įstatymų. Šiuo atveju, svarbu pažymėti tai, kad NUT1 pirmą kartą buvo nuteistas dar būdamas nepilnametis, t. y. nusikalstamas veikas nuteistasis pradėjo daryti dar būdamas itin jauno amžiaus. Praeityje nuteistasis teistas viso aštuonis kartus, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka subendrinus nuosprendžius, t. y. viso už septynias nusikalstamas veikas – sukčiavimą, plėšimą, smurto panaudojimą. Pastebimas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis daugumą nusikalstamų veikų atliko veikdamas bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o jo asmenybė vertinama kaip linkusi nusikalsti, kas atspindi didesnį NUT1 asmenybės pavojingumą visuomenei. Būtent šios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie tai, kad nuteistasis atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę privalo dėti maksimalias pastangas siekiant pakeisti savo elgesį, mąstymą bei jau susiformavusias kriminalines nuostatas.
Nors visos šios aplinkybės susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu, pobūdžiu, praeityje padarytais nusikaltimais buvo įvertintos nuteistajam skiriant laisvės atėmimo bausmę bei nustatant jos dydį, visgi aptartos aplinkybės, t. y. nuteistajam NUT1 paskirtos ankstesnės bausmės akivaizdu, kad neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikaltimų vykdymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą abejoti, jog nuteistasis atlikęs vos kiek daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje. Juolab, kad kaip jau minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir išskiriamas reikšmingas skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nors likusi bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti ir visiškai sumenkinama. Šios nutarties priėmimo metu, nuteistajam likusios neatliktos bausmės dalis yra kiek daugiau nei 1 (vieni) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai iš jam paskirtos 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste, įvertinus nuteistojo asmenybę, t. y. jo elgesį tiek praeityje, tiek ir bausmės atlikimo metu, svarbu pažymėti ir tai, kad išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių suvokimą. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje jau yra baigtas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmens mąstymo bei elgesio keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Vien tai, kad nuteistasis būdamas restruktūrizuotoje aplinkoje tam tikrą laiką elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tai dar nesudaro pagrindo spręsti apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sutiktina su skundo argumentais, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tokiu atveju nuteistasis būtų prižiūrimas Probacijos tarnybos pareigūnų. Visgi, šiuo atveju svarbu įvertinti gana nemažą nuteistojo kriminalinę praeitį bei tai, kad struktūruotoje aplinkoje nuteistojo tam tikri teigiami pokyčiai stebimi dar gana trumpą laiko tarpą, kas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ir būdamas laisvėje, net ir prižiūrimas probacijos tarnybos pareigūnų, NUT1 laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo NUT1 elgesys, jo mąstymas vis dar gali būti koreguojamas bausmę atliekant laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Ši išvada darytina atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis. Kaip jau minėta šioje nutartyje, nuteistajam vis dar nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, nustatoma visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie, ypač susiję su nuteistojo mąstymu, gali būti mažinami ar visai eliminuojami. Vertinant nuteistojo mąstymo pokyčius, atkreiptinas dėmesys, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, vertinamojo pokalbio metu nustatyta kad nuteistajam trūksta savianalizės įgūdžių, kritiškumo savo paties atžvilgiu. Be to, nusikalstamas veikas yra linkęs sumenkinti, kaltę minimalizuoti. Pokalbio metu nuteistasis įvardinti savo gerųjų ir koreguotinų savybių, asmenybės bruožų turėjusių įtakos nusikalstamam elgesiui, neįžvelgia. Kaip pagrindinį veiksnį lėmusį įsitraukimą į nusikaltimus nurodo draugų įtaką, tačiau jam trūksta suvokimo kaip pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo. Šie užfiksuoti duomenys, priešingai nei nurodoma skunde, pagrindžia, kad pataisos procesas NUT1 dar nėra baigtas ir teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus, dalyvaujant elgesį keičiančiose programose bei kitose pozityvaus užimtumo veiklose.
Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, ryšių su artimaisiais palaikymas, jų parama, diskriminacinių nuostatų neturėjimas bei neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų nesilaikymas, visgi, visos šios aplinkybės egzistavo ir iki bausmės atlikimo. Abejotina, jog šie veiksniai gali būti reikšmingi sulaikant nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.
Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodoma skunde, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta įvertinus visus lygtinio paleidimo klausimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, vertinant nuteistojo tiek teigiamus, tiek ir neigiamus asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesio korekciją. Pažymėtina ir tai, kad nors šioje bausmės atlikimo stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo manyti, jog NUT1 jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas, visgi tai neužkerta kelio nuteistajam ir toliau imtis veiksmų, kurie rodytų jo motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį, dėl ko būtų galima spręsti apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti, kad NUT1 siekia užsiimti prasminga bei naudinga veikla bei būtent toks nuteistojo elgesys ir toliau turėtų išlikti tolimesnės bausmės vykdymo metu.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio taisymo procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo NUT1 skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.