Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-614-425/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-21
Bylos Nr.: e2A-614-425/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00152-2025-4
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas: UAB „Nauja banga“
Ieškovas: UAB „Aireva“

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga

Civilinė byla Nr. e2A-614-425/2026Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00152-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.19.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aireva“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nauja banga“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aireva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nauja banga“ dėl avanso grąžinimo arba nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nauja banga“ priešieškinį ieškovei „Aireva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Aireva“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Nauja banga“, prašydama: 1) pripažinti 2024 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab inittio); 2) priteisti iš atsakovės UAB „Nauja banga“ ieškovės UAB „Aireva“ naudai 9 360,48 Eur darbų atlikimo ir defektų šalinimo išlaidas arba 3) sumažinti UAB „Nauja banga“ atliktų darbų kainą iki 0 ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 4 100 Eur sumokėto avanso; 4) priteisti 1 551 Eur delspinigių; 5) 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė nurodė 2024 m. rugpjūčio 5 d. su atsakove sudariusi subrangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo objekte, adresu (duomenys neskelbtini) atlikti gipso kartono pertvarų įrengimo darbus, pagal subrangos sutartyje įtvirtintas sąlygas ir kiekius, techniniame projekte numatytose vietose 22 – 25 korpusuose (1 ir 2 aukštai), 22 – 38 ašyse. Vertinant prie Subrangos sutarties pridedamą projektą matyti, jog ašys yra pažymėtos raudonai apibrėžtu apskritimu, o brėžinyje yra pateikiami korpusai 22 – 25 yra abejuose objekto aukštuose. Nurodė dviem mokėjimais ieškovei sumokėjusi 4 100 Eur, kurie, ieškovės vertinimu, yra avansiniai mokėjimai. Ieškovės teigimu, atsakovė sutartų darbų neatliko. Ieškovė nurodė, kad sutartų, bet atsakovės neatliktų darbų atlikimui ieškovė išleido 2 585,48 Eur. Ieškovės tvirtinimu, atsakovės ne iki galo atliktų ir netinkamai atliktų defektų taisymui ieškovė papildomai patyrė 6 775 Eur išlaidų. Teigė, kad atsakovė nėra pateikusi sutartyje sutartos dokumentacijos, visus darbus be išimties atlikusi nekokybiškai, o dalies darbų neatlikusi, todėl ieškovei sumokėta 4 100 Eur suma mažintina iki 0 ir grąžintina ieškovei.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Atsakovė patvirtino pasirašiusi subrangos sutartį, tačiau minėta sutartimi buvo susitarta dėl gipso kartono įrengimo darbų tik antrame objekto aukšte, ką, atsakovės tvirtinimu, pagrindžia sutartyje nurodyti kiekiai ir prie sutarties pateiktas planas, kuriame nurodyti tik 22-25 objekto korpusai, esantys antrame aukšte. Atsakovė neneigė, kad dalis darbų buvo padaryti su trūkumais, tačiau atsakovės teigimu, trūkumai pagal ieškovės pastabas buvo ištaisyti laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. Atsakovės nuomone, darbų defektavimo aktas po to, kai atsakovė buvo išvaryta iš objekto ir šalių sudaryta subrangos sutartis ieškovės nutraukta, buvo sudarytas siekiant neatsiskaityti su atsakove.

Atsakovė pripažino, kad atsakovės parengta dokumentacija nebuvo išpildyta taip kaip numatyta sutartyje, tačiau atsakovės įsitikinimu, tokia aplinkybė neatleidžia ieškovės nuo pareigos atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus. Atsakovė pabrėžė, kad nors tarpinių atliktų darbų perdavimas pats savaime nepatvirtina tinkamo darbų atlikimo ir perdavimo, tačiau šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovės vadovas būdavo objekte, prižiūrėjo atsakovės ir jos darbuotojų atliekamus darbus, visi darbai, klausimai bei neaiškumai buvo derinami konkrečiai su ieškovės vadovu, kuris taip pat tiekdavo medžiagas atsakovei. Dėl šių priežasčių, atsakovės nuomone, atliktų darbų tarpinis akto siuntimas, kuris buvo suderintas iš anksto, bankinio mokėjimo atlikimas, taip pat glaudus šalių bendradarbiavimas, patvirtina, kad atsakovė darbus objekte vykdė tinkamai ir nei ieškovė, nei užsakovas jokių pretenzijų atsakovei nereiškė iki tol, kol darbai nebuvo užbaigti.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 6 040,08 Eur skolą, 327,98 Eur delspinigius, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą, 11 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priešieškinį grindė tuo, kad ji pagal šalių sudarytą sutartį darbus atliko pilnai, tačiau ieškovė atsiskaitė tik už dalį darbų. Atsakovės įsitikinimu, darbai, pašalinus trūkumus, yra be trūkumų, todėl ieškovė privalo sumokėti visą sutartyje nurodytą sumą.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, laikėsi pozicijos, kad atsakovė darbų arba neatliko, arba absoliučiai visi atlikti darbai buvo nekokybiški, todėl ieškovė iš viso nieko neturėjo mokėti atsakovei.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl rašytinės subrangos sutarties sąlygų, susijusių su atliktinų darbų apimtimi (ar pagal sutartį darbai turėjo būti vykdomi viename ar dviejuose aukštuose) bei apmokėjimu už darbus (ar šalių rašytinėje sutartyje nurodyta kaina apima darbų kiekius dviejuose ar viename aukšte).

Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės realius atliktų darbų kiekius. Kita vertus, ieškovės pozicija, kad atsakovė iš viso neatlikusi darbų, pasak teismo, negali būti laikoma sąžininga – į bylą pateiktos fotonuotraukos, ta aplinkybė, kad atsakovė darbus atlikinėjo daugiau nei mėnesį (sutartis sudaryta 2024 m. rugpjūčio 5 d. ir šalys neginčija, kad atsakovės darbuotojai nebedirbo nuo 2024 m. rugsėjo 13 d.) bei į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė atliko bent dalį gipskartonio montavimo darbų pagal Subrangos sutartį. Atsakovė teismo posėdžių metu laikėsi pozicijos, kad ji atliko visus arba beveik visus Subrangos sutartyje numatytus darbus. Ieškovė patikslintame ieškinyje pripažino, kad atsakovė atliko vos 60-70 proc. antrame ginčo Objekto aukšte numatytų darbų, kas, teismo vertinimu, leido teigti, jog darbai pirmajame Objekto aukšte visai nebuvo atlikti, todėl darė išvadą, jog atsakovė atliko maksimaliai 2/5 – 3/5 visų Subrangos sutartyje numatytų darbų.

Teismas sprendė, kad bent dalį darbų pagal galutinį atliktų darbų aktą už 2024 m. nuo rugpjūčio – rugsėjo mėn. 13 d. atsakovė atliko, o ieškovės reiškiami reikalavimai dėl trūkumų taisymo išlaidų atlyginimo, patvirtina, kad atsakovės darbų rezultatu, pašalinus trūkumus, ieškovė naudojosi. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovės atlikti darbai ieškovės faktiškai buvo priimti, nepaisant to, kad realius darbų kiekius atspindintis darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas.

Šalies argumentai

Nors ieškovė patikslintu ieškiniu prašė atsakovės vienašalį darbų priėmimo-perdavimo aktą pripažinti negaliojančiu, ieškovė nenurodė, kokiu sandorių negaliojimo – nuginčijamo ar niekinio sandorio – pagrindu siekia pripažinti atsakovės sudarytą vienašalį atliktų darbų aktą negaliojančiu. Teismui pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje įvyko faktinis darbų priėmimas-perdavimas, atsakovės vienašalio priėmimo perdavimo akto panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Dėl to teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad byloje nė viena iš šalių nepateikė skaičiavimų, koks darbų kiekis turėtų susidaryti prie Subrangos sutarties pridėtuose brėžiniuose nurodytose patalpose pirmame ir antrame aukštuose. Įvertinęs CPK 12 straipsnyje įtvirtintą šalių rungimosi principą dispozityvioje byloje (kokia ir yra nagrinėjama byla) bei nuo senovės Romėnų laikų žinomą teisės principą iudex non calculat (teisėjas neskaičiuoja), teismas konstatavo, kad tokiu būdu šalys prisėmė riziką, jog nagrinėjant bylą nebus vertinamas ir skaičiuojamas aritmetinis darbų kiekių kiekvienoje patalpoje skaičius, tačiau bus aiškinama šalių sudaryta sutartis ir vertinami į bylą pateikti įrodymai dėl šalių sutartos kainos ir faktiškai atliktų darbų.

Be to, teismas nurodė, kad tuo atveju, jei byloje būtų fiksuoti tikslūs atliktų darbų kiekiai, įvertinus tai, kad pagal Subrangos sutarties sąlygas turėjo būti atsiskaitoma pagal sutartyje nurodytus įkainius ir faktiškai atliktus darbus, sutarties kainai jokios įtakos neturėtų, ar darbai atliekami viename, ar dviejuose pastato aukštuose. Konstatavo, kad tikslių atliktų darbų kiekių nėra galimybės nustatyti.

Įvertinęs vieno korpuso darbų kainą, šalių paaiškinimus, atsakovės šauktų liudytojų parodymus dėl jiems sumokėtų sumų, ieškovės nurodytas išlaidas dėl atsakovės nepadarytų darbų (2 585,48 Eur) bei tai, kad Subrangos sutartis buvo parengta būtent ieškovės, teismas darė išvadą, jog Subrangos sutartimi sutarta kaina apėmė tik antrą pastato aukštą. Atsižvelgęs į skaičiavimą, atliktą pagal ieškovės nurodytą abiejų aukštų darbų baigtumą, padaręs išvadą, kad atsakovė darbus turėjo atlikti tik viename aukšte, sprendė, jog atsakovės atliktų darbų vertė turėtų sudaryti nuo 8520 Eur iki 12 780 Eur sumą. Kadangi sutarties preliminari vertė buvo nurodyta 10 650 Eur, darė išvadą, kad šios sumos atsakovės atlikti nepilni darbai negalėjo viršyti. Nesant ginčo, kad ne visi darbai buvo atlikti, teismas sprendė, kad atsakovės atliktų darbų vertė sudaro 9 700 Eur.

Nors ieškovė byloje patikslintu ieškiniu įrodinėjo patyrusi 2 585,48 Eur išlaidas neatliktų darbų atlikimui ir 6 775 Eur išlaidas defektų šalinimui, šį reikalavimą ieškovė iš esmės reiškė kaip patirtos žalos atlyginimą. Kadangi nenustatyta, kad ieškovė būtų sumokėjusi už atsakovės neatliktus darbus, ieškovė kitam subrangovui sumokėdama už atsakovės neatliktus ir kito subrangovo atliktus darbus jokios žalos nepatyrė.

Teismas nurodė, kad atsakovė buvo informuota apie planuojamą defektų nustatymą ir ji pati pasirinko nedalyvauti defektų nustatyme, vertino, kad defektiniu aktu ieškovė pagrindė, kad ne visi atsakovės atlikti darbai buvo atlikti kokybiškai, kas sudarė pagrindą spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus.

Atsižvelgęs į defektų nustatymą ir MB „Čeko statyba“ pateiktose sąskaitose nurodytus korpusus, sprendė, kad atsakovės padaryti darbų defektai yra susiję su ieškovės patirtomis defektų šalinimo išlaidomis, todėl yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

Teismas sprendė, kad ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą dėl 5 650 Eur žalos už defektų šalinimą atlyginimą, tačiau byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi už atsakovės darbus ir likusi skolos suma sudaro kartu su įstatymo numatyta suma 5640 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad pagal byloje esančius duomenis nei ieškovė, nei atsakovė įrodymais nepagrindė atliktų darbų apimties, o ieškovės pozicija, kad atsakovė apskritai neatliko jokių darbų nelaikytina sąžininga, esant neesminiam teismo nustatytų šalių priešpriešinių prievolių skirtumui, tiek ieškinį, tiek priešieškinį teismas nusprendė atmesti.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Aireva“ prašo Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ta apimtimi, kuria buvo atmestas UAB „Aireva“ patikslintas ieškinys ir priimti naują sprendimą – UAB „Aireva“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Nauja banga“ dėl darbų priėmimo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo tenkinti visa apimtimi.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog dar prieš pasirašant sutartį ir šalims tik derantis dėl Subrangos sutarties sudarymo, ieškovė atsakovei el. paštu išsiuntė abiejų aukštų brėžinius, jau prieš pasirašant sutartį atsakovei buvo aiški jos vykdytinų darbų apimtis bei turėjo būti aišku, kad Subrangos sutartyje numatyti darbų kiekiai apima Objekto pirmajame ir antrajame aukšte esančius 22 – 25 korpusus. Tą, pasak ieškovės, patvirtino ir liudytojas A. Č. 2026 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu. Užfiksavus aplinkybę, jog atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti darbus ir pirmajame objekto aukšte (tą patvirtina ir šalių susirašinėjimas), nėra jokio pagrindo teigti, kad Subrangos sutartyje numatyta kaina apėmė tik antrojo aukšto darbus.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės atliktų darbų kiekius, padarė grubią fakto klaidą ir teisės aiškinimo klaidą, bet ir nustatė aplinkybes akivaizdžiai prieštaraujančias civilinėje byloje esantiems įrodymams. Skundžiamu sprendimu yra konstatuota, kad atsakovė teikdama paaiškinimus teismo posėdyje pripažino, kad atsakovės sudarytuose dokumentuose (sąskaitose ir atliktų darbų aktuose) nurodyti kiekiai neatitinka tikrovės. Nepaisant šio atsakovės atstovės žodžiu pateikto patvirtinimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, jog visi 2024 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų akte (toliau – Vienašalis aktas) nurodyti darbai buvo ne tik atlikti, tačiau ir perduoti ieškovei.

Teigia, kad Subrangos sutarties nuostatos nenumatė jokiu papildomų darbų atlikimo, dėl šių šalys nesitarė, o skundžiamu sprendimu teismas konstatavo aplinkybę, jog atsakovė yra atlikusi papildomų darbų, kurių kiekis sudaro 80 valandų ir pastarieji yra įkainoti 1 200 Eur suma, nors šiukšlių rinkimas ir tų pačių medžiagų susinešimas buvo atsakovės pareiga, o tokio pobūdžio darbai negali būti papildomai apmokestinami, kadangi jie tiesiog yra įskaičiuoti į bendrą sutarties kainą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, grubiai pažeisdamas materialinės teisės normas, taip pat grubiai nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, neteisėtai konstatavo atsakovės teisę į apmokėjimą už papildomus darbus, nors pati atsakovė susirašinėjimuose buvo atsisakiusi tokios reikalavimo teisės.

Ieškovės teigimu, būtent atsakovė, įrodinėdama aplinkybes, jog darbai buvo perduoti faktiškai, šią aplinkybę turėjo įrodyti, tačiau civilinėje byloje šios aplinkybės atsakovė neįrodinėjo, šią aplinkybę teismas nustatė savo iniciatyva. Pasak ieškovės, atsakovės atlikti darbai ieškovės faktiškai niekada nebuvo priimti ir tą patvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, tam, kad būtų galima pripažinti, jog darbai buvo perduoti faktiškai, turėjo būti nustatyta, jog tie darbai buvo atlikti kokybiškai ir tai, kad užsakovas šių darbų rezultatą realiai pradėjo naudoti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė darbų perdavimo momento, didžioji dalis atsakovės turėtų atlikti darbų buvo neatlikti, o likusieji darbai buvo atlikti su daugybiniais defektais, dėl kurių šiuos darbus ir buvo atsisakyta priimti. Ieškovė savo pastangomis 2024 metų rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais organizavo atsakovės atliktų darbų defektų šalinimo darbus, taip pat ir atsakovės neatliktų darbų pabaigimo darbus, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad 2024 m. lapkričio 25 d., tik po to, kai ieškovė pašalino visus atsakovės bandytų atlikti darbų defektus, ieškovė šiuos darbus perdavė generaliniam užsakovui UAB „Viatus“. Mano, kad civilinėje byloje esantys objektyvūs ir nenuginčyti duomenys, juos įvertinus laiko perspektyvoje, paneigia, logikos ir faktų pagrįstumo stokojančią teismo išvadą, jog darbai ieškovei buvo perduoti faktiškai iškovei juos pradėjus naudoti, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog tam, kad atsakovės atliktų darbų rezultatu būtų galima naudotis, t. y. juos perduoti ieškovės užsakovui, ieškovė turėjo atlikti papildomas 9 360,48 Eur dydžio investicijas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalių aktų nuginčijimą ir nepagrįstai vadovavosi bendrosios CK pirmosios knygos nuostatomis, nes CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata vertinama kaip specialioji įstatymo norma, taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo akto nuginčijimo turėjo vadovautis specialiosiomis CK nuostatomis, nes ginčijamo akto ieškovė nepasirašė dėl kelių priežasčių: atsakovė nepateikė išpildančiosios statybos rangos darbų dokumentacijos; atsakovės atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, akte pateikiami darbai realiai nebuvo atlikti, buvo nurodyti papildomi darbai, dėl kurių šalys nesitarė. Teismo išvada, kad teismui pripažinus, jog nagrinėjamoje byloje įvyko faktinis darbų priėmimas-perdavimas, atsakovės vienašalio priėmimo perdavimo akto panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, ieškovės teigimu, paneigia bet kokią ginčo šalių valią, sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tokiu būdu sukuriama pavojinga situacija, apsunkinanti iš to išplaukiančių atsakovės pareigų identifikavimą – garantinių terminų skaičiavimą, atsakovės pareigų garantiniu laikotarpiu vykdymą ir kt. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo akto teisėtumą, turėjo vertinti tai, ar ieškovė vienašalį aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai, tačiau dėl nenurodytų priežasčių to nepadarė.

Pasak ieškovės, palyginus Subrangos sutarties Priede Nr. 2 ir Vienašaliame akte nurodomus kiekius, matyti, jog daugelis pozicijų viršija numatytus kiekius, todėl susidaro situacija, kai civilinėje byloje esanti dokumentacija leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė neabejotinai neatlikusi visų Subrangos sutartyje numatytų darbų, siekia gauti apmokėjimą už visą Subrangos sutartimi sutartą kainą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pasak atsakovės, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina labiau tikėtiną išvadą, kad šalys tarėsi tik dėl darbų atlikimo antrajame objekto aukšte. Visos siųstos išpildomosios kortelės yra su antro aukšto brėžiniais ir tai labai aiškiai nurodyta pačiose išpildomosiose kortelėse. Pastebėtina, kad pačioje Subrangos sutartyje nėra tinkamai apibrėžti kiekiai, net jeigu ir matomi 23-25 korpusai per abu aukštus, nėra nurodyta, kokie yra darbų kiekiai pagal aukštus. Teigia, kad nei viename susirašinėjime nėra nurodoma, kad darbus ketinama atlikti abiejuose Objekto aukštuose.

Dėl papildomų darbų nurodo, kad byloje esantis susirašinėjimas patvirtina, jog šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau nebuvo susitarę dėl kainos. Ieškovės vadovas dažnai liepdavo perdaryti darbus, nes gaudavo pakoreguotus planus, o atsakovei nurodydavo, kad papildomai sumokės už šiuos taisymus, nesusijusius su atsakovės atliekamų darbų kokybe.

Dėl darbų perdavimo ir trūkumų šalinimo nurodo, kad atsakovė darbus užbaigė 2024 m. rugpjūčio 29 d. ir tą pačią dieną bei 2024 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė nurodė atliktų darbų trūkumus. Atsakovė su pretenzijomis dėl atliktų darbų trūkumų sutiko ir laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d. taisė ir ištaisė nurodytus defektus. Atsakovė elektroniniais laiškais siuntė ieškovei pašalintų defektų nuotraukas kartu su išpildomaisiais brėžiniais ir tokiu būdu pranešdavo apie kiekvieno trūkumo pašalinimą, palikdama elektroniniame laiške komentarą apie pašalintą trūkumą. Gavęs atsakovės siųstus elektroninius laiškus apie pašalintus darbų trūkumus, ieškovės vadovas nieko nerašė ir jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, nors, kaip minėta, dažnai būdavo objekte ir darbų trūkumus galėjo nustatyti operatyviai ir betarpiškai.

Pasak atsakovės, nors ieškovė nurodo, kad darbai negalėjo būti faktiškai perduoti, nes jie nebuvo atlikti kokybiškai, būtent ieškovė šioje civilinėje byloje neįrodė, kad atsakovė darbus atliko su trūkumais. Defektiniame akte patys defektai nėra išsamiai detalizuojami, defektų aprašymas nėra išsamus, ieškovė neįrodė ir neįrodinėja, kad minėtame defektiniame akte nurodyti trūkumai yra tokie, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos). Mano, kad iš defektinio akto nėra aišku, ar tariami nuokrypiai bei kiti defektai yra reikšmingi ar tik menki ir neturintys faktinės įtakos darbų rezultato naudojimui.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, nors ieškovė teigia, kad šalino atsakovės atliktų darbų trūkumus ir tam išleido 9 360,48 Eur sumą, šie ieškovės pateikti įrodymai kelia daug abejonių, nes iki bylos iškėlimo ieškovė nuolatos teigė, kad tariamus defektus šalins ir šalino pasitelkdama savo darbuotojus, kad patyrė 3 000 Eur nuostolius, o kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovės tariamus darbų trūkumus pašalino ne pati ieškovė, o jos pasitelkti subrangovai – A. G. ir UAB „Čeko statyba“. Pažymi, kad nei viename prieš tai pateiktame dokumente nebuvo net užsiminta, kad tariami trūkumai buvo ištaisyti pasitelkus subrangovus. Todėl priešingai nei nurodo ieškovė savo apeliaciniame skunde, atsakovės manymu, ji neįrodė nei atsakovės atliktų darbų trūkumų fakto, nei trūkumų šalinimo išlaidų.

Teigia, kad ieškovės argumentą, jog nebuvo pateikta darbų išpildomoji medžiaga neatitinka tikrovės, nes atsakovė elektroniniais laiškais siuntė ieškovei pašalintų defektų nuotraukas kartu su išpildomaisiais brėžiniais ir tokiu būdu pranešdavo apie kiekvieno trūkumo pašalinimą, palikdama elektroniniame laiške komentarą apie pašalintą trūkumą. Gavęs atsakovės siųstus elektroninius laiškus apie pašalintus darbų trūkumus, ieškovės vadovas nieko nerašė ir jokių pretenzijų atsakovei nereiškė.

Taip pat teigia, kad ieškovei neįrodžius darbų trūkumų, nebuvo pagrindo pripažinti atsakovės pasirašytą vienašalį atliktų darbų aktą negaliojančiu.

Apeliacinį skundą pateikė ir atsakovė UAB „Nauja banga“, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. sprendimo dalį dėl atmesto priešieškinio ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės UAB „Nauja banga“ priešieškinį ir priteisti iš ieškovės UAB „Aireva“ atsakovės UAB „Nauja banga“ naudai 6 040,08 Eur skolą, 327,98 Eur delspinigius ir 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo kompensaciją, iš viso – 6 408,06 Eur, taip pat 11,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; netenkinus pastarojo apeliacinio skundo reikalavimo, prašo panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino reikšmingų byloje esančių įrodymų, bei netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, susijusias su rangos sutarčių vykdymu, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos. Mano, kad nebuvo vertinami liudytojų parodymai, šalių susirašinėjimas, apsikeitimas raštais ir kiti svarbūs byloje įrodymai, kurie atskleidė aplinkybes, dėl kurių teismas sprendime net nepasisakė. Taip pat nebuvo vertinami esminiai atsakovės argumentai dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, dėl ieškovės pateiktų įrodymų tariamiems darbų trūkumams taisyti, nebuvo įvertinta proceso eigoje nuolatos kitusi ieškovės pozicija dėl tariamų trūkumų šalinimo ir kt. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė iš esmės sutrumpintais motyvais, tačiau nutylėjo daugybę bylai svarbių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų.

Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė teikdama paaiškinimus pripažino, jog sąskaitose ir atliktų darbų aktuose nurodyti kiekiai neatitinka tikrovės, nes teismo posėdžio metu atsakovės vadovė nurodė, kad ieškovės vadovui netiko sudaryti priėmimo – perdavimo aktai, kadangi jie buvo sudaryti ne su Autocad sistema, ieškovas vadovas buvo pažadėjęs padėti užpildyti priėmimo – perdavimo aktus, kadangi jie jam netiko, tačiau taip ir nepadėjo. Atsakovės vadovė papildomai pažymėjo, kad išpildomosiose kortelėse buvo nurodytas sienų matmenys ir pagal tai paskaičiuoti plotai. Atsakovės vadovė nebuvo nurodžiusi, kad priėmimo – perdavimo aktuose nurodyti atliktų darbų kiekiai užpildyti neteisingai. Priešingai, atsakovės vadovė paaiškino, kaip buvo skaičiuojami atliktų darbų kiekiai, tačiau pats priėmimo – perdavimo akto formatas netiko ieškovės vadovui, todėl šie aktai galėjo būti užpildyti nekorektiškai.

Dėl to teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra jokių duomenų apie atliktų darbų kiekius yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad byloje yra pateiktas antro aukšto planas, pagal kurį galima buvo apskaičiuoti kiekius, o toliau vertinti, kokia apimtimi buvo atlikti darbai objekto antrame aukšte. Pirmosios instancijos teismui atmetant priėmimo – perdavimo akte ir 2024 m. rugsėjo 6 d. sąskaitoje nurodytus darbų kiekius, teismas turėjo pagrįsti, kodėl jie neatitinka tikrovės, o tam turėjo arba atlikti skaičiavimus, arba įvertinti, ar šį įrodymą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esant įrodymams, kad darbai buvo atliekami ir atlikti, tačiau pareikštos pretenzijos tik dėl darbų trūkumų, nebuvo pagrindo daryti išvados, kad darbai ar dalis jų neatlikta. Be to, nei defektiniame akte, nei teikiant paaiškinimus ieškovė nesugebėjo įvardinti, kokie konkrečiai darbai nebuvo pabaigti, byloje esančiame šalių susirašinėjime taip pat kalbama tik apie trūkumų šalinimą, o ne apie nepabaigtus darbus.

Teigia, kad teismas neįvertino ieškovės pateikto atliktų darbų akto Nr. 2 už 2024 m. lapkričio mėn., kuris pasirašytas tarp ieškovės ir generalinio rangovo UAB „Viatus“. Šiame atliktų darbų akte yra išskirta eilutė su darbais, kurie buvo atlikti per 2024 m. rugpjūčio mėnesį. Nors ne visi šie darbai pagal Subrangos sutartį priklausė atlikti atsakovei, tačiau kurie darbai priklausė atsakovei, galima išsiaiškinti analizuojant šį aktą, Subrangos sutartį, atsakovės išrašytą 2024 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą ir priėmimo – perdavimo aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, kad nors pirmosios instancijos teismas netenkino patikslinto ieškinio, tačiau sprendė, kad atsakovės atliktų darbų tariamų trūkumų šalinimas ieškovei kainavo 5 650 Eur sumą, dėl ko nebuvo tenkintas atsakovės priešieškinis dėl skolos už atliktus darbus priteisimo. Teigia, kad teismas nevertino kitų byloje esančių įrodymų, taip pat tos aplinkybės, kad apie defektų šalinimą pasitelkiant A. G. ir MB „Čeko statyba“ ieškovė nurodė tik kartu su patikslintu ieškiniu (praėjus pusei metų nuo šios civilinės bylos iškėlimo), dėl ko šie įrodymai turėjo būti vertinami kritiškai. 2024 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijoje, kurioje buvo pareikštas reikalavimas ištaisyti trūkumus (kuriuos vėliau atsakovė ištaisė), ieškovė buvo nurodžiusi, kad atsakovei nepašalinus trūkumų, „<...> Rangovas bus priverstas defektus tvarkyti ir tęsti darbus savo jėgomis, skaičiuodamas 30 Eur valandinį įkainį, o patirtus nuostolius reikalauti atlyginti Subrangovo“. Ieškovė nurodė, kad visų defektų pašalinimui UAB „Aireva“ darbuotojai sugaišo ne mažiau kaip 100 valandų, kas reiškia, jog buvo patirta 3 000 Eur dydžio nuostoliai, šalinant UAB „Nauja banga“ atliktų darbų defektus, tačiau ieškovės vadovas teismo posėdžio metu tokį pozicijos nenuoseklumą aiškino tuo, kad siunčiant atsakymą į pretenziją buvo siekiama ginčą išspręsti taikiai ir dėl to buvo nurodyta mažesnė suma. Atsakovė mano, kad tokie teiginiai yra visiškai nelogiški, kadangi atsakyme į pretenziją nebuvo nurodyta, kad darbų trūkumų šalinimas kainavo didesnę sumą. Nurodo, kad nors ieškovė prašė liudytojais byloje apklausti A. G. ir MB „Čeko statyba“ vadovą A. Č., jiems neprisijungus prie 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdžio, ieškovė tokio savo prašymo atsisakė.

Pasak atsakovės, teismas ieškovės pateiktų defektinių aktų neanalizavo ir visiškai neatsižvelgė į atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl šių defektinių aktų ydingumo. Vien tai, kad atsakovė atsisakė dalyvauti atliktų darbų defektavime, savaime nesuponuoja pagrindo defektiniais aktais remtis atmetant atsakovės priešieškinį, nes patys defektai nėra išsamiai detalizuojami, ieškovė neįrodė ir neįrodinėja, kad minėtame defektiniame akte nurodyti trūkumai yra tokie, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos). Be to, teismas visiškai nevertino, kad defektinį aktą pasirašė tik ieškovės atstovai, nors ieškovė yra suinteresuota nemokėti atsakovei už atliktus darbus ir prisiteisti iš jos avansą, todėl jos pačios vienašališkai surašytas ir pasirašytas defektinis aktas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu defektų egzistavimą jo surašymo metu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, civilinėje byloje egzistuoja ir rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai (pačios atsakovės nurodytas liudytojas), leidžiantys konstatuoti, jog ieškovė ir atsakovė Subrangos sutartimi susitarė dėl rangos darbų atlikimo abiejuose Objekto aukštuose.

Ieškovė iš dalies sutinka su atsakovės teiginiu, jog pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie atliktų darbų kiekius yra nepagrįsta ir padaryta netinkamai vertinant byloje surinktus įrodymus, tačiau visiškai priešingai nei nurodo atsakovė, byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė yra atlikusi vos 25 proc. Sutartimi aptartų darbų. Nors apeliaciniame skunde siekiama pagrįsti, kad civilinėje byloje esantys įrodymai turėtų patvirtinti, jog visi Subrangos sutartimi sulygti darbai buvo atlikti, tačiau vienintelis byloje esantys įrodymas, pagrindžiantis šiuos atsakovės teiginius, yra tik vienas rašytinis įrodymas – pačios atsakovės sudarytas Vienašalis aktas, kuriame pateikiamos informacijos teisingumą yra paneigusi pati atsakovės direktorė.

Teigia, kad civilinėje byloje nėra ginčo, jog dalį darbų atsakovė realiai atliko, tačiau byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovė atliko ne daugiau nei 25-30 proc. Subrangos sutartyje aptartų darbų, nes Subrangos sutartimi šalys susitarė dėl gibskartonio montavimo darbų atlikimo abejuose Objekto aukštuose, pati Atsakovė nurodo, jog nėra atlikusi didelės dalies Subrangos sutartimi numatytų darbų: 2 korpuse atsakovė nurodo, jog yra atlikusi vos 70 proc. darbų; 23-iame korpuse atsakovė nurodo, jog yra atlikusi vos 70 proc. darbų; 24-ame korpuse atsakovė nurodo, jog yra atlikusi vos 60 proc. darbų; 25-ame korpuse atsakovė nurodo, jog yra atlikusi vos 60 proc. darbų; 26 -ame korpuse atsakovė nurodo, jog yra atlikusi vos 60 proc. darbų. Pati atsakovė nurodo kad darbai yra atlikti tik antrame Objekto aukšte, kai sutarties nuostatos aiškiai įtvirtino, jog darbai turi būti atlikti pirmame ir antrame aukštuose.

Nurodo, kad atsakovė, teikdama naujus įrodymus, ieškovę kaltina poveikio liudytojui darymu, tačiau prieš apklausiant A. Č. civilinėje byloje, su pastaruoju susiekė atsakovės direktorė Ž. R. bei A. Č. nurodė, kokias aplinkybes reikės liudyti. Be to, atsakovės nepagrįstus kaltinimus paneigia MB „Čeko statyba“ vadovo patvirtinimas, jog atsakovės nurodytus ir defektų šalinimą patvirtinančius dokumentus pasirašė asmeniškai A. Č..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo atmesti tiek ieškinys, tiek priešieškinis, šalių ginče dėl iš subrangos sutarties kilusių teisių ir pareigų vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad ieškovė atsakovei 2024 m. rugpjūčio 23 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. mokėjimais atitinkamai sumokėjo atsakovei 2 500 Eur ir 1 600 Eur avanso, kuris, tinkamai atlikus darbus, turėjo būti įskaitytas į atsakovei visą mokėtiną sumą. Visgi ieškovė teigė, kad iki pat šio ieškinio teikimo atsakovė nebuvo atlikusi ir ieškovei perdavusi jokių Subrangos sutartyje numatytų darbų, todėl neturi teisės ir į gautus avansinius mokėjimus. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nutraukė Subrangos sutartį nuo 2024 m. spalio 3 d., prieš tai buvo sudarytas 2024 m. rugsėjo 20 d. defektinis aktas. Patikslinusi ieškinį, ieškovė alternatyviai prašė pripažinti atsakovės surašytą 2024 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab inittio) ir priteisti iš atsakovės UAB „Nauja banga“ ieškovės UAB „Aireva“ naudai 9 360,48 Eur darbų atlikimo ir defektų šalinimo išlaidas.

Atsakovė pateikusi priešieškinį, byloje reikalavo iš ieškovės priteisti 6 040,08 Eur skolą, kadangi, pasak atsakovės, ji pagal šalių sudarytą sutartį darbus atliko pilnai, tačiau ieškovė atsiskaitė tik už dalį darbų, atsakovė taip pat teigė, kad atliko darbų trūkumų šalimo darbus ir trūkumus pašalino, todėl visi atsakovė darbai laikytini atlikti tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu abiejų šalių reikalavimus atmetė, konstatavęs, kad ieškovės ir atsakovės įrodyti priešpriešiniai reikalavimai iš esmės yra vienodo dydžio, t. y. ieškovė pagrindė ieškinio reikalavimą dėl 5 650 Eur žalos už defektų šalinimą, tačiau ieškovės skola atsakovei už atliktus darbus – 5 640 Eur. Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius duomenis nei ieškovė, nei atsakovė įrodymais nepagrindė realiai atliktų darbų apimties, o ieškovės pozicija, kad atsakovė apskritai neatliko jokių darbų nelaikytina sąžininga. Teismas, nusprendęs, kad darbai buvo faktiškai perduoti ir ieškovės pradėti naudoti, kad ieškovė nenurodė, kokiu sandorių negaliojimo – nuginčijamo ar niekinio sandorio – pagrindu siekia pripažinti atsakovės sudarytą vienašalį sandorį, teismas ieškovės reikalavimą dėl vienašalio atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu atmetė.

Su priimtu skundžiamu teismo sprendimu nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovė, abi iš esmės teigdamos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, dalies įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė, taigi neatskleidė bylos esmės, su kuo teisėjų kolegija sutinka.

Statybos rangos teisinius santykius reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, bendrosios rangos teisinių santykių normos, įtvirtintos CK 6.644–6.671 straipsniuose, kurios taikomos atskiroms rangos rūšims (buitinė ranga, statybos ranga ir kt.), jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). CK 6.681 straipsnio 1 dalis numato, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, statybos rangos sutarties šalys turi priešpriešines teises ir pareigas viena kitai.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Aireva“ (kaip rangovas) ir atsakovė UAB „Nauja banga“ (kaip subrangovas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti gipso kartono pertvarų įrengimo darbus už 10 650 Eur be PVM kainą prekybos paskirties pastatų (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad sutartyje nurodyti darbų kiekiai yra preliminarūs ir realūs darbai kiekiai skaičiuojami pagal faktą.

Ginčas byloje kilo dėl atliktų darbų apimties, darbų perdavimo, darbų trūkumų bei apmokėjimo už darbus. Ieškovė, iš pradžių teigusi, kad atsakovė tinkamai neperdavė ir neatliko jokių sutartų rangos darbų, dėl ko ieškovei grąžintinos atsakovei sumokėtos avansinės sumos, vėliau byloje įrodinėjo, kad tie darbai, kurie buvo atlikti, yra atlikti su trūkumais ir ieškovei iš atsakovės priteistinos trūkumų šalinimo ir darbų užbaigimo išlaidos. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ji atliko statybos darbus, perdavė juos ieškovei, tačiau ieškovė tik iš dalies atsiskaitė už atliktus darbus.

Šalys savo reikalavimams pagrįsti teikė į bylą rašytinius įrodymus – atsakovės ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, susirašinėjimus tarp ieškovės ir atsakovės vadovų, šalių viena kitai teiktas pretenzijas, defektinius aktus.

Reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos vertinant byloje pateiktus įrodymus. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės realius atliktų darbų kiekius, teisėjų kolegija su tokiais teismo argumentais negali sutikti. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik maža dalimi šalių teiktų rašytinių įrodymų – aprašė sąskaitas faktūras ir jose nurodytus darbų kiekius bei sumas už darbus, ir konstatavo, kad bent dalį sutartų darbų atsakovė atliko, tačiau visiškai nevertino kitų šalių teiktų įrodymų – jų tarpusavio susirašinėjimų tiek programėlėje Viber, tiek elektoriniais laiškais, kuriuose užfiksuoti šalių susitarimai dėl atliktų ir atliktinų darbų, dėl darbų trūkumų ir pan.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismui nustačius, kad šalių sudarytoje subrangos sutartyje apmokėjimas už darbą buvo numatytas pagal faktą, buvo būtina spręsti dėl konkrečių atsakovės atliktų darbų kiekių nustaymo, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad, nagrinėjamu atveju, tikslių atliktų darbų kiekių nėra galimybės nustatyti, taip pat konstatavęs, kad Subrangos sutartimi sutarta kaina apėmė tik antrą pastato aukštą, nusprendė, kad atsakovė atliko bent 2/5 – 3/5 visų sutartų darbų (nuo 8520 Eur iki 12 780 Eur). Kadangi ne visi darbai buvo atlikti, teismas sprendė, kad atsakovės atliktų darbų vertė sudaro 9 700 Eur. Nors teismo išvada dėl susitarimo darbus atlikti antrame aukšte, lyginant kainas už korpusus ir remiantis byloje apklaustų liudytojų parodymais, iš esmės yra teisinga, tokią aplinkybę patvirtino ir pati ieškovė 2024 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijoje atsakovei („Pagal pasirašytą Subrangos Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Subrangovas įsipareigojo atlikti Darbus pagal Sutartyje ir Sutarties prieduose nurodytus kiekius, terminus, bei Darbus atlikti kokybiškai. Tai yra 2 – ojo aukšto H-K;22-38 ašyse gipso kartono montavimo Darbus iki 2024 m. rugpjūčio mėn. 31 d.“), vertintina, kad pirmiau minėti teismo apytiksliai skaičiavimai nėra pagrįsti ir nepatvirtina bei nepaneigia nei ieškovės, nei atsakovės argumentų dėl ginčo darbų apimties bei už juos mokėtinos kainos, su tokiu teismo skaičiavimu apeliaciniuose skunduose pagrįstai nesutinka abi bylos šalys. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalims skirtingai įrodinėjant apie ginčo objekte atsakovės atliktų darbų kiekius, teismas turėjo nustatyti kiek ir kokių darbų pagal Subrangos sutartį atliko atsakovė, remdamasis vienais šalių teiktais įrodymais, o kitus pagrįstai ir motyvuotai atmesdamas.

Byloje atsakovė rėmėsi jos 2024 m. rugsėjo 20 d. sudarytu Atliktų darbų aktu (F2) Nr. 2 už 2024 m. nuo rugpjūčio – rugsėjo mėn. 13 d. atliktus darbus, kuriame nurodyta darbų kaina be PVM sudaro 10 140,08 Eur, šį aktą laikė galutiniu ir vienašališkai pasirašytu atsakovės. Bylos šalių susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė bandė „aktuotis“ atliktus darbus, tačiau jos teikiami atliktų darbų aktai netiko ieškovei, jie buvo laikomi netinkamais, galiausiai buvo nesutarta dėl atsakovės nurodomų papildomų darbų, ieškovės vadovas nurodė pats už atsakovę sudarysiantis aktą, tokį aktą 2024 m. rugsėjo 15 d. ieškovės vadovas siuntė atsakovės vadovei. Šiame akte nurodomi darbai už 8 940,08 Eur, darbų kiekiai jame ir 2024 m. rugsėjo 20 d. atsakovės galutiniame akte iš esmės sutampa, išskyrus tai, kad ieškovė neįtraukė papildomų darbų 1 200 Eur sumai, su papildomais atsakovės akte nurodytais darbais ieškovė nesutiko tiek iki šios bylos iškėlimo, tiek ginčijo juos šioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl papildomų darbų visiškai nepasisakė ir tarp šalių kilusio ginčo dėl papildomų darbų neišsprendė.

Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į defektų nustatymą ir MB „Čeko statyba“ pateiktose sąskaitose nurodytus korpusus, atsakovės padaryti darbų defektai yra susiję su ieškovės patirtomis defektų šalinimo išlaidomis, dėl to, pasak teismo, ieškovė pagrindė patirtą 5 650 Eur žalą šalinant trūkumus, plačiau atliktų darbų, jų nustatymo ir šalinimo aplinkybių nenustatinėjo, nevertino atsakovės argumentų dėl ieškovės nenuoseklios pozicijos dėl defektų šalinimo aplinkybių ir patirtų išlaidų. Nors teismas konstatavo, kad atsakovė neginčijo, jog ji buvo informuota apie planuojamą defektų nustatymą ir kad ji pati pasirinko nedalyvauti defektų nustatyme, byloje esantis šalių bendravimas patvirtina, kad atsakovė atsisakė dalyvauti pakartotiniame defektų nustatyme, šalys defektus nusistatė dar iki 2024 m. rugsėjo 20 d., jie buvo taisomi laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 2 d., šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių nevertino. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės nustatyti ieškovės įrodinėjamų defektų šalinimo darbų realumo, apmokėjimų kitiems rangovams sąsajumo su atsakovės padarytais defektais, pirmiausia, nenustačius kokie konkretūs darbai ir kokiomis apimtimis atsakovės buvo atlikti ir perduoti ieškovei.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Aplinkybė dėl rangovės nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jos prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas ieškovės pateiktose sąskaitose pateikta informacija apie trūkumų šalinimą, ieškovės įrodinėtų trūkumų pagrįstumo, remdamasis bendromis rangos ar statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, iš esmės nevertino, nevertino byloje šalių teiktų įrodymų (susirašinėjimų, defektinio akto turinio), todėl dėl ieškovės reikalavimo priteisti trūkumų šalinimo išlaidas neatskleidė bylos esmės.

Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas pripažinti atsakovės surašytą 2024 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu nuo sudarymo momento (ab inittio). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas įtvirtinančias vienašalių darbų priėmimo – perdavimo nuginčijimo pagrindus reglamentuojančias normas, nepagrįstai vadovaudamasis bendrosios CK pirmosios knygos nuostatomis, o ne CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, kaip specialiąja įstatymo norma.

Statybos darbų perdavimas ir priėmimas atliekamas CK 6.694 straipsnyje nustatyta tvarka. Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų statybos darbų perdavimas ir priėmimas turi vykti įstatyme nustatyta tvarka, jį įforminant aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-313/2016). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnius, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

Įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652, 6.694 straipsniai). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vienašalio darbų perdavimo akto pasirašymo iš rangovo pusės atveju, užsakovui tenka pareiga įrodyti akte nurodytų darbų apimties neatitikimą, darbų trūkumus ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

Įrodinėjimo pareiga kilus tokiam ginčui paskirstoma taip – užsakovui atsisakius priimti darbus, rangovas turi teisę vienašališkai surašyti darbų perdavimo aktą, kuris netenka galios tik tokiu atveju, kai akto nepasirašęs užsakovas jį nuginčija teisme, t. y. vienašališkai rangovo pasirašytą perdavimo aktą turi nuginčyti jį pasirašyti atsisakęs užsakovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės 2024 m. rugsėjo 20 d. atliktų darbų aktą ginčijo tuo pagrindu, kad akte nurodyti realiai neatlikti darbai, atsakovės atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, be to, teigė, kad atsakovė nurodė papildomus darbus, dėl kurių šalys nesitarė.

Nors pirmosios instancijos teismas, siekdamas išnagrinėti šį ieškovės pareikštą reikalavimą, turėjo vertinti tai, ar ieškovė vienašalį aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai, vertinti ieškovės argumentus dėl darbų kiekių, trūkumų, papildomų darbų, vertinti atsakovės atsikirtimus į šį reikalavimą vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, teismas šį reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė sandorio negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.87, CK 1.86 bei CK 1.90 straipsniuose, taip iš esmės neteisingai pritaikydamas materialiąsias teisės normas ir dėl šio teisme pareikšto reikalavimo neatskleidė bylos esmės.

Be to, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis taip pat patvirtina, kad ieškovės reikalavimą dėl trūkumų šalinimo ir darbų užbaigimo išlaidų pirmosios instancijos teismas sprendė vadovaudamasis ne statybos rangos santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis, bet civilinės atsakomybės institutu (dėl žalos atlyginimo), kai rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą reglamentuota CK 6.665 straipsnyje. Įstatymo leidėjas, specialiosiose teisės normose reglamentuodamas rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, numatė tris užsakovo pažeistų teisių gynimo būdus, kuriais užsakovas gali pasinaudoti, jei įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo pasirinkimu gali reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė reiškė alternatyvius reikalavimus – priteisti darbų atlikimo ir defektų šalinimo išlaidas arba sumažinti UAB „Nauja banga“ atliktų darbų kainą iki 0, tačiau skundžiamo sprendimo argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad bylos esmė dėl šių ieškovės reikalavimų nebuvo atskleista.

Nagrinėjamu atveju ieškovei ieškiniu reikalaujant sumažinti darbų kainą ir priteisti iš atsakovės pagal Sutartį sumokėtą avansą arba išlaidų, patirtų šalinant atsakovės darbų trūkumus, atlyginimą, o atsakovei savo atsisakymą tai padaryti grindžiant teise gauti atlyginimą už realiai atliktus statybos rangos darbus pagal Sutartį, turėjo būti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės iki Sutarties nutraukimo realiai faktiškai atliktais statybos darbais – jų apimtimi, tinkamumu bei verte. Tik nustačius tikslią tinkamai atliktų darbų apimtį ir vertę, išsprendus šalių ginčą dėl darbų trūkumų buvimo, būtų pagrindas spręsti, ar atsakovė pagrįstai atsisako grąžinti ieškovei pagal Sutartį sumokėtą avansą arba sumokėti trūkumų šalinimo išlaidas ir ar ieškovė pagrįstai atsisako sumokėti atsakovei už jos atliktus darbus.

Nors pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį ir priešieškinį, konstatavo, kad šalių priešiniai reikalavimai iš esmės yra panašūs, t. y. nustatė atsakovės atliktų darbų apytikslę vertę bei likusią ieškovės atsakovei mokėtiną sumą už darbus ir nustatė ieškovės išlaidas darbų trūkumų šalinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos teismo išvados padarytos nukrypstant nuo įrodymų vertinimo taisyklių, neįvertinus reikšmingos įrodymų visumos, neištyrus svarbių faktinių aplinkybių statybos rangos teisinių santykių kontekste, bei netinkamai pritaikius materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos bei statybos rangos teisinius santykius.

Apibendrinusi teisėjų kolegija konstatuoja, kad neištyrus anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su realiai atsakovės ginčo objekte atliktų darbų apimtimi ir jų kaina (verte), darbų trūkumais – ar jie nustatyti pagrįstai, ar yra esminiai, ar turėjo įtakos darbų priėmimui ir pan., nėra galimybės įvertinti šalių priešpriešinių teisių ir pareigų viena kitos atžvilgiu. Neištyrus šių reikšmingų aplinkybių, nėra galimybės įvertinti ieškiniu ir priešieškiniu keliamų reikalavimų pagrįstumo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje kilus ginčui dėl statybos darbų tinkamumo, defektų buvimo, CK 6.662 straipsnio 5 dalyje numatyta kiekvienos šalies teisė reikalauti skirti ekspertizę, o CPK 212 straipsnis numato teismo teisę skirti teismo ekspertizę, kai būtina išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių.

Dėl procesinės bylos baigties

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).

Įvertinus aukščiau aptartas nustatytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytų procesinės bei materialiosios teisės normų, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį bei pobūdį, negalima šių klausimų išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama iš naujo visa apimti, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl visų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų (ne) pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisme gauti šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, tačiau teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Tiek ieškovė, tiek atsakovė kartu su procesiniais dokumentais į bylą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas teisės normas, taip pat atsižvelgus į tai, kad šalių naujais įrodymais deklaruojamos aplinkybės (dėl byloje esančių įrodymų teisingumo, poveikio liudytojams ir pan.) nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme, atsisakytina priimti į bylą ir vertinti šalių pateiktus papildomus rašytinius įrodymus. Kita vertus, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalys apeliacinės instancijos teismui teiktus ir nepriimtus rašytinius įrodymus turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai | Ramunė Čeknienė| Rita Dambrauskaitė| Laimantas Misiūnas