- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-1788-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00069-2024-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- E. G., G. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės pareiškimą dėl baudos skyrimo dėl vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nevykdymo, suinteresuoti asmenys E. G. ir G. P.. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė Birutė Šereškienė (toliau – ir antstolė) pareiškimu prašė išspręsti klausimą dėl baudos skyrimo su interesuotam asmeniui G. P. (toliau – ir skolininkė) už vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi M. G. nevykdymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalį. Nurodė, kad į antstolės kontora 2026 m. sausio 27 d. kreipėsi E. G. (toliau – ir išieškotojas), nes jo vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini) , motina G. M. (P.) nesilaiko Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2026 m. sausio 5 d. vykdomajame rašte Nr. e2-4265-359/2024 numatytos bendravimo tvarkos ir neleidžia matytis su vaiku. 2026 m. sausio 28 d. ir 2026 m. vasario 26 d. skolininkei išsiųsti reikalavimai vykdyti teismo sprendimą. Išieškotojas nurodė, kad 2026 m. vasario 7 d., vasario 21 d., kovo 11 d. jam nepavyko pasimatyti su vaiku, nes nepatenka į vaiko gyvenamąją vietą (niekas neatidaro durų). Antstolė 2026 m. kovo 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-129-12689. Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimu į pareiškimą prašė jo netenkinti. Nurodė, kad vaikui 2026 m. sausio 30 d. nustatyta diagnozė – vaikystės autizmas ir gretutiniai susirgimai, vaikas yra nukreiptas neįgalumo lygiui nustatyti, jis sunkiai toleruoja naują aplinką, pašalinius asmenis, prie svetimų žmonių jaučia įtampą, stresą ir jaučiasi saugus tik savo gyvenamojo vietoje ar mokymosi įstaigoje. Šios aplinkybės teismo sprendimo priėmimo metu neegzistavo. Dėl esamų sveikatos sutrikimų, vaikui yra reikalinga stabili ir nuspėjama aplinka, griežtas dienos režimas, nuoseklus emocinis ryšys su motina, specializuotas bendravimas, atitinkantis jo raidos ypatumus. Pats E. G. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nuo 2024 m. balandžio 8 d. sistemingai nevykdė, todėl tarp sūnaus bei tėvo nėra artimo, saugaus ryšio. Staigus perėjimas prie nakvynių ir ilgesnių išvykų, nesant susiformavusio stabilaus emocinio ryšio su tėvu, ir nesant sistemingo bendravimo praktikos tai gali sukelti vaikui reikšmingą emocinę, psichologinę ir raidos žalą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAT), 2026 m. kovo 20 d. vaiko situacijos sprendime Nr. 4VSV-1031 nurodė, kad šalims būtina psichologinė ir socialinė pagalba bei mediacija. Tačiau E. G. kategoriškai atsisako bendrauti, į mediaciją neatvyko. E. G. nurodytos aplinkybės yra melagingos. Suinteresuotas asmuo E. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjos antstolės Birutės Čereškienės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė, priteisė G. P. iš E. G. 863 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad G. P. aktyviais, tyčiniais veiksmais būtų neleidusi ar trukdžiusi sūnui susitikti su tėvu. Pats E. G. neatvyksta pasimatyti su vaiku jo paties nurodytu laiku arba atvyksta nederindamas susitikimų su vaiko motina, o atvykęs konfliktuoja, nors nurodė, kad 2026 m. vasario 7 d., 2026 m. vasario 21 d., 2026 m. kovo 11 d. jam nepavyko pasimatyti su vaiku, nes niekas neatidarė durų, tačiau tokiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pažymėjo, kad tarp E. G. ir G. P. yra susiklostę įtempti, konfliktiški santykiai.
Pažymėjo, kad net ir nustačius, jog E. G. kelis kartus nepavyko susitikti sūnumi, ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgiant ir į vaiko sveikatos būklę, nes po nustatytos diagnozės vaiko gyvenimo būdas iš esmės pasikeitė ir ligos pasekmės apriboja bendravimą.
Teismas, įvertinęs byloje esančiais duomenimis, skolininkės paaiškinimus sprendė, kad pareiškėja neįrodė baudos skyrimo skolininkei pagrindo, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.
Teismas, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą bei į E. G. elgesį (atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jokių teismui paaiškinimų nepateikė), iš E. G. priteisė 863 Eur bylinėjimosi išlaidas G. P..
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkė aktyviais, tyčiniais veiksmais būtų neleidusi ar trukdžiusi sūnui susitikti su tėvu. Tačiau šios išvados nėra pagrįstos bylos duomenimis, įrodymai buvo vertinti selektyviai ir tendencingai skolininkės naudai, antstolio pareiškimas teismui yra pagrįstas ir atitinka faktines aplinkybes, yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais, vykdymo procese surinktais duomenimis, tinkamais ir aiškiai įrodymais. Nėra jokios abejonės, kad skolininkė tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo.
Priešingai, nei įvertino teismas, skolininkė ieško pretekstų ir būdų, kad tik tėvas su vaiku nesusitiktų, o ne rūpinasi vaiko gerove ir siekia, kad tėvas su sūnumi bendrautų, jos pareiškimas ir elgesys, įskaitant kreipimąsi į VTAT yra deklaratyvūs, siekiant pateisinti savo neteisėtą elgesį. Nustatytos vaikui ligos nėra tokio pobūdžio, dėl kurių gali būti ribojamas tėvo ir sūnaus bendravimas, priešingai, bendravimas su tėvų gali tik teigiamai veikti vaiko vystymąsi, kadangi vaikui yra reikalingi abu tėvai. Nagrinėjamu atveju skolininkės teismo nutarties nevykdymas nebuvo nulemtas jokių objektyvių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja antstolė Birutė Čereškienė sutinka su atskiruoju skundu ir prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir pareiškimą dėl baudos skyrimo išspręsti iš esmės.
Suinteresuotas asmuo G. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta. Skolininkės nuomone, jai negali būti paskirta bauda, kadangi jos veiksmuose nėra kaltės. Teismas pagrįstai nurodė, kad šio ginčo atveju sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo yra aktualios trys dienos, t. y. 2026 m. vasario 7 d., vasario 21 d., kovo 11 d., kuomet nevyko tėvo susitikimai su vaiku.
Dėl E. G. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikymo, sūnaus ligos, neatvykimo į mediaciją ir E. G. konfliktiško charakterio, šiai dienai Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-18179-752/2026, pagal G. P. patikslintą ieškinį E. G. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-18179-752/2026. Pažymėtina, kad ir pats E. G. su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, jog sūnui turi būti padidintas išlaikymas bei pakeista bendravimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas E. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: susirašinėjimą sms žinutėmis su G. P., informaciją apie skambučius G. P. (telefono ekrano nuotraukos), susirašinėjimą su antstole.
Suinteresuotas asmuo G. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus: teismo ir šalių procesinius dokumentus iš Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-18179-752/2026.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas turėjo visas sąlygas ir galimybes teikiamus su atskiruoju skundu įrodymus pateikti anksčiau, nelaukdamas bylos baigties ir ginčijamos teismo nutarties priėmimo, taip pat nepateikti prašymai priimti prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikto į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujo įrodymo priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti. Be to, teismas, nagrinėdamas bylą gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl į bylą kartu su atsiliepimu atskirąjį skundą teikiami įrodymai yra pertekliniai. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir nevertina.
Dėl atskirojo skundo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės prašymas dėl baudos už teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad E. G. 2026 m. sausio 27 d. kreipėsi į antstolę, kadangi jo vaiko motina G. P. nesilaiko Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. vykdomajame rašte Nr. 2-4265-359/2024 nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir neleidžia matytis su vaiku. 2026 m. sausio 28 d. G. P. buvo išsiųstas raginimas Nr. S-26-129-4308 nedelsiant vykdyti teismo sprendimą ir sudaryti sąlygas tėvui matytis su vaiku pagal nustatytą tvarką. 2026 m. vasario 10 d., 2026 m. vasario 23 d. E. G. pateikė pranešimus, kad 2026 m. vasario 7 d. ir vasario 21 d. buvo neįleistas į vaiko gyvenamąją vietą. Antstolė 2026 m. vasario 26 d. skolininkei išsiuntė reikalavimą Nr.S-26-129-8878 vykdyti teismo sprendimą. 2026 m. kovo 23 d. E. G. pranešė, kad 2026 m. kovo 11 d. jam vėl buvo neįleistas į vaiko gyvenamąją vietą. Antstolė 2026 m. kovo 23 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-129-12689.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, nenustatęs suinteresuoto asmens G. P. tyčinių veiksmų 2026 m. vasario 7 d., vasario 11 d., kovo 11 d. trukdant tėvui ir sūnui bendrauti. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka iš esmės dėl teismo netinkamo įrodymų vertinimo ir nepagrįstų išvadų. Apelianto nuomone, nebuvo jokių objektyvių priežasčių nevykdyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl galima konstatuoti esant skolininkės kaltę.
Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 19-969/2023, 40 punktas).
Šiuo atveju byloje teismo tyrimo ir vertinimo (įrodinėjimo) dalyką sudarė antstolės surašytas 2026 m. 23 d. aktas ir jame fiksuoti teismo sprendimo nevykdymo atvejai 2026 m. vasario 7 d., 2026 m. vasario 11 d., 2026 m. kovo 11 d. Todėl apelianto argumentas, kad teismas turėjo vertinti ne tik 3 dienas, o baudos skyrimui aktualias datas: 2026 m. vasario 7-8 d., 2026 m. vasario 21- 22 d., 2026 m. kovo 7-8 d. ir 2026 m. kovo 21-22 d., yra nepagrįstas. Teismas vertino tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė kiekvieną pareiškėjos nurodytą teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo epizodą, t. y. 2026 m. vasario 7 d., vasario 11 d., kovo 11 d., nustatė nevykdymo faktus ir aplinkybes, bei įvertino skolininkės nurodytas nevykdymo priežastis, kurias laikė svarbiomis, objektyviai pateisinančiomis teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą bei paneigiančiomis skolininkės kaltę. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra galimybės iš jų nustatyti aplinkybes, kada apeliantas konkrečiai tarėsi su vaiko motina dėl susitikimų, apelianto pateiktos sms žinutės nėra aiškios ir informatyvios. Apelianto nuomone, apylinkės teismas bylos įrodymus vertino remdamasis tik skolininkės subjektyvia nuomone ir tendencingai tik skolininkės naudai. Tačiau pažymėtina, kad apeliantas nepateikė atsiliepimo į antstolės pareiškimą, į teismo posėdį neatvyko, jokių paaiškinimų teismui nepateikė, o apylinkės teismas vertino į bylą pateiktus įrodymus. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas pateikia savo subjektyvų bylos duomenų vertinimą ir teismo nustatytų aplinkybių interpretavimą, tačiau tai negali būti pripažįstama teismo netinkamu įrodymų vertinimu ar įrodinėjimo taisyklių pažeidimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu, įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, todėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis matyti, jog suinteresuotų asmenų E. G. ir G. P. santykiai yra konfliktiški, VTAT 2026 m. kovo 20 d. vaiko situacijos sprendime Nr. 4VSV-1031 taip pat nurodė, kad šalims būtina psichologinė ir socialinė pagalba bei mediacija. Šios aplinkybės patvirtina, kad abu suinteresuoti asmenys nesiekia kooperuotis užtikrinant bendravimą su vaiku pasikeitus objektyvioms aplinkybėms dėl vaiko sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad skolininkės kaltė nustatyta, nes ji siekia, kad mažamečio vaiko ir tėvo ryšys silpnėtų.
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą klausimą, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo G. P. nesutinka su pareiškėjos antstolės reikalavimais, priešingai nei apeliantas, rodo, kad jų interesai yra skirtingi ir priešingi. Todėl, patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Kadangi apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl G. P. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų – išlaidų už teisinę pagalbą paruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginimą. Pateikti duomenis, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą turėjo 605 Eur išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nurodyto dydžio, todėl G. P. iš E. G. priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suinteresuoto asmens E. G. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti suinteresuotam asmeniui G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš suinteresuoto asmens E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.