Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties, kuria likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mejda“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mejda“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 5 d. Bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirtas Mindaugas Martinaitis (toliau – ir nemokumo administratorius). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 30 d. Pareiškėja (kreditorė) A. E. (toliau – ir pareiškėja, kreditorė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Mejda“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad už LUAB „Mejda“ tyčinį bankrotą atsakingas yra suinteresuotas asmuo G. E. (toliau – ir suinteresuotas asmuo), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad bendrovės bankrotas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo, sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidė kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Buvo sudaryti bendrovei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai – bendrovei priklausiusios degalinės Latvijoje buvo perleistos už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kainą, pavyzdžiui: 1) degalinė „Virši-A“ buvo parduota mažajai bendrijai (toliau – MB) „Geodegalai“ už 20 000 Eur, nors netrukus ši ją pardavė už 30 000 Eur; 2) degalinė „Grodi“ buvo parduota MB „Geodegalai“ už 10 000 Eur, nors vėliau ji parduota už 25 000 Eur. Tokiu būdu bendrovės turtas realizuotas nuostolingai ir nesiekiant maksimalios naudos bendrovei bei jos kreditoriams. Sandoriai buvo sudaryti su susijusiu asmeniu, nes MB „Geodegalai“ steigėjas, dalyvis ir vadovas buvo suinteresuotas asmuo D. E., tuo metu vadovavęs ir UAB „Mejda“. Tai rodo interesų konfliktą ir galimą sąmoningą veikimą prieš bendrovės interesus. Degalinės perleistos mažesne kaina nei jų reali rinkos vertė, kuri paaiškėjo iš vėlesnių pardavimų. Galėjo būti pažeistas kreditorių atsiskaitymų eiliškumas, tuo apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. Nemokumo administratoriui nebuvo perduota didžioji dalis bendrovės buhalterinių dokumentų, nėra išreikalauti banko sąskaitų išrašai. Dėl to neįmanoma patikrinti, ar iki bankroto bylos iškėlimo atsiskaitymai buvo vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Bendrovės buhalterinė apskaita galimai buvo tvarkoma aplaidžiai arba apgaulingai, nemokumo administratoriui neperduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės patikrinti finansinių ataskaitų teisingumo. Bendrovės veikla ir turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, paliekant skolas bendrovei. LUAB „Mejda“ nemokumo administratorius Mindaugas Martinaitis prašė pareiškimo reikalavimus išspręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad patikrinus bendrovės 2021 metų finansinę atskaitomybę nustatyta, jog 2020 metų pabaigoje bendrovės įsipareigojimai buvo 95 277 Eur ir viršijo turto vertę (55 059 Eur). Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-40 218 Eur), o veiklos rezultatas – 46 975 Eur nuostolių. Bendrovė galimai buvo nemoki jau 2020 metų pabaigoje. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 38 straipsnio 3 dalį, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis nei 1/2 įstatinio kapitalo, bendrovės vadovas privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir inicijuoti sprendimus dėl nuostolių padengimo bei nuosavo kapitalo atkūrimo. Be to, ABĮ 24 straipsnio 2 dalis numato pareigą šaukti neeilinį akcininkų susirinkimą, kai bendrovė tampa nemokia. Tokie bendrovės finansiniai rodikliai sudarė pagrindą svarstyti dėl mokumo atkūrimo priemonių arba nemokumo proceso inicijavimo, tačiau valdymo organai nesiėmė atitinkamų veiksmų. Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad dalis bendrovės turto perleidimo sandorių galėjo būti ekonomiškai nenaudingi bendrovei. Bendrovės valdymo organai neperdavė nemokumo administratoriui nei turto, nei dokumentų, nesudarė balanso pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. birželio 17 d. nutartimi pripažino LUAB „Mejda“ bankrotą tyčiniu, nustatė, kad tyčinį bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens G. E. veiksmai (neveikimas) ir apribojo jam teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendrovės nemokumo momento, pažymėjo, kad teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei konstatuota, jog bendrovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, bendrovėje nėra darbuotojų. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti už 2019, 2020 ir 2021 metus. Pagal balansą už 2019 metus, bendrovėje buvo turto už 15 297 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas (8 519 Eur), trumpalaikis turtas (6 778 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 8 610 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė patyrė 2 313 Eur nuostolius. Pagal balansą už 2020 metus, bendrovėje iš viso buvo turto už 55 059 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas (52 970 Eur), trumpalaikis turtas (2 089 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 95 277 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė patyrė 46 905 Eur nuostolių, iš jų dėl nusidėvėjimo, amortizacijos ir turto vertės sumažėjimo – 300 Eur, kitos sąnaudos – 46 975 Eur, pardavimo pajamos – 170 Eur, kitos pajamos – 200 Eur. Pagal balansą už 2021 metus, bendrovėje iš viso buvo turto už 2 690 Eur, ilgalaikio turto – 0 Eur (nors praėjęs atskaitinis laikotarpis – 52 970 Eur), trumpalaikis turtas – 2 690 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 112 970 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė patyrė 70 062 Eur nuostolių, iš jų su darbo santykiais susijusios sąnaudos – 8 915 Eur, kitos sąnaudos – 61 147 Eur, pardavimo pajamų ir kitų pajamų negauta.

Teismas pažymėjo, kad 2026 m. birželio 9 d. teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu pareiškėjos A. E. atstovė nurodė, jog jau 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitiko nemokumo požymius, nes jos turimų piniginių lėšų likutis banko sąskaitoje buvo 553 Eur, o pradelsti įsipareigojimai buvo didesni. Suinteresuoto asmens G. E. atstovas posėdžio metu nurodė, kad remiasi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-432-855/2026, kurioje teismas padarė išvadą, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties sudarymo metu bendrovė neatitiko nemokios bendrovės būsenos kriterijų. Atstovas laikėsi pozicijos, kad 2020 metų pabaigoje bendrovė nebuvo nemoki. LUAB „Mejda“ nemokumo administratoriaus atstovas posėdžio metu nurodė, kad bendrovės nemokumo momentu laikytina 2021 m. gruodžio 31 d., nes būtent tą dieną bendrovė nebeturėjo ilgalaikio turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 112 970 Eur. Kartu nemokumo administratorius pažymėjo, kad bendrovė galėjo būti nemoki ir anksčiau, t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d., tačiau šiuo klausimu galutinės išvados nepateikė.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad: 1) degalinę, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „Grodi“, LUAB „Mejda“ įsigijo 2020 m. gegužės 18 d. už 18 000 Eur, o 2021 m. sausio 26 d. ją pardavė MB „Geodegalai“ už 10 000 Eur; 2) degalinę, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), „Virši A“, LUAB „Mejda“ įsigijo 2020 m. birželio 10 d. už 30 000 Eur, o 2021 m. sausio 26 d. ją pardavė MB „Geodegalai“ už 20 000 Eur; 3) degalinę, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) „Avots“, LUAB „Mejda“ įsigijo 2020 m. gruodžio 9 d. už 14 253,55 Eur, o 2021 m. gruodžio 9 d. ją pardavė SIA „Kool Latvija“ už 15 000 Eur.

Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. vasario 25 d. LUAB „Mejda“ kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta bendrovės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-968-798/2022 kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas. 2022 m. vasario 14 d. pranešime dėl nemokumo proceso ne teismo tvarka inicijavimo nurodyta, kad 2019 metais bendrovė dirbo nuostolingai, patyrė 2 313 Eur nuostolių, ilgalaikis turtas sudarė 8 519 Eur, įsipareigojimai – 8 610 Eur. Pranešime nurodoma, kad 2020 m. birželio 7 d. bendrovėje dirbo vienas darbuotojas, tačiau nuo 2021 m. liepos 17 d. bendrovė neturi darbuotojų. 2021 m. lapkričio 15 d. bendrovė turėjo 450,46 Eur skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV).

Iš 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutarties Nr. MEV/123 MEV/1268 MEV 1268.1 teismas nustatė, kad paskolos davėja A. N. (E.) ir paskolos gavėja LUAB „Mejda“, atstovaujama direktorės A. N., susitarė dėl 57 767 Eur paskolos suteikimo. Sutarties 1.2 papunktyje nurodoma, kad paskola suteikiama iki 2021 m. sausio 1 d., o sutarties 1.4 papunktyje numatyta, jog paskolos gavėja įsipareigoja paskolą grąžinti iki 2022 m. gegužės 9 d.

Teismas taip pat nustatė, kad Latvijos bendrovė SIA „Nafta LV“ ir LUAB „Mejda“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią LUAB „Mejda“ įsipareigojo atsakyti už Latvijos bendrovės SIA „RT Degviela“ prievolių įvykdymą tuo atveju, jeigu ši prievolių neįvykdytų arba įvykdytų netinkamai. Nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. egzistavo tik sąlyginė laiduotojos prievolė, kurios vykdymas buvo siejamas su pagrindinės skolininkės prievolių neįvykdymu, netinkamu prievolių įvykdymu. Nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 15 d. Latvijos bendrovė SIA „Nafta LV“ tiekė kurą Latvijos bendrovei SIA „RT Degviela“ ir išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras Nr. NLV211270, Nr. NLV211271, Nr. NLV211393, Nr. NLV211394, Nr. NLV211395, Nr. NLV211396, Nr. NLV211397, Nr. NLV211398, Nr. NLV211399, Nr. NLV211482 ir Nr. NLV211483. Bendra pagal šias PVM sąskaitas faktūras pateiktų degalų vertė – 61 704,03 Eur, o neapmokėta skolos dalis – 54 780,70 Eur. Pagal SIA „RT Degviela“ ir SIA „Nafta LV“ sudarytos kuro tiekimo sutarties 2.1 papunktį, SIA „RT Degviela“ privalėjo atsiskaityti su bendrove per 20 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos, todėl pirmųjų 2021 m. birželio 28 d. išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. liepos 18 d., 2021 m. liepos 7 d. išrašytų sąskaitų – 2021 m. liepos 27 d., o 2021 m. liepos 15 d. išrašytų sąskaitų – 2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-432-855/2026, kurioje apeliacine tvarka sprendė dėl ieškovės LUAB „Mejda“ ieškinio atsakovei A. E. dėl žalos atlyginimo, pažymėjo, kad laidavimo sutarties sudarymo metu buvę bendrovės įsipareigojimai nebuvo pradelsti, jų įvykdymo terminai dar nebuvo suėję, o pati bendrovė neturėjo reikšmingų pradelstų skolų. Teismas konstatavo, kad bendrovė tuo metu neatitiko nemokios bendrovės būsenos požymių.

Teismas pažymėjo, kad CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu kitaip nenustato laidavimo sutartis. Vadinasi, LUAB „Mejda“, kaip laiduotojos, solidarioji atsakomybė atsirasdavo nuo kiekvienos atskiros SIA „RT Degviela“ neįvykdytos prievolės atsiradimo momento. Kadangi pirmųjų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai suėjo 2021 m. liepos 18 d., nuo šios dienos kreditorė SIA „Nafta LV“ įgijo teisę reikalauti atitinkamų neįvykdytų prievolių įvykdymo ir iš laiduotojos LUAB „Mejda“ solidariai. Vėliau, suėjus kitų sąskaitų apmokėjimo terminams, laiduotojos atsakomybė apėmė ir šias neįvykdytas prievoles. Tuo tarpu ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., suėjus paskutinių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminams, visa reikalaujama suma tapo vykdytina LUAB „Mejda“, kaip solidariosios bendraskolės, atžvilgiu. Aplinkybė, kad 2022 m. sausio 5 d. LUAB „Mejda“ buvo pateikta pretenzija, nepakeičia nei laidavimo teisinio santykio atsiradimo momento, nei solidariosios laiduotojo atsakomybės pradžios. Pretenzijos pateikimas vertintinas tik kaip kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui įgyvendinimas.

Teismas nustatė dar tris bendrovės paskolos sutartis, sudarytas su paskolos davėja UAB „Kredito garantas“: 1) 2020 m. birželio 26 d. paskolos sutartis Nr. 29261, pagal kurią LUAB „Mejda“ suteikta 15 000 Eur paskola; 2) 2020 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartis Nr. 29273, pagal kurią LUAB „Mejda“ suteikta 10 000 Eur paskola; 3) 2020 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartis Nr. 29278, pagal kurią LUAB „Mejda“ suteikta 10 000 Eur paskola.

Iš dokumentų dėl LUAB „Mejda“ gautų įmokų paskirstymo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d., pagal anksčiau nurodytas paskolos sutartis, teismas nustatė, kad pagal paskolos sutartį Nr. 29278 nepadengta paskolos dalis yra 9 271,62 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. 29273 – 9 226,18 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. 29261 – 13 700,41 Eur. LUAB „Mejda“ 2021 metų pradžioje įsipareigojimus pagal visas tris paskolos sutartis vykdė iš esmės tinkamai. Tačiau 2021 m. birželio 29 d. pirmą kartą buvo apskaičiuoti delspinigiai pagal visas tris paskolos sutartis, tai rodo pirmuosius atsiskaitymų sutrikimo požymius. Pagal paskolos sutartį Nr. 29261 delspinigiai sudarė 33,88 Eur, pagal paskolos sutartį Nr. 29273 – 22,59 Eur, o pagal paskolos sutartį Nr. 29278 – 13,72 Eur. Vėliau delspinigiai buvo skaičiuojami dar kartą 2021 m. rugsėjo 22 d. ir sudarė atitinkamai 16,94 Eur, 11,29 Eur ir 10,03 Eur, o 2021 m. lapkričio 5 d. – 48,40 Eur, 32,27 Eur ir 32,27 Eur.

Anksčiau nurodytų duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad nuo 2021 m. birželio 29 d. pradėjo formuotis pradelsti LUAB „Mejda“ įsipareigojimai UAB „Kredito garantas“, o vėlesni delspinigiai patvirtina, jog mokėjimų vėlavimas kartojosi. Vis dėlto, bendrovė ir toliau vykdė dalinius atsiskaitymus pagal visas tris paskolos sutartis, todėl finansiniai sunkumai pasireiškė palaipsniui, o ne staiga.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina nuoseklų ir reikšmingą bendrovės finansinės būklės blogėjimą 2021 metais. Ypatingą reikšmę šiuo aspektu turi ilgalaikio turto pokytis. Iš 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad LUAB „Mejda“ turėjo 52 970 Eur vertės ilgalaikio turto, kuris sudarė didžiąją dalį bendrovės turto. Tuo tarpu pagal 2021 metų finansinę atskaitomybę bendrovė ilgalaikio turto apskritai nebeturėjo, visas jos turtas sudarė tik 2 690 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 112 970 Eur. Be to, bendrovė patyrė 70 062 Eur nuostolius ir negavo pardavimo pajamų. Taigi, per vienerius finansinius metus bendrovė neteko viso turėto ilgalaikio turto, o jos įsipareigojimai dar labiau padidėjo.

Teismas nustatė, kad LUAB „Mejda“ 2021 m. sausio 26 d. MB „Geodegalai“ perleido du nekilnojamojo turto objektus. Šie objektai buvo įsigyti už 48 000 Eur, tačiau parduoti už 30 000 Eur. MB „Geodegalai“ nariu buvo LUAB „Mejda“ direktorius G. E., todėl minėti sandoriai buvo sudaryti su susijusiu asmeniu. Nors vien šių sandorių nepakanka išvadai, kad bendrovė jau 2021 m. sausio mėnesį buvo nemoki, jie reikšmingi vertinant bendrovės finansinės padėties blogėjimą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2021 metų pabaigoje bendrovė apskritai nebeturėjo ilgalaikio turto, nors 2020 metų pabaigoje jo vertė buvo 52 970 Eur, leidžia padaryti išvadą, jog 2021 metais bendrovės turto bazė buvo iš esmės sumažinta, o galimybės vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais sumažėjo.

Teismas pažymėjo, kad nuo 2021 m. birželio 29 d. bendrovė pradėjo vėluoti vykdyti įsipareigojimus pagal paskolos sutartis, nes pirmą kartą buvo apskaičiuoti delspinigiai. Vis dėlto, lemiamą reikšmę nemokumo momento nustatymui turi tai, kad ne vėliau kaip nuo 2021 m. liepos 18 d., 2021 m. liepos 27 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. LUAB „Mejda“, kaip solidarioji laiduotoja, tapo atsakinga už 54 780,70 Eur skolos SIA „Nafta LV“ sumokėjimą. Nuo šios datos bendrovė turėjo vykdytinų reikšmingos apimties piniginių prievolių, kurių laiku nebegalėjo įvykdyti.

Teismas padarė išvadą, kad LUAB „Mejda“ nemokumo momentu laikytinas laikotarpis tarp 2021 m. liepos mėnesio vidurio ir 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, nes nuo šio laikotarpio bendrovė nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių. Tuo tarpu 2021 metų pradžioje sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai bei aplinkybė, kad 2021 metų pabaigoje bendrovė nebeturėjo ilgalaikio turto, vertintini kaip reikšmingos aplinkybės, galinčios patvirtinti sąmoningą bendrovės finansinės padėties bloginimą, sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nuspręsdamas dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytų tyčinio bankroto požymių, teismas pažymėjo, kad 2026 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad MB „Geodegalai“ būtų atsiskaičiusi už įsigytą turtą. Nemokumo administratoriaus pateikti bendrovės banko sąskaitų išrašai nepatvirtina, kad MB „Geodegalai“ būtų pervedusi pinigines lėšas už įsigytas degalines. Pareiškėjos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad praėjus palyginti trumpam laikotarpiui po minėtų sandorių sudarymo, MB „Geodegalai“ tas pačias degalines perleido tretiesiems asmenims už gerokai didesnę kainą. Suinteresuoto asmens atstovas nesutiko, kad ginčijami degalinių perleidimo sandoriai nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei. Atstovas teigė, kad degalinių perleidimą lėmė objektyvus poreikis vykdyti jau suėjusio termino prievolę A. E. pagal 2019 m. spalio 1 d. sudarytą paskolos sutartį, kurios grąžinimo terminas buvo suėjęs 2021 m. sausio 1 d. Todėl, jo vertinimu, sprendimas perleisti degalines buvo nulemtas poreikio gauti apyvartinių lėšų ir atsiskaityti su tuo metu vieninteliu kreditoriumi, o ne siekio bloginti bendrovės finansinę padėtį ar privesti ją prie bankroto. Atstovo teigimu, už degalines buvo atsiskaityta vėliau, MB „Geodegalai“ tiesiogiai atliekant mokėjimus A. E. bankiniu nurodymu, tačiau kartu pripažino, kad degalinių pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo numatyta, jog LUAB „Mejdos“ prievolę vykdys MB „Geodegalai“.

Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimai nepašalina abejonių dėl faktinio atsiskaitymo už perleistą turtą. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, patvirtinančių suinteresuoto asmens atstovo nurodytų mokėjimų atlikimą. Priešingai, pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu šį faktą paneigė ir nurodė, kad mokėjimus A. E. atliko tam tikromis sumomis LUAB „Mejda“ ir SIA „RT Degviela“. Be kita ko, nors suinteresuoto asmens atstovas teigė, kad MB „Geodegalai“ įvykdė LUAB „Mejda“ prievolę atsiskaityti už perleistą turtą, jis kartu pripažino, jog degalinių pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo numatyta, kad LUAB „Mejda“ prievolę vykdys MB „Geodegalai“. Nors G. E. buvo MB „Geodegalai“ narys, tačiau nepateikė duomenų, kad ši bendrija atliko pervedimus A. E. Atsižvelgiant į tai, taip pat į aplinkybę, kad G. E. buvo MB „Geodegalai“ narys, teismo vertinimu, vien nuoroda į tai, jog MB „Geodegalai“ yra išregistruota, savaime nepaneigia galimybės G. E. pateikti MB „Geodegalai“ banko sąskaitų išrašus ar kitus mokėjimus patvirtinančius dokumentus su A. E.

Teismas akcentavo, kad suinteresuoto asmens G. E. atstovas nurodė, jog degalinės buvo perleistos siekiant įvykdyti suėjusio termino prievolę pagal 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, tačiau iš minėtos sutarties matyti, kad paskolos davėja A. E. ir paskolos gavėja LUAB „Mejda“ susitarė dėl 57 767 Eur paskolos suteikimo, o paskolos grąžinimo terminas pagal sutarties 1.4 papunktį buvo nustatytas iki 2022 m. gegužės 9 d. Todėl G. E. atstovo argumentai dėl būtinybės skubiai realizuoti turtą, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, teismo buvo įvertinti kritiškai, kaip ir argumentas, kad bendrovei buvo reikalingos apyvartinės lėšos, nes nenustatyta, kad po degalinių pardavimo bendrovė vykdė ūkinę veiklą, kuriai tokios lėšos reikalingos. Taigi, net ir pripažinus, kad už degalines buvo atsiskaityta, byloje esantys duomenys rodo, jog ginčijamas turtas buvo perleistas už mažesnę kainą, nei vėliau ne už ilgo realizuotas MB „Geodegalai“. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinybę skubiai parduoti turtą už mažesnę nei rinkos kainą ar paaiškinančių tokį reikšmingą turto vertės skirtumą per trumpą laikotarpį.

Iš byloje esančių duomenų apie LUAB „Mejda“ akcininkus matyti, kad nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. MB „Geodegalai“ priklausė 288 iš 360 LUAB „Mejda“ paprastųjų vardinių akcijų, sudarančių 80 procentų bendrovės įstatinio kapitalo, o kitos 72 akcijos priklausė A. E.. Taigi, ginčijamų degalinių perleidimo sandorių sudarymo metu LUAB „Mejda“ ir MB „Geodegalai“ buvo glaudžiai susiję subjektai.

Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai. Byloje nebuvo pateikta pakankamų duomenų, patvirtinančių realų atsiskaitymą už MB „Geodegalai“ perleistą turtą, o ginčijami sandoriai buvo sudaryti bendrovei ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis, turtą perleidžiant už mažesnę kainą, nei jo vėlesnė realizavimo vertė.

Spręsdamas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio, teismas nurodė, kad 2026 m. birželio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, jog byloje esantys įrodymai, įskaitant bendrovės banko sąskaitos išrašus, patvirtina, kad bendrovė gavo atsiskaitymą tik už vieną degalinę „Avots“, kuri buvo parduota SIA „Kool Latvija“ už 15 000 Eur. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. į LUAB „Mejda“ banko sąskaitą buvo pervesta 15 000 Eur. Tačiau, pareiškėjos atstovės vertinimu, šios lėšos buvo panaudotos pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais pinigais eiliškumą. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d. iš LUAB „Mejda“ sąskaitos MB „Geodegalai“ buvo pervesta 4 000 Eur ir tą pačią dieną atliktas dar vienas – 4 000 Eur – mokėjimas šiai bendrijai. Be to, 2021 m. gruodžio 11 d. buvo atliktas 200 Eur mokėjimas K. T., kuri, pareiškėjos atstovės teigimu, yra buvusi G. E. sutuoktinė, tikėtinai vykdant asmenines G. E. prievoles dėl vaikų išlaikymo.

Pareiškėjos atstovė taip pat pažymėjo, kad G. E. buvo nurodęs, jog jam pradėjus vadovauti bendrovei, ši neturėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Tačiau, pareiškėjos atstovės teigimu, paties G. E. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y., kad bendrovė turėjo įsipareigojimų SIA „Nafta LV“, atsiradusių dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. Todėl, pareiškėjos atstovės vertinimu, gavusi 15 000 Eur bendrovė pirmiausia turėjo vykdyti prievoles šiai kreditorei, o ne atlikti mokėjimus MB „Geodegalai“ ir kitiems asmenims. Teismo posėdžio metu G. E. atstovas negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu 2021 m. gruodžio 11 d. iš UAB „Mejdos“ sąskaitos buvo atlikti mokėjimai MB „Geodegalai“. Be to, nors G. E. paaiškinimuose nurodė, kad atsiskaitymai buvo vykdomi bankiniais nurodymais, byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog iš LUAB „Mejdos“ sąskaitos taip pat buvo gryninamos piniginės lėšos, be kita ko, 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. gruodžio 16 d., 2022 m. sausio 6 d., 2022 m. sausio 7 d. ir 2022 m. sausio 13 d. G. E. atstovas negalėjo nurodyti grynųjų pinigų panaudojimo tikslo bei paaiškinti, kokioms bendrovės reikmėms jos buvo panaudotos.

Nemokumo administratoriaus atstovas 2026 m. birželio 9 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad LUAB „Mejda“ prievolė atsiskaityti su SIA „Nafta LV“ atsirado 2021 m. liepos 18 d. Todėl, jo vertinimu, aplinkybė, kad atitinkamos piniginės sumos tuo metu dar nebuvo priteistos teismo sprendimu, nepaneigia fakto, jog LUAB „Mejda“ jau turėjo galiojančią prievolę šiam kreditoriui ir privalėjo į ją atsižvelgti, disponuodama bendrovės lėšomis bei vykdydama atsiskaitymus su kitais asmenimis.

Teismo vertinimu, 2021 m. gruodžio 9 d., gavusi 15 000 Eur už degalinės „Avots“ pardavimą, LUAB „Mejda“ jau turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditorei SIA „Nafta LV“ ir privalėjo į juos atsižvelgti disponuodama bendrovės lėšomis, nepaisant to, kad pagrindinė skolininkė SIA „RT Degviela“ tuo metu dar nebuvo likviduota. Tačiau gauta suma nebuvo panaudota atsiskaitymui su SIA „Nafta LV“. Priešingai, 2021 m. gruodžio 11 d. iš bendrovės sąskaitos MB „Geodegalai“ buvo pervesta 4 000 Eur ir tą pačią dieną atliktas dar vienas 4 000 Eur mokėjimas bendrijai. Taip pat 2021 m. gruodžio 11 d. buvo atliktas 200 Eur mokėjimas K. T. Vėliau iš bendrovės sąskaitos buvo atliekami atsiskaitymai mokėjimo kortele (prekybos centruose, maitinimo įstaigose). Nors šių mokėjimų paskirtis byloje nėra detaliai atskleista, jie buvo atliekami tuo metu, kai LUAB „Mejda“ jau turėjo vykdytiną prievolę kreditorei SIA „Nafta LV“.

Teismas taip pat nustatė, kad iš LUAB „Mejda“ sąskaitos buvo gryninamos piniginės lėšos. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti nei kokiu teisiniu pagrindu buvo atlikti mokėjimai MB „Geodegalai“, nei kokiu tikslu buvo panaudotos išgrynintos lėšos. Be kita ko, 2025 m. vasario 3 d. G. E. pasirašytoje pažymoje Nr. 003 nurodyta, kad LUAB „Mejda“ nevykdė grynųjų pinigų operacijų, neturėjo kasos aparato, todėl duomenys apie grynųjų pinigų likučius bei kasos dokumentus nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, G. E. ir jo atstovo paaiškinimai, kad bendrovės lėšos buvo naudojamos apyvartinių lėšų poreikiui užtikrinti, teismo buvo įvertinti kritiškai, kadangi jie neatitinka byloje esančių duomenų. Teismas nusprendė, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas.

Spręsdamas dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio, teismas pažymėjo, kad G. E. atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Admoneo“, kuriai buvo perduoti atsakovo buhalteriniai dokumentai. Anot atstovo, buvo siekiama atgauti atsakovo dokumentus ir prisijungimus prie registrų, tačiau UAB „Admoneo“ atsisakė juos perduoti. Nemokumo administratoriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad LUAB „Mejda“ į bylą pateiktas dokumentų perdavimo aktas patvirtina, kad nemokumo administratoriui buvo perduota tik dalis dokumentų, t. y. keli banko sąskaitų išrašai, viena PVM sąskaita faktūra ir viena degalinės pirkimo–pardavimo sutartis. Tokios apimties dokumentų nepakanka visapusiškai atkurti ir įvertinti atsakovo vykdytą veiklą. Nemokumo administratorius nurodė, kad kitoje byloje G. E. buvo pateikęs paaiškinimus, jog dalis bendrovės dokumentų buvo sunaikinti, o kita dalis perduota buhalterei A.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nustatė 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Bendrovės valdymo organai neperdavė teismo paskirtam nemokumo administratoriui nei bendrovės turto, nei dokumentų, nesudarė balanso nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai dėl bendrovės dokumentų likimo buvo prieštaringi. Civilinėje byloje Nr. e2-214-1101/2025 jis nurodė, kad dėl sveikatos būklės ir girdėtų balsų 2022 m. lapkričio mėnesį sudegino bendrovės dokumentus bei negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tačiau po 2024 m. rugpjūčio 27 d. – 2024 m. rugsėjo 5 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės, kurioje nustatyta, kad G. E. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu jis pakeitė poziciją ir nurodė, kad bendrovės dokumentų nedegino. Šioje byloje 2026 m. birželio 9 d. įvykusio teismo posėdžio metu buvo aiškinama, kad bendrovės apskaitą tvarkė UAB „Admoneo“, kuriai buvo perduoti bendrovės dokumentai, tačiau ši jų negrąžino. Vis dėlto, šioje byloje nepateikta pakankamų duomenų, kokie konkretūs dokumentai buvo perduoti apskaitą tvarkiusiai bendrovei, kokių veiksmų buvo imtasi jiems susigrąžinti ir (ar) koks buvo UAB „Admoneo“ atsakymas į pateiktą rašytinį prašymą.

Teismas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 26 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, jog nemokumo administratoriui buvo perduoti tik 2020 ir 2021 metų balansai bei pelno (nuostolių) ataskaitos, vienas akcinės bendrovės (tolia – AB) SEB banko sąskaitos išrašas, viena PVM sąskaita faktūra ir viena 2021 m. gruodžio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Toks perduotų dokumentų kiekis akivaizdžiai nėra pakankamas visapusiškai atkurti bendrovės vykdytą veiklą, nustatyti visas sudarytas sutartis, piniginių lėšų panaudojimą, turto judėjimą bei atsiskaitymus su kreditoriais.

Teismas nusprendė, kad nėra galimybės visapusiškai nustatyti UAB „Mejda“ vykdytos veiklos, jos turto, finansinių operacijų bei tikrųjų nemokumo priežasčių, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nustatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis.

Nuspręsdamas dėl turto ir veiklos perkėlimo, kaip tyčinio bankroto požymio, teismas atsižvelgė į tai, kad 2021 m. sausio 26 d. LUAB „Mejda“ MB „Geodegalai“ perleido du nekilnojamojo turto objektus – degalines. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad MB „Geodegalai“ buvo su LUAB „Mejda“ susijęs juridinis asmuo – MB „Geodegalai“ priklausė 80 procentų LUAB „Mejda“ akcijų, o G. E. buvo MB „Geodegalai“ narys. Nepaisant turto perleidimo, UAB „Mejda“ ir toliau liko atsakinga už savo finansinių įsipareigojimų vykdymą. Taigi, turtas buvo perkeltas kitam juridiniam asmeniui, o finansiniai įsipareigojimai liko LUAB „Mejda“. Suinteresuoto asmens G. E. atstovo argumentai, kad turto perleidimas buvo būtinas, siekiant atsiskaityti su A. E., nepaneigia pirmiau nurodytų aplinkybių, nes byloje nepakanka objektyvių duomenų, patvirtinančių realų atsiskaitymą už MB „Geodegalai“ perleistą turtą, taip pat jau nustatyta, jog tuo metu A. E. nebuvo LUAB „Mejda“ kreditorė, kuriai bendrovė privalėjo įvykdyti prievolę.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis – LUAB „Mejda“ turtas buvo perkeltas kitam su bendrove susijusiam juridiniam asmeniui – MB „Geodegalai“, o finansiniai įsipareigojimai liko LUAB „Mejda“.

Teismas nurodė neturintis pagrindo išvadai, kad šie veiksmai buvo nulemti aplinkybių, pašalinančių G. E. kaltę. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo remiamasi jo sveikatos būkle, iš teismo psichiatrijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. E. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, o deklaruoti psichikos sutrikimo simptomai buvo įvertinti kritiškai kaip turintys simuliacinio pobūdžio požymių. Įvertindamas buvusio bendrovės vadovo veiksmus, teismas pažymėjo, kad LUAB „Mejda“ bankrotą lėmė ne vien objektyvūs finansiniai sunkumai, o sąmoningai blogas bendrovės valdymas.

Teismas padarė išvadą, kad nustatyti ne tik atskiri tyčinio bankroto požymiai, tačiau ir būtinas priežastinis ryšys, kadangi anksčiau aptarti bendrovės valdymo veiksmai esmingai sumažino bendrovės turto bazę, pablogino jos mokumą ir apribojo kreditorių teisių įgyvendinimą. Teismo vertinimu, aptartoje situacijoje proporcinga buvusiam bendrovės vadovui G. E. taikyti apribojimą trejus metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba, alternatyviai, išreikalauti atskirajame skunde nurodytus įrodymus ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nepagrįstai atmetė apelianto prašymą išduoti teismo liudijimą įrodymams iš AB SEB banko surinkti, kurie patvirtintų, kad už parduotas degalines gautas pinigines lėšas MB „Geodegalai“ pervedė LUAB „Mejda“ kreditorei ir akcininkei A. E. į jos asmeninę banko sąskaitą. Apeliantas kreipėsi į AB SEB banką, tačiau šis atsisakė pateikti informaciją.

Teismas neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su gautos paskolos grąžinimu, todėl nepagrįstai nurodė, kad mokėjimo terminas pagal 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartį su A. E. nebuvo suėjęs. Šiuos teiginius paneigia paskolos sutarties 1.2 papunktis, pagal kurį paskolos grąžinimo terminas – 2021 m. sausio 1 d. ir LUAB „Mejda“ banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad paskola pradėta grąžinti prieš terminą. Kadangi A. E. pareikalavus grąžinti bendrovei suteiktą paskolą, bendrovėje trūko piniginių lėšų, buvo priimtas sprendimas parduoti dvi degalines ir atsiskaityti su kreditore. Tai nulėmė poreikį parduoti degalines mažesne nei jų įsigijimo kaina. Atsiskaičius su kreditore, kitų kreditorių (SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“) interesai nenukentėjo, nes nebuvo suėję atsiskaitymo terminai arba prievolės buvo tinkamai vykdomos, todėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas nebuvo pažeistas.

Teismas neįvertino, kad tarp apelianto veiksmų ir žalos kreditoriams nėra priežastinio ryšio, o bendrovės nemokumą lėmė ne tyčiniai apelianto veiksmai, bet iki tol vadovo pareigas ėjusio asmens (A. E.) sudaryti sandoriai. Prievolių SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“ atsiradimą lėmė A. E. veiksmai, nes būtent jos vadovavimo bendrovei metu su kreditorėmis buvo sudarytos sutartys, iš kurių vėliau atsirado bendrovės įsipareigojimai. Apeliantas nemano, kad aptarti sandoriai buvo sudaryti sąmoningai, siekiant privesti bendrovę prie bankroto, vis dėlto, būtent aptarti sandoriai lėmė, kad bendrovės bankroto byloje patvirtina kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 94 924,67 Eur.

Teismas neįvertino, kad LUAB „Mejda“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Adomneo“ ir MB „Eurika.lt“, tai patvirtina sudarytos sutartys ir periodiškai atlikti mokėjimai. Į šias įmonbendroves dėl bendrovės dokumentų perdavimo apeliantas kreipėsi raštu, tačiau aiškaus atsakymo dėl buhalterinių dokumentų pateikimo taip ir negavo, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl buhalterinių registrų išreikalavimo.

Teismas neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2056-1070/2025, kurioje konstatuota, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų (buhalterinių duomenų neišsaugojimo, netinkamo apskaitos organizavimo) ir žalos (bendrovės bankroto byloje patvirtintos kreditorių finansinių reikalavimų sumos). Nurodyta nutartis turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

LUAB „Mejda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad dalis lėšų už LUAB „Mejda“ priklausiusį turtą buvo pervesta ne bendrovei, o kitam asmeniui, ši aplinkybė nepaneigtų teismo padarytų išvadų dėl tyčinio bankroto, o priešingai – toks atsiskaitymas už turtą tik keltų papildomų abejonių dėl bendrovės interesų pažeidimo, nes už juridiniam asmeniui priklausantį turtą gautos lėšos turėjo būti pervestos LUAB „Mejda“, o ne su bendrove susijusiam asmeniui.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo atsisakymas išduoti teismo liudijimą lėmė netinkamą bylos išnagrinėjimą. Apeliantas buvo sandorių šalis, teigė žinantis atsiskaitymų aplinkybes, todėl objektyvių kliūčių pateikti jo teiginius patvirtinančius įrodymus ar inicijuoti jų gavimą įstatymo nustatyta tvarka neturėjo.

Byloje nustatyta, kad apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, tęsė bendrovės veiklą jau esant akivaizdiems finansiniams sunkumams, nesiėmė teisės aktuose nustatytų pareigų inicijuoti bendrovės mokumo atkūrimo ar nemokumo proceso, sudarė ekonomiškai bendrovei nenaudingus sandorius su susijusiu juridiniu asmeniu, o iškėlus bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir apskaitos dokumentų. Būtent šių aplinkybių visuma ir buvo pagrindas konstatuoti sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą.

Apeliantas priežastinio ryšio klausimą sieja su civilinės atsakomybės institutu, nors šioje byloje vertinamos tyčinio bankroto sąlygos. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl šioje proceso stadijoje nėra nustatinėjamas priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir konkrečios kreditorių patirtos žalos.

Tai, kad bendrovė buvo sudariusi sutartis su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiais asmenimis, savaime nepaneigia ir nepakeičia bendrovės vadovui nustatytos pareigos po bankroto bylos iškėlimo perduoti nemokumo administratoriui visą bendrovės turtą, apskaitos dokumentus, registrus ir kitą su bendrovės veikla susijusią informaciją. Už šios pareigos įvykdymą atsako ne buhalterines paslaugas teikianti bendrovė, o juridinio asmens valdymo organas – bendrovės vadovas.

Civilinėje byloje Nr. e2A-2056-1070/2025 dėl žalos atlyginimo teismas nesprendė LUAB „Mejda“ tyčinio bankroto klausimo, nenustatinėjo bendrovės nemokumo momento, netyrė visų bendrovės kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų apimties bei nedarė išvadų dėl apelianto veiksmų atitikties tyčinio bankroto požymiams. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, todėl įrodinėjimo dalykas, vertinamos aplinkybės ir taikytinos materialiosios teisės normos buvo iš esmės kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas dėl tai bylai reikšmingų teisinių ir faktinių aplinkybių, o ne todėl, kad teismas būtų konstatavęs apelianto atskirajame skunde nurodomas aplinkybes apie LUAB „Mejda“ finansinę būklę ar paneigęs tyčinio bankroto požymius.

Pareiškėja A. E. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad degalinių pardavimo poreikį lėmė apyvartinių lėšų trūkumas – pats apeliantas teigė, jog bendrovės veiklos nevykdė, nebuvo išrašiusi nė vienos pardavimo sąskaitos, todėl akivaizdu, kad apyvartinės lėšos – trumpalaikės lėšos, naudojamos vykdant kasdienę įmonės veiklą – bendrovei nebuvo reikalingos. Nors apeliantas ir teikė prašymą dėl teismo liudijimo apie teisę gauti rašytinius įrodymus iš SEB banko išdavimo, tačiau teismas pagrįstai prašymo netenkino, kadangi jis yra perteklinis, o, be to, apeliantas pats galėjo gauti rašytinius įrodymus, patvirtinančius jo įrodinėjamas aplinkybes, jeigu tokie įrodymai egzistuotų. Apeliantas prašė teismo išduoti teismo liudijimą apie teisę gauti iš SEB banko informaciją apie visas pareiškėjos 2021 metais turėtas banko sąskaitas SEB banke, o toks prašymas yra perteklinis. Apeliantas turėjo galimybę gauti MB „Geodegalai“ banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtintų jo įrodinėtinas aplinkybes, jeigu jos egzistuotų, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad apeliantas būtų kreipęsis į banko įstaigą, kurioje buvo MB „Geodegalai“ banko sąskaita.

2019 m. spalio 1 d. paskolos sutarties 1.4 papunktyje nurodytas bendrovės prievolių vykdymo pareiškėjai terminas – 2022 m. gegužės 9 d., todėl iki šios datos pareiškėja negalėjo reikalauti, o bendrovė neturėjo pareigos vykdyti pareiškėjai prievolių pagal paskolos sutartį. Priešingai, paskolos sutarties 3.1 papunktis suteikė teisę bendrovei grąžinti visą arba dalį paskolos anksčiau numatyto termino gavus raštišką pareiškėjos sutikimą, t. y. ne pareiškėja, o bendrovė turėjo teisę inicijuoti išankstinį paskolos grąžinimą.

Aplinkybės, kad apeliantas nėra perdavęs nemokumo administratoriui dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, be kurių neįmanoma nustatyti bendrovės prievolių bei turto, bendrovės lėšos naudotos ne su jos veikla susijusioms prievolėms vykdyti, teismas apskųsta nutartimi pagrįstai nusprendė, jog apeliantas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė apgaulingai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl įrodymų išreikalavimo

Suinteresuotas asmuo G. E. atskirajame skunde prašė išreikalauti iš AB SEB banko duomenis apie pareiškėjos A. E. AB SEB banke 2021 metais turėtas banko sąskaitas, nurodant kiekvienos atsiskaitomosios sąskaitos numerį bei duomenis apie jos gautus mokėjimus iš mokėtojos MB „Geodegalai“, atskirai nurodant kiekvienos operacijos datą, sumą ir mokėjimo paskirtį. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašė AB SEB banko pateikti šiuos duomenis, tačiau bankas duomenų nepateikė, be to, pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 9 d. teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu atmetė suinteresuoto asmens prašymą išduoti teismo liudijimą įrodymų surinkimui, nenurodydamas aiškių motyvų. Įrodymų surinkimas, anot suinteresuoto asmens, būtų leidęs nustatyti įrodinėjamą faktą dėl realiai įvykusio atsiskaitymo už LUAB „Mejda“ parduotas degalines.

Vadovaujantis CPK 179, 199 straipsnių nuostatomis teismas gali pasiūlyti pateikti arba pareikalauti iš fizinių arba juridinių asmenų pateikti įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti byloje reikšmingas aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).

Pirmosios instancijos teismas 2026 m. birželio 9 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi atmetė iš esmės analogišką apelianto prašymą, susijusį su papildomų rašytinių įrodymų pateikimu į bylą, bei nurodė, kad aplinkybė, ar MB „Geodegalai“ atsiskaitė su A. E. nebuvo įrodinėjama, nes byloje buvo iškeltas klausimas dėl to, ar su LUAB „Mejda“ apskritai buvo atsiskaityta už pastarosios MB „Geodegalai“ parduotas degalines, tuo tarpu MB „Geodegalai“ pareiškėjai A. E. atlikti mokėjimai šiai bylai nėra aktualūs.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais. Šiuo atveju prašymas išreikalauti informaciją apie visas pareiškėjos A. E. 2021 metais AB SEB banke turėtas banko sąskaitas yra perteklinis ir nesusijęs su nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pareiškėjos A. E. argumentu, kad suinteresuotasis asmuo turėjo galimybę gauti MB „Geodegalai“ banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtintų jo įrodinėjamas aplinkybes, tačiau byloje nėra įrodymų, jog suinteresuotas asmuo būtų kreipęsis į kredito įstaigą, kurioje buvo MB „Geodegalai“ banko sąskaita. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas kreipėsi į AB SEB banką, kuris nurodė, kad negali pateikti duomenų apie MB „Geodegalai“ sąskaitas banke, kadangi ši bendrija nebuvo AB SEB banko klientė. Vadinasi, bendrovė galimai turėjo atsiskaitomąją sąskaitą kitose kredito įstaigose. Šiuo aspektu pažymima, kad MB „Geodegalai“ nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. vadovavo suinteresuotas asmuo. Nors bendrija buvo likviduota Registro tvarkytojo iniciatyva ir išregistruota 2024 m. rugsėjo 16 d., vis dėlto, suinteresuotas asmuo, kaip buvęs bendrijos vadovas, savo dispozicijoje turėjo duomenis apie MB „Geodegalai“ atliktus mokėjimus bankiniais mokėjimo nurodymais. Tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo tokių duomenų nebeturi po bendrijos likvidavimo, jis turėjo galimybę kreiptis į kredito įstaigą, kurioje buvo bendrijos banko sąskaita dėl tokių duomenų pateikimo, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pakanka visapusiškam bylos išnagrinėjimui ir teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti, nusprendžiant dėl LUAB „Mejda“ bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 176, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į aptartus motyvus, prašymas dėl įrodymų išreikalavimo netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

Juridinių asmenų registre LUAB „Mejda“ įregistruota 2019 m. spalio 3 d., bendrovės pagrindinė veikla – medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba. Bendrovės vadove nuo 2019 m. spalio 3 d. iki 2020 m. spalio 19 d. buvo A. E., o nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. kovo 21 d. (ir nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2023 m. sausio 9 d.) bendrovei vadovavo suinteresuotas asmuo G. E.

Pareiškėja A. N. (E.), kaip paskolos davėja, ir LUAB „Mejda“, kaip paskolos gavėja, 2019 m. spalio 1 d. sudarė paskolos sutartį Nr. MEV/123 MEV/1268 MEV 1268.1, kurios pagrindu bendrovei suteikta 57 767 Eur paskola, kurią bendrovė įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. gegužės 9 d.

UAB „Kredito garantas“, kaip paskolos davėja, ir LUAB „Mejda“, kaip paskolos gavėja, sudarė tris paskolos sutartis: 1) 2020 m. birželio 26 d. paskolos sutartį Nr. 29261, pagal kurią bendrovei suteikta 15 000 Eur paskola; 2) 2020 m. rugpjūčio 26 d. paskolos sutartį Nr. 29273, pagal kurią bendrovei suteikta 10 000 Eur paskola; 3) 2020 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį Nr. 29278, pagal kurią bendrovei suteikta 10 000 Eur paskola.

SIA „Nafta LV“ ir LUAB „Mejda“ 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią LUAB „Mejda“ įsipareigojo atsakyti už SIA „RT Degviela“ prievolių įvykdymą tuo atveju, jeigu SIA „RT Degviela“ prievolių neįvykdytų arba įvykdytų netinkamai. Nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2021 m. liepos 15 d. SIA „Nafta LV“ tiekė kurą SIA „RT Degviela“ ir išrašė vienuolika PVM sąskaitų faktūrų. Bendra pagal sąskaitas pateiktų degalų vertė – 61 704,03 Eur, o neapmokėta skolos dalis – 54 780,70 Eur. Pagal SIA „RT Degviela“ ir SIA „Nafta LV“ sudarytos kuro tiekimo sutarties 2.1 papunktį, SIA „RT Degviela“ privalėjo atsiskaityti per 20 dienų nuo PVM sąskaitų faktūrų gavimo dienos.

LUAB „Mejda“ 2022 m. vasario 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 1 pradėta bendrovės neteisminė bankroto procedūra, nemokumo administratoriaus pareigas nuo 2022 m. kovo 21 d. iki 2022 m. spalio 4 d. ėjo UAB „Skolvalda“. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nurodytas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-968-798/2022 paliko nepakeistą apygardos teismo nutartį.

LUAB „Mejda“ nuosavybės teise priklausė Latvijoje esanti degalinė „Grodi“ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendrovė įsigijo 2020 m. gegužės 18 d. už 18 000 Eur, o 2021 m. sausio 26 d. ją pardavė MB „Geodegalai“ už 10 000 Eur, taip pat Latvijoje esanti degalinė „Virši A“ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendrovė įsigijo 2020 m. birželio 10 d. už 30 000 Eur, o 2021 m. sausio 26 d. ją pardavė MB „Geodegalai“ už 20 000 Eur, taip pat Latvijoje esanti degalinė „Avots“ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurią bendrovė įsigijo 2020 m. gruodžio 9 d. už 14 253,55 Eur, o 2021 m. gruodžio 9 d. ją pardavė SIA „Kool Latvija“ už 15 000 Eur.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagal bendrovės kreditorės SIA „Nafta LV“ pareiškimą UAB „Mejda“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Martinaitis. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 5 d.

Bankroto proceso metu LUAB „Mejda“ nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam bendrovės vadovui G. E., prašydamas priteisti 76 924,67 Eur žalos atlyginimą, kadangi neperdavęs bendrovės turto, dokumentų ir nesudaręs balanso bankroto bylos iškėlimo dienai, buvęs bendrovės vadovas užkirto kelią išsiaiškinti tikrąją bendrovės finansinę padėtį, įvertinti sandorius, išieškoti skolas ir patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi paliko apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Bendrovės nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiai vadovei A. E., prašydamas priteisti iš jos 63 839,40 Eur žalos atlyginimą, kadangi sudarydama 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartį, buvusi bendrovės vadovė pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, o sutarties sudarymas privedė bendrovę prie bankroto. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi paliko apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas vėlesnėmis teismo nutartimis. Bendra patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų suma – 94 924,67 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi patvirtinta galutinė bendrovės bankroto ataskaita.

LUAB „Mejda“ kreditorė A. E. 2026 m. balandžio 24 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrovės bankrotą sukėlė suinteresuoto asmens G. E. veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą patenkino. Suinteresuotas asmuo G. E., nesutikdamas su teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Dėl LUAB „Mejda“ bankroto pripažinimo tyčiniu

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023, 26 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-612-407/2024, 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar kartą būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Dėl to, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai, tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį, gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

Apskųstoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad LUAB „Mejda“ nemokumo momentu laikytinas laikotarpis tarp 2021 m. liepos mėnesio vidurio ir 2021 m. rugpjūčio mėnesio pradžios, nes nuo šio momento bendrovė nebegalėjo laiku vykdyti turtinių prievolių. Nemokumo būklei konstatuoti teismas reikšmingais laikė 2021 metų pradžioje sudarytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius ir aplinkybę, kad 2021 metų pabaigoje bendrovė nebeturėjo ilgalaikio turto. Teismas taip pat padarė išvadą, kad bendrovės valdymo veiksmai (nuostolingų, ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, įmonės turto perleidimas už mažesnę nei rinkos kainą, pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas, netinkamai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita, taip pat veiklos perkėlimas į kitą juridinį asmenį) esmingai sumažino bendrovės turto bazę, pablogino jos mokumą ir apribojo kreditorių teisių įgyvendinimą.

Atskirajame skunde buvęs bendrovės vadovas G. E. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės nemokumo momento, tačiau nurodo šiuos esminius argumentus: 1) teismas neįvertino, kad tarp apelianto veiksmų ir žalos kreditoriams nėra priežastinio ryšio; 2) bendrovės nemokumą lėmė ne tyčiniai apelianto veiksmai, bet iki tol vadovo pareigas ėjusio asmens (A. E.) sudaryti sandoriai su SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“; 3) teismas neįvertino prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčios Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2056-1070/2025 išvados, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų ir bendrovei kilusios žalos.

JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje taip pat yra įtvirtinta juridinio asmens vadovo pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, kai juridinis asmuo tampa nemokus. Šios imperatyvios pareigos sąmoningas nevykdymas, pažeidžiant nemokaus juridinio asmens ir kartu jo kreditorių interesus, įvertinus konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, gali būti pakankamas pagrindas pripažinti juridinio asmens bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokia jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pavyzdžiui, sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto. Byloje turi būti įrodyta, kad tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017, 21 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad bendrovė tapo nemokia 2021 metų antroje pusėje (2021 m. liepos– rugpjūčio mėnesiais), vadovaujantis JANĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bendrovės vadovas turėjo pareigą inicijuoti bendrovės nemokumo procesą. Vis dėlto, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei buvo pateikti teismui bendrovės kreditorės tik 2022 m. spalio mėnesį. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovės vadovas, nepaisant bendrovės nemokumo būklės, užuot ėmęsis veiksmų bendrovės mokumui atkurti arba inicijavęs nemokumo procedūras, 2021 metų pradžioje perleido bendrovei priklausiusias degalines. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje taip ir liko nepagrįstas (neįrodytas) aptariamų sandorių ekonominis naudingumas bendrovei, kadangi neįrodyta, jog degalinės iš tikrųjų perleistos siekiant atsiskaityti su kreditore A. E., be to, nors buvęs bendrovės vadovas nurodė, kad įmonei buvo reikalingos apyvartinės lėšos, tačiau nenustatyta, jog po degalinių pardavimo bendrovė vykdė ūkinę–komercinę veiklą, kuriai tokios lėšos reikalingos. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingai, kad bendrovei tapus nemokia, jos lėšos buvo naudojamos su bendrovės veikla nesusijusiems tikslams (atsiskaitymai prekybos centruose, maitinimo įstaigose), taip pat buvo gryninamos šioje byloje nepaaiškintais tikslais. Tokie bendrovės vadovo veiksmai, esant bendrovės nemokumo būklei, neabejotinai pažeidė tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bendrovės nemokumą lėmė ne tyčiniai apelianto veiksmai, bet buvusios bendrovės vadovės A. E. sudaryti sandoriai su SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“. Su pastarosiomis kreditorėmis bendrovės sandoriai sudaryti 2020 m. birželio, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais, kuomet bendrovė veikė įprastai ir buvo moki. Sandorių su nurodytomis kreditorėmis sudarymas pagrįstas įprasta verslo logika ir nors vėliau, bendrovei susidūrus su mokumo problemomis, įsipareigojimai kreditorėms SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“ tapo pradelsti, išaugo bei buvo patvirtinti bendrovės bankroto byloje kaip kreditorių finansiniai reikalavimai, tai nesudaro pagrindo šių sandorių laikyti kaip tiesiogiai nulėmusiais bendrovės bankrotą. Bendrovės bankrotą šiuo atveju lėmė kiti pirmiau šioje nutartyje aptarti veiksniai, dėl kurių bendrovė nebegalėjo laiku atsiskaityti su šiomis kreditorėmis, o galiausiai, bendrovei netekus ilgalaikio turto ir nustojus generuoti pelną, įsipareigojimai kreditorėms viršijo bendrovės turtą, tai ir privedė bendrovę prie bankroto.

Pažymima, kad ir paties apelianto pozicija dėl bendrovės sandorių su kreditorėmis SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“ ekonominio naudingumo bendrovei yra prieštaringa, kadangi apeliantas atskirajame skunde nurodė nemanantis, jog sandorių su nurodytomis kreditorėmis sudarymas buvo sąmoningas siekis privesti LUAB „Mejda“ prie bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliantu, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2056-1070/2025 padaryta išvada, jog visų juridinio asmens buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, neperdavimas nemokumo administratoriui negali būti pagrindu pripažinti pakankamą priežastinį ryšį tarp G. E. neteisėtų veiksmų (dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo) bei žalos (bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos), yra prejudicinė šioje byloje.

Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas LUAB „Mejda“ nemokumo administratoriaus ieškinio atsakovui G. E. pagrįstumas. Nemokumo administratoriaus ieškinio dalyką sudarė bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma, kaip bendrovei padaryta žala, o pagrindą aplinkybės, susijusios su atsakovo G. E. dokumentų neišsaugojimu ir neperdavimu. Tuo tarpu byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pirmiausiai yra kompleksiškai analizuojami bendrovės valdymo organų veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba priežastinis ryšys tarp bendrovės nemokumo ir jos būklės pabloginimo, kas iš esmės skiriasi nuo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2056-1070/2025 nustatinėto priežastinio ryšio, kaip vienos iš buvusio bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

Apeliantas taip pat kvestionuoja apskųstos nutarties išvadą dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo, kadangi bendrovei atsiskaičius su kreditore A. E., kitų kreditorių (SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“) interesai nenukentėjo, nes nebuvo suėję atsiskaitymo terminai arba prievolės buvo tinkamai įvykdytos.

Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pavyzdžiui, tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė bendrovės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais). Tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama bendrovės padėtis. Nemokios bendrovės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš bendrovės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 32 punktas).

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad bendrovei jau esant nemokiai, bendrovės vadovas turi pareigą inicijuoti nemokumo procesą, o ne savo nuožiūra atlikti veiksmus, susijusius su kreditorių finansinių reikalavimų dengimu.

Priešingai nei nurodo apeliantas, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimą patvirtina eilė bendrovės valdymo organų veiksmų: bendrovei gavus pinigines lėšas už degalinės „Avots“ pardavimą (15 000 Eur), šios lėšos, jau esant bendrovės nemokumo būklei, 2021 m. gruodžio 11 d. iš LUAB „Mejda“ sąskaitos buvo pervedinėjamos MB „Geodegalai“ (iš viso 8 000 Eur), taip pat atliktas 200 Eur mokėjimas K. T., kuri yra buvusi apelianto sutuoktinė. Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, 2021 m. liepos 18 d. kreditorė SIA „Nafta LV“ įgijo teisę reikalauti prievolių įvykdymo iš LUAB „Mejda“ pagal laidavimo sutartį, o ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. visa 54 780,70 Eur skola tapo vykdytina. Jau minėta, kad iš bendrovės banko sąskaitos 2021 metų pabaigoje–2022 metų pradžioje buvo vykdomi įvairūs atsiskaitymai, nesusiję su bendrovės veikla, nors bendrovė jau turėjo vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams.

Apeliantas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis, neįvertino, kad LUAB „Mejda“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Adomneo“ ir MB „Eurika.lt. Anot apelianto, į šias bendroves dėl bendrovės dokumentų perdavimo jis kreipėsi raštu, tačiau aiškaus atsakymo dėl buhalterinių dokumentų pateikimo taip ir negavo, todėl teismas turėjo spręsti klausimą dėl buhalterinių registrų išreikalavimo.

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015).

Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto, kaip LUAB „Mejda“ vadovo, aplaidžiai ir (arba) netinkamai organizuotą bendrovės buhalterinę apskaitą patvirtina įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-2056-1070/2025 motyvai. Nutarties 42 punkte teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas G. E., kaip benrovės vadovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka; apskaitos tvarkymo organizavimu; užtikrinimu, kad, keičiantis juridinio asmens vadovui, apskaitos dokumentai, registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam subjekto vadovui. Atsakovas nesaugojo bendrovės apskaitos dokumentų, registrų dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, neorganizavo bendrovės apskaitos taip, kad būtų užtikrinta, jog, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiškai reikšminga aplinkybe laikė faktiškai nemokumo administratoriui perduotų bendrovės dokumentų apimtį, kuri buvo nepakankama nustatyti (patikrinti) bendrovės sudarytus sandorius, įvertinti vykdytą ūkinę–komercinę veiklą.

Šiuo atveju aplinkybė, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma kitų buhalterines paslaugas teikiančių asmenų (UAB „Adomneo“ ir MB „Eurika.lt) nepašalino apelianto, kaip bendrovės vadovo, pareigos perduoti teismo paskirtam nemokumo administratoriui bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir turtą. Nurodyta pareiga apeliantui buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi, tačiau iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad laiku nebuvo įvykdyta. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas atmetė LUAB „Mejda“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl baudos skyrimo už dokumentų neperdavimą, konstatavęs, kad apelianto sveikatos būklė yra sudėtinga ir reikalauja ilgalaikio gydymo, be to, G. E. iš esmės bendravo su nemokumo administratoriumi, perdavė tam tikrus dokumentus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padaro išvadą, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nustačius apelianto, kaip juridinio asmens vadovo, atliktus buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimui, apeliantas, kuris ėjo LUAB „Mejda“ pareigas iki bankroto bylos iškėlimo ir turėjo pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, to nepadaręs, iš esmės sąmoningais veiksmais siekė neatskleisti bendrovės tikrosios padėties ir priežasčių, dėl kurių ji tapo nemokia, bei sudaryti kliūtis nemokumo administratoriui išsiaiškinti tikrąsias netinkamo bendrovės valdymo aplinkybes.

Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024, 24 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos anksčiau aptartos aplinkybės sudarė pagrindą pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo bei nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, be to, leido pagrįstai nustatyti JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių egzistavimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygas ir pagrindus, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju atskirąjį skundą atmetus, apeliantas neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo priešingą interesą turėję asmenys – LUAB „Mejda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ir kreditorė A. E.

Kreditorė A. E. pateikė duomenis, kad byloje patyrė 1 000 Eur išlaidas teisinei pagalbai, LUAB „Mejda“ nemokumo administratorius duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikė.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi atsiliepimas į atskirąjį skundą parengti 2026 m. liepos mėnesį, sprendžiant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, taikytinas 2026 metų I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 554,2 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą dydį ir Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (0,4), darytina išvada, kad maksimalus už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteistinas dydis yra 1 021,68 Eur, taigi, kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš suinteresuoto asmens G. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorei A. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.