Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. D. patikslintą ieškinį atsakovėms mažajai bendrijai „Kelta“ ir mažajai bendrijai „Smilga LT“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atsakovės-2 atžvilgiu atmestinas, patikslintas ieškinys atsakovės-1 atžvilgiu tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, butas yra pastate, kuris priklauso dviem bendraturtėms – ieškovei ir A. K. (ieškinio Nr. CBP-6844 priedas).

Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas patvirtina, kad MB „Kelta“ registruota 2012 m. lapkričio 22 d., vienintelis narys ir vadovas nuo pat bendrijos įkūrimo yra D. B. (failas 2, b. l. 1–3); MB „Smilga LT“ registruota 2024 m. kovo 8 d., bendrijos vadovas nuo 2024 m. spalio 21 d. yra D. B.; abiejų įmonių kontaktinis telefono numeris (duomenys neskelbtini) (failas 2, b. l. 14, 15, 38, 47).

Svetainėje www.kelta.lt patalpintame skelbime nurodoma, kad „Kelta“ be keltuko, autobokštelio nuomos taip pat atlieka įvairius darbus aukštyje (ieškinio Nr. CBP-6844 priedas).

Registracijos liudijimas ir MB „Smilga LT“ autobokštelio maršrutas patvirtina, kad 2024 m. lapkričio 22 d. stogo darbams (duomenys neskelbtini), atlikti buvo naudojamas MB „Smilga LT“ autobokštelis (failas 2, b. l. 52–55).

2024 m. balandžio 29 d. Sutartimi Nr. 1 A. S. (Vykdytojas) įsipareigojo savo jėgomis atlikti MB „Smilga LT“ (Užsakovo) nurodytus statybinius ir kitus smulkius darbus su Užsakovo duota technika, kurią Vykdytojas pats naudoja savo jėgomis, Užsakovė įsipareigoja už atliktas paslaugas atsiskaityti su Vykdytoju pagal sutartyje nustatytą tvarką (Sutarties 2 punktas); Užsakovas patvirtina, kad Vykdytojui už atliktas paslaugas sumokės MB „Smilga LT“ gavusi PVM sąskaitą faktūrą ir pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą (Sutarties 3.2.2 punktas); šalys įsipareigojo pasirašyti paslaugų suteikimo ir priėmimo–perdavimo aktą, Vykdytojas įsipareigojo po to išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, Užsakovė įsipareigojo ją apmokėti per 30 darbo dienų (Sutarties 4.1–4.3 punktai).

KPGV pažyma patvirtina, kad atlikus tyrimą dėl 2024 m. lapkričio 22 d. įvykusio gaisro gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad gaisras kilo dėl atliekamų ugnies darbų – stogo dangos sandarinimo prie dūmtraukio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, atliekant ugnies darbus. Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nurodė, kad ugnies darbus atliko MB „Smilga LT“ samdomas darbuotojas (ieškinio Nr. CBP-6844 priedas).

Telefonų sąskaitos išklotinės patvirtina, kad iki gaisro (duomenys neskelbtini), kilimo su D. B. telefonu bendravo liudytoja apklausta J. B., o po gaisro su D. B. ne kartą bendravo tiek J. B., tiek ir pati ieškovė (2026 m. kovo 12 d. dok. reg. Nr. DOK-29520).

Pagal atsakovės-2 pateiktus rašytinius įrodymus – Darbų perdavimo–priėmimo aktą bei pinigų priėmimo kvitą 2024 m. gruodžio 14 d. L. B. pilnai atliko visus sudegusio stogo dalies atstatymo darbus adresu (duomenys neskelbtini), už ką atsakovė-2 pastarajam sumokėjo 4 200 Eur (2026 m. gegužės 26 d. dok. reg. Nr. DOK-62182). Pažymėtina, kad atsakymuose į pretenzijas iki ieškinio pareiškimo D. B., pasirašydamas, kaip atsakovės-2 direktorius nurodė, kad po gaisro stogo remonto darbus atliko A. S. (Sprendimo 21 punktas).

2025 m. vasario 9 d. el. laišku ieškovės dukra K. G. kreipėsi į MB „Kelta“ ir MB „Smilga LT“ vadovą su prašymu atlyginti padarytą žalą. 2025 m. vasario 26 d. ieškovės atstovė advokatė S. Žukauskienė kreipėsi į MB „Kelta“ ir MB „Smilga LT“ vadovą D. B. su Pretenzija atlyginti žalą dėl 2024 m. lapkričio 22 d. ieškovės name sukelto gaisro. 2025 m. kovo 13 d. advokatė S. Žukauskienė gavo D. B. atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta atlyginti žalą nurodant, kad MB „Kelta“ neturi nieko bendro su įvykiu, o MB „Smilga LT“ tik suteikė keltuvą A. S., kuris atliko darbus, todėl jam turėtų būti reiškiamos pretenzijos. Be to, (duomenys neskelbtini), stogas buvo suremontuotas A. S.; B. D. namo stogo dalis buvo taip pat suremontuota; B. D. nepagrindė prašomos 12 000 Eur žalos dydžio (ieškinio Nr. CBP-6844 priedai).

2025 m. kovo 3 d. MB „Konstruktas“ sudaryta Turto sunaikinimo sąmata patvirtina, kad ieškovei padaryta 14 428,15 Eur dydžio žala (ieškinio Nr. CBP-6844 priedas).

Į bylą ieškovės pateikti dokumentai taip pat patvirtina, kad kitai gyvenamojo namo bendrasavininkei A. K. priklausanti turto dalis buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, kuri atlikusi tyrimą pripažino įvykį draudžiamuoju ir dėl sukelto gaisro padarytai žalai atlyginti išmokėjo 12 573,55 Eur draudimo išmoką (ieškinio Nr. CBP-6844 priedai).

2025 m. lapkričio 11 d. Teismo ekspertizės akte Nr. 25-11/01 pateikta teismo eksperto Jono Gasiūno išvada, pagal kurią visų reikalingų atlikti gaisro padariniams pašalinti bute, (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų suma yra 9 153,60 Eur, PVM 21 proc. – 1 922,26 Eur, bendra suma – 11 075,86 Eur (failas 3, b. l. 77–99); Teismo ekspertizės akto Nr. 25-11/01 2026 m. gegužės 27 d. Papildyme nurodyta, kad perskaičiavus lokalinę sąmatą 2026 m. balandžio mėnesio vidutinėmis rinkos kainomis visų reikalingų atlikti, gaisro padariniams pašalinti paprastojo remonto suma yra 9 761,90 Eur, PVM 21 proc. – 2 050,00 Eur, bendra suma – 11 811,90 Eur (2026 m. gegužės 27 d. dok. reg. Nr. DOK-62740). Ekspertizės akte be kita ko nurodyta, kad perdanga ir pertvara buvo apšiltintos mineralinės vatos plokštėmis. Apžiūros metu fiksuotas nekokybiškas (neatitinkantis tokiems darbams keliamų reikalavimų, matomai laikinas) perdangos ir pertvaros apšiltinimas, kurį reikia pakeisti. Kamino izoliacijai panaudota netinkama mineralinė vata, kurią reikia pakeisti. Gaisro metu išdegė dalis stogo. Tyrimo metu fiksuotas laikinas stogo dangos sandarinimas. Stogo remontą reikalinga atlikti laikantis statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų.

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas Jonas Gasiūnas paaiškino, kad nurodant ekspertizės pabaigos datą 2022 metus buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Paaiškino, kad visi jo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir ministro įsakymai yra viešai prieinami, jis turi sąmatinės kainos atestaciją, o šiuo atveju, jis atliko ne gaisro techninę ekspertizę, o atstatymo darbų ekspertizę, t. y. skaičiavo nuostolius ir tai, ką reikia ištaisyti, vertino statybos darbus – kokios konstrukcijos pažeistos ir sugadintos gaisro metu ir jų atstatymą, taip pat ar atstatymas atliktas teisingai. Nurodė, kad buvo naudotas vizualinis ir dokumentinis metodai, o priemonės – ruletė ir lazerinis matuoklis; buvo matuoti darbų kiekiai, kuriuos reikia atlikti, t. y. atstatyti pastatą taip, kad jis atitiktų statybos techninio reglamento reikalavimus. Taip pat paaiškino, kad gaisro gesinimo metu buvo gausiai pilamas vanduo, todėl vata, kuri buvo sudėta apšiltinimui sudrėko, dėl ko pakeitė savo savybes, todėl atsirado poreikis ją pakeisti nepaisant to, kad ji apžiūros metu jau buvo išdžiūvusi. Nurodė, kad vata, kuri buvo pakeista ir anga, kuri uždengta, padaryta nekokybiškai – nesilaikant tokiems darbams keliamų reikalavimų, todėl ji taip pat turi būti pakeista, o uždengta anga visa išardyta, nes tik dalies negalima atstatyti, reikia atstatyti visą plotą ir apie tai ekspertas nurodė ekspertizės akte. Pažymėjo, kad jis pats paskaičiavo keistiną stogo plotą, patvirtino, kad stogas sudegė ne visas, tačiau įvertinus visą plotą, kuriame įvyko gaisras, pagal dabartinius stogo atstatymo/ remonto reikalavimus jis turi būti atstatytas tokioje apimtyje kokią paskaičiavo ekspertas. Atliekant paskaičiavimus buvo vertinta ta pusė stogo, kuri buvo pažeista gaisro metu, t. y. visa plokštuma, kurioje buvo gaisro židinys ir kurią reikia atstatyti pagal STR reikalavimus, nes dalies keisti pagal atstatymo reikalavimus nėra techninių galimybių. Taip pat nurodė, kad tapetų keitimas, sienų dažymas yra susiję su jų užliejimu gesinant gaisrą, t. y. jų pažeidimas atsirado dėl vandens užpylimo, kadangi patalpa yra po vieta, kur buvo gesinamas gaisras ir šie pažeidimai matosi vizualiai, pastolių kiekiai paskaičiuoti pagal nustatytus saugos reikalavimus, šiukšlių išvežimas 10 km atstumu yra nustatytas skaičiavimo normose ir visada traukiamas į sąmatas, taip pat Statybos įstatymas įpareigoja tinkamai sutvarkyti atliekas.

Liudytoja apklausta J. B. paaiškino, kad ji yra sena ieškovės pažįstama, jos yra geros draugės. Nurodė, kad lyjant lietui pas ieškovę per stogą prie kamino bėgdavo vanduo, todėl ji paprašė liudytojos paieškoti kas galėtų sutvarkyti stogą, nes pati to padaryti negalėjo, kadangi pas ją labai blogas regėjimas. Liudytoja internete rado MB „Kelta“ skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad jie tvarko stogus su keltukais. Liudytoja pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir ponas D. jai atsakė, kad „gerai, kai bus laikas, atvažiuosim ir padėsim“. Nurodė, kad D. labai greitai paskambino ir pasakė, kad norėtų atvažiuoti ir apžiūrėti vietą. Tuo metu ieškovė buvo išėjusi pasivaikščioti po ąžuolyną, todėl liudytoja pasakė kad tuoj atvažiuos. Jai atvykus, jie abu su D. pavaikščiojo po ieškovės kiemą, apžiūrėjo namą, D. pasakė, kad reikės pačio aukščiausio jo turimo keltuko, kadangi tai yra ketvirto aukšto pastogė virš trečio namo aukšto. Liudytoja paklausė ar greit padarys, į ką D. atsakė, kad dabar žmonės užsiėmę, tai kai tik galės, tai ir atvyks. Praėjo gal pora dienų, D. paskambino ir pasakė, kad nori atvažiuoti tvarkyti stogą. Atvažiavo jaunas vaikinukas ir dar vienas, kuris buvo kaip pagalbininkas. Jie abu pasikėlė ant stogo, apsižiūrėjo ko ten reikia ir pasakė, kad važiuoja medžiagų, papietaus ir po geros valandos atvažiuos. Po to jie atvažiavo tvarkyti stogo, antras buvo tik kaip pagalbininkas, pagrinde dirbo vienas ir prasidėjus darbams, liudytoja išvažiavo namo. Ieškovė tuo metu visą laiką vaikščiojo po kiemą, jai buvo kažkaip neramu. Po kiek laiko ieškovė paskambino liudytojai ir pasakė, kad dega stogas ir paprašė atvažiuoti. Tuo metu, kai liudytoja parvažinėjo pas ieškovę jau iš kitos gatvės matė, kad prie namo kamino degė atvira liepsna. Paaiškėjo, kad meistrai su lietlempe norėjo kažką išlieti ir perdžiūvęs medis po skarda užsidegė. Atvykę gaisrininkai sakė, kad jeigu iškart po užsidegimo būtų iškviesta gaisrinė, tiek nuostolių nebūtų. Patvirtino, kad prie ieškovės namo keltuvas buvo su lipduku „Kelta“, todėl niekam abejonių nekilo, kad darbus atlieka būtent ši bendrovė. Nurodė, kad kilus gaisrui taip pat atvyko D., kuris pažadėjo viską sutvarkyti. Po geros savaitės liudytoja su ieškove pradėjo galvoti kaip sutvarkyti stogą, išsikvietė liudytojos pažįstamą statybininką, kuris apžiūrėjęs gaisro padarinius pasakė, kad darbo yra labai daug. Liudytoja skambino D. ir stogo sutvarkymui paprašė duoti pasinaudoti keltuką, tačiau D. pasakė, kad niekas kitas netvarkys, jis turi žmonių ir viską padarys. Po kiek laiko atvažiavo viena brigada – pora žmonių, kurie kažkiek dirbo, paskui atvažiavo vyras su jaunu vaikinuku, kuris ir dirbo ant stogo. Moterys prašė, kad stogą sutvarkytų vyras, tačiau jis pasakė, kad tegul mokosi tas jaunas vaikinukas. Po to sutvarkymo, liudytoja buvo užlipusi ant stogo, tai matė, kad kažkokie darbai buvo padaryti – dalis šlapios vatos išvežta, išpjauta daug išdegusios medienos, tačiau ant žemės buvo palikta labai daug šlapios vatos, po užkaltu celofanu buvo viskas šlapia.

Apklaustas liudytoju R. J., MB „Smilga LT“ darbuotojas, patvirtino, kad gaisro dieną atvyko su bokšteliu / keltuvu, užkėlė darbuotoją ant stogo ir kartu su juo buvo ant stogo, kol kilo gaisras, kurį pats pirmas ir pastebėjo. Taip pat paaiškino, kad MB „Kelta“ ir MB „Smilga LT“ užsiima iš esmės ta pačia veikla, jis pats anksčiau yra dirbęs MB „Kelta“, po to, įsikūrus naujai įmonei MB „Smilga LT“, perėjo dirbti į ją toms pačioms pareigoms. Daugiau reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė.

Dėl tinkamo atsakovo

Teismas pažymi, kad atsakovės-1 nurodytoje civilinėje byloje buvo pateikti išaiškinimai dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėti už suteiktus patarnavimus, buvusios vieninteliu ieškovo reikalavimą pagrindžiančiu įrodymu reikšmės, daugiau nebuvus jokių kitų įrodymų, o ir kitokių atsakovo veiksmų, patvirtinančių sutarties vykdymą. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta Sprendimo 30 ir 32 punktuose, atsakovės MB „Kelta“ savininkas ir direktorius D. B. ne tik tarėsi dėl stogo darbų ieškovei atlikimo, bet ir pats buvo atvykęs apsižiūrėti ir įvertinti būsimus remonto darbus (tame tarpe ir dėl autobokštelio parinkimo), suorganizavo remonto darbus atsiųsdamas meistrą A. S. bei pristatydamas autobokštelį. Tokie atsakovės-1 direktoriaus veiksmai, teismo vertinimu, besąlygiškai patvirtina ieškovės užsakymo priėmimą, įsipareigojimą atlikti ieškovės namo stogo remonto darbus ir perduoti šių darbų rezultatą ieškovei. Tokios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad 2024 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovės-1 buvo sudaryta žodinė rangos sutartis.

Faktas, kad autobokštelis, kuris 2024 m. lapkričio 22 d. buvo pristatytas į darbų atlikimo vietą priklauso ne atsakovei-1, o atsakovei-2, pats savaime taip pat nepaneigia aplinkybės, kad dėl stogo remonto darbų ieškovė susitarė su atsakove-1. D. B., būdamas abiejų bendrovių savininku ir direktoriumi, ieškovės užsakymui įvykdyti galėjo pasitelkti ir kitai, jo paties valdomai įmonei priklausantį autobokštelį, juolab kad ant autobokštelio buvo užklijuotas lipdukas „Kelta“. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad šiuo autobokšteliu buvo naudojamasi ne tik atsakovei-1 atliekant remonto ar kitus darbus, bet ir nuomojant ar perduodant panaudos pagrindu autobokštelį kitiems asmenims.

Teismas pažymi, kad atsakovių pozicija, susijusi su tuo, kas yra atsakingas pagal ieškinį viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli, prieštaringa ir nuolat besikeičianti. Procesiniuose dokumentuose atsakovės laikėsi pozicijos, kad ieškovė dėl rangos darbų atlikimo tarėsi tiesiogiai su A. S., D. B. perdavus ieškovei pastarojo kontaktus. Bylos nagrinėjimo metu, o ir baigiamuosiuose pasisakymuose atsakovių atstovai aiškino, kad faktinį ugnies darbų atlikėją A. S. pasitelkė ne atsakovė-1, o atsakovė-2, ką patvirtina atsakovės-2 ir A. S. 2024 m. balandžio 29 d. sudaryta sutartis; teismo posėdžio metu atsakovės-2 atstovas K. P. nurodė (2026 m. kovo 9 d. garso įrašas nuo 1 val. 3 min. 4 sek. iki 1 val. 5 sek. 27 sek.), kad nesvarbu kas su kuo bendravo, esmė tokia, kad subrangos santykiai buvo tarp atsakovės-2 ir A. S., kai rangovas buvo A. S., o atsakovė-2 – subrangovė, nes D. B. bendravo dėl kliento paieškos, surado ieškovę, kaip potencialią klientę ir jos kontaktas buvo perduotas A. S., kuris atliko faktinius rangos darbus. Kadangi darbams buvo pasitelktas atsakovės-2 autobokštelis, tai atsakovė-2 šiame santykyje tapo subrangove.

Vertinant 2024 m. balandžio 29 sutartį, sudarytą tarp atsakovės-2 ir A. S. matyti, kad sutarties šalys – MB „Smilga LT“ (Užsakovė) (atsakovė-2) ir A. S. (Vykdytojas) susitarė, jog Vykdytojas įsipareigoja savo jėgomis atlikti Užsakovės nurodytus statybinius ir kitus smulkius darbus su Užsakovės duota technika, kurią Vykdytojas pats naudoja savo jėgomis, Užsakovė įsipareigoja už atliktas paslaugas atsiskaityti su Vykdytoju pagal šioje sutartyje nustatytą tvarką (Sutarties 2 punktas). Vertinant šalių įsipareigojimus (Sutarties 3 punktas) ir Paslaugų kainą ir atsiskaitymo tvarką (Sutarties 4 punktas), akivaizdu, kad visų pirma, pagal šią sutartį Vykdytojui atliekant darbus jokia Užsakovei priklausanti technika nėra nuomojama nei su vairuotoju, nei be jo, o suteikiama pačiam Vykdytojui naudotis savo jėgomis, nieko už jos naudojimą Užsakovei nemokant. Tai paneigia atsakovių argumentą, kad už naudojamą autobokštelį A. S. turėjo mokėti atsakovei-2 nuomos mokestį ir kad atsakovės-2 funkcija ribojosi tik autobokštelio nuoma, t. y. ji veikė kaip technikos su operatoriumi nuomotoja A. S. Kita vertus, nurodyta sutartis patvirtina, kad pagal ją net ir tuo atveju, jei tretieji asmenys sudaro rangos sutartį su A. S. tiesiogiai, atsakovė-2 niekaip netampa subrangove vien dėl to, kad darbams atlikti yra pasitelkiama atsakovės-2 technika. Šiuo atveju tarp šalių galėtų būti nuomos ar panaudos santykiai, tačiau tokių sutarčių atsakovės į bylą nepateikė.

Vertinant, ar šiuo atveju atsakovė-2 turėtų būti solidaria bendraatsakove pažymėtina, kad ieškovė ją bendraatsakove nurodė tik dėl to, kad atsakovė-1 neigė buvusi rangos santykių šalimi ir teigė, jog KPGV pažymoje aiškiai nurodyta, kad ugnies darbus atliko atsakovės-2 samdomas darbuotojas; be to, atsakovių teigimu, ši bendrovė buvo tarpininkė klientę nukreipiant pas tiesioginį darbų vykdytoją A. S. Teismui nustačius, kad rangos santykiai susiformavo tarp ieškovės ir atsakovės-1 (Sprendimo 32 ir 36 punktai) ir nesant jokių duomenų, jog ieškovė tarėsi dėl stogo remonto su atsakove-2 ar atsakovė-2 organizavo ar kitaip prisidėjo prie šių darbų atlikimo, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovės-2 rangos santykiai nesusiklostė, todėl ji niekaip nėra susijusi nei su rangos darbų atlikimu, nei su gaisro, kilusio atliekant remonto darbus, padarinių atsiradimu. Aplinkybė, kad KPGV pažymoje nurodyta atsakovė-2, kaip bendrovė, kurios samdomas darbuotojas atliko ugnies darbus, pati savaime nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių šioje byloje, o tik patvirtina tai, jog ši informacija buvo gauta iš D. B., kuris yra abiejų bendrijų savininkas ir direktorius ir kuris dėl kilusio gaisro nurodė tą įmonę, kuri jam pasirodė verta nurodyti. Kaip pasireiškė atsakovės-2 tarpininkavimas nukreipiant ieškovę pas A. S. atsakovių atstovai nepaaiškino, išskyrus tai, kad kaip nurodyta Sprendimo 32 punkte, D. B. su jam paskambinusia J. B. bendravo ne kaip atsakovės-1 atstovas, o kaip atsakovės-2 atstovas, dėl ko teismas jau pasisakė aukščiau.

Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakove nurodyta atsakovė-1 yra tinkama atsakovė, o atsakove nurodyta atsakovė-2 neturi atsakyti pagal ieškinį, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

Pasisakant dėl atsakovių argumento, kad atsakovu šioje byloje turėtų būti trečiasis asmuo A. S. pažymėtina, kad A. S. atvyko atlikti konkrečių remonto darbų D. B. nurodymu, kas reiškia, kad A. B., kaip atsakovės-1 direktorius sutaręs su ieškove dėl stogo remonto darbų atlikimo, pasitelkė šiems darbams atlikti trečiąjį asmenį A. S. Taigi, ieškovės ir trečiojo asmens santykiai yra kaip užsakovės ir subrangovo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad santykiams tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo reguliuoti yra skirta tik viena, tačiau pakankamai išsami, CK 6.650 straipsnyje įtvirtinta taisyklių sistema. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse iš esmės įtvirtintos dvi taisyklės, kurios draudžia užsakovui ir subrangovui vienas kitam reikšti reikalavimus ir teisiškai atsakyti vienas kitam, t. y. reikia paisyti sutartinių santykių užsakovas – rangovas ir rangovas –subrangovas grandinės, kai jungiamoji grandis tarp užsakovo ir subrangovo yra (generalinis) rangovas.

CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).

CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas; 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

Remiantis išdėstytais kasacinio teismo išaiškinimais darytina išvada, kad atsakovių atstovų argumentai dėl to, jog šioje byloje ieškinys turėjo būti pareikštas trečiajam asmeniui A. S. atmestini, kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl rangovo atsakomybės už užsakovo perduoto turto neišsaugojimą

Civilinė atsakomybė apibrėžta CK 6.245 straipsnio 1 dalyje kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visetui, t. y. turi būti nustatyti neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala ir nuostoliai. Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą.

Pagal CK 6.657 straipsnį rangovas privalo imtis visų įmanomų priemonių užsakovo jam patikėto turto saugumui užtikrinti ir atsako už šio turto praradimą ar sužalojimą. Šios normos nuostata „imtis visų įmanomų priemonių“ reiškia, kad paslaugos teikėjui tenkanti turto išsaugojimo pareiga apima visas jam prieinamas protingo žmogaus elgesio tokiomis pat aplinkybėmis standartą atitinkančias priemones, užtikrinančias turto saugumą. Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina nustatyti ne tik tai, ar paslaugos teikėjas apskritai ėmėsi kokių nors priemonių paslaugos gavėjo perduoto turto saugumui užtikrinti, bet ir tai, kokios konkrečiu atveju realios priemonės turto išsaugojimui užtikrinti egzistavo ir ar jos buvo tinkamai išnaudotos. Tik nustačius šiuos teisiškai reikšmingus faktus spręstina, ar paslaugos teikėjas tinkamai įvykdė pareigą, nustatytą CK 6.657 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė-1 yra daug metų veikianti įmonė, t. y. verslininkė, todėl pagal teisinį reglamentavimą ji atsako be kaltės. Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika.

Kasacinio teismas yra išaiškinęs, kad vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad sutartinė atsakomybė gali kilti ir dėl bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, tuo atveju, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala atsirado A. S. (subrangovui) pažeidus priešgaisrinės saugos taisykles – kilus gaisrui atliekant ugnies darbus, remontuojant ieškovei priklausantį namo stogą. Toks priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala, civilinės atsakomybės požiūriu vertintinas kaip bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas. Kadangi bendroji rūpestingumo pareiga pažeista vykdant rangos sutartį – subrangovui atliekant konkrečius rangos sutarties dalyką sudarančius darbus, konstatuotina, kad žala kyla iš neteisėtų veiksmų vykdant sutartį, t. y. nesilaikant bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarant užsakovei žalos. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako už subrangovo sukeltą žalą dėl bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kai šis pažeidimas patenka į sutarties vykdymo sferą. Tai reiškia, kad ieškovės (užsakovės) reikalavimas dėl subrangovo A. S. sukeltos žalos vykdant rangos darbus atlyginimo, remiantis CK 6.650 straipsnio 3 dalimi, turi būti nukreiptas atsakovei generalinei rangovei (atsakovei-1), bet ne subrangovui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Taigi žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kuri atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

Byloje ginčo dėl žalos padarymo fakto nebuvo, tačiau kilo ginčas dėl padarytos žalos dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nukentėjusiam asmeniui (ieškovui) tenka pareiga įrodyti priežastinį ryšį bei žalos dydį, o atsakovui tenka pareiga paneigti priežastinį ryšį bei nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymi, kad teismui sprendžiant ieškovės prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo, atsakovės klausimų ekspertui užduoti neprašė, prieštaravimų dėl eksperto kandidatūros nepareiškė (2025 m. spalio 3 d. atsiliepimai Nr. DOK-114879 ir Nr. DOK-114886). Nepaisant to, atsakovių atstovai ekspertizės atlikimo metu, kuri vyko 2025 m. spalio 31 d., dalyvavo ir 2025 m. lapkričio 10 d. atsakovės „Smilga LT“ direktorius pateikė teismui prašymą užduoti teismo ekspertui papildomus klausimus (2025 m. lapkričio 10 d. prašymas Nr. DOK-131211). Ekspertizės aktas surašytas 2025 m. lapkričio 11 d. ir tą pačią dieną gautas teisme (2025 m. lapkričio 11 d. teismo ekspertizės aktas Nr. DOK-132122). Taigi, atsakovė pateikė teismui prašymą užduoti papildomus klausimus ekspertui iš esmės tada, kai ekspertizė jau buvo atlikta ir ekspertizės aktas surašytas. Teismas nutartyje dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo nurodė, kad atsakovės MB „Smilga LT“ prašymas (naujos ekspertizės skyrimo poreikis) bus sprendžiamas teismo posėdžio metu, išklausius šalių pozicijas (2025 m. lapkričio 19 d. nutartis), tačiau teismo posėdžio metu atsakovių atstovai nurodė, kad naujos ekspertizės skirti neprašo, nori pirmiausiai išklausyti teismo eksperto paaiškinimus dėl jo atliktos ekspertizės. Atsakovės -2 prašymu 2026 m. gegužės 25 d. vykusiame teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas, po jo apklausos buvo klausiama, ar šalys turi prašymų papildyti bylos medžiagą papildomais įrodymais, šalys nurodė, kad teiks konkrečiai jų įvardintus rašytinius įrodymus, kuriems pateikti teismas nustatė terminą iki 2026 m. gegužės 28 d. Atsakovėms neprašant skirti papildomos ekspertizės buvo nutarta susitikti iš anksto – 2026 m. kovo 9 d. vykusio teismo posėdžio metu numatytame teismo posėdyje, kuriame suplanuota klausytis šalių baigiamųjų kalbų. Tačiau be rašytinių įrodymų pateikimo 2026 m. gegužės 28 d. teisme buvo gautas atsakovės MB „Smilga LT“ įgalioto atstovo prašymas, kuriuo prašoma atidėti paskirtą bylos nagrinėjimo posėdį iki ne ankstesnės kaip 2026 m. birželio 16 d. datos, suteikiant galimybę atsakovei gauti ir pateikti į bylą UAB „Statybos tyrimų institutas” teismo eksperto prof. dr. Sigito Mitkaus konsultacinę išvadą dėl pastato (duomenys neskelbtini), gaisro padarinių pašalinimo apimties ir kainos, arba nekeičiant posėdžio datos, suteikti atsakovei terminą iki 2026 m. birželio 16 d. pateikti į bylą konsultacinę specialisto išvadą kaip rašytinį įrodymą, užtikrinant, kad ieškovė turės galimybę su ja susipažinti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo pabaigos. Teismas, įvertinęs prašymo priede suformuluotus klausimus teismo ekspertui prof. dr. Sigitui Mitkui, kurie iš esmės atitiko dar 2025 m. lapkričio 10 d. suformuluotus klausimus teismo paskirtam ekspertui Jonui Gasiūnui bei atsižvelgdamas į tai, kada toks prašymas teismui buvo pateiktas, remiantis CPK 251 straipsnio 2 dalimi, 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi atsakovės MB „Smilga LT“, prašymą atmetė.

Taigi, atsakovės per 8 mėnesius (skaičiuojant nuo prašymo skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos) elgėsi pasyviai ir nors nuo pat ieškinio pareiškimo nesutiko su ieškovės pateikta MB „Konstruktas“ parengta Turto sunaikinimo sąmata, o vėliau ir su teismo eksperto išvada, neteikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių savo nesutikimą su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu bei paneigiančių ieškovės pateiktų įrodymų bei teismo ekspertizės išvados pagrįstumą. Vertintina ir tai, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei-1 procesinius dokumentus rengė advokatas Marius Kuzminovas, nagrinėjant bylą atsakovę-2 atstovavo MB „Smilga LT“ teisininkas K. P., taigi atsakovės buvo atstovaujamos profesionalių teisininkų, tačiau nei jos pačios, nei MB „Smilga LT“ atstovas teisininkas neprašė skirti nei papildomos, nei pakartotinės ekspertizės, o taip pat neteikė kitų įrodymų paneigiančių byloje esančių sąmatų dėl žalos dydžio paskaičiavimus. Konsultacinę išvadą atsakovės turėjo galimybę užsakyti jau nuo tada kai buvo gautas ekspertizės aktas, nes konsultacinėje išvadoje suformuluoti klausimai neatsirado po teismo eksperto apklausos ir tai nebuvo naujai paaiškėjusios aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Pasisakydamos dėl ieškovės pateiktos MB „Konstruktas“ atstovo P. R. sudarytos sąmatos atsakovės nurodė, kad sąmata yra fiktyvi dėl to, kad jos rengėjas P. R. nėra atestuotas statybos specialistas, neturi statybos srities kvalifikacinio pažymėjimo ir nėra įtrauktas į statybos techninių specialistų sąrašą, o ieškovė jokių šio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pastebėtina, kad žodžio “fiktyvus“ prasmė iš esmės yra visiškai kita ir nesusijusi su dokumento rengėjo kompetencijų ne / turėjimu. Nepaisant to, sutiktina su atsakovių nurodyta aplinkybe, kad ieškovė nepateikė sąmatos rengėjo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, o iš viešoje erdvėje esančios informacijos matyti, kad MB „Konstruktas“ veikla yra pastatų priežiūra ir daugiabučių administravimas. Apie sąmatos rengėją P. R. jokios informacijos, išskyrus tai, kad jis yra MB „Konstruktas“ vadovas taip pat rasti nepavyko, todėl teismo vertinimu, tokia situacija gali kelti abejonių dėl sąmatos rengėjo kvalifikacijos sudarant tokio pobūdžio sąmatas.

Pasisakydamos dėl teismo eksperto sudarytos lokalinės sąmatos atsakovės apsiribojo deklaratyviais ir nieko nepagrįstais vertinimais nurodydamos, kad ši sąmata taip pat nelaikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu gaisro padarinių sukeltą žalą, nes 1) ekspertas Jonas Gasiūnas (statybos techninės veiklos ekspertas) apklausiamas teismo posėdyje pripažino, kad faktiškai išdegęs stogo plotas sudaro tik santykinai nedidelę dalį stogo plokštumos – apie 15 kv. m, tačiau savo parengtoje lokalinėje sąmatoje stogo darbų kiekį nurodė 99,67 kv. m, kas sudaro 6,6 karto didesnį plotą ir kas reiškia, jog ekspertizės akto lokalinėje sąmatoje pateikti darbų kiekiai neatitinka faktinės gaisro padarytos žalos; 2) po 2024 m. lapkričio 22 d. įvykio stogas virš ieškovės buto buvo geranoriškai suremontuotas MB „Smilga LT“ iniciatyva ir lėšomis 3) ekspertizės metodika kelia esminių abejonių, nes ekspertizės akte ir jo prieduose nėra nė vieno matavimo rezultato, jokio matmens, geometrinio dydžio ar skaičiavimo, iš kurio būtų matyti, kaip nustatytas 99,67 kv. m stogo plotas, o teismo posėdyje ekspertas pripažino, kad matmenis gavo iš dokumentų, o ne matavo – tačiau byloje nėra ieškovės buto stogo brėžinio, iš kurio toks plotas galėtų būti apskaičiuotas; 4) ekspertizės akto I.5 punkte klaidingai nurodyta ekspertizės tyrimų pradžios data – „2025.10.27. - 2022.11.11“; 5) Ekspertas nepagrįstai nurodė, kad stogo remontą reikalinga atlikti laikantis statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, kai pats teismo posėdyje pripažino, kad iki gaisro stogas buvo įrengtas pagal anksčiau galiojusius reikalavimus; 6) nurodydamas konkretų norminį aktą ekspertas peržengė CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatytas kompetencijos ribas, nes teisinis aplinkybių kvalifikavimas yra išimtinai teismo kompetencijoje, ir ekspertas, peržengdamas šią ribą, padarė savo išvadą nepatikima, nes pagal Lietuvos Respublikos Teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais.

Kasacinio teismo praktikoje teismo nutartimi paskirta ir įstatymo nustatyta tvarka atlikta ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 216 straipsnis), akcentuojant, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Ir nors, viena vertus, CPK 218 straipsnyje, reglamentuojančiame eksperto išvados įvertinimą, yra nurodyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, kita vertus, teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020, 32 punktas; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 41 punktas).

Teismo ekspertizės akte klaidingai nurodyta ekspertizės tyrimų pabaigos data nurodant 2022 metus vietoje 2025 metų laikytina akivaizdžia rašymo apsirikimo klaida ir tai patikslino teismo posėdyje pats ekspertas. Ši klaida ekspertizės akto išvados nepaneigia ir nekeičia. Atmestinas, kaip nepagrįstas atsakovių argumentas, kad akte nurodydamas konkretų norminį aktą ekspertas peržengė CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatytas kompetencijos ribas, nes ekspertas jokių aplinkybių teisinio kvalifikavimo nepateikė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas vertindamas ieškovės gyvenamajame name kilusio gaisro padarinių pašalinimo vidutinę rinkos kainą, tenkančią ieškovei priklausančiam butui vadovaujasi teismo ekspertizės akte nurodyta eksperto Jono Gasiūno išvada bei skaičiavimais. Nepaisant to, įvertinęs aplinkybę, jog šiuo atveju, yra paskaičiuotos būsimos ieškovės išlaidos teismas laiko, kad eksperto parengtos lokalinės sąmatos 17 punkte nurodytų išlaidų dėl patalpų džiovinimo ieškovė jau nepatirs, todėl nesant įrodymų, kad tokias išlaidas ieškovė jau patyrė sprendžia, kad žalos dydį sudaro 11 470 Eur (11 811,90 Eur – 341,87 Eur).

Byloje ginčo dėl priežastinio ryšio nekilo – žala atsirado iš neteisėtų veiksmų vykdant sutartį, t. y. nesilaikant bendrosios rūpestingumo pareigos, t. y. jeigu nebūtų atsakovės-1 neteisėtų veiksmų (jei atsakovė-1 būtų užtikrinusi priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi atliekant gyvenamojo namo stogo remonto darbus, gaisras nebūtų kilęs), ieškovei priklausantis turtas nebūtų buvęs apgadintas ir ieškovė nebūtų patyrusi turtinės žalos (nuostolių).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš atsakovės-1 ieškovės naudai priteistina 11 470 Eur žala.

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės-1 ieškovės naudai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (11 470,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 325,00 Eur žyminis mokestis (2025 m. kovo 28 d. ieškinio Nr. CBP-6844 priedas), 3 210,00 Eur (605,00 Eur + 605,00 Eur + 800,00 Eur + 1 200,00 Eur) už advokatės Sonatos Žukauskienės ir advokato padėjėjos Mildos Kamičaitės teisinę pagalbą (2025 m. kovo 28 d. ieškinio Nr. CBP-6844 priedai; 2026 m. kovo 9 d. prašymas Nr. DOK-27777) ir 1 500,00 Eur už ekspertizės atlikimą (2025 m. spalio 21 d. dok. reg. Nr. DOK-122237; 2025 m. lapkričio 27 d. dok. reg. Nr. DOK-139026).

2025 m. vasario 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas Nr. SZ0598 nurodyta, kad 605,00 Eur išlaidas sudaro avansas už atstovavimą; apmokėta 2025 m. vasario 19 d. pinigų priėmimo kvitu.

2025 m. kovo 26 d. PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas Nr. SZ0613 nurodyta, kad 605,00 Eur išlaidos patirtos už ieškinio rengimą; apmokėta 2025 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymu.

2025 m. gegužės 21 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 2025/05/04 nurodyta, kad 800,00 Eur išlaidos patirtos už procesinių dokumentų rengimą; apmokėta 2025 m. gegužės 27 d. mokėjimo nurodymu.

2026 m. kovo 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje už teisines paslaugas Nr. SZ0776 nurodyta, kad 1 200,00 Eur išlaidos patirtos už atstovavimą; apmokėta 2026 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti 3 210,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos, protingo dydžio ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Atsakovė-1 į bylą pateikė įrodymus apie 350,00 Eur išlaidas už atsiliepimo parengimą (2025 m. balandžio 28 d. atsiliepimo Nr. DOK-51025 priedas).

Atsakovė-2 į bylą pateikė įrodymus apie 300,00 Eur išlaidas už eksperto apklausą (2026 m. kovo 16 d. dok. reg. Nr. DOK-30154).

Patikslintą ieškinį atsakovės-1 atžvilgiu tenkinus, o atsakovės-2 atžvilgiu atmetus, atsakovės-1 bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovei-2 iš ieškovės priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 300,00 Eur už eksperto apklausą, ir ieškovei iš atsakovės-1 priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – iš viso 5 035,00 Eur (325,00 Eur + 3 210,00 Eur + 1 500,00 Eur) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 46,52 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės-1 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atsakovės mažosios bendrijos „Smilga LT“ atžvilgiu atmesti, patikslintą ieškinį atsakovės mažosios bendrijos „Kelta“ atžvilgiu patenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Kelta“, įmonės kodas 302919432, ieškovės B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 11 470,00 Eur (vienuolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimties eurų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 470,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 035,00 Eur (penkių tūkstančių trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš ieškovės B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės mažosios bendrijos „Smilga LT“, įmonės kodas 306698771, naudai 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Kelta“, įmonės kodas 302919432, valstybei 46,52 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 52 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662). Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.