- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- e2A-2056-1070/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06046-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jorūnė Pukinskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Svetlana Panina
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jorūnės Pukinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Mejda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Mejda“ ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (šiuo metu likviduojama dėl bankroto) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB, ir LUAB) ,,Mejda“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui ieškinį, patikslintą 2025 m. sausio 27 d. pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo E. G. 76 924,67 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. sausio 5 d., iškėlė bankroto bylą LUAB „Mejda“, paskyrė nemokumo administratorių bei įpareigojo buvusį įmonės vadovą E. G. per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą, dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją. Iki ieškinio pateikimo buvęs vadovas neįvykdė nei vienos pareigos, nustatytos įstatymu ir teismo nutartimi. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė kaip Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą, dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus bei kitą informaciją nevykdymu. Atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 10 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – ir DAĮ) 12 straipsnį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1, 2 ir 10 punktus, nes nesilaikė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos, netinkamai organizavo apskaitos tvarkymą, neužtikrino, kad keičiantis juridinio asmens vadovui apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam subjekto vadovui (nemokumo administratoriui). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi patikslino LUAB „Mejda“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą ir nustatė, kad bankroto byloje bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 76 924,67 Eur. Ieškovės teigimu, ši suma sudaro atsakovo padarytos žalos dydį, nes bankroto proceso metu bendrovės kreditorių reikalavimai nebuvo tenkinami dėl atsakovo kaltų veiksmų: administratoriui neperduotas turtas, kurį realizavus būtų galima tenkinti finansinius reikalavimus. Priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo ir žalos yra akivaizdus: neperdavęs įmonės turto, dokumentų ir nesudaręs balanso bankroto bylos iškėlimo dienai atsakovas užkirto kelią administratoriui išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį, vertinti sandorius per 3 metus iki bankroto, išieškoti skolas ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Ieškovės teigimu, atsakovui nėra paskirta globa ar rūpyba, jis nėra izoliuotas nuo visuomenės, tai reiškia, kad jis yra visiškai veiksnus. Atsakovo medicininiai dokumentai apie jo sveikatos būklę neįrodo, kad neteisėtų veiksmų atlikimo metu (dokumentų sunaikinimo ar dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratoriui metu) jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir valdyti jų. Todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad sunaikino ieškovės dokumentus ar neperdavė jų nemokumo administratoriui dėl psichikos ligos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. G. savo procesiniuose dokumentuose prašė atmesti ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėse. Kažkuriuo metu po to, kai sužinojo apie nemokumo proceso jo vadovautai bendrovei inicijavimą, atsakovas patyrė haliucinacinio pobūdžio įkalbinėjimus ir nevaldomą vidinį skatinimą bei spaudimą sunaikinti visus jo turimus LUAB ,,Mejda“ dokumentus, kuriam jis nesugebėjo pasipriešinti. Todėl atsakovas negali perduoti to, kuo nedisponuoja. Atsakovas visuomet buvo ir yra veiksnus. Jo veiksmuose sunaikinant LUAB „Mejda“ dokumentus nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo, todėl jis negali būti laikomas kaltu dėl įprastiniu atveju bendrovės vadovui nederamo elgesio – bendrovės veiklos ir kitų dokumentų neišsaugojimo, jų sunaikinimo. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo taikyti jam civilinę atsakomybę, nes jis neturi ieškovės turto. Be to, ieškovė nenurodė konkretaus neperduoto turto. Atsakovo teigimu, ieškovės finansinė būklė, turtas, kreditoriai ir debitoriai buvo nustatyti, o jo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Dokumentų perdavimo vėlavimas buvo pateisinamas atsakovo sveikatos būkle ir nesukėlė žalos, nes esminė informacija buvo prieinama. Įmonė neturėjo turto, darbuotojų, o finansinės ataskaitos buvo pateiktos už 2019-2021 m. Atsakovas laikėsi įstatymų: vedė apskaitą, teikė ataskaitas, perdavė banko išrašus. Jo vertinimu, ieškovė neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir įmonės nemokumo.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. sprendimu atmetė ieškovės LUAB „Mejda“ ieškinį.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškelta ieškovės UAB ,,Mejda“ bankroto byla, jai paskirtas nemokumo administratorius, bendrovės valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus bendrovės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jos veikla. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Bendrovės vadovu laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo buvo E. G., todėl sprendė, kad būtent jam teko pareiga įvykdyti nutartyje įtvirtintą įpareigojimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas neįvykdė šios pareigos teismo nustatytu terminu. BUAB ,,Mejda“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydį (76 924,67 Eur) ieškovė laiko žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiam neperduodant nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registrų duomenis, ieškovės 2021 m. balanso duomenis, banko sąskaitos išrašą už 2021 metų laikotarpį, nustatė, kad ieškovė neturėjo kasos, nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių, nenaudojo grynų pinigų savo apyvartoje. Teismas nurodė, kad banko sąskaitos išrašas patvirtino, jog 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė neturėjo lėšų banko sąskaitoje, o 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto (kito trumpalaikio turto) už 2690 Eur sumą. Ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2021 metų laikotarpį patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo būtent tokio dydžio pinigines lėšas banko sąskaitoje. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės prielaidą, kad 2690 Eur turtą galbūt sudaro debitorinės skolos, nes bankroto bylos iškėlimo dieną šių lėšų bendrovės banko sąskaitoje nebuvo. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtino atsakovo teiginį, kad ieškovė bankroto bylos iškėlimo dieną neturėjo turto. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra atsakovo neteisėtų veiksmų dėl ieškovės turto neperdavimo kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nes neįmanoma perduoti to, ko nėra. Pasak pirmosios instancijos teismo, dėl šios priežasties negali kilti atsakovo civilinė atsakomybė už turto neperdavimą.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino kaip nenuoseklią atsakovo pozicija dėl įmonės dokumentų neperdavimo, nurodydamas, kad iš pradžių atsakovas teigė, jog dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis sudegino dokumentus 2022 m. lapkritį, nes nesuprato savo veiksmų ir negalėjo jų valdyti. Vėliau teismo psichiatrijos ekspertizė konstatavo, kad atsakovas neserga (duomenys neskelbtini) sutrikimu, jam iki veikos ir jos laikotarpiu buvo bei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o veikos metu jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Po ekspertizės 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdyje atsakovas pakeitė poziciją, nurodydamas, kad nedegino dokumentų. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalį.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, konstatuotini jo neteisėti veiksmai dėl JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje įtvirtintos pareigos nevykdymo. Teismo vertinimu, pagal bendrąją taisyklę tarp neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (visų įmonės finansinių dokumentų įmonės nemokumo administratoriui neperdavimo) ir kilusios žalos (negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nustatyti įmonės turto, jo struktūros ir masto) teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei įmonės nuostoliai galėtų būti laikomi vadovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų nustatytu terminu neperduodant nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, bei ieškovės nurodomos žalos, lygios ieškovės bankroto byloje patvirtintai kreditorių finansinių reikalavimų sumai.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė turi dvi kreditores SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“. Kreditorės SIA „Nafta LV“ finansinis reikalavimas kildinamas iš ieškovės neįvykdytos 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties, o kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas – iš ieškovės neįvykdytų 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarčių. Todėl teismas sprendė, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą nulėmė ne faktas, kad atsakovas neperdavė įmonės nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų, o tai, kad ieškovė neturi turto, iš kurio jie galėtų būti patenkinti. Pasak teismo, visų ieškovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui nenulėmė šio negalėjimo nustatyti įmonės turtą, apskaityti jį, atsiskaityti su kreditoriais, kadangi nebuvo tokio turto nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną.
11. Teismas nustatė, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui už 2019-2021 m. teikti tinkamai. Iš šių dokumentų, kituose viešuosiuose registruose esančių duomenų, kitų į bankroto bylą pateiktų įrodymų, bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė ieškovės turto masės ir pradelstų skolinių įsipareigojimų santykį, įmonės kreditorius ir jų finansinių reikalavimų dydžius. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad atsakovui nepateikus dokumentų, nebuvo galima nustatyti įmonės debitorinių skolų, tikrųjų bendrovės veiklos sąnaudų, pinigų judėjimo, pinigų likučio kasoje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad balanso duomenys patvirtina, jog ieškovė neturėjo debitorių skolų, o atsakovo paaiškinimai patvirtino, kad įmonė neturėjo kasos ir grynųjų pinigų. Teismas konstatavo, kad žala, lygi ieškovės kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų daliai, buvo padaryta ieškovei ne jos dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui.
12. Be to, teismas nustatė iš teismų informacinės sistemoje LITEKO esančių duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-12189-937/2025 ieškovė pareiškė ieškinį D. G. (buvusiai BUAB ,,Mejda“ vadovei) dėl 63 839,40 Eur žalos atlygimo (kreditorės SIA „Nafta LV“ finansinio reikalavimo dydis BUAB ,,Mejda“ bankroto byloje). Šis ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė buvo nemoki jau 2020 m., todėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties sudarymas vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, pažeidęs ir ieškovės, ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pozicija dėl žalos susidarymo priežasčių yra nenuosekli.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovė LUAB „Mejda“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino neteisėtus atsakovo veiksmus, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, apsiribodamas tik vienu neteisėtu atsakovo veiksmu – įmonės turto neperdavimu. Pasak apeliantės, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė bendrovės apskaitos dokumentų neperdavimu, balanso nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis nesudarymu ir neperdavimu bei FAĮ 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto, DAĮ 12 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2 ir 10 punktų nuostatų nevykdymu: apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos nesilaikymu; netinkamu apskaitos tvarkymo organizavimu; neužtikrinimu, kad, keičiantis juridinio asmens vadovui, apskaitos dokumentai, registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam subjekto vadovui (nemokumo administratoriui). Tokie pažeidimai teismų praktikoje pripažįstami pakankamu pagrindu reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis Nr. 2A-1105/2014, 2014 m. vasario 7 d. nutartis 2A-492/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis Nr. 3K-3-64/2013; 3K-3-137/2013). Tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas pradėjo teikti į bylą pavienius, nepilnus ir neoriginalius bendrovės apskaitos dokumentus, negali būti laikoma tinkamu jo pareigų įvykdymu.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, darydamas išvadas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonės turto nebuvimo. Teismas, motyvuodamas savo išvadas, vadovavosi tik deklaratyviais atsakovo paaiškinimais apie grynųjų pinigų nenaudojimą, banko sąskaitos išrašu (2022 m. lapkričio 24 d. duomenimis) ir 2021 m. finansine atskaitomybe, kurioje nurodyta, kad įmonė turėjo 2690 Eur. Šiuo atveju aktualus balansas nebuvo sudarytas, nebuvo aktualių duomenų apie įmonės turtą, sudarytus sandorius, debitorių įsiskolinimus. Laikotarpiu nuo 2021 m. pabaigos iki 2023 m. sausio 3 d. įmonė galėjo įsigyti turto, tačiau to negalima patikrinti, atsakovui neperdavus Bendrovės dokumentų. Taip pat vertinant ar įmonė turėjo turto nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo metu svarbi aplinkybė yra ta, kad byloje pateikti duomenys, jog 2021 m. sausio 26 d. Bendrovė galbūt pardavė jai priklausančias kuro pardavimo kolonėles Latvijoje kitai atsakovo vadovaujamai įmonei mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „Geodegalai“. Nemokumo administratorius nerado mokėjimų už parduotas kuro kolonėles, todėl neaišku ar pirkėjas – susijusi įmonė, apskritai už jas atsiskaitė. Teismo posėdžių metu atsakovas nepateikė atsakymų apie sudarytus sandorius / atsiskaitymus pagal juos. Nesant perduotų pirkimo-pardavimo sutarčių, neaišku ar atsiskaitymas buvo vykdomas grynaisiais pinigais, ar sandoris iki galo neįvyko ir dar būtų galimybė grąžinti turto nuosavybę bankrutavusiai įmonei, ar bendrovė turi debitorių įsiskolinimų. Be to, byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių atsakovo paaiškinimus, todėl nėra pagrindo vadovautis vien nepatikrinamais teiginiais, kai nėra perduoti dokumentai, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 186 straipsnio 4 daliai. Atsakovas turėjo pateikti šiuos duomenis, įrodyti dokumentų neperdavimo priežastis ir pagrįsti turto judėjimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo paaiškinimais, neatsižvelgdamas į tai, kad 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi paskyrė jam baudą už priesaikos sulaužymą, kad vadovaudamasis ekspertizės išvadomis pats konstatavo, jog atsakovas teikė klaidinančią informaciją sąmoningai. Atsakovo formalūs ir paviršutiniai veiksmai perduodant pavienius nepilnus ir neoriginalius Bendrovės dokumentus, negali būti laikomi tinkamu įmonės vadovo pareigų vykdymu. Tam, kad būtų nustatyta tikroji įmonės finansinė padėtis, įmonės turtas, veikla, debitorinės skolos, jų pagrindimas, sandoriai, turi būti perduoti visi apskaitos dokumentai (kasos dokumentai ir registrai, pirkimo-pardavimo dokumentai ir jų registrai, su ilgalaikio turto apskaita susiję dokumentai, sandoriai, avansinės apyskaitos, didžiosios knygos, turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aktai, su darbuotojais susijusių dokumentų, komandiruočių dokumentų, balanso nutarties iškelti įmonei bankroto bylą ir kt.), buhalterinės apskaitos registrai ir kita juridinio asmens informacija, susijusi su jo veikla.
Šalies argumentai
13.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo dokumentų neperdavimo ir ieškovės patirtos žalos, kuri lygi bankroto byloje patvirtintai kreditorių reikalavimų sumai. Atsakovui neperdavus administratoriui įmonės apskaitos dokumentų, nebuvo galimybės nustatyti nei įmonės turto ir įsipareigojimų, nei įvertinti sudarytų sandorių teisėtumo. Tai sutrukdė ginti apeliantės ir jos kreditorių interesus, todėl dokumentų neperdavimas tiesiogiai susijęs su ieškovės žala – bankroto byloje patvirtintais kreditorių reikalavimais. Tokio pobūdžio bylose kreditorių žala yra išvestinė iš įmonės žalos: neperdavus dokumentų ir turto, sumažėja įmonės galimybės atsiskaityti, todėl mažėja ir tikimybė, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d nutartis Nr. 3K-3-228/2011).
13.4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo išvadai, kad pačios ieškovės pozicija dėl žalos, kurią sudaro bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų dydis, susidarymo priežasčių yra nenuosekli. Šioje byloje ieškinys pareikštas atsakovui dėl žalos, kilusios neperdavus įmonės turto ir dokumentų. Žalos dydis atitinka bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumą. Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-12189-937/2025 reiškiamas ieškinys atsakovei D. G. dėl žalos, patirtos sudarius nenaudingą laidavimo sutartį, kurios suma – 63 839,40 Eur. Šių bylų teisinis ir faktinis pagrindai skiriasi, šalys skiriasi, todėl negalima teigti, kad ieškovės pozicija dėl žalos atsiradimo yra nenuosekli. Įmonė gali patirti žalą keliais pagrindais, o administratorius nėra ribojamas nei ieškinių skaičiumi, nei bendra kreditorių reikalavimų suma.
Atsiliepimas
14. Atsakovas E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas nepažeidė esminių reikalavimų, įtvirtintų FAĮ, ABĮ bei CK 2.87 straipsnyje, reglamentuojančių juridinio asmens valdymo organų pareigą tinkamai organizuoti ir valdyti įmonės veiklą. Jo veiksmai nenulėmė ir neprisidėjo prie situacijos, dėl kurios ieškovė neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovas parengė ir pateikė 2019-2021 metų finansines ataskaitas, išsaugojo ir perdavė reikalingus dokumentus bankroto administratoriui. Turto ar finansinių dokumentų neperdavimas ar jų perdavimo vėlavimas nesukėlė žalos nei bendrovei, nei jos kreditoriams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ir CK 6.263 straipsnyje įtvirtintos bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo – atsakovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartys nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, kadangi jų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) skiriasi.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Vilniaus apygardos teismas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė įmonės finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dieną. Nuo 2021 m. pabaigos iki 2023 m. sausio 3 d. ieškovė neįgijo turto. Tai patvirtina duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ir įmonės banko sąskaitos išrašai, kuriuose nefiksuojama reikšmingų pirkimų. Įmonė neturėjo kasos, visos operacijos buvo atliekamos per banką, o atsiskaitomoji sąskaita buvo perduota bankroto administratoriui. Šis galėjo įvertinti įmonės piniginius srautus bei finansinę padėtį. Banko sąskaitos duomenys neprieštarauja atsakovo parengtiems balansams. Be to, apeliantės bandymas kvestionuoti atsakovui diagnozuotos (duomenys neskelbtini) – faktą ir jos įtaką jo gebėjimui eiti vadovo pareigas, yra nepagrįstas. Atsakovas kelis kartus buvo gydytas stacionariai ir nuolat vartoja stiprius (duomenys neskelbtini) vaistus. Dėl to jo parodymai privalo būti vertinami visapusiškai, juos būtina lyginti su objektyviais bylos duomenimis, tokiais kaip: įmonės banko sąskaitos išrašai ir finansinės ataskaitos. Vadovaudamiesi įrodymų tikėtinumo taisykle bei remdamiesi gretinamais finansiniais dokumentais, teismai turėjo pagrindą objektyviai nustatyti įmonės finansinę būklę, turtą, kreditorius, debitorius, akcininkus, darbuotojus ir vadovavimo laikotarpius.
14.3. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neveikimo ir žalos įmonei. Pagal CK 6.247 straipsnį, žala gali būti pripažinta tik tuo atveju, jei ji tiesiogiai kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nagrinėjamu atveju dokumentų pateikimo vėlavimą lėmė sveikatos būklė, tačiau tai nesukėlė žalos. Įmonės turtas, finansinė būklė, kreditoriai bei dokumentai buvo nustatyti bankroto bylos pradžioje, dalyvaujant administratoriui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ne bet koks neveikimas lemia atsakomybę, būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, realią žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai). Vien dokumentų neperdavimas, jei jis nesukėlė žalos, negali būti pagrindas civilinei atsakomybei. Ieškovė neįrodė šių sąlygų, todėl nėra pagrindo taikyti atsakomybei (CPK 12, 178 straipsniai).
14.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantės pozicija dėl žalos, kurią sudaro bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų dydis, priežasčių nėra nuosekli. Teismas tinkamai vertino ir aiškino byloje esančius įrodymus, pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tą aplinkybę, kad apeliantės prašoma priteisti žalos atlyginimo suma ir civilinėje byloje Nr. e2-12189-937/2025 nurodyta bei prašoma priteisti žalos atlyginimo suma yra tapatūs reikalavimai, atsiradę iš tų pačių faktinių ir teisinių santykių (laidavimo sutarties, sąskaitų faktūrų sumų), šalių (LUAB „Mejda“ ir SIA „Nafta LV“), t. y. pagrindo, dalyko ir šalių. Patenkinus reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-12189-937/2025 nebelieka reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, nes priešingu atveju kreditorėms SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“ būtų priteista dvigubai didesnė žalos atlyginimo suma, negu jie būtų patyrę nuostolių.
15. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. G. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti apeliacinio skundo nustatytas ribas.
17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimo atmesti ieškovės ieškinį dėl jos vadovo neveikimu padarytos žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. 2025 m. liepos 7 d. teisme gautas atsakovo E. G. prašymas prijungti prie bylos naują įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį Nr. eS2-27889-727/2025, kuria nutarta patenkinti viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti E. G.. Pasak atsakovo, ši nutartis patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes, susijusias su asmeniui nustatyta liga, ši nutartis susijusi su nagrinėjamoje civilinėje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Prašoma prijungti nutartis priimta po atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo teismui, todėl atsakovas neturėjo procesinės galimybės šio dokumento pateikti anksčiau.
19. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
20. Teisėjų kolegijai susipažinus su prašomu prijungti įrodymu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi), nustatyta, kad jame konstatuojamos tam tikros aplinkybės, susijusios su atsakovo sveikatos būkle, buvusia ne iki šioje byloje konstatuotų jo neteisėtų veiksmų atlikimo (2023 m. sausį), bet gerokai vėliau (2025 m. birželio mėn.). Prašomojoje prijungti nutartyje konstatuotos iš esmės tos pačios 2023 m. aplinkybės dėl atsakovo sveikatos būklės, kurios buvo įvertintos ir skundžiamame teismo sprendime. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo į bylą pateiktą papildomą įrodymą kaip perteklinį ir nesusijusį su byloje įrodinėtomis aplinkybėmis (CPK 314, 180 straipsniai).
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas E. G. buvo ieškovės LUAB „Mejda“, registruotos 2019 m. spalio 3 d., vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismui 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi Nr. eB2-3137-580/2022, kuri įsiteisėjo 2023 m. sausio 9 d., iškelta Bendrovės bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, atsakovas įpareigotas perduoti paskirtai LUAB „Mejda“ nemokumo administratoriui per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Atsakovas neperdavė ieškovės nemokumo administratoriui bendrovės turto ir nurodytų dokumentų teismo nustatytu terminu.
22. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas patikslintas LUAB „Mejda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, patvirtinant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Panevėžio skyrius 1,01 Eur reikalavimą, SIA „Nafta LV“ 63 839,40 Eur reikalavimą ir UAB „Kredito garantas“ 13 084,26 Eur reikalavimą, iš viso – 76 924,67 Eur.
23. Ieškovė, negavusi iš atsakovo teismo nurodytų perduoti bankroto administratoriui turto bei Bendrovės dokumentų, kreipėsi į teismą dėl 76 924,67 Eur žalos (nepatenkintų kreditorių reikalavimų) atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovas neperduodamas bankroto administratoriui turto ir įmonės dokumentų, nesudaręs balanso bankroto bylos iškėlimo dieną, užkirto kelią administratoriui išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę padėtį, vertinti sandorius per 3 metus iki bankroto bei išieškoti skolas ir patenkinti kreditorių reikalavimus.
24. Iškėlus šią bylą teisme atsakovas E. G. pateikė dokumentus, kuriuose iš dalies buvo fiksuota Bendrovės turtinė padėtis: 2024 m. lapkričio 26 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio matyti, kad 2024 m. lapkričio 26 d. atsakovas perdavė LUAB „Mejda“ atstovui advokatui N. J. 2020 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno / nuostolių ataskaitą, 2021 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno/nuostolių ataskaitą, 2022 m. spalio 10 d. SEB sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 2020 m. liepos 15 d. PVM sąskaitą faktūrą PVE20 Nr. 338 ir 2021 m. gruodžio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį latvių kalba, sudarytą tarp LUAB „Mejda“ ir SIA „KOOL LATVIJA“.
25. Į bylą atsakovas taip pat pateikė 2020 m. rugpjūčio 12 d. SIA „NAFTA LV ir UAB „RT DEGVIELA“ Kuro didmeninės prekybos sutartį, pasirašytą UAB „RT DEGVIELA“ valdybos pirmininkės D. G.; 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutartį, kurioje LUAB „Mejda“, atstovaujama direktorės D. G., įsipareigojo atsakyti savo kilnojamuoju turtu, nekilnojamuoju turtu ir piniginėmis lėšomis pagrindinės prievolės (pagrindinės skolos) dydžiu SIA „NAFTA LV“ atžvilgiu už skolas, kurios gali atsirasti dėl UAB „RT DEGVIELA“ visiško ar dalinio įsipareigojimų nevykdymo, kuriuos bendrovė prisiėmė SIA „NAFTA LV“ atžvilgiu, vadovaujantis 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta Kuro didmeninės prekybos sutartimi. Teismui taip pat pateiktas 2022 m. sausio 5 d. kreditorės SIA „NAFTA LV“ ikiteisminis įspėjimas UAB „RT DEGVIELA“ ir UAB „Mejda“, kuriame nurodoma, kad skolininko skola 2021 m. gruodžio 31 d. siekia 63 839,40 Eur, įskaitant 9058,70 Eur sutartines netesybas už pavėluotus mokėjimus. Atsakovas pateikė į bylą ir Bendrovės balansus už 2019, 2020, 2021 m., 2020 m. birželio 26 d. sutartinės hipotekos sutartį, sudarytą ieškovės ir UAB „Kredito garantas“, 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, sudarytą D. E. ir ieškovės, UAB „Admoneo“ PVM sąskaitą faktūrą, duomenis apie Bendrovės akcininkus, 2020 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis latvių kalba; 2020 m. vasario 28 d. verslo valdymo ir apskaitos sistemos e.monet.lt suteikimo naudotis, finansinio bei mokestinio konsultavimo ir buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Mejda“ ir UAB „Admoneo“; 2025 m. sausio 22 d. paaiškinimą UAB „Mejda“ nemokumo administratoriui M. M. apie juridinio asmens veiklą; pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d.; prašymą dėl duomenų ir prisijungimo rakto (kodo) suteikimo (MB „Eureka.Lt“); 2020 m. birželio 16 d. Valstybės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) pranešimą dėl išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų; pažymą (paaiškinimą) dėl einamųjų metų metinės A klasės FR 0573 formos; pažymą (paaiškinimą) ir galiojančių sutarčių sąrašą; pažymą (paaiškinimą) dėl įmonės ilgalaikio turto pirkimo-pardavimo ir jo sąrašą; pažymą (paaiškinimą) ir įmonės darbuotojų sąrašą; pažymą (paaiškinimą) dėl įmonės grynųjų pinigų likučių kasoje; pažymą (paaiškinimą) dėl teisminių ginčų; pažymą (paaiškinimą) ir įmonės kreditorių sąrašą; priedą prie pažymos (paaiškinimo) dėl FR 0573 Formos; 2021 m. spalio 22 d. VMI elektroninio laiško nuorašą.
26. Atsakovo pateiktuose dokumentuose užfiksuoti tokie duomenys: 2019 m. pabaigoje Bendrovė turėjo turto už 15 297 Eur (ilgalaikis materialusis turtas – 8519 Eur, trumpalaikis – 6788 Eur (118 Eur atsargos, 1035 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 5625 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai), jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 8610 Eur (2019 m. balanso duomenys).
27. 2021 m. Bendrovės balanso duomenimis 2020 m. Bendrovė turėjo turto už 55 059 Eur (kito ilgalaikio turto už 52 970 Eur, kito trumpalaikio turto už 2089 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 95 277 Eur, deklaruotas nuostolis – 46 905 Eur. 2021 m. Bendrovė turėjo turto už 2690 Eur (kitas trumpalaikis turtas); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 112 970 Eur, deklaruotas nuostolis – 70 062 Eur.
28. 2019 m. spalio 1 d. paskolos sutartyje D. E. ir ieškovė UAB „Mejda“ susitarė dėl 57 767 Eur paskolos suteikimo UAB „Mejda“, nurodant, kad grąžintina paskolos su palūkanomis suma – 69 319 Eur. 2020 m. vasario 28 d. sutartimi ieškovė ir UAB „Admoneo“ susitarė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo bei kitų su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusių paslaugų teikimo ieškovei pagal šios pateiktus dokumentus. 2020 m. birželio 26 d. sutartinės hipotekos sutartimi D. G. kaip įkaito davėja užtikrino ieškovės prievolę UAB „Kredito garantas“ pagal 2020 m. birželio 26 d. paskolos sutartį, kaip užtikrintos prievolės dydis nurodyta 15 000 Eur suma. 2020 m. rugsėjo 30 d. sutartinės hipotekos duomenimis D. G. užtikrino ieškovės prievolę UAB „Kredito garantas“ pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį, kaip užtikrintos prievolės dydis nurodyta 10 000 Eur suma. Į bylą pateiktos ieškovės ir UAB „Kredito garantas“ sudarytos 2020 m. birželio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartys. 2020 m. gruodžio 8 d. sutartimi ieškovė pirko iš Latvijos įmonės „Virši-A“ nekilnojamojo turto objektą (degalinę), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) už 14 253,55 Eur.
30. Juridinių asmenų registre nurodyti ieškovės akcininkai MB „Geodegalai“ ir D. G.. Byloje esančiais duomenimis MB „Geodegalai“ vadovu buvo atsakovas E. G. (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-968-798/2022, UAB „Mejda“ 2022 m. spalio 5 d. akcininkų susirinkimo protokolas).
31. 2025 m. sausio 22 d. paaiškinime ieškovės nemokumo administratoriui atsakovas nurodė, tokius duomenis: 1. įmonės darbuotojų sąrašas: įmonėje buvo vienas darbuotojas E. G.; 2. Įmonės kreditorių sąrašas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo; 3. Grynųjų pinigų kasoje nebuvo, nes nebuvo veiklos; 4. Įmonės balansai yra perduoti bankroto administratoriui pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą 2024 m. lapkričio 26 d.; 5. Ilgalaikio turto pirkimo pardavimo sąrašas perduotas bankroto administratoriui pagal dokumentų perdavimo-priėmimo aktą 2024 m. lapkričio 26 d. 6. Įmonė įsiskolinimų darbuotojui neturėjo; 7. Einamųjų metų metinės A klasės išmokų (FR0573) formos pateikti negalima, nes įmonė nevykdė veiklos ir dėl to VMI buvo suteikusi statusą veiklos nevykdančiai įmonei neteikti deklaracijų. 8. Galiojanti sutartis buvo tik su buhalterine apskaitos įmone. Pridedamas priedas (sutartis); 9. Teisminių bylų ar ginčų įmonė neturėjo.
32. 2025 m. vasario 7 d. pažymose (paaiškinimuose) atsakovas nurodė, kad UAB „Mejda“ nuo 2021 m. spalio 22 d. buvo laikinai atleista nuo deklaracijų teikimo (pridėjo elektroninį laišką iš VMI). 2021 m. spalio 22 d. elektroninio laiško duomenimis VMI informavo atsakovą apie tai, kad UAB „Mejda“ „Mano VMI“ gavo su paslauga „Laikinas atleidimas nuo deklaracijų teikimo“ susijusį dokumentą „Sprendimas dėl laikino atleidimo / neatleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nenurodytų dokumentų pateikimo“. Galiojančios sutartys buvo sudarytos su UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Admoneo“ (pridėtos sutartys). Teikdamas paaiškinimus dėl ilgalaikio turto, atsakovas nurodė, kad turto pavadinimas (kaimo teritorijoje esantis nelikvidus ir nuostolingas degalinės pastatas), įsigytas 2020 m. lapkričio 12 d. už 15 000 Eur; pardavimo data nurodyta sutartyje, perduotoje bankroto administratoriui pagal dokumentų perdavimo priėmimo aktą 2024 lapkričio 26 d.; pardavimo metu galbūt buvusi turto balansinė vertė 52 970 Eur, o pardavimo kaina 15 000 Eur. Atsakovo rašytiniais paaiškinimais nemokumo administratoriui įmonė nevykdė grynųjų pinigų operacijų bei neturėjo kasos aparato; buhalterinę apskaitą vedė UAB „Admoneo“ (monet), kuriai buvo registruotu paštu išsiųstas prašymas pateikti dokumentus arba prisijungimo duomenis (pridėjo sutartį ir registruoto pašto kvitą). Atsakovas nurodė Bendrovės kreditorius: VSDFV, UAB „Kredito garantas“ ir SIA Nafta LV.
33. Ieškovė pateikė į bylą jos sąskaitos išrašą už laikotarpius nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. Sąskaitos išrašo už 2021 m. duomenimis, laikotarpio pradžioje ieškovė turėjo 553,59 Eur likutį, pabaigoje – 2690,43 Eur; 2022 m. laikotarpio pradžioje – 2690,43 Eur likutį, 2022 m. lapkričio 24 d. – 0 Eur. 2021 m. sąskaitos išrašo duomenimis Bendrovė gavo 15 000 Eur iš SIA „Kool Latvia“ 2021 m. gruodžio 9 d. Ieškovė taip pat pateikė į bylą Latvijos nekilnojamojo turto registro skyriaus išrašą, kurio duomenimis 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė UAB „Mejda“ įsigijo už 18 000 Eur žemės sklypą su degaline, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pardavė MB „Geodegalai“ už 10 000 Eur pagal 2021 m. sausio 26 d. pirkimo sutartį. Šis žemės sklypas su degaline perparduotas L. K. už 25 000 Eur. Ieškovė pateikė Latvijos nekilnojamojo turto registro išrašą apie žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio išrašo duomenimis UAB „Mejda“ buvo įsigijusi žemės sklypą su pastatu pagal 2020 m. birželio 10 d. pirkimo sutartį už 30 000 Eur, pardavė šį sklypą MB „Geodegalai“ už 20 000 Eur pagal 2021 m. sausio 26 d. sutartį, o MB „Geodegalai“ pardavė šį turtą L. K. už 30 000 Eur 2022 m. birželio 6 d.
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, tvirtindama, jog teismas netinkamai vertino atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, be pagrindo priėjęs išvadą, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Todėl toliau pasisakytina dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo apeliacinio skundo argumentų kontekste.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
35. Juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).
36. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas.???
37. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
38. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, taikant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingos pasekmės kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingos pasekmės būtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
39. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 106 punktą).
40. Vertinant šalių parodymus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šalies paaiškinimai yra teikiami šalies kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Dėl to reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra didelis, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis, tačiau šalies paaiškinimų subjektyvus pobūdis nesudaro pagrindo vien dėl to juos vertinti kaip nepatikimus ir atmesti, nes konkrečioje byloje šalies paaiškinimus reikia vertinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).
41. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovo neteisėtų veiksmų, nurodytų ieškinyje, priežastinio ryšio su ieškovės prašoma atlyginti žala. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių, pasak ieškovės, FAĮ 10 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto, DAĮ 12 straipsnio, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1, 2, 10 punktų nuostatų nevykdymu.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus (atsakovo perduotus bylos nagrinėjimo metu bankroto administratoriui Bendrovės finansinius dokumentus, ieškovės pateiktus Latvijos nekilnojamojo turto registro išrašus ir jos sąskaitų už 2021-2022 m. laikotarpį išrašus), pritaria ieškovės išvadai, kad atsakovas kaip įmonės vadovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, susijusius su apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka; apskaitos tvarkymo organizavimu; užtikrinimu, kad, keičiantis juridinio asmens vadovui, apskaitos dokumentai, registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam subjekto vadovui. Atsakovas nesaugojo Bendrovės apskaitos dokumentų, registrų Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka (FAĮ 10 straipsnio 1 dalis), neorganizavo Bendrovės apskaitos taip, kad būtų užtikrinta, jog, keičiantis apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui, apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir kita apskaitai tvarkyti reikalinga informacija būtų laiku perduoti kitam apskaitą tvarkančiam asmeniui arba subjekto vadovui (FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovas kaip Bendrovės vadovas neįvykdė DAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertinant galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje buvo pateikti Bendrovės balansai už 2019-2021 m., dalis finansinių dokumentų (ieškovės sutartys su kitais subjektais, sąskaitos faktūros, ieškovės sąskaitos išrašai, tam tikri duomenys iš VMI ir VSDFV), prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nurodė, jog šiuo atveju nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (tarp jų – visų Bendrovės buhalterinių ir finansinės atskaitomybės dokumentų neišsaugojimo, tinkamo Bendrovės apskaitos neorganizavimo) ir ieškovės nurodomos žalos, lygios ieškovės bankroto byloje patvirtintai kreditorių finansinių reikalavimų sumai.
44. Teisėjų kolegija sutinka, kad visų juridinio asmens buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, neperdavimas bankroto administratoriui apsunkina šio veiksmus, tikrinant Bendrovės sandorių, sudarytų per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo, bei reiškiant ieškinius dėl galbūt neteisėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais bei kito pobūdžio reikalavimų. Visgi tai negali būti pagrindu pripažinti pakankamą priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo) bei žalos (Bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų sumos).
45. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad 76 924,67 Eur (nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai) žala neatsirastų, jei atsakovas išsaugotų ir perduotų ieškovės bankroto administratoriui visus Bendrovės buhalterinius dokumentus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus teisiškai reikšmingą ieškinyje nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir nepatenkintų ieškovės kreditorinių reikalavimų dydžio (žalos) priežastinį ryšį, teisėjų kolegijos nuomone, neprotingai būtų išplėstos atsakovo civilinės atsakomybės ribos. Juolab kad bankroto administratorius, turėdamas dalį Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, gali reikšti ieškinius atsakingiems asmenims ir kitais teisiniais pagrindais (tarp jų – atsakovui kaip bankrutavusios bendrovės vadovui CK 2.87 straipsnio 3, 4 dalies pagrindu).
46. Balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Todėl, vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas taip pat savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi šią kasacinio teismo praktiką, prieina išvadą, kad vien tai, kad atsakovas nesudarė balanso ieškovės bankroto bylos iškėlimo dienai, negali būti vertinama kaip tiesioginė priežastis 76 924,67 Eur žalai atsirasti, kaip ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas.
47. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik atsakovo paaiškinimais apie turto nebuvimą Bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo paaiškinimais apie turto nebuvimą 2022 m. lapkričio 25 d., įvertinęs ir byloje esančius 2021 m. balanso duomenis, 2021-2022 m. Bendrovės sąskaitos išrašus, Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registrų duomenis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo turto nebuvimą Bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną, vadovaudamasis ne tik atsakovo paaiškinimais, bet įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl šalies paaiškinimų vertinimo (šios nutarties 39, 40 punktai).
48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas atskirai ir nepasisakė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (buhalterinių apskaitos registrų ir kitų dokumentų neišsaugojimo, tinkamo buhalterinės apskaitos neorganizavimo) įtakos žalos (76 924,67 Eur nepatenkintų kreditorių reikalavimų) susiformavimui, tačiau priėjo iš esmės prie teisingos išvados, kad atsakovo neteisėti veiksmai nebuvo pakankami minėtai žalai susiformuoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, nenustatęs vienos iš būtinų juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. šios nutarties 37 punktą).
49. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti apeliacinio bei kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis Nr. 2A-1105/2014, 2014 m. vasario 7 d. nutartis 2A-492/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d nutartis Nr. 3K-3-228/2011; 2013 m. kovo 1 d. nutartys Nr. 3K-3-64/2013; 3K-3-137/2013) šiuo atveju negali būti pagrindu patenkinti ieškinį, nes ir minėtose bylose akcentuota teismo pareiga nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir prašomos atlyginti žalos.
50. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad reikalavimai dėl juridinio asmens žalos atlyginimo gali būti reiškiami vienu metu skirtingiems subjektams ir skirtingais pagrindais, atsižvelgdama į tai, kad skirtingi asmenys gali būti solidariai atsakingi už skirtingais veiksmais padarytą žalą bendrovei (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Kreditoriams tokiu atveju nebūtų priteista dviguba suma, kaip nurodyta atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą, nes jų reikalavimai būtų patenkinti ne didesne suma, nei buvo patvirtinti. Šiuo atveju minėto apeliacinio skundo argumento pagrįstumas neturi įtakos, vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esminę šios bylos aplinkybę, jog nebuvo visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl dalies atsakovo neteisėtų veiksmų (buhalterinių registrų, kitų finansinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, netinkamo apskaitos organizavimo, neužtikrinimo, kad keičiantis juridinio asmens vadovui, apskaitos dokumentai būtų laiku perduoti kitam subjekto vadovui) įtakos ieškovės turėtai žalai (nepatenkintiems kreditorių reikalavimams), tačiau padarė iš esmės teisingą išvadą, jog neįrodytas pakankamas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodytos žalos. Atsakovui perdavus dalį Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, ieškovė turi galimybę patikrinti juose fiksuotus duomenis apie Bendrovės turėtą turtą, sandorius, susijusius su tuo turtu, jų teisėtumą, o nesant pakankamų duomenų apie Bendrovės turto realizavimo procesų teisėtumą, kreiptis į teismą su ieškiniais atsakingiems asmenims kitais, nei šioje byloje nurodytais teisiniais ir faktiniais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad ieškovė bankroto bylos iškėlimo dieną neturėjo turto, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma, todėl teisingai atmetė ieškinio reikalavimą, pagrįstą ieškovės turto, buvusio bankroto bylos iškėlimo dieną, neperdavimu. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Mejda“ apeliacinį skundą
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. sprendimą.