Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2S-437-589/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-02
Bylos Nr.: 2S-437-589/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06657-2025-3
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo: V. S., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Skolininkas: V. S.

Kategorijos

3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr. 2S-437-589/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06657-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11; 3.5.1; 3.5.26; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 2 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1616-435/2026 pagal pareiškėjo antstolio Mareko Petrovskio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/21/00242 suinteresuotiems asmenims skolininkei V. S. ir išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis M. Petrovskis (toliau – ir pareiškėjas, antstolis) pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/21/00242 prašė suinteresuotam asmeniui V. S. (toliau – ir skolininkė) skirti baudą iki 300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną valstybės naudai. Baudos dydį parinkti teismo nuožiūra įvertinus visas bylos aplinkybes. Antstolis pareiškime nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. skolininkei įteiktas Raginimas įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, išieškotoja) Privalomąjį nurodymą per 10 dienų. Antstolis, 2021 m. kovo 23 d., 2023 m. birželio 2 d., 2025 m. balandžio 2 d. tikrindamas sprendimo įvykdymą, nustatė, kad skolininkė nei per VTPSI nustatytą terminą – iki 2018 m. liepos 5 d., nei per antstolio nustatytą papildomą 10 dienų terminą Privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. neišardė savavališkai rekonstruoto gyvenamosios paskirties pastato, bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini): vakarinėje pastato pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~2,60 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~5,90 m, plotis ~3,66 m; pietvakarinėje pusėje pirmame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m, ant jo antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m; rytinėje pusėje ant įėjimo stogelio antrame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis ~2,40 m, ant jo trečiame aukšte pristatytą priestatą, kurio ilgis ~6,70 m, plotis – 4,20 m. Faktinė situacija yra nepasikeitusi nuo pirminio Privalomojo nurodymo nevykdymo fakto fiksavimo 2023 m. birželio 2 d. Antstolis pažymėjo, kad skolininkė ir toliau VTPSI Privalomojo nurodymo nevykdo. 2025 m. balandžio 7 d. skolininkė į antstolio Reikalavimą dėl sprendimo vykdymo atsakė, kad dėl besitęsiančio teismo proceso nuo 2017 m. jai nepavyksta nei įteisinti savavalę statybą, nei atlikti griovimo darbus. 2021 m. gegužės 31 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi Nr. 2VP-10224-877/2021 skolininkei skyrė baudą 10 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, 2024 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi Nr. 2VP-75-615/2024 skolininkei skyrė 50 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau sprendimas ir toliau nevykdomas. Savavališkos rekonstrukcijos padarinius gali pašalinti tik skolininkė. Išieškotoja 2025 m. balandžio 2 d. pateikė antstoliui prašymą kreiptis į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka dėl pakartotinės baudos skyrimo skolininkei už Privalomojo nurodymo nevykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. kovo 10 d. nutartimi tenkino antstolio M. Petrovskio pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/21/00242 ir skyrė suinteresuotam asmeniui skolininkei V. S. papildomą 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-20-180108-00003 dieną, paskirtą baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos (2026 m. kovo 10 d.) iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo.

Teismas nesutiko su skolininkės argumentu, kad pakartotinas asmens traukimas atsakomybei skiriant lygiagrečią jau trečią baudą dėl to paties privalomojo nurodymo nevykdymo pažeidžia non bis in idem (dvigubo baudimo draudimo) principą. Teismas nurodė, kad CPK 771 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Teismas nurodė, kad skolininkė savo atsikirtimus į antstolio prašymą grindžia ir tuo, jog privalomojo nurodymo įvykdyti negali dėl objektyvių priežasčių. Viena jų – nebaigti teisminiai procesai dėl pastato atidalijimo į du turtinius vienetus bei teismo 2015 m. spalio 2 d. ir 2015 m. lapkričio 12 d. nutartys, kuriomis apribota vykdyti bet kokius statybos darbus, kol bus išnagrinėta byla.

Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nuo 2014 m. nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1034-959/2026 dėl statinio atidalijimo pripažinimo neteisėtu, administracinio akto panaikinimo, registrų duomenų panaikinimo, iškeldinimo, įpareigojimo netrukdyti naudotis patalpomis, neteisėtos statybos padarinių panaikinimo. Skolininkės nurodoma 2015 m. spalio 2 d. nutartis, nenurodžius jos bylos numerio, nerasta, o Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-684-451/2016 (ankstesnis bylos Nr. 2-3137-451/2015) pagal ieškovės 35-osios butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovėms L. L. S. ir V. S. dėl turto susigrąžinimo, 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausta atsakovėms vykdyti bet kokius statybos darbus pagal U. V. 2014 m. parengtą Bendrabučio, (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto techninį projektą, kuriam pritarė 2014 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto sav. Urbanistikos ir architektūros skyriaus vyr. specialistas A. S., ir kurio pagrindu išduota 2015 m. kovo 16 d. pažyma apie naujai suformuotų kadastrų objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį Nr. 70-22-28, Pastate – Bendrabutyje, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei Pastate – Bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas vertino, kad skolininkės nurodoma teisme neišnagrinėta civilinė byla nelaikytina objektyvia priežastimi, pateisinančia privalomojo nurodymo neįvykdymą, kadangi minėta nutartis draudžia atsakovėms vykdyti bet kokius statybos darbus pagal konkretų kapitalinio remonto techninį projektą, šia nutartimi nėra uždrausta skolininkei imtis veiksmų privalomojo nurodymo įvykdymui. Tuo labiau, kad skolininkė nurodė siekianti įvykdyti nurodymą įteisinimo, o ne griovimo būdu.

Teismas nurodė, kad skolininkė į bylą pateikė papildomus įrodymus, jos teigimu, įrodančius, kad privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl valstybės inistitucijų veiksmų – dokumentus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, kadastro duomenų bylų rengimo ir kt. Teismas sprendė, kad nurodomi skolininkės teiginiai dėl privalomojo nurodymo nevykdymo dėl institucijų veiksmų, trūkstamų dokumentų, yra tik skolininkės gynybinė pozicija, ir pažymėjo, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas, o sprendžiamas tik sankcijos už jo nevykdymą paskyrimo klausimas.

Teismas taip pat nurodė, kad dėl skolininkės į bylą pateiktos UAB „Skena“ 2019 m. sausio 19 d. išvados jau pasisakyta įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-182-615/2019. Minėto sprendimo 12 punkte teismas konstatavo, kad šioje išvadoje nurodoma, jog techniškai įmanoma įvykdyti privalomus nurodymus, o tai, jog juos įvykdyti būtų galimai sudėtinga, negali sudaryti ir nesudaro pagrindo ieškovėms nesilaikyti statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atitinkamos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos ir apeliacine tvarka išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020, kurioje 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. ir 2021 m. kovo 31 d. nutartimis skolininkės kasacinius skundus buvo atsisakyta priimti. Analogiškos aplinkybės, kad privalomąjį nurodymą galima įvykdyti ir jis turi būti įvykdytas, nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022. Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1374-230/2017 taip pat konstatuoti savavališkos statybos ir naudojimosi savavališkos statybos padariniais faktai.

Taigi, teismas sprendė, kad minėtuose teismų procesiniuose sprendimuose yra išnagrinėtas klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir objektyvių galimybių jį įvykdyti, todėl atmestini kaip nepagrįsti skolininkės nurodomi argumentai dėl privalomojo nurodymo įvykdymo galimybių nebuvimo. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad privalomojo nurodymo skolininkė neįvykdė dėl objektyvių (pateisinamų) priežasčių.

Teismas nustatė, kad skolininkei iki šiol neįvykdžius 2018 m. sausio 8 d. surašyto privalomojo nurodymo (vykdomojo dokumento), kuriuo nustatytas terminas skolininkei jį įvykdyti iki 2018 m. liepos 5 d., antstolis 2025 m. balandžio 8 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-123-8503. Nevykdymo akte nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nepašalinti – įpareigojimas įvykdyti privalomąjį nurodymą neįvykdytas, todėl yra pagrindas taikyti sankciją ir skirti skolininkei papildomą periodinę baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą valstybės naudai iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. sausio 8 d. surašytas privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, dėl ko skolininkei skirtos jau dvi baudos. Privalomasis nurodymas šios nutarties priėmimo momentu nevykdomas jau daugiau nei penkerius metus (skaičiuojant nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties priėmimo civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daromo pažeidimo mastą, nenustatęs skolininkės pasyvų elgesį pateisinančių objektyvių priežasčių, darė išvadą, kad anksčiau skolininkei paskirtos baudos ir jų dydis nepakankamai skatina skolininkę įvykdyti privalomąjį nurodymą, t. y. skolininkė nesiima reikiamų veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti bei neieško tam efektyvių sprendimų. Tačiau skiriant baudos dydį, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, atsižvelgia į skolininkės amžių, šeiminę padėtį bei gaunamas pajamas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas skolininkei be jau paskirtų baudų, skyrė papildomą 20 Eur per dieną baudą nuo šios nutarties priėmimo dienos (2026 m. kovo 10 d.) iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, valstybės naudai. Teismo nuomone, baudos dydis yra adekvatus pažeidimo pobūdžiui, privalomojo nurodymo nevykdymo trukmei, o siekdama išvengti didesnių išlaidų skolininkė turėtų būti suinteresuota kuo operatyviau pašalinti savavališkos statybos padarinius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1616-435/2026 visa apimtimi ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Alternatyviai, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad klausimo negalima išspręsti iš esmės dėl būtinybės tirti papildomus įrodymus, panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu atveju įpareigoti teismą visapusiškai įvertinti oficialiais dokumentais pagrįstas faktines vykdymo kliūtis bei nustatyti, ar sankcijų suma atitinka proporcingumo principą skolininkės turtinės padėties atžvilgiu. Išaiškinti CPK 771 straipsnio 6 ir 7 dalių taikymo tvarką nagrinėjamoje situacijoje, konstatuojant, kad įstatymas nenumato galimybės už tą patį tęstinį nevykdymą lygiagrečiai taikyti ir sumuoti kelias periodines baudas. Tokia sankcijų piramidė, kai asmuo baudžiamas jau trečią kartą už tą patį procesinį pažeidimą, šiurkščiai pažeidžia non bis in idem principą, paverčia teisingumo vykdymą represiniu mechanizmu ir paneigia teisinio tikrumo bei proporcingumo principus. Apeliantė nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka. Pažymi, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas, spręsdamas dėl papildomos sankcijos skyrimo, neįvertino esminių teisinių ir faktinių aplinkybių: netinkamai pritaikė CPK 771 straipsnio nuostatas; neįvertino ir ignoravo objektyvias sprendimo vykdymo kliūtis; nevertino sankcijų kumuliacijos ir jos ribojimo; netaiko proporcingumo principo; neanalizavo galimybės keisti vykdymo tvarką vietoje naujos periodinės baudos skyrimo. Mano, kad šie pažeidimai rodo, kad sprendimas priimtas formaliai, neatsižvelgiant į realią vykdymo situaciją ir teisės normų paskirtį. Paskyrus papildomą periodinę baudą, teismas neįvertino, kad už tą patį tęstinį privalomojo nurodymo nevykdymą jau taikomos kelios periodinės baudos; susidaro sankcijų kumuliacija; sprendimo vykdymą riboja objektyvios, nuo skolininkės valios nepriklausančios kliūtys. Šių aplinkybių visuma nebuvo tinkamai įvertinta, todėl paskirta papildoma periodinė bauda neatitinka vykdymo proceso tikslų ir proporcingumo principo. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir nėra teisinio pagrindo jos naikinti ar pakeisti. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl tariamo skundžiamos nutarties neteisėtumo, dėl neva nebuvimo galimybės įteisinimo ar teisėto ardymo dėl dokumentų nebuvimo, nėra susiję su bylos dalyku, t. y. privalomasis nurodymas yra galiojantis, jo įvykdymo terminas suėjo 2018 m. liepos 5 d. ir duomenų, jog skolininkė būtų jį įvykdžiusi, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pati skolininkė.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens V. S. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl pakartotinės baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Suinteresuotas asmuo V. S. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje 2VP-12631-615/2023 kopiją. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktu rašytiniu įrodymu, sprendžia, kad šis įrodymas neturi esminės reikšmės nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismui yra prieinami civilinių bylų duomenys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl papildomas jo pateikimas ir priėmimas apeliaciniame procese yra perteklinis veiksmas, taigi, jį atsisakoma priimti.

Dėl pakartotinės baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimo

Nagrinėjamu atveju apeliantės V. S. nesutikimas su skundžiama nutartimi grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl papildomos sankcijos skyrimo, netinkamai pritaikė CPK 771 straipsnio nuostatas, neįvertino ir ignoravo objektyvias sprendimo vykdymo kliūtis, nevertino sankcijų kumuliacijos ir jos ribojimo, netaikė proporcingumo principo, neanalizavo galimybės keisti vykdymo tvarką vietoje naujos periodinės baudos skyrimo. Apeliantės manymu, šių aplinkybių visuma nebuvo tinkamai įvertinta, todėl paskirta papildoma periodinė bauda neatitinka vykdymo proceso tikslų ir proporcingumo principo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus tokius atskirojo skundo argumentus.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 771 straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodyta, jog jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Nuosekliai teismų formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą skolininkui gali būti taikoma bauda ne vieną kartą, jeigu ir toliau jis nevykdo privalomojo nurodymo (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-652-460/2022; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023; 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-712-460/2023). Tai, kad teismas gali spręsti dėl pakartotinės baudos skyrimo skolininkui už privalomojo nurodymo nevykdymą jau yra išaiškinta apeliantei įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi, priimta 2023 m. spalio 3 d. civilinėje byloje Nr. 2S-1138-390/2023.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-916/2021). Dėl to apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad papildomos baudos skyrimas, kai jau taikomos sankcijos nepasiekia tikslo, laikytinas pertekline ir neefektyvia priemone, atmestini kaip nepagrįsti.

Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios insatncijos teismas visapusiškai įvertino apeliantės nurodytas negalėjimo įvykdyti privalomąjį nurodymą priežastis (dėl nagrinėjamos civilinės bylos, institucijų veiksmų ir trūkstamų dokumentų), jos pateiktus papildomus dokumentus ir pagrįstai sprendė, kad apeliantės nurodytos negalėjimo įvykdyti privalomąjį nurodymą priežastys nelaikytinos objektyviomis, pateisinančiomis privalomojo nurodymo neįvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, todėl jų papildomai nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal teismų formuojamą praktiką apeliantės veiksmai dėl siekio įteisinti savavališką statybą negali būti pagrindas neskirti jai baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-652-460/2022). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos pozicija, kad galutiniais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais jau yra išnagrinėtas klausimas dėl privalomojo nurodymo teisėtumo ir objektyvių galimybių jį įvykdyti (Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-68-254/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tai, kad spręsdamas dėl baudos skyrimo CPK 711 straipsnio pagrindu, teismas nenagrinėja ginčo iš esmės, netikrina ir nevertina vykdytino teismo sprendimo turinio, teisėtumo bei pagrįstumo. Šioje proceso stadijoje nagrinėjimo ribas apibrėžia fakto klausimas – ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (privalomasis nurodymas) yra vykdomas, ir nevykdymo (jei toks nustatomas) priežasčių vertinimas. Dėl to apeliantės atskirajame skunde dėstomos aplinkybės, kuriomis ji argumentuoja, jog privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti dėl valstybės institucijų (valstybės įmonės Registrų centro) veiklos trūkumų, nepaneigia jos pareigos vykdyti privalomąjį nurodymą ir procese dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu iš esmės neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 63 punktas).

Atsižvelgęs į šiuos išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko apeliantės argumentus dėl paskirtos baudos neproporcingumo. Pažymėtina, kad bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą atlieka ne tik sankcijos, bet ir skatinamąją (prevencinę) funkciją, siekiant užtikrinti teisėtų reikalavimų vykdymą. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad privalomasis nurodymas nėra vykdomas ilgą laiką, nepaisant to, kad jo įvykdymo galimybė buvo konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, o apeliantės pateikiami argumentai dėl vykdymo jau ne kartą buvo vertinti teismų ir pripažinti nepaneigiančiais pareigos vykdyti privalomąjį nurodymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė į skolininkės amžių, šeiminę padėtį bei gaunamas pajamas, be kita ko, kad ji toliau nesiima reikiamų veiksmų privalomajam nurodymui įvykdyti bei neieško efektyvių sprendimų, į tai, kad nenustatyta apeliantės pasyvų elgesį pateisinančių objektyvių priežasčių. Paskirta pakartotinė bauda (net visas baudas kartu sudėjus) yra gerokai mažesnė, nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis (300 Eur už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), todėl spręstina, kad apeliantei paskirta bauda yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakartotinis baudų skyrimas tokiomis aplinkybėmis yra nukreiptas į tęstinio pažeidimo nutraukimą ir negali būti vertinamas kaip perteklinis, kai asmuo sistemingai nevykdo teisėto ir vykdytino privalomojo nurodymo. Apeliantė nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad paskirta bauda būtų akivaizdžiai per didelė ar neadekvati siekiamam tikslui, todėl nėra pagrindo ją mažinti ar panaikinti.

Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė