Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gridinta“ ir Bulgarijos ribotos atsakomybės bendrovės „Algina Ltd“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo ir 2026 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Gridinta“ ir Bulgarijos ribotos atsakomybės bendrovės „Algina Ltd“ ieškinį atsakovams ATS1 ir mažajai bendrijai „DZ Projects“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gridinta“ ir Bulgarijos ribotos atsakomybės bendrovė „Algina Ltd“ (toliau – ir „Algina Ltd“) 2023 m. birželio 27 d. pateikė ieškinį, kurį patikslino 2024 m. vasario 7 d., prašydamos:

priteisti ieškovei „Algina Ltd“ iš atsakovo ATS1 (toliau – ir atsakovas) 2 298 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas;

priteisti ieškovei UAB „Gridinta“ solidariai iš atsakovų ATS1 ir mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „DZ Projects“ (toliau kartu – ir atsakovai) 197 702 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2025 m. lapkričio 3 d. ieškovių atstovas teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė ieškovei UAB „Gridinta“ priteisti solidariai iš atsakovų 188 424,14 Eur žalos atlyginimą.

Ieškovės nurodė, kad atsakovas ATS1 nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 16 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. pagal darbo sutartį dirbo „Algina Ltd“ techniniu prižiūrėtoju. Atsakovas nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo UAB „Gridinta“. Pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartį su ieškove „Algina Ltd“ atsakovas buvo įsipareigojęs jokia forma neplatinti informacijos apie darbdavio ar jo klientų veiklą, kuri tapo žinoma vykdant profesines pareigas. Ši sąlyga buvo taikoma ne tik sutarties galiojimo metu, bet ir po jos pasibaigimo. Darbo sutarties 8B punktu atsakovas įsipareigojo po darbo sutarties nutraukimo dvejus metus bet kokiu teisiniu pagrindu nepradėti dirbti pagal darbo, civilinės tarnybos ar bendrosios civilinės teisės sutartį su kitu darbdaviu, vykdančiu identišką ar panašią veiklą kaip ieškovė. Šio darbo sutarties punkto pažeidimo atveju atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 6 (bruto) mėnesinių atlyginimų dydžio baudą. Atsakovo faktinė darbo vieta buvo UAB „Gridinta“ buveinėje Lietuvoje, kadangi pagal 2018 m. sausio 5 d. tarpusavio sutartį „Algina Ltd“ teikė paslaugas ieškovei UAB „Gridinta“. Ieškovės sužinojo, kad tą patį mėnesį po darbo sutarties su „Algina Ltd“ nutraukimo atsakovas įregistravo MB „DZ Projects“ (toliau – ir atsakovė), kuri užsiima analogiška veikla kaip ir ieškovės bei perviliojo ieškovės darbuotojus. Intensyvus MB „DZ Projects“ veiklos augimas nuo pat jos įkūrimo pradžios per jos veiklos pusmetį patvirtina, kad atsakovės veikloje panaudotas ieškovių įdirbis, kurį MB „DZ Projects“ gavo iš atsakovo. Atsakovas, įkurdamas ir vadovaudamas MB „DZ Projects“, pažeidė įsipareigojimą po darbo sutarties nutraukimo dvejus metus bet kokiu teisiniu pagrindu nepradėti dirbti pagal darbo, civilinės tarnybos ar bendrosios civilinės teisės sutartį su kitu darbdaviu, vykdančiu identišką ar panašią veiklą kaip „Algina Ltd“. Dėl to ieškovei „Algina Ltd“ turi būti priteista darbo sutartyje šalių sutarta 6 (bruto) mėnesinių atlyginimų dydžio 2 298 Eur bauda.

Ieškovė UAB „Gridinta“ reikalauja iš atsakovų nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl jų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, negautų pajamų forma. Atsakovai pasinaudojo UAB „Gridinta“ konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija bei visiškai arba iš dalies (daliai darbų) perėmė UAB „Gridinta“ klientus. Reikalaujama atlyginti žala apskaičiuojama ne dėl visų MB „DZ Projects“ perimtų klientų, o tik dėl „Nordex“ įmonių grupės. Atsakovei perėmus dalį „Nordex“ iki tol UAB „Gridinta“ atliekamų darbų ir suteiktų paslaugų, UAB „Gridinta“ neteko dalies pajamų. UAB „Gridinta“ dirbti su „Nordex“ pradėjo nuo 2018 m., šių bendrovių bendradarbiavimas, projektų skaičius, suteikiamų paslaugų ir atliekamų darbų bendra vertė nuolat augo. Atsakovas žinojo UAB „Gridinta“ konfidencialią ir komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią neteisėtai panaudojo MB „DZ Projects“ veikloje. UAB „Gridinta“ veiklos sritis yra specifinė, susijusi su vėjo energetika, atliekami aukštuminiai darbai, susiję su pramoniniu alpinizmu. Atsakovas turėjo L3 sertifikatą, todėl jis pasirašė UAB „Gridinta“ saugos dokumentaciją ir kuravo visus darbuotojus. Atsakovas, kaip „Algina Ltd“ darbuotojas, vykdydamas savo darbines funkcijas UAB „Gridinta“, žinojo komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie klientus, tiekėjus, kainodarą, finansinę informaciją apie pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, darbuotojus, klientų poreikius, su klientais sudaromų sutarčių sąlygas, taip sukurdamas galimybę siūlyti palankesnes sąlygas ir nesąžiningai konkuruoti. Dėl to UAB „Gridinta“ neteko konkurencinio pranašumo, o MB „DZ Projects“ gavo finansinę naudą neinvestuodama lėšų ir neįdėdama pastangų. Atsakovas, net ir nebūdamas UAB „Gridinta“ darbuotoju, negalėjo naudoti jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos ne mažiau kaip vienerius metus nuo dienos, kai „Algina Ltd“ pavedimu nustojo vykdyti savo darbines pareigas UAB „Gridinta“. Ieškovių vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas nebuvo pasirašytinai supažindintas su komercinių paslapčių sąrašu, nesudaro pagrindo išvadai, jog duomenys apie klientus nėra komercinė paslaptis. Ieškovė UAB „Gridinta“ pareiškė reikalavimą atsakovams solidariai atlyginti žalą Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu, pripažįstant atsakovės MB „DZ Projects“ iš sandorių su klientu „Nordex“ gautą naudą (grynąjį pelną) ieškovės UAB „Gridinta“ nuostoliais ir priteisiant jų atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei MB „DZ Projects“ iš ieškovės UAB „Gridinta“ 11 926,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Gridinta“ 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Gridinta“ reikalavimo, nustatė, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 27 d. darbo sutartis su UAB „Gridinta“ pasibaigė 2019 m. vasario 28 d., joje nėra susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo ar konkurencijos ribojimo. Iš šalių sudarytos konfidencialumo sutarties teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog konfidencialumo sutartis galioja ir taikoma santykiams tarp šalių iki darbuotojo darbo santykių su bendrove pasibaigimo ir dar 3 kalendorinius metus po darbo sutarties su darbuotoju pasibaigimo dienos. Kadangi atsakovo ir ieškovės UAB „Gridinta“ darbo sutartis pasibaigė 2019 m. vasario 28 d., šalių sudarytoje konfidencialumo sutartyje nustatytas trejų metų terminas suėjo 2022 m. vasario 28 d. Atsakovas įsteigė MB „DZ Projects“ 2022 m. gegužės 30 d., t. y. jau pasibaigus sutartinių įsipareigojimų galiojimo terminui. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė konfidencialumo įsipareigojimų ieškovei.

Teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymas taikomas tik ūkio subjektams, todėl nagrinėjamoje byloje atsakovui jis netaikomas.

Teismas nustatė, kad, pasibaigus darbo sutarčiai su UAB „Gridinta“, atsakovas joje nebedirbo ir jokių kitų sutarčių su šia bendrove nebuvo sudaręs, o nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. (su nedidele pertrauka) dirbo „Algina Ltd“. Vertindamas, ar atsakovas atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, teismas nurodė, kad įrodyta atsakovo turima aukščiausio lygio aukštalipio kvalifikacija (L3 sertifikatas), sukaupta patirtis, žinios ir ryšiai pramoninio alpinizmo srityje. Teismas pažymėjo, kad vien konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veika, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalį kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą.

Teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Gridinta“ neįrodė, kada atsakovas sužinojo jos nurodomą komercinę vertę turinčią informaciją, o byloje nėra duomenų, jog „Nordex“ grupės kontaktai yra nevieši ar kad ši informacija atsakovui tapo žinoma ne darbo pas ieškovę metu (iki 2019 m. vasario 28 d.). Atsakovas ir jo įsteigta MB „DZ Projects“ teisėtai galėjo naudoti šią darbinę informaciją, kadangi suėjo trejų metų konfidencialumo terminas, o teisę po darbo santykių pabaigos naudoti sukauptą patirtį ir žinias garantuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 39 straipsnio 3 dalis bei Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Gridinta“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas atsakovui nesukelia teisinių pareigų, kadangi tuo metu jis nebedirbo bendrovėje. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, kad ieškovė, žinodama, kad atsakovas yra kito darbdavio („Algina Ltd“) darbuotojas, sudarė jam sąlygas dirbti savo biure ir nesiėmė protingų priemonių komercinę vertę turinčiai informacijai apsaugoti. Nesudariusi su atsakovu papildomų susitarimų, ieškovė veikė savo rizika, kurios pasekmes privalo prisiimti. Teismo įvertinimu, UAB „Gridinta“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, todėl, jei ieškovės nurodoma informacija atsakovui tapo žinoma jo darbo „Algina Ltd“ metu, ji neatitinka slaptumo ir protingų apsaugos priemonių kriterijų bei negali būti pripažinta komercine paslaptimi.

Teismas nustatė, kad trys darbuotojai darbo santykius nutraukė ne su ieškove UAB „Gridinta“, o su „Algina Ltd“ (2022 m. gegužės 31 d.) ir vėliau (2022 m. liepos ir spalio mėnesiais) įsidarbino MB „DZ Projects“. Kadangi abi ieškovės yra atskiri ir savarankiški teisiniai bei verslo subjektai, teismas UAB „Gridinta“ argumentą, kad „Algina Ltd“ darbuotojų perviliojimu žala buvo padaryta ir jai, pripažino teisiškai nepagrįstu. Ieškovė „Algina Ltd“ pagal tarpusavio paslaugų sutartį yra tiesiogiai atsakinga UAB „Gridinta“ už tinkamą įsipareigojimų vykdymą, įskaitant reikiamo personalo siuntimą, todėl UAB „Gridinta“ teisių gynimas, esant poreikiui, galimas tik reikalaujant sutartinės atsakomybės iš pačios „Algina Ltd“. Teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „Gridinta“ neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie prieštarautų įstatymams ar bendro pobūdžio pareigoms, o tai lemia civilinės atsakomybės taikymo negalimumą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir ieškovės pajamų sumažėjimo 2023 m. Teismas pabrėžė, kad atsakovams pradėjus veiklą 2022 m. vasarą, ieškovės pajamos iš „Nordex“ grupės tais metais ne sumažėjo, o išaugo, o pats klientas bendradarbiavimo su ieškove nenutraukė, todėl vėlesnis pajamų kritimas 2023 m. gali būti susijęs su laisvu klientų pasirinkimu ir sąžininga konkurencija rinkoje, o ne su neteisėtu klientų perėmimu. Kadangi ieškovė UAB „Gridinta“ neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio bei pati elgėsi nepakankamai rūpestingai, saugodama savo komercinę informaciją, teismas priėjo išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nenustačius jos būtinųjų sąlygų visumos.

Teismas konstatavo, kad ieškovės UAB „Gridinta“ nurodytos faktinės aplinkybės dėl atsakovų susirašinėjimo su klientais „Sky-Work“ ir „Nordex“, analogiškų sutarčių sudarymo ar ieškovės įdirbio rinkoje neturi esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl žalos atlyginimo priteisimo, kadangi pasibaigus darbo santykiams ir suėjus trejų metų sutartiniam konfidencialumo terminui (t. y. po 2022 m. vasario 28 d.), atsakovas turėjo teisėtą pagrindą naudotis darbinės veiklos metu įgyta informacija ir ryšiais. Kadangi šie ieškovės teiginiai dėl atsakovų veiksmų galimo neteisėtumo negali pakeisti galutinio ieškinio išnagrinėjimo rezultato, teismas jų neanalizavo. Taigi, teismas atmetė ieškovės UAB „Gridinta“ reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 188 424,14 Eur žalos atlyginimą.

Spręsdamas dėl ieškovės „Algina Ltd“ reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 298 Eur baudą pagal šalių darbo sutarties sąlygą dėl konkuravimo draudimo, teismas pažymėjo, kad nors ieškovės buveinė yra Bulgarijos Respublikoje, o šalys teismui pateikė prieštaringas šios šalies advokatų išvadas dėl nekonkuravimo susitarimų teisėtumo, jos neįrodė užsienio teisės turinio, nes nepateikė Bulgarijos Respublikos darbo kodekso normų ir teismų praktikos tekstų su oficialiais vertimais. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo faktinė darbovietė buvo Lietuvoje, teismas konstatavo, jog šiam ginčui taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

Vertindamas ginčo sutarties sąlygas pagal DK 38 straipsnį, teismas nustatė, kad šalių susitarime nebuvo numatyta privaloma ne mažiau kaip 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už nekonkuravimą po darbo santykių pabaigos. Remdamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad susitarimo neatlygintinumas lemia jo negaliojimą ir nesukelia darbuotojui materialiųjų teisinių pasekmių, teismas konstatavo, jog ieškovė neturi materialiosios reikalavimo teisės į baudą, o jos reikalavimai dėl žalos ir palūkanų priteisimo yra nepagrįsti bei atmestini.

Teismas laikė teisiškai nereikšmingais ir neanalizavo atsakovės argumentų dėl išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos – procedūros nesilaikymo, taip pat šalių kitų argumentų dėl ieškovės „Algina Ltd“ reikalavimo priteisti baudą, nes ieškovė neturi materialiosios reikalavimo teisės į atsakovą dėl baudos už nekonkuravimą priteisimo.

Teismas tarp šalių paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinęs pateiktus įrodymus ir atsižvelgęs į tai, kad atmesta ieškovės UAB „Gridinta“ reikalavimų dalis sudarė apie 99 proc. ginčo sumos, teismas iš ieškovės atsakovei MB „DZ Projects“ priteisė 11 926,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu priteisė papildomai atsakovei MB „DZ Projects“ iš ieškovės UAB „Gridinta“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, kad iš elektroninio teismo pašto į elektroninių paslaugų portalą buvo perkelti tik 9 iš 10 gautų atsakovės elektroninio laiško priedų ir nebuvo įkelta viena atsakovės pateikta pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. 2024/03-03. Teismas konstatavo, kad atsakovė MB „DZ Projects“ iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui 605 Eur patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus, o dėl techninės klaidos teismas šių įrodymų neįvertino, todėl teismas patenkino atsakovės prašymą ir priėmė papildomą sprendimą dėl nurodytos bylinėjimosi išlaidų dalies paskirstymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovės UAB „Gridinta“ ir „Algina Ltd“ (toliau kartu – ir apeliantės) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą ir 2026 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės „Algina Ltd“ pareikšto reikalavimo, neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi DK 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių nuostatų aiškinimo praktika ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo ATS1 darbo sutarties su „Algina Ltd“ sąlyga, nustatanti šio atsakovo konkuravimo draudimą ir atsakovo atsakomybę už šio draudimo nesilaikymą, yra negaliojanti ir nesukelianti šiam atsakovui teisinių pasekmių. Dėl ieškovės „Algina Ltd“ pareikšto reikalavimo teismas turėjo spręsti pagal Bulgarijos Respublikos teisę, kurią patvirtinantiems duomenims, teismo nuomone, esant nepakankamiems, teismas turėjo apie tai šalims pranešti ir sudaryti galimybes šiuos duomenis papildyti.

Iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo pakankamai duomenų, liudijančių, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos materialioji teisė (DK) dėl ieškovės „Algina Ltd“ pareikšto reikalavimo dalies negali būti taikoma, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir, prisidengdamas CK 1.12 straipsnio 3 dalies norma, neteisėtai bei nepagrįstai nusprendė vadovautis DK 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

Faktas, kad nekonkuravimo susitarimai pagal Bulgarijos Respublikos teisę yra leidžiami, praktikoje dažnai naudojami ir yra laikomi galiojančiais nepriklausomai nuo kompensacijos darbuotojui už jo laikymąsi mokėjimo ar nemokėjimo, vertinant šį faktą kartu su būtinybe ieškovės „Algina Ltd“ reikalavimo nagrinėjimui taikyti būtent Bulgarijos Respublikos teisę, pagrindžia skundžiamo sprendimo išvadų dėl šios bylos dalies nepagrįstumą.

Teismas, spręsdamas dėl ieškovės UAB „Gridinta“ pareikšto reikalavimo, teisingai nustatė, kad atsakovui ATS1 2022 m. gegužės 30 d. įsteigiant savo įmonę MB „DZ Projects“, jo įsipareigojimai pagal konfidencialumo sutartį, sudarytą su ieškove UAB „Gridinta“, buvo jau kelis mėnesius pasibaigę, tačiau tokia teismo išvada negalėjo turėti įtakos ieškovės UAB „Gridinta“ pareikšto reikalavimo atmetimui.

Skundžiamo sprendimo išvada dėl Konkurencijos įstatymo atsakovui netaikymo yra nepagrįsta ir neatitinka nei šiame įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, nei kasacinio teismo formuojamos praktikos. Konkurencijos įstatymas yra taikomas ūkio subjektams, o tokiais šio įstatymo prasme yra laikomi ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą.

Teismas turėjo analizuoti ir vertinti atsakovo (neteisėtus) veiksmus, atliktus nuo 2019 m. kovo 1 d. ir ypač – iš karto po darbo sutarties su „Algina Ltd“ nutraukimo, tačiau to nepadarė.

Byloje surinkti faktiniai duomenys liudija apie nuoseklius ieškovės UAB „Gridinta“ veiksmus, kuriais buvo siekiama apsaugoti komercinę vertę turinčią informaciją, dėl to teismas neturėjo pagrindo konstatuoti tariamai nepakankamą ieškovės UAB „Gridinta“ rūpestingumą ir apdairumą saugant tokio pobūdžio informaciją.

Teismas padarė deklaratyvią ir byloje surinktų faktinių duomenų analize bei vertinimu nepagrįstą išvadą, kad ieškovė UAB „Gridinta“ tariamai neįrodė, jog bent vienas iš atsakovų atliko kokius nors teisės aktams prieštaraujančius neteisėtus veiksmus, kad nesant neteisėtų veiksmų, atitinkamai nėra ir būtinosios priežastinio ryšio sąlygos.

Teismas nesivadovavo kasacinės instancijos teismo išaiškinimais, taikytinais įrodinėjimo procesui tokios kategorijos bylose, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai prieštaravo absoliučiai visiems ieškovių procesiniams prašymams dėl atsakovų įpareigojimo pateikti tam tikrus duomenis ir nepateikė duomenų į bylą, dėl to teismas turėjo taikyti contra spoliatorem (prieš pažeidėją) prezumpciją ir konstatuoti atsakovams maksimaliai nenaudingas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus ir ieškovių duotus paaiškinimus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai ATS1 ir MB „DZ Projects“ prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą bei 2026 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti atsakovams iš ieškovės UAB „Gridinta“ 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Teismas pagrįstai ginčui spręsti taikė Lietuvos Respublikos teisę, nes atsakovo nuolatinė darbo vieta buvo Lietuvoje. Tarp atsakovo ir ieškovės „Algina Ltd“ nebuvo susitarimo dėl taikytinos teisės. Ieškovė nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje teismo neprašė darbo ginčui spręsti taikyti Bulgarijos Respublikos teisę, neteikė su užsienio teisės turiniu susijusių įrodymų, oficialaus teisės aiškinimo, taikymo praktikos ir doktrinos Bulgarijos Respublikoje, nenurodė teismui, kad ji neturi galimybės pateikti aktualių Bulgarijos Respublikos darbo kodekso nuostatų turinio, neprašė teismo padėti surinkti informaciją apie, jos nuomone, taikytiną teisę. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad teismas negalėjo taikyti Lietuvos Respublikos teisės, yra nepagrįsti.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė UAB „Gridinta“ neįrodė, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovės apeliaciniame skunde patvirtina, kad nuo atsakovo darbo santykių pabaigos su UAB „Gridinta“ praėjus daugiau nei trejiems metams ir atsakovui įsteigus savo bendrovę, atsakovo iki 2019 m. vasario 28 d. turėta informacija jau buvo praradusi savo vertingumą, todėl nelaikoma vertinga ir saugotina.

UAB „Gridinta“ nebuvo sudariusi su atsakovu nekonkuravimo susitarimo ir nemokėjo jam kompensacijos, o nuo darbo santykių pabaigos (2019 m. vasario 28 d.) iki MB „DZ Projects“ įsteigimo (2022 m. gegužės 30 d.) bet kokiu atveju jau būtų suėjęs maksimalus dvejų metų nekonkuravimo terminas, todėl atsakovo veiksmai, steigiant konkuruojančią įmonę, neliudija jo veiksmų neteisėtumo. Nebegaliojant sutartiniams ribojimams ar konfidencialumo įsipareigojimams, atsakovas turėjo teisėtą konstitucinę teisę konkuruoti su ieškove UAB „Gridinta“ ir teikti paslaugas tiems patiems klientams.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo darbu „Algina Ltd“, šiai bendrovei pagal sutartį teikiant paslaugas ieškovei UAB „Gridinta“. Teismas pagrįstai nurodė, kad sutartis sukuria teises ir pareigas tik ją sudariusioms „Algina Ltd“ ir UAB „Gridinta“, bet nesukuria teisių ir pareigų „Algina Ltd“ darbuotojui ATS1 . Jei UAB „Gridinta“ turi kokių nors pretenzijų dėl jos tariamo komercinės paslapties, konfidencialios informacijos apie jos klientą „Nordex“ neteisėtą atskleidimą ar panaudojimą, tai ji tokias pretenzijas gali reikšti tik kitai sutarties šaliai.

Suėjus sutartiniam terminui, atsakovo teisė perduoti turimą informaciją nebuvo apribota, o MB „DZ Projects“ nepažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, nes ieškovė neįrodė neigiamo poveikio konkurencinėms galimybėms, o abiejų juridinių asmenų paslaugų kainodara ir sąlygos buvo vienodos. Ieškovės pozicija dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyto vienerių metų ribojimo taikymo atsakovo darbo „Algina Ltd“ laikotarpiu prieštarauja įstatymo esmei ir suformuotai kasacinio teismo praktikai, pagal kurią už konfidencialios informacijos panaudojimą atsako tik tas subjektas, kurį su informacijos savininku saisto tiesioginiai sutartiniai santykiai dėl jos apsaugos, o nagrinėjamu periodu atsakovo ir UAB „Gridinta“ darbo ar sutartiniai santykiai nesiejo.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodomi duomenys neatitinka CK 1.116 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų slaptumo bei protingos apsaugos kriterijų ir negali būti laikomi komercine paslaptimi, kadangi UAB „Gridinta“ nesiėmė realių veiksmų informacijai apsaugoti. Byloje įrodyta, kad atsakovas ilgą laiką kitam darbdaviui vykdė užduotis, naudodamas asmeninę įrangą, o ieškovė ne tik nenustatė saugumo ribojimų, bet ir sudarė jam sąlygas laisvai dirbti savo biure. Nesudariusi susitarimų, ieškovė veikė savo rizika, todėl privalo prisiimti nepakankamo rūpestingumo ir neapdairumo pasekmes.

Ieškovė neįrodė teiginių dėl komercinės paslapties pažeidimo, kadangi nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde neįvardijo konkrečios, neviešos ir vertingos informacijos apie klientą „Nordex“, kurią atsakovas būtų neteisėtai panaudojęs. UAB „Gridinta“ nepagrindė, kad šiam klientui taikė kokią nors specifinę kainodarą ar išskirtines sąlygas, besiskiriančias nuo kitų rinkos dalyvių, ir neįrodė, jog MB „DZ Projects“ būtų siūliusi palankesnę ar nesąžiningą kainodarą. Ieškovės argumentai, kad naujai įsteigta atsakovė objektyviai negalėjo taip greitai pradėti bendradarbiavimo su „Nordex“ grupe be ieškovės turimo „patvirtintos rangovės“ statuso yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė su „Nordex“ ėmė bendradarbiauti tik po to, kai „Nordex“ susisiekė su atsakovu ir pasiūlė atsakovei imtis jų užsakymų vykdymo.

Teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimus, konstatuodamas, kad vien konkuruojančio subjekto įsteigimas savaime nėra neteisėtas veiksmas, o konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą bei klientų diskrecija lygiagrečiai bendradarbiauti su keliais partneriais yra normali verslo praktika. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, o jos pačios sutartiniai ribojimai jau buvo pasibaigę, UAB „Gridinta“ nepagrindė žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė neįrodinėjo realių komercinės paslapties sukūrimo išlaidų ar negautų pajamų, o šalių susitarimuose nebuvo numatyta sąlyga atsakovės gautą grynąjį pelną (188 424,14 Eur) automatiškai pripažinti ieškovės nuostoliais, todėl toks reikalavimas vertintinas kaip teisiškai nepagrįstas siekis nesąžiningai pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo ir papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų

Bulgarijos Respublikos advokato P. K. P. 2026 m. kovo 31 d. teisinę išvadą su teisės aktų nuorodomis ir su priedais – turimą kvalifikaciją pagrindžiančiais duomenimis;

ieškovės „Algina Ltd“ vadovo 2026 m. kovo 26 d. pažymą su priedu – 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu dėl atsakovo ATS1 siuntimo į komandiruotę;

atsakovo ATS1 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. vasario 3 d., 2021 m. vasario 17 d., 2021 m. vasario 25 d., 2021 m. kovo 13 d., 2021 m. balandžio 8 d. ir 2021 m. balandžio 9 d. elektroninius laiškus.

Apeliantės nurodė, kad atsakovo ATS1 2021 m. darbiniu elektroniniu paštu siųstų ir gautų elektroninių laiškų atkūrimo bei pateikimo į bylą būtinybė atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo. Šie duomenys paneigia teismo sprendimo išvadą dėl atsakovo ATS1 neteisėtų veiksmų nebuvimo (neįrodymo), todėl egzistuoja CPK 314 straipsnyje įtvirtintas pagrindas naujus įrodymus priimti ir įvertinti juos kartu su kitais bylos duomenimis apeliaciniame procese.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatyto draudimo taikymui. Teigdamos, kad poreikis pateikti naujus įrodymus atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo, apeliantės nenurodė aplinkybių, objektyviai sukliudžiusių jų poziciją patvirtinančius (galinčius patvirtinti) duomenis rinkti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Proceso koncentruotumas ir ekonomiškumas (CPK 7 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami išspręsti ginčą, bendradarbiautų, kad per įmanomai trumpiausią laiką būtų atkurtas civilinių santykių stabilumas. Taigi, dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs, rinkdami įrodymus, teikdami teismui prašymus ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas jiems nepalankus sprendimas. Įrodymų pateikimo ribojimo apeliacinės instancijos teisme vienas iš tikslų yra ir galimybės piktnaudžiauti procesu užkardymas, skatinant bylos dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir jau minėto proceso koncentruotumo principų įgyvendinimas.

Taigi, apeliančių pateikti nauji įrodymai nepriimami, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be kita ko, byloje esančių įrodymų pakanka pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo patikrai.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Nustatyta, kad atsakovas ATS1 nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. vasario 28 d. dirbo pas ieškovę UAB „Gridinta“ aukštalipiu, nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 16 d. ir nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. gruodžio 3 d. pagal darbo sutartį dirbo pas ieškovę „Algina Ltd“ techniniu prižiūrėtoju.

Ieškovė UAB „Gridinta“ ir atsakovas ATS1 2017 m. gruodžio 27 d. sudarė konfidencialumo sutartį (dokumento registracijos Nr. DOK-15766, 1 priedas). Šios sutarties 1 punkte šalys susitarė, kokia informacija yra konfidenciali.

Konfidencialumo sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad darbuotojas, neįvykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų ar juos įvykdęs netinkamai, privalo atlyginti bendrovei, jos klientams ar kitiems darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nuostoliais laikomos paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos, taip pat bet kokios sankcijos, sumokėtos bendrovės klientams ar kitiems tretiesiems asmenims. Šalys susitarė, kad minimaliais bendrovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 1 500 Eur.

Konfidencialumo sutarties 12 punktu šalys susitarė, kad ši sutartis galioja ir taikoma santykiams tarp šalių iki darbuotojo darbo santykių su bendrove pasibaigimo ir dar 3 kalendorinius metus po darbo sutarties su darbuotoju pasibaigimo dienos.

Pagal šalių paaiškinimus nustatyta, kad atsakovo faktinė darbo vieta „Algina Ltd“, kurios registruota buveinė yra Bulgarijos Respublikoje, ieškovės pavedimu buvo UAB „Gridinta“ buveinėje Lietuvoje.

Iš ieškovių pateiktos 2018 m. sausio 5 d. sutarties dėl rinkodaros paslaugų teikimo (toliau – ir paslaugų sutartis) nustatyta, kad UAB „Gridinta“ (bendrovė) ir „Algina Ltd“ (paslaugų teikėja) sudarė šią sutartį, atsižvelgdamos į tai, kad paslaugų teikėja turi patirties ir verslo ryšių dirbti aukštuminius darbus vėjo jėgainių parkuose, montuoti ir prižiūrėti judriojo ryšio antenas ir susijusią įrangą, užsiimti pramoniniu alpinizmu ir atlikti įvairius techninius darbus aukštyje, bendrovė pageidauja pasinaudoti paslaugų teikėjo patirtimi ir vykdyti veiklą minėtose srityse.

Pagal paslaugų sutartį „Algina Ltd“ per savo darbuotojus, įgaliotinius ir atstovus iki 2022 m. gruodžio 31 d. teikė UAB „Gridinta“ paslaugas, susijusias su: strateginiu rinkodaros tyrimu Norvegijoje ir kitose šalyse; derybų su potencialiais ir (ar) esamais UAB „Gridinta“ sutarčių partneriais (klientais) organizavimu, dalyvavimu jose ar vadovavimu joms; pagalba toliau komunikuojant su klientais; tinkamų subrangovų projektams įvykdyti paieška.

Paslaugų sutarties 6.1 papunkčiu ieškovės susitarė, kad visą informaciją, duomenis, dokumentus ir kitą medžiagą, kurią šaliai pateikė kita šalis arba kurią bet kuri iš jų sukūrė vykdydama (priimdama) paslaugas, šalys laiko konfidencialia ir be išankstinio raštiško atskleidžiančiosios šalies sutikimo neskelbia ir neperduoda jokiai trečiajai šaliai.

UAB „Gridinta“ direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. Pl-8 buvo patvirtintas bendrovės konfidencialios informacijos sąrašas, tačiau atsakovas tuo metu nebuvo šios ieškovės darbuotoju, todėl nebuvo su juo supažindintas.

Pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. darbo sutarties su „Algina Ltd“ 8 punktą, atsakovas įsipareigojo jokia forma neplatinti informacijos apie darbdavio ar jo klientų veiklą, kuri tapo žinoma vykdant profesines pareigas. Ši sąlyga taikoma ne tik sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ir laikotarpiui po jos pasibaigimo. Informacija apima, bet neapsiriboja šiomis: konfidenciali reiškia visą informaciją, kuri darbuotojui buvo atskleista raštu, žodžiu ar kitu būdu, prieš šios sutarties sudarymo datą ar po jos, ir kuri dėl savo pobūdžio yra konfidenciali, pažymėta kaip konfidenciali šiai sutarčiai ir kitiems dokumentams, aiškiai turinti būti konfidencialia, arba kurią darbuotojas žino ar turėtų žinoti kaip konfidencialią, įskaitant, bet neapsiribojant, programinės įrangos produktus ir (ar) programinės įrangos dokumentaciją, pačias programas, programinius 2 modulius, pirminį kodą, išvestinius darbus, išradimus, know-how (praktinė patirtis) ir idėjas, prekybos paslaptis, prekių ženklų ir autorių teisių paraiškas, techninius ir verslo planus, techninę informaciją, pasiūlymus, specifikacijas, brėžinius, duomenis, kompiuterių programas, kainodarą, išlaidas, finansinę informaciją, procedūras, siūlomus produktus, procesus, verslo sistemas, technikas, paslaugas ir analogišką techninei ar verslo informaciją. Kiekvieno nurodyto įsipareigojimo pažeidimo atveju darbuotojas atlygina visą padarytą žalą ir negautas pajamas.

Pagal 2021 m. rugsėjo 9 d. darbo sutarties 8B punktą atsakovas įsipareigojo po darbo sutarties nutraukimo dvejus metus bet kokiu teisiniu pagrindu nepradėti dirbti pagal darbo, civilinės tarnybos ar bendrosios civilinės teisės sutartį su kitu darbdaviu, vykdančiu identišką ar panašią veiklą kaip „Algina Ltd“. Pažeidimo atveju atsakovas įsipareigojo sumokėti „Algina Ltd“ 6 bruto mėnesinių atlyginimų dydžio baudą.

Atsakovas ATS1 2022 m. gegužės 30 d. įsteigė MB „DZ Projects“.

Ieškovė UAB „Gridinta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jai solidariai priteisti iš atsakovų 197 702 Eur žalos atlyginimo dėl nesąžiningos konkurencijos. Ieškovė UAB „Gridinta“ reikalauja žalos atlyginimo – finansinės naudos, kurią gavo atsakovo įsteigta ir vadovaujama MB „DZ Projects“, pasinaudojusi UAB „Gridinta“ konfidencialia ir komercinę paslaptį sudarančia informacija visiškai arba daliai darbų perėmus UAB „Gridinta“ klientus. Ieškovė UAB „Gridinta“ reikalauja atlyginti žalą ne dėl visų jos klientų, o dėl „Nordex“ įmonių grupės, su kuria ieškovė dirbo nuo 2018 m. Ieškovė „Algina Ltd“ prašė priteisti iš atsakovo ATS1 2 298 Eur žalos atlyginimo kaip baudos pagal šalių darbo sutarties sąlygą dėl konkuravimo draudimo.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 15 d. nutartimi byloje paskirta teismo ekonominė–finansinė ekspertizė.

Teisme 2025 m. balandžio 29 d. gautas teismo ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad, ištyrus tyrimui pateiktas dokumentų ir duomenų kopijas, nustatyta, jog atsakovė MB „DZ Projects“ iš „Nordex“ įmonių grupės nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. gautas grynasis pelnas yra 188 424,14 Eur.

Ieškovių atstovas, atsižvelgdamas į teismo ekspertizės išvadas, 2025 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė ieškovei UAB „Gridinta“ solidariai priteisti iš atsakovų ATS1 ir MB „DZ Projects“ 188 424,14 Eur žalos atlyginimo.

Dėl taikytinos teisės

Apeliančių teigimu, teismas, spręsdamas dėl ieškovės „Algina Ltd“ pareikšto reikalavimo, neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi DK 38 straipsnio 3 dalies nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šių nuostatų aiškinimo praktika ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo ATS1 darbo sutarties su „Algina Ltd“ sąlyga, nustatanti šio atsakovo konkuravimo draudimą ir atsakovo atsakomybę už šio draudimo nesilaikymą, yra negaliojanti bei nesukelianti šiam atsakovui teisinių pasekmių. Apeliančių teigimu, dėl ieškovės „Algina Ltd“ reikalavimo teismas turėjo spręsti pagal Bulgarijos Respublikos teisę, kadangi pagal šios valstybės teisinį reguliavimą tokio pobūdžio nekonkuravimo susitarimai yra leidžiami ir jiems nėra nustatytas privalomas kompensacijos mokėjimas.

Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovės turėjo įrodyti Bulgarijos Respublikos teisės turinį. Jie pabrėžė, kad ieškovė „Algina Ltd“, sudarydama su atsakovu ATS1 darbo sutartį, nepasirinko darbo santykiams taikytinos teisės.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys neįrodė taikytinos užsienio teisės turinio, nes teismui nebuvo pateiktas nei Bulgarijos Respublikos darbo kodekso normų, nei teismo sprendimų turinys su vertimu. Teismas priėjo išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato teismas ex officio (savo iniciatyva). Jeigu užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo šalies prašymu teismas gali padėti jai surinkti informaciją apie taikytiną užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis). Iš esmės tokios pat užsienio teisės taikymo taisyklės nustatytos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.10, 1.12 straipsniuose ir CPK 808 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, pagal kurias nustatoma, kuriais atvejais teismui tenka pareiga aiškinti užsienio teisę bei jos turinį nustatyti pačiam, o kuriais su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus turi pateikti bylos šalys. Užsienio teisės turinio nustatymas, priklausomai nuo jos taikymo pagrindo, skirstomas į teisės arba fakto klausimus, kurie lemia pareigos nustatyti užsienio teisės turinį pasiskirstymą tarp šalių ir teismo. Tais atvejais, kai užsienio teisę teismas taiko Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose nustatytais atvejais ex officio, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis ius novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Tokiu atveju taikytina užsienio teisė apima visas materialiosios teisės normas, kurios reglamentuoja ginčo santykius, o tai, kas yra laikoma taikytinos materialiosios teisės šaltiniais, nustatoma remiantis atitinkamos valstybės teise. Tais atvejais, kai užsienio teisės taikymą nustato šalių susitarimas, užsienio teisės turinio klausimas laikytinas fakto klausimu, o pareiga įrodyti užsienio teisės turinį tenka šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020, 45, 47 punktai; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021, 19–21 punktai ir juose nurodyta praktika).

Sprendžiant dėl taikytinos teisės, reikia vadovautis 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas „Roma I“). Bendra taisyklė, įtvirtinta Reglamento „Roma I“ 8 straipsnio 2 dalyje, numato, kad jeigu šalys nepasirinko individualiai darbo sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai taikoma valstybės, kurioje (arba iš kurios) darbuotojas, vykdydamas sutartį, įprastai atlieka darbą, teisė. Laikoma, kad įprastinė darbo atlikimo vieta nepasikeičia, jeigu darbuotojas kitoje valstybėje dirba tik laikinai.

DK 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu darbo sutarties šalys nepasirinko darbo santykiams taikytinos teisės, jiems taikoma valstybės, kurioje nuolat dirbama pagal darbo sutartį, teisė. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nuolatinė darbo vieta turi būti suprantama kaip vieta, kurioje yra faktinis darbuotojo veiklos centras (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1997 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Rutten prieš Cross Medical, C-383/95, EU:C:1997:7, 23 punktas). Taigi, nuolatine darbuotojo darbo vieta turėtų būti laikoma vieta, kurioje darbuotojas atlieka didžiąją (reikšmingą) dalį savo darbo. Tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai numato dvi pagrindines sąlygas, kurioms esant individualiam darbo ginčui nagrinėti taikoma Lietuvos Respublikos teisė: 1) darbo sutarties šalys nepasirinko kitos taikytinos teisės ir 2) įprastinė darbo atlikimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (darbas nuolat atliekamas Lietuvoje). Atitinkamai, darbo ginčus, kylančius iš Lietuvos Respublikoje vykdomų darbo santykių, nagrinėja Lietuvos Respublikos darbo ginčų organai (DK 12 straipsnio 2 dalis, 213 straipsnis, 215 straipsnio 1 dalis);

Nustatyta, kad ieškovė „Algina Ltd“ ir atsakovas ATS1 2021 m. rugsėjo 9 d. sudarė darbo sutartį. Darbo sutarties preambulėje nurodyta, kad sutartis sudaroma vadovaujantis DK nuostatomis. Darbo sutarties 4 straipsnyje šalys susitarė, kad joje nustatytas pareigas atsakovas atliks Bulgarijos Respublikos teritorijoje arba kitose šalies vietose, kai tai leidžia darbo pobūdis. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovė turi teisę keisti atsakovo darbo vietą pagal darbo teisės aktus (darbo sutarties 4 straipsnio 1–2 punktai). Darbo sutartyje nenurodyta, kurios šalies teisė taikoma iš jos kylančių ginčų sprendimui. Taip pat šalys neginčija ir to fakto, kad atsakovo faktinė (įprastinė, nuolatinė) darbo vieta, ieškovės pavedimu, buvo UAB „Gridinta“ buveinėje Lietuvoje, nes „Algina Lt“ neturėjo projektų Bulgarijos Respublikoje. Byloje nėra duomenų, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartis (ar atskiros jos sąlygos) buvo nuginčytos arba pakeistos.

Nustačius, kad atsakovo ATS1 įprastinė ir iš esmės nuolatinė darbo atlikimo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, o šalys darbo sutartį sudarė vadovaujantis DK nuostatomis, ieškovių nurodomos aplinkybės apie ginčo sąsajas su Bulgarijos Respublika ir jos teise neturi teisinės reikšmės. DK nesieja darbo santykiams taikytinos teisės nustatymo su ieškovių nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė Lietuvos Respublikos teisę šiam ginčui išspręsti. Ieškovių apeliacinio skundo argumentai, susiję su pareiga įrodyti Bulgarijos Respublikos teisės turinį, oficialų aiškinimą ar doktriną, yra teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui. Kadangi užsienio teisė šiam ginčui netaikytina, jos turinio atskleidimo klausimas nesukelia teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija atmeta ieškovių apeliacinio skundo argumentus, kad teismo sprendimas vadovautis CK 1.12 straipsnio 3 dalies norma ir nagrinėjant ieškovės „Algina Ltd“ reikalavimus taikyti Lietuvos Respublikos materialiąją teisę buvo siurprizinis. Teismo procesinis sprendimas (ar jo dalis) gali būti pripažįstamas siurpriziniu, jei jis grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas).

Ieškovės pradiniame ieškinyje neprašė taikyti Bulgarijos Respublikos teisės ir savo reikalavimą grindė išskirtinai Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Tik pateikusios dubliką, ieškovės užsiminė, kad sprendžiant kilusį ginčą turėtų būti taikoma Bulgarijos Respublikos teisė. Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovės neatskleidė Bulgarijos Respublikos darbo kodekso nuostatų turinio, nepateikė duomenų apie jų oficialų aiškinimą, teismų praktiką ar doktriną, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti užsienio teisės. Pažymėtina, kad ieškovės taip ir nesuformulavo teismui konkretaus prašymo taikyti Bulgarijos Respublikos teisę, nepateikė oficialių Bulgarijos Respublikos teisės normų tekstų, jų vertimų ar taikymo praktikos. Ieškovės tik teigė, kad Bulgarijos Respublikoje nėra įstatymo, pagal kurį darbdavys privalėtų mokėti kompensaciją darbuotojui už nekonkuravimo įsipareigojimus pasibaigus darbo santykiams, ir teikė į bylą pavienius dokumentus (Bulgarijos Respublikos advokatų pranešimus, Bulgarijos Respublikos Aukščiausiojo Kasacinio Teismo sprendimus). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, pagrįstai konstatavo, kad šalys neįrodė taikytinos užsienio teisės turinio. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir jai pritaria. Ieškovėms neįvykdžius pareigos pateikti pakankamą informaciją apie „Algina Ltd“ ir atsakovo ATS1 tarpusavio teisiniams santykiams taikytiną Bulgarijos Respublikos teisę, nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos teisės normos. Taigi, ieškovių teiginys apie neva siurprizinį teismo sprendimą yra nepagrįstas – ieškovės apie rizikas ir teisinius reikalavimus buvo informuotos dar procesinių dokumentų apsikeitimo pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.

Dėl ieškovės „Algina Ltd“ reikalavimo

Nustatyta, kad atsakovas ATS1 2021 m. rugsėjo 9 d. darbo sutarties su ieškove „Algina Ltd“ 8 punktu įsipareigojo jokia forma neplatinti informacijos apie darbdavio ar jo klientų veiklą, kuri tapo žinoma vykdant profesines pareigas. Ši sąlyga taikoma ne tik sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ir laikotarpiui po jos pasibaigimo. Konfidenciali reiškia visą informaciją, kuri darbuotojui buvo atskleista raštu, žodžiu ar kitu būdu, prieš šios sutarties sudarymo datą ar po jos ir kuri dėl savo pobūdžio yra konfidenciali, pažymėta kaip konfidenciali šiai sutarčiai ir kitiems dokumentams, aiškiai turinti būti konfidenciali arba kurią darbuotojas žino ar turėtų žinoti kaip konfidencialią, įskaitant (bet neapsiribojant) programinės įrangos produktus ir (ar) programinės įrangos dokumentaciją, pačias programas, programinius modulius, pirminį kodą, išvestinius darbus, išradimus, know-how ir idėjas, prekybos paslaptis, prekių ženklų ir autorių teisių paraiškas, techninius ir verslo planus, techninę informaciją, pasiūlymus, specifikacijas, brėžinius, duomenis, kompiuterių programas, kainodarą, išlaidas, finansinę informaciją, procedūras, siūlomus produktus, procesus, verslo sistemas, technikas, paslaugas ir analogišką techninei ar verslo informaciją. Kiekvieno nurodyto įsipareigojimo pažeidimo atveju darbuotojas atlygina visą padarytą žalą ir negautas pajamas.

Atsakovas šios darbo sutarties 8B punktu taip pat įsipareigojo po darbo sutarties nutraukimo dvejus metus bet kokiu teisiniu pagrindu nepradėti dirbti pagal darbo, civilinės tarnybos ar bendrosios civilinės teisės sutartį su kitu darbdaviu, vykdančiu identišką ar panašią veiklą kaip ieškovė „Algina Ltd“. Pažeidimo atveju numatytas įsipareigojimas sumokėti ieškovei „Algina Ltd“ 6 bruto mėnesinių atlyginimų dydžio baudą.

Ieškovės tvirtina, kad atsakovas ATS1 pažeidė šį darbo sutarties punktą, nes nutraukęs su ieškove „Algina Ltd“ darbo sutartį (2022 m. gegužės 3 d.), 2022 m. gegužės 30 d. įsteigė MB „DZ Projects“, kuri užsiima analogiška veikla kaip ieškovių. Taip atsakovas pažeidė įsipareigojimą po darbo sutarties nutraukimo dvejus metus bet kokiu teisiniu pagrindu nepradėti dirbti pagal darbo, civilinės tarnybos ar bendrosios civilinės teisės sutartį su kitu darbdaviu, vykdančiu identišką ar panašią veiklą kaip ieškovė „Algina Ltd“. Todėl ieškovė „Algina Ltd“ prašo priteisti darbo sutartyje šalių sutarta 6 bruto mėnesinių atlyginimų dydžio baudą, sudarančią 2 298 Eur.

Pagal DK 38 straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai. Pasibaigus darbo sutarčiai, šis susitarimas galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas. Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Taigi, įstatymų leidėjas, pasirinkdamas kompensacijos už nekonkuravimą teisinio reglamentavimo būdą, darbdavio pareigą mokėti kompensaciją įtvirtino imperatyviai, nustatė konkrečius kriterijus darbuotojams, su kuriais gali būti sudaromi nekonkuravimo susitarimai, įtvirtino kompensacijos procentinio dydžio minimumą – ne mažiau kaip keturiasdešimt procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Kasacinis teismas išaiškino, kad asmens teisė laisvai pasirinkti darbą ir gauti už jį teisingą apmokėjimą ar imtis verslo (Konstitucijos 48 straipsnis) bei verslo subjekto ūkinių pastangų, iniciatyvos bei sąžiningos konkurencijos apsauga (Konstitucijos 46 straipsnis) darbo teisinių santykių metu atitinka viena kitą. Tam tikrais atvejais ūkinės veiklos subjekto (darbdavio) ir darbuotojo interesai gali išsiskirti, nes viena vertus, darbdavys turi pagrįstą ir gintiną interesą saugoti savo verslą, kita vertus, darbuotojas turi interesą už savo kvalifikaciją ir žinias gauti teisingą atlygį darbo rinkoje, imtis verslo savarankiškai ar gauti grąžą už savo žinias ir kompetencijas kitokiu būdu. DK 38 straipsnyje įtvirtintos teisės normos leidžia šiuos interesus, jiems išsiskyrus, suderinti – apriboti darbuotojo, kurio turimos žinios ir kompetencijos gali būti panaudotos konkurencinėje kovoje prieš darbdavį, laisvę pasirinkti darbą, darbdaviui kompensuojant darbuotojui už prarastą galimybę gauti atlygį už savo žinias ir kvalifikaciją. Kadangi darbdavys yra laikomas stipresniąja darbo teisinių santykių šalimi, be to, nekonkuravimo susitarimai iš esmės visuomet sudaromi darbdavio iniciatyva, naudai ir interesais, darbdaviui, siekiančiam riboti darbuotojo konstitucines teises, tenka pozityvioji pareiga teisingai atlyginti darbuotojui už jo teisių ribojimą. Kadangi pareiga mokėti kompensaciją teisiniame reglamentavime įtvirtinta imperatyviai ir yra ribojama laiko atžvilgiu darbuotojo nekonkuravimo laikotarpiu, kuris apima darbo santykių trukmę ir laiko tarpą jiems pasibaigus, tai lemia, kad darbuotojo nekonkuravimo pareigos laikymasis ir darbdavio kompensacija yra neatsiejamai susiję ir negali egzistuoti vienas be kito. Tai lemia, kad, sutartyje aptartu nekonkuravimo laikotarpiu darbdaviui nepradėjus mokėti nekonkuravimo kompensacijos, darbuotojui nekonkuravimo susitarimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-684/2020, 43–45, 50 punktai). Taigi, tiek darbo santykių metu galiojantis, tiek jiems pasibaigus ne ilgiau kaip dvejus metus nuo darbo sutarties nutraukimo galiojantis nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis.

Nustatyta, kad ieškovė „Algina Ltd“ nemokėjo atsakovui ATS1 kompensacijos už nekonkuravimą, be kita ko, tokios sąlygos nebuvo 2021 m. rugsėjo 9 d. darbo sutartyje. Be to, pagal darbo sutartį atsakovas įsipareigojo bet kokiu teisiniu pagrindu nedirbti pagal darbo, valstybės tarnautojo ar bendrus civilinius santykius pas kitą darbdavį, kuris vykdo tapačią ar panašią veiklą kaip ir „Algina Ltd.“ Darbo sutartyje atsakovui nebuvo uždrausta vykdyti savarankišką komercinę veiklą, įsteigti juridinį asmenį, kuris vykdytų tapačią ar panašią veiklą kaip ir ieškovė, būti tokio įsteigto juridinio asmens dalyviu ir (ar) valdymo organu. Kitaip tariant, ieškovės „Algina Ltd“ ir atsakovo sudaryta darbo sutartis nenumatė draudimo atsakovui savarankiškai vykdyti tapačią ar panašią veiklą, tam tikslui įsteigiant kitą juridinį asmenį. Net jei šalių sudarytą darbo sutartį dėl nekonkuravimo draudimo aiškinti plačiai, t. y. apeliančių nurodomu būdu, tai toks šalių susitarimas turėjo būti atlygintinis, nes priešingu atveju (nemokant nekonkuravimo kompensacijos) susitarimas negali sukelti teisinių padarinių. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis, o kompensacijos nenumatymas ar jos nemokėjimas lemia tokio susitarimo negaliojimą. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės „Algina Ltd“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo ATS1 2 298 Eur žalos atlyginimą – baudą pagal šalių darbo sutartyje numatytą nekonkuravimo sąlygą, nes darbo sutartyje nebuvo numatytas nekonkuravimo kompensacijos mokėjimas.

Dėl ieškovės UAB „Gridinta“ reikalavimo

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas ir apibrėžtas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Vieni iš tokių draudžiamų veiksmų – informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Atsakomybė už įmonės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu panaudojimu padarytą žalą plačiąja prasme grindžiama siekiu saugoti sąžiningą ūkio subjektų konkurenciją, kaip visuomenės ekonominės pažangos prielaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovui buvo žinoma su ieškovės UAB „Gridinta“ veikla susijusi informacija, taigi ir ta, kuri sudarė ieškovės komercinę paslaptį. Kaip minėta, ieškovė UAB „Gridinta“ ir atsakovas ATS1 2017 m. gruodžio 27 d. pasirašė konfidencialumo sutartį, kurios 12 punktu darbuotojas (atsakovas ATS1 ) įsipareigojo pasibaigus darbo sutarčiai, konfidencialios informacijos neatskleisti, nenaudoti ir neplatinti trejus kalendorinius metus po darbo sutarties su darbuotoju pasibaigimo dienos. Atsakovas darbo sutartį su ieškove UAB „Gridinta“ nutraukė 2019 m. vasario 28 d., todėl atsakovo įsipareigojimai ieškovei pagal konfidencialumo sutartį pasibaigė praėjus trejiems metams – 2022 m. vasario 28 d. Kadangi atsakovas ATS1 įsteigė MB „DZ Projects“ 2022 m. gegužės 30 d., t. y. jau suėjus trejų metų terminui, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad jis pažeidė konfidencialumo sutartį.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB „Gridinta“ su atsakovu ATS1 sudarė nekonkuravimo susitarimą ir už nekonkuravimą mokėjo kompensaciją (DK 38 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nekonkuravimo susitarimas privalo būti atlygintinis, o kompensacijos nenumatymas ar jos nemokėjimas lemia tokio susitarimo negaliojimą. Bet kokiu atveju, nuo darbo sutarties su ieškove UAB „Gridinta“ pasibaigimo (2019 m. vasario 28 d.) iki atsakovės MB „DZ Projects“ įsteigimo (2022 m. gegužės 30 d.), jau būtų suėjęs trejų metų nekonkuravimo terminas (DK 38 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąvokos „konfidenciali informacija“ ir „komercinė paslaptis“ nėra tapačios. Kasacinis teismas išaiškino, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją. Taigi, komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 51 punktas).

Ieškovė UAB „Gridinta“ įrodinėja, kad atsakovas ATS1 žalą ieškovei sukėlė, atskleisdamas ne bet kokią konfidencialią informaciją, dėl kurios apsaugos susitarta konfidencialumo sutartyje, o būtent komercinę vertę turinčią informaciją.

Pagal CK 1.116 straipsnio 1 dalį komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.

CK 1.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bylose dėl komercinių paslapčių teisinių santykių tais atvejais, kai tarp konfidencialios informacijos esama duomenų, kurie tuo pat metu yra įmonės komercinė paslaptis, atitinkamos informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas – įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 52 punktas).

Ieškovė UAB „Gridinta“, įrodinėdama atsakovų atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tvirtina, kad atsakovas ATS1 atskleidė ieškovės UAB „Gridinta“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją jo įsteigtai konkuruojančia veikla besiverčiančiai atsakovei MB „DZ Projects“, o ši, gavusi šią informaciją iš neturinčio teisės ją perduoti asmens, ja pasinaudojo ir perėmė ilgametį pagrindinį ieškovės UAB „Gridinta“ klientą „Nordex“. Ieškovės UAB „Gridinta“ teigimu, šią informaciją jis pasinaudojo ir atskleidė dirbdamas „Algina Ltd“. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir vertinti atsakovo ATS1 (neteisėtus) veiksmus, atliktus laikotarpiu nuo įsidarbinimo „Algina Ltd“, t. y. nuo 2019 m. kovo 1 d. ir ypač – iš karto po darbo sutarties su „Algina Ltd“ nutraukimo (2022 m. gegužės 3 d.), nes atsakovui ATS1 ieškovės UAB „Gridinta“ komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jo darbo „Algina Ltd“ ir dėl „Algina Ltd“ turėtų sutartinių santykių su UAB „Gridinta“.

Nustatyta, kad atsakovas ATS1 UAB „Gridinta“ ėjo projektų vadovo pareigas, buvo atsakingas už darbą su klientais bei tiekėjais, sutarčių su jais sudarymą. Atsakovas ATS1 turėjo L3 sertifikatą, todėl jis pasirašinėjo UAB „Gridinta“ saugos dokumentaciją bei kontroliavo visus darbuotojus. Po darbo sutarties nutraukimo su ieškove UAB „Gridinta“ atsakovas ATS1 įsidarbino „Algina Ltd“ ir joje dirbo iki 2022 m. gegužės 3 d. Šalys neginčija, kad atsakovo ATS1 faktinė darbo vieta „Algina Ltd“, kurios registruota buveinė yra Bulgarijos Respublikoje, ieškovės pavedimu buvo UAB „Gridinta“ buveinėje Lietuvoje.

Pažymėtina, kad ieškovės 2018 m. sausio 5 d. buvo sudariusios paslaugų sutartį, kadangi „Algina Ltd“ turi patirties ir verslo ryšių dirbti aukštuminius darbus vėjo jėgainių parkuose, montuoti ir prižiūrėti judriojo ryšio antenas ir susijusią įrangą, užsiimti pramoniniu alpinizmu ir atlikti įvairius techninius darbus aukštyje, todėl UAB „Gridinta“ pageidavo pasinaudoti „Algina Ltd“ patirtimi ir vykdyti veiklą minėtose srityse.

Paslaugų sutarties 6.1 papunkčiu ieškovės susitarė, kad visą informaciją, duomenis, dokumentus ir kitą medžiagą, kurią šaliai pateikė kita šalis arba kurią bet kuri iš jų sukūrė vykdydama (priimdama) paslaugas, šalys laiko konfidencialia ir be išankstinio raštiško atskleidžiančiosios šalies sutikimo neskelbia ir neperduoda trečiajai šaliai.

Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės „Algina Ltd“ ir atsakovo ATS1 nebuvo sudaryta konfidencialumo sutartis. Taigi, paslaugų sutartis ir joje įtvirtintas konfidencialumo įsipareigojimas buvo sudarytas tik tarp dviejų juridinių asmenų (UAB „Gridinta“ ir „Algina Ltd“) ir atsakovas ATS1 nebuvo šios paslaugų sutarties šalimi.

Pagal sutartinių santykių santykinumo principą, sutartis sukelia teises ir pareigas tik jos šalims ir nesukuria teisinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (šiuo atveju – atsakovui). Šalių tarpusavio konfidencialumo susitarimas negali būti automatiškai „perkeliamas“ darbuotojui be atskiro rašytinio susitarimo su juo.

Byloje pripažįstama ir neginčijama, kad atsakovas ATS1 , dirbdamas „Algina Ltd“, nebuvo pasirašęs konfidencialumo susitarimo. Dėl to darbdavys „Algina Ltd“, siekdamas apsaugoti tam tikrą informaciją, privalėjo pats imtis protingų ir aktyvių veiksmų bei teisiškai įforminti konfidencialumo reikalavimus savo darbuotojui. To nepadarius, visa rizika dėl konfidencialios informacijos apsaugos tenka pačiam darbdaviui.

Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė UAB „Gridinta“ davė sutikimą, kad kitos įmonės („Algina Ltd“) darbuotojas dirbtų jos patalpose Lietuvoje, žinodama, jog atsakovo ATS1 ir ieškovės UAB „Gridinta“ darbo santykiai jau yra pasibaigę. Nors ieškovė UAB „Gridinta“ teigia turėjusi itin vertingą komercinę vertę turinčią informaciją, pati nesiėmė apdairių ir rūpestingų priemonių jai apsaugoti nuo kito juridinio asmens darbuotojo – nesudarė su atsakovu tiesioginio susitarimo, neapribojo jo prieigos prie duomenų ir neužtikrino konfidencialumo garantijų. Tai yra pačios ieškovės UAB „Gridinta“ verslo rizika, kurios pasekmių ji negali savaime perkelti atsakovui.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Gridinta“ reikalavimą dėl žalos atlyginimo kildina iš to, kad atsakovas, įsteigęs savo mažąją bendriją, neva pasinaudojo turėta informacija apie jos klientą „Nordex“ ir šį klientą persiviliojo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ne visi duomenys apie minėtą klientą „Nordex“ yra konfidencialūs ar gali būti kvalifikuojami kaip komercinė paslaptis. Duomenys apie „Nordex“, kaip vėjo jėgainių gamintoją, apie jos gaminamus produktus, jų specifikacijas ir panaudojimo būdus yra vieši ir skelbiami paties gamintojo interneto svetainėje. Kontaktiniai duomenys, kuriais galima siekti bendradarbiavimo su šiuo verslo subjektu, taip pat yra viešai prieinami.

Teisėjų kolegija pažymi, kad komercinės paslapties kriterijus atitiktų informacija apie „Nordex“ ieškovei taikytas individualias prekių pardavimo kainas, suteikiamas nuolaidas, kitas individualias bendradarbiavimo sąlygas, suteikiančias ieškovei tam tikrą konkurencinį pranašumą kitų tos pačios rinkos dalyvių atžvilgiu. Taip pat ieškovės komercine paslaptimi laikytina informacija apie platinamos „Nordex“ produkcijos kainodarą, ieškovės kainų nustatymo metodiką ir kt. Tačiau vien tokios informacijos žinojimo faktas neįrodo atsakovų neteisėtų veiksmų, pasireiškusių ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtu atskleidimu ir panaudojimu. Turi būti pagrįsta, kad atsakovai, disponuodami tokia informacija, įgijo prieš ieškovę konkurencinį pranašumą ir dėl to perėmė klientą „Nordex“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei apeliaciniame skunde neįvardijo, kokie konkrečiai vertingi duomenys apie ieškinyje nurodytą klientą, kurie nėra vieši ir negali būti lengvai gaunami, jos buvo kaupiami, saugomi ir atsakovo galėjo būti neteisėtai panaudoti, apsiribodama abstrakčia nuoroda, kad tai yra duomenys apie kliento poreikius, komercines sąlygas ir jiems taikomas kainas. Nors tokio pobūdžio duomenys apie klientus išties gali būti pripažinti komercine paslaptimi, vien faktas, kad ieškovė yra teikusi paslaugas tam tikriems klientams, pats savaime negali būti laikomas pakankamu komercinę paslaptį apie šiuos klientus sudarančios informacijos turėjimo patvirtinimu. Priešingas aiškinimas ne tik neatitiktų konfidencialios informacijos teisinės apsaugos tikslų (saugoti tik tą ūkio subjekto informaciją, kuri yra jo įdėtų pastangų rezultatas, todėl konkurentai gali siekti ją nesąžiningai panaudoti, pasilengvindami konkuravimo rinkoje sąlygas), bet ir lemtų, kad bet koks bendradarbiavimas su kito ūkio subjekto klientais, jei tokį bendradarbiavimą vykdo buvęs ūkio subjekto darbuotojas, būtų prilyginamas neteisėtam komercinės paslapties panaudojimui, taip nepagrįstai apribojant sąžiningą konkurenciją rinkoje ir pažeidžiant draudimą riboti konstitucinę teisę pasirinkti darbą ar verslą kitaip nei įstatymų nustatyta tvarka (sudarius nekonkuravimo susitarimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 72 punktas). Kadangi ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių disponavimą konkrečia vertinga informacija apie klientą ir jo poreikius, kuri atitinkamoje rinkoje veikiantiems asmenims nėra visuotinai žinoma ar lengvai prieinama ir kurią galima atskirti nuo ilgalaikio ieškovės darbuotojo (atsakovo ATS1 ) darbo su klientais metu įgytų žinių ar įgūdžių, pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas ieškovės nurodytos informacijos komercine paslaptimi, nepažeidė komercinių paslapčių apsaugą reglamentuojančių teisės normų.

Šiuo aspektu yra aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad tam, jog būtų galima konstatuoti komercinės paslapties atskleidimą konkuruojančiam subjektui apie verslo partnerį, turi būti įrodyti ir nustatyti veiksmai, kad būtent dėl šios komercinę paslaptį sudarančios informacijos sužinojimo konkuruojantis subjektas sugebėjo užmegzti verslo santykius su ieškovės verslo partneriu ir tokiu būdu perimti partnerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 67 punktas).

Pažymėtina, kad procesinę pareigą įrodyti sąlygas, būtinas taikyti atsakovams civilinę atsakomybę (visų pirma, atsakovų neteisėtus veiksmus), turi būtent ieškovės, kurios šiuo pagrindu grindžia savo ieškinio reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Faktiniai duomenys byloje nustatomi remiantis visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant ir šalių paaiškinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas ieškovei pritaikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, neatsižvelgė į įrodinėjimo specifiką šios kategorijos bylose, kuriose iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais, o tiesioginių įrodymų paprastai nebūna.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl komercinių paslapčių atskleidimo įrodinėjimas turi ypatumų, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, taip pat priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018, 72 punktas).

Pažymėtina, kad nors teismų praktikoje pripažįstama netiesioginių įrodymų reikšmė, netiesioginiai įrodymai gali būti įrodinėjimo proceso pagrindu tik tada, kai jie sudaro vientisą, nuoseklią ir neabejotiną įrodymų grandinę (CK 1.116 straipsnis, CPK 177, 185 straipsniai). Vien ieškovės prielaidos, spėlionės ar subjektyvūs įtarimai, neparemti objektyviais duomenimis, negali būti prilyginti netiesioginiams įrodymams ir negali pakeisti įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė nei pačios kainodaros slaptumo faktų, nei to, kad klientui „Nordex“ atsakovės MB „DZ Projects“ siūlomos kainos buvo suformuotos ne objektyvių rinkos sąlygų, o būtent neteisėtai gautos informacijos pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nei iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumos, nei iš teismo proceso metu šalių ir jų atstovų paaiškinimų ar liudytojų parodymų nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovas turėjo išankstinį ketinimą palikti darbą UAB „Gridinta“ ar „Algina Ltd“ ir analogiškai veiklai steigti savo bendrovę. Ieškovė UAB „Gridinta“ nurodo, kad su klientu „Nordex“ dirbo nuo 2018 m. Tuo tarpu atsakovas, nutraukęs darbo santykius su ieškove UAB „Gridinta“ 2019 m., iš karto įsidarbino kitoje bendrovėje – „Algina Ltd“, o savo mažąją bendriją įsteigė tik 2022 m. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas, nutraukęs darbo santykius su ieškove „Algina Ltd“, tą patį mėnesį įsteigė analogiška veikla užsiimančią mažąją bendriją, savaime neįrodo neteisėtų veiksmų atlikimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien tik konkuruojančio subjekto įsteigimas per se (savaime) nėra neteisėta veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad net ir tuo atveju jei ūkio subjektas praranda klientą ar klientus, jo konkuravimo sąlygos rinkoje pablogėja, tačiau tai savaime negali lemti atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais (nesąžiningos konkurencijos) veiksmais, kadangi klientų praradimas gali būti ir natūralios laisvos konkurencijos, kuria, remiantis Konstitucijos 46 straipsniu, grindžiamas Lietuvos ūkis, pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 75 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Gridinta“ nebuvo sudariusi nekonkuravimo susitarimų su atsakovu ATS1 (o jei ir būtų sudarę – jo terminas jau buvo pasibaigęs), o su kita ieškove „Algina Ltd“ sudarytas nekonkuravimo susitarimas yra negaliojantis dėl kompensacijos nemokėjimo, todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos faktinės aplinkybės, ieškovės teigimu, liudijančios atsakovo išankstinį pasirengimą konkuruoti su ieškove, įsteigiant konkuruojantį ūkio subjektą, neliudija atsakovo veiksmų neteisėtumo, net jei, pasak ieškovės, atsakovas dėl vienų ar kitų priežasčių tokius savo ketinimus bandė slėpti. Taigi, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad atsakovui nebuvo nustatyta teisinių ribojimų verstis konkuruojančia veikla.

Šalys neginčija, kad atsakovas turi aukščiausio lygio kvalifikaciją (L3 sertifikatą), suteikiamą didžiausią patirtį turintiems specialistams. Suprantama, kad atsakovas pasirinko vystyti verslą jam gerai žinomoje srityje, kurioje per daugelį metų įgijo specifinių žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertingos praktinės patirties. Darbuotojo įgyta kvalifikacija, patirtis, profesiniai įgūdžiai ir bendro pobūdžio žinios nepriskiriami komercinei paslapčiai, todėl darbuotojas turi teisę jais laisvai naudotis pasibaigus darbo santykiams (Konstitucijos 48 straipsnis). Byloje nepateikta duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad įmonė „Nordex“ bendradarbiavimą su ieškove nutraukė dėl to, kad atsakovas, įsteigęs MB „DZ Projects“, pasinaudodamas jam žinoma konfidencialia, sudarančia ieškovės komercinę paslaptį informacija, pasiūlė įmonei „Nordex“ bendradarbiavimo sąlygas, naudingesnes už tas, kuriomis su „Nordex“ bendradarbiavo ieškovė. Priešingai, atsakovas nuosekliai tvirtino, kad būtent įmonės „Nordex“ atstovai patys su juo susisiekė. Be to, aplinkybė, kad atsakovas yra aukščiausios kvalifikacijos specialistas, įsteigęs savo mažąją bendriją, sudaro objektyvias prielaidas tam, jog vidutiniškai apdairus užsakovas, sužinojęs apie šiuo faktu remiamą kompetenciją, pats savo iniciatyva kreipsis tiesiogiai į jį ir sieks tolimesnio bendradarbiavimo. Tokia situacija atspindi natūralią rinkos konkurenciją, o ne neteisėtus atsakovo veiksmus.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovai sutartinius santykius su įmone „Nordex“ užmezgė neteisėtai pasinaudoję tam tikra konfidencialia ieškovės UAB „Gridinta“ informacija, sudarančia komercinę paslaptį (CPK 185 straipsnis).

Ieškovė UAB „Gridinta“, įrodinėdama atsakovų atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, taip pat remiasi tuo, kad atsakovas, įsteigęs savo mažąją bendriją, perviliojo tris „Algina Ltd“ darbuotojus, su kuriais susipažino dar dirbdamas UAB „Gridinta“.

Pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudžiami veiksmai, siūlant konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų, siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2011; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-490-469/2018, 34 punktas).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 74 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl „Algina Ltd“ buvusių darbuotojų perviliojimo, atsižvelgė į tai, kad šie darbuotojai nutraukė darbo santykius ne su ieškove UAB „Gridinta“, bet su „Algina Ltd“, kuri pagal paslaugų sutartį siuntė ieškovei aukštalipius. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės teiginį, kad „Algina Ltd“ darbuotojų perviliojimu buvo padaryta žala UAB „Gridinta“. Pažymėtina, kad pati ieškovė UAB „Gridinta“ nurodo, jog šie darbuotojai nutraukė darbo santykius ne su ja, bet su „Algina Ltd“, todėl ieškovės teiginys, kad „Algina Ltd“ darbuotojų tariamu perviliojimu buvo padaryta žala ieškovei UAB „Gridinta“, yra nepagrįstas.

Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti darbą ir darbovietę. Vien ta aplinkybė, kad buvę „Algina Ltd“ darbuotojai įsidarbino atsakovo įsteigtoje mažojoje bendrijoje, savaime nėra neteisėtas veiksmas. Byloje nėra duomenų, kad minėtiems darbuotojams galiojo teisėti ir atitinkamai kompensuojami nekonkuravimo susitarimai, kurie ribotų jų teisę pakeisti darbovietę ar įsidarbinti pas konkuruojantį subjektą. Be kita ko, profesinių ir kolegialių ryšių užmezgimas ar palaikymas dirbant toje pačioje įmonėje yra natūralus darbo proceso padarinys. Įstatymai nedraudžia buvusiems kolegoms bendradarbiauti ar kartu vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jei nėra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai. Apeliantės nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovas darbuotojų perėjimą pasiekė naudodamas nesąžiningos konkurencijos metodus, apgaulę ar kitus neteisėtus veiksmus.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 27 d. papildomo sprendimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu priteisė papildomai atsakovei MB „DZ Projects“ iš ieškovės UAB „Gridinta“ 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės apeliaciniu skundu dėl pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo neginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir savo nesutikimą su pirmosios instancijos papildomu sprendimu grindžia vieninteliu argumentu, kad jos yra pateikusios apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimo, todėl panaikinus šį sprendimą, atitinkamai turėtų būti panaikintas ir teismo 2026 m. kovo 27 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo išspręstas papildomų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pagrindiniu sprendimu nebuvo išspręstas visų atsakovės MB „DZ Projects“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir priteisė iš ieškovės UAB „Gridinta“ atsakovei MB „DZ Projects“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės neįrodė, jog atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, numatytus Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo patenkinti ieškovių ieškinio dėl žalos atlyginimo. Ieškovių apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus sprendimą ir papildomą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimas ir 2026 m. kovo 27 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi apeliančių UAB „Gridinta“ ir „Algina Ltd“ apeliacinis skundas atmetamas, todėl jų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Nagrinėjamu atveju atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė juos pagrindžiančius įrodymus – PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą. Atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovė MB „DZ Projects“, todėl būtent jai priteisiamas šių išlaidų atlyginimas.

Už advokato teisines paslaugas apmokėta 2026 m. II ketvirtį (2026 m. balandžio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2025 m. IV ketvirtis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 526,80 Eur. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtintą užmokesčio dydį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 284,84 Eur (2 526,80 Eur x 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)). Atsakovų prašoma priteisti suma už atsiliepimo į ieškovių apeliacinį skundą parengimą viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl šios bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki rekomenduojamo priteisti 3 284,84 Eur maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus tai, kad didžiąją dalį ginčo sumos – net 99 proc. – sudarė ieškovės UAB „Gridinta“ reikalavimas, teisėjų kolegija nusprendžia, jog atsakovų patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisiamos iš ieškovės UAB „Gridinta“. Taigi, atsakovei MB „DZ Projects“, apmokėjusiai teisines paslaugas, iš ieškovės UAB „Gridinta“ priteisiamas 3 284,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. kovo 2 d. sprendimą ir 2026 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gridinta“ (juridinio asmens kodas (304722729) atsakovei mažajai bendrijai „DZ Projects“ (juridinio asmens kodas 306089980) 3 284,84 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.