Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo Lino Kuprusevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda,

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda.

Nuteistasis A. V. įpareigotas jam paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš A. V. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 190,38 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1–3 dalimis, A. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. V. gynėjo L. Kuprusevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

Nuteistojo A. V. gynėjo apeliaciniame skunde prašoma A. V. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei papildomai atlikęs įrodymų tyrimą ir apklausęs nuteistąjį A. V., liudytojus G. V., R. V., V. V., V. V., V. Š. ir I. V., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendis keičiamas dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir apgaule įgyto svetimo, juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai priklausančio turto – pinigų suma mažinama iki 1 311,73 Eur (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nuosprendis taip pat keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 2, 5 dalys), atitinkamai mažinant ir nuspręstą iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taip pat, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistojo A. V. nusikalstama veika iš veikos padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), įsigaliojusią jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Pagal naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį A. V. skiriama nauja bausmė, kuri iš naujo subendrinama su kitomis skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – valstybės politikas, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn., eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario (toliau – ir Tarybos nario) pareigas, pažeisdamas kaltinime nurodytų teisės aktų nuostatas, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, suklastojo 19 tikrų dokumentų – „Tarybos nario A. V. išlaidų suvestinių“, jose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo, kaip su tarybos nario, veikla susijusias, kuro, telefono ir interneto ryšio išlaidas ir juos teikė Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Marijampolės savivaldybės pinigines lėšas – 2 190,38 Eur, dėl to Marijampolės savivaldybės administracija patyrė turtinę žalą. Tokiais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Marijampolės savivaldybės administracijai ir valstybei, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe.

Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. V. kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti tik iš dalies.

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-895/2019, Nr. 2K-227-976/2020, Nr. 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardintų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92-648/2019, Nr. 2K-81-495/2025 ir kt.).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šiame straipsnyje numatyta veika pavojinga tuo, kad netikras ar suklastotas dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-697/2017 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. nuo 2019 m. balandžio 23 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. ėjo Marijampolės savivaldybės tarybos nario ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. jis Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai pateikė 19 tarybos nario išlaidų suvestinių, prie kurių pridėjo kuro įsigijimo kvitus bei AB Telia Lietuva PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b. l. 122–190, t. 3, b. l. 1–84). Marijampolės savivaldybės administracija apmokėjo A. V. jo, kaip tarybos nario, išlaidas – laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. A. V. pervesta 1 840 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. – pervesta 3 510,59 Eur (t. 2, b. l. 119, 120). 2023 m. rugsėjo 10 d. A. V. Marijampolės savivaldybės administracijai grąžino 102,59 Eur, kurie buvo išmokėti pagal jo prie tarybos nario išlaidų suvestinių pateiktus 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. kuro įsigijimo kvitus (t. 2, b. l. 118, 121).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija) buvo numatyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente.

Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamente, patvirtintame Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, 31 punkte buvo nustatyta, kad tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama išmoka atsiskaitytinai. Tarybos narys iki kito mėnesio 20 dienos tarybos sekretoriui pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus: kasos čekius, pinigų priėmimo kvitus, kuriuose detaliai būtų surašyta, kokios prekės ar paslaugos pirktos bei jų kiekis ir išlaidų suvestinę, kurioje nurodoma dokumento data, numeris, paskirtis ir suma. Išlaidų suvestinę pasirašo tarybos narys. Išmoka negali viršyti 230 Eur (t. 1, b. l. 150–164). Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-259 buvo pakeistas Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, 31 punktas, papildomai numatant, kad tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama išmoka atsiskaitytinai (t. 1, b. l. 165). Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-29 buvo pakeistas Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, 31 punktas, kuriame pakeistas išmokos dydis ir nustatyta, kad išmoka negali viršyti Vyriausybės patvirtintos atitinkamo laikotarpio 0,6 minimalios mėnesinės algos dydžio (t. 1, b. l. 171–172).

Taigi bylai aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos numatė, kad tarybos nariui kas mėnesį gali būti skiriama išmoka su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Tačiau iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pateiktos informacijos matyti, kad Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, t. y. Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 1-259 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“, Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. 1-29 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1-141 „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ nebuvo įregistruoti ir paskelbti Teisės aktų registre (t. 5, b. l. 23–25). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtintas tarybos veiklos reglamentas bei minėti vėlesni jo pakeitimai yra negaliojantys, nes nebuvo paskelbti Teisės aktų registre. Tačiau aptartas Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, patvirtintas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, bei paminėti jo pakeitimai ir papildymai nagrinėjamu atveju vertinami kaip faktiniai savivaldybės tarybos vidaus veiklos organizavimo dokumentai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vėlesniu Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-1 buvo pakeistas Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, 31 punktas, šį punktą papildant 31.1–31.7 papunkčiais, kuriuose numatyta, kad išmoka gali būti panaudota: tarybos nario telefono ryšio įrangai bei paslaugoms, interneto ryšio įrangai bei paslaugoms apmokėti; pašto prekėms ir paslaugoms įsigyti; tarybos nario kompiuterinės technikos įrangos įsigijimui, nuomai, techninei priežiūrai, remontui, eksploatavimui; tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui, automobilio statymo išlaidoms; kanceliarinėms prekėms įsigyti; išmokai gauti atidarytų banko sąskaitų administravimo paslaugoms apmokėti; biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti (t. 1, b. l. 173–177). Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. 1-235 buvo pakeistos Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, 31 punkto nuostatos, susijusios su išmokų gavimo ir atsiskaitymo už jas tvarka, nustatant, kad tarybos nariams su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka administracija, atsiskaitytinai kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,6 minimalios mėnesinės algos dydžio išmoka. Tarybos narys atsiskaito už praeitą mėnesį iki kito mėnesio 15 d. tarybos sekretoriui pristatydamas ar elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikdamas užpildytą išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitą (priedas), kurioje nurodo, kokias prekes įsigijo ir paslaugas apmokėjo vykdydamas tarybos nario funkcijas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą (t. 1, b. l. 178). Paminėti Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimai taip pat nebuvo įregistruoti ir paskelbti Teisės aktų registre (t. 5, b. l. 23–25). Vis tik, tokia Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų raida rodo, kad vėlesniais sprendimais buvo detalizuotos jame nustatytos tarybos nariui kompensuojamų išlaidų rūšys, t. y. nustatyta, kad kompensacija skiriama tarybos nario veiklos užtikrinimui reikalingoms išlaidoms padengti, įskaitant ryšio priemones ir paslaugas, kompiuterinės technikos įsigijimą ir eksploatavimą, pašto paslaugas, transporto priemonių naudojimą ir priežiūrą, kelionės išlaidas, kanceliarines prekes, banko paslaugas bei biuro patalpų nuomą.

Tuo pačiu pastebėtina, kad 2023 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9, 12, 25 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2053 buvo nustatyta nauja tarybos narių atlyginimo tvarka, nustatant fiksuotą atlyginimo dydį, ir panaikintos išmokos, skirtos apmokėti kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti. Iš šio įstatymo projekto aiškinamojo rašto (Dok. Nr. XIVP-2803) matyti, jog teisinio reglamentavimo pokyčius įtakojo tai, kad savivaldybių tarybų narių atlyginimas buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų faktiškai dirbtą laiką ir buvo labai mažas, įstatymo projekto rengėjų vertinimu, neatitinkantis jų atliekamo darbo apimties ir tenkančios atsakomybės, o gaunamų kompensacijų kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti dydžiai nebuvo ribojami, taip sukuriant neskaidrią savivaldybės tarybos nario darbo apmokėjimo sistemą, kurioje tarybos narys siekia gauti kuo didesnę kompensaciją, kad ji padengtų jo gaunamą žemą atlyginimą. Tai rodo, kad pats įstatymų leidėjas vėlesniu teisiniu reguliavimu pašalino ankstesnio reglamentavimo nepakankamą aiškumą, sudariusį prielaidas tarybos nariams netinkamai naudotis kompensavimo tvarka, siekiant atlyginti su tarybos nario funkcijų vykdymu nesusijusias išlaidas.

Dėl išlaidų kurui

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog A. V. realiai patyrė išlaidas kurui. Šios išlaidos buvo patirtos A. V. vykdant Marijampolės savivaldybės tarybos nario funkcijas ir jos galėjo būti kompensuojamos tiek pagal Vietos savivaldos įstatymo, tiek pagal Marijampolės savivaldybės veiklos reglamento nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuteistojo kadencijos laikotarpiu) nustatyta išmoka, taip pat ir transporto išlaidoms, savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta išlaidoms, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami savivaldybės tarybos nario veiklą, kompensuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V., kaip Marijampolės savivaldybės tarybos nario, kadencijos metu vyko dvidešimt tarybos posėdžių, iš kurių jis dalyvavo šešiolikoje. A. V. priklausė Socialinės ir sveikatos apsaugos komitetui ir dalyvavo septyniuose iš septyniolikos komiteto posėdžių. A. V. taip pat priklausė Antikorupcijos ir Peticijų komisijoms. 2019–2020 m. įvyko trys Antikorupcijos komisijos posėdžiai, kuriuose A. V. dalyvavo. Iš įvykusių šešių Peticijų komisijos posėdžių A. V. dalyvavo viename posėdyje (t. 5, b. l. 3–8). Tai rodo, kad nuteistasis A. V. galėjo patirti realias transporto išlaidas.

Atlikus Marijampolės savivaldybės tarybos nario A. V. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestinių nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. spalio mėn. bei UAB Revoliut Bank ir AB Swedbank, UAB „G.“ pateiktos informacijos apžiūrą, apžiūros protokoluose nurodyta, kad A. V. nurodė patyręs 2 304,34 Eur išlaidų kurui, kurias pagrindė pateikdamas kasos kvitus. Tačiau prie 2020 m. spalio mėn. išlaidų suvestinės nebuvo pateikti 182,76 Eur išlaidas kurui pagrindžiantys dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad už kurą 37 kartus buvo apmokėta naudojant 6 skirtingas mokėjimo korteles, bendra suma sudaro 1 678,56 Eur. Taip pat nustatyta, kad A. V. disponavo dešimčia mokėjimo kortelių, iš kurių dvejomis mokėjimo kortelėmis 10 kartų atlikti mokėjimai už bendrą 366,83 Eur sumą. 1 311,73 Eur kuro įsigijimo išlaidas A. V. pagrindė pateikdamas kasos kvitus, kurie apmokėti B. K., I. V., UAB „G.“ bei nenustatytam asmeniui priklausančiomis mokėjimo kortelėmis. UAB „G.“ 2024 m. gegužės 28 d. rašte (t. 3, b. l. 111) nurodė, kad kortele Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonės darbuotojas. Šia kortele buvo įsigytas dyzelinis kuras už 66,17 Eur (kasos kvite nurodyta 69,88 Eur) ir ši suma buvo įtraukta į UAB “G.“ apskaitą. 13 kasos kvitų, kuriais A. V. pagrindė įsigyto kuro išlaidas – 720,77 Eur, buvo apmokėti I. V. priklausančia mokėjimo kortele. Tą pačią dieną nedideliu laiko skirtumu, t. y. 2020 m. balandžio 23 d., 10.34 val. ir 15.26 val., bei 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.26 val. ir 16.46 val., kuras buvo įsigytas už bendrą 143,03 Eur sumą. (t. 3, b. l. 93–98, 145–150, 163–166). Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos vyriausiosios specialistės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. rugsėjo 25 d. 12 kasos kvitų, kuriais A. V. pagrindė įsigyto kuro išlaidas – 488,37 Eur, buvo apmokėti B. K. priklausančia mokėjimo kortele (t. 3, b. l. 177–179). Apžiūros protokole, surašytame apžiūrėjus Marijampolės savivaldybės tarybos nario A. V. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestines nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. spalio mėn. bei Marijampolės savivaldybės administracijos pateiktą informaciją apie A. V. veiklą, nurodyta, kad 2019 m. balandžio mėn. išlaidas kurui – 118,82 Eur, A. V. pagrindė pateikdamas 5 kvitus, kurie patvirtina kuro įsigijimą dar iki pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio, t. y. 2019 m. balandžio 2–22 d. Taip pat nurodyta, kad karantino laikotarpiu (2020 m. kovo 16 d.–2020 m. birželio 16 d.) A. V. deklaravo patyręs 148,14 Eur išlaidas kurui (t. 5, b. l. 9–19).

Byloje nustatyta, kad A. V. 2023 m. rugsėjo 10 d. į Marijampolės savivaldybės administracijos banko sąskaitą pervedė 102,59 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – lėšų grąžinimas už 2020 m. rugpjūčio 23 d. kvitą Nr. 775575/297 ir 2020 m. rugsėjo 25 d. kvitą Nr. 81205/92 (t. 1, b. l. 116–119). Jau minėtame dokumentų apžiūros protokole nurodyta, jog 2020 m. rugsėjo 25 d. kvitas Nr. 81205/92 (t. 3, b. l. 83) apmokėtas bendrovei „G.“ išduota UAB „Neste LT“ įmonės kortele, o kuro pirkimo kasos kvitas Nr. 775575/297 (t. 3, b. l. 75), apmokėtas banko mokėjimo kortele, kurios savininkas nenustatytas (t. 3, b. l. 145–150).

Šie pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad A. V., kaip Marijampolės savivaldybės tarybos narys, kadencijos metu realiai patyrė transporto išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. pareikštame kaltinime inkriminuota tik ta kompensuotų išlaidų kurui dalis (1 311,73 Eur), kurią A. V. pagrindė pateikdamas kasos kvitus, kurie apmokėti I. V., B. K., UAB „G.“ bei nenustatytam asmeniui priklausančiomis mokėjimo kortelėmis. Jam neinkriminuota kaip neteisėtai apgaule įgyta kita kompensuotų išlaidų kurui dalis – 992,61 Eur (2 304,34-1 311,73), kuri buvo apmokėta pačiam A. V. priklausančiomis mokėjimo kortelėmis arba grynaisiais pinigais.

Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklaustas nuteistasis A. V., kuris parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu gyveno Vilniuje, savo automobilio neturėjo, naudojosi tėvų automobiliais Renault Twingo ir Mazda Premacy. Jis buvo aktyvus savivaldybės tarybos narys, save laikė opozicijos lyderiu, todėl į Marijampolę važiuodavo 2–3 kartus per savaitę, kur vykdavo savivaldybės tarybos, komitetų, frakcijos posėdžiai, susitikimai su rinkėjais. Kaip savivaldybės tarybos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas susitikinėjo su Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais, du kartus Vilniuje, penkis kartus Kaune, kartą Prienuose. Savivaldybės tarybos nario veiklą vykdė Marijampolėje, darbinės veiklos turėjo ir Kaune, vykdė individualią veiklą. Tuo metu buvo ir politikos konsultantu, dirbo su viena iš politinių partijų ir darbo reikalais Vilniuje ar kituose miestuose važinėjo politinės partijos automobiliu. Jo darbas neapsiribojo vien Marijampolės savivaldybės teritorija. Nuteistasis taip pat parodė, kad dalyvavo ne vienuose rinkimuose, buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu, vėliau Seimo nariu, tačiau rinkimų kampanijas griežtai atribodavo. Jo išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla, per mėnesį sudarydavo apie 400 Eur. Papildomai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. V. parodė, kad būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu jis užsiėmė ir viešųjų ryšių konsultacijomis, bendradarbiavo su politine partija ir buvo šios partijos nariu bei kandidatu Seimo rinkimuose. Jo veikla pagrinde vyko Vilniuje ir Kaune. Nuteistasis taip pat parodė, kad jo veikla, susijusi su politinės partijos veikla, nebuvo susijusi su Marijampolės savivaldybės tarybos nario veikla. Politinė partija, kurios nacionalinės rinkimų kampanijos vadovu jis buvo, nevykdė ženklesnės agitacijos Marijampolėje. Jis atskirdavo transporto išlaidas, susijusias su šiomis veiklomis.

Nuteistasis A. V., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, davė iš esmės analogiškus parodymus ir parodė, kad būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu gyveno Vilniuje. Į Marijampolę vykdavo 2–3 kartus per savaitę. Darbo klausimais daug kartų lankėsi Kaune ir Vilniuje, dalyvavo renginiuose, susitikimuose. Kaune turėjo daug darbinių reikalų. Nuteistasis nurodė 2019 m. gegužės mėn. turėjęs du susitikimus Kaune, 2019 m. birželio–liepos mėn. dėl kitų darbinių klausimų du kartus per savaitę būdavo Kaune, 2019 m. rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio, 2020 m. vasario mėn. turėjo po vieną susitikimą Kaune, o 2019 m. spalio, gruodžio mėn. ir 2020 m. sausio, kovo, birželio, liepos, rugpjūčio mėn. susitikimų Kaune neturėjo. Tuo metu neturėjo automobilio, todėl naudojosi tėvų automobiliais, naudojosi ir viešuoju transportu. Su motinos kolega I. V. susitarė, kad šis jį (A. V.) pavežės iš Marijampolės į Kauną ir iš Kauno į Marijampolę, pasisiūlė susimokėti už kelionę. Per mėnesį I. V. jį paveždavo 3–4 kartus, už kurą atsiskaitydavo grynais, o iš I. V. paimdavo vidutiniškai vieną kuro pirkimo čekį. Nuteistasis parodė ir tai, kad iki Kauno iš Vilniaus nuvykdavo įvairiais būdais, tai buvo jo asmeniniai reikalai, niekaip nesusiję su Tarybos nario veikla. Vėliau visuomeninė padėjėja B. K. pasisiūlė savo automobiliu pavežėti iš Vilniaus ir atgal, jis (A. V.) sutiko ir pasiūlė apmokėti kelionės išlaidas. Viena kelionė B. K. automobiliu galėjo kainuoti apie 40 Eur, todėl ji pateikdavo kuro pirkimo čekius tokiai sumai, o jis atsiskaitydavo grynaisiais.

Siekiant patikrinti nuteistojo A. V. teiginius apie jo turėtas transporto išlaidas, kurios, pasak nuteistojo, buvo susijusios su jo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikla, apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą liudytojais buvo apklausti Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnas V. V., Marijampolės savivaldybės administracijos vyr. buhalterė V. Š., nuteistojo A. V. tėvai G. V., R. V. ir sesuo V. V., papildomai apklaustas liudytojas I. V..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Š., Marijampolės savivaldybės administracijos vyr. buhalterė, parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu jai buvo priskirta savivaldybės tarybos narių išlaidų administravimo funkcija. Tarybos nariai ataskaitas pirmiausia pateikdavo tarybos sekretorei, kuri jas perduodavo buhalterijos skyriui, tuomet jos būdavo patikrinamos ir išmokama kompensacija. Liudytoja parodė, kad ji tikrindavo visų tarybos narių išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestines. A. V. ataskaitose būdavo pataisymų, patikslinimų. Tais atvejais, kai ataskaitose buvo nurodoma suma, viršijanti maksimalią 230 Eur sumą, būdavo kompensuojama tik leistina išlaidų dalis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas I. V. parodė, kad kelis kartus per mėnesį paveždavo A. V. iš Kauno į Marijampolę ir atgal. A. V. kartais atsiskaitydavo už kelionę grynaisiais, duodavo 10–20 Eur. Liudytojas parodė ir tai, kad A. V. prašė kuro įsigijimo kvitų, todėl jis kvitus laikydavo automobilyje ir vėliau perduodavo A. V.. Kuro įsigijimo kvitų suma dažniausiai būdavo už pilnai užpildytą automobilio kuro baką. A. V. nesakė kam jam reikalingi kuro įsigijimo kvitai. Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas I. V. davė apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, jis parodė, kad ryte iš Kauno važiuodavo į darbą Marijampolėje ir po darbo vakare grįždavo atgal į Kauną. Kelis kartus per mėnesį paveždavo A. V.. Šis kartais duodavo apie 10 Eur už kelionę. Gal per ilgą laiką galėjo sumokėti 60 Eur. Susitarimo dėl kelionės išlaidų atlyginimo tarp jų nebuvo. A. V. prašymu duodavo jam degalų įsigijimo kvitus. Teisiamajame posėdyje liudytojas I. V. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jog bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Marijampolėje, gyveno Kaune, kelis kartus iki Kauno yra pavežęs A. V.. Už pavežimą A. V. atsilygindavo, sumokėdavo simbolinę sumą grynaisiais pinigais, visos kelionės kainos neapmokėdavo. A. V. prašė kuro įsigijimo kvitų, todėl šiuos kvitus jam yra davęs. A. V. nesakė kur naudos gautus kuro įsigijimo kvitus (t. 3, b. l. 171–172). Taigi tokie liudytojo I. V. parodymai patvirtina, kad I. V. ryte į darbą iš Kauno į Marijampolę, o po darbo atgal į Kauną, važiuodavo nuosavu automobiliu ir tik kelis kartus per mėnesį šiuo maršrutu paveždavo A. V.. Akivaizdu, kad I. V. kurą į savo automobilį pildavo ir jį naudojo savo reikmėms. Kaip nurodė liudytojas I. V., A. V. tik kartais už kelionę simboliškai sumokėdavo nedidelę pinigų sumą. Be to, liudytojas patvirtino, kad A. V. prašė jo kuro įsigijimo kvitų, todėl jis kvitus rinko, laikydavo automobilyje ir vėliau perduodavo A. V.. Taigi tokie liudytojo I. V. parodymai, priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nepatvirtina A. V. versijos, kad transporto išlaidos, kurios buvo apmokėtos I. V. mokėjimo kortele, buvo susijusios būtent su A. V., kaip savivaldybės tarybos nario, veikla.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V., Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnas, patvirtino nuteistojo A. V. parodymus apie įvykusius jų susitikimus ir parodė, kad nuo 2017–2018 m. bendravo su A. V. kaip Marijampolės savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininku. Kaune bei Vilniuje buvo susitikę maždaug penkis kartus, kalbėdavo apie darbinius klausimus. Į susitikimus A. V. kelis kartus buvo atvykęs „Renault“ automobiliu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausti nuteistojo A. V. artimieji patvirtino nuteistojo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo naudotais šeimos automobiliais. Nuteistojo tėvas, liudytojas G. V., parodė, kad jų šeima turėjo du automobilius – Renault Twingo ir Mazda Premacy. Kai reikėdavo automobilio A. V. paimdavo vieną iš jų. Su šiais šeimos automobiliais važinėdavo ir jis pats, sutuoktinė R. V. ir dukra V. V.. Liudytoja R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat parodė, kad jų šeima turėjo du automobilius ir jais naudojosi visi šeimos nariai. Daugiausiai abiem automobiliais naudojosi sūnus A. V., jis šeimos automobiliu naudojosi ne tik būdamas Marijampolėje, su juo važiuodavo ir į Vilnių, ir į kitus miestus. Liudytoja V. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad jos brolis A. V. naudojosi tėvų automobiliais Renault Twingo ir Mazda Premacy, jis važiuodavo darbo reikalais. Tuo metu, kai gyveno su tėvais, ji ir pati naudojosi tėvų automobiliais.

Aptarti liudytojų V. V., G. V., R. V. ir V. V. parodymai patvirtina, kad nuteistasis A. V. savo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikloje naudojosi šeimos automobiliais. O kaip parodė liudytoja R. V., abiem jų šeimos automobiliais daugiausiai naudojosi būtent nuteistasis A. V. ir jais naudojosi ne tik būdamas Marijampolėje, su jais važiuodavo ir į Vilnių, ir į kitus miestus. Tačiau minėtų liudytojų ir paties nuteistojo parodymais nustatyta aplinkybė, kad A. V. naudojosi šeimos automobiliais, niekaip nepaneigia jam pareikšto kaltinimo į tarybos nario išlaidų suvestines įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis apie patirtas transporto išlaidas, neva susijusias su jo, kaip savivaldybės tarybos nario, veikla, t. y. į suvestines įtraukus kitų asmenų (I. V., B. K., UAB „G.“ bei nenustatyto asmens) mokėjimo kortelėmis apmokėtas kuro įsigijimo išlaidas. Be to, nors byloje nustatyta, kad pats nuteistasis A. V. aktyviai naudojosi šeimos automobiliais, iš jau aptartų apžiūros protokolų ir kuro įsigijimo kvitų matyti, kad 2019 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais bei 2020 m. sausio mėnesį nuteistasis A. V. kuro išlaidas grindė išimtinai tik I. V. mokėjimo kortele apmokėtais kvitais (t. 2, b. l. 153, 166, 182, 190), o 2020 m. liepos mėnesį – tik B. K. mokėjimo kortele apmokėtais kvitais (t. 3, b. l. 67). Jokie objektyvūs bylos duomenys nepagrindžia nuteistojo A. V. parodymų, kad kitų asmenų apmokėti degalai buvo skirti jo, kaip Marijampolės savivaldybės tarybos nario, funkcijoms vykdyti. Pats A. V. parodė, kad vykimas B. K. vairuojamu automobiliu iš Marijampolės į Vilnių ir atgal kainuodavo maždaug 40 Eur, jis B. K. sumokėdavo grynaisiais pinigais, o ši jam duodavo kuro įsigijimo kvitus. Taigi tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės galėtų patvirtinti tik tai, kad jis apmokėdavo visą pačios B. K. kelionės automobiliu kainą, o tai neabejotinai paneigia šių išlaidų ryšį su tarybos nario veikla ir nesudaro pagrindo laikyti jas kompensuotinomis. Pažymėtina, kad nuteistasis nepateikė jokių detalesnių aplinkybių, dėl kokių priežasčių, pats turėdamas teisę vairuoti transporto priemones ir galėdamas be apribojimų naudotis ir naudodamasis dviem šeimos automobiliais, gyvendamas Vilniuje, važiuodavo į Kauną, iš kur į darbą Marijampolėje vykstantis I. V. jį paveždavo iki Marijampolės. Toks maršrutas yra akivaizdžiai nelogiškas ir neekonomiškas, nes atstumas tarp Vilniaus ir Marijampolės yra trumpesnis nei atstumas iš Vilniaus į Marijampolę vykstant per Kauną. Apeliaciniame skunde cituojamas Marijampolės savivaldybės mero 2024 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. SA-12801 (8.1 E) (t. 7, b. l. 92) ir nurodoma, jog galioję teisės aktai nenustatė, kad kompensuotinos tik tos su tarybos nario veikla susijusios išlaidos, kurias apmokės tik pats tarybos narys. Tačiau nagrinėjamų atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad A. V. nurodytos išlaidos degalams, realiai patirtos trečiųjų asmenų, buvo susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu, o jo teisingai deklaruotų kuro išlaidų, patirtų realiai vykdant Tarybos nario funkcijas, dydis neatitiko jam kompensuotų kuro išlaidų.

Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ir 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. buvo taikomas judėjimo per valstybės sieną ribojimas, draudžiami renginiai, susibūrimai, bet koks fizinių asmenų aptarnavimas, rekomenduojama dirbti nuotoliniu būdu tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose; pratęsus karantiną iki 2020 m. balandžio 13 d. buvo apriboti asmenų kontaktai, viešose vietose leidžiama lankytis dviem asmenims, išskyrus giminaičius; 2020 m. balandžio 10–13 d. buvo draudžiama vykti ne į savo gyvenamosios vietos savivaldybės miestus ar miestelius, išimtis – mirus artimiesiems ar atliekant darbo funkcijas. Taigi paskelbus karantiną, valstybės ir savivaldybių institucijose darbas buvo organizuojamas ir lankytojai aptarnaujami nuotoliniu būdu, draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai, judėjimas ir pan. Marijampolės savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2023 m. gruodžio 29 d. atitikties audito ataskaitoje Nr. 1-15-(2.1) nurodyta, jog 2020 m. kovo 16 d.–2020 m. birželio 16 d. dėl Covid–19 pandemijos paskelbto karantino Savivaldybės tarybos veikla buvo ribojama arba ji buvo vykdoma nuotoliniu būdu, taip pat buvo taikomi ir įvairūs kiti ribojimai – judėjimo, darbo, ūkinės ir pramoginės veiklos. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad A. V. karantino metu nurodė patyręs 148,14 Eur išlaidas kurui (t. 2, b. l. 25–26). Taigi karantino metu A. V. kompensuota 148,14 Eur už įsigytus degalus. Nors paminėtais laikotarpiais buvo įvesti pakankamai griežti judėjimo, bendravimo ir susibūrimų apribojimai, tačiau tai esminės reikšmės A. V. kompensuojamų kuro išlaidų dydžiui neturėjo. A. V. pateiktose Marijampolės savivaldybės tarybos nario išlaidų suvestinėse (t. 3, b. l. 22, 48) nurodyta, kad 2020 m. balandžio mėnesį buvo įsigyta kuro už 55 Eur (25+20+10) ir pridėti kuro įsigijimo kvitai (t. 3, b. l. 34), o iki birželio mėn. 13 d. už 93,14 Eur (43,65+30,19+19,30) ir pridėti kuro įsigijimo kvitai (t. 3, b. l. 54–55). Kaltinimas A. V. pareikštas tik dėl 43,65 Eur išlaidų kurui, kurios buvo apmokėtos B. K. priklausančia mokėjimo kortele. Kiti šiuo laikotarpiu degalų įsigijimo kvitai buvo apmokėti grynaisiais pinigais ir šios lėšos A. V. neinkriminuotos kaip įgytos apgaulės būdu.

Kaip jau buvo minėta, išmoka už kuro sąnaudas, kaip patirtas transporto išlaidas, buvo siejama būtent su Tarybos nario veiklos vykdymu. Tarybos narys, siekiantis pasinaudoti teise į išmoką ir pateikdamas išmokai gauti reikalingus jo patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – išlaidų suvestinėje patvirtindavo joje nurodytų duomenų teisingumą ir teisėtumą. Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijos darbuotojai neturėjo galimybių tikrinti Tarybos narių teikiamų duomenų apie vykdant Tarybos nario pareigas sunaudotų degalų kiekį, taip pat nustatyti, ar degalus, už kuriuos buvo gautos išmokos, A. V. apskritai naudojo Tarybos nario funkcijoms ir kokioms konkrečioms vykdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien Tarybos nario statusas savaime nesuteikia A. V. teisės visų jo patirtų kuro išlaidų laikyti susijusiomis su Tarybos nario veikla. Liudytojas I. V., kuris patvirtino rytais važiuodamas į darbą paveždavęs A. V. iš Kauno į Marijampolę ir vakarais, grįždamas po darbo, iš Marijampolės į Kauną, nurodė nežinantis kokiu tikslu A. V. vykdavo į Kauną. Be to, šis liudytojas parodė, jog A. V. prašė jo kuro įsigijimo kvitų, todėl jis kvitus rinko, laikydavo automobilyje ir vėliau perduodavo A. V.. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad, kaip parodė pats nuteistasis A. V., jis Tarybos nario kadencijos metu buvo ir politikos konsultantu, dirbo su viena iš politinių partijų ir darbo reikalais lankydavosi Vilniuje ir kituose miestuose. Iš Vilniaus į Kauną nuvykdavo įvairiais būdais, tai buvo jo asmeniniai reikalai, niekaip nesusiję su Tarybos nario veikla. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje skelbiamos buvusio Seimo nario A. V. biografijos matyti, kad jis 2014–2020 m. buvo politinės partijos (duomenys neskelbtini) kampanijų vadovas (https://www.lrs.lt/sip/portal. (duomenys neskelbtini)). Jis pats dalyvavo 2020 m. eiliniuose Seimo rinkimuose ir buvo išrinktas Seimo nariu. Taigi akivaizdu, kad iki 2020 m. spalio 11 d. įvykusių Seimo rinkimų A. V., kaip politinės partijos narys bei šios partijos rinkiminės kampanijos vadovas, aktyviai vykdė politinę veiklą, susijusią ne tik su jo, kaip Tarybos nario, veikla. Tai leidžia daryti išvadą, kad kitų asmenų mokėjimo kortelėmis apmokėtas kuras buvo naudojamas ne Tarybos nario veiklai, o kitoms asmeninėms ar visuomeninėms reikmėms vykdyti, todėl šios išlaidos negali būti pripažintos susijusiomis su Tarybos nario veikla. Šios išvados nepaneigia nuteistojo A. V. teiginiai, kad jis, kaip savivaldybės tarybos narys, realiai patirdavo dideles išlaidas. Iš jau minėtų apžiūros protokolų matyti, kad nuteistasis A. V. Marijampolės savivaldybės administracijai teikė ir jo mokėjimo kortelėmis bei grynaisiais pinigais apmokėtus degalų įsigijimo kvitus, ir šie kvitai sudarė nemažą dalį nuteistojo pateiktų duomenų, susijusių su jo, kaip Tarybos nario, patirtomis transporto išlaidomis, kurias savivaldybės administracija nuteistajam kompensavo. A. V. nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. išlaidų suvestinėse nurodė patyręs 2 304,34 Eur išlaidas kurui. Iš šios sumos 992,61 Eur (2 304,34-1 311,73) jam neinkriminuoti kaip apgaulės būdu įgyta kompensuotų išlaidų kurui dalis, ji buvo apmokėta pačiam A. V. priklausančiomis mokėjimo kortelėmis arba grynaisiais pinigais. Tačiau 1 311,73 Eur kuro įsigijimo išlaidos buvo grindžiamos kitiems asmenims – B. K., I. V., UAB „G.“ bei nenustatytam asmeniui priklausančiomis mokėjimo kortelėmis. Atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad kitų asmenų banko mokėjimo kortelėmis apmokėtas kuras buvo naudojamas A. V., kaip tarybos nario, funkcijoms vykdyti. Tuo pačiu pastebėtina, kad apžiūros protokoluose užfiksuota ir tai, kad prie A. V. išlaidų suvestinių pridėti kuro įsigijimo kvitai, pagrindžiantys kuro išlaidas patirtas tą pačią dieną nedideliu laiko skirtumu – 2020 m. rugsėjo 25 d., 16.26 val. ir 16.46 val., 43,15 Eur ir 69,88 Eur sumai. Šie kuro įsigijimo atvejai A. V. išlaidų suvestinėse pagrįsti B. K. ir UAB „G.“ kortelėmis apmokėtais kuro įsigijimo kvitais. Tokios aplinkybės objektyviai nesuderinamos su įprastu kuro įsigijimu ir leidžia daryti išvadą, kad A. V. į išlaidų suvestines įtraukė ne savo, o kitų asmenų patirtas išlaidas, siekdamas nepagrįstai gauti jų kompensaciją. Be to, tai patvirtina kryptingą ir sąmoningą veikimo modelį, kai į išlaidų suvestines buvo sistemingai įtraukiami kitų asmenų kuro įsigijimą pagrindžiantys dokumentai, siekiant apgaulės būdu įgyti savivaldybės lėšas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog A. V. dar iki akcijos „Skaidrinam“ ir ikiteisminio tyrimo pradžios, t. y. 2023 m. rugsėjo mėn. pradžioje, Marijampolės savivaldybės administracijai grąžino 102,59 Eur už esą per klaidą pateiktus du kuro įsigijimą patvirtinančius kvitus. Byloje nustatyta, kad pinigai Marijampolės savivaldybės administracijai buvo pervesti už 2020 m. rugpjūčio 23 d. kvitą Nr. 775575/297 (apmokėtas UAB „G.“ išduota UAB „Neste LT“ įmonės kortele) ir 2020 m. rugsėjo 25 d. kvitą Nr. 81205/92 (apmokėtas banko mokėjimo kortele, kurios savininkas nenustatytas). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad lėšos – 102,59 Eur grąžintos iki viešai paskelbtos akcijos „Skaidrinam“ ir nepradėjus ikiteisminio tyrimo prieš A. V., nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis, nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. lapkričio mėn. pateikdamas Marijampolės savivaldybės administracijai išlaidų suvestines, veikė sąžiningai ir neturėjo tyčios klastoti tikrus dokumentus ir sukčiauti, nes reikšminga yra tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis lėšos buvo gautos bei kokie duomenys buvo pateikti jų kompensavimui. Nagrinėjamu atveju ilgą laikotarpį, daugiau nei vienerius metus, buvo teikiami tikri suklastoti dokumentai – išlaidų suvestinės, jose įrašant žinomai neteisingą informaciją apie patirtas išlaidas degalams. Toks pasikartojantis elgesys paneigia atsitiktinumo galimybę. Sistemingas suklastotų dokumentų naudojimas rodo, kad nuteistasis veikė kryptingai, siekdamas gauti turtinę naudą.

Pagal Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, 31 punkto nuostatas, Tarybos narys iki kito mėnesio 20 dienos tarybos sekretoriui privalėjo pateikti išlaidas patvirtinančius dokumentus: kasos čekius, pinigų priėmimo kvitus, kuriuose detaliai būtų surašyta, kokios prekės ar paslaugos pirktos bei jų kiekis ir išlaidų suvestinę, kurioje nurodoma dokumento data, numeris, paskirtis ir suma. Išlaidų suvestinę pasirašo tarybos narys. Taigi pagal Reglamentą Tarybos nariui išmokos už su Tarybos nario veikla susijusias išlaidas buvo pervedamos tik tarybos sekretoriui pateikus išlaidų suvestinę ir išlaidas patvirtinančius dokumentus (kasos čekius, pinigų priėmimo kvitus, kuriuose detaliai būtų surašyta, kokios prekės ar paslaugos pirktos bei jų kiekis). Reglamente nurodytų dokumentų – išlaidų suvestinės ir išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimas buvo išmokos gavimo sąlyga.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento suklastojimas yra ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020 ir kt.). Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-104-1073/2020 ir kt.).

Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra išdėstyta detalių argumentų, tačiau atsižvelgiant į paminėtus teismų praktikos išaiškinimus, darytina išvada, jog šioje byloje dokumentas – Tarybos nario išlaidų suvestinė – laikytinas oficialiu. Šis dokumentas reikšmingas būtent savivaldybės normaliai veiklai, o tikrovės neatitinkančios informacijos įtvirtinimas išlaidų suvestinėse lėmė neteisingų sprendimų (atlyginti nepatirtas išlaidas) priėmimą bei realios turtinės žalos atsiradimą.

Nuteistojo A. V. pasirašytose ir Marijampolės savivaldybės administracijai pateiktose Tarybos nario išlaidų suvestinėse dalis nurodytų jo, kaip Tarybos nario, patirtų išlaidų buvo apmokėtos kitiems asmenims priklausančiomis mokėjimo kortelėmis. Nors A. V. parodė, kad išlaidų suvestinėse nurodytas išlaidas jis patyrė kaip Tarybos narys, tačiau, įvertinus byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais. Išlaidų suvestinėse nurodytos transporto išlaidos, kurios apmokėtos kitiems asmenims priklausančiomis mokėjimo priemonėmis, akivaizdu, kad buvo patirtos kitų asmenų ir negali būti laikomos kaip susijusios su Tarybos nario veikla, todėl A. V. pasirašytose ir Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui pateiktose išlaidų suvestinėse nurodyti duomenys laikytini tikrovės neatitinkančiais. Tokių duomenų įtraukimas į tikrus dokumentus iškreipė savivaldybės administracijai teiktų dokumentų turinį, jais A. V. pagrindė savivaldybės administracijos kompensuotinas pinigines lėšas. Tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į Tarybos nario išlaidų suvestines bei šių suvestinių pateikimas savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui laikytinas tikrų dokumentų suklastojimu ir suklastotų dokumentų panaudojimu. Todėl šie A. V. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje pareikštame kaltinime ir pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje A. V. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-511 redakcija). Pirmosios instancijos teismas, neišdėstęs jokių argumentų, A. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Nors ši pirmosios instancijos teismo išvada yra teisinga, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 300 straipsnio pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir šio straipsnio 1 dalis švelnina nuteistojo A. V. teisinę padėtį. Naujos redakcijos BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje papildomai nustatytos dvi naujos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės – viešieji darbai ir laisvės apribojimas, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Taigi nuteistajam A. V. inkriminuota nusikalstama veika skundžiamu nuosprendžiu teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Kaip jau minėta, A. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu Marijampolės savivaldybės tarybos sekretorei pateikė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas buvo galimas pagal Reglamentą, bet ir išlaidas, kurios buvo patirtos kitų asmenų, panaudojant skirtingas mokėjimo korteles. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. V. Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui be kitų dokumentų pateikė ir savo suklastotus tikrus dokumentus – „Tarybos nario išlaidų suvestines“, t. y. duomenis apie išlaidas, kurių jis nepatyrė, tuo pagrindu nuteistasis A. V. iš Marijampolės savivaldybės administracijos gaudavo išmokas už išlaidas, kurios negalėjo būti kompensuojamos, daroma išvada, kad nuteistasis apgaule savo naudai įgydavo svetimą turtą, t. y. sukčiavo. Nagrinėjamu atveju apgaulės panaudojimas lėmė A. V. palankių sprendimų dėl nepagrįstų išlaidų atlyginimo priėmimą. Nuteistojo A. V. pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo (neteisingumo) Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijos darbuotojai nustatyti neturėjo galimybių, nes jiems buvo pateikti tikri degalų įgijimo kvitai ir tikrinti jų pagrįstumą savivaldybės darbuotojai neturėjo objektyvaus pagrindo, todėl jie negali būti laikomi atsakingais dėl to, kad dėl A. V. apgaulės nenustatė, jog dalies jo išlaidų suvestinėse nurodytų išlaidų nuteistasis iš tikrųjų nepatyrė. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje išskiriami valstybės politikų elgesio principai: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė. A. V. kaip valstybės politiką, savivaldybės tarybos narį, davusį priesaiką sąžiningai atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, turintį pareigą tinkamai įgyvendinti jam Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, savo veikloje vadovautis elgesio principais, įtvirtintais Valstybės politikų elgesio kodekse, bei Savivaldybės administracijos darbuotojus siejo tam tikri tarpusavio pasitikėjimo pagrindą turintys santykiai, kuriais A. V. piktnaudžiavo, nes iš jo, kaip valstybės politiko, kuriam keliami pirmiau nurodyti elgesio standartai, savivaldybės administracija turėjo pagrindą tikėtis bent jau teisėto elgesio. Liudytoja V. Š. apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad ji tikrindavo Tarybos nario išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau tais atvejais, kai būdavo pateikiamas kuro įsigijimo kvitas ir apmokėjimas atliktas banko kortele, neturėjo galimybės patikrinti kas yra kortelės savininkas. Taigi savivaldybės darbuotoja, gavusi Tarybos nario A. V. pateiktas išlaidų suvestines ir prie jų pridėtus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, neturėjo pagrindo abejoti, kad jose nurodyta informacija apie A. V. patirtas išlaidas kurui yra neteisinga ir nepervesti nuteistajam transporto išlaidų kompensacijos.

Nuteistojo A. V. panaudota apgaulė buvo esminė, nes teiktuose dokumentuose – Tarybos nario išlaidų suvestinėse nurodyta neteisinga informacija apie patirtas transporto išlaidas lemdavo sprendimo dėl tokių išlaidų atlyginimo priėmimą. Nuteistojo veiksmai, kai jis, žinodamas, kad Tarybos nario išlaidų suvestinėse, kurias jis pateikia savivaldybės tarybos sekretoriui, yra nurodyta neteisinga informacija apie atlygintinų išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, dydį, vis tiek pateikė šiuos dokumentus, atitinka apgaulės panaudojimą prieš asmenį, kuris priima apgaulę naudojančiam asmeniui palankų sprendimą. Dėl apgaulės panaudojimo kaltinime nurodytu laikotarpiu A. V. neteisėtai įgijo 1 311,73 Eur turtą iš Marijampolės savivaldybės administracijos. Nuteistojo apgaulė buvo naudojama tam, kad būtų suklaidinti asmenys, priimantys reikšmingus, turtines pasekmes sukeliančius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. savo suklastotus tikrus dokumentus – Tarybos nario išlaidų suvestines pateikė Marijampolės savivaldybės administracijai, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą – išmokas, kurias mokėdavo Marijampolės savivaldybės administracija, kuri, A. V. pateikus suklastotus tikrus dokumentus, buvo klaidinama ir nepagrįstai išmokėjo nuteistajam tokio dydžio išmokas, kurių jis neturėjo teisės gauti ir dėl to nuteistasis gavo turtinės naudos, t. y. A. V. Marijampolės savivaldybės administracijai priklausantį turtą – pinigus nurodytais veiksmais įgijo apgaule, kuri, kaip minėta, buvo esminė, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl mobiliojo ryšio telefono ir duomenų perdavimo įrenginio išlaidų

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino kaltinime nurodytų A. V. įsigytos telefono ir interneto įrangos naudojimo tikslų ir nepagrindė kaltinimo dalies, kad A. V. minėtą įrangą įsigijo savo asmeninėms reikmėms. Ši aplinkybė viso baudžiamojo proceso metu net nebuvo įrodinėjama. Apeliantas nurodo ir tai, kad Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (2017 m. gegužės 23 d. įstatymo Nr. XIII-378 redakcija) nuostatos numatė galimybę kompensuoti ne tik telefono ir interneto ryšio paslaugų išlaidas, bet ir telefono išlaidas bei interneto ryšio išlaidas. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

Atlikus AB Telia Lietuva pateiktų duomenų apie A. V. įsigytas prekes, nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. pateiktas sąskaitas už mobiliojo ryšio abonentus 61485320, 67479758 ir 68234708 bei interneto ir televizijos paslaugas, A. V. sudarytų sutarčių bei pateiktų sąskaitų, o taip pat Marijampolės savivaldybės tarybos nario A. V. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestinių apžiūrą, šio procesinio veiksmo protokole nurodyta, kad A. V. 2019 m. rugsėjo 11 d. įsigijo – telefonus Samsung Note 10+ ir Samsung A40, sumokėjo 39,51 Eur su PVM, likusi dalis išdalinta išsimokėtinai per 24 mėn., po 45 Eur su PVM; modemą Huawei E5573Cs-322 4G ir laikrodį Samsung Galaxy Watch L S 46mm, sumokėta 23,22 Eur su PVM, likusi dalis išdalinta išsimokėtinai per 24 mėn. po 2,75 Eur su PVM. A. V. nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. tarybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, suvestinėse nurodė patyręs 1 649,02 Eur išlaidų už mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas. Taip pat nurodyta, kad A. V. deklaruodamas šias išlaidas į jas įtraukė 120 Eur telefono iPhone 7 įsigijimo išlaidas, 585 Eur telefonų Samsung Note 10+ ir Samsung A40 įsigijimo išlaidas, 35,63 Eur modemo Huawei E5573Cs-322 4G ir laikrodžio Samsung Galaxy Watch L S 46 mm įsigijimo išlaidas, viso už 740,63 Eur sumą (120+585+35,63) (t. 4, b. l. 3, 7, 8, 9–155, 158–169, 170–180). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikrodis Samsung Galaxy Watch L S 46 mm ir telefonas Samsung A40 A. V. buvo įsigyti kaip dovana perkant telefoną Samsung Note 10+ bei modemą Huawei E5573Cs-322 4G, todėl iš kaltinimo pašalino aplinkybes, susijusias su tarybos nario suvestinių suklastojimu įtraukiant į jas minėtų įrenginių įsigijimo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas A. V. parodė, kad politiko darbas neįmanomas be telefono ir interneto ryšio, todėl jis įsigijo telefoną, kurį naudojo savivaldybės tarybos nario veikloje. Be to, pagal Vietos savivaldos įstatymą bei teismų praktiką tarybos nariai galėjo įsigyti telefono ryšio aparatus ir kitą darbui reikalingą įrangą. Nuteistasis parodė, kad jis buvo atskyręs savo asmenines ir savivaldybės tarybos nario išlaidas. Byloje pateikti duomenys, kad jis išlaidų už namų interneto ryšio ir televizijos paslaugas neapmokėjo iš savivaldybės tarybos nariui skiriamų lėšų, nors sąskaitas pateikdavo tas pats paslaugų tiekėjas kaip ir telefono ryšio.

Nuteistasis A. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, davė iš esmės analogiškus parodymus, kad jis, kaip Marijampolės savivaldybės tarybos narys, įsigijo reikalingą mobilaus ryšio bei interneto ryšio įrangą. Prie tarybos nario išlaidų suvestinių pridėdavo mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Savivaldybės administracija nereikalavo prie pateiktų sąskaitų faktūrų pridėti išsamias mobilaus ir interneto ryšio išlaidų suvestines, bet priešingai, tokių suvestinių nepriimdavo. Savivaldybės administracijai buvo žinoma, kad tarybos nariai įgyja kompiuterinę techniką, telefonų įrangą ir ryšio paslaugas. Jei savivaldybės administracijai dėl pateiktų išlaidų kildavo neaiškumų, tuomet buvo prašoma patikslinti ar detalizuoti duomenis. Tarybos nariai pagal įstatymą, reglamentą, o taip pat pagal nusistovėjusią praktiką ir savivaldybės administracijos sprendimus galėjo įgyti telefono ir interneto ryšio priemones, kurių reikia telefono ir interneto ryšio paslaugų suteikimui.

Tokius nuteistojo A. V. parodymus patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja V. Š., Marijampolės savivaldybės administracijos vyr. buhalterė, kuri parodė, kad telefono aparato bei modemo įsigijimo išlaidos galėjo būti kompensuojamos. Kartu su ataskaita tarybos nariai pateikdavo sąskaitą faktūrą ir apmokėjimo dokumentą, patvirtinančius turėtas mobiliojo ryšio ir interneto paslaugas, tačiau nebuvo reikalavimo pateikti sąskaitų detalizaciją. Iš sąskaitos faktūros buvo matoma, kad mokėta už ryšio paslaugas.

Jau minėta, kad nuteistojo A. V., kaip tarybos nario, kadencijos metu galiojusios Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatė, jog tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka. Analogiškos nuostatos buvo numatytos ir Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, su vėlesniais (iki 2021 m. sausio 25 d.) pakeitimais ir papildymais, 31 punkte. Taigi buvo nustatytas su tarybos nario veikla susijusių išlaidų, kurioms apmokėti gali būti skiriama išmoka, sąrašas. Toks reglamentavimas rodo, kad tarybos nariui be kitų išlaidų galėjo būti kompensuojamos su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusios telefono ryšio ir interneto ryšio išlaidos. Tačiau vėlesniais 2021 m. sausio 25 d. bei 2021 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimais buvo patvirtintas tinkamomis pripažintinų išlaidų sąrašas, kuriame detalizuotos telefono, interneto ryšio, transporto, kanceliarijos, pašto, biuro patalpų nuomos išlaidos. Paminėtuose Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 25 d. bei 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimuose, kuriais buvo keičiamos Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 patvirtinto savivaldybės veiklos reglamento 31 punkto nuostatos, numatyta, kad be kita ko išmoka gali būti panaudota tarybos nario telefono ryšio įrangai bei paslaugoms, interneto ryšio įrangai bei paslaugoms apmokėti (31.1 papunktis). Marijampolės savivaldybės taryba 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-82 patvirtino Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentą (t. 1, b. l. 182–199), įregistruotą ir paskelbtą Teisės aktų registre. Šio savivaldybės veiklos reglamento 201.3 bei 201.4 punktuose buvo numatyta, kad išmoka gali būti panaudota telefono ryšio įrangos, jos draudimo, pokalbių ir kitoms paslaugoms apmokėti, o taip pat interneto ryšio paslaugoms ir įrangai įsigyti ar nuomai apmokėti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis A. V. jo, kaip tarybos nario, išlaidų suvestinėse už 2019 m. balandžio mėn.–gegužės mėn., 2019 m. liepos mėn.–rugpjūčio mėn. nurodė telefono iPfone 7 mėnesinio mokesčio išlaidas, taip pat išlaidų suvestinėse už 2019 m. spalio mėn.–2020 m. spalio mėn. nurodė telefono Samsung Note 10+ bei duomenų perdavimo įrenginio modemo/maršrutizatoriaus Huawei mėnesinio mokesčio išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentavimas, kuriuo buvo vadovaujamasi nuteistojo A. V. nusikalstamų veikų padarymo metu, tiesiogiai neišskyrė telefono ryšio įrangos bei interneto ryšio įrangos įsigijimo išlaidų kaip atskiros kompensuojamų išlaidų rūšies. Tuo metu Reglamento nuostatose buvo numatyta galimybė kompensuoti tarybos nario veiklai reikalingas ryšio paslaugų išlaidas, kurių paskirtis – užtikrinti tarybos nario funkcijų vykdymą. Vėliau priimtais poįstatyminiais teisės aktais kompensuojamų išlaidų sąrašas buvo detalizuotas ir išplėstas, įtraukiant telefono ryšio įrangos bei interneto ryšio įrangos įsigijimo išlaidas. Šie pakeitimai vertintini kaip ankstesnio reguliavimo konkretizavimas, siekiant pašalinti neaiškumus dėl ryšio priemonių išlaidų apimties. Akivaizdu, kad Tarybos nario veiklai skirtos išmokos paskirtis buvo sudaryti sąlygas tinkamai vykdyti Tarybos nario funkcijas, užtikrinant ryšio, informacijos perdavimo poreikius. Telefono aparatas bei duomenų perdavimo įrenginys pagal savo paskirtį yra techninės priemonės naudotis ryšio paslaugomis, todėl objektyviai susiję su Marijampolės savivaldybės veiklos reglamente nurodytomis telefono bei interneto ryšio išlaidomis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad mobilaus ryšio telefono aparato bei duomenų perdavimo įrenginio įsigijimo išlaidos pagal savo paskirtį yra susijusios su tarybos nario veiklos vykdymui reikalingų ryšio priemonių užtikrinimu. Todėl vien tai, kad telefono aparato bei interneto duomenų perdavimo įrenginio įsigijimo išlaidos nebuvo tiesiogiai įvardintos nusikalstamos veikos padarymo metu taikytose Marijampolės savivaldybės veiklos reglamento redakcijose, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokių išlaidų kompensavimas buvo akivaizdžiai negalimas ar kad nuteistasis A. V., Marijampolės savivaldybės administracijos buhalterijai apmokėjimui pateikdamas išlaidų suvestines ir jose į bendrą patirtų mobiliojo ryšio paslaugų sumą įtraukdamas ir telefono aparato bei interneto duomenų perdavimo įrenginio mėnesinio mokesčio sumas, sąmoningai klastojo tikrus dokumentus ir veikė apgaulingai. Atsižvelgdama į tai bei visas abejones įvertinusi nuteistojo naudai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. V. deklaruotos išlaidos, susijusios su telefono aparatų bei interneto duomenų perdavimo įrenginio įsigijimu, bendra suma 740,63 Eur, nelaikytinos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – dalyku, todėl šia apimtimi nuteistajam A. V. inkriminuoto apgaule įgyto svetimo turto vertė mažinama.

Dėl transporto priemonių parkavimo išlaidų

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. A. V. į išlaidų suvestines įtraukė 138,02 Eur išlaidų, susijusių su transporto priemonių parkavimu, kurių kompensavimo nenumatė nei tuo metu galiojęs Vietos savivaldos įstatymas, nei Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog automobilio parkavimo išlaidas Marijampolės savivaldybės taryba A. V. kompensavo teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su parkavimo išlaidų kompensavimu, nepagrįstos byloje esančiais įrodymais.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus 2019–2020 m. A. V. išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, apyskaitas, o taip pat 2019 m. balandžio 30 d.–2020 m. lapkričio 30 d. UAB „Telia“ PVM sąskaitas faktūras, buvo nustatyta, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. A. V. deklaruodamas išlaidas į suvestines įtraukė 138,02 Eur išlaidas už automobilių parkavimą (4, b. l. 9–155, 170–180).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. V. parodė, kad jis gyveno Vilniuje, savivaldybės tarybos nario veiklą vykdė Marijampolėje, darbinės veiklos turėjo ir Kaune, be to, vykdė individualią veiklą. Jis naudojosi tėvų automobiliais, kartais jį paveždavo I. V.. Atvykus į susitikimus, renginius Vilniuje ir Kaune automobilį reikėdavo pastatyti į stovėjimo vietą. Automobilių stovėjimo vietos būdavo mokamos, todėl šias išlaidas taip pat įtraukė į tarybos nario išlaidų suvestines.

Nuteistasis A. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, davė iš esmės analogiškus parodymus ir parodė, kad dirbdamas Marijampolės taryboje daugiausiai laiko gyveno Vilniuje, neretai darbo reikalais lankydavosi Kaune ir kituose miestuose, kur automobilį statydavo mokamose vietose ir patyrė automobilio parkavimo išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. patvirtino, kad su A. V. darbo reikalais buvo susitikęs Kaune bei Vilniuje. Į susitikimus A. V. kelis kartus buvo atvykęs „Renault“ automobiliu. Jie susitikdavo tiek Kauno centre, tiek prie išvažiavimo iš miesto, kur automobilių stovėjimas yra apmokestintas.

Apie automobilio parkavimo išlaidų kompensavimą Marijampolės savivaldybės tarybos nariams parodymus davė liudytoja V. Š., Marijampolės savivaldybės administracijos vyr. buhalterė, kuri apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad automobilio parkavimo išlaidos yra prilyginamos transporto išlaidoms, kurios, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, tarybos nariui gali būti kompensuojamos. Tarybos narys važiuoja į susitikimus su gyventojais ne tik Marijampolės mieste, jis važiuoja į kitus miestus, tai yra tarybos nario išlaidos, kurias jis patiria atlikdamas tarybos nario pareigas.

Apie tai, kad transporto parkavimo išlaidos buvo vertinamos kaip dalis savivaldybės tarybos nario patirtų transporto išlaidų, nurodoma ir Marijampolės savivaldybės mero 2024 m. lapkričio 4 d. rašte (t. 7, b. l. 87).

Pagal nuteistojo A. V., kaip tarybos nario, kadencijos metu galiojusios Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, transporto priemonių parkavimo išlaidų kompensavimas nebuvo numatytas. Tuo metu taikyto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141, su vėlesniais (iki 2021 m. sausio 25 d.) pakeitimais ir papildymais, 31 punkte transporto priemonių parkavimo išlaidų kompensavimas taip pat nebuvo numatytas. Vis tik vėlesniais 2021 m. sausio 25 d. bei 2021 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimais buvo patvirtintas tinkamomis pripažintinų išlaidų sąrašas ir jame be kitų išlaidų detalizuotos atlygintinos transporto išlaidos. Marijampolės savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 25 d. bei 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimų, kuriais buvo keičiamos Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141 patvirtinto savivaldybės veiklos reglamento 31 punkto nuostatos, 31.4 punkte numatyta, kad išmoka gali būti panaudota tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, išskyrus išperkamąją nuomą, eksploatavimui, techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui, taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietų įsigijimui, automobilio statymo išlaidoms. Marijampolės savivaldybės taryba 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 1-82 patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento 201.5 punkte taip pat buvo numatyta, kad išmoka gali būti panaudota ir tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės stovėjimo ir saugojimo aikštelėse išlaidoms apmokėti.

Taigi veikos padarymo metu Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentas tiesiogiai nenumatė automobilio statymo išlaidų kaip atskiros kompensuojamų išlaidų rūšies, tačiau leido kompensuoti tarybos nario veiklai būtinas transporto išlaidas. Vėliau priimtais poįstatyminiais teisės aktais kompensuojamų išlaidų sąrašas buvo detalizuotas ir papildytas, įtraukiant ir automobilio statymo išlaidas. Šie pakeitimai vertintini kaip ankstesnio reguliavimo patikslinimas, siekiant pašalinti neaiškumus dėl transporto priemonių naudojimo išlaidų apimties. Automobilio statymo išlaidos pagal savo paskirtį yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės naudojimu tarybos nario funkcijoms atlikti, todėl jos laikytinos susijusiomis su tarybos nario veiklos vykdymui reikalingų transporto priemonių naudojimo užtikrinimu. Vien tai, kad šios išlaidos nebuvo tiesiogiai įvardintos ankstesnėje reglamento redakcijoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog jų kompensavimas buvo akivaizdžiai negalimas ar kad nuteistasis A. V., pateikdamas išlaidų suvestines, veikė apgaulingai ar klastojo dokumentus. Todėl A. V. deklaruotos automobilio statymo išlaidos, kurių bendra suma – 138,02 Eur, nelaikytinos nusikalstamos veikos – sukčiavimo – dalyku, todėl šia suma nuteistajam A. V. inkriminuoto apgaule įgyto svetimo turto vertė taip pat mažinama.

Pakeitus pirmiau minėtas nustatytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, susijusias su A. V. deklaruotomis išlaidomis automobilio statymui bei telefono aparatų bei interneto duomenų perdavimo įrenginio įsigijimui, atitinkamai keistina ir iš A. V. BK 72 straipsnio 2, 5 dalių pagrindu konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, ją mažinant iki 1 311,73 (2 190,38–740,63–138,02) Eur.

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos kilimas yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma nustačius, be kita ko, didelės neturtinės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K-7-117-697/2023 ir kt.).

Valstybės tarnautojai, kuriems priskiriami ir savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už valstybinių įgaliojimų vykdymą savivaldybės teritorijoje, sąžiningą savivaldybės gyventojų reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai, todėl tokių asmenų veiksmai, kuriais jie savo tarnybinę padėtį, suteiktas teises ir įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, laikytini piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Pagal Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatytą tuometinę išmokų skyrimo tvarką iš savivaldybės administracijos lėšų galėjo būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su tarnybine veikla. Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, skirtą kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms padengti, buvo reikalingas tarnybinis statusas (būti savivaldybės tarybos nariu). Išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai tarybos narys jas patyrė konkrečiam tikslui – tarnybinėms pareigoms (tarybos nario veiklai) vykdyti, kadangi išmokomis buvo siekiama padengti galimas papildomas patiriamas sąnaudas, kurias, nesant tokios kompensavimo tvarkos, jis patirtų iš asmeninių lėšų. Pagal tokį reglamentavimą tarybos narys, gavęs išmokas, privalėjo užtikrinti jų teisėtą, ekonomišką, efektyvų panaudojimą, t. y. jis galėjo tikėtis kompensacijos tik tokia apimtimi, kuri susijusi su jo tiesiogine pareigine veikla ir turėjo užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiams. Kaskart prieš teikdamas išmokų avanso apyskaitas, tarybos narys turėjo įsitikinti, kad joje nurodo tik tas išlaidas, kurias patyrė vykdydamas tarnybines pareigas (tarybos nario veikloje). Priešingu atveju, išlaidų, susijusių su tarybos nario asmeninių ar kitokių, nesusijusių su tarybos nario veikla, poreikių tenkinimu, kompensavimas prieštarautų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, racionalumo ir pagrįstumo principams ir būtų ydinga praktika antikorupciniu požiūriu.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl nuteistojo A. V. nusikalstamų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Marijampolės savivaldybės administracija. Nuteistojo A. V. nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, buvo nevienkartiniai (siekdamas turtinės naudos panaudojo suklastotus tikrus dokumentus – 19 Tarybos nario išlaidų suvestinių), sistemingi (nusikalstamos veikos buvo tęstinio pobūdžio, tęsėsi daugiau kaip vienerius metus), piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo padarytos ir kitos nusikalstamos veikos – dokumentų suklastojimas (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis). Jų metu nuteistasis apgaule įgijo svetimą – Marijampolės savivaldybės administracijai priklausantį turtą, kurio vertė, nors ir nesiekia didelės turtinės žalos masto (12 500 Eur), bet yra pakankamai didelė – A. V. apgaule įgijo svetimą turtą – 1 311,73 Eur (2 190,38–740,63–138,02). Nuteistojo neteisėti veiksmai tapo žinomi visuomenei. Nurodytais veiksmais A. V. sumenkino ne tik Marijampolės savivaldybėje dirbančių valstybės politikų statuso patikimumą, nes suformuota nuomonė, jog valstybės politikai kompensacijas už veiklą gauna siekdami tenkinti savo asmeninius interesus, dėl nurodyto ilgalaikio ir sistemingo nuteistojo nusikalstamo veikimo, pažeidžiant kaltinimuose nurodytas Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, normas ir principus, neabejotinai buvo padaryta didelė žala Marijampolės savivaldybės administracijai kaip institucijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe. Be to, kai valstybės tarnautojas piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, jis padaro žalą ne tik tai įstaigai, kurioje dirba, bet ir tokiais savo veiksmais menkina viso valstybės aparato autoritetą, o dėl tokio tarnautojo elgesio kilęs atgarsis visuomenėje sutrikdo sklandų ne vienos, o daugelio valstybės institucijų darbą. Apie visų valstybės politikų, tarp jų ir savivaldybių tarybų narių, elgesio atitiktį valstybės deklaruojamoms vertybėms visuomenė sprendžia pagal atskirų valstybės tarnautojų elgesį. Pasklidus informacijai apie aukštas pareigas einančio asmens nusikalstamus veiksmus, visuomenei atsiranda pagrindas manyti, kad asmeniniai valstybės tarnautojų interesai nustelbia viešuosius, gali būti daromi ir kiti, ne mažiau pavojingi nusikaltimai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. V., būdamas Tarybos nariu ir veikdamas priešingai įstatymams bei duotai priesaikai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. Tokiais veiksmais jie padarė didelę neturtinę žalą Marijampolės savivaldybei bei valstybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu dėl kvalifikuoto piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Nuteistasis A. V. kaip savivaldybės tarybos narys jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, savivaldybės tarybos veiklos reglamentų atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta ir civilinė, tarnybinė, administracinė, drausminė bei etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami suklastoti dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti laikoma kraštutine priemone, taikoma tik tais atvejais, kai saugomų teisinių gėrių apsaugos negalima užtikrinti švelnesnėmis teisinėmis priemonėmis. Todėl nedidelio pavojingumo pažeidimų kriminalizavimas, neįvertinus jų realaus pavojingumo, kitų teisės šakų priemonių pakankamumo bei galimybės atkurti pažeistas teises ne baudžiamosios teisės būdu, neatitinka baudžiamosios teisės paskirties ir proporcingumo principo. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad ne kiekvienas teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų ar politikų veiklą, pažeidimas savaime reiškia nusikalstamą piktnaudžiavimą. Tokia atsakomybė galima tik tada, kai nustatomas pakankamas veikos pavojingumas, reikšminga žala bei nepakankamumas kitų teisinių priemonių pažeidimui pašalinti ir atsakomybei taikyti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad A. V. baudžiamoji atsakomybė pritaikyta pažeidžiant ultima ratio principą. Pirmiau aptarti ilgą laiką besitęsę nuteistojo A. V., savivaldybės tarybos nario, neteisėti veiksmai klastojant dokumentus, siekiant turtinės naudos, akivaizdžiai peržengia drausminio nusižengimo ribas. Siekiant apgaule įgyti savivaldybės lėšas ir taip jas įgyjant, sąmoningas kitų asmenų finansines operacijas patvirtinančių dokumentų rinkimas ir jų pateikimas kaip pagrindžiančių savivaldybės tarybos nario patirtas išlaidas rodo ne tik nesąžiningą tokio asmens požiūrį į savivaldybės tarybos nariui skirtų lėšų paskirtį, bet ir itin šiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Nuteistojo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų sistemingumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.

Dėl naujos BK 228 straipsnio 2 dalies redakcijos (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) taikymo

BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Jau priėmus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies 2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija. Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumas – jis iš sunkaus tapo apysunkiu (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes skiriasi baudos ribos, be to, sutrumpėja teistumo laikotarpis (vietoj penkerių metų termino už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytas trejų metų terminas už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis)). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusių nuteistojo A. V. teisinę padėtį lengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, jo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir už ją skiriama nauja bausmė.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonės

Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtų bausmių rūšimi, jų dydžiu, bausmių subendrinimu bei paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistojo A. V. nusikalstama veika iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojama į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) bei sumažinus apgaule įgyto svetimo turto vertę, t. y. sumažėjus nusikalstamos veikos apimčiai, iš naujo svarstomi bausmės skyrimo ir bausmių bendrinimo klausimai.

Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė; už BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės; už BK 300 straipsnio 1 dalyje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Nuteistasis A. V. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis).

Nuteistojo A. V. padarytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. V. neteistas, turi šeimą, dirba. Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. V. parinko vienas švelniausių, finansinio pobūdžio bausmes – baudas.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas A. V. už BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrė minimalaus dydžio bausmes – 50 MGL dydžio baudas. Už BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją) numatytą nusikaltimą taip pat paskyrė minimalaus dydžio bausmę – 150 MGL dydžio baudą. Nors šiuo nuosprendžiu sumažinta apgaule įgyto svetimo turto vertė, tačiau pirmosios instancijos teismas A. V. už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje jau paskyrė minimalias baudos bausmes, kurios atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl teisėjų neturi pagrindo šias paskirtas bausmes dar labiau švelninti ar keisti kita švelnesne bausme – viešaisiais darbais. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, pagal jau po nuosprendžio paskelbimo įsigaliojusios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) nuteistajam A. V. skiria mažesnio dydžio baudos bausmę – 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) nuteistajam paskirtą bausmę ir bausmes, paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija, kaip ir skundžiamame nuosprendyje bendrina apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nuteistajam A. V. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 130 MGL dydžio (6 500 Eur) bauda. Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, nuteistajam nustatomas ir tas pats baudos bausmės savanoriško įvykdymo 6 (šešių) mėnesių terminas

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. pagrįstai kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę. Nuteistasis eidamas Marijampolės savivaldybės tarybos nario pareigas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, klastodamas dokumentus, apgaule įgijo Marijampolės savivaldybės lėšas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 68¹ straipsnio nuostatomis pagrįstai nuteistajam kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą trejiems metams. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad A. V. nusikalstamų veikų padarymo metu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu, o taip pat ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 68¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Tačiau už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų. Naujos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika iš sunkaus nusikaltimo tapo apysunkiu nusikaltimu, tačiau už jį skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas ir jos terminas – nuo trejų iki septynerių metų yra išliko tokia pati, todėl naikinti nuteistajam A. V. minimaliam terminui paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar keisti (mažinti) jos terminą, pagrindo nėra.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas prašo priteisti nuteistajam iš valstybės jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, kurios susidarė bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegijos nuomone, šį prašymą tenkinti pagrindo nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. V. patyrė 10 272,60 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 7, b. l. 149–167). Apeliacinės instancijos teisme A. V. patyrė 4 935,59 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 8, b. l. 50–55, 102–104, 147–149).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tik tais atvejais, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą ir šis skundas patenkintas tik iš dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, priteisti nuteistajam jo baudžiamojo proceso metu patirtų išlaidų atlyginimą iš valstybės nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį dėl A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), dėl nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei iš A. V. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos pakeisti.

Iš nuosprendžiu nustatytų A. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių pašalinti kaltinimų dalį dėl išlaidų, susijusių su įrangos – mobilaus ryšio telefono aparatų iPhone 7 128GB, Samsung Note 10+ ir modemo Huawei E5573Cs-322 4G įsigijimu bei transporto priemonių parkavimo išlaidų.

Sumažinti nuosprendžiu nustatytą A. V. iš Marijampolės savivaldybės administracijos apgaule įgyto turto – piniginių lėšų – sumą iki 1 311,73 Eur.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos) į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir paskirti jam bausmę 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) paskirtą bausmę ir Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam A. V. paskirti 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą.

Nuteistajam A. V. nustatyti 6 (šešių) mėnesių savanoriško paskirtos baudos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš nuteistojo A. V. nuspręstą išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumažinti iki 1 311,73 Eur.

Nuteistajam A. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimo 3 (trejiems) metams ir kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. V. gynėjo prašymo priteisti nuteistajam pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės netenkinti.