Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-4743-583/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-30
Bylos Nr.: eI3-4743-583/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00360-2020-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: V. V.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

17.5Savavališkos statybos

Administracinė byla Nr. eI3-4743-583/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00360-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17,6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 30 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės, Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2020 m. birželio 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl neveikimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V.V. (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi prašymu į teismą nuodydama, kad 2020 m. kovo 24 d. pareiškėja prašė atsakovės pratęsti 2019 m. rugsėjo 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN237(16.29) įvykdymo terminą. Į prašymą atsakymo nebuvo gauta.

Nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. kovo 27 d. atliko valstybinės žemės sklypo šalia (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir 2019 m. kovo 27 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-237(16.29) pašalinti pažeidimus adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjai buvo nurodyta nugriauti I grupes nesudėtingąjį inžinerinį statinį – tvorą, juosiančią apie 16 arų valstybinės žemės, II grupės nesudėtingąjį statinį – kiemo aikštelę apie 30 m², kurie pastatyti valstybinėje žemėje.

Inspekcijos vykdomas patikrinimas atliktas po to, kai Pareiškėja iniciavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą siekiant prijungti laisvos valstybinės žemės plotą. 2018 m. rugsėjo 4 d. NŽT Klaipėdos r. skyrius atsisakė rengti žemėtvarkos projektą ir šį atsisakymą pareiškėja apskundė. Išnagrinėjus skundą, jo netenkinus, buvo atliktas valstybinės žemės sklypo, esančio šalia pareiškėjos sklypo patikrinimas ir nustatyti pažeidimai. Pažeidimai nustatyti dėl valstybinės žemės sklypo naudojimo ir jame esančio statinio – aikštelės ir tvoros. Nurodoma, kad Inspekcija 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (16.29)2D-1236 pratęsė privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą iki 2020 m. kovo 26 d.

Pareiškėja akcentuoja, kad sprendžiant šį ginčą aktualu tai, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu Nr. 12VĮ-685-(14.12.2.) Pareiškėjos sutuoktiniui V.V. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo leista laikinai naudotis 0,16 ha žemės sklypu, t. y . tuo sklypu, kur dėl valstybinės žemės neteisėto naudojimo buvo surašytas privalomasis nurodymas ir yra nustatytas terminas pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Taigi pareiškėjos manymu išnyko aplinkybės, buvusios pagrindu surašyti privalomąjį nurodymą Nr. PN-237(16.29).

Nurodoma, kad 2020 m. kovo 24 d. Pareiškėja pakartotinai prašė atsakovės pratęsti privalomojo nurodymo terminą. Iš Inspekcijos jokio atsakymo į prašymą negauta. 2020 m. kovo 27 d. elektroniniu paštu Pareiškėjai atsiųstas pranešimas apie tai, kad neįvyks 2020 m. kovo 30 d. 10 val. numatytas patikrinimas ar įvykdytas 2019 m. kovo 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-237(16.29), tačiau jis negali būti prilyginamas dokumentui, kuriuo išspręstas termino pratęsimo klausimas.

2020 m. balandžio 15 d. Inspekcija atsiuntė raštą Nr. 2D-4774(16.29), kuriuo pranešė, jog įvyks 2019 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) įvykdymo patikrinimas vietoje 2020 m. balandžio 30 d. 10.30 val. Inspekcija sistemingai siunčia raštus, jog vykdys patikrinimą. Tačiau turi būti sprendžiama ar yra privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) pagrindai, ar šis privalomas nurodymas yra vykdytinas dokumentas ir ar tokie atsakovės veiksmai nėra tik valstybės deleguotų pareigų atlikimo imitacija. Pagal nurodytą raštą dėl patikrinimo, spręstina, kad Inspekcija ignoravo Pareiškėjos pateiktą prašymą dėl termino pratęsimo.

Atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymą Nr. 12VĮ-685- (14.12.2.), ginčo valstybinis sklypas yra teisėtas valdomas Pareiškėjos šeimos, ginčo sklype yra galima statyba. Tokiu atveju, atsiradus naujoms aplinkybėms, galimas ir objektyviai pateisinamas privalomojo nurodymo pratęsimas įteisinant iki 2019 m. gruodžio 16 d. buvusią neteisėtą statybą. Šiuo metu Inspekcijos įvardinti statiniai yra galimi ginčo sklype. Tai paneigia privalomojo nurodymo pagrindą. Tačiau susiklostė situacija, kai skųsti privalomąjį nurodymą Nr. PN-237(16.29) nėra procesinės galimybės. Vienintelis Pareiškėjos matomas realus kelias yra teismo sprendimas pratęsti terminą privalomojo nurodymo vykdymui.

Akcentuoja, kad 2020 m. kovo 14 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ nustatytas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020-05-11. Šio nutarimo 3.2.1. punkte numatytas apribojimas „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas (darbus) atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų (darbų) atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje“. Dėl minėtų apribojimų stringa valstybės institucijų, privačių specialistų, rengiančių žemėtvarkos projektus, darbas. Nėra galimybės pasikonsultuoti ir įteisinti nesudėtingus statinius Pareiškėjai teisėtai naudojamame sklype.

LVAT tokio pobūdžio administracinėse byloje laikosi pozicijos, kad ilgesnio nei įstatyme įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Į teismą kreipiamasi dėl Inspekcijos neveikimo ir termino privalomajam nurodymui pratęsimo. Pareiškėjos 2020 m. kovo 24 d. prašymą Inspekcija turėjo išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jo užregistravimo, t. y. 2020 m. balandžio 13 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsniu, privalomojo nurodymo terminus pratęsia teismas, jeigu jie buvo pratęsti. Vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi jeigu sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

Jeigu teismas spręstų, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, pratęsti jo negalima, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, prašau laikyti terminą nepasibaigusiu, nes su tokiu prašymu Pareiškėjai kreipėsi į sprendimą priėmusį organą nepasibaigus šiam terminui.

Šalies argumentai

Šiais ir skunde išsamiau išdėstytais argumentais teismo prašoma:

- įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos pateikti atsakymą į 2020 m. kovo 24 d. pareiškėjos prašymą;

- pratęsti 2019 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

Atsiliepimas

Inspekcija atsiliepime į Pareiškėjos prašymą nurodė, kad nesutinka su prašymu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2019 m. kovo 6 d. atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini), buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-561-(16.2), kuriame užfiksuota, kad valstybinėje žemėje, praplečiant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, pastatyta 0,98 m aukščio tvora. Pateikta informacija, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pateiktais duomenimis statytoja yra sklypo savininkė V. V. Nurodyta, kad atsižvelgiant į teisės aktų reglamentavimą, o būtent statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (toliau – ir Reglamentas) 2 lentelės 3.1 punkto nuostatas bei šio reglamento 7 punkto nuostatas, toks statinys nelaikomas nesudėtingu statiniu ir jam Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimai netaikomi. Konstatuota, kad valstybinėje žemėje, praplečiant pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, įrengta 3,91 m² šiukšlių konteinerių laikymo vieta, išklota betoninėmis trinkelėmis ir aptverta 1,28 aukščio tvorele; pastatyti 1,3 aukščio įvažiavimo vartai ir varteliai; iš dešinės pusės pastatyta apie 57,6 m² ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelė; žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje statomas negyvenamas pastatas su veranda (aukštis apie 4,34 m, plotas 42,93 m²). Trinkelėmis išklota šiukšlių konteinerio laikymo vieta pagal Reglamento 9 punkto nuostatas nelaikoma nesudėtingu statiniu ir jai netaikomi Statybos reikalavimai. Vartai su varteliais, mašinų stovėjimo aikštelė bei negyvenamasis pastatas su veranda, remiantis Reglamento nuostatomis, priskirtini I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Taip pat konstatuota, kad negyvenamasis pastatas su veranda statomas apie 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, o NŽT šio pastato statybai mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos rašytinio sutikimo nedavė.

2019 m. kovo 26 d. pareiškėjai buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. rugsėjo 26 ir kuriuo pareiškėja buvo įpareigota nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 m² ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę; 42, 93 m² ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais (pastatytą 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo valdytojo rašytinio sutikimo) pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietes.

Šalies argumentai

2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjai pateikus prašymą 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (16.29) RE-263 ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d., nes statytoja nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka rengiama projektinė dokumentacija įteisinti neteisėtos statybos padarinius.

2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 V. V. buvo informuota, kad Priežiūros įstatymao 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, jog priėmus sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme ir tik vieną kartą, Vakarų departamentas neturi pagrindo antrą kartą pratęsti 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (16.29) RE-263 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d. Inspekcijai teisės aktais nesuteikta kompetencija pakartotinai pratęsti tokių privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų, todėl Inspekcijos Vakarų departamentas pagrįstai atsisakė pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 32 punkte nurodyta, kad į prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas arba tokiu būdu, koks buvo nurodytas prašyme. Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje apie Aplinkos ministerijos taisyklių 52 punkte nurodyta, kad į asmenų prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu jie pateikti, jei asmuo nepageidauja gauti atsakymą kitu būdu. Pareiškėjos prašymas pratęsti terminą buvo pateiktas elektroniniu paštu, nes nuo 2020 m. kovo 16 d. Inspekcijoje darbas buvo organizuojamas ir asmenys aptarnaujami nuotoliniu būdu. Pareiškėja savo prašyme neišreiškė pageidavimo, kad atsakymas jai būtų teikiamas kokiu kitu būdu. Pareiškėjai atsakymas buvo pateiktas elektroniniu paštu, tuo pačiu būdu, kaip ir jos prašymas. Duomenys apie tai yra saugomi dokumentų valdymo sistemoje AVILYS, kadangi elektroninis laiškas generuojamas pačioje sistemoje (sistemos duomenyse pažymėta, kad 2020 m. balandžio 2 d. 14:03:46 val. dokumentas išsiųstas el. paštu: (duomenys neskelbtini)).

Akcentuojama ir tai, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1. papunktyje nurodyta, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje“. Todėl nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad ekstremalios situacijos ir karantino valstybėje paskelbimas kaip nors sutrukdytų ruošti projektavimo dokumentaciją. Nurodoma, jog 2019 m. rugsėjo 26 d. teikdama prašymą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, pareiškėja nurodė, kad jau rengiama projektinė dokumentacija. Ekstremali situacija valstybėje paskelbta 2020 m. vasario 26 d., o karantinas įvestas 2020 m. kovo 16 d., kai iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos buvo likęs labai trumpas laiko tarpas, todėl jo įvedimas iš esmės negalėjo sutrukdyti įvykdyti Privalomąjį nurodymą nustatytu terminu.

Motyvuojamoji dalis

Teigiama, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Tokiu atveju privalomasis nurodymas surašomas ne savavališkos statybos pagrindu, o kitais pagrindais, todėl negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Toks ne tapatus teisinis reguliavimas rodo, kad ir galimybės pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nėra ir negali būti tapačios.

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. kovo 26 d., Pareiškėja į teismą, prašydama pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kreipėsi tik 2020 m. balandžio 29 d., kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016-09-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016).

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje Pareiškėja reiškia reikalavimą įpareigoti Inspekciją pateikti atsakymą į 2020 m. kovo 24 d. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Teigiama, kad Inspekcija nustatyta tvarka neišnagrinėjo pateikto prašymo ir pareiškėja nebuvo informuota apie priimtą sprendimą.

Kaip matyti iš byloje teikiamų duomenų, 2020 m. kovo 24 d. pareiškėja pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą, kuriame nurodė, kad Lietuvoje yra susidariusi ekstremali situacija dėl įvesto karantino, todėl nespėta parengti teisės aktų nustatyta tvarka dokumentacijos savavališkai statybai įteisinti.

Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad Pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųstas 2020 m. balandžio 2 d. raštas Nr. 2D-4347, kurio nurodoma, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, priėmus sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme ir tik vieną kartą. Kadangi 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. RE-263(16.29) jau buvo pratęstas 2019 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminas iki 2020 m. kovo 26 d., Vakarų departamentas neturi pagrindo antrą kartą pratęsti 2019 m. kovo 27 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Pareiškėja prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pateikė elektroniniu paštu, nurodė elektroninio pašto duomenis. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1. papunkčiu buvo numatyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Taigi ir Inspekcijoje darbas buvo organizuojamas ir asmenys aptarnaujami nuotoliniu būdu. Pareiškėjos prašyme nebuvo nurodytas pageidavimas, kad atsakymas jai būtų teikiamas kokiu kitu būdu nei buvo pateiktas prašymas, todėl Pareiškėjai atsakymas buvo pateiktas elektroniniu paštu, tuo pačiu būdu, kaip ir jos prašymas.

Teismui su atsiliepimu pateikti duomenys iš dokumentų valdymo sistemos AVILYS, patvirtinantys, kad elektroninis laiškas Pareiškėjai buvo sugeneruotas pačioje sistemoje ir išsiųstas tuo pačiu adresu, kuriuo buvo pateiktas (išsiųstas 2020-04-02 14:03:46 el. paštu: (duomenys neskelbtini)). Taigi 2020 m. kovo 24 d. pareiškėjos pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir Inspekcija 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 atsisakė antrą kartą pratęsti 2019 m. kovo 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą ir apie tai informavo Pareiškėją.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, Pareiškėjos skundo argumentai, kad Inspekcija neišnagrinėjo jos pateikto prašymo yra nepagrįsti, todėl skundas dalyje dėl įpareigojimo Inspekciją pateikti atsakymą į 2020 m. kovo 24 d. prašymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo

Bylos nagrinėjimo dalyku yra ir pareiškėjos prašymo, kuriuo prašoma pratęsti 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminą 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento, pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

2019 m. kovo 26 d. pareiškėjai buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.29), kurio įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2019 m. rugsėjo 26 d., kuriuo pareiškėja buvo įpareigota:

- nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 m² ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę; 42, 93 m² ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais (pastatytą 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo valdytojo rašytinio sutikimo) pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo adresu (duomenys neskelbtini)

- sutvarkyti aukščiau nurodytas statybvietes.

2019 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja pateikė prašymą pratęsti privalomojo nurodymo terminą ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Inspekcija priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (16.29) RE-263 ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. kovo 26 d., nes statytoja nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka rengiama projektinė dokumentacija įteisinti neteisėtos statybos padarinius.

2020 m. kovo 24 d. pareiškėja pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą, nurodė, kad Lietuvoje yra susidariusi ekstremali situacija dėl įvesto karantino, todėl nesuspėjo parengti teisės aktų nustatyta tvarka dokumentacijos savavališkai statybai įteisinti. 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 Pareiškėja buvo informuota, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi jau buvo priimtas sprendimas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, todėl Vakarų departamentas neturi pagrindo antrą kartą pratęsti 2019 m. kovo 26 d. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Kaip jau paminėta, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis numato, jog privalomojo nurodymo įpareigojimai turi būti įvykdyti per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog asmuo vykdydamas privalomajame nurodyme suformuluotus įpareigojimus ir siekdamas įteisinti savavališką statybą, tačiau dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių negali įvykdyti privalomojo nurodymo per nustatytą terminą, jis iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos gali raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuri įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Šia teise Pareiškėja pasinaudojo ir 2019 m. rugsėjo 26 d. Inspekcija priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (16.29) RE-263, kuriuo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d. 2020 m. kovo 24 d. pareiškėja kreipėsi į Inspekciją, prašydama pratęsti 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237 (16.29) įvykdymo terminą. 2020 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 2D-4347 Inspekcija nepratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo termino, kadangi jis buvo pratęstas 2019 m. rugsėjo 26 d. Inspekcijos sprendimu Nr. (16.29) RE-263, antrą kartą privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, nes to nenumato Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis.

Pažymėtina, jog Priežiūros įstatymo tiek 11 straipsnyje, tiek 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, statybos patikrinimo metu nustatant teisės aktų ar statinio projekto sprendinių, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuodamas teisminę praktiką dėl Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsnyje numatytų terminų taikymo, yra konstatavęs, jog paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (žr., pvz., 2017 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Pareiškėja į teismą prašymu dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237 (16.29) įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2020 m. balandžio 29 d. Kaip jau minėta 2019 m. kovo 26 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.29) įvykdymo terminas 2019 m. rugsėjo 26 d. Inspekcijos sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. (16.29) RE-263 buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, kad Pareiškėja prašymu dėl Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimu Nr. PN-237 (16.29) įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus pratęstam terminui, kuris baigėsi 2020 m. kovo 27 d. 00:00 val.

Teisės aktai nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-507-602/2019; 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 1980/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012; 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012)

Teisinio vertinimo nekeičia ir ta aplinkybė, kad Pareiškėja 2020 m. kovo 24 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą. Kaip jau paminėta šiame sprendime, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, priėmus sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jis gali būti pratęsiamas tik vieną kartą. Kadangi pareiškėjos prašymu terminas jau buvo pratęstas, kreipdamasi antrą kartą prašymu pratęsti terminą Pareiškėja negalėjo tikėtis kitokio sprendimo kaip atsisakymas pratęsti terminą. Prašymo pateikimas Institucijai o ne teismui buvo pačios pareiškėjos valios išraiška, todėl ji turėjo numatyti kilsiančias teisines pasekmes kreipiantis į instituciją, kuriai nėra suteikta diskrecija antrą kartą spręsti klausimą dėl termino pratęsimo.

Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsižvelgusi į teisinį reguliavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi Pareiškėja dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jo įvykdymo terminas pasibaigė, Pareiškėjos prašymas pratęsti Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-237-(16.29) įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.

Teismo vertinimu nors nagrinėjamu atveju yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, t. y. prasidėjo savavališkų statybos darbų pašalinimo procesas, kurio trukmė nebepriklauso nuo besikreipusio teisminės gynybos asmens valios, tačiau yra pasibaigę terminai, kurie nebegali būtų pratęsti, per kurį šis procesas turėjo būti užbaigtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė