Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Gliaudeliui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui E. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – gimimo įrašo (1 t., e. b. l. 13) nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas (įgyvendinti tėvų valdžią) – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis). Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

13. Teismo vertinimu, byloje nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, M. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo

14. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

16. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

20. Kaip jau minėta nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Šalių nepilnamečiam sūnui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Atsakovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti būtina suma per mėnesį sudaro apie 1 017 Eur, tačiau teismo nuomone ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra protingos ir pagrįstos. Antai, išlaidos gimtadienio šventei, paskirstytos proporcingai kiekvienam mėnesiui ir organizuojant gimtadienį sudarančios 1 800 Eur yra akivaizdžiai per didelės ir mažintinos. Taip pat, kvestionuotinas kas mėnesis 80 Eur išlaidų dydis pramogoms, jų nedetalizuojant, ypač įvertinus šalių sūnaus amžių, t. y. jam šios nutarties priėmimo metu tėra vieneri metai. Pažymėtina ir tai, kad minėtoje lentelėje taip pat nurodyti poreikiai mažamečio vaiko būreliui – 30 Eur, lavinamiesiems žaidimams – 20 Eur, todėl papildomos 80,00 Eur išlaidos pramogoms yra nepagrįstos. Pažymėtina ir tai, jog sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms ir higienos priemonėms kartu skiriama 150 Eur suma per mėnesį, taip pat laikytina per didelė ir mažintina. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, ir atlikęs vaiko išsamią vaiko poreikių analizę, daro išvadą, jog vaiko poreikiams reikalinga 750 Eur suma, kuri būtų pakankama, teisinga, atitinkanti bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir būtų racionali.

21. Įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (96,25 Eur), išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų 326,88 Eur (750,00 Eur – 96,25 Eur) / 2)).

22. Nagrinėjamu atveju atsakovas sutiko dėl 300 Eur išlaikymo dydžio, tokio dydžio išlaikymą ieškovas kelis mėnesius dukrai mokėjo. Byloje esantys duomenys bei atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo pajamos svyruojančios priklausančios nuo priedų mokėjimo, tačiau kaip paaiškino pats atsakovas, jis turi galimybę per mėnesį uždirbti apie 1 600,00 Eur. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovo vardu nėra registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Atsakovas gyvena motinai priklausančioje namo dalyje, sveikatos problemų neturi. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad atsakovas negalėtų teikti 326,88 Eur išlaikymo, kuris tik nežymiai viršija, paties atsakovo sutinkama teikti išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo teikti nepilnamečiam vaikui jo būtinuosius poreikius užtikrinantį išlaikymą.

23. Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

24. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamą praktiką vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).

26. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti ribotą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: M. G. su tėvu – atsakovu galėtų matytis lyginėmis metų savaitės šeštadieniais nuo 12 val. iki 13 val. Susitikimai turi vykti vaiko gyvenamojoje vietoje, juose kartu privalo dalyvauti ir ieškovė. Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali dalyvauti tėvo ir vaiko susitikime, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviai informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkymo numatytos vaiko ir tėvo tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų trumpąja SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu galimas vaiko bendravimo tvarkos pakeitimas.

27. Atsakovas su tuo nesutinka, bei teikia savo bendravimo tvarkos projektą, t. y.: 1) iki nepilnamečiui sūnui sueis vieneri metai, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos; 2) nepilnamečiui sūnui suėjus vieneriems metams ir iki nepilnamečiui sūnui sueis treji metai, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. (be nakvynės) pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos; 3) nepilnamečiui sūnui suėjus trejiems metams, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val. (su nakvyne) pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos; 4) nepilnamečiui sūnui suėjus vieneriems metams, neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kartu praleidžia Naujųjų metų išvakares (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Šv. Velykų šventes bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), kiekvieną šventinę dieną paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val.; 5) nepilnamečiui sūnui suėjus vieneriems metams, poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kartu praleidžia Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24 – 26 d.) bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), kiekvieną šventinę dieną paimant iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val.; 6) atsakovas su nepilnamečiu sūnumi švenčia tėvo gimtadienius tokia tvarka: jeigu tėvo gimimo diena sutampa su darbo diena – nepilnametis sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos po mokymosi/ugdymosi užsiėmimų ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val., jeigu tėvo gimimo diena sutampa su nedarbo diena – nepilnametis sūnus paimamas iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 7) nepilnamečiui sūnui suėjus trejiems metams, atsakovas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi praleisti pusę rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites. Atsakovas atostogų su nepilnamečiu sūnumi periodu sūnų pasiima pirmą atostogų dieną nuo 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Jei atsakovo ir ieškovės atostogos sutampa, atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su nepilnamečiu sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; 8) tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnamečio sūnaus ligos, ieškovė įsipareigoja telefonu pranešti atsakovui apie negalėjimą susitikti su sūnumi ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai nepilnametis sūnus suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju ieškovė privalo pranešti atsakovui iškart susirgus. Atsakovui suteikiama galimybė aplankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje; 9) tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, bet atsakovas negali pasiimti nepilnamečio sūnaus, nėra kompensuojamos, išskyrus savaitgalio laiką nepilnamečio sūnaus ligos atveju. Tuo atveju kompensuojama artimiausio savaitgalio laiku; 10) buvimo pas atsakovą metu nepilnamečiui sūnui susirgus, atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ir esant būtinybei sudaryti galimybes ieškovei nedelsiant pasiimti nepilnametį sūnų ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei; 11) atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomą su nepilnamečiu sūnumi veikos pobūdį (jei tai reikalauja specialaus paruošimo), kad ieškovė galėtų tinkamai nepilnametį sūnų parengti, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones; 12) ieškovė turi pareigą sudaryti sąlygas bei netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, kai nepilnametis sūnus turės galimybės jomis naudotis; 13) visus klausimus, susijusius su nepilnamečio sūnaus ugdymo/mokymosi įstaigos parinkimu, papildomu lavinimu, pakrikštijimu (krikšto tėvų ir krikšto vietos (bažnyčios) parinkimas), sveikatos įstaigos parinkimu ieškovė ir atsakovas privalo spręsti bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus ir poreikius.

28. Sprendimo priėmimo metu šalių sūnui jau suėję 1 metai. Taigi, šiuo individualiu atveju, įvertinus vaiko amžių teismo sprendimo priėmimo metu (1 metai 3 dienos), jo dienos rėžimą ir užtikrinat vaiko pamatinę teisę į šeimos ryšius (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė), nustatytina tokia bendravimo tvarka, kokia ji galima pagal esamą situaciją, išaiškinat, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

29. Teismas bylos nagrinėjimo metu išklausė šalis, jų atstovus, išvadą duodančios institucijos paaiškinimus, ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, kurių pagrindu nustatė, jog šiuo metu nesant tarp atsakovo ir vaiko susiformavusių artimesnių ryšių, atsižvelgiant vaiko amžių ir iš anksto negalint žinoti, kada ir koks ryšys susiformuos (jei susiformuos), manytina, kad bendravimo tvarkai, kol vaikui sueis 2 metai, būtinas ir tikslingas pereinamasis laikotarpis. Tarpusavio ryšio su tėvu sukūrimas turi vykti nuosekliai ir pamažu. Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku sukūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu. Vaikui būtini trumpi ir sistemingi susitikimai su tėvu, taip būtų užtikrinamas saugus ir kokybiškas vaiko ir tėvo ryšys bei sumažinama vaiko išsiskyrimo su mama baimė. Susitikimus su tėvu palaipsniui rekomenduojama ilginti, pamažu pereinant ir prie galimų apsilankymų tėčio namuose. Juolab per vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, atsakovas turi galimybę sutvarkyti sanitarines sąlygas savo gyvenamojoje vietoje (t. y. perkelti tualetą iš lauko į vidų).

30. Taigi iš esmės, nors teismas nenustatė, kad vaiko ir tėvo bendravimas ne ieškovės gyvenamojoje vietoje prieštarautų vaiko interesams, tačiau nesant duomenų apie tėvo ir vaiko emocinį ryšį, konstatuotina, jog būtinas pereinamasis laikotarpis iš pradžių su vaiku bendraujant vaiko gyvenamojoje vietoje, vėliau bendraujant atsakovo gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei, o vėliau kuomet vaikui sueis trys metai, bendraujant su vaiku be ieškovės dalyvavimo.

31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus ir gali nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, nustatytina tokia bendravimo tvarka:

32. Iki M. G., gim. (duomenys neskelbtini), sueis 2 metai atsakovas bendrauja pereinamuoju laikotarpiu:

32.1. iki nepilnamečiui sūnui sueis dveji metai, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos;

33. Po pereinamojo laikotarpio atsakovas su sūnumi M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja:

33.1. nepilnamečiui sūnui suėjus dvejiems metams ir iki nepilnamečiui sūnui sueis treji metai, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. (be nakvynės) pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos;

33.2. nepilnamečiui sūnui suėjus trejiems metams, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val. (su nakvyne) pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos;

33.3. nepilnamečiui sūnui suėjus dvejiems metams, neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kartu praleidžia Naujųjų metų išvakares (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Šv. Velykų šventes bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), kiekvieną šventinę dieną paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val.;

33.4. nepilnamečiui sūnui suėjus dvejiems metams, poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kartu praleidžia Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24 – 26 d.) bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), kiekvieną šventinę dieną paimant iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val.;

33.5. nepilnamečiui sūnui sulaukus trejų metų, atsakovas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi praleisti pusę savo atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites. Atsakovas atostogų su nepilnamečiu sūnumi periodu sūnų pasiima pirmą atostogų dieną nuo 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Jei atsakovo ir ieškovės atostogos sutampa, atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su nepilnamečiu sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

33.6. tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnamečio sūnaus ligos, ieškovė įsipareigoja telefonu pranešti atsakovui apie negalėjimą susitikti su sūnumi ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai nepilnametis sūnus suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju ieškovė privalo pranešti atsakovui iškart susirgus. Atsakovui suteikiama galimybė aplankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje;

33.7. tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, bet atsakovas negali pasiimti nepilnamečio sūnaus, nėra kompensuojamos, išskyrus savaitgalio laiką nepilnamečio sūnaus ligos atveju. Tuo atveju kompensuojama artimiausio savaitgalio laiku;

33.8. buvimo pas atsakovą metu nepilnamečiui sūnui susirgus, atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ir esant būtinybei sudaryti galimybes ieškovei nedelsiant pasiimti nepilnametį sūnų ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei;

33.9. atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomą su nepilnamečiu sūnumi veikos pobūdį (jei tai reikalauja specialaus paruošimo), kad ieškovė galėtų tinkamai nepilnametį sūnų parengti, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones;

33.10. ieškovė turi pareigą sudaryti sąlygas bei netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, kai nepilnametis sūnus turės galimybės jomis naudotis;

33.11. visus klausimus, susijusius su nepilnamečio sūnaus ugdymo/mokymosi įstaigos parinkimu, papildomu lavinimu, pakrikštijimu (krikšto tėvų ir krikšto vietos (bažnyčios) parinkimas), sveikatos įstaigos parinkimu ieškovė ir atsakovas privalo spręsti bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus ir poreikius.

34. Panaikinti byloje 2024 m. sausio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (64,46 proc.), t. y. 100 proc. patenkintas reikalavimas dėl gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, 93,39 proc. tenkintas reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir netenkintas ieškovės reikalavimas nustatyti ieškovės pasiūlytą bendravimo tvarką.

36. Byloje pateikta pažyma 2024 m. kovo 22 d. „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. APD-2024-03219, kuri patvirtina, jog valstybė patyrė 437,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus 64,46 proc., valstybei priteistina 281,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

37. Ieškovė nagrinėjamoje byloje buvo atleista nuo mokėtino 204 Eur dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 131,50 Eur žyminis mokestis.

38. Atsakovas šioje byloje patyrė 550,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės priteistinos 195,47 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeista 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 326,88 Eur (tris šimtus dvidešimt šešis eurus 88 ct) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad išlaikymui skirtas lėšas G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkys uzufrukto teise, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus.

Nustatyti atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

Iki M. G., gim. (duomenys neskelbtini), sueis 2 metai atsakovas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja pereinamuoju laikotarpiu:

- iki nepilnamečiui sūnui sueis dveji metai, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. lankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos.

Po pereinamojo laikotarpio atsakovas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sūnumi M. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja:

- nepilnamečiui sūnui suėjus dvejiems metams ir iki nepilnamečiui sūnui sueis treji metai, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo 11 val. iki 20 val. (be nakvynės) pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos;

- nepilnamečiui sūnui suėjus trejiems metams, atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 20 val. (su nakvyne) pasiimti nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą. Atsakovas apie norimus savaitgalius privalo informuoti ieškovę telefonu likus ne mažiau kaip dvejoms dienoms iki nustatomos susitikimo datos;

- nepilnamečiui sūnui suėjus dvejiems metams, neporiniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kartu praleidžia Naujųjų metų išvakares (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Šv. Velykų šventes bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), kiekvieną šventinę dieną paimant nepilnametį sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val.;

- nepilnamečiui sūnui suėjus dvejiems metams, poriniais metais atsakovas su nepilnamečiu sūnumi kartu praleidžia Kūčių ir Šv. Kalėdų šventes (gruodžio 24 – 26 d.) bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), kiekvieną šventinę dieną paimant iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val.;

- nepilnamečiui sūnui sulaukus trejų metų, atsakovas turi teisę su nepilnamečiu sūnumi praleisti pusę savo atostogų. Apie planuojamą atostogų laiką atsakovas įsipareigoja informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites. Atsakovas atostogų su nepilnamečiu sūnumi periodu sūnų pasiima pirmą atostogų dieną nuo 11 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną iki 20 val. Jei atsakovo ir ieškovės atostogos sutampa, atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams; pirmąją padalytų atostogų pusę su nepilnamečiu sūnumi būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

- tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl nepilnamečio sūnaus ligos, ieškovė įsipareigoja telefonu pranešti atsakovui apie negalėjimą susitikti su sūnumi ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai nepilnametis sūnus suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju ieškovė privalo pranešti atsakovui iškart susirgus. Atsakovui suteikiama galimybė aplankyti nepilnametį sūnų jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje;

- tos dienos, kuriomis nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi, bet atsakovas negali pasiimti nepilnamečio sūnaus, nėra kompensuojamos, išskyrus savaitgalio laiką nepilnamečio sūnaus ligos atveju. Tuo atveju kompensuojama artimiausio savaitgalio laiku;

- buvimo pas atsakovą metu nepilnamečiui sūnui susirgus, atsakovas turi informuoti ieškovę apie tai ir esant būtinybei sudaryti galimybes ieškovei nedelsiant pasiimti nepilnametį sūnų ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą ar ieškovei;

- atsakovas privalo informuoti ieškovę apie numatomą su nepilnamečiu sūnumi veikos pobūdį (jei tai reikalauja specialaus paruošimo), kad ieškovė galėtų tinkamai nepilnametį sūnų parengti, suruošti būtinus daiktus ir kitas priemones;

- ieškovė turi pareigą sudaryti sąlygas bei netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu sūnumi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, kai nepilnametis sūnus turės galimybės jomis naudotis;

- visus klausimus, susijusius su nepilnamečio sūnaus ugdymo/mokymosi įstaigos parinkimu, papildomu lavinimu, pakrikštijimu (krikšto tėvų ir krikšto vietos (bažnyčios) parinkimas), sveikatos įstaigos parinkimu ieškovė ir atsakovas privalo spręsti bendru šalių sutarimu, atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus interesus ir poreikius.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. G., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) 131,50 Eur (vieno šimto trisdešimt vieno euro 50 ct) žyminį mokestį (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo E. G., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) 281,69 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 69 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Priteisti iš ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195,47 Eur (vieno šimto devyniasdešimt penkių eurų 47 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2024 m. sausio 15 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.