Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B., jo gynėjui advokatui Gvidui Byčiui,

civilinio ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Laurynui Samoškai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B., nuteistosios M. Z., nuteistosios V. R., nuteistojo D. J. ir jo gynėjo Olego Šibkovo, nuteistojo P. A. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės, nuteistosios R. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 7d. nuosprendžio, kuriuo:

V. R. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) BK 25 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtos bausmės:

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės apimtos, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 68² straipsnyje numatyta tvarka V. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas 3 (trejiems) metams.

D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnyje 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnyje 1 dalį – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir D. J. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 68² straipsnyje numatyta tvarka D. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas 3 (trejiems) metams.

R. P. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) BK 25 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtos bausmės:

pagal 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmės ir R. P. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos subendrintos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 68² straipsnyje numatyta tvarka R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas 3 (trejiems) metams.

M. Z. pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) BK 25 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirtos bausmės:

pagal 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 04 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda;

pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir M. Z. paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei 68² straipsnyje numatyta tvarka M. Z. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimas 3 (trejiems) metams.

A. S. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje bei jam paskirtos bausmės:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įsipareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti.

P. A. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje bei jam paskirtos bausmės:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį – 250 MGL dydžio (12 500 Eur) bauda;

pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu paskirtos 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įsipareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti.

S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei perduotas laiduotojos J. B. atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, byla jo atžvilgiu nutraukta.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš nuteistųjų V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S., P. A. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. 206 019 Eur turtinės bei 10 000 Eur neturtinės žalos.

Nuteistųjų V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S., P. A. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jiems priklausantį turtą 206 016,00 Eur sumai pratęstas, iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl priteistos turtinės bei neturtinės žalos išieškojimo.

n u s t a t ė : Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. R., D. J., R. P., M. Z. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 25 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, A. S., P. A. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, S. B., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už tai, kad jie:

Valstybės tarnautojai V. R., D. J., M. Z., valstybės tarnautojui prilyginti asmenys R. P. ir S. B., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiavo tarnyba, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų direktorius A. S. ir komercijos direktorius P. A. padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba bendrininkų grupe.

V. R., D. J., M. Z. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų direktoriumi A. S. ir komercijos direktoriumi P. A., tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, kai dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala Jurbarko rajono savivaldybės administracijai bei didelė neturtinė žala Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

V. R., D. J., M. Z. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, panaudojo žinomai suklastotus dokumentus ir to įtakoje Jurbarko rajono savivaldybės administracija apgaule iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos gavo didesnę negu 400 MGL, t. y. 232 000 Eur tikslinę dotaciją (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų atlikimui bei šią apgaule gautą 232 000 Eur tikslinę dotaciją panaudojo ne pagal paskirtį ir nustatytą tvarką.

Valstybės tarnautojai Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas D. J., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji specialistė M. Z., valstybės tarnautojui prilyginta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji inžinierė R. P., žinodami, kad 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Jurbarko rajono savivaldybės administracijai (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų atlikimo kaštų kompensavimui numatė skirti valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją, žinodami, kad didesnės dalies 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigotų nurodytų Aikštyno atnaujinimo darbų rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir faktinių išlaidų 232 000 Eur sumoje nepatyrė, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą šią numatytą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai skirti tikslinę paramą (dotaciją) gauti neteisėtu būdu, pažeidžiant jos išmokėjimo tvarką, piktnaudžiavo savo turimais įgaliojimais.

V. R., D. J., M. Z. ir R. P. palenkus ir taip į nusikalstamos veikos darymą įtraukus kitus, nusikalstamos veikos tikslams pasiekti būtinus asmenis – techninę (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno darbų priežiūrą atliekantį valstybės tarnautojui prilygintą asmenį S. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus – P. A. bei A. S., veikdami bendrininkų grupėje kartu ir su šiais asmenimis, pasirašydami, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus, kuriuose imituojamas (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų atlikimas ir pabaigimas už 232 000 Eur. Minėtus dokumentus tyčia panaudojo pateikdami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Taip Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojus dėl realiai patirtų išlaidų sąmoningai suklaidinus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai išmokėjus numatytas skirti lėšas, Jurbarko rajono savivaldybės administracija apgaule gavo 232 000 Eur tikslinę paramą (dotaciją).

Jurbarko rajono savivaldybės administracijai gavus šią didesnę nei 400 MGL dydžio tikslinę paramą (dotaciją), V. R., D. J., M. Z. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, panaudojo gautą dotaciją ne pagal paskirtį bei ne pagal nustatytą tvarką, t. y. nesiimdami priemonių įsitikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine padėtimi ir galimybe įvykdyti 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus, nepareikalavę, jog bendrovė oficialiai įsipareigotų panaudoti gaunamas lėšas pagal paskirtį – (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimui ir pagrįstų šį savo įsipareigojimą pervedamos pinigų sumos dydžiui adekvačia garantija ar trečiųjų asmenų laidavimu, sąmoningai pažeisdami 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas ir dėl to numatydami, kad dėl jų sutarto bendro tyčinio veikimo gali atsirasti didelė žala Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, bendrais veiksmais pervedė gautas lėšas faktiškai jų neatlikusiai ir išlaidų nepatyrusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pastaroji bendrovė, nesant nustatytų draudimų, gautas lėšas panaudojo bendrovės apyvartoje ir neįvykdžiusi 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytų darbų iki jų numatyto galutinio termino 2019 m. spalio 2 d., bankrutavo. Dėl tokių V. R., D. J., M. Z., R. P., S. B., A. S. tyčinių veiksmų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pareikalavus, Jurbarko rajono savivaldybės administracija privalomai grąžino ne pagal paskirtį panaudotas 206 019,00 Eur lėšas (tikslinę dotaciją) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, nes po lėšų pervedimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbų tik už 14 981 Eur, dėl ko buvo padaryta didelė turtinė ir didelė neturtinė žala Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis:

V. R., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigose, D. J., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo pareigose, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašo nuostatas būdami tiesiogiai ir asmeniškai atsakingi už Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jos kompetencijai priskirtais klausimais, už savivaldybės administracijos darbo organizavimą, už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, savivaldybės tarybos skirtų asignavimų administravimą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės biudžeto asignavimų administravimą, taip pat kitus piniginius išteklius, taip pat už savivaldybės biudžeto vykdymo organizavimą, taip pat už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą bei savivaldybės turto administravimą, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašo nuostatas būdama tiesiogiai ir asmeniškai atsakinga už Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jos kompetencijai priskirtais klausimais, už savivaldybės administracijos darbo organizavimą, už vidaus administravimą savivaldybės administracijoje, savivaldybės tarybos skirtų asignavimų administravimą, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės biudžeto asignavimų administravimą, taip pat kitus piniginius išteklius, taip pat už savivaldybės biudžeto vykdymo organizavimą, taip pat už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą bei savivaldybės turto administravimą, M. Z., būdama valstybės tarnautoja, dirbdama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiąja specialiste, būdama atsakinga pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei pareigybės aprašo nuostatas savo kompetencijos ribose būdama atsakinga už savivaldybės tarybos sprendimų mero potvarkių, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų vykdymą, kad būtų įgyvendinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos strateginiai tikslai, R. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu ir dirbdama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiąja inžiniere, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei pareigybės aprašo nuostatas savo kompetencijos ribose atsakinga už savivaldybės tarybos sprendimų mero potvarkių, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų vykdymą, kad būtų įgyvendinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos strateginiai tikslai, būdami atsakingi už 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, pagal kurią Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo skirti Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pinigines lėšas – 232 000,00 Eur, kaip valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją turtui įsigyti, vykdymą, taip pat būdamas atsakingas už 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) mokyklos (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) sporto aikštyno, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus, o Jurbarko rajono savivaldybės administracija įsipareigojo už tai sumokėti bendrovei 322 173,90 Eur, iš kurių 232 000,00 Eur sudaro Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skirtos tikslinės paramos (dotacijos) lėšos, vykdymą, be to, D. J., M. Z. bei R. P., būdami Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytos darbo grupės, atsakingos už projekto „(duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo“ sutarties vykdymo priežiūrą (toliau – ir Darbo grupė), nariais, kurios pirmininku buvo paskirtas D. J., kartu su V. R. būdami atsakingi už 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, pagal kurią Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įsipareigojo skirti Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pinigines lėšas – 232 000,00 Eur, kaip valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją turtui įsigyti, vykdymą, atsakingi už 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbus, o Jurbarko rajono savivaldybės administracija įsipareigojo už tai sumokėti bendrovei 322 173,90 Eur, iš kurių 232 000 Eur sudaro Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skirtos tikslinės paramos (dotacijos) lėšos, vykdymą, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), rangovo realiai atliktų 58 000,01 Eur vertės darbų aktavimo (pridavimo) metu, žinodami, kad rangovas realiai iki 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos sutarties įvykdymo 2018 m. gruodžio 20 d. datos likusių (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų neatliks, kuriuos 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti iki 2019 m. spalio 2 d., suvokdami, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija negalės iki 2018 m. gruodžio 20 d. teisėtai pateikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai darbų įvykdymą ir jų vertę pagrindžiančių dokumentų bei gauti numatytų valstybės Investicijų projekto įgyvendinimui skirtų lėšų – 232 000 Eur, nenorėdami rizikuoti prarasti šias dar negautas, bet numatytas skirti lėšas, veikdami bendrininkų grupėje, su V. R. 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtais jai pavaldžiais darbo grupės nariais, atsakingais už projekto „(duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo“ sutarties vykdymo priežiūrą, t. y. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju ir Darbo grupės pirmininku D. J., Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiąja inžiniere ir Darbo grupės nare R. P., Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiąja specialiste ir Darbo grupės nare M. Z., taip pat su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – statybos techniniu prižiūrėtoju S. B., pagal tarp Jurbarko rajono savivaldybės ir įmonės UAB „Prie Lėvens“ 2018 m. spalio 8 d. sudarytos techninės priežiūros paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Statybos dalis“ direktoriaus 2018 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdančiu (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų techninę priežiūrą, taip pat su Rangovo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų direktoriumi A. S., atsakingu už Rangos sutarties, sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), vykdymą, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi P. A., dirbančiu UAB „(duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. faktiškai einančiu įmonės vadovo pareigas ir atsakingu už 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovo), vykdymą, susitarė, kad jie parengs ir pasirašys dokumentus, kuriuose užfiksuos faktiškai rangovo neatliktus, neperduotus ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos neįgytus darbus, kad tokius dokumentus su juose įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija V. R., D. J., R. P., M. Z. pateiks kompetentingiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams, kurie jais vadovaudamiesi, nesuvokdami apie nusikalstamas veikas ir realiai atliktų (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono atnaujinimo darbų apimtį ir vertę, perves Jurbarko rajono savivaldybės administracijai visas 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigotas skirti lėšas, kurias po to Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai perves rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip apmokėjimą už neva visa apimtimi atliktus darbus.

Nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S., P. A., atlikdama savarankiškus veiksmus, veikdama bendrininkų grupe įvairiomis sudėtimis, taip pat nurodytiems asmenims atliekant savarankiškus veiksmus ir veikiant tarpusavyje, vykdant tiesiogiai bei netiesiogiai tarpusavyje duotus nurodymus, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama juose visa apimtimi faktiškai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliktus darbus elektroniniu paštu, paštu ir tiesiogiai gabendami, žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo perduodami juos tarpusavyje grupės nariams tolimesniam jų klastojimui bei panaudojimui, tokiomis aplinkybėmis:

P. A. parengė, atspausdino, pasirašė, taip pat perdavė R. P. pasirašyti ir R. P. pasirašė bei perdavė M. Z. pasirašyti, o M. Z. pasirašė 2018 m. lapkričio 26 d. atliktų darbų aktą (už 13 310,00 Eur), kuriame užfiksavo visa apimtimi faktiškai neatliktus darbų projekto rengimo darbus. P. A. įtikinus, A. S. parengė, atspausdino, pasirašė bei perdavė R. P. pasirašyti ir R. P. pasirašė, taip pat R. P. perdavė M. Z. ir D. J. pasirašyti ir M. Z. bei D. J. pasirašė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (už 28 456,54 Eur), kuriame užfiksavo visa šia apimtimi faktiškai neatliktus sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus, jų kiekius bei vertę.

P. A. įtikinus, A. S. parengė, atspausdino, pasirašė bei perdavė R. P. pasirašyti ir R. P. pasirašė, po ko ši perdavė M. Z. ir D. J. pasirašyti ir pastarieji pasirašė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (už 16 476,72 Eur), kuriame užfiksavo visa šia apimtimi faktiškai neatliktus sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus, jų kiekius bei vertę.

P. A. įtikinus, A. S. parengė, atspausdino, pasirašė, taip pat perdavė R. P. pasirašyti ir ši pasirašė, po ko R. P. perdavė M. Z. ir D. J. bei V. R. pasirašyti, ir M. Z., D. J. ir V. R. pasirašė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 (už 173 756,75 Eur), kuriame užfiksavo visa šia apimtimi faktiškai neatliktus sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus, jų kiekius bei vertę.

P. A. įtikinus, A. S. parengė, atspausdino, pasirašė, taip pat perdavė R. P. pasirašyti ir R. P. pasirašė, po ko R. P. perdavė M. Z., statybos techniniam prižiūrėtojui S. B., D. J. ir V. R. pasirašyti, ir M. Z., S. B., D. J. ir V. R. pasirašė 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur), kuriame užfiksavo visa šia apimtimi faktiškai neatliktus sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus, jų kiekius bei vertę.

P. A. įtikinus, A. S. parengė, atspausdino, pasirašė, taip pat perdavė R. P. pasirašyti ir R. P. pasirašė, taip pat R. P. perdavė M. Z., D. J. ir V. R. pasirašyti, ir M. Z., D. J. ir V. R. pasirašė 2018 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2 (už 232 000 Eur), kurioje užfiksavo visa apimtimi faktiškai neatliktus sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus, jų kiekius bei vertę.

P. A. parengė, atspausdino, perdavė A. S. pasirašyti, o A. S. pasirašė ir tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis dokumentą perdavus R. P., pastaroji pasirašė bei toliau perdavė V. R. pasirašyti ir ši pasirašė 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 232 000 Eur) pagal faktiškai suklastotą atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2. V. R. 2018 m. lapkričio 30 d. rašytine rezoliucija nurodė Centrinės administracijos buhalterijos vedėjai vyriausiajai buhalterei S. L., nesuvokiančiai apie nusikalstamą veiką, įvykdyti mokėjimą.

Administracijos Finansų skyriaus vedėja A. S., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, gavusi suklastotus dokumentus (2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktais – Nr. 2, Nr. 2, Nr. 4, 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 2, 2018 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę pažyma Nr. 2, 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaudamasi šiais dokumentais ir juose įrašyta tikrovės neatitinkančia informacija, parengė, atspausdino ir pasirašė bei perdavė Centrinės administracijos buhalterijos vedėjai – vyriausiajai buhalterei S. L. pasirašyti ir S. L., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, pasirašė bei perdavė V. R. pasirašyti ir V. R. pasirašė 2018 m. gruodžio 5 d. paraišką gauti lėšų Nr. 1 (2018 m. kovo 20 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 2), adresuotą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Investicijų skyriui, kurioje įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad, neva, už (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimą Jurbarko rajono savivaldybės administracija patyrė išlaidų – 232 000 Eur, kurias prašo pervesti į nurodytą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitą.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja A. S., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, parengė, atspausdino ir pasirašė, taip pat perdavė Centrinės administracijos buhalterijos vedėjai vyriausiajai buhalterei S. L. pasirašyti ir ši, nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, pasirašė bei perdavė V. R. pasirašyti ir pastaroji pasirašė Lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų suvestinę (2018 m. kovo 20 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas Nr. 3), kurioje įrašyti prašomų pervesti Ministerijos lėšų – 232 000 Eur pagrindimą tariamai patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu parengti dokumentai, tarp kurių buvo ir faktiškai suklastoti dokumentai, tai yra: 1) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini); 2) statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2; 3) pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2; 4) atliktų darbų aktas už 2018 m. lapkričio mėn. Nr. 2; 5) atliktų darbų aktas už 2018 m. lapkričio mėn. Nr. 4.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja A. S., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, parengė, atspausdino ir pasirašė, taip pat perdavė V. R. pasirašyti ir ši pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paraiškos švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos lėšoms“, adresuotą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, kuriuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai perdavė suklastotus dokumentus – paraišką, atliktų darbų aktus, PVM sąskaitą-faktūrą ir kitus dokumentus, t. y. jų kopijas.

Tęsdami nusikalstamas veikas, nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, V. R. su D. J., R. P., M. Z., veikdami bendrininkų grupe, piktnaudžiaudami 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos santykiu su Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir šių įstaigų tarpusavio pasitikėjimu, veikdami netiesiogiai per Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę O. V., nesuvokiančią apie nusikalstamas veikas, suklastotus dokumentus panaudojo, perduodami juos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, tikslu apgaule įgyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijai įsipareigotą skirti valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją. Pažeisdami 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuostatas, apgaule gavo šią Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijai numatytą skirti valstybės biudžeto specialią tikslinę dotaciją. O. V. elektroniniu paštu ir paštu perdavė suklastotus dokumentus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Investicijų skyriaus vyresniajai specialistei G. V., tikslu gauti pagal 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijai įsipareigotas skirti lėšas – 232 000 Eur. Taip sudarydami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai fiktyvią teisinę prievolę pervesti Jurbarko rajono savivaldybės administracijai įsipareigotas skirti lėšas, ir G. V., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, vadovaudamasi Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pateiktuose suklastotuose dokumentuose užfiksuota tikrovės neatitinkančia informacija apie patirtas (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimui išlaidas, patikėjusi jos teisingumu, parengė Finansavimo sąmatą, pasirašė ir perdavė ją pasirašyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjai L. K. bei Ekonomikos departamento direktorei E. R., nesuvokiančioms apie nusikalstamas veikas. Šioms pasirašius, inicijavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai priklausančių lėšų – 232 000 Eur pervedimą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, kurias darbuotojai, nesuvokdami apie nusikalstamas veikas, bankiniu pavedimu 2018 m. gruodžio 10 d. pervedė iš Finansų ministerijai priklausančios (administruojamos) banko sąskaitos į Jurbarko rajono savivaldybės administracijai priklausančią banko sąskaitą.

2018 m. gruodžio 17 d. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. elektroniniu laišku paklausus R. P. ir D. J., kada Jurbarko rajono savivaldybės administracija ketina pervesti pinigus įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarpusavyje išrašytą 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (suma 232 000 Eur), motyvuojant, kad dėl šios sąskaitos-faktūros apskaitymo įmonės buhalterinėje apskaitoje susidarė didelė finansinė mokėtino valstybei PVM našta, D. J. įpareigojus R. P. inicijuoti pinigų pervedimą, pastaroji elektroniniu laišku kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėją A. S., kad ši inicijuotų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos žinioje esamų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lėšų pervedimą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. S., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, parengė, atspausdino ir pasirašė, taip pat perdavė V. R. pasirašyti, ir V. R. pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos vidiniam naudojimui skirtą 2018 m. gruodžio 18 d. paraišką gauti lėšų Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skirtas lėšas (1442 Švietimo ir mokslo ministerijos lėšos VIP projektams finansuoti – 232 000 Eur), esančias specialioje Jurbarko rajono savivaldybės administracijos banko sąskaitoje (Iždas), pervesti į kitą nurodytą Jurbarko rajono savivaldybės administracijos naudojamą banko sąskaitą, pagal kurią, taip pat ir kitus anksčiau suklastotus bei pateiktus dokumentus (2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktais – Nr. 2, Nr. 2, Nr. 4, 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 2, 2018 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę pažyma Nr. 2, 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)) A. S. mokėjimu banko viduje pervedė iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos gautas lėšas į kitą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai priklausančią banko sąskaitą, iš kurios Centrinės administracijos buhalterijos vedėja – vyriausioji buhalterė S. L., nesuvokdama apie nusikalstamas veikas, 2018 m. gruodžio 18 d. bankiniu pavedimu pervedė 232 000,00 Eur įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ į jai priklausančią banko sąskaitą.

Tęsdami nusikalstamas veikas, nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupe, V. R. su R. P. ir M. Z. per Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę O. V., kuri nežinojo apie nusikalstamos veikos darymą, suklastojo 2018 m. gruodžio 19 d. parengtą Finansavimo įvykdymo ataskaitą, kurią panaudojo pateikiant kompetentingiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams tikslu pateisinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skirtų lėšų – 232 000 Eur panaudojimą tokiomis aplinkybėmis:

R. P. ir M. Z., veikdamos per tarpinę vykdytoją O. V., 2018 m. gruodžio 19 d. data parengė Finansavimo įvykdymo ataskaitą, kurioje R. P. ir M. Z. įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją – faktiškai visa apimtimi įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliktus darbus, jų kiekius bei 232 000 Eur vertę, kurią savo parašu patvirtinus O. V., ją perdavė Centrinės administracijos buhalterijos vedėjai – vyriausiajai buhalterei S. L. pasirašyti ir S. L., nesuvokdama apie nusikalstamą veiką, pasirašė, taip pat perdavė V. R. pasirašyti ir V. R. pasirašė, tokiu būdu suklastodamos šį dokumentą, o O. V. elektroniniu paštu nusiuntus 2018 m. gruodžio 19 d. data parengtą Finansavimo įvykdymo ataskaitą už 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą atsakingai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Investicijų skyriaus vyresniajai specialistei G. V., nuslepiant tikrąsias apmokėjimo rangovui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis už faktiškai neatliktus (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbus aplinkybes, tikslu pateisinti pagal 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Jurbarko rajono savivaldybės administracijai skirtų lėšų – 232 000,00 Eur, panaudojimą, nurodytą suklastotą dokumentą taip pat panaudojo.

Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. P. vienašališkai panaudojus gautas lėšas, t. y. 232 000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, padengiant finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, taip pat nuo 2019 m. balandžio 9 d. iki 2019 m. liepos 19 d. rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikus didžiosios dalies (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų, už ne mažiau kaip 206 019,00 Eur, taip pat 2019 m. liepos 19 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijai raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytu V. R., informavus rangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie vienašališką 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo nutraukimą, pareikalavus grąžinti išmokėtas lėšas ir sumokėti sutartyje numatytą baudą, rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdžius 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų įsipareigojimų bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijos rašytinėje pretenzijoje nurodytų reikalavimų, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai vienašališkai nutraukus 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinus Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pareikalautų, 2018 m. gruodžio 18 d. sumokėtų, lėšų ir neatlikus Jurbarko Naujamiesčio mokyklos stadiono atnaujinimo darbų bei neįvykdžius kitų rašytinėje pretenzijoje nurodytų reikalavimų, buvo padaryta didelė turtinė 206 019 Eur žala ir didelė neturtinė žala Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai.

Atlikdami neteisėtus veiksmus, V. R., D. J., R. P., M. Z. pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatytą savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą, taip pat 10 punkte nustatytą savivaldybės veiklos skaidrumo principą, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 9, punktuose nustatytas valstybės tarnautojo pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku pavedamas užduotis, nepiktnaudžiauti tarnyba, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę – nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus – visuomeninės naudos principą, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, efektyvumo principą, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, racionalumo principą, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas, ir viešosios teisės principą, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Taip pat pažeidė Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos (patvirtintos Švietimo ir mokslo ministro (toliau – ir Ministro) 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) 24 straipsnio nuostatą, kad švietimo įstaigos savininko ir (ar) dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti efektyvų ir racionalų investicijų projektui įgyvendinti reikalingų ir skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą, 29 straipsnio nuostatą, kad savivaldybės, dalyvaujančios įgyvendinant Programą, atsiskaito savivaldybės finansavimo sutartyje nurodytais terminais ir tvarka, Švietimo srities valstybės investicijų projektų įgyvendinimo programų (investicijų projektų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės aprašo (patvirtinto ministro 2012 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Aprašas) 14 punkto ir 14.1., 14.2., 14.3., 14.4. papunkčių nuostatas, kad valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos kapitalui formuoti pervedamos pasirašius finansavimo sutartį, kartu pateikiant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (asignavimų valdytojo) patvirtintą sąmatą, parengtą vadovaujantis Tvarkos aprašo 2 priedu, paraišką gauti lėšų, lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų suvestinę, finansavimo įvykdymo ataskaitą, taip pat pažeidė 15 punkte Jurbarko rajono savivaldybės administracijai nustatytą pareigą, pasirašius lėšų naudojimo sutartį arba finansavimo sutartį, teikti Investicijų skyriui lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus (rangovų, paslaugų teikėjų sutartis, lokalines sąmatas arba įkainotos veiklos sąrašą, sąskaitą faktūrą, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę). Taip pat pažeidė 2018 m. kovo 20 d. Finansavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tikslą, numatytą 1.1. papunktyje – naudoti skirtas lėšas (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbams finansuoti (toliau – ir Pavedimas), taip pat šios sutarties esmę ir turinį, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos įsipareigojimus ir jų vykdymą reglamentuojančias nuostatas, numatytas 3.1. papunktyje – Pavedimą vykdyti pagal finansavimo sąmatą, laikantis galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, 3.2. papunkčio nuostatą – nurodytas valstybės biudžeto lėšas panaudoti racionaliai ir taupiai, 3.3. papunkčio nuostatą – Pavedimą įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 5 d., 3.4. ir 3.6. punktų, 3.6.2., 3.6.2.1., 3.6.2.2., 3.6.3 papunkčių nuostatas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimu pateikti jai visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Investicijų skyriui pateikti dokumentus, susijusius su Pavedimo vykdymu, ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 8 dienos, o gruodžio mėnesį – ne vėliau kaip iki šio mėnesio 2 dienos, lėšų poreikį patvirtinančių skenuotų dokumentų originalų elektroninius variantus (lydraštį, paraiškas gauti lėšų, parengtas pagal Aprašo 3 ir 4 priedus, rangovų, paslaugų tiekėjų sutartis, lokalines sąmatas arba įkainotos veiklos sąrašą, sąskaitas faktūras, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, taip pat dokumentų originalus (lydraštį, paraiškas gauti lėšų ir lėšų poreikį patvirtinančių dokumentų suvestines), taip pat, įvykdžius Pavedimą, iki 2018 m. gruodžio 20 d. paštu pateikti finansavimo įvykdymo ataskaitą, parengtą pagal Aprašo 5 priedą, 3.7. papunkčio nuostatą – savo jėgomis ir lėšomis pašalinti dėl savo kaltės padarytus trūkumus, pažeidžiančius sutarties sąlygas, 3.8. ir 3.9. papunkčių nuostatas – ne pagal sutartyje nurodytą tikslinę paskirtį arba nesilaikant sutarties sąlygų panaudotas lėšas nedelsiant grąžinti į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sąskaitą, taip pat nedelsiant raštu pranešti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, kad negali įvykdyti Pavedimo arba kad Pavedimo vykdymą tęsti netikslinga, ir skirtas lėšas grąžinti į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sąskaitą, 3.14. papunkčio nuostatą – techninio prižiūrėtojo patvirtintus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis pirmiausia apmokėti iš savo lėšų ir pateikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Investicijų skyriui paslaugų tiekėjų sąskaitų faktūrų ir banku išrašų kopijas, kurie įrodytų, kad Pavedimo įgyvendinimo išlaidas, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, Institucija pirmiausia padengė 20 procentų savo lėšų nuo atnaujinimo vertės, 3.17. papunkčio nuostatą – atlikus visus (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbus, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pateikti statybos užbaigimo (atnaujinimo) aktą arba deklaraciją. 7. punkto, 7.1. ir 7.2. papunkčių nuostatas – pavedimas laikomas įvykdytu, kai panaudojus Pavedimui vykdyti skirtas lėšas ir pateikus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai visus sutarties 3.6 papunktyje nurodytus dokumentus, nepanaudotas Pavedimui vykdyti skirtas lėšas grąžinus į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos sąskaitą ir pateikus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai visus sutarties 3.6. papunktyje nurodytus dokumentus.

S. B., A. S., P. A., kartu su bendrininkais suklastodami tikrus (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų atlikimą ir pabaigimą už 232 000 Eur patvirtinančius dokumentus ir juos per bendrininkus panaudodamas, padėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams – V. R., D. J., M. Z., Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui R. P. bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui S. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir kartu su bendrininkais padarė didelę, ne mažesnę kaip 206 019 Eur turtinę žalą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, taip pat didelę neturtinę žalą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai bei valstybei.

S. B. ir A. S. ir P. A. padedami V. R., D. J., M. Z., R. P. diskreditavo valstybės politikos įgyvendinimą valstybės bei savivaldybių turto administravimo srityje, pažemino ir sumenkino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos bei perkančiosios organizacijos, autoritetą kitų asmenų akyse, taip pat S. B. diskreditavo valstybės politikos įgyvendinimą statybos techninės priežiūros srityje, pažemino ir sumenkino statybos techninio prižiūrėtojo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, autoritetą kitų asmenų akyse, iškraipė šių pareigų esmę bei turinį, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą savivaldybės ir valstybės turto naudojimo bei statybų techninės priežiūros srityse skaidrumu bei teisėtumu, sukėlė nepasitikėjimą visu viešuoju administravimu.

Veikdami bendrininkų grupe, V. R., D. J., M. Z., būdami valstybės tarnautojais, ir R. P. bei S. B., būdami valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis, suvokdami, kad teisėtas bei efektyvus valstybės ir savivaldybės turto naudojimas yra valstybės bei savivaldybės vykdomos viešosios politikos dalis, kad sprendimai, priimami bei vykdomi valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityje yra itin svarbūs visuomenei, kad šio turto naudojimo tikslas – laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų patikėtą turtą panaudoti teisėtai bei įmanomai efektyviai gaunant už tai didžiausią naudą viešojo intereso tenkinimui, kad, siekiant šio tikslo, įgyvendinama sąžininga bei skaidri turto administravimo veikla, ribojant atskirų asmenų galimybes nepagrįstai pelnytis, taip pat išvengiamas neefektyvus lėšų praradimas, tyčia pažeisdami aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, nepaisydami Finansavimo sutartyje, ją reglamentuojančiuose teisės aktuose, nustatytos visuotinai privalomos subsidijos gavimo bei panaudojimo tvarkos, taip pat kitų valstybės bei savivaldybių turto administravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, kurdami savivalės, įstatymų nepaisymo sistemą, tyčia padarydami nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje, padarė didelę, ne mažiau kaip 206 019 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat didelę neturtinę žalą Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, diskreditavo valstybės politikos įgyvendinimą valstybės bei savivaldybių turto administravimo srityje, pažemino ir sumenkino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos bei perkančiosios organizacijos autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojo – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės – pareigybės esmę bei turinį, sumenkino įstaigos vadovo autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą savivaldybės ir valstybės turto naudojimo srityje skaidrumu bei teisėtumu, sukėlė nepasitikėjimą visu viešuoju administravimu.

Be to, S. B., būdamas asmeniškai atsakingas už statybos techninę priežiūrą, suvokdamas šių pareigų svarbą, suvokdamas, kad teisėtas bei efektyvus statybos techninės priežiūros funkcijos vykdymas yra valstybės vykdomos viešosios politikos dalis, kad sprendimai, priimami bei vykdomi statybos techninės priežiūros srityje, yra svarbūs visuomenei, kad šios funkcijos atlikimas, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, yra skirtas viešojo intereso tenkinimui, kad, siekiant šio tikslo, įgyvendinamas sąžiningas bei skaidrus statybos darbų vykdymas, taip pat užkertamas kelias jų finansavimo lėšų neefektyviam naudojimui ir praradimui, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytas esmines statybos techninio prižiūrėtojo pareigas tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę, <...>, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, bei nevykdydamas tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Prie Lėvens“ 2018 m. spalio 8 d. sudarytos techninės priežiūros paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įmonės UAB „Prie Lėvens“ 3.1.1. p. p. numatytų įsipareigojimų – užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos ir atitiktų visus įsipareigojimų reikalavimus, diskreditavo valstybės politikos įgyvendinimą statybos techninės priežiūros srityje, pažemino ir sumenkino statybos techninio prižiūrėtojo, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, autoritetą, iškraipė šių pareigų esmę bei turinį, sumenkino autoritetą kitų asmenų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą statybos techninės priežiūros srityje skaidrumu bei teisėtumu, sukėlė nepasitikėjimą visu viešuoju administravimu statybų srityje.

Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad V. R. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje, D. J. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje, R. P. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje, M. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje, S. B. kaltė padarius veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, A. S. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, P. A. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., būdami valstybės tarnautojais ar jam prilygintais asmenimis, eidami valstybės tarnyboje atsakingas pareigas, žinodami kokias pareigas jie eina ir už ką yra atsakingi, suvokdami, kad taip negalima elgtis, padedant A. S. ir P. A., piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, visi bendrai grupėje suklastojo tikrus dokumentus, juos pateikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, dėl ko savivaldybės administracija gavo 232 000 Eur tikslinę dotaciją, kurią panaudojo ne pagal paskirtį - pervedė rangovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tariamai atliktus darbus, kurie iš tikrųjų nebuvo atlikti ir apie tai visi nuteistieji žinojo, todėl visi nuteistųjų veiksmai buvo sąmoningi bei tyčiniai. Dėl tokių jų tyčinių veiksmų buvo padaryta ne tik turtinė žala Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, kuri vėliau buvo priversta grąžinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai perverstus pinigus, tačiau ir neturtinė žala Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji diskreditavo valstybės politikos įgyvendinimą valstybės bei savivaldybių turto administravimo srityje, pažemino ir sumenkino Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos bei perkančiosios organizacijos autoritetą, iškraipė valstybės tarnautojų pareigybės esmę bei turinį, sumenkino įstaigos vadovo, pavaldžių skyrių tarnautojų autoritetą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tarnautojų akivaizdoje, pakenkė viešiesiems interesams vykdant visuomenei naudingą veiklą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą savivaldybės ir valstybės turto naudojimo srityje skaidrumu bei teisėtumu, sukėlė nepasitikėjimą visu viešuoju administravimu. Neabejotinai bylos duomenimis, rašytiniais įrodymais, pačių nuteistųjų bei liudytojų parodymais nustatyta, jog apgaule gauta tikslinė parama (dotacija) buvo panaudota ne pagal paskirtį, t. y. nuteistųjų bendrais veiksmais ir pastangomis buvo pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, kurių jie nebuvo atlikę. Nuteistieji žinojo, jog atliktų darbų aktuose nurodyti kaip atlikti darbai buvo neatlikti, todėl ir tikslinės paramos (dotacijos) pervedimas rangovui buvo tyčinis veiksmas, neteisėtas ir nusikalstamas. Nors ir nenustatyti nuteistųjų savanaudiški tikslai, tačiau tai įtakos jų veikų kvalifikavimui neturi. Nuteistųjų V. R., D. J., M. Z. ir R. P. veiksmai atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 206 straipsnio 1 dalyje, požymius. Jų veiksmai papildomai dar kvalifikuoti ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nes jie veikė bendrininkų grupėje. Minėtų nuteistųjų veiksmams įvertinti teismas taikė nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 206 straipsnio 1 dalies redakciją, kuri yra švelnesnė nei ta, kuri galiojo veikos padarymo metu. Nusikaltimo padarymo metu būtina sąlyga nusikaltimui buvo 150 MGL ar didesnės tikslinės paramos (dotacijos) panaudojimas ne pagal paskirtį, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja straipsnio 1 dalies redakcija, kur nurodyta 400 MGL ar didesnės tikslinės paramos (dotacijos) panaudojimas ne pagal paskirtį. Nauja redakcija yra švelnesnė, įtakos kaltinamųjų veikų kvalifikavimui ar vertinimui neturi, sankcija nesikeitė, nes jie apgaule gavo ir panaudojo ne pagal paskirtį 400 MGL ir didesnę tikslinę paramą (dotaciją) – 206 019 Eur (206 019 : 50 = 4 120 MGL). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės tikslinimo nelaikė esminiu kaltinimo keitimu ir, teismo vertinimu, nurodyta nauja aplinkybė nepažeidė nuteistųjų teisės į gynybą. Neabejotinai įrodyta, jog V. R., D. J., M. Z. ir R. P., veikdami bendrininkų grupe, kartu su S. B., A. S. bei P. A., tikslu gauti iš Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos tikslinę paramą (dotaciją), veikdami tyčia, suklastojo tikrus dokumentus (paraišką bei tariamai atliktų darbų aktus, kurie buvo pagrindu paramai (dotacijai) gauti, kitus kaltinime nurodytus dokumentus ir juos panaudojo – pateikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, kuri suteikė Jurbarko rajono savivaldybės administracijai 232 000 Eur tikslinę paramą (dotaciją). Minėtus pinigus dėl nuteistųjų kaltų ir tyčinių veiksmų Jurbarko rajono savivaldybės administracija pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo neatlikusi nurodytų darbų ir jų vėliau nepadarė bei bankrutavo. Dėl to, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai pareikalavus grąžinti tikslinę paramą (dotaciją), Jurbarko rajono savivaldybės administracija grąžino ministerijai ne pagal paskirtį panaudotus 217 019 Eur, nes po lėšų pervedimo rangovas atliko darbų tik už 14 981 Eur. Dėl to buvo padaryta didelės žalos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai bei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai (žala viršija 400 MGL dydį, kai 1 MGL lygus 50 Eur. Tai yra, 217 019 : 50 = 4 340). Kaltinamųjų V. R., D. J., M. Z. R. P., S. B., A. S. bei P. A. veiksmai atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. V. R., D. J., M. Z. ir R. P. veiksmai papildomai dar kvalifikuojami ir pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, nes jie veikė bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmes nuteistiesiems pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus bei motyvus, nuteistųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes. V. R. nusikalto ir teismo teisiama pirmą kartą. Padarė dvi nesunkias ir dvi apysunkes nusikalstamas veikas, veikdama bendrininkų grupėje, kas pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Administracine tvarka nebausta, dirbo (duomenys neskelbtini), ištekėjusi. Nusikalstamas veikas padarė, naudodamasi savo tarnybine padėtimi, nes tuo metu ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas. D. J. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė dvi nesunkias ir dvi apysunkes nusikalstamas veikas, veikdamas bendrininkų grupėje, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Administracine tvarka praeityje buvo baustas, tačiau nuobaudos negalioja, yra vedęs. Dirbo (duomenys neskelbtini). Nusikalstamas veikas padarė, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, nes tuo metu ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. M. Z. anksčiau teismo neteista. Padarė dvi nesunkias ir dvi apysunkes nusikalstamas veikas, veikdama bendrininkų grupėje, kas pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltę pripažino iš dalies. Administracine tvarka praeityje buvo bausta, tačiau nuobaudos negalioja, ištekėjusi. Dirba (duomenys neskelbtini) bei vykdo individualią veiklą. Nusikalstamas veikas padarė, naudodamasi savo tarnybine padėtimi, nes tuo metu ėjo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas. R. P. anksčiau teismo neteista. Padarė dvi nesunkias ir dvi apysunkes nusikalstamas veikas, veikdama bendrininkų grupėje, kas pripažinta jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltės nepripažino. Administracine tvarka praeityje nebausta, ištekėjusi. Dirba (duomenys neskelbtini). Nusikalstamas veikas padarė naudodamasi savo tarnybine padėtimi, nes tuo metu ėjo savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiosios inžinierės pareigas. S. B. anksčiau teismo neteistas. Nusikalto pirmą kartą. Padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog abi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Vedęs, vykdo individualią veiklą bei dirba (duomenys neskelbtini). Praeityje baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau nuobaudos negalioja. Kaltinamasis sulaukęs 68 metų amžiaus, turi sveikatos problemų. Laiduotoja nuteistojo sutuoktinė J. B. prašė S. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybėn, be užstato. Teigė, jog sutuoktinis pirmą kartą nusikalto, dėl ko labai pergyvena. Statybos inžinieriumi dirba apie 40 metų. Santuokoje kartu jau 43 metus. Jie puikiai sutaria, sutuoktinis įsiklauso į jos žodžius ir kartu priima sprendimus. Į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas savivaldybės administracijos darbuotojų, dėl ko labai gailisi. Neįvertino galimų pasekmių, nes tikėjo, kad rangovas darbus atliks ir viskas bus gerai. Sau nesiekė jokios materialinės naudos. Jos uždarbis apie 1 000 Eur, vyro pensija apie 600 Eur. Pažadėjo, jog sutuoktinis laikysis įstatymų ir nenusikals. S. B. prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Paaiškino tas pačias aplinkybes, kaip ir laiduotoja – sutuoktinė J. B.. Papildė, jog nepagalvojo, kad taip gali viskas baigtis, nes taip neatsakingai ir neteisėtai pasielgė pirmą kartą gyvenime. Įtakos jo veiksmams turėjo savivaldybės administracijos darbuotojų raginimas pasirašyti suklastotus dokumentus, nes kitaip Administracija negaus paramos. Teismas sutiko, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu S. B. kaltę pripažino visiškai, anksčiau nebuvo teistas. Jo padarytos dvi veikos sudarė idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galima manyti, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Nors ieškinio nepripažino kartu su kitais nuteistaisiais, žalos nėra atlyginęs, tačiau sutiko atlyginti žalą, jei ji bus priteista. Nors yra pensininkas, tačiau šiuo metu dirba, todėl yra pagrindo manyti, kad jis atlygins padarytą žalą. Jo asmenybė teismui leido pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl to galima taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be užstato, perduodant sutuoktinės J. B. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, kuri, įvertinus visą teismui pateiktą medžiagą, yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, nes neteista, nebausta, darbovietėje charakterizuojama kaip pareiginga, atsakinga, sąžiningai vykdanti savo (duomenys neskelbtini) pareigas. P. A. anksčiau teismo neteistas. Nusikalto pirmą kartą. Padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, kur vienoje buvo padėjėju. Kaltės nepripažino. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog abi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, vedęs, dirba. A. S. nusikalto pirmą kartą, anksčiau teismo neteistas. Padarė dvi apysunkes nusikalstamas veikas, kur vienoje buvo padėjėju. Kaltę pripažino, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog abi veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Yra baustas už administracinių nusižengimų padarymą, vedęs, dirba. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistiesiems V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S. ir P. A., atsižvelgiant į jų bendrininkavimą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, už veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymą turi būti paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė bauda, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam (už apysunkio nusikaltimo padarymą numatyta bauda nuo 100 iki 4 000 MGL . Nuteistiesiems paskirtos 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudos. Nuteistiesiems V. R., D. J., M. Z., R. P. už veikų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje bei 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, padarymų, įvertinus jų bendrininkavimą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis nustatomas artimas minimaliam (už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatyta bauda nuo 50 iki 2 000 MGL). Už nurodytų veikų padarymą nuteistiesiems paskirtos 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudos. Nuteistiesiems V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S. ir P. A., įvertinus jų bendrininkavimą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, padėjėjų vaidmenį darant nusikaltimą, už veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriamos mažesnės, negu sankcijos vidurkyje numatyta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės (sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki 6 metų bausmė). Kadangi veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 206 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nuteistieji V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S. ir P. A. padarė veikdami vieninga tyčia ir sumanymu, todėl jos yra padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Todėl už minėtas veikas skiriamos bausmės yra apimamos, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes baudas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bausmės tikslai ne tik nubausti, tačiau ir paveikti, perauklėti, įgyvendinti teisingumo bei bausmės neišvengiamumo principus, bus pasiekti nuteistiesiems atidedant paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą 2 metų terminui (BK 75 straipsnio 2 dalies pagrindu), nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o pats pakankamai ilgai trukęs baudžiamasis procesas jau davė savo rezultatų. Atidedant bausmės vykdymą, teismas netaikė kaltinamiesiems intensyvios priežiūros, nes tai nėra būtina bei tikslinga. Nuteistiesiems V. R., D. J., M. Z. ir R. P., kurie nusikalstamas veikas padarė piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi ir būdami valstybės tarnautojais ar juo prilygintu asmeniu, Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei 68² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse atėmimą 3 (trejiems) metams (BK 68² straipsnio 2 dalies pagrindu). Apylinkės teismo vertinimu, atsižvelgiant į antraeilį vaidmenį nusikaltimų padarymu, į tai, jog asmuo kaltę pripažino, buvo įtrauktas į nusikaltimų padarymą Administracijos darbuotojų, gailėjosi, yra senatvės pensininkas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. netikslinga skirti BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Nuteistiesiems A. S. ir P. A., kurie tik padėjo kitiems nuteistiesiems - valstybės tarnautojams bei valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui S. B. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tačiau veikas padarė nebūdami valstybės tarnautojais, o dirbdami statybos pramonės srityje, teismo vertinimu, netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonių. Siekiant užtikrinti priteisto civilinio ieškinio atlyginimą (išieškojimą), jiems taikomas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte įpareigojimas tęsti darbą.

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 69 straipsniu, nuteistiesiems V. R., D. J., R. P., M. Z. paskirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo metu (per du metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistos žalos dalį – ne mažiau kaip po 1 000 Eur kas mėnesį, viso 24 000 Eur. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, nuteistiesiems A. S. ir P. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo metu (per du metus) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti priteistos žalos dalį - ne mažiau kaip po 1 200 Eur kas mėnesį, viso 28 800 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 69 straipsniu, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta – S. B., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalies turtinės žalos atlyginimą – 28 800 Eurų, mokant po 1 200 Eurų kas mėnesį per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistiesiems ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nepritaikyta jokia efektyvi baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti atkuriamąjį teisingumą ir realiai švelnintų nusikalstamos veikos, kuria Jurbarko rajono savivaldybei padaryta turtinė žala, padarinius, taip siekiant labiau užtikrinti, kad nukentėjusiajam asmeniui būtų atlyginta nuteistųjų nusikalstamomis veikomis padaryta žala. Su žalos atlyginimu susijusi BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas arba pašalinimas. Pagal BK 69 straipsnį šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas gali skirti tada, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai; teismas turi nustatyti terminą žalai atlyginti. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tiek pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taigi, S. B. atžvilgiu). Be to, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas; taigi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta ir atidedant bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį (taigi ir visiems nuteistiesiems šioje byloje).

Teigiama, kad atsižvelgiant į BK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reguliavimo mechanizmą ir suformuotą teismų praktiką, siekiant realiai švelninti nusikalstamų veikų, kuriomis padaryta didelė turtinė žala, padarinius, šiuo atveju nuteistiesiems V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S., P. A. ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais asmeniui S. B., paskatinti dėti pastangas per protingą laikotarpį atlyginti atsiradusią žalą, tikslinga paskirti dalinį turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, o atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui S. B. per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuteistiesiems ir asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, tokia poveikio priemonė turės teigiamos įtakos, ne tik skatins nuteistuosius (asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta) dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos pasekmes, padės įtikinti, jog nusikalstamas elgesys yra nepriimtinas, bei privers savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nustatant atlygintinos individualiai turtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad nuteistieji ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta, turi aukštuosius išsilavinimus, nors ir brandaus amžiaus, tačiau yra iniciatyvūs ir veiklūs, darbingi, todėl prašoma apeliacinės instancijos teismo paskirti įpareigojimą atlyginti bent dalį ieškinio mokant mėnesines įmokas, atsižvelgiant ir į civilinės ieškovės (Jurbarko rajono savivaldybės) teisėtus interesus, susijusius su žalos atlyginimu.

Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo pagal laidavimą S. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl civilinio ieškinio ir jį atmesti arba palikti nenagrinėtu.

Skundo autorius teigia, kad tiek baudžiamojo persekiojimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo tinkamai leistinomis priemonėmis ir skaičiavimais nustatyta objektyviai padaryta žala, todėl apeliantui nebuvo sudarytos sąlygos tinkamai savanoriškai atlyginti padarytą žalą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, nes jis jau yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra prisiteisusi minimą sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismui civilinio ieškinio klausimą išsprendus darkart, susidarė galimybė administracijai praturėti be teisėto pagrindo.

BK 114 straipsnyje reglamentuota, kad jei į bylą civiliniu atsakovu įtraukta įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu. Susidariusioje situacijoje akivaizdu, kad pinigines lėšas gavo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam iškelta bankroto bylą, dar daugiau – bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl visi dokumentai, susiję su civiliniu ieškiniu turėjo būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Neišsprendus šio juridinio asmens patraukimo civiliniu atsakovu byloje, negalimas teisingas ieškinio išsprendimas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tik civiliniame procese galima atlikti papildomus skaičiavimus ir tyrimus dėl žalos dydžio, nes pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje taip ir nenustatė tikslaus žalos dydžio, neaišku už kokią sumą buvo atlikta darbų, neišsiaiškinta ir nenustatyta, kodėl Jurbarko rajono savivaldybės administracija sutiko be jokio tyrimo Ministerijai grąžinti dotaciją, o paskui dar ir papildomą dalį.

Pažymima, kad baudžiamojoje byloje yra duomenys, jog dėl padarytos žalos Jurbarko rajono savivaldybės administracijai galimai yra ir pačios nukentėjusiosios šalies kaltės, o administracijos veiksmai buvo aplaidūs. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta, kodėl administracija, nutraukdama sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo, nepasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu (5 procentų sutarties kainos su PVM, draudimo bendrovės laidavimo draudimu, kuriuo buvo garantuotas netesybų sumokėjimas), kad atgauti dalį lėšų (apie šias aplinkybes tik buvo užsiminta, tačiau atsakymo nebuvo gauta). Jeigu administracija laiku būtų pasikreipusi į draudimo bendrovę, tai būtų galimybė atlyginti žalą bent 16 108 Eur sumai. Skundo autoriaus įsitikinimu, civilinį ieškinį nagrinėjant ne baudžiamojoje byloje, yra pagrindai jeigu ne atmesti, tai bent ženkliai sumažinti civilinį ieškinį.

Pirmosios instancijos teismas aiškinosi neatliktų darbų vertę, skyrė byloje statybos ekspertizę, tačiau nurodyta ekspertizė į klausimus neatsakė, jokių tyrimų ar skaičiavimų nebuvo atlikta. Baudžiamojoje byloje aiškiai nustatyta, kad buvo atlikti papildomi darbai projekte, tų darbų jau nereikėjo atlikti naujam rangovui vykdant statybos užbaigimo darbus stadione, todėl administracija galimai praturtėjo nepagrįstai, t. y. gavo turtinę naudą (buvo nukastas didesnis grunto sluoksnis, užvežta daugiau smėlio, nei projekte) virš 30 000 Eur. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal viešus duomenis Jurbarko (duomenys neskelbtini) sporto aikštyno atnaujinimo darbai buvo užbaigti gavus papildomą Covid-19 paramos fondo dotaciją ir savivaldybės biudžeto lėšų naudoti nereikėjo iš vis, todėl šios aplinkybės iš vis gali šalinti civilinio ieškinio galimybę, jei šaliai nepadaryta žala.

S. B. taip pat nesutinka su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Apeliantas nurodo, kad niekaip nėra susijęs su Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir jo veiksmai niekaip negalėjo diskredituoti administraciją, skundžiamo nuosprendžio motyvai yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Civilinio ieškovo atstovas su ieškiniu nepateikė jokių neturtinės žalos pagrindimo įrodymų, nepateikė duomenų, kad kažkaip buvo pakenkta savivaldos interesams, todėl teismo išvada, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ieškinys įrodytas, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams. Be to, sprendžiant civilinį ieškinį teismas privalėjo personalizuoti apelianto veiksmus padarant žalą civiliniam ieškovui, atsižvelgti į S. B. garbų amžių, socialinę padėtį, jog yra senatvės pensininkas ir į pajamas, kurios yra minimalios.

Apeliaciniame skunde nuteistoji M. Z. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį nuteistosios atžvilgiu, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, panaikinti taikytą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei panaikinti visus taikomus nuosavybės teisės apribojimus.

Skunde teigiama, kad teismas nevertino nuteistosios pateiktų parodymų. Nuteistoji į projekto vykdymo darbo grupę buvo paskirta statybos rangos sutarčiai prižiūrėti, o ne finansavimo sutarčiai su Švietimo mokslo ir sporto ministerija ir apie tokią sutartį nežinojusi. Taip teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes šią abejonę turėjo spręsti nuteistosios naudai. Nurodoma, kad nebuvo realizuota nuteistosios teisė į gynybą, t. y. pakankamai laiko pasirengti gynybai. Pandemijos metu susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga laikas buvo ribojamas, nebuvo atsižvelgta į situaciją, jog gynėjas sirgo ir prašė suteikti papildomai laiko.

Pažymima, kad teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymus dėl duomenų prijungimo apie pradėtus ikiteisminius tyrimus ir nagrinėjamas baudžiamąsias bylas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vadovo V. P., kuris kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir tyčiniu bendrovės bankrotu. Šios bylos akivaizdžiai susijusios su šia nagrinėjama byla ir jose gauti duomenys yra reikšmingi šios bylos baigčiai bei sprendžiant civilinio ieškinio klausimus. Tokiu būdu teismas ir šiuo atveju netyrė įrodymų ir juos atmetė.

Teigiama, kad byloje nustatyta, jog ant atskaitos dokumentų buvo tik užsakovo – Jurbarko rajono savivaldybės administraciją atstovaujančios direktorės V. R., rangovo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo – A. S. bei techninio prižiūrėtojo – S. B. parašai, kitų asmenų parašai jokios juridinės reikšmės neturėjo ir negalėjo sukelti jokių pasekmių, t. y. ir M. Z. parašas nėra legitimus, nes ji neturėjo tokių įgaliojimų, todėl nuteistosios veikoje nėra BK 300 straipsnio 3 dalies nusikaltimo sudėties elementų, to pasėkoje, kaltinimas nepagrįstas ir teismas negalėjo pripažinti asmens kaltu padarius šią nusikalstamą veiką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistoji nurodė, kad buvo lenkiama pasirašyti dokumentus, kurie neatitiko tikrovės, taip jai buvo siekiama perkelti galimą atsakomybę. BK 228 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, tačiau šią veiką padarė tik kaltinamoji V. R., nes ji pasirašė sutartį, kurią įvykdyti per du mėnesius buvo neįmanoma, o ta aplinkybė, kad pinigines lėšas buvo galima perkelti į kitus metus, nuo apeliantės buvo slepiama. Tai teisme patvirtino liudytojos O. V. ir A. S., neabejotinai tai žinojo ir V. R.. Skundo autorė teigia, kad neturėjo galimybių ir pareigos spręsti dėl rangovų patikimumo, negalėjo reikalauti garantinių raštų ar laidavimo, be to ji nėra teisininkė ir negali spręsti teisinių sutartinių niuansų, todėl jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas visiškai neaptarė BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – kreditinio sukčiavimo. Nuteistoji nurodo, jog jokių pinigų negavo, juos gavo Jurbarko rajono savivaldybės administracija. Pati administracija nėra nusikaltimo bendrininkė. Analogiškai yra su kaltinimu pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, juo labiau, kad tikslinę paramą gavo Jurbarko rajono savivaldybės administracija, administracija paramą ir grąžino Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pareikalavus, todėl M. Z. nei gavo paramos lėšų, nei jas naudojo, todėl nėra šios nusikalstamos veikos subjektas. Šiuo atveju teismas kaltinimus parėmė prielaida – kad visi buvo susipažinę su Finansavimo sutartimi (nuosprendžio 73 puslapis), tačiau byloje tokių duomenų nėra, yra duomenys apie tai, kad ji šių aplinkybių nežinojo, apeliantės niekas nesupažindino su finansavimo sutartimis, ji vykdė tik statybos rangos sutarties priežiūrą.

Skundo autorė nurodo, kad tuo atveju, jei aukštesnės instancijos teismas nuspręstų, jog apeliantės skundo argumentai neįtikinami, bet kokiu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos atsakomybės klausimą, visiškai jo neindividualizavo. Nebuvo atsižvelgta, jog M. Z. buvo jauna darbuotoja administracijoje, buvo paskirta į darbo grupę projektui prižiūrėti tik patirčiai gauti, ankstesnės darbinės patirties panašiose situacijose nėra turėjusi. Skundo autorės įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti jos skyrimo taisyklių, neatsižvelgiant į apeliantės antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į nuteistosios asmenybę, jauną amžių ir tai, kad ji nusikalto pirmą kartą, padėjo tiek teismui, tie tyrimui aiškintis visas bylos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas net skyrė didesnę bausmę, nei siūlė valstybės kaltintojas.

Apeliantė teigia, kad teismas tenkindamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 206 019 eurų turtinės žalos ir 10 000 eurų neturinės žalos civilinį ieškinį netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Civilinis ieškinys turėjo būti atmestas, nes jis jau yra išnagrinėtas civilinio proceso tvarka ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra prisiteisusi minimą sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skundo autorės manymu, tai tarsi teismo sprendimų dubliavimas. Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgijo teisę du kartus reikalauti atlyginti žalą pagal teismo sprendimus. Tokiu būdu yra galimybė administracijai praturtėti be teisėto pagrindo. Taip pat, tik nagrinėjant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka galima spręsti, ar visi galimi civiliniai atsakovai byloje yra patraukti. Tai svarbu, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad buvo gautas paklausimas iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojo apie galimybę perkelti pinigines lėšas į kitus metus, nes jau tada buvo aišku, kad savivaldybė prisiėmė įsipareigojimus, kuriuos laiku įvykdyti nėra galimybių. Todėl tik teisme nagrinėjant ieškinį civilinio proceso būdu galima prašyti byloje patraukti civiliniais atsakovais ar trečiaisiais asmenimis asmenis, kurie galimai sąlygojo didesnės žalos padarymą, nes laiku nesureagavo į galimybę išspręsti atsirandančius sunkumus vykdant projektą (administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus specialistė, atsakinga už finansavimo sutarties su ministerija vykdymą O. V., finansų skyriaus vedėja A. S., kuriuos turėjo tą informaciją, galimai ir kiti savivaldybės vadovai: vicemeras S. L., atsakingas už projektų vykdymą bei meras S. M.).

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. R. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu bei priteisti visas apeliantės bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus duomenis.

Apeliantės teigimu, skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad ji tik pasirašinėjo ant jai teikiamų dokumentų, tačiau niekur nėra konstatuojama, kad ji sukūrė ar taikė spaudimą sukurti tikrovės neatitinkančius dokumentus ar atlikti kitus veiksmus siekiant neteisėtai gauti ar panaudoti Ministerijos skirtą dotaciją. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir pati V. R., kuri nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad darbų priėmimo aktuose buvo nurodyti faktiškai neatlikti darbai, tai patvirtina byloje nustatytų aplinkybių visuma, o būtent tai, kad Rangos sutarties vykdymo priežiūrai buvo sudaryta jos vykdymo priežiūros komisija, kuri, be kita ko, buvo atsakinga už techninę Aikštyno atnaujinimo projekto įgyvendinimo pusę. Priešingas aplinkybių aiškinimas lemtų nelogišką ir neįgyvendinamą situaciją, kada administracijos direktorius turėtų tikrinti kiekvieno savo pavaldinio parengto dokumento teisėtumą ir atitikimą faktinei situacijai.

Nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ji gavo kokią nors finansinę ar nefinansinę naudą iš to, kad pasirašė ant darbų perdavimo aktų, o Administracija gavo dotaciją iš Ministerijos. Nėra jokio loginio ryšio tarp nuosprendyje išdėstytų įvykių aplinkybių interpretavimo, kuomet administracijos direktorius rizikuotų savo pareigomis, baudžiamojo proceso inicijavimu jo atžvilgiu ir finansine atsakomybe vien dėl to, kad būtų įsisavinta Ministerijos Administracijai skiriama dotacija.

Skunde taip pat nurodoma, kad tai, jog V. R. veiksmai (darbų perdavimo aktų pasirašymas) atlikti dėl jos suklaidinimo, negali būti laikomi tokie pavojingi, kad už juos būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos pagrindu Lietuvoje jau yra suformuota ilgametė ir nuosekli kasacinė praktika taikant baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse daugybę kartų yra pasisakyta ir pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Apeliantės teigimu, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ji neturi nei teisinio, nei statybų srities išsilavinimo, o laikotarpiu, kai buvo pasirašoma Rangos sutartis (2018 m. spalio 1-7 d.) bei laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. V. R. išvis nedirbo, todėl ji tikrai negalėjo turėti tikslo sukurti tikrovės neatitinkančių dokumentų (darbų perdavimo aktų) ir jais pasinaudojant neteisėtai iš Ministerijos gauti dotaciją Administracijai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų patvirtinančių, kad V. R. žinojo ar galėjo žinoti, kad Ministerijai teikiami dokumentai (darbų perdavimo aktai), kurių pagrindu bus išmokama dotacija, neatitinka tikrovės. Nuosprendyje yra remiamasi tik kitų nuteistųjų parodymais, neva apeliantė žinojo apie darbų perdavimo aktų neatitikimą tikrovei, tačiau minėti parodymai nėra vertinami kritiškai ir neatsižvelgiama į tai, kad šie parodymai yra nuteistųjų gynybinė pozicija. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nėra pagrindžiama iš kokių aplinkybių V. R. galėjo žinoti, kad Ministerijai teikiami duomenys yra klaidingi kai visi specialiųjų statybos žinių turintys specialistai patvirtino, kad darbų perdavimo aktuose numatyti darbai buvo faktiškai atlikti. Nuosprendžio teiginys, kad V. R. Ministerijai teikė neva žinomai suklastotus dokumentus yra niekuo nepagrįstas išskyrus kitų nuteistųjų gynybiniais parodymais, kurie negali būti laikomi vieninteliais V. R. kaltę ar „žinojimą“ apie dokumentų suklastojimą, įrodančiais duomenimis. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nėra detalizuojama kaip pasireiškė V. R. kitų asmenų įtraukimas ar palenkimas daryti nusikalstamas veikas.

Skunde taip pat teigiama, kad V. R., pagal jai tuo metu turimą informaciją, neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, t. y. iš Ministerijos gauta dotacija buvo skirta pagal jos tikslinę paskirtį – Aikštyno darbų apmokėjimui. Tai, kad Bendrovė šiuos pinigus išleido kitoms reikmėms nėra V. R. atsakomybė ir ji net negalėjo numanyti, kad pinigai bus panaudoti ne pagal paskirtį, kadangi buvo įsitikinusi, jog darbai Aikštyne jau yra padaryti ir už juos reikia tik atsiskaityti. Taip pat nėra pagrindo atsakomybę dėl netinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo perkelti V. R. kaip administracijos direktorei, kadangi Aikštyno atnaujinimo sutarties priežiūros klausimai buvo pavesti specializuotai komisijai, kuriai vadovavo V. R. pavaduotojas, teisininkas D. J. ir būtent jis turėjo užtikrinti, kad dotacija būtų panaudota tinkamai.

Apeliantė nurodo, kad ji nežinojo apie pasirašomų dokumentų klaidingumą, nederino šių veiksmų su kitais asmenimis siekiant neteisėtai gauti Ministerijos skiriamą dotaciją, niekaip neįtikinėjo ir nelenkė kitų asmenų daryti nusikalstamas veikas. V. R. nedalyvavo nei komisijoje prižiūrinčioje Aikštyno projekto įgyvendinimą, nei tiesiogiai duodavo nurodymus dėl šio projekto įgyvendinimo todėl akivaizdu, kad negalėjo būti nustatytas jos susitarimas dalyvauti kartu su kitais kaltinamaisiais darant nusikalstamas veikas, nes tokio paprasčiausiai nebuvo. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad V. R. žinojo apie dokumentų klastojimą, siekė gauti Ministerijos dotaciją ir ją panaudoti ne pagal paskirtį, tačiau nėra atskleidžiami tokios veikos motyvai ar nustatomi objektyvūs duomenys pagrindžiantys tokius V. R. siekius, žinojimą ir kitų asmenų įtraukimą į nurodomas nusikalstamas veikas. Nėra nustatytas joks V. R. koordinuotas veikimas su kitais nuteistaisiais siekiant daryti nusikalstamas veikas todėl galima teigti, kad nuosprendyje nepagrįstai taikytas BK 25 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo detalizuota kokiais duomenimis remiantis buvo nuspręsta, kad V. R. žinojo apie darbų perdavimo aktų klaidingumą, kad siekė minėtus aktus suklastoti, neteisėtai gauti Ministerijos skiriamą dotaciją ir ją panaudoti ne pagal paskirtį. Visi V. R. veiksmai buvo atlikti sąžiningai be jokio neteisėto susimokymo ar kitų neteisėtos veiklos požymių turinčių veiksmų. Tai, kad darbų perdavimo aktai buvo klaidingi, V. R. sužinojo žymiai vėliau, o ne jų pasirašymo metu ir juo labiau neturėjo planų teikti klaidingą informaciją Ministerijai.

Apeliantė taip pat nurodo, jog šioje proceso stadijoje negalėjo būti tenkintas civilinis ieškinys, kadangi dar nėra pabaigta Bendrovės bankroto byla ir nėra pripažinta, kad nėra perspektyvų iš Bendrovės ar jos valdymo organų išieškoti Administracijai priteistas sumas. Taip pat skunde atkreipia dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Skundžiamu nuosprendžiu priteisus tą pačią sumą iš nuteistųjų, kuri yra priteista iš Bendrovės, Administracija įgauna dvigubai didesnį finansinį reikalavimą nei turi iš tikrųjų. Tai svarbi aplinkybė turint omenyje, kad Bendrovės bankroto byla iki šiol nėra užbaigta, o pats bankrotas yra pripažintas tyčiniu, kas leidžia daryti prielaidą, kad dalis nuosprendžiu priteistos sumos bus priteista ir išieškota iš Bendrovės valdymo organų. Apeliantės manymu vien tai, kad iki šiol nebuvo atlyginta žala iš bendrovės, nesuteikia teisės ją nauju teisiniu pagrindu priteisti iš nuteistųjų taip padvigubinant Administracijos finansinį reikalavimą ir nesulaukiant nei tyčinio bankroto pabaigos, nei išieškojimo iš Bendrovės valdymo organų rezultatų. Nuosprendžiu patenkintas civilinis ieškinys akivaizdžiai pažeidžia protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus bei sudaro prielaidas Administracijai nepagrįstai praturtėti, kas neabejotinai neatitinka BPK proceso tikslų ir daro nuosprendį neteisėtu ir naikintinu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. ir jo gynėjas Olegas Šibkovas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį panaikinti, šioje dalyje priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies l ar 2 punktu, t. y. nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodžius, kad D. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 206 019 Eur turtinės bei 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nuteistojo atžvilgiu atmesti arba palikti nenagrinėtu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika aprašoma bendrai, aiškiai nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas, kiekviena veika aprašoma atskirai. Paprastai laikytina netinkama teismų praktika, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne sujungiant į visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šia veika. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, pažeidžiant BPK reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui keliamus reikalavimus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surašydamas nuosprendį, neatskyrė kokius būtent veiksmus atliko apeliantas D. J., ar kiti asmenys, kurie nuosprendyje įvardinti kaip bendrininkų grupės nariai. Teismas iš esmės nenurodė kokius būtent nusikalstamus veiksmus atliko D. J., kokie būtent šių, D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai lėmė, kad jo atlikti veiksmai yra pripažinti nusikalstamais, esant kokiai kaltės formai ir tyčiai veikė D. J., koks buvo jo vaidmuo, neatskleidė kitų D. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių.

Skundo autorius nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio surašymo metu teismo panaudotas D. J. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodinėjimo būdas, kuomet teismas D. J. kaltę įrodinėjo per bendrininkų grupės požymį, be kitų, aukščiau aptartų aspektų, savaime pažeidžia apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisykles. BK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Aiškinant šią normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad bendrininkas už kitų bendrininkų veiksmus atsako tik tais atvejais, kai jis žino apie kitų bendrininkų daromus veiksmus ir siekia to paties rezultato. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir neįrodė, kad D. J., atlikdamas veiksmus, kuriuos atliko pagal užimamas pareigas, siekė apgaulingai gauti paramą, panaudoti šią paramą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, piktnaudžiauti tarnyba ar klastoti dokumentus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog tais pačiais veiksmais asmuo negali atlikti iš karto dviejų nusikalstamų veikų – kreditinio sukčiavimo ir tos pačios paramos (kredito) panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, nes atlikus veiksmus, turinčius kreditinio sukčiavimo požymius, asmuo tokį kreditą ar paramą gauna apgaulės būdu, jos panaudojimas ne pagal paskirtį yra preziumuojamas ir dėl to neužtraukia atsakomybės pagal BK 206 straipsnį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas iš esmės neatliko jokios D. J. ar kitiems asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų analizės ir vertinimo, neanalizavo D. J. ir kitiems asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių, nesugretino teorinių inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių sąvokų ir praktinių D. J. ir kitų asmenų veiksmų požymių ir reikšmės.

Skundo autorius taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas surašydamas nuosprendį, teisinę D. J. inkriminuotų veikų požymių analizę pakeitė tuo, kad nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuojamoje dalyje antrą kartą pakartojo kaltinimus, inkriminuotus D. J. ir tuo pagrindė jo kaltę. Teismas neanalizavo ir nevertino BK 206, 207 straipsnių ir kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių konkrečių asmenų veiksmų kontekste, iš esmės neatliko įrodymų vertinimo, nepagrindė savo išvadų dėl apelianto kaltės, neanalizavo kiekvieno iš byloje kaltinamų asmenų veiksmų, neindividualizavo byloje surinktų įrodymų reikšmės kiekvieno kaltinamojo, tarp jų ir D. J. atžvilgiu, nevertino kaltinamųjų individualių veiksmų ar šių veiksmų motyvų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Marijampolės apylinkės teismas neanalizavo, ar apelianto D. J., kaip ir kitų nuteistųjų veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, nesugretino nuteistų asmenų veiksmų tarpusavyje, nepatikrino apelianto kaltės buvimo ar jos nebuvimo aspektų, nepašalino prieštaravimus veikų kvalifikavime. Taip pat pabrėžiama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pasisakyta, jog BK 206 ir 207 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos neturi būti inkriminuotos kartu dėl tų pačių veiksmų. Apelianto nuteisimas ir pagal BK 206 straipsnį, ir pagal BK 207 straipsnį dėl to paties dalyko reiškia, kad teismas iš esmės neanalizavo kokio pobūdžio ir kokios apimties veiksmus atliko apeliantas, ar šie veiksmai turi visus kreditinio sukčiavimo ar paramos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką požymius, ar apeliantui pareikšti kaltinimai nėra prieštaringi. Skundo autoriaus įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nukopijavo kaltinamąjį aktą į skundžiamą nuosprendį, atlikęs minimumą analizės ar tokios analizės iš viso neatlikęs, kas galimai ir lėmė neteisingo nuosprendžio priėmimą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Jurbarko savivaldybė, gavusi dotaciją, panaudojo šią dotaciją išskirtinai pagal paskirtį, t. y. pervedė dotaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2018 m. spalio 2 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą ir sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti ir perduoti (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo rangos darbus. Būtent šiems darbams atlikti Jurbarko rajono savivaldybės administracija gavo tikslinę dotaciją ir būtent susitarime dėl dotacijos gavimo paskirčiai šią dotaciją panaudojo, t. y. pervedė pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Savo ruožtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentus, patvirtinančius darbų atlikimą, ir pateikė sąskaitą, kuri ir buvo apmokėta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Jurbarko savivaldybės administracija buvo ne galutiniu dotacijos gavėju, o tarpininku, kuris, gavęs finansavimą, pervedė šį finansavimą bendrovei, atliekančiai darbus, todėl tokiu būdu, galima vertinti, kad byloje susidarė prieštaringa situacija, kuomet Jurbarko savivaldybės darbuotojai nuteisti už veiksmus, kuriuos atliko ne jie, o sekantis dotacijos gavėjas.

Skundo autoriaus įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apelianto D. J. veiksmuose nėra nustatyta iš esmės jokių požymių, būtinų tam, kad jam būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Šioje baudžiamojoje byloje, inkriminavus bendrininkų grupės požymį, iš esmės taikyta kolektyvinė baudžiamoji atsakomybė nevertinant kiekvieno atskiro asmens psichinio ar valinio santykio su daromais veiksmais, t. y. nenustatant kiekvieno atskiro asmens tyčios, kaltės, priežasčių, dėl kurių asmuo atliko tam tikrus veiksmus, šio asmens įgaliojimų ir pan. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje tapatina savivaldybės administracijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo funkcijas ir pareigas, nors Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnyje nurodomos išimtinai Savivaldybės administracijos direktoriaus, o ne pavaduotojo pareigybės aprašymas, kompetencijos ir funkcijos. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas neatlieka jokių funkcijų, susijusių su finansų administravimu ar jų priežiūra.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė V. R. būtų perdavusi savo įstatymo numatytas funkcijas, susijusias su finansų administravimu D. J.. Byloje nėra jokių valstybės ar Jurbarko rajono savivaldybės vidinių teisės aktų, patvirtinančių, kad V. R. pavestų ar būtų perdavusi D. J. savo įgaliojimus, susijusius su savivaldybės asignavimais, lėšų panaudojimu, sutarties finansavimu ir pan. Teismo panaudotas konkretaus asmens – D. J. kaltės įrodinėjimas, kuomet jo kaltė įrodinėjama konstatuojant aplinkybes, kurios nėra nustatytos ir patvirtintos byloje, yra absoliučiai ydingas ir neteisingas. Byloje nėra nustatyta, kad D. J. būtų atsakingas už Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto asignavimų administravimą, kitus piniginius išteklius, už savivaldybės biudžeto vykdymo organizavimą, finansų panaudojimą ir pan. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad D. J. būtų prisidėjęs prie duomenų pateikimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, kurios byloje yra įvertintos kaip melagingi duomenys.

Skundo autoriaus teigimu, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio formuluočių ir bylos medžiagos, kaltinimų D. J. pateikimas buvo sąlygotas tuo, kad valstybinio kaltinimo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. J. iš anksto žinojo, kad jam pateiktuose dokumentuose yra melagingos žinios, tačiau, priešingai nei nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje, tokių duomenų byloje nėra. Nuosprendyje nurodoma, kad dokumentų klastojimas pasireiškė tuo, kad juose, kaip atlikti, buvo nurodyti dar realiai neatlikti darbai, tačiau tam, kad konstatuoti, jog D. J. savo parašu prisidėjo prie šių dokumentų klastojimo, byloje turi būti kategoriškai įrodyta, kad D. J. tiksliai žinojo, kad minimi remonto darbai dar nėra atlikti.

Apeliantas taip pat pažymi, kad D. J. nėra pasirašęs 232 000 Eur sąskaitos, atsiųstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ Administracijai, kurioje buvo reikalaujama apmokėjimo už darbus, kurie byloje vertinami kaip neatlikti. Nuosprendyje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė PVM sąskaita faktūra serija EM Nr. (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pagal atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2, suma be PVM 191 735,54 Eur, PVM 40 264,46 Eur, bendra suma su PVM 232 000,00 Eur. Gauta Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje 2018 m. lapkričio 30 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pasirašę asmenys: UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų direktorius A. S., Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji inžinierė R. P., administracijos direktorės V. R. rezoliucija „S. L. apmokėti 2018 m. lapkričio 30 d.“ ir parašas. D. J., neturėdamas pareigos nei tikrinti atliktus darbus, nei vertinti pateikiamų dokumentų patikimumą, nei spręsti klausimus dėl darbų finansavimo, pasitikėdamas pateiktais dokumentais, techninės priežiūros patvirtinimu, iki jo pasirašiusiais asmenimis, pasirašė pateiktus dokumentus, kad su jais susipažino, tačiau tokie jo veiksmai negali būti vertinami nei kaip dokumentų klastojimas, nei kaip kreditinis sukčiavimas, nei kaip paramos (dotacijos) panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. A. ir jo gynėja advokatė Liucija Jankoitė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria P. A. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir šioje dalyje apelianto atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį atmesti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. Apelianto P. A. kaltės nepripažinimas nebuvo formalus ir deklaratyvus, priešingai – jis buvo paremtas išsamia byloje esančiu įrodymu analize, kurią jo gynėja padarė per baigiamąsias kalbas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl P. A. pozicijos net nepasisakė ir nenurodė nei vieno konkretaus įrodymo, kuriuo remiantis atmesta apelianto nuosekli ir įrodymais pagrįsta versija. Byloje esantys duomenys buvo vertinami nenuosekliai ir selektyviai, vieniems suteikiant prioritetą, o kitus atmetant nepateikus faktiškai jokio motyvuoto, pakankamo ir pagrįsto tokio sprendimo paaiškinimo. Apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, neva visų kaltinamųjų kaltė yra neabejotinai įrodyta, tačiau nepateikė nei vieno argumento, liečiančio konkrečiai P. A. ir tariamai neabejotinai įrodančio būtent šio asmens kaltę padarius būtent jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo veiksmai – nepagrįsto ir neteisėto (P. A. atžvilgiu nemotyvuoto) apkaltinamojo nuosprendžio surašymas, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog teismas bylą išnagrinėjo ir nuosprendį surašė formaliai ir neobjektyviai, o tai savo ruoštu reiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog P. A., būdamas užimtas vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmimu, bendrovės finansinių problemų sprendimu ir derybomis su V. P., nesidomėjo konkrečiais įmonės vykdomais objektais, ypač Aikštyno projektu, už kurį buvo atsakingas A. S., turėjęs visišką P. A. pasitikėjimą. A. S. šiuo objektu rūpinosi savarankiškai ir niekada nėra perdavęs P. A. Administracijos darbuotojų prašymo klastoti dokumentus ir aktuoti faktiškai neatliktus darbus. P. A. nežinojo apie tai, kad tokie, t. y. faktiškai neatlikti, darbai A. S. buvo užaktuoti. P. A. niekada nebūtų sutikęs su tokiu prašymu, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip jau buvo nustatyti daugybiniai buvusio direktoriaus V. P. pažeidimai, todėl įmonei grėsė tyčinis bankrotas, ikiteisminiai ir kiti tyrimai, kurie be jokios abejonės būtų atskleidę neatliktų darbų aktavimo faktą.

Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno konkretaus įrodymo, kuriuo remiasi konstatuodamas, neva P. A. žinojo apie daromus tariamus neteisėtus veiksmus, todėl P. A. sunku gintis nuo tokių nepagrįstų teismo išvadų. Tikėtina, jog teismas rėmėsi A. S. parodymais, kurie yra itin prieštaringi, nenuoseklūs, daugelyje vietų neatitinka tikrovės, prieštarauja elementariai logikai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jais vadovautis. Taip pat skunde pažymėtina, jog A. S. bando sumenkinti savo vaidmenį ir duodamas parodymus apie kitas aplinkybes, tuo pačiu bandydamas neteisingai apkaltinti ir apkalbėti P. A.. A. S. visuose savo parodymuose teigia, jog suklastotų dokumentų į Administraciją nevežė, paliko juos ant P. A. stalo ir išėjo atostogų. Vis dėlto, tokie jo parodymai yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis – R. P. ir S. B. nurodė, kad dokumentus jiems perdavė būtent A. S., kiti kaltinamieji tą irgi patvirtino bei patikino, kad P. A. nepažįsta ir niekada nėra matę. Šis faktas tik dar kartą patvirtina, jog A. S. apkalba P. A. ir duoda prieš jį akivaizdžiai melagingus parodymus. Taip pat A. S. apkalba P. A. duodamas parodymus apie tai, ar jis domėjosi Aikštyno projektu ir kontroliavo darbus jame. A. S. melagingai nurodė, neva P. A. važiavo į Rangos sutarties pasirašymą, dalyvavo jame; po to vyko į objektą jau po dokumentų suklastojimo ir bendravo su V. R. bei R. P. apie tai, kur bus panaudoti nepagrįstai gauti pinigai. Tokius A. S. parodymus paneigė visi apie šias aplinkybes apklausti asmenys.

Apeliaciniame skunde nuteistoji R. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir ją išteisinti, civilinį ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Tuo atveju, jei apeliantės atžvilgiu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prašoma civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu arba šio ieškinio patenkinimo klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka dėl klausimo sudėtingumo ir dėl negalėjimo nustatyti visų reikšmingų aplinkybių baudžiamajame procese, kad civilinis ieškinys būtų išspręstas teisingai. Taip pat prašoma R. P. naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė R. P. buvo nuteista dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 206 ir 207 straipsniuose padarymo, kurios buvo padarytos laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. neteisėtai gaunant ir neteisėtai panaudojant dotaciją, tačiau minėtos teisės normos buvo pakeistos į jų dispozicijas įtraukiant sąvoką „Dotaciją“ vėliau, t. y. BK 206 ir 207 straipsniai buvo pakeisti 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 ir įsigaliojo tik nuo 2019 m. liepos 27 d. Kadangi šiuo konkrečiu atveju ginčo teisiniam santykiui buvo pritaikyta jo metu negaliojusi BK 206 ir 207 straipsniuose redakcija, R. P. išteisintina dėl veikų, numatytų BK 206 ir 207 straipsniuose, padarymo.

Skundo autorė taip pat nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju nei R. P., nei kiti kaltinamieji negavo jokių pinigų sumų savo naudai. Specialioji tikslinė dotacija buvo pervesta Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, todėl laikytina, kad šiuo atveju BK 206 ir 207 straipsniai netaikytini, nes minėtų teisės normų dispozicijose nenumatyta baudžiamoji atsakomybė asmenims, kurie neteisėtai gauna dotaciją trečiųjų asmenų naudai ir neteisėtai dotaciją panaudoja trečiųjų asmenų vardu, kaip yra šiuo atveju. Jeigu Jurbarko rajono savivaldybės administracija būtų kaltinama ir būtų bendrininkė, tai BK 206 ir 207 straipsniai galėtų būti inkriminuojami per bendrininkavimo institutą, tačiau kaltinami fiziniai asmenys dėl dotacijos, kurią gavo juridinis asmuo, o tokio atvejo straipsnio dispozicija neapima.

Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su BK 207 straipsnio inkriminavimu R. P. atžvilgiu, kadangi dotacija buvo gauta teisėtai pasirašius 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartį. Finansavimo sutarties pasirašymas yra visiškai teisėtas, todėl dotacija buvo gauta teisėtai. Šiuo konkrečiu atveju problemų kilo su lėšų panaudojimu, t. y. iš lėšų buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus, o dalis sumokėta už darbus, kurie nebuvo padaryti. Tai reiškia, kad pati dotacija buvo suteikta teisėtai, o problemų kilo su lėšų panaudojimu, taigi teisinius santykius reguliuoja ne BK 207 straipsnis, o BK 206 straipsnis. Minėtos finansavimo sutarties R. P. nėra pasirašiusi, pagal jos pareigybę finansavimo sutarčių sudarymas jai visiškai nepriklausė pagal kompetenciją, taigi dotacijas gavimas su apeliantės pareigomis nėra susijęs.

Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama, kad apeliantė padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnyje. Skunde teigiama, kad R. P. PVM sąskaitos – faktūros neklastojo, ji ją tik priėmė, apeliantės parašas padėtas grafoje „sąskaitą priėmė“, todėl šioje dalyje kaltinimas yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantės parašai ant atliktų darbų aktų, darbų priėmimo – perdavimo aktų nesukelia jokių pasekmių, nes minėti aktai įformina teisinius santykius, susiklosčiusius tarp užsakovo (Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kurio atstovė buvo R. P.) ir rangovo, kurį atstovavo statybų direktorius A. S., taip pat ant aktų privalomai pasirašydavo techninės apžiūros vadovas S. B.. Skundo autorės įsitikinimu, ant šio pobūdžio dokumentų kitų asmenų esantys parašai nesukuria dokumentų legitimumo, o jų nebuvimas nebūtų padaręs dokumentų negaliojančiais, todėl tokiu būdu laikytina, kad apeliantė pasirašydama ant nurodytų aktų nepadarė pavojingos nusikalstamos veikos, nes jos parašų buvimas ar nebuvimas baudžiamųjų įstatymų požiūriu negali padaryti reikšmingos žalos, nes nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Apeliantė nurodo, kad jai kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, negalėjo kilti, nes pagal savo užimamas darbines pareigas ji negalėjo priimti sprendimų finansų srityje, t. y. negalėjo spręsti jokių klausimų dėl specialiosios tikslinės dotacijos panaudojimo. Ji nėra kompetentinga šioje srityje, jos parašai ant dokumentų nebuvo lemiantys. Subjektyviai nuteistoji niekuomet neturėjo tyčios padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ji pati buvo lenkiama, verčiama pasirašinėti ant dokumentų taip V. R. siekiant dirbtinai susikurti sau alibi, tariamai ji apie neatliktus darbus nežinojusi ir atsakomybę siekiant perkelti ant jai pavaldžių asmenų.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors kaltinime R. P. kaltinama tuo, kad ji įtraukė ir palenkė kitus asmenis atlikti nusikalstamą veiką, šie kaltinimai byloje nepasitvirtino. Remiantis šalių paaiškinimais ir byloje esančia rašytine medžiaga, t. y. elektroniniais laiškais, matyti, kad aktų pasirašymo iniciatyva buvo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės, o ne iš R. P. pusės.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. P. jokių lėšų niekuomet negavo, o byloje nustatyta, kad lėšas už neatliktus darbus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudojo atsiskaitymams su savo kreditoriais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija yra prisiteisus lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Apeliantė teigia, kad prašoma priteisti žala ieškovei jau yra priteista 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu teismas ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos naudai priteisė iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 217 018,57 Eur skolą už neapmokėtus ir neatliktus darbus, 24 919,24 Eur baudą ir 6 procentus procesinių palūkanų. Tokiu būdu Jurbarko rajono savivaldybės administracijai atsiranda galimybė dėl to paties reikalavimo vykdyti du vykdymo procesus ir ji dar turi galimybę inicijuoti trečią civilinį ginčą pinigų sumas prisiteisiant iš kaltų asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažinus tyčiniu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktinė aplinkybė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje buvo dirbama aplaidžiai, nebuvo perduodama informacija iš Ministerijos apie galimą lėšų perkėlimą į kitus metus. Perkėlus lėšas į kitus metus, atsiskaitymai galėjo vykti tvarkingai ir tik už faktiškai atliktus darbus, tokiu būdu, dėl susiklosčiusios situacijos civiline prasme yra ir daugiau kaltų asmenų, taip pat laikytina, kad šioje situacijoje yra ir pačios Administracijos kaltė, pasireiškusi per kitų darbuotojų pareigų nevykdymą. Tokiu būdu sprendžiant ieškinio klausimą į atsakovų ratą turi būti traukiamos A. S., O. V., aplaidžiai vykdžiusios savo pareigas, ko pasėkoje jų neteisėtas neveikimas yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o dėl to atsakingi asmenys yra P. A. ir V. P., pastarasis taip pat turi būti atsakovu sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, tačiau to padaryti baudžiamojoje byloje nėra galimybės.

Apeliaciniame skunde dalyje dėl civilinio ieškinio taip pat teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikus sutartinių įsipareigojimų, Jurbarko rajono savivaldybės administracija turėjo teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Tokie veiksmai turėtų būti vertintini kaip pačios Administracijos kaltė, kuri turi būti tiriama civilinės teisės prasme ir šioje dalyje ieškinys turi būti mažinamas. Taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl priteistinos sumos mažinimo esant pačios Administracijos kaltei, t. y. netinkamam darbo organizavimui, nes Administracijoje darbas nebuvo tinkamai organizuotas, t. y. nebuvo tinkamos komunikacijos dėl lėšų perkėlimo į kitus metus. Apeliantė taip pat nurodo, jog ieškinio sumos paskaičiavimai nėra teisingi, žalos dydis tiksliai nėra nustatytas, į eilę klausimų 2022 m. lapkričio 17 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra atsakyta, o byloje apklaustas ekspertas T. D. nurodė, kad į neatsakytus klausimus turi atsakinėti kitos kvalifikacijos specialistai. Esant minėtai situacijai laikytina, kad žalos dydis nėra nustatytas, todėl civilinis ieškinys turi būti perduotas nagrinėti civiline tvarka, o šioje byloje paliktas nenagrinėtu. Argumentą, dėl kurio civilinis ieškinys turi būti perduotas nagrinėti civiline tvarka, apeliantė grindžia ir tuo, jog remiantis preliminariais skaičiavimais, papildomai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų vertė yra apie 37 369,83 Eur su PVM. Ši suma turėtų būti detaliai ištirta ir įskaičiuota mažinant civilinį ieškinį.

Apeliantė R. P. nurodo, jog jos darbas Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje yra jos pragyvenimo šaltinis, šioje darbovietėje ji dirba iki šiol, ji nebuvo atleista po įvykio, jai nebuvo taikytos jokios drausminės priemonės, todėl aukštesnės instancijos teismo prašo netaikyti jai baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui ar jam prilyginto asmens pareigas valstybės tarnyboje bei savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti R. P. išlaidas už advokato darbą teisinei pagalbai apmokėti, viso 4 150 Eur su tikslu, kad šios išlaidos apeliantės naudai būtų apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, tuo atveju, jei jos atžvilgiu bus priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Nuteistoji M. Z. atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nuteistoji atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, jog kiekviena bausmė ir poveikio priemonė turi būti individualizuojama, tačiau prokuroras savo apeliaciniame skunde šios nuostatos nesilaiko. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prokuroras nesiūlė apeliaciniame savo skunde išdėstytos poveikio priemonės, o pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems paskyrė netgi griežtesnes bausmes, nei siūlė valstybės kaltintojas. Nuteistosios įsitikinimu, jei aukštesnės instancijos teismas tenkintų prokuroro apeliacinį skundą, būtų visiškai neatsižvelgta į tai, jog skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu M. Z. atimama teisė dirbti darbą, kurį dirba, o tai sąlygos jos pajamų netekimą, taip pat jai bus labai sunku susirasti naują darbą Jurbarke. Taip pat atsiliepime nuteistoji teigia, jog šeimoje sutuoktinio pajamos siekia 1 200-1 500 Eur, šeima augina du mažamečius vaikus, gyvenamasis būstas su paskola, įregistruota hipoteka. Nuteistoji M. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodo, kad civilinis ieškovas jokios žalos nepatyrė, nes visi darbai buvo pabaigti gavus papildomą Covid-19 paramos fondo dotaciją ir savivaldybės biudžeto lėšų naudoti nereikėjo išvis.

Nuteistoji R. P. atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nuteistoji atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis bus paliktas nepakeistas ir bus palikta galioti teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tai prokuroro apeliaciniu skundu prašoma paskirti papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, laikytina nesuderinama, t. y. nuteistoji bus palikta be darbo, tuo pačiu ir be pajamų, o kita baudžiamojo poveikio priemone privaloma kas mėnesį sumokėti 1000 Eur. Tokiu būdu bus pažeidžiamos BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atsiliepime akcentuoja ir tai, jog pritaikius prokuroro Valentino Aleknos prašomą baudžiamojo poveikio priemonę, kai jos realiai neįmanoma įvykdyti, bus pažeistos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nuostatos, kadangi R. P. bus neįmanoma kas mėnesį mokėti 1000 Eur, to pasėkoje, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas bus pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistoji V. R. atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nuteistoji atsiliepime teigia, jog visų nuteistųjų turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris skirtas tikslu užtikrinti civilinės ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinio ieškinio patenkinimą, todėl žala civilinei ieškovei bus atlyginta ir be prokuroro siūlomos procesinės prievartos priemonės. Nuteistosios vertinimu, prokuroro siūloma kas mėnesį mokėti suma (1 000 Eur), yra neproporcingai didelė ir pažeidžia protingumo bei proporcingumo principus. Skiriant BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi ją individualizuoti, atsižvelgiant į nukentėjusiojo interesą, tiek į kaltininko turtinę padėtį, atlygintinos žalos dydį, kartu ir į realias kaltininko galimybes atlyginti žalą ar tik jos dalį per tam tikrą terminą. V. R. atsiliepimu taip pat akcentuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jai jau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo metu ji dar dirba valstybės tarnyboje, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus, ji šio darbo netektų.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir atmesti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B., nuteistosios M. Z., nuteistosios V. R., nuteistojo D. J. ir jo gynėjo Olego Šibkovo, nuteistojo P. A. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės, nuteistosios R. P. apeliacinius skundus. Nuteistieji, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti atitinkamai skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais bei prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinis skundas atmetamas, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B., nuteistosios M. Z., nuteistosios V. R., nuteistojo D. J. ir jo gynėjo Olego Šibkovo, nuteistojo P. A. ir jo gynėjos advokatės Liucijos Jankoitės, nuteistosios R. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji V. R., D. J., M. Z., R. P. ir P. A. prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje. Visuose apeliantų skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vietoje motyvuotų išvadų iš esmės perrašydamas kaltinime pateiktas formuluotes, nenurodydamas, kuo pasireiškė kiekvieno iš nuteistųjų teisei priešingi veiksmai.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Jurbarko rajono savivaldybės administracijai skyrė lėšų (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbams finansuoti (valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija turtui įsigyti). Skirtos lėšos – 232 000 Eur, pavedimą nustatyta įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 5 d., o įvykdžius pavedimą, iki 2018 m. gruodžio 20 d. pateikti finansavimo įvykdymo ataskaitą. Nustatyta, kad pirmiausia Jurbarko rajono savivaldybė iš savo biudžeto lėšų turi padengti 20 procentų atnaujinimo vertės. Šią sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris T. D. ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R. (t. 7, b. l. 2–5).

Jurbarko rajono savivaldybės administracija, paskelbusi rangos darbų atvirą konkursą dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo rangos darbų atlikimo (t. 1, b. l. 7–11), pirkimo laimėtoja pripažino bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu dėl projekto „(duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo“ sutarties vykdymo priežiūros darbo grupės sudarymo ir priemokų mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo grupė projekto „(duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimas“ sutarties vykdymo priežiūrai, į kurios sudėtį įėjo projekto vadovas – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius D. J., Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji inžinierė R. P., Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji specialistė M. Z. (t. 7, b. l. 1).

2018 m. spalio 2 d. su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas D. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P.. Taip pat statybos rangos sutartis buvo pasirašytinai suderinta su Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojomis – Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja vyriausiąja architekte G. G. Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiąja inžiniere R. P., Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiąja specialiste M. Z., Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąja specialiste J. Š. bei Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąja specialiste R. R. bei Finansų skyriaus vedėja A. S. (t. 1, b. l. 12–26). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tarp UAB „Prie Lėvens“ ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos buvo pasirašyta sutartis, kuria (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo statinio techninės priežiūros vadovu buvo paskirtas S. B. (t. 4, b. l. 2–8).

Taigi, Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pasirašius sutartį su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, buvo skirta 232 000 Eur tikslinė dotacija (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimui. Viešojo pirkimo konkursą dėl šio sporto aikštyno atnaujinimo darbų laimėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia bendrove buvo pasirašyta rangos sutartis, tuo tarpu šio projekto įgyvendinimo priežiūrai Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas ėjusi V. R. sudarė darbo grupę susidedančią iš vadovo D. J. bei narių R. P. ir M. Z., buvo paskirtas ir šio projekto techninės priežiūros vadovas S. B.. Tikslinė dotacija iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galėjo būti gauta visų pirma Jurbarko rajono savivaldybei atlikus sporto aikštyno atnaujinimo darbų už dvidešimt procentų projekto vertės iš savo biudžeto lėšų, bei vėliau siekiant gauti tikslinės dotacijos lėšas, pateikus dokumentus apie atliktus darbus nefinansuojamus savivaldybės lėšomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakingų asmenų skyrimo už sutarties objekto (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo rangos darbus Jurbarke statybą ir tinkamą sutarties įvykdymą paskyrė atsakingu statybos vadovą A. S. (t. 7, b. l. 23). Statybvietės priėmimo – perdavimo aktas tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. P. buvo sudarytas 2018 m. spalio 24 d. (t. 7, b. l. 24). Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad rangos sutarties vykdymo pradžioje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko tam tikrus (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbus ir tai yra užfiksuota atliktų ir apmokėtų darbų akte (t. 7, b. l. 65–67). Taip pat iš A. S. susirašinėjimų elektroniniu paštu, matyti, kad po rangos sutarties pasirašymo buvo ieškoma subrangovų elektros ir kitiems darbams atlikti, tariamasi dėl sporto aikštyno dangos įsigijimo ir kitų klausimų susijusių su sporto aikštyno atnaujinimu (t. 8, b. l. 78–160). Be to, Jurbarko rajono savivaldybės 2018 m. lapkričio 8 d. protokole užfiksuota, kad po rangos sutarties sudarymo tam tikri sporto aikštyno atnaujinimo darbai vyko ir dar 2018 m. lapkričio mėnesį savivaldybės darbo grupė bei rangovo atstovas A. S. sprendė klausimus dėl atsiradusių papildomų darbų atlikimo (t. 7, b. l. 27–28). Prasidėjus žiemos sezonui, dalis stadiono aikštyno atnaujinimo darbų negalėjo būti atlikti dėl nepalankių oro sąlygų ir sporto aikštyno atnaujinimo darbų vykdymas sustojo.

Iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų matyti, kad ministerijai buvo pateikta 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – Jurbarko rajono savivaldybės administracijai yra išrašęs 232 000 Eur sąskaitą pagal atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje matyti, kad ją išrašė ir pasirašė P. A., bei sąskaitą priėmė Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausioji inžinierė R. P. (t. 4, b. l. 57). Pažymoje Nr. 2, už 2018 m. lapkričio mėnesį, apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, matyti, kad joje įvardinti neva atlikti darbai, tarp kurių ir sporto dangų su pagrindais įrengimas, šią pažymą pasirašė A. S., R. P., M. Z., D. J. ir V. R. (t. 4, b. l. 58). 2018 m. lapkričio 27 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (suma 232 000 Eur) yra pasirašę S. B., A. S., V. R., D. J., R. P. ir M. Z. (t. 4, b. l. 59). Taip pat yra atliktų darbų aktas Nr. 4 (173 756,75 Eur sumai), kuriame pasirašę A. S., V. R., D. J., R. P. ir M. Z., atliktų darbų aktas Nr. 2 (28 456,54 Eur sumai), kuriame pasirašę A. S., D. J., R. P. ir M. Z., atliktų darbų aktas Nr. 2 (16 476,72 Eur sumai), kuriame pasirašę A. S., D. J., R. P. ir M. Z., bei atliktų darbų aktas 2018 m. lapkričio 26 d. dėl darbo projekto parengimo, vertė 13 310 Eur, kuriame pasirašę D. J., P. A., R. P. ir M. Z. (t. 4, b. l. 60–66).

Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 22 d. Jurbarko rajono savivaldybė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė 58 000,01 Eur suma, apmokėta pagal 2018 m. lapkričio 20 d. rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 1, 2018 m. lapkričio 19 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Be to, 2018 m. gruodžio 18 d. iš Jurbarko rajono savivaldybės banko sąskaitos atliktas 232 000,00 Eur mokėjimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pagal 2018 m. lapkričio 26 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), rangos darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 (t. 1, b. l. 80, t. 2, b. l. 137–162).

Iš Apmokėtų, bet neatliktų darbų akto matyti, kad didžioji ir pagrindinė stadiono atnaujinimo darbų dalis nebuvo atlikta (t. 7, b. l. 63–64). Tai, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo rangos darbai nebuvo atlikti pilna apimtimi, t. y. jų buvo atlikta tik nedidelė dalis, iš esmės paruošiamieji darbai, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. 2019 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno rekonstrukcijos vietą matyti, jog sporto aikštynas nėra įrengtas, aikštyno ribos neaptvertos tvora, nepažymėtos kitomis priemonėmis, nėra informacijos apie atliekamus statybos/remonto darbus, aplinkoje nėra statybinės technikos, darbo priemonių ar dirbančių asmenų. Užfiksuota, kad tam tikri darbai pradėti daryti, tačiau nėra baigti, vietomis yra smėlio ir kitų statybinių medžiagų sankaupos, apaugusios žole (t. 1, b. l. 46–63).

Be to, eksperto D. K. ekspertizės akte nurodyta, kad apžiūrėjus nebaigtą įrengti (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyną esantį, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šiame objekte atliktų darbų vertė – 73 000 Eur bei nustatyta, kad rangovo atliktų darbų aktuose yra įrašyti darbai, kurie nėra atlikti, šių darbų vertė sudaro 217 018,57 Eur su PVM (t. 4, b. l. 79–100).

Taigi, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad Jurbarko rajono savivaldybė 58 000,01 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė už realiai atliktus (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbus, tuo tarpu 232 000,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesti už realiai neatliktus sporto aikštyno atnaujinimo darbus. Visgi, vėliau pagal D. K. parengtą ekspertizės aktą realiai neatliktų darbų suma siekė 217 018,57 Eur, tuo tarpu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, civilinio ieškovo atstovas patikslino reikalavimą nurodydamas, kad neatliktų darbų suma siekia 206 019 Eur, nes darbo projektas buvo padarytas.

Šiuo atveju baudžiamojoje byloje kilo ginčas dėl to, ar Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė V. R., jos pavaduotojas D. J., Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojos R. P. ir M. Z., techninės priežiūros vadovas S. B., pasirašydami 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus kaltinime nurodytus aktus, žinojo, jog juose įvardinti sporto aikštyno atnaujinimo darbai nėra atlikti ir suvokė, kad tokiais savo veiksmais klastoja dokumentus, tuo tarpu ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – A. S. ir P. A. parengdami kaltinime nurodytus aktus ir sąskaitą faktūrą žinojo ir suvokė, kad savo veiksmais klastoja dokumentus.

BK 300 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2006 m. vasario 11 d.) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2006 m. vasario 11 d.) įtvirtinta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis, o būtent, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas padarė BK 300 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, arba pagamino didelį kiekį netikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba suklastojo didelį kiekį tikrų asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų, arba žinomai netikrų ar žinomai suklastotų tikrų didelį kiekį asmens tapatybės kortelių, pasų, vairuotojo pažymėjimų ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tikro dokumento suklastojimas yra tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-7-35/2011, 2K-56-696/2018, 2K-4-689/2019, 2K-104-1073/2020 ir kt.). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-775/2007, 2K-328/2014, 2K-32-696/2015, 2K-385-942/2017, 2K-117-697/2017, 2K-104-1073/2020 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju susiklostė būtent tokia teisinė situacija, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, turintiems teisę savo vadu surašyti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur), 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (už 28 456,54 Eur), 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (už 16 476,72 Eur), 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 (už 173 756,75 Eur), 2018 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2 (už 232 000 Eur), šiuos dokumentus pagaminus ir juose įtvirtinus tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. tai, kad yra atlikti (duomenys neskelbtini) sporto aikštyno atnaujinimo darbai atitinkamai už 232 000,00 Eur sumą, bei juos pasirašius, o šią tikrovės neatitinkančią aplinkybę parašais patvirtinus ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorei V. R., jos pavaduotojui D. J., darbuotojoms R. P., M. Z., techninės priežiūros vadovui S. B., 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2 (už 232 000 Eur), 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti aukščiau įvardinti aktai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, siekiant gauti tikslinę dotaciją – 232 000,00 Eur sumą, taip šiuos suklastotus dokumentus panaudojant.

Atlikus dalinį įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir pakartotinai apklausus nuteistuosius V. R., D. J., R. P., M. Z., A. S., P. A. ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistą S. B. jie iš esmės laikėsi analogiškos pozicijos, kurią buvo išdėstę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. V. R., D. J. ir P. A. nepripažino savo kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, R. P., M. Z. ir A. S. savo kaltę pripažino iš dalies (visgi R. P. ir M. Z. apeliaciniuose skunduose prašo jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį), tuo tarpu S. B. pripažino savo kaltę.

Apeliacinės instancijos teisme apklausta įvykio metu Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas ėjusi V. R. nurodė, kad jos funkcijos ir pareigos buvo organizuoti darbą per esamus 200 darbuotojų. Švietimo ministerija skyrė dotaciją (duomenys neskelbtini) stadiono renovacijai. Viešojo pirkimo būdu stadiono rangovu tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia bendrove buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis. Sutarties pasirašymo metu ji buvo išvykusi į komandiruotę, todėl darbų atlikimu sutartį su rangovu pasirašė jos pavaduotojas D. J.. Vėliau ji paskyrė komisiją, sudarytą iš D. J., R. P. ir M. Z., atsakingą už projekto vykdymą ir komisija dirbo savarankiškai. Buvo nupirkta ir techninė priežiūra, todėl buvo pakankamai atsakingų darbuotojų tam, kad projektas būtų vykdomas. Pavaduotojas D. J. ją informavo, kad pradžioje stadiono renovacijos darbai vyko labai sparčiai. Suprato, kad renovacijos darbai vyksta intensyviai, nes projektui finansavimas buvo skirtas metams laiko, buvo neaišku, ar nespėjus įsisavinti lėšų, jos būtų buvę perkeltos į kitus metus. Pati nieko netikrino ir nevykdavo į apžiūras, nes tuo metu vyko daug projektų, už kuriuos buvo atsakingi žmonės, kurie ją informuodavo apie projektų eigą. Į vietą nuvykdavo tik pasibaigus projektui. Vėliau jai pranešė, kad darbai yra atlikti, t. y. ji gavo pasirašytus dokumentus, todėl kaip įprasta, juos nukreipė į buhalterijos ir finansų skyrių apmokėjimui. Kadangi dokumentuose buvo visi parašai, todėl pasirašė ir ji. Pasirašant su komisijos nariais nebendravo. Tik po to, 2019 m. kovo mėnesį, sužinojo, kad stadiono renovacijos darbai nėra atlikti, o yra tik dokumentai. Projekto vykdymo eigoje vyko susitikimai su komisijos nariais ir rangovu A. S. dar prieš darbų atlikimą, tačiau ne dokumentų pasirašymo momentu. Buvo nurodyta, kad neužteks lėšų visiems darbams atlikti, reikės atlikti papildomus darbus ir reikės papildomo finansavimo. Žinojo, kad rangos sutartis galiojo ir net sekančiais metais bei tai, kad reikės atlikti papildomų darbų. Skirtos dotacijos finansavimo nebūtų užtekę pilnam stadiono renovacijos projekto įgyvendinimui. D. J. jai nepateikė pilnos informacijos. Vėliau girdėjo, kad su ja norėjo susitikti ir techninės priežiūros darbuotojas S. B., tačiau nei vieno susitikimo su juo nebuvo ir tokios informacijos ji neturėjo. Jos funkcijos pasibaigė tuo, kad ji sudarė komisiją, kuri turėjo prižiūrėti projekto vykdymą, pasitikėjo kolegomis, kadangi nėra nei statybos, nei techninės priežiūros specialistė, todėl daugiau niekuo jiems padėti negalėjo. Nuvykus prie objekto matytųsi, kad fiziškai darbų buvo atlikta už 14 000 Eur, nors turėjo būti atlikta už 206 000 Eur. Iš reikalingų stadionui renovuoti lėšų savivaldybė turėjo dengti 58 000,01 Eur. Savivaldybė nebūtų gavusi finansavimo, jei nebūtų turėjusi ir savų lėšų. Mano, kad iki 2018 metų pabaigos buvo įmanoma pabaigti stadiono renovacijos darbus, nes oro sąlygos tuo metu buvo palankios. Pagal finansavimo sutartį dotaciją reikėjo įsisavinti iki metų pabaigos, t. y. iki 2018 m. pabaigos, tuo tarpu rangos sutartis buvo sudaryta 2018 m. spalio mėnesį. Jos niekas neinformavo, kad stadiono renovacijos darbai nebus pabaigti iki 2018 metų pabaigos. Apie tai, kad stadiono renovacijos darbai yra nebaigti ji ir meras sužinojo būdami (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuomet apie tai pranešė mokyklos direktorė. Tuomet buvo pakviestas rangovas, kuris žadėjo darbus užbaigti, tačiau jie ėmė ieškoti rangos sutarties nutraukimo galimybių. 2019 metais vyko ir susitikimai, juose dalyvavo neatliktų darbų komisija, kad įvertintų kiek darbų yra neatlikta. Prioritetas buvo skiriamas rangos sutarties nutraukimui, situacijos suvaldymui, tikėjosi, jog kol rangos sutartis dar galiojo, pavyks susitarti su rangovu dėl neatliktų darbų atlikimo. Dotacijos sutartyje nurodyta, kad ministerija taip pat turi kontroliuoti darbų vykdymą. Jos žiniomis, iš ministerijos niekas nebuvo atvykę susipažinti kaip vykdomi darbai. Išsiuntus dokumentus dėl dotacijos pervedimo, ministerijos darbuotojai neklausė ar viskas yra gerai. Tuose dokumentuose matėsi per kiek laiko buvo įsisavinti pinigai ar pabaigtas projektas. Nei savivaldybei, nei jai nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl tokio greito darbų atlikimo, bent jau jos apie tai niekas neinformavo. Kiek žino pagal kitų projektų eigą, jeigu neįsisavinami skirti pinigai, reikia informuoti ministeriją, tačiau šiame projekte apie taip nebuvo jokios kalbos. Jei savivaldybė nespėja įsisavinti dotacijos, kitais metais vėl reikia kreiptis į ministeriją, kad skirtų finansavimą. Mano, kad dėl didelės konkurencijos projektuose, nebūtų skirtas finansavimas. Mano, kad lyginant su visu savivaldybės biudžetu, kuris siekė apie 30 milijonų eurų, 232 000 Eur suma yra nedidelė žala. Kol dirbo buvo kreiptasi į teismą dėl pinigų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neturėjo įtarimo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuos, nes net ir 2019 metais kalbantis su V. P. jis garantavo, jog yra visos sąskaitos, danga stadionui nupirkta ir viskas bus padaryta. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos sutartis buvo nutraukta. Šiuo atveju garantu turėjo būti draudimo polisas, bet ji neturėjo nei poliso, nei dokumentų. Pripažįsta, kad projektui trūko jos dėmesio ir kontrolės. Manau, kad visi komisijos nariai žinojo, jog tais metais reikia įsisavinti lėšas, nes kitais metais gali negauti finansavimo. Jei 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartyje yra jos parašas, vadinasi ji asmeniškai ją pasirašė. 2018 m. yra kartą susitikusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A. S., o 2019 m. P. A.. Su P. A. niekada nėra bendravusi, kalbėjusi ar susirašinėjusi. Buvo nusistovėjusi praktika, kad ji paskutinė pasirašo dokumentus. Jei dokumentai nebuvo pasirašyti kitų atsakingų darbuotojų, tuomet ji jų nepasirašydavo. Dėl šio projekto pirmiausia turėjo pasirašyti techninės priežiūros specialistas, po to komisija ir po to jos parašas. Kad ant vienų dokumentų, paimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra tik jos parašas gali paaiškinti taip, kad tai buvo palydimasis arba suminis dokumentas visų kitų pateiktų dokumentų. Su A. S. buvo atėjusi R. P., todėl ji turėjo žinoti, kad reikės dirbti kažkokius darbus kitais metais. 2018 m. lapkričio 8 d. jai nebuvo suteikta informacija, kad pagrindiniai darbai dar nėra užbaigti. Neturėjo tokios informacijos, kad ministerijos darbuotoja siūlė perkelti lėšas į kitus metus (t. 25, b. l. 34–39).

Apeliaciniame teisme apklaustas nuteistasis D. J., dirbęs Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. pavaduotoju, paaiškino, kad nuo 2018 metų pradžios pradėjo dirbti administracijos direktorės pavaduotoju. Nuo kovo iki sausio pasirašė 2018 m. sutartį su Švietimo ministerija, pavaduodamas administracijos direktorę, sutarties neskaitė. Buvo įgyvendinamas Jurbarko Naujamiesčio stadiono įrengimo projektas, nupirkti rangos darbai, kuriuos atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal administracijos direktorės įsakymą buvo sudaryta darbo grupė, į kurią įėjo R. P. bei M. Z., jis buvo šios grupės vadovas. Darbo grupė atliko rangos sutarties vykdymo priežiūrą. Jam nebuvo priskirtos konkrečios funkcijos, niekur nebuvo apibrėžta, ką jis turi daryti, jis vadovavo susirinkimams, sprendė medžių genėjimo klausimus, einamuosius darbų klausimus, projekto viešinimo klausimus, teikė informacija savivaldybės vadovams. Sunku atsakyti, kas V. R. teikdavo informaciją, vykdavo rytiniai pasitarimai mero kabinete, kuriuose dalyvaudavo meras, administracijos direktorė ir pavaduojantis meras, kalbėdavo ir apie šį projektą. Lygiagrečiai kultūros centro grupėje vesdavo posėdžius, iki lapkričio mėnesio turėjo apie dešimt mėnesių patirties, darbų aktavimo patirties neturėjo, statybos srityje nėra dirbės prižiūrėtoju. Projektui skirtos lėšos buvo iš savivaldybės ir iš Švietimo ministerijos. Darbų priežiūrai savivaldybė pasamdė techninį prižiūrėtoją S. B.. Jis pats asmeniškai darbų nekontroliavo, nes neturėjo kompetencijos, patį projektą, darbų atlikimą bei žurnalą vedė asmuo, kurį pasamdė savivaldybė. Darbų priėmimo aktus pasirašė tas, kas juos perdavė ir priėmė – techninis prižiūrėtojas, grupės nariai, jis pats kaip grupės vadovas. Finansinių dokumentų nepasirašė ir nematė. Galėjo pasirašyti vieną PVM sąskaitą faktūrą. Vėliau sužinojo, kad darbai pilnai nebuvo atlikti. Pasirašant nežinojo, kiek darbų iš tiesų buvo atlikta. Iš rangos sutarties jam buvo žinoma, kad darbai turėjo būti aktuojami tam tikrais etapais, o kiek jų buvo atlikta, įvardinti sudėtinga. Pasirašė aktus, kad su jais susipažino, bet neturėjo kompetencijos vertinti, jam nebuvo pavesta priimti darbus ir juos vertinti. Nežino, koks jo vaidmuo šioje vietoje, reikėjo būti atidesniam bendraujant savivaldybėje, daugiau pasidomėti. Mano, kad savo veiksmais tikrai nepadarė žalos, todėl ieškinys turėtų būti netenkinamas. Tokio susitarimo, kad pasirašys aktus, o vėliau bus pašalinti darbų trūkumai nebuvo. Aktą pasirašymui atnešė R. P., tuo metu jis ir susipažino. Nepamena, ką tuo metu kalbėjo su R. P.. Finansavimą pagal bendrą taisyklę reikėjo įsisavinti per kalendorinius metus, bet kadangi buvo tam tikri aktavimo etapai, buvo apibrėžta datomis. Jeigu stadione būtų buvusi danga, būtų ją matęs, tačiau to nebuvo, nenagrinėjo aktų, t. y. kokie darbai atlikti, kokie ne. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė patikimos bendrovės įvaizdį, indikacijų, kad darbai nebus atlikti, nebuvo, nes jie darė darbus sėkmingai ir greitai. Nežino, kokios buvo sąlygos gauti Švietimo ir mokslo ministerijos finansavimą, su finansavimo klausimais dirbo kiti žmonės – O. V. ir finansų skyrius. Kai sužinojo, kad darbai neatlikti, 2019 metais kvietė rangovą, iniciatyvos ėmėsi administracijos direktorė V. R., vyko pasitarimai, aiškintasi kiek realiai atlikta darbų bei kas neatlikta. Po to buvo sudaryta komisija, pasitelkiant daugiau infrastruktūros specialistų, iš žurnalų, kuriuos vedė techninis prižiūrėtojas, buvo vertinama, kokie darbai atlikti/neatlikti, buvo kreiptasi į teisėsaugą. Gali būti, kad grupei kuri vertino atliktus ir neatliktus darbus, vadovavo jis. Nepamena kiek tiksliai pinigų buvo sumokėta rangovui, tai užfiksuota akte. Kai kuriuos darbus buvo galima daryti žiemą, kai kurių – ne, bet buvo galima įsigyti medžiagas, susivežti, visų darbų žiemą galėjo nespėti padaryti, tačiau ruduo buvo šiltas, todėl jie ilgai dirbo. Dėl sąskaitos faktūros 58 000 Eur sumai, jis tik pasirašė patvirtindamas, jog su ja susipažino, tačiau jo parašas nepatvirtino sąskaitos nukreipimo apmokėjimui. Kitai sumai PVM sąskaitos faktūros nepasirašė, nes jos nematė. Apie tai, kad savivaldybei yra išrašyta 230 000 Eur sąskaita faktūra, iki jos pasirašymo ir apmokėjimo jis nežinojo. Apie ją sužinojo tik kitais metais po inventorizacijos. Dėl 232 000 Eur administracijoje nedalyvavo, kas tuo metu dalyvavo, nežino. Nežinojo, kad kažkas kreipėsi dėl tokios sumos finansavimo. Finansavimo kontroliavimas buvo išimtinė direktorės teisė ir pareiga. Jis pasirašė aktus, iki jo pasirašymo tikrai jau buvo keletas kitų parašų, mano, kad galėjo būt ir direktorės, ir techninio prižiūrėtojo, rangovo parašai. Tose grafose, kur rašosi perduodantis asmuo, parašų buvo. Pasirašant tuos dokumentus, į tekstą, kokie darbai išvardinti, nesigilino, nes apimtis plati, be to, reikėjo turėti kompetencijų, kad galėtum išanalizuoti. Komisija bendravo su techniniu prižiūrėtoju, R. P. ir M. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo neatliko, nes vėliau išaiškėjo kokia tai bendrovė, kokiais veiksmais užsiėminėjo, mano, kad tai buvo planas apgauti, bankrutuoti ir neatlikti darbų iki galo. Iki šiol P. A. nepažinojo, sudarant sutartį buvo V. P., o priimant darbus į savivaldybę atvykdavo A. S.. Tai, kad 58 000 Eur ir 232 000 Eur nepakaks stadiono darbams užbaigti paaiškėjo rudenį, kuomet rangovas paprašė papildomų lėšų už papildomus darbus. 232 000 Eur nebūtų suma, su kuria būtų baigti stadiono darbai, nes dalis darbų dar turėjo būti atlikta ir 2019 metais, sutartis nenumatė, kad vis darbai būtų atlikti 2018 metais. Kai sprendėsi papildomų darbų klausimas, buvo pastebėta kad ne visi darbai atlikti, o pinigai sumokėti. V. R. ir jis nebūdavo kviečiami į visus einamuosius susirinkimus, o kuomet spręsdavo finansavimo klausimus, tuomet dalyvaudavo ir administracijos direktorė. Pasirašydamas rangos sutartį jis finansavimo šaltinių nesiaiškino. 2018 m. yra buvęs objekte spalį, po sutarties pasirašymo, lapkritį – gruodį, matė, kad darbai buvo pradėti daryti, tačiau paskutinį apsilankymą dangos nematė, aktuojant nevažiavo žiūrėti ar danga yra. Prieš pasirašydamas aktus, į kompetentingus asmenis nesikreipė, nes tų darbų neprižiūrėjo, už tai buvo atsakingas techninis prižiūrėtojas, kuriuo pasitikėjo, prieš jam pasirašant, techninio prižiūrėtojo parašas buvo. Su V. R. tikrai nekalbėjo apie garantinį raštą. Jam pasirašant kitų parašų ant dokumento jau tikrai buvo, nesirašė ant tuščio dokumento (t. 25, b. l. 45–49).

Apygardos teisme apklausiama nuteistoji R. P. įvykio metu dirbusi Jurbarko rajono savivaldybėje vyriausiąją inžiniere, paaiškino, kad jos tiesioginės pareigos buvo susiję su statinių naudojimo priežiūra. Nustebo gavusi susipažinti įsakymą, kuriuo buvo įtraukta į komisiją, nes pagal jos pareigybės aprašymą, jai nepriklausė prižiūrėti statybos darbus, tai atlikdavo visai kitas asmuo. Seniau turėjo techninės priežiūros darbų atestatą, tačiau žinių šioje srityje negilinio bei darbinės veiklos su tuo nesiejo, atestatų nepersilaikė, todėl nemano, kad turėjo kvalifikaciją. Jai nebuvo žinoma apie 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartį dėl pinigų skyrimo, tačiau žinojo, kad 2018 m. spalio 2 d. buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes dalyvavo pasirašant šią sutartį kartu su D. J. ir V. P.. Tuo metu jie perdavė statybos aikštelę bei stadioną perdavimo aktu. Sutartyje buvo įtraukta, kad rangovas turi pateikti visą dokumentų paketą, o tame tarpe ir laidavimo sutartį. Vėliau ji atostogavo, o jai grįžus, stadionas buvo pritaikytas statybos darbams, buvo aptverta, pastatyti laikini objektai ir buvo prasidėję statybos dabai. Viskas vyko sklandžiai, todėl nebuvo įtarimo, kad darbai nebus atlikti. Ji tikrino informaciją viešojoje erdvėje, matė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastatė kvartalą Vilniuje, o sutarties pasirašymo metu buvo minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ stato kotedžus Palangoje, todėl pagrindo abejoti jų kompetencija nebuvo. Prasidėjus statybos darbams, buvo gautas nurodymas nuvažiuoti ir pasižiūrėti kaip dirba rangovas, todėl vieną ar du kartus visa komisija buvo nuvykusi pasižiūrėti. Vyko įprasti darbai, kurie buvo reikalingi statyboms. Nuvykus matė tai kas padaryta, t. y. buvo smėliu danga užtiesta, melioracijos, drenažo darbai atlikti, pradėta vežti skaldos, bet jos buvo labai nedaug, elektros instaliacija buvo pradėta daryti. Nepamena, kada visa tai matė. Dokumentus, kurių suklastojimu ji kaltinama, su savo parašais pateikė A. S.. Tuose dokumentuose buvo darbų aktai, kurių suma siekė 232 000 Eur. Nepamena, kada šie dokumentai buvo pateikti, tačiau jie buvo prie atliktų darbų sąrašo, kur buvo nurodytas terminas iki kada jie turėjo pateikti. Dokumentai buvo pateikti 2018 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį. Aktuose buvo pažymėta daug darbų ir pastebėjo, kad ne visi darbai, kurie buvo įrašyti, yra atlikti. Nebuvo galima to nepastebėti, nes buvo įvardinti tokie darbai kaip dangos paklojimas, kurio akivaizdžiai negalėjo būti, nes buvo toks sezonas. Neskaičiavo, kokios yra neatliktų darbų sumos. Aktus atvežė A. S., tada ji paskambino techniniam prižiūrėtojui S. B. ir pasakė, kad yra atvežti aktai. Nežino, ar kas nors bendravo su A. S., kad reikia atnešti aktus. S. B. pasakė, kad padėtį žino ir atvažiuos pasirašyti. Po to sulaukė antro S. B. skambučio, kurio metu jis pasakė, kad pasirašys ant aktų tik tada, kai administracijos direktorė parengs raštą, jog ji žino bei garantuoja, t. y. prisiima atsakomybę. Ji D. J. perdavė, kad techninis prižiūrėtojas prašo garanto ir klausė ar jai eiti pas administracijos direktorę ar jis eis, tokį raštą parašęs, supažindins su esama situacija. D. J. sakė, kad per gamybinį susirinkimą pasiims tokį raštą. Tuomet dokumentų pasirašyti atvyko S. B., atėjo D. J., tačiau paklausus kur yra garantinis raštas, D. J. teigė pamiršęs ir išėjo pas administracijos direktorę. Grįžęs jis pasakė, kad reikia pasirašyti, rašto direktorė nepasirašė, bet sakė, kad reikia pasirašyti. D. J. pats rašėsi ant dokumentų, ant aktų rašėsi S. B., paskui ji ir M. Z.. Po pasirašymo aktus nunešė administracijos direktorei ir dar kartą pasakė, kad aktuose tikrai ne visi darbai yra atlikti praktiškai. Administracijos direktorė jai nieko neatsakė, tik pasirašė ant lapų, jos visiškai nesudomino esama situacija. V. R. praktiškai pripažino, kad taip buvo ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos metu. Nors žinojo, kad darbai buvo neatlikti, tačiau pasirašė dokumentus. Tuo metu ji nesuprato, kad klastoja dokumentus. Finansų skyrius darė spaudimą pasirašyti dokumentus, nes kitaip praras finansavimą ir nebus kaip įgyvendinti projektą, manė, kad stadiono statybos darbai būtini ir norėjo, kad būtų įrengtas geras stadionas. Nebuvo įmanoma nesuprasti, kad pasirašomas dokumentas, kuris neatitinka tikrovės, nes buvo įrašyta danga, kurios nebuvo. Ji buvo iškėlusi tokį klausimą, tačiau A. S. pasakė, kad danga yra perkama ir visi darbai yra suplanuoti bei bus padaryti. Vėliau jis pateikė garantinį rašą ir subrangos sutartį, kuri buvo sudaryta dangos klojimui, elektros darbams. Su V. R. neturi piktumų, tačiau skaudu, nes jie nežinojo, kad finansavimą buvo galima perkelti į kitus metus. Visa tai ji sužinojo tik apklausos metu, kuomet jai buvo parodytas laiškas iš ministerijos dėl galimo finansavimo perkėlimo. Visa stadiono darbų veikla buvo nustatyta prie darbų atlikimo grafiko, kuris buvo prie sutarties. Jos manymu, darbų grafiko nebuvo galima įgyvendinti, nes sutartis buvo pasirašyta spalio mėnesi, o visas darbų atlikimas numatytas rudens periode per du mėnesius. Nors V. R. minėjo, kad per du mėnesius darbus buvo įmanoma atlikti, tačiau niekas neįvertino, kad tai yra vasaros, o ne žiemos sezono darbai. Jau sudarant sutartį buvo galima nuspėti, kad per tokį laiką neįmanoma įgyvendinti visų darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skatinami rašyti aktų apie atliktus darbus, tačiau ne kartą teiravosi, ar bendrovė spės atlikti darbus. Nesigilino į finansavimo sutartį, nes už tai buvo atsakingas kitas asmuo, tačiau galėjo su ja susipažinti 2018 metų lapkričio mėnesį, joje buvo numatyta, kad finansavimui reikalinga pateikti visi tie dokumentai. Aktai su neatliktais darbais buvo pateikti iki finansavimo sutarties. Dėl žalos atlyginimo kas mėnesį mokant po 1 000 Eur gali pasakyti, kad šiuo metu yra darbinga tik 55 procentus, todėl gauna pašalpą bei turi dieninį darbą ir jos atlyginimas yra 600 Eur atskaičius mokesčius. Ji sakė finansų skyriaus darbuotojai O. V., kad nespėjama atlikti darbų pagal tai, kas numatyta sutartyje ir neįmanoma jų atlikti dėl techninių ir dėl oro sąlygų. Dirbtinė danga negalėjo būti dengiama, kai lauke minusinė temperatūra. Raštu apie tai nieko neinformavo, tačiau žodžiu informavo administracijos direktorę V. R., O. V. ir dar tai žinojo finansų skyriaus vedėja. Jai neteko bendrauti su P. A., bendravimas vyko su V. P., kuomet jis buvo atvažiavęs į Jurbarko rajono savivaldybę. Jai buvo žinoma, kad stadiono rekonstrukcijos projekte atsirado papildomi darbai, kurie nebuvo numatyti projekte, dėl šių darbų kreipėsi A. S., nurodydamas, kad reikia smėlio. Didesnis sluoksnis smėlio jau buvo užpiltas ir tuomet A. S. juos informavo, kad yra užpiltas papildomas smėlio sluoksnis įrengiant pagrindus bei pareikalavo apie 60 000 Eur papildomų pinigų. Jiems pasirodė, kad šie papildomi darbai nebuvo būtini, todėl kreipėsi į projektuotoją, kuris patvirtino, kad papildomų smėlio sluoksnių nėra būtinybės dėti, todėl dėl racionalaus lėšų panaudojimo ta suma nebuvo sumokėta. Jai, A. S. ir M. Z. teko eiti pas administracijos direktorę V. R. dėl lietaus kanalizacijos, drenažų, t. y. buvo pateiktas reikalavimas, kad reikalinga įrengti papildomą drenažą, kuris nebuvo numatytas projekte tai tiesiog numatė, kad tikrai reikia įrengti lataką, bet tai nebuvo didelės sumos, iki 10 000 Eur. Rangos sutartimi buvo fiksuotos kainos. Ji kreipėsi į savivaldybės juridinį skyrių ir klausė dėl draudimo. Jai buvo atsakyta, kad kuomet bus nutraukta rangos sutartis, tada kreipsis į draudimo kompaniją, jog būtų garantinis dokumentas ir sumokėti pinigai, tačiau nežino, kodėl nebuvo kreiptasi. Nebuvo tokio įsakymo, kad komisija turi pasirašyti dokumentus. Savivaldybėje toks dalykas buvo neįteisintas, niekur nereglamentuotas, bet buvo nusistovėjusi praktika, kad reikia pasirašyti. Jų parašai jokios teisinės reikšmės neturėjo, nes šie dokumentai be jos ir kitų komisijos narių parašų būtų turėję tokį patį statusą. Jei dokumentai būtų perduoti tik su jos parašu ministerijai, tikrai nebūtų pervesti pinigai, o jei jos parašo nebūtų, tai vis tiek būtų įvykę taip kaip įvyko. Dokumentų tikrumą apsprendžia trys parašai, o būtent, techninio prižiūrėtojo, administracijos direktorės ir statybų vadovo. Ant A. S. atneštos sąskaitos faktūros ji pasirašė patvirtindama, kad sąskaitą faktūrą ji priėmė, todėl nemanė, kad daro nusikaltimą, jos parašas nereiškė, kad sąskaita faktūra turi būti apmokėta. Toliau, viską nunešė, kad būtų užregistruota dokumentų perdavimo sistemoje. Negali paaiškinti kodėl sąskaita buvo pasirašyta 2018 m. lapkričio 26 d., o darbai perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2 priimti 2018 m. lapkričio 27 d. A. S. tą sąskaitą atvežė po viso aktavimo. Jau gavus sąskaitą ji jau buvo pasirašyta A. S.. Negali pasakyti, ar ta sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo originalas. Nekėlė abejonių dokumentų tikrumas ir paskutinis garantinis raštas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas, kur pasirašė ir naujoji savininkė. Negali pasakyti ar vėliau į dokumentų valdymo sistemą ši sąskaita faktūra buvo įkelta. Kai jai paliko sąskaitą, ji nunešė ją užregistruoti (t. 25, b. l. 39–43).

Nuteistoji M. Z., apklausiama apygardos teisme, paaiškino, kad dirbo Jurbarko rajono savivaldybės infrastruktūros ir turto skyriuje. Buvo įtraukta į komisijos sudėtį, vadovas buvo D. J.. Jos išsilavinimas – civilinė inžinerija, darbo specifika – teritorijų planavimas. Ankščiau dirbo urbanistikos skyriuje, tačiau jai grįžus po motinystės atostogų skyriai buvo sujungti, už statybinius projektus buvo atsakingi kiti skyriaus darbuotojai. Su tokiais projektais jai nėra tekę dirbti, ankščiau dirbo su Europos Sąjungos fondų finansuojamais teritorijų planavimais. Komisijoje buvo trys asmenys – ji, R. P. ir D. J.. Viešasis pirkimas jau buvo įvykęs, juos pakvietė į rangos sutarties pasirašymą, kuriame dalyvavo visi komisijos nariai ir V. P.. Buvo nuvykę į stadioną apsižiūrėti. Apie finansavimo šaltinius nieko nežinojo, tik lapkričio mėnesį sužinojo, kad yra finansavimo sutartis su Švietimo ministerija. Rangos sutartis buvo sudaryta metams laiko, iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, kartu prie sutarties buvo priedas su darbų atlikimo grafiku. Jai pasirodė nelogiška, kad didelė suma turi būti įsisavinta iki Naujųjų metų, tačiau kadangi sutartis galiojo metus, galvojo, kad per tą laiką darbai bus atlikti. Kai pasirašinėjo rangos sutartį, jai nebuvo žinoma, kad darbus reikia atlikti per du mėnesius, nes pagal rangos sutartį turėjo metus laiko stadiono įrengimui. Sprendė dėl darbo projekto parengimo, nes buvo iškilę klausimų dėl melioracijos, todėl koncentravosi kaip išspręsti techninius klausimus. Jai buvo paaiškinta, kad finansavimas turi būti įsisavintas iki 2018 m. gruodžio 31 d., o jeigu skambins į ministeriją, praras finansavimą. Dažnai vyko į objektą žiūrėti kaip vysta statybos darbai. Pasirašant darbų aktus, jos ir R. P. kabinete buvo S. B., D. J., nepamena ar buvo A. S.. Techninis prižiūrėtojas S. B. sakė, kad darbai neatlikti. Negali pasakyti, kas liepė pasirašyti darbų aktus ir kas pasirašė pirmas, greičiausiai V. R. parašo dar nebuvo, nes tikriausiai jai nešė pasirašyti paskutinei, tačiau gali klysti. D. J. buvo išėjęs pas administracijos direktorę dėl garantinio rašto, tačiau grįžęs pasakė, kad administracijos direktorė nepasirašys. Rangovas A. S. sakė, kad bus perkamos medžiagos, didžiąją dalį sumos sudarė danga. Pagal technologiją ji suprato, kad danga žiemos metu negali būti dedama, rangovas informavo, kad nusipirks medžiagas ir darbus atliks. Pasirašant ant atliktų darbų akto, kad darbai atlikti, buvo nerašyta taisyklė, kad jie privalo pasirašyti, jog susipažino, nors parašai niekur negaliojo. Pasirašydama atliktų darbų aktą netikrino, kiek darbų atlikta, suprato ir žinojo, kad atlikti ne visi darbai ir to neneigė nuo pirmųjų apklausų, tačiau statybos vadovas patikrino, kad darbai bus atlikti. Nežinojo, kiek darbų yra neatlikta. Suprato, kad aktus reikėjo užpildyti tam, jog neprarasti Švietimo ministerijos finansavimo. Neturėjo tyčios klastoti dokumentus. Su savivaldybės ieškiniu nesutinka, nes nepaėmė jokių pinigų. Smulkiai netikrino, kaip buvo padalinta 58 000 Eur, kiek matė stadione, buvo supilti smėlio pagrindai, atlikti paruošiamieji darbai dangos įrengimui. Kai pasirašė aktą, greičiausiai danga buvo padengta, nupirktos medžiagos. Dėl finansavimo lėšų kalbėjo su D. J., kad pinigai turi būti įsisavinti iki metų galo, su administracijos direktore apie tai nekalbėjo. Negali atsakyti, ar buvo įkalbinėjama pasirašyti aktus. Jos ir R. P. pagrindiniai darbai buvo išspręsti klausimus, susijusius su darbo projektu ir vykdomais darbais, o ne finansavimo klausimai. Įvykių metu P. A. nepažinojo, nėra su juo bendravusi, nebent elektroniniu paštu, nes ji daugiau spręsdavo elektroniniu paštu dėl techninio darbo, projekto klausimų. V. P., A. S. ir D. L. buvo mačiusi rangos sutarties pasirašymo metu (t. 25, b. l. 49–51).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. paaiškino, kad 2018 m. įvykių metu Jurbarko rajono savivaldybė jį pasamdė vykdyti techninio prižiūrėtojo funkciją stadiono statybai. Sutartis buvo sudaryta ne tiesiogiai su juo, o su įmone. Jam žinoma, kad įmonė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Imantis šio darbo buvo techninis darbo projektas, eigoje statybos buvo daromas darbo projektas, matė rangos sutartį. Prižiūrėjo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko stadioną, lankydavosi ten du kartus per savaitę. Matė, kad 232 000 Eur turėjo būti įsisavinti per keletą savaičių ir sakė, kad tai padaryti nerealiu, nes darbai buvo pradėti rudenį ir sumos per didelės. Be to, buvo gruodžio mėnesis, technologiškai nebuvo galima leisti vykdyti kai kurių darbų. Pagal pirmąją 58 000 Eur sąskaitą darbai buvo atlikti, viskas buvo patikrinta, tačiau už 232 000 Eur tikrai ne visi darbai buvo padaryti ir buvo dar vienas aktas, kuriame darbai buvo išskirstyti smulkiai ir ant to akto jo parašo nėra. Jis reikalavo ne garantijos, o rašto, kad Jurbarko rajono savivaldybė prašo techninio prižiūrėtojo pasirašyti už nepadarytus darbus, kadangi ministerijos lėšos dings, jis norėjo save apsiginti. Jie jį suklaidino, teigė, kad objektas apdraustas, kad yra garantinis raštas. Svarbiausia buvo kalba, kad už tuos pinigus nupirks stadionui įrangą, iš karto neduos jų UAB „Voverės namams“. Jie susirinko kabinete, jis paprašė D. J. jo paminėto garantinio rašto. D. J. sutiko nueiti pas administracijos direktorę paprašyti tokio rašto, tačiau sugrįžęs pasakė, kad administracijos direktorė atsisakė pasirašyti. Jis iš karto nesirašė tų aktų, paskui atvažiavo sekančią dieną pasirašyti, negali pasakyti kiek parašų jau buvo ant aktų, bet tikrai buvo darbo grupės ir A. S. parašai. Tikrai nebūtų pasirašęs pirmas. Jis rašėsi tik ant tų dokumentų, kur buvo visos darbo grupės parašai. Jo labai prašė pasirašyti dokumentus, prašė D. J., R. P.. Pasirašė, nes buvo garantuojama, kad darbai bus pabaigti, iš tiesų darbus buvo galima pabaigti per kiek daugiau nei mėnesį laiko. Svarbiausias pasirašymo motyvas buvo nurodytas, kad neįsisavinus ministerijos skirtų lėšų jos dings. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus matė, kad pavasarį stadiono darbai būtų baigti, nes sunkieji darbai buvo baigti, buvo likę greitai pasidarantys darbai, uždengti kiliminę stadiono dangą. Pasirašymo metu kai D. J. ėjo pas direktorę, A. S. irgi buvo prieš tą pinigų įsisavinimą, nepalaikė pasirašymo apie atliktus darbus. Kuomet reikėjo pasirašyti, jis visiems pasakė, kad darbai yra neatlikti, tą patį sakė ir A. S., visi suprato, kad darbai nėra atlikti, tačiau jie labai prašė, kad nedingtų lėšos ir nenukentėtų. Žinojo, kad pasirašo melagingai, jį suklaidino. Ar jie būtų pasirašę, ar nepasirašę, vis tiek pinigai nebūtų įsisavinti. Dalinai pripažįsta, kad jo veiksmai sąlygojo ieškinį, tačiau jis buvo suklaidintas. Su administracijos direktore V. R. jis nebendravo. Vedė statybos darbų žurnalą, buvo daromi įrašai, kokie darbai buvo padaryti, tie ir užfiksuoti. Dėl visų kitų likusių nepadarytų darbų apie juos žymos statybos žurnale nėra. Savivaldybei ir komisijai jis ataskaitų neteikė, būdavo pasitarimai, kurių metu spręsdavo klausimus. Su A. S. aptarinėjo statybos eigą, žinojo, kokie darbai jau atlikti, o kokie – ne, negirdėjo, kad būtų vėlavę statybinės medžiagos, jo supratimu, pradžioje darbai vyko gerai. Su P. A. nebendravo. Su savivaldybės darbuotojais buvo kalba apie papildomų darbų atlikimą, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje, tačiau tai buvo tik diskusijos, apie tai turėjo spręsti projektuotojai (t. 25, b. l. 52–54).

Apygardos teisme apklaustas A. S. paaiškino, kad 2018 m. viduryje – pabaigoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos direktoriumi ir statybos vadovu. 2018 m. spalio mėnesio pradžioje laimėjo konkursą stadiono darbams, buvo paskirtas statybos vadovu, turėjo darbų vadovą D. L., kuris buvo Jurbarke. Pagal sutartį nusipirko techninį projektą, o darbo projekto parengime numatyta, kas ir kaip bus įgyvendinta, smulkios detalės detalizuojamos darbo projekte ir darbai pradedami pilnai arba dalinai parengus projektą. Pradėjus darbus dirbo iki lapkričio mėnesio pabaigos, kol atėjo šalčiai ir tuomet nutraukė darbus. Iki to laiko buvo padaryti visi pagrindiniai paruošiamieji darbai: grunto, elektrotechnikos, drenažo tinklų, lietaus darbai. Reikėjo tikslinti techninį projektą, nes jame atsirado netikslumų, reikėjo nukasinėti daugiau grunto, negalėjo nužeminti drenažo tinklų, iškėlinėjo šulinius, atsirado papildomų išlaidų. Dėl papildomų darbų buvo derinama su savivaldybe, jis surašė raštus. Vėliau maždaug lapkričio viduryje, kalbant su D. J. ir R. P. išėjo kalba apie tai, kad pagal sutartį jie turi įvykdyti ženkliai didesnę sumą, nors sutartis buvo devyniems mėnesiams. Jie motyvavo tuo, kad yra gautas finansavimas, kuris turi būti įsisavintas per šiuos metus ir kitiems metams lėšų perkelti negalima, jos bus prarastos. Jo klausė ar galės per tiek laiko atlikti darbus ir jis atsakė, jog negalės, nes darbai buvo numatyti iki sekančių metų rugsėjo mėnesio, tuo tarpu jis planavo darbus atlikti iki kitų metų vasaros vidurio. D. J., R. P. ir administracijos direktorė pageidavo, kad arba darbai būtų atlikti, arba užaktuoti tuos darbus kaip avansu įsigyti medžiagoms ir panašiai. Šiuos reikalus sprendžia ne jis, o įmonės vadovas, o vadovai bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ keitėsi, buvo tai P. A., tai V. P.. Tuo metu direktoriumi buvo P. A., jam buvo perduotas savivaldybės prašymas užaktuoti. Pasitarimo metu dalyvavo S. B., R. P., D. J. ir galėjo dalyvauti V. R., jis ir S. B. nenorėjo pasirašyti akto, nes darbai buvo neatlikti, tačiau jų prašė pasirašyti. Išėjus iš susitikimo S. B. jam sakė, kad paprašys savivaldybės administracijos direktorės ar jos pavaduotojo garantinio rašto, jog pasirašomas aktas nenešant atsakomybės, jeigu kažkas įvyktų dėl to akto pasirašymo, nes darbai nebuvo atlikti. Jis pagalvojo, kad jei yra toks savivaldybės prašymas, tai galbūt finansavimą galima laikyti kaip medžiagų įsigijimui, bet pagrindinės medžiagos kainą sudarė danga, dėl kurios buvo pasirašyta sutartis gal dvejais ar trimis etapais mokėjimas. Grįžus į ofisą, kelių savaičių bėgyje iš V. P. buvo nurodymas rengti aktą, todėl ar jis, ar direktorius nurodė sąmatininkei parengti tam tikrai sumai pinigų aktą. Jis yra siuntęs R. P. aktą suderinimui. Prieš išvykstant atostogų jis pasirašė aktą ir kiek pamena perdavė P. A.. Sąskaitos faktūros jis niekad nepasirašinėdavo ir neišrašinėdavo, neturėjo galimybės prieiti prie sistemos, ir jas išrašydavo K. B., P. A. ar V. P.. Byloje yra duomenys, kad P. A. jam elektroniniu paštu yra siuntęs sąskaitą. Ant byloje esančios 2018 m. lapkričio 26 d. sąskaitos faktūros labai panašus į jo parašą, bet jis tikrai nepasirašinėjo ir abejoja, ar galėjo pasirašyti, nes labai dailus parašas, o jo raštas ne toks ir niekada nėra pasirašęs nei ant vienos sąskaitos faktūros, gal per klaidą pasirašė. Kaip suprato, S. B. to garantinio rašto negavo, o jis išėjo atostogų, nes atėjo žiema ir nebevykdė darbų. Prieš išeidamas atostogauti, jis pasirašė tą aktą, nes buvo nurodymas iš direktoriaus P. A.. Direktorius garantavo pinigai bus padėti atskirai į sąskaitą stadiono medžiagoms. Jis buvo naujai į bendrovę atėjęs samdomas darbuotojas, vykdė direktoriaus nurodymus, nežinojo apie įmonės finansinę padėtį, jeigu būtų žinojęs – nebūtų pasirašęs akto. Žinojo, kad darbai nėra atlikti, nes faktiškai jų buvo neįmanoma atlikti. Jo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui, tačiau savivaldybei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteista suma, nes šie pinigai buvo bendrovėje. Iniciatyva pasirašyti 232 000 Eur kilo iš savivaldybės. Jis pasirašė ne iš karto, buvo tarpas – mėnesis ar daugiau, jis derino šį klausimą su P. A.. Tokia suma buvo įrašyta, nes kaip vėliau paaiškėjo šią sumą turėjo gauti savivaldybė kaip finansavimą. Nepamena, ar jis ar kažkas kitas nunešė aktą. Pagrinde bendraudavo su R. P. dėl techninių klausimų, dėl papildomų darbų – su administracijos direktore. Dėl darbo projekto už 13 000 Eur, tokio akto nematė. Jeigu nebūtų buvę finansinių sunkumų, tyčinio bankroto, bendrovė būtų galėjusi užbaigti statybos darbus, būtų užtrukusi apie tris mėnesius. Jo parodymai dėl to, iš ko gavo nurodymą pasirašyti aktą galėjo keistis, nes bendrovėje keitėsi direktoriai. P. A. ir V. P. žinojo, kad aktuojami neatlikti darbai. Už papildomų darbų atlikimą būtų turėjusi sumokėti savivaldybė, buvo papildomų darbų sąmatos. Prie kiekvieno akto rašoma sąskaita faktūra, nepamena kiek buvo dokumentų egzempliorių. Pažyma Nr. 2, kuri paimta kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur yra tik jo parašas ir V. R. parašas, kadangi ta pažyma buvo siųsta elektroniniu paštu, originalo jis nėra gavęs. Rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2, kur pasirašė S. B., A. S. ir V. R. – negali pasakyti, kaip jie galėjo būti savivaldybėje skanuoti dokumentai. Nenori pasakyti, kad tuščią dokumentą be jo parašo pasirašė V. R., jis turėjo pasirašyti, rangovas pasirašo, tada techninis prižiūrėtojas, tada – užsakovas. Su jo, rangovo parašu, buvo perduota užsakovui, t. y. Jurbarko savivaldybei. Statybos žurnalą pildydavo darbų vadovas, pasirašydavo jis ir techninis direktorius. Darbų žurnalas kam nors iš savivaldybės žinomas nebent statybvietėje, nes jis ten būdavo, jį matydavo jis, direktorius, statybos darbų vadovas, gal kas nors iš savivaldybės darbuotojų žiūrėjęs. Techninis prižiūrėtojas, jis ir darbų vadovas pildydavo darbų žurnalą, visi šitie trys asmenys jį ir matė (t. 25, b. l. 54–58).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nuteistasis P. A. paaiškino, kad 2013 m. dirbo komercijos direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet buvo paskelbtas viešasis pirkimas stadiono atnaujinimui dirbo šioje bendrovėje. Viešojo pirkimo sąlygomis nesidomėjo. Kadangi dokumentus pasirašė V. P., tai buvo jo sprendimas dalyvauti tame pirkime. 2018 m. spalio mėnesį buvo pasirašyta sutartis, nežino už kokią sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti stadiono rekonstrukciją. Vieną kartą buvo Jurbarke, prieš sutarties pasirašymą apžiūrėjo objektą. Lapkričio 6 d. vadovas V. P. išvyko atostogų ir jam reikėjo laikinai perimti vadovo pareigas. Lapkričio 8 d. jam visi ėmė skambinti ir sakyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiems skolingi, todėl pradėjo aiškintis, kas vyksta su įmone ir pinigais. Lapkričio 19 d. jis išrašė ir pasirašė pirmąją sąskaitą 58 000 Eur sumai A. S. prašymu. Lapkričio 22 d. P. nušalinamas nuo direktoriaus pareigų, nes pasinaudodamas banko kortele iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė pinigus į kitą įmonę. Lapkričio 26 d. išrašoma sąskaita už darbo projekto parengimą UAB „Patranka“. Lapkričio 27 d. grįžo V. P. ir jis jam pasakė, jog arba kreipsis į teisėsaugą, arba V. P. iš jo turi perpirkti visas akcijas ir toliau tvarkytis savo reikalus. Gruodžio 17 d. jis bendrovės akcijas pardavė V. P.. Tuomet P. tą pačią dieną vakare Jurbarko rajono savivaldybei prašo klausdamas, kada bus pervesti 232 000 Eur ir tai parodo, kad V. P. puikiai žinojo, ką jis daro. Pinigai iš savivaldybės buvo pervesti į bendrovės sąskaitą po akcijų pardavimo, todėl jis niekaip neprisidėjo prie tų pinigų gavimo. Sekančiais metais įvyko Rėjaus namų bankrotas, kuris teismo buvo pripažintas tyčiniu, jis pasamdė seklius, kad rastų O. (duomenys neskelbtini) ir dokumentus perdavė bankroto administratoriui, virš 10 000 Eur buvo grąžinta į bendrovės bankroto administratoriaus sąskaitą, todėl nesupranta savo dalyvavimo šioje byloje. Iki lapkričio 6-8 dienos manė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ viskas yra gerai, tačiau kuomet perėmė valdymą, suprato, kad padėtis nėra gera. Pinigų srautai buvo, bet ne tam, kam reikia. Aktų pasirašyme nedalyvavo, jis tik persiuntė iš finansininkės gautą didelę sąskaitą faktūrą tam, kam ji buvo skirta. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Lapkričio 26 d. atliktų darbų akte 13 310 Eur už darbų projektą yra jo parašas, tikriausiai pats išrašė ir aktą ir sąskaitą, nes negalėtų vykti projektas, jeigu nebūtų darbo projekto. Priėjimą prie sąskaitos 123 turėjo daug žmonių, tame tarpe jis, V. P., P., V. Nuo lapkričio 26 d. iki akcijų pardavimo nėra bendravęs su savivaldybės atstovais. Jeigu būtų žinojęs, kad bendrovė artimiausiomis dienomis turi gauti tokią pinigų sumą, nebūtų bendrovės akcijų pardavęs už 27 500 Eur, nes tuomet būtų buvusi reali galimybė V. P. paduoti į teismą ir iš jo išsireikalauti pinigus. Klausimas iš kur V. P. sužinojo apie pinigus, tačiau jeigu žinojo, vadinasi kontaktavo su A. S.. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo perleistos (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei sužinojo iš bankroto administratoriaus, šios direktorės buvimo metu ir dingo visi bendrovės buhalteriniai dokumentai. Paskutinis jo kontaktas su A. S. buvo gruodžio 14 d. apie pinigus su juo nekalbėjo, pinigai tuo metu nebuvo gauti. Galbūt stadionui užsakinėjo dangą, sutartis sudarinėjo su A. S. bendrove, tačiau nežino. Su aktais ir sąskaitom neturėjo kontakto, tačiau jeigu buvo atnešta kokia nors sutartis, buvimo direktoriumi metu jis ją galėjo pasirašyti. A. S. parodymai dėl darbų aktų suderinimo keitėsi kiekvienu jo parodymų davimo metu, jis buvo sakęs, kad jam viską daryti liepė V. P., po to teigė, kad viską žinojo ir V. P. ir P. A.. Mano, kad buvo susitarimas tarp V. P. ir A. S.. Priešiškumų tarp jo ir A. S. nėra. Nežino, kas inicijavo bendrovės bankrotą, tačiau V. P. buvo nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą ir tyčinį bankrotą. 2019 metais niekas iš Jurbarko rajono savivaldybės nebandė susisiekti. Negali pasakyti, kas civiline tvarka buvo pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto, jis nebuvo pripažintas kaltu. Pas jį rastoje sąskaitoje yra A. S. parašas, kiek jam žinoma, sąskaitos neriekia pasirašyti, kad ji galiotų. Nežino, ar jis persiuntė sąskaitą jau su A. S. parašu, nes nebuvo atsidaręs to failo (t. 25, b. l. 69–73).

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad gamina, klastoja ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, kuris gali sukelti neigiamų teisinių pasekmių, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-167-511/2025).

Nors viso baudžiamojo proceso metu V. R. laikėsi pozicijos, kad nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, jog 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) ir kituose aktuose bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyti realiai neatlikti (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo rangos darbai, tačiau apygardos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą. Tiek R. P., tiek S. B. patvirtino, kad visi asmenys, t. y. V. R., D. J. ir M. Z. žinojo apie tai, jog 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) ir kituose aktuose bei PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti sporto aikštyno atnaujinimo darbai už 232 000 Eur sumą nėra atlikti. V. R. apeliaciniame skunde teigiama, kad kitų nuteistųjų parodymai yra tik jų gynybinė versija, tačiau R. P. ir M. Z. savo kaltę pripažino iš dalies, neneigė, kad ir pačios žinojo, jog 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) nurodyti darbai nėra realiai atlikti. S. B. savo kaltę pripažino pilna apimtimi bei nurodė, jog susitikimo metu per D. J. bandė gauti iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. garantinį raštą, kad pastaroji žinodama apie realiai neatliktus darbus, skatino jį pasirašyti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) bei patvirtinti, jog darbai yra atlikti, tačiau D. J. jam nurodė, kad administracijos direktorė tokį raštą pasirašyti atsisakė. R. P., M. Z., S. B. bei A. S. patvirtino, jog S. B. atsisakius pasirašyti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur), D. J. buvo išėjęs pas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorę prašyti šio garantinio rašto, tačiau grįžęs pasakė, kad direktorė atsisakė jį pasirašyti. Ši aplinkybė, vertinant ją kitų įrodymų kontekste suponuoja išvadą, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė žinojo, kad visi darbai pagal 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) nėra atlikti. Tai, kad kiti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai jau buvo pasirašę paminėtą aktą, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog V. R. galėjo nežinoti, kad sporto aikštyno atnaujinimo darbai, dėl kurių buvo išrašyta ir PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), yra neatlikti.

Skunde pažymima ir tai, kad nenustatyta, jog V. R., būtų gavusi kokią nors finansinę ar nefinansinę naudą pasirašiusi ant kaltinime nurodytų dokumentų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog V. R. pareikštame kaltinime ir nebuvo inkriminuotas kokio nors pobūdžio asmeninės materialios ar nematerialios naudos siekimas. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų bei apklaustų M. Z. ir R. P. parodymų matyti, kad jos, o taip pat ir V. R., buvo klaidingai įsitikinę, jog iki 2018 metų pabaigos neįsisavinus Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirtos 232 000 Eur tikslinės dotacijos, ji bus prarasta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė buvo esminė, paskatinusi V. R. bei kitus savivaldybės darbuotojus savo parašais patvirtinti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) ir kitus su juo susijusius dokumentus, kuriuose užfiksuotos aplinkybės neatitiko tikrovės, t. y. juo buvo užtvirtintas realiai neatliktų statybos darbų atlikimas. Tad akivaizdu, kad V. R. klastodama dokumentus asmeninės naudos sau ir nesiekė, tačiau neabejotina ir tai, kad siekdama neprarasti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirto finansavimo, būdama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktore bei atsakinga už tinkamą projekto įgyvendinimą, ji ėmėsi teisei priešingų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal 2018 m. spalio 2 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) statybos darbus buvo numatyta atlikti per vienerius metus laiko, tuo tarpu gavus 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) darbai neva buvo atlikti per keletą mėnesiu nuo 2018 m. spalio 2 d. rangos sutarties sudarymo, tuo tarpu sporto aikštynas buvo atnaujinamas lauke, be kita ko, buvo numatyta keisti jo dangą, artėjo žiemos sezonas, tad vien šios aplinkybės V. R. turėjo sukelti abejonių, ar iš tiesų visi paminėtame akte nurodyti atnaujinimo darbai galėjo būti faktiškai atlikti per tokį trumpą laiko tarpą esant nepalankioms oro sąlygoms.

Apeliantės įsitikinimu, jos atlikti veiksmai – dokumentų pasirašymas ją suklaidinant kitiems savivaldybės darbuotojams, nėra tokie pavojingi, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Šį skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Šiuo atveju V. R. bei kitiems savivaldybės darbuotojams pasirašius 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) ir kitus susijusius aktus bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), šie dokumentai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, bei jų pagrindu iš ministerijos buvo gauta tikslinė dotacija – 232 000 Eur. Šių dokumentų pagrindu gautos tikslinės dotacijos lėšos – 232 000 Eur ne tik buvo pervestos UAB „(duomenys neskelbtini)“ už darbus, kurie realiai nebuvo atlikti, tačiau šie pinigai apskritai buvo prarasti, nes rangovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdęs savo rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų bankrutavo, šios bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (t. 23, b. l. 5–17). Tad iš esmės dėl Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojų neteisėtų veiksmų – pasirašymo ant dokumentų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išmokėjo tikslinės dotacijos pinigus, buvo ne tik prarasti ministerijos skirti pinigai, tačiau tuo metu ir neužbaigtas stadiono atnaujinimo projektas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių kilusių padarinių nėra jokio pagrindo laikyti mažai pavojingų, ar galinčių neužtraukti baudžiamosios atsakomybės, tačiau priešingai, tokiu būdu buvo padaryta ne tik turtinė žala savivaldybei, tačiau kartu ir pažemintas jos autoritetas visuomenėje, pakirstas gyventojų pasitikėjimas savivaldos institucijos ir jos darbuotojų veiklos skaidrumu. Be kita ko, V. R., jos teigimu, manydama, kad buvo suklaidinta kitų Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojų, eidama savivaldybės administracijos direktorės pareigas, nesiėmė jokių veiksmų dėl tarnybinių patikrinimų inicijavimo ar savalaikio kreipimosi į teisėsaugos institucijas. Tad tai taip pat suponuoja išvadą apie tai, kad visas procesas dėl neatliktų stadiono aikštyno atnaujinimo darbų įforminimo kaip atliktų, jai buvo gerai žinomas.

Tai, kad apeliantės teigimu, ji neturi nei teisinio, nei statybų srities išsilavinimo, o rangos sutarties pasirašymo metu oficialiai nedirbo, jokiu būdu negali paneigti fakto, jog V. R. pasirašė dokumentus, kuriuose buvo užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie darbų atlikimą. Be to, jos nebuvimo darbe laikotarpis nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. šiuo atveju nėra aktualus, nes kaltinime inkriminuojamas dokumentų pasirašymas vyko 2018 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais. Apygardos teismo vertinimu, nereikia turėti kokios nors srities specialių žinių, kad asmuo suvoktų, jog pasirašydamas dokumente, kuriame užfiksuota, jog sporto aikštyno atnaujinimo darbai yra atlikti, nors žino, kad jie nėra atlikti pilna apimtimi, patvirtina tikrovės neatitinkantį faktą, t. y. klastoja dokumentus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nors rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas D. J., tačiau pačią finansavimo sutartį su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pasirašė būtent Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R.. Taigi, nors nuteistosios V. R. skunde teigiama, kad nėra pagrįsta, jog ji taikė spaudimą kitiems asmenims sukurti tikrovės neatitinkantį dokumentą ar atlikti kitus veiksmus, tačiau akivaizdu, kad apeliantė suvokė savo atsakomybę dėl pasirašytos finansavimo sutarties ir tinkamo jos vykdymo užtikrinimo, bei neabejotinai norėjo išvengti neigiamų pasekmių dėl sutarties sąlygų neįvykdymo, tad tai neabejotinai galėjo ją paskatinti daryti spaudimą kitiems su šiuo projekto įgyvendinimu susijusiems asmenims. Juolab, kad ankstesniame apeliacine tvarka vykusiame procese apklausti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbuotojai G. V. ir T. D. patvirtino, jog iki einamųjų metų pabaigos nespėjus įsisavinti ministerijos skirtos tikslinės dotacijos, pinigai turėtų būti grąžinti ministerijai bei jie būtų panaudoti kitiems projektams, kurių įgyvendinimas tuo metų būtų realesnis. Kartu pirmosios instancijos teisme apklausta G. V. pažymėjo ir tai, kad galimybė persikelti gautą finansavimą į sekančius metus buvo, tačiau niekas iš Jurbarko rajono savivaldybės šia galimybe nepasinaudojo.

Nuteistasis D. J. taip pat neigė savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų iš esmės nurodydamas analogiškas aplinkybes kaip ir nuteistoji V. R.. Pasak D. J., jis nežinojo, kad sporto aikštyno atnaujinimo darbai, įvertinti 232 000 Eur suma nėra atlikti. Vis tik, kaip jau minėta, šią nuteistojo versiją taip pat paneigia R. P., M. Z. ir S. B. parodymai. Kaip matyti iš šio nuosprendžio 29.3 – 29.4 papunkčių, R. P. ir M. Z. nurodė, jog aktų pasirašymo metu kabinete kartu buvo ir D. J., kuris girdėjo, kaip S. B. nurodė, kad darbai įvardinti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) nėra atlikti. Be to, pasikartotina, kad S. B. prašė paties D. J. paklausti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės, ar ji sutiks surašyti garantinį raštą, jog S. B. prašomas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės, pasirašo 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur), kuriame nurodyti darbai realiai nėra atlikti, ir jam dėl to nebus atsakomybės, tačiau D. J. išėjęs iš kabineto ir grįžęs nurodė, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė V. R. nesutinka pasirašyti tokio garantinio dokumento. Nuteistasis A. S. patvirtinto, kad tiek jis pats, tiek S. B. nenorėjo pasirašyti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 (už 232 000 Eur), nes jame nurodyti darbai nebuvo atlikti, tačiau savivaldybės darbuotojai juos prašė pasirašyti, motyvuodami tuo, kad kitu atveju praras Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirtą finansavimą. Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti, kad D. J. taip pat žinojo esamą situaciją, o būtent tai, kad sporto aikštyno atnaujinimo darbai, nurodyti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur), nėra atlikti, tuo tarpu priešingą faktą patvirtino pasirašydamas šį aktą bei su juo susijusius dokumentus.

Apelianto D. J. skunde teigiama, kad kaltinime nėra įvardinti konkretūs jo atlikti teisei priešingi veiksmai, tačiau iš kaltinimo turinio matyti, kad jam inkriminuojant BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įvardinta, jog nuteistasis pasirašė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (už 28 456,54 Eur), 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2 (už 16 476,72 Eur), pasirašė 2018 m. lapkričio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 4 (už 173 756,75 Eur), 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur), 2018 m. lapkričio mėn. pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 2 (už 232 000 Eur), kuriuose užfiksavo visa šia apimtimi faktiškai neatliktus sporto aikštyno rekonstrukcijos darbus, jų kiekius bei vertę. Tad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuo atveju iš pareikšto kaltinimo galima suprasti D. J. atliktų veiksmų esmę ir kuo jie konkrečiai pasireikė.

Apeliantės R. P. ir M. Z. nors pripažino, kad prasirašydamos 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) ir kituose su juo susijusiuose dokumentuose žinojo, jog realiai sporto aikštyno atnaujinimo darbai už 232 000 Eur nėra atlikti, tačiau tvirtino, jog jų parašai atitiko dokumentų priėmimo funkciją, o ne juose užfiksuotos informacijos patvirtino funkciją, t. y. jų parašai neturėjo juridinės galios. Visgi, apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais sutikti negali. Kaip matyti iš Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės V. R. 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymo dėl projekto „(duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo“ sutarties vykdymo priežiūros darbo grupės sudarymo ir priemokų mokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. ir M. Z. buvo įtrauktos į šią darbo grupę, bei atsakingos už projekto vykdymą, sutarties vykdymo priežiūrą: stebėseną valdymą ir kontrolę, statybos darbų vykdymą, bendradarbiavimą su rangovais bei rangos darbų sutarčių bei sutartyse esančių terminų stebėseną, darbu kokybės stebėseną ir atlikimą (t. 7, b. l. 1). Taigi, abi apeliantės buvo atsakingos iš esmės už projekto vykdymo kontrolę. Tad kaip už projekto priežiūrą atsakingos darbo grupės narės, jos savo parašais patvirtino, jog dokumentuose nurodyta informacija atitinka tikrovę, t. y. kad 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 nurodyti stadiono atnaujinimo darbai už 232 000 Eur sumą yra faktiškai atlikti, nors byloje nustatyta priešingai.

Be to, iš byloje esančių susirašinėjimų matyti, kad M. Z. 2018 m. lapkričio 16 d. informavo A. S., jog iki gruodžio 5 d. savivaldybė turi pateikti aktus apie atliktus darbus ministerijai. A. S. 2018 m. lapkričio 19 d. R. P. persiuntė aktavimą peržiūrai, 2018 m. lapkričio 20 d. dar kartą persiuntė aktus R. P., nurodė, kad originalus atveš šiandiena arba rytoj. 2018 m. lapkričio 26 d. A. S. persiuntė R. P. ir S. B. aktavimą peržiūrai. Tą pačią dieną A. S. R. P. ir S. B. persiuntė laiškus, pakoreguotą aktą pagal jų pastabas. 2018 m. lapkričio 28 d. P. A. A. S. atsiuntė atnaujintą sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 3 d. P. A. R. P. persiuntė Aktą Nr. 1 suderinimui, ta pačią dieną buvo persiųstas ir pakoreguotas aktas Nr. 1. 2018 m. gruodžio 5 d. R. P. P. A. persiuntė Jurbarko mokyklos aktą Nr. 1, 2018 m. gruodžio 17 d. V. P. D. J. ir R. P. elektroniniu paštu išsiuntė laišką, kad jo bendrovės išrašyta lapkričio mėnesio sąskaita yra įtraukta į bendrovės praėjusio mėnesio buhalteriją, už ją reikės sumokėti nemažą PVM sumą, todėl prašė atlikti sąskaitos apmokėjimą. 2018 m. gruodžio 18 d. R. P. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojai A. S. persiuntė 2018 m. gruodžio 17 d. V. P. elektroninį laišką, patikino, kad darbai tikrai vyksta, todėl jos ir administracijos direktoriaus nuomone galima daryti pavedimą, tuo tarpu buhalterijai reikalingas A. S. patvirtinimas. 2018 m. gruodžio 18 d. R. P. informavo V. P., kad pavedimą turėtų gauti sekančią dieną (t. 7, b. l. 87–92, 136, 138, 157, t. 8, b. l. 109, 113, 115, 116).

Šių susirašinėjimų analizė leidžia daryti išvadą, kad tiek M. Z., tiek R. P. žinojo apie Jurbarko rajono savivaldybės administracijos įsipareigojimą Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iki 2018 m. gruodžio 5 d. įvykdyti pavedimą dėl 232 000 Eur lėšų įsisavinimo. Matyti, kad pati M. Z. A. S. informavo apie datą, iki kurios ministerijai reikia pateikti reikiamus dokumentus, taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ši aplinkybė paneigia argumentus, jog nuteistoji M. Z. nežinojo apie sudarytą finansavimo sutartį su ministerija. Be to, R. P. ir M. Z. pačios kreipėsi į A. S., kad pastarasis atsiųstų aktus apie sporto aikštyno atnaujinimo darbų atlikimą, vyko šio akto koregavimas ir derinimas. Vėliau R. P. patvirtino, kad atnaujinimo darbai sporto aikštyne tikrai vysta, todėl jos ir administracijos direktoriaus nuomone, galima atlikti pavedimą rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, S. B. bei A. S. patvirtino, kad iniciatyva pasirašyti aktus, kuriuose būtų užfiksuotos aplinkybės apie atliktus darbus, kurie iš tiesų nėra atlikti, kilo iš Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojų – D. J., R. P. ir M. Z..

Apeliantas P. A. taip pat nepripažino savo kaltės klastojus dokumentus, tačiau šią jo poziciją paneigia kito nuteistojo A. S. parodymai. A. S. nurodė, kad jis tuomet direktoriaus pareigas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjusiam P. A. perdavė Jurbarko rajono savivaldybės darbuotojų prašymą parengti darbų atlikimo aktą. V. P., prieš P. A. ėjęs bendrovės direktoriaus pareigas, liepė pradėti akto rengimą, tuo tarpu prieš A. S. išeinant atostogauti, įvykių eigoje pasikeitus direktoriui, P. A. nurodė jam pasirašyti 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur). A. S. patvirtino, kad tiek P. A., tiek V. P. žinojo, jog 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2 (už 232 000 Eur) bus surašomas dėl realiai neatliktų darbų, tačiau direktorius jį patikino, kad iš Jurbarko rajono savivaldybės gauti pinigai – 232 000 Eur bus padėti į atskirą sąskaitą ir naudojami tik šio projekto tikslams. Be to, iš susirašinėjimų elektroniniais laiškais matyti, kad P. A. ne tik buvo aktyviai įsitraukęs į sporto aikštyno atnaujinimo darbų koordinavimą, sekė darbų eigą bei sprendė kylančias problemas, ieškojo subrangovų darbams atlikti, tačiau iš šio nuosprendžio 38 punkte aprašytų susirašinėjimų matyti, kad jis derino 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akto Nr. 2 (už 232 000 Eur) pasirašymo klausimą, išrašė 2018 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui – Jurbarko rajono savivaldybės administracijai išrašė 232 000 Eur sąskaitą pagal atliktų darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2. Be to, P. A. pasirašė ir ankstesnį darbų priėmimo aktą už 58 000 Eur. Be kita ko, paties P. A. teigimu, 2018 m. lapkričio 6 d. V. P. buvo išvykęs atostogų, todėl jis laikinai perėmė vadovo pareigas, 2018 m. lapkričio 19 d. jis išrašė ir pasirašė pirmąją sąskaitą 58 000 Eur sumai A. S. prašymu, tuo tarpu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. V. P. buvo nušalintas nuo direktoriaus pareigų. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašyta 2018 m. lapkričio 26 d., taigi, kitų asmenų be P. A. tuo metu galėjusių A. S. duoti nurodytus 2018 m. lapkričio mėnesio gale – gruodžio mėnesį nebuvo.

Nors apeliaciniuose skunduose M. Z. ir R. P. teigė, kad jos patyrė spaudimą pasirašyti dokumentus, D. J. nurodė nežinojęs apie dokumentų klastojimo faktą, bei nesiekė to paties rezultato, tuo tarpu V. R. tvirtino, jog nežinojo apie surašytų dokumentų klaidingumą, nederino veiksmų su kitais savivaldybės darbuotojais bei nelenkė jų pasirašinėti dokumentus bei dėl to nesitarė, tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2023, 31 punktas). Kasacinės instancijos teismo suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-628/2026).

BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. R., D. J., R. P. ir M. Z. neabejotinai suprato daromos nusikalstamos veikos – dokumentų klastojimo faktą, bei atliko aktyvius veiksmus – D. J., M. Z. ir R. P. 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) pasirašinėjo būdami tame pačiame kabinete, tardamiesi apie esamą susidariusią situaciją. Kaip jau minėta ankščiau, V. R., atstovaudama Jurbarko rajono savivaldybę, buvo suinteresuota, kad finansavimo sutartis sudaryta su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija būtų įgyvendinta ir nepažeistos jos sąlygos, tad ji kaip savivaldybės administracijos direktorė žinodama apie susidariusią situaciją, taip pat pasirašydama 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (už 232 000 Eur) aktyviais veiksmais klastojo dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie veiksmai buvo įgyvendinti savivaldybės darbuotojams žodžiu susitarus patvirtinti dokumentuose įrašytas, realiai neegzistuojančias aplinkybes. Visi šie asmenys veikė bendrai, suvokdami, kad visi kartu patvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis bei turėjo bendrą tikslą – neprarasti Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirtos tikslinės dotacijos.

Taigi, nagrinėjamu atveju aukščiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. R., D. J., R. P., A. S. bei P. A., žinodami, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbai nėra baigti, ir nėra atlikti visi 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) nurodyti darbai, bendrais veiksmais patvirtino šią tikrovės neatitinkančią informaciją bei panaudojo suklastotus dokumentus juos pateikiant Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, siekiant gauti tikslinę dotaciją. Tokiu būdu nuteistųjų veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, todėl šioje dalyje apeliantų skundai netenkinami.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantai V. R., D. J., R. P. ir M. Z. nuteisti ir pagal BK 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 207 straipsnio 1 dalį. Visuose šių apeliantų skunduose taip pat nesutinkama su jų nuteisimu pagal BK 206 straipsnio 1 dalies bei BK 207 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Visų pirma nuteistosios R. P. apeliaciniame skunde pažymima, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 206 straipsnio bei BK 207 straipsnio redakcijoje nebuvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą dotacijos gavimą ar panaudojimą. Pasak apeliantės, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą dotacijos gavimą ar panaudojimą buvo numatyta tik nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojusiose BK 206, 207 straipsnių redakcijose, todėl pirmosios instancijos teismas pritaikė nusikalstamos veikos metu negaliojusias teisės normas.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. R., D. J., R. P. ir M. Z. veiksmus kvalifikavo pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 206 straipsnio 1 dalies redakciją bei pagal nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojusią BK 207 straipsnio 1 dalies redakciją. BK 206 straipsnio 1 dalies redakciją įsigaliojusią nuo 2023 m. birželio 1 d. apylinkės teismas taikė motyvuodamas tai tuo, kad ši įstatymo redakcija yra švelnesnė, nei galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu, straipsnio dispozicijoje keitėsi tik MGL dydis (vietoje 150 MGL buvo įtvirtinta 400 MGL), tačiau šis pakeitimas įtakos nuteistųjų atliktų veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi, tuo tarpu šio straipsnio sankcija nesikeitė. Argumentuodamas BK 207 straipsnio 1 dalies redakcijos, įsigaliojusios nuo 2019 m. liepos 27 d. taikymą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pastaroji nesiskiria nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos, tačiau yra švelnesnė už iki 2019 m. liepos 27 d. galiojusią redakciją, nes yra numatyta papildoma laisvės apribojimo bausmė.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė paraišką, kartu su jau aptartais ankščiau suklastotais dokumentais, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijai dėl tikslinės dotacijos gavimo (t. 6, b. l. 81). Šių suklastotų dokumentų, kuriuose buvo užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu, 2018 m. gruodžio 10 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracija iš Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos gavo 232 000 Eur tikslinę dotaciją, kuri buvo pervesta į banko sąskaitą (t. 6, b. l. 82). Taigi, ši nusikalstama veika iš esmės buvo padaryta 2018 m. gruodžio mėnesį.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 207 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d., kurioje baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. BK komentare įtvirtinta, kad kiti kreditiniai įsipareigojimai reiškia be kokia forma išreikštus asmens įsipareigojimus kitam asmeniui sumokėti tam tikrą sumą tam tikromis sąlygomis (pvz. kredito įstaigų (ne banko), draudimo bendrovių ar kitų subjektų išduota garantija, dokumentas, išreiškiantis reikalavimo teisę į skolininką, dotacija ir kt.). Dotacija – valstybės ar savivaldybės institucijų, tarptautinių organizacijų ir fondų bei kitų trečiųjų asmenų finansinė ir materialinė parama konkrečiai veiklai. Dotacijoms taip pat priskiriamas ir nemokamai gautas turtas.

Taigi, priešingai nei teigiama R. P. apeliaciniame skunde, dar ankstesnėje, šioje teisinėje situacijoje aktualioje BK 207 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. liepos 27 d. iš esmės buvo įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė ir už dotacijos gavimą apgaule. Nuo 2003 m. gegužės 1 d. galiojusioje šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintos baudos, arešto, laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės, tuo tarpu nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojusioje redakcijoje šio straipsnio sankcijoje be jau numatytųjų ne tik buvo įtvirtinta dar viena alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas, tačiau kito ir dispozicija – buvo aiškiai išskirtas tikslinės paramos bei dotacijos gavimas apgaule. Visgi, kaip minėta, įvertinus BK komentare pateiktus išaiškinimus, dotacijos gavimas panaudojus apgaulę negali būti laikomas visiškai nauju BK 207 straipsnio sudėties požymiu. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus pagal BK 207 straipsnio 1 dalį įsigaliojusią nuo 2019 m. liepos 27 d.

Be to, nuo 2019 m. liepos 27 d. įsigaliojusioje BK 207 straipsnio redakcijoje buvo įtvirtinta ir nauja 2 dalis, kurioje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės turtinės žalos. Nors teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų veiksmai galėtų atitikti šios BK 207 straipsnio 2 dalies požymius, tačiau šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kuomet nusikalstamos veikos padarymo metu šios BK 207 straipsnio 2 dalies dar nebuvo įtvirtinta, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalis, lyginant ją su 1 dalimi, numato griežtesnę atsakomybės formą, nes tai yra apysunkis, o ne nesunkus nusikaltimas. Tokiu atveju, nuteistųjų nusikalstamą veiką gali būti vertinama tik BK 207 straipsnio 1 dalies kontekste, nes kitu atveju sunkintų jų teisinę padėtį.

Teisėjų kolegijos manymu, svarbu atsižvelgti ir į kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką taikant BK 206 straipsnio bei BK 207 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija nutartyje Nr. 2K-P-31-788/2021 yra išaiškinusi, kad tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį. Aptartais atvejais bendroji turtinio sukčiavimo norma (BK 182 straipsnio 1, 2, 3 dalys), taip pat tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką norma (BK 206 straipsnio 1, 3 dalys) netaikytinos.

Iš naujo nekartojant šio nuosprendžio 31- 40 punktuose nurodytų aplinkybių pažymėtina, kad šiuo atveju nuteistieji V. R., D. J., R. P. ir M. Z. panaudodami apgaulę, t. y. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikdami suklastotus dokumentus, jų pagrindu gavo tikslinę dotaciją pagal finansavimo sutartį. Nors pagrindinis V. R. skundo argumentas dėl jos išteisinimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį bei BK 206 straipsnio 1 dalį yra tas, kad ji nežinojo apie tai, jog ministerijai teikti dokumentai buvo suklastoti, tačiau ši nuteistosios versija jau buvo paneigta. Nepaisant to, kad M. Z. apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nežinojo apie finansavimo sutartį, sudarytą tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, tačiau tai paneigia šio nuosprendžio 38 punkte įvardinti susirašinėjimai elektroniniu paštu. Iš šių susirašinėjimų matyti, kad pati M. Z. yra rašiusi A. S., jog savivaldybė ministerijai iki gruodžio 5 d. turi pateikti aktus apie atliktus darbus, kas ir buvo numatyta 2018 m. kovo 20 d. finansavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, tai neabejotinai patvirtina, kad ji ne tik žinojo apie finansavimo sutarties egzistavimą, tačiau buvo susipažinusi su jos turiniu.

Nors iš tiesų baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaip teigiama M. Z. ir R. P. apeliaciniuose skunduose, iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gauta tikslinė dotacija buvo gauta Jurbarko rajono savivaldybės, kuri pastarąją bankiniu pavedimu pervedė rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad nėra duomenų, kad nuteistieji patys būtų faktiškai gavę tikslinės dotacijos pinigus, tačiau tai savaime nepašalina jų baudžiamosios atsakomybės pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Vis tik, ši tikslinė dotacija nebūtų buvusi gauta be visų bendrai veikusių asmenų veiksmų, t. y. ant suklastotų dokumentų pasirašiusių M. Z., R. P., D. J. ir V. R.. Visi šie nuteistieji savo parašais patvirtino, kad 2018 m. lapkričio 27 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 2 (už 232 000 Eur) ir su juo susijusiuose dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, be to R. P. ir M. Z. parengė ir finansavimo įvykdymo ataskaitą, kuri taip pat buvo pateikta Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Taigi, jie visi savo veiksmais prisidėjo prie tikslinės dotacijos gavimo apgaule. Priešingai nei teigia M. Z., ji, taip pat kaip ir visi kiti Jurbarko savivaldybės darbuotojai, kuriems inkriminuota ši nusikalstama veika, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad tikslinę dotaciją gauna apgaulės būdu, nes tikslinės dotacijos davėjai pateikiami suklastoti dokumentai, ir norėjo taip veikti, nes manė, kad iki 2018 m. pabaigos neįsisavinus numatytų tikslinės dotacijos lėšų, Jurbarko rajono savivaldybės administracija jas praras.

Taigi, įvertinus šioje baudžiamojoje byloje nuteistųjų atliktų teisei priešingų veiksmų pobūdį, bei kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R., D. J., R. P. ir M. Z. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, bei nepagrįstai pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, tad apkaltinamasis nuosprendis dalyje dėl BK 207 straipsnio 1 dalies paliekamas galioti, tuo tarpu visi nuteistieji išteisintini pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, kaip nepadarę šios nusikalstamos veikos (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018), papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-207/2013, 2K-P-31-788/2021).

Šiuo atveju nustačius, kad V. R., D. J., R. P. ir M. Z. gavę suklastotus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, reikalingus procesui dėl tikslinės dotacijos gavimo užbaigti, bei šiuos dokumentus patvirtinę savo parašais, pateikė juos Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, ir pastaroji šią tikslinę dotaciją pervedė Jurbarko rajono savivaldybei. Tad padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei BK 207 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Nuteistieji V. R., D. J., R. P. ir M. Z. taip pat ginčijo savo kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. V. R. skunde laikėsi analogiškos pozicijos, kad nežinojo apie nebaigtus sporto aikštyno atnaujinimo darbus ir tik pasirašinėjo kolegų parašais jau patvirtintus dokumentus, D. J. pagrindinis skundo argumentas šioje dalyje buvo tai, kad išteisinimas dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nulemtų išteisinamojo nuosprendžio priėmimą ir dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. M. Z. skunde akcentavo, kad buvo lenkiama klastoti dokumentus, tuo tarpu už finansavimo sutarties vykdymą buvo atsakinga tik V. R., todėl atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnyba turėtų kilti tik jai. R. P. skunde tvirtino, kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. BK 228 straipsnyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-84-489/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, detaliai nekartojant šiame nuosprendyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija akcentuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų – V. R., D. J., R. P., M. Z. ir S. B. piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė tuo, kad jie, veikdami bendrai, žinodami, kad (duomenys neskelbtini) mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbai pagal Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (suma 232 000 Eur) nėra realiai atlikti, priešingą faktą patvirtino pasirašydami akte, taip kalstojo dokumentus, bei jų pagrindu iš Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos gavo tikslinę dotaciją, kuri po jos gavimo ir pervedimo rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai buvo prarasta. Taigi, iš esmės nuteistieji ir pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, savo įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams, dėl tokių jų veiksmų Jurbarko rajono savivaldybei kilo didelė turtinė žala, nes pastaroji Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turėjo grąžinti skirtas tikslinės dotacijos lėšas iš savo biudžeto.

Be kita ko, didelės neturtinės žalos požymis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui dažniausiai inkriminuojamas ir tada, kai jis, piktnaudžiaudamas tarnyba, padaro kitų nusikalstamų veikų arba sudaro sąlygas kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-495-2020, 2K-7-2-895-2017, 2K-92-489/2017, 2K-306-896-2016, 2K-248-895-2015, 2K-50-648/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. R., D. J., R. P., M. Z. bei S. B. piktnaudžiaudami tarnyba suklastojo dokumentus, be to, V. R., D. J., R. P., M. Z. įvykdė kreditinį sukčiavimą. Tokiu savo elgesiu nuteistieji ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo ne tik diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tačiau sumenkino ir Jurbarko rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo įstaigos ir jos darbuotojų, autoritetą, sumažino visuomenės pasitikėjimą šia įstaiga, todėl šiuo atveju kilo reikšmingi padariniai – didelė neturtinio pobūdžio žala vietos savivaldos institucijai. Paminėtina ir tai, kad aptariamas įvykis sukėlė neigiamą rezonansą visuomenėje, jis buvo detaliai aprašomas įvairiose informavimo priemonėse. Taigi, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad nuteistųjų ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens veiksmai padarė didelės neturtinio pobūdžio žalos Jurbarko rajono savivaldybei. Tuo tarpu savo veiksmais P. A. ir A. S. padėjo piktnaudžiauti tarnyba, nes Savivaldybės darbuotojų prašymu parengė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Nuteistosios V. R. argumentai apie tai, kad ji neva nežinojo, jog stadiono atnaujinimo darbai, įvardinti Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 2 (suma 232 000 Eur), nebuvo atlikti, jau buvo paneigti. Nors kitos nuteistosios M. Z. ir R. P. tvirtino, kad buvo lenkiamos pasirašyti dokumentus, tačiau iš S. B. ir A. S. duotų parodymų matyti, jog patys savivaldybės darbuotojai lenkė šiuos asmenis pasirašinėti ir klastoti dokumentus, nes pastarieji iš pradžių nesutiko ir bandė atsisakyti tai daryti.

Įvertinęs aptartą įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog nuteistieji ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo veikė tiesiogine tyčia, tai yra jie neabejotinai suprato, kad naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numatė, kad dėl to gali atsirasti didelės žalos, ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tuo tarpu nuteistieji A. S. ir P. A. padėjo jiems piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje apeliantų skundai taip pat atmestini.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skundžiamu nuosprendžiu V. R. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, paskirta 250 MGL dydžio bauda, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio bauda bei už BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Nuteistoji V. R. padarė tris nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 55 punkte, apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą V. R. išteisinti pagal BK 206 straipsnio 1 dalį. Apeliantė ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta. Viso baudžiamojo proceso metu nuteistoji nepripažino savo kaltės dėl nei vienos jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. R., eidama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pareigas, suklastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba, įvykdė kreditinį sukčiavimą, dėl ko savo veiksmais padarė didelę žalą Jurbarko rajono savivaldybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai buvo parinktos teisingos bei proporcingos bausmių rūšys, todėl pagrindo jas švelninti nėra. Įvertinus tai, kad V. R. šiuo nuosprendžiu išteisintina pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, keistinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktas bausmių bendrinimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir V. R. paskirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paliekant galioti bausmės vykdymo atidėjimą.

Skundžiamu nuosprendžiu D. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, paskirta 250 MGL dydžio bauda, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio bauda bei už BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Nuteistasis D. J. padarė tris nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 55 punkte, apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą D. J. išteisinti pagal BK 206 straipsnio 1 dalį. Apeliantas neteistas, ankščiau baustas administracine tvarka, yra vedęs, dirba. Viso baudžiamojo proceso metu jis nepripažino savo kaltės dėl nei vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. J. eidamas Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo pareigas, suklastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba, įvykdė kreditinį sukčiavimą, dėl ko savo veiksmais padarė didelę žalą Jurbarko rajono savivaldybei. Įvertinus tai, kad D. J. šiuo nuosprendžiu išteisintinas pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, keistinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktas bausmių bendrinimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir D. J. paskirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paliekant galioti bausmės vykdymo atidėjimą.

Skundžiamu nuosprendžiu R. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, paskirta 250 MGL dydžio bauda, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio bauda bei už BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Nuteistoji R. P. padarė tris nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 55 punkte, apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą R. P. išteisinti pagal BK 206 straipsnio 1 dalį. Apeliantė ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, ištekėjusi. Sodra duomenimis yra dirbanti, jos gaunamos darbinės pajamos nėra didelės, taip pat ji gauna vienišo asmens išmoką, netekto darbingumo pensiją, jai nustatytas trisdešimt penkių procentų dalyvumo lygis (t. 22, b. l. 127–129, t. 25, b. l. 17, 21–22). Viso baudžiamojo proceso metu nuteistoji neneigė, kad prisidėjo prie dokumentų klastojimo, tačiau neigė, jog piktnaudžiavo tarnyba bei įvykdė kreditinį sukčiavimą. Nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. P. eidama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiosios inžinierės pareigas, suklastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba, įvykdė kreditinį sukčiavimą, dėl ko savo veiksmais padarė didelę žalą Jurbarko rajono savivaldybei. Įvertinus tai, kad R. P. šiuo nuosprendžiu išteisintina pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, keistinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktas bausmių bendrinimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir R. P. paskirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paliekant galioti bausmės vykdymo atidėjimą.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, paskirta 250 MGL dydžio bauda, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 25 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 MGL dydžio bauda bei už BK 25 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 1 dalį – 150 MGL dydžio bauda. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Nuteistoji M. Z. padarė tris nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Kaip jau minėta šio nuosprendžio 55 punkte, apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą M. Z. išteisinti pagal BK 206 straipsnio 1 dalį. Apeliantė ankščiau neteista, administracine tvarka bausta. M. Z. yra ištekėjusi, turi du vaikus, pateikė duomenis apie savo bei sutuoktinio finansinę padėtį, duomenis apie nekilnojamąjį turtą (t. 22, b. l. 97–107). Nors nuteistoji apeliaciniame skunde akcentavo, kad tokio pobūdžio projektų vykdyme neturėjo jokios darbinės patirties, o jos vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios aplinkybės iš esmės nešvelnina nuteistosios atsakomybės. Apeliantė turėjo galimybę susipažinti ir buvo susipažinusi su rangos sutarties bei finansavimo sutarties sąlygomis, nežinodama tokio pobūdžio vykdymo tvarkos, galėjo ir turėjo pareigą apie tai pasidomėti. M. Z. viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad prisidėjo prie dokumentų klastojimo, tačiau bandė minimalizuoti savo kaltę teigdama, kad klastoti dokumentus ji buvo lenkiama, neigė, jog piktnaudžiavo tarnyba bei įvykdė kreditinį sukčiavimą. Nebuvo nustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). M. Z. eidama Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, veikdama bendrai su kitais asmenimis, suklastojo dokumentus, piktnaudžiavo tarnyba, įvykdė kreditinį sukčiavimą, dėl ko savo veiksmais padarė didelę žalą Jurbarko rajono savivaldybei. Įvertinus tai, kad M. Z. šiuo nuosprendžiu išteisintina pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, keistinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atliktas bausmių bendrinimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir M. Z. paskirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paliekant galioti bausmės vykdymo atidėjimą.

Skundžiamu nuosprendžiu P. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje paskirta 250 MGL dydžio bauda, už BK 300 straipsnio 3 dalį – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti.

Nuteistasis P. A. padarė dvi nusikalstamas veikas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. P. A. turi sutuoktinę, augina tris mažamečius vaikus, gauna apie 3 300 Eur darbo užmokestį, turi finansinių įsipareigojimų (t. 23, b. l. 18–26). Viso baudžiamojo proceso metu nuteistasis neigė savo kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis klastojo dokumentus bei padėjo valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirtos bausmės yra teisingos ir proporcingos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra suformavęs taisyklę, jog nepaneigiant BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos švelnesnio įstatymo grįžtamosios galios, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika tuo atveju, kai iš byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltininkui BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti švelnesne bausme, nei jam buvo paskirta iki bausmę švelninančio įstatymo įsigaliojimo, nes formalus bendrąja prasme švelnesnio įstatymo taikymas neatitiktų grįžtamąją galią turinčio švelnesnio įstatymo taikymo prasmės ir paskirties, be kita ko, neturėtų būti formaliai perkvalifikuojama asmens padaryta nusikalstama veika ir tuo atveju, kai švelnesnio įstatymo taikymas neturi jokios realios įtakos kaltininko teisinei padėčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-719/2025, 2K-101-489/2025, 2K-111-719/2025).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo kiekvieno iš nuteistiesiems ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą inkriminuotų straipsnių pakeitimai. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo be kita ko, buvo pakeistas BK 207 straipsnis. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 207 straipsnio 1 dalies redakciją, šio straipsnio sankcijoje buvo įtvirtintas platesnis spektras alternatyvių bausmių – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų (tuo tarpu pirmosios instancijos teismo taikytoje BK 207 straipsnio 1 dalies sankcijos redakcijoje galiojusioje nuo 2019 m. liepos 27 d. buvo numatyta bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų). Taigi iš esmės straipsnio sankcija kito ją papildant alternatyvia viešųjų darbų bausme. Šiuo atveju už BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistiesiems buvo paskirta švelnesnei bausmių rūšiai priskirta bausmė – bauda, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos padarymo aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju nuteistiesiems nėra pagrindo skirti pačią švelniausią – viešųjų darbų bausmę, tuo tarpu nekeičiant nuteistiesiems paskirtos bausmės, tai būtų tik formalus nusikalstamos veikos perkvalifikavimas.

Be to, nuo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo 2025 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XV-474, pagal kurį šiuo metu galiojančioje BK 228 straipsnio 1 dalies sankcijoje lyginant ją su ankstesniąja nuo 2011 m. liepos 5 d. galiojusia straipsnio redakcija, buvo sutrumpintas maksimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas nuo penkerių iki ketverių metų. Vis tik, jokių kitų alternatyvių bausmių naujojoje šio straipsnio redakcijoje įtvirtinta nebuvo, tuo tarpu sutrumpintas maksimalios laisvės atėmimo bausmės terminas neturėjo įtakos šios nusikalstamos veikos kategorijos pasikeitimui, t. y. BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika išliko apysunkiu nusikaltimu. Visiems nuteistiesiems ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, todėl šiuo atveju nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal naująją BK 228 straipsnio 2 dalies redakciją taip pat būtų formalus.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo be kita ko, buvo pakeistas ir 300 straipsnis. Nuo 2025 m. vasario 1 d. kito šio straipsnio dispozicija ir sankcija, tačiau šioje naujojoje BK 300 straipsnio 3 dalyje išliko kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, tuo tarpu ankstesnės redakcijos sankcijoje buvo numatyta tik viena, terminuoto laisvės atėmimo iki šešių metų laisvės atėmimo bausmė, o naujoje nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos ne tik alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas, tačiau iki penkerių metų sumažintas ir maksimalus galimas skirti laisvės atėmimo bausmės dydis. Visgi, apygardos teismo vertinimu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, dėl jos įvykdymo kilę neigiami padariniai, V. R., D. J., P. A. visiškas kaltės neigimas, R. P. bei M. Z. dalinis prisipažinimas, tačiau bandymas sumenkinti savo atsakomybę šiuo atveju nesudaro pagrindo švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas.

Baudžiamojoje byloje civilinio ieškovo Jurbarko rajono savivaldybės atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl 217 019 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas ją priteisti solidariai iš V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S. ir P. A. (t. 15, b. l. 114–126). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, civilinio ieškovo atstovas, pripažinęs, kad darbų projektas buvo paruoštas, civilinio ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sumažino ir prašė priteisti 206 019 Eur (t. 20, b. l. 88).

Apylinkės teismas rezoliucinėje dalyje įvardino, kad visiškai tenkina Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinį ieškinį, ir priteisė solidariai iš V. R., D. J., M. Z., R. P., A. S., P. A. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. 206 019 Eur turtinės žalos bei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko darbų už 219 019 Eur, todėl civilinė ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią privalo atlyginti nuteistieji. Jurbarko rajono savivaldybė Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turėjo grąžinti ne pagal paskirtį gautą tikslinę dotaciją ir dėl to patyrė nuostolių. Priteisiant neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad paaiškėjus, jog sporto aikštyno atnaujinimo darbai nėra atlikti, tačiau pinigai tam buvo gauti, visuomenėje kilo pasipiktinimas savivaldybės darbuotojais, buvo sumenkintas savivaldybės administracijos bei jos darbuotojų autoritetas, paskirtas visuomenės pasitikėjimas savivaldybės administracijos darbuotojais.

Apygardos teisme apklaustas civilinės ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės atstovas advokatas Laurynas Samoška paaiškino, kad civilinis ieškinys pareikštas Jurbarko rajono savivaldybės administracijai gavus Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimus dėl lėšų grąžinimo, pagal kuriuos savivaldybė įpareigota grąžinti 217 000 Eur netinkamai panaudotą sumą ir gavus informaciją iš teisėsaugos institucijų, jog buvo suklastoti dokumentai. Turtinės žalos atlyginimas yra kildinamas iš ministerijai grąžintos lėšų sumos, po to, kai buvo nustatyta, jog 2018 m. lapkričio 27 d., priimant rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodamus darbus už ataskaitinį laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki lapkričio 27 d., už vieną mėnesį už 232 000 eurų iš tiesų tai dienai ir vėliau didžioji dalis darbų nurodytų akte nebuvo atlikti, o tokio aktavimo pagrindu taip pat buvo išrašyti kiti tikrovės neatitinkantys dokumentai, pažyma apie atliktų drabų vertę Nr. 2 ir PVM sąskaita faktūra. Tokiais neteisėtais veiksmais kaltinamieji sudarė situaciją žalos atsiradimui. Jurbarko rajono savivaldybės administracija sumokėjo rangovui už faktiškai neatliktus darbus, prarasdama šias lėšas ir negaudama realiai jokio darbų rezultato, tačiau papildomai visą netinkamai panaudotų lėšų sumą turėjo sumokėti ministerijai ir galiausiai vis tiek atlikti stadiono įrengimo darbus. Byloje kilo daug diskusijų dėl ieškinio priėmimo klausimo, kad žala yra dubliuojama, tai į tai labai nesiplėtus, kadangi teismo sprendimu ieškinio priėmimo klausimas jau buvo išspręstas apeliacinės instancijos, pasisakant detaliai dėl žalos atskyrimo nuo civilinės bylos, pridūrė, kad jau 2023 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje buvo nuspręsta patvirtinti nemokumo administratoriaus galutinę bankroto atskaitą, pripažinti bankrutavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pasibaigusia, išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro, kitaip tariant, jokių lėšų nebus gauta. Žala yra kildinama iš lėšų grąžinimo ministerijai ne iš lėšų, pervestų rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškiniu ieškovas prašo priteisti neturtinę 10 000 eurų žalos sumą, kadangi, paaiškėjus apie šią veiką, ieškovas, kaip įstaiga, buvo diskredituojamas viešoje erdvėje, buvo pirmuose laikraščių puslapiuose, eilė reportažų buvo iš neigiamos pusės. Todėl Jurbarko rajono savivaldybei buvo padaryta reputacinė žala ir šią žalą solidariai prašoma priteisti iš kaltinamųjų. Kiekvieno kaltės laipsnio ieškovas neišskiria, prašo žalą priteisti solidariai, atsižvelgiant į tai, kad žalą sąlygojo tik bendri visų kaltinamųjų veiksmai, be kažkurio neteisėtų veiksmų ta žala ir nusikaltimas, tikėtina, nebūtų buvęs baigtas. Atsižvelgiant į rangos sutarties reguliavimą, tai būtent aštuntoje dalyje apibrėžtą darbų perėmimo ir priėmimo statybos užbaigimo dalį bei 9-oje dalyje reglamentuose sutarties kainos ir apmokėjimo tvarką, prašoma ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, kai byloje buvo atlikta pakartotinė ekspertizė, kai nustatyta, kad dalis darbų visgi buvo atlikta, kalba ėjo apie projektą, todėl ieškovas sutinka, kad galbūt per didelę sumą pervedė ministerijai nesant tam pagrindo, todėl šioje byloje pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo ir galutinai prašo priteisti 206 019 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos solidariai iš kaltinamųjų. Suma nuo stadiono įrengimo trigubėja, nes pinigų neatgavo iš sumokėtų už neatliktus darbus, tada ministerijai tuos pinigus vis tiek reikėjo grąžinti, tai savivaldybė juos grąžino iš savo biudžeto ir trečia – vis tiek turėjo padaryti stadioną, tai trečią kartą mokėjo. Dėl užtrukusių stadiono statybų nepatogumai buvo patiriami ne mėnesį ir ne du, tai jau buvo metais, reikėjo apie trijų metų, kad stadionas būtų funkcionuojantis. Civilinėje byloje savivaldybė buvo įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą, civiline tvarka buvo priteista 241 937, 81 Eur. Pinigų priteisimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metais inicijavo administracijos direktorė V. R.. Savivaldybės administracija nesikreipė, kad būtų įvykdytas tas įsipareigojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo už juos BTA įsipareigojo apmokėti 16 108 eurus, nes už tinkamą draudimo realizavimą ir vykdymą buvo atsakinga komisija sudaryta 2018 m. rugsėjo 28 d. įsakymu, kurio diskrecija ir buvo šio draudimo poliso vykdymas ir šis polisas per kratą buvo, rastas ir paimtas D. J. kabinete, o kita, kad pagal bendrąsias draudimo sąlygas, jeigu žalą sąlygojo draudėjo neteisėti veiksmai ir jie turėjo priežastinį ryšį su žalos atsiradimu, tai laikytina nedraudiminiu įvykiu, tai netgi, jeigu ir būtų pateiktas draudimas tam 16 000 Eur, draudimo išmoka nebūtų gauta. Tokio bandymo, jo žiniomis, nebuvo, nes to nepadarė vienas iš kaltinamųjų ar kaltinamieji, kuriems tokia pareiga pagal minėtą įsakymą buvo savivaldybės nustatyta. Savivaldybė yra juridinis asmuo, tai savo funkcijas įsigyvendina per konkrečius asmenis ir jų pavedimus, tai tiems asmenims, kuriems tie pavedimai buvo padaryti, tų veiksmų nepadarė. Kadangi S. B. buvo paskirtas techniniu prižiūrėtoju ir būtent jo parašai sąlygojo žalos atsiradimą, tai ieškinys pareikštas S. B. atžvilgiu. Bendrovei, kuri paskyrė jį techniniu prižiūrėtoju, savivaldybė pretenzijų nereiškia. Pasibaigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrai buvo patvirtinta 233 926 Eur suma kreditorinio reikalavimo. Nustačius tyčinio bankroto požymius ir pripažinus bankrotą tyčiniu, jie niekaip nesiskyrė nuo su žala pareikšta Jurbarko rajono savivaldybės administracijos dėl neatliktų darbų, buvo visai kiti pagrindai ir bankroto administratorius, galiausiai su atsakingais asmenimis už tyčinį bankrotą sudarė taikos sutartį. Savivaldybei atiteko keliolika eurų. Šiuo konkrečiu atveju byloje yra 2019 m. vasario 27 d. administracijos raštas dėl papildomų darbų derinimo, tačiau Jurbarko rajono savivaldybės administracija apmokėti šiuos darbus neturi jokios pareigos, kadangi rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliai parašė, kaip papildomi darbai turi būti suderinami ir įforminami ir tada kyla Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pareiga atsiskaityti už tokius darbus, tai susitarimų prie rangos sutarties dėl papildomų darbų atlikimo nebuvo sudaryta, todėl jokios pareigos už jokius papildomus darbus atsiskaityti savivaldybė neturėjo, o, jeigu ir buvo padaryta kažkokių papildomų darbų, kiek pamena, smėlio papildavo ir išimtinai tai buvo rangovo atsakomybei ir rizikai ir rangovo raštais tas, kas yra numatyta ir pačioje rangos sutartyje. Meras per savivaldos rinkimus liko tas pats, bet ieškovas šioje byloje yra ne meras, o Jurbarko rajono savivaldybės administracija, linksniuojama nuo respublikinių žinių, vietinės žiniasklaidos, socialinių tinklų iš neigiamos pusės, tai turbūt tikrai ne dažnas rezonansinis reikalas, kai savivaldybės nariai, pradedant administracijos direktore, baigiant specialistais yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, ir tai sąlygoja savivaldybės diskreditavimą visuomenės akyse kaip įstaigos, o ne kaip jos vadovo (t. 25, b. l. 73–79).

Nagrinėjamu atveju S. B., M. Z., V. R., D. J., P. A. bei R. P. apeliaciniuose skunduose prašoma Jurbarko rajono savivaldybės atstovo civilinį ieškinį atmesti. S. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė objektyvios ir realiai padarytos žalos Jurbarko rajono savivaldybei, be to, civilinis ieškinys dėl to paties dalyko yra išnagrinėtas civilinėje byloje, kurioje Jurbarko rajono savivaldybei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priteistas žalos atlyginimas. Be to, neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju niekaip nepagrįstas. Iš esmės analogiškais argumentais grindžiamas ir M. Z., P. A. ir jo gynėjos bei R. P. apeliaciniai skundai. Apeliantės V. R. skunde taip pat akcentuojama, kad šis civiliniame ieškinyje prašomas priteisti turtinės žalos dydis jau yra priteistas Jurbarko rajono savivaldybei civilinėje byloje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vien tai, kad turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, nesuteikia teisės tą pačią sumą priteisti baudžiamojoje byloje iš nuteistųjų.

BPK 112 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jei civilinis ieškinys atmestas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka. Jei ieškinys atmetamas civilinio proceso tvarka, ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje yra išskirta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl tapataus ieškinio konstatavimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-123/2011; Nr. 3K-3-137/2013; 3-3K-187/2014). Sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio kilo ginčas, dalyviai.

Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų bei LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių nuspręsta iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos naudai priteisti 217 018,57 Eur (du šimtus septyniolika tūkstančių aštuoniolika eurų ir 57 centus) skolą už apmokėtus, bet neatliktus darbus, 24 919,24 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius devynis šimtus devyniolika eurų ir 24 centus) baudą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (241 937,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis procesinis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bankrutavusios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 6 d. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas, tarp kurių buvo įtraukta ir Jurbarko rajono savivaldybės administracija dėl 243 926,33 Eur sumos. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimu, bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą pripažinta pasibaigusi ir nutarta išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 5 d. (t. 15, b. l. 154–158, t. 23, b. l. 5–17).

Taigi, kaip matyti iš aukščiau įvardintų civilinio proceso tvarka priimtų procesinių sprendimų, Jurbarko rajono savivaldybė jau kreipėsi į teismą dėl 217 018,57 Eur skolos už apmokėtus, bet neatliktus, darbus, 24 919,24 Eur baudos, šešių procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo ir ši suma bei bauda ir metinės palūkanos jai buvo priteistos Jurbarko rajono savivaldybės naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas analogiškas Jurbarko rajono savivaldybės atstovo civilinis ieškinys 217 019 Eur sumai, sumažinus ją iki 206 019 Eur sumos, dėl turtinės žalos atlyginimo, tik ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o solidariai V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S. ir P. A..

Sutiktina, kad viena vertus Jurbarko rajono savivaldybės patirtos turtinės žalos atsiradimui įtakos turėjo ir V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S. ir P. A. neteisėti veiksmai. Tačiau kita vertus, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos civilinis ieškinys jau buvo išspręstas civilinio proceso tvarka. Vien tai, kad civilinis atsakovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo ir buvo likviduota, savaime nereiškia, kad išieškojimas tampa neįmanomas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat išskiriami tokių atvejų pagrindai: 1) kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais netesėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014); 2) įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tokiu būdu civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civiliniame ieškinyje iš nuteistųjų ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens kartu prašoma Jurbarko rajono savivaldybės administracijai priteisti ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad šis aukščiau įvardintas teisinis reguliavimas neišskiria subjektų, kuriems atlyginama neturtinė žala, rato, t. y. neturtinės žalos atlyginimo institutas nėra apribotas tik fiziniais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-719/2025).

Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-164-719/2025 išskirta, kad juridinio asmens dalykinė reputacija sietina su jo vykdomos veiklos sėkme, o dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo patirta neturtinė žala – su neigiamomis pasekmėmis, kurios atsirado dėl sumažėjusių ar netgi prarastų galimybių juridiniam asmeniui vykdyti savo veiklą taip, kaip ją galėjo vykdyti iki dalykinės reputacijos pažeidimo. Juridinio asmens atveju dalykinės reputacijos pažeidimas neigiamą įtaką gali daryti ir pasitikėjimo tokio asmens vykdoma veikla pokyčiais, tačiau tokio pobūdžio įtakai įrodyti paprastai nėra tiesioginių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025, 78 punktas). Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai yra konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas. Teismas turi atsižvelgti į faktinius atsakovo neteisėtų veiksmų padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Be to, būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį – juridiniam asmeniui, kurio veikla yra niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu, pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025, 80 punktas).

Nors šiuo atveju sutiktina, kad nuteistųjų ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens veiksmai turėjo neigiamos įtakos Jurbarko rajono savivaldybės reputacijai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus savivaldybės tarybą ir savivaldybės merą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju jos patirta neturtinė žala negali būti siejama su tokiomis aplinkybėmis, kaip ryšių su klientais ar verslo partneriais praradimu, asmenų poreikiu kreiptis į savivaldos instituciją sumažėjimu, ar kitomis neigiamomis pasekmėmis būdingomis privatiems juridiniams asmenims. CK 2.34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Taigi iš esmės net ir nuteistiesiems bei pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui atlikus teisei priešingus veiksmus, nei Jurbarko rajono savivaldybės vykdomų funkcijų poreikis visuomenei, nei jos veiklos pobūdis nepasikeis. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos taip pat atmestinas.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistiesiems V. R., D. J., R. P., M. Z., S. B., A. S. bei P. A. paskirti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 69 straipsnyje, t. y. įpareigoti per tam tikrą laiką atlyginti priteistos žalos dalį. Įvertinus tai, kad šiuo nuosprendžių apygardos teismas nutarė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovo pareikštą civilinį ieškinį atmesti pilna apimtimi, prokuroro prašomos skirti baudžiamojo poveikio priemonės svarstymo klausimas iš esmės netenka jokios teisinės prasmės. Atsižvelgiant į tai, prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo P. A. gynėja apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad šią baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes bylą išnagrinėjo ir nuosprendį surašė formaliai ir neobjektyviai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui, nagrinėjančiam bylą, keliamas nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – proceso dalyvių manymu padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Teismo nešališkumo principas baudžiamajame procese suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius. Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2011, Nr. 2K-179-303/2020, Nr. 2K-269-303/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo P. A. gynėjos apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių realių faktų, kurie galėtų kelti pagrįstą abejonę teismo šališkumu. Be to, nepalankūs gynybai procesiniai sprendimai gali būti priimami ir teisėjui nesant nusistačius prieš kaltinamąjį asmenį. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės sieja su netinkamu byloje surinktų įrodymų vertinimu, pati skundo autorė pažymi, kad teismas bylą išnagrinėjo formaliai ir neobjektyviai, t. y. apeliuoja į netinkamai ištirtus įrodymus bei padarytas teisines išvadas, o ne teismo išankstinį nusistatymą. Tai, kad apylinkės teismas padarė teisines išvadas, nepalankias nuteistajam, savaime nereiškia, kad byloje surinkti įrodymai buvo vertinami turint išankstinį neigiamą nusistatymą P. A. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių duomenų, kurie galėtų leisti daryti išvadą apie skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumą.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi V. R., D. J., R. P. M. Z. S. B. A. S. ir P. A. turtui, kurio sudėtis ir buvimo vieta nežinoma, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 15, b. l. 182a–182d), kuris buvo tęsiamas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė pagrindą atmesti baudžiamojoje byloje pareikštą Jurbarko rajono savivaldybės atstovo civilinį ieškinį. Tuo tarpu laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistiesiems bei asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo taikomas civiliniam ieškiniui užtikrinti. Atsižvelgiant į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas tapo nebereikalingas, todėl jis panaikintinas visiems nuteistiesiems bei nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui.

Dėl proceso išlaidų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose

Nuteistoji V. R. apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija šį prašymą atmeta bei plačiau dėl jo nepasisako.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas nuteistosios R. P. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės prašymas priteisti susidariusias išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prašyme nurodyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuteistoji patyrė 4 150 Eur išlaidų, tuo tarpu bylą nagrinėjant kasacinės ir antrą kartą apeliacinės instancijos teisme gynybos išlaidos siekia 1 936 Eur, todėl iš viso prašoma priteisti 6 086 Eur. Kartu su prašymu yra pateiktos PVM sąskaitos-faktūros 2025 m. birželio 3 d. 290,40 Eur (kasacinė instancija), 2025 m. lapkričio 6 d. – 435,60 Eur (apeliacinė instancija antras kartas), 2026 m. rugsėjo 26 d. (apeliacinė instancija antras kartas), bei bankinių pavedimų kopijos, iš kurių matyti, kad R. P. advokatei Renatai Vilčiauskienei pervedė: 2025 m. birželio 8 d. – 290,40 Eur, 2025 m. gruodžio 8 d. – 435,60 Eur, 2026 m. gegužės 19 d. – 400 Eur, 2026 m. balandžio 21 d. – 400 Eur, 2026 m. birželio 10 d. – 410 Eur (t. 25, b. l. 59–67). Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenys apie sekančius mokėjimus: 2020 m. birželio 11 d. – 500 Eur pavedimas, 2021 m. sausio 20 d. – 760 Eur pavedimas, 2021 m. gegužė 19 d. – 60 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitas – 170 Eur, 2021 m. gegužės 19 d. – 480 Eur, 2021 m. rugsėjo 20 d. – 400 Eur, 2021 m. spalio 15 d. – 340 Eur, 2021 m. gruodžio 28 d. – 240 Eur, 2022 m. vasario 8 d. – 240 Eur, 2022 m. balandžio 27 d. – 300 Eur, 2022 m. gegužės 20 d. – 180 Eur, 2022 m. rugsėjo 28 d. – 100 Eur, 2022 m. lapkričio 24 d. – 100 Eur, 2023 m. sausio 5 d. – 100 Eur, 2023 m. sausio 31 d. – 180 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2020 m. gegužės 14 d. – 500 Eur, 2021 m. sausio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas – 760 Eur, 2021 m. gegužės 10 d. sąskaita už teisines paslaugas – 170 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2021 m. gegužės 14 d. – 480 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2021 m. gegužės 17 d. – 60 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2021 m. rugsėjo 3 d. – 740 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2021 m. gruodžio 20 d. – 480 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2022 m. kovo 29 d. – 480 Eur, sąskaita už teisines paslaugas 2022 m. rugsėjo 27 d. – 480 Eur (t. 21,b. l. 22–34).

Be to, baudžiamojoje byloje yra D. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2025 m. birželio 5 d. (teisinės paslaugos baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-387/2025) – 1210 Eur, pavedimo išrašas dėl 1210 Eur (t. 24, b. l. 177–178).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nors šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą nuteistuosius V. R., D. J., R. P. ir M. Z. išteisinti pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 207 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 1 dalies bei 300 straipsnio 3 dalies, paliekamas nepakeistas, taigi šie apeliantai paliekami nuteisti dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo. Įvertinus šias aplinkybes, pagrindo priteisti R. P. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės bei D. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašomų teisinės pagalbos išlaidų nėra jokio teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad remiantis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, išlaidos iš valstybės biudžeto už advokato suteiktas paslaugas atlyginamos tik tada, kai asmuo išteisinamas dėl visų jam inkriminuotų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-489/2023, 2K-204-719/2023, 2K-105-788/2024).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį ir priimti naują nuosprendį.

V. R. pagal BK 206 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. R. paskirtas bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir V. R. paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

D. J. pagal BK 206 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, D. J. paskirtas bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir D. J. paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

R. P. pagal BK 206 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, R. P. paskirtas bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir R. P. paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

M. Z. pagal BK 206 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. Z. paskirtas bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes ir M. Z. paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Jurbarko rajono savivaldybės atstovo advokato Lauryno Samoškos civilinį ieškinį atmesti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi V. R., D. J., R. P. M. Z. S. B. A. S. ir P. A. turtui, kurio sudėtis ir buvimo vieta nežinoma, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuteistosios V. R., nuteistosios R. P. gynėjos advokatės Renatos Vilčiauskienės, nuteistojo D. J. gynėjo advokato Olego Šibkovo prašymus dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.