Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. V. (apeliantė1) ir suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (apeliantė2) atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, V. V., V. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsiliepimų į apeliantės 2 atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria padidinta bauda už sprendimo nevykdymą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

14.1. Antstolė A. R. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/21/00673, pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 27 d. išduotą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.24) dėl įpareigojimo skolininkę V. V. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 kv. m ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę; 42,93 kv. m ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais (pastatytą 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo valdytojo rašytinio sutikimo), pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, naudai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. RE-263 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4743-583/2020 atmestas V. V. prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1836-662/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. liepos 7 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-106, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriautas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys – 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartai ir varteliai, pastatyti valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nenugriautas I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – 57,6 kv. m ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelė, pastatyta valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. sutikimas statyti 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 12ST-42-(14.12.5) adresu (duomenys neskelbtini).

14.2. 2022 m. gruodžio 16 d. kontoroje gautas išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas, kuriame nurodoma patikrinti, ar skolininkė yra įvykdžiusi privalomąjį nurodymą, t. y. surašyti patvarkymą dėl informacijos pateikimo, įpareigoti skolininkę pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą. 2022 m. gruodžio 17 d. surašytas patvarkymas Nr. S-22-75-23370 įpareigojantis skolininkę nustatytu terminu pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, išaiškino patvarkymo nevykdymo pasekmes. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė, 2022 m. gruodžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-23900 ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl paskirtos baudos padidinimo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad teismo sprendimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdytas, bauda nėra pakankama, todėl ankstesnę teismo nutartimi paskirtą 1 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimo dieną padidino iki 10 Eur už kiekvieną to paties teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Dėl teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų (ne)įvykdymo

18. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį, iš esmės dėsto savo poziciją dėl sprendimo (ne)įvykdymo, kartodama faktines aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į antstolės pareiškimą, tačiau nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus konkrečias materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat jų neįvardija. Apeliantei1 iš esmės nenurodžius konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas dėl visų faktinių aplinkybių, nurodytų atskirajame skunde, nepasisako, tačiau vertina, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą apeliantei CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o paskirta bauda atitinka nurodytoje normoje numatytos baudos skyrimo tikslus ir dydį.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis pripažįstama teisėta, jeigu ji yra priimta nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apeliantės argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą nutartį.

21. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

22. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

23. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-80-706/2017).

24. Apeliantė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ji dalį privalomojo nurodymo yra įvykdžiusi.

25. Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Pritartina Inspekcijai, kad nustatytas teisinis reguliavimas rodo, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nurodyto privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus dalinis įvykdymas negalimas, kadangi privalomasis nurodymas laikomas įvykdytu tik tuo atveju, jei jis įvykdomas tinkamai bei visa apimtimi. Dėl to teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose antstolė pagrįstai nurodė, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad nuo pat priverstinio vykdymo pradžios skolininkė neatliko jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip susijusius su privalomojo nurodymo vykdymu.

26. Teismų formuojamoje praktikoje pažymima, kad neteisėta statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatytų tikslų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

27. Apibendrindamas tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, jog apeliantė nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria jai buvo paskirta 1 Eur bauda, priėmimo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus, todėl nusprendžia, kad skolininkei paskirta bauda yra neefektyvi ir yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes.

Dėl baudos skyrimo reglamentavimo

28. Atskirajame skunde apeliantė2 (Inspekcija) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl poveikio priemonės skolininkei skyrimo, netinkamai taikė CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą ir pasirinko netinkamą šios priemonės taikymo formą – iki 10 Eur padidino Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi Nr. 2VP-1731-1149/2022 skolininkei paskirtos baudos dydį.

29. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

30. CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Taigi, dera paminėti, jog teismas vėl gali skolininkui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

31. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad skolininkui gali būti taikoma bauda ir ne vieną kartą, jeigu ir toliau nevykdo reikalavimų.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, nustačiusi, kad skolininkė nėra įvykdžiusi teismo sprendimo ir toliau nevykdo privalomojo nurodymo, surašė naują 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-23900 ir kreipėsi į teismą su prašymu padidinti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės Inspekcijos pozicijai, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu šiuo atveju teismas turėjo svarstyti klausimą ne dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1731-1149/2022 skolininkei skirtos baudos pakeitimo / padidinimo, o šį klausimą svarstyti iš naujo atskirai, kaip tai numato CPK 771 straipsnio 7 dalis – jeigu skolininkas <...> pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-652-460/2022; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023).

34. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną padidino devyniais eurais. Taigi, iš dalies galima nuspręsti, kad teismas skolininkei skyrė naują 9 Eur baudą, tik netiksliai taikė proceso teisės normas.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir išanalizavęs šiai bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad teismo procesinis sprendimas nėra įvykdytas, kad pažeidimus privalo pašalinti asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, įvertinęs, kad nesama objektyvių priežasčių, kurios būtų sukliudžiusios skolininkui įvykdyti privalomąjį nurodymą, pagrįstai paskyrė skolininkei baudą, tačiau be pagrindo pakeitė / padidino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1731-1149/2022 skirtą baudą, o ne priėmė kitą / atskirą nutartį dėl baudos skyrimo. Ši klaida ištaisytina.

Dėl baudos skyrimo pradžios

36. Kaip žinoma, pirmosios instancijos teismas padidino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1731-1149/2022 paskirtos baudos dydį apeliantei1 už pakartotinį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 27 d. išduoto privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.24) nevykdymą iki 10 Eur (dešimties eurų) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nuo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos yra pagrindas konstatuoti, jog skolininkas neįvykdė pareigos atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl teismas, spręsdamas sprendimo neįvykdymo klausimą ir taip nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, turi pagrindo skirti skolininkui baudą nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos (CPK 73 straipsnio 3 dalis) už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai iki įpareigojimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-415/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-916/2016; ir k.t.). Nors minėtas kasacinio teismo išaiškinimas yra priimtas dėl teismų sprendimų vykdymo, t. y. iki CPK 771 straipsnio redakcijos pakeitimo, tačiau jis taikytinas ir sprendžiant dėl privalomųjų nurodymų (ne)vykdymo, nes po kasacinio teismo nutarčių priėmimo buvo pakeistas CPK 771 straipsnis ir papildomai straipsnyje įtvirtinta, jog bauda gali būti skiriama ir tuo atveju, jeigu yra neįvykdytas privalomasis nurodymas.

38. Atsižvelgiant į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi baudą skolininkei paskyrė nuo nutarties priėmimo dienos, būtų pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo nutartį nurodant, kad bauda skolininkei skiriama skaičiuojant nuo kitos dienos, einančios po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 28 d.

39. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės1 negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties (paankstinus baudos skaičiavimo datą baudos suma taptų didesnė) (CPK 313 straipsnis) (apie Inspekcijos skundą dėl baudos dydžio pasisakoma toliau), ši nutarties dalis paliekama nepakeista.

Dėl baudos dydžio

40. Apeliantės1 atskirajame skunde nurodoma, kad baudos skyrimas yra kraštutinė priemonė. Prašo skirti bent 2 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną, nors konkrečių duomenų apie turtinę padėtį neteikia (CPK 12, 178 straipsniai).

41. Pastebėtina, kad iš skundo turinio galima spręsti, kad skolininkė pati pripažįsta, kad teismo sprendimo nėra įvykdžiusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo neįvykdymas yra pagrindas taikyti baudą tol, kol šis yra neįvykdytas, ir antrą kartą skiriama bauda, siekiant teigiamo efekto, turi būti daug didesnė nei paskirtoji pirmosios instancijos teismo.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma, kas reiškia, kad teismas, rinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (išskyrus tai, kad turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

43. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties turiniu, pripažįsta, kad skolininkė privalomojo nurodymo nevykdo sąmoningai ir nėra jokių aplinkybių, kurios būtų objektyvi kliūtis tinkamai įvykdyti privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad naujos periodinės 9 Eur baudos už privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus nevykdymą skyrimas atitiktų teisingumo ir ekonomiškumo principus ir tokios pasekmės būtų šiuo metu proporcingos ir adekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė nenurodė jokių duomenų, kad paskirta bauda jai didelė, įvertinus, jog įpareigojimo vykdymas pareikalaus lėšų, yra pagrindas konstatuoti, kad dar didesnio dydžio periodinės baudos paskyrimas šios bylos kontekste šiuo metu būtų perteklinė prevencijos priemonė, neatitiktų pažeidimo pobūdžio ir paneigtų CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos baudos tikslus ir funkcijas.

Dėl kitų argumentų

44. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, susijusias su privalomuoju nurodymu vykdymu. Tačiau vadovaudamasis CPK 771 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino CPK 771 straipsnio 7 dalies reglamentavimą, todėl ne iki galo tinkamai taikė procesinės teisės normas priimdamas procesinį sprendimą, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina jos rezoliucinę dalį išdėstant nauja redakcija ir nurodant, kad nauja 9 Eur bauda skirtina už kiekvieną pakartotinį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 27 d. išduoto privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.24) nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2023 m. birželio 1 d.) iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:

„Antstolės A. R. Ž. pareiškimą tenkinti ir už pakartotinį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 27 d. išduoto privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.24) nevykdymą skolininkei V. V. skirti 9 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2023 m. birželio 1 d.) iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6804).