- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-04
- Bylos Nr.
- e2-214-1101/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06046-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Atsakovas
- E. G.
- Advokatai
- Nerijus Jurčiukonis, Vitalius Jarmontovičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mejda“ ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo; trečiuoju asmeniu byloje dalyvauja D. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB ,,Mejda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui E. G., prašydama priteisti iš atsakovo 94 624,92 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Mejda“ bankroto bylą, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Ieškovės vadovu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 16 d. iki 2022 m. kovo 21 d. ir nuo 2022 m. spalio 5 d. iki nemokumo bylos iškėlimo buvo atsakovas E. G. Įmonės dokumentai ir turtas nėra perduoti, nesudarytas balansas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo duomenimis. Iki šios dienos buvęs bendrovės vadovas atsakovas E. G. nėra įvykdęs jokių įstatymu ir 2022 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi jam nustatytų pareigų. Dėl tokių atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, nemokumo administratorius neturi galimybės išsiaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo, neturi galimybės išnagrinėti įmonės sandorių ir esant pagrindui juos ginčyti ar kitaip apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 94 624,92 Eur sumai. Kadangi atsakovas nėra perdavęs nemokumo administratoriui bendrovės turto, dokumentų, todėl nėra galimybės tenkinti kreditorių reikalavimus (pavyzdžiui, realizavus turtą, nuginčijus neteisėtus ir/ar nenaudingus bendrovei sandorius, išieškojus skola ir pan.), laikytina, kad atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (94 624,92 Eur).
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėse. Kažkuriuo metu po to, kai sužinojo apie nemokumo proceso jo vadovautai bendrovei inicijavimą, atsakovas patyrė (duomenys neskelbtini) pobūdžio įkalbinėjimus ir nevaldomą vidinį skatinimą ir spaudimą sunaikinti visus jo turimus UAB ,,Mejda“ dokumentus. Atsakovas negali ieškovei perduoti to, kuo jis nedisponuoja. Atsakovo kaltę paneigia tai, kad jis konkrečiu metu nesuprato savo veiksmų esmės ir/arba negalėjo jų valdyti. Taigi nėra pagrindo atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Dublike nurodyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad tariamo dokumentų sunaikinimo metu, atsakovas negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovas netgi negali nurodyti, kada sunaikino dokumentus. Būtent atsakovas, kaip ūkio subjekto vadovas, turėjo pareigą išsaugoti, o įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą – perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė tripliką, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokio ieškovės turto atsakovas neturi. Atsakovo veiksmuose sunaikinant ieškovės dokumentus nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo požymių, todėl jis negali būti laikomas kaltu dėl įprastiniu atveju bendrovės vadovui nederamo elgesio – bendrovės veiklos ir kitų dokumentų neišsaugojimo, jų sunaikinimo.
Šalies argumentai
6. 2025 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo dalies dėl 17 700,25 Eur dydžio žalos priteisimo. Atsisakymas grindžiamas tuo, kad BUAB ,,Mejda“ bankroto byloje šia suma patenkintas įmonės kreditorės UAB ,,Kredito garantas“ finansinis reikalavimas. 2025 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas ir civilinės bylos dalis dėl 17 700,25 Eur dydžio žalos priteisimo iš atsakovo nutraukta.
Atsiliepimas
7. 2025 m. vasario 10 d. atsakovas E. G. pateikė patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo vertinimu, ieškovės finansinė būklė, finansinė veikla, turtas, kreditoriai, debitoriai buvo nustatyti, o atsakovo veiksmuose (neveikime) nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl pateisinamos priežasties atsiradęs atsakovo vėlavimas perduoti įmonės dokumentus, žalos ieškovei ir kreditoriams nesukėlė, nes bankroto bylos iškėlimo metu buvo nustatyta įmonės finansinė būklė ir kitos reikšmingos aplinkybės. Pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną BUAB „Mejda“ neturėjo nė vieno darbuotojo. UAB „Mejda“ buvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentus už visą savo faktinės veiklos laikotarpį: 2019, 2020 ir 2021 metus. Iš viešųjų registrų buvo nustatyta, kad BUAB ,,Mejda“ nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, apdraustų asmenų įmonėje nebuvo. Prievolės kreditorei UAB ,,Kredito garantas“ vykdomos ir pretenzijų dėl jų vykdymo UAB ,,Kredito garantas“ neturi. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės išsiaiškinti tikrosios įmonės finansinės padėties, veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo ir nėra galimybės išnagrinėti įmonės sandorių ir esant pagrindui juos ginčyti ar kitaip apginti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Atsakovo sudėtinga ligos diagnozė ir skirtingi ligos simptomų pasireiškimai, ženkliai apsunkino atsakovo dalyvavimą bankroto procese, sukeldami dokumentų pateikimo vėlavimus, tačiau tai nepažeidė kreditorių interesų ir niekaip esmingai neįtakojo ieškovės ir bankroto bylą nagrinėjančio teismo galimybės išsiaiškinti tikrąją įmonės finansinę būklę, kreditorius, debitorius, turtą, sandorius bei galimybę juos ginčyti ar kitaip apginti BUAB „Mejda“ kreditorių interesus. Atsakovas nepažeidė esminių Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABĮ, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir nenulėmė bei neprisidėjo prie situacijos, kad BUAB „Mejda“ neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais. Bendrovės vadovas vedė turto apskaitą, teikė kasmetines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugojo duomenis apie įmonės finansines operacijas, perduodamas bankroto administratoriui banko sąskaitų operacijų duomenis. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir žalos įmonei padarymo.
8. 2025 m. kovo 4 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie prijungti prie bylos. Juose nurodyta, kad atsakovas į šią bylą pateikė pavienius apskaitos dokumentus. Atsakovas neperdavė 2019-2022 m. kasos dokumentų ir registrų, pirkimo pardavimo dokumentų ir jų registrų, su ilgalaikio turto apskaita susijusių dokumentų, visų sandorių, avansinių apyskaitų, didžiosios knygos, turto ir įsipareigojimų inventorizacijų aktų, debitorių sąrašo ir balanso, sudarytų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, komandiruočių dokumentų, buhalterinės programos, dokumentų, susijusių su įmonėje dirbusiu darbuotoju.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Dėl ginčo esmės.
9. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi iškelta ieškovės UAB ,,Mejda“ bankroto byla, jos nemokumo administratoriumi paskirtas M. M.; nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 5 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pareiga įmonės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtinta JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi BUAB ,,Mejda“ valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
10. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad ieškovė UAB ,,Mejda“ įregistruota 2019 m. spalio 13 d., jos vadovu laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 5 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas E. G. (jis įmonės vadovu taip pat buvo ir laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2022 m. kovo 21 d.). Taigi būtent atsakovui, kaip paskutiniam įmonės vadovui, teko pareiga įvykdyti įstatyme ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje įtvirtintą įpareigojimą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo įmonės nemokumo administratoriui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas šios pareigos teismo nustatytu terminu neįvykdė.
11. BUAB ,,Mejda“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydis – 76 924,67 Eur (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartis). Būtent tokią sumą ieškovė laiko kaip jos patirtą žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų neperduodant nemokumo administratoriui įmonės turto ir dokumentų (šios nutarties 1, 6 punktai).
12. Atsakovo teigimu, jis įmonės turto nemokumo administratoriui neperdavė, kadangi jokio turto bankroto bylos iškėlimo dienai įmonė neturėjo. BUAB ,,Mejda“ bankroto byloje iš Nekilnojamojo turto ir Kelių transporto priemonių registrų buvo nustatyta, kad įmonė nekilnojamojo turto ir kelių transporto priemonių bankroto bylos iškėlimo dienai neturi. Byloje pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad įmonė 2022 m. lapkričio 24 d. datai lėšų banko sąskaitoje neturėjo. Atsakovas paaiškino, kad įmonė kasos neturėjo, grynų pinigų savo apyvartoje nenaudojo. Iš paskutinio VĮ Registrų centrui teikto balanso už 2021 metus matyti, kad įmonė 2021 m. gruodžio 31 d. datai turėjo turto už 2 690 Eur sumą (kitas trumpalaikis turtas). Ieškovės banko sąskaitos išrašas už 2021 metų laikotarpį patvirtina, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 31 d. datai turėjo būtent tokio dydžio pinigines lėšas banko sąskaitoje. Taigi atmestina kaip nepagrįsta ieškovės prielaida, kad 2 690 Eur turtą galimai sudaro debitorinės skolos. Kaip pirmiau nustatyta, bankroto bylos iškėlimo dienai šių lėšų bendrovės banko sąskaitoje nebuvo. Šių nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, patvirtina atsakovo teiginį, kad įmonė bankroto bylos iškėlimo dieną (atitinkamai ir nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną) jokio turto neturėjo. Taigi nėra atsakovo neteisėtų veiksmų dėl įmonės turto neperdavimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, kadangi neįmanoma perduoti to, ko nėra. Dėl šios priežasties atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už turto neperdavimą.
13. Atsakovo pozicija dėl įmonės dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Atsiliepime į ieškinį, triplike, 2023 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas laikėsi pozicijos, kad jam diagnozuotas sunkus psichikos sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kurio įtakoje, veikiamas (duomenys neskelbtini) (,,(duomenys neskelbtini)“), 2022 m. lapkričio mėnesį įmonės dokumentus sudegino. Atsakovo teigimu, dokumentų sudeginimo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl nėra atsakovo kaltės dėl dokumentų neperdavimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovas 2022 m. lapkričio mėnesį galimai sunaikindamas jo vadovautos įmonės dokumentus, suprato tokių savo veiksmų pobūdį ir jų pasekmes bei galėjo valdyti atitinkamus savo veiksmus buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 27 d. – rugsėjo 5 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad atsakovas iki byloje tiriamos veiklos ir jos metu nesirgo bei šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam iki veikos ir jos laikotarpiu buvo bei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) sutrikimas dėl kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimo, (duomenys neskelbtini) sindromas ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis tiriamos veiklos padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi nėra pagrindo atsakovo atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.268 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Kita vertus, jau po atliktos ekspertizės akto gavimo byloje, 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad įmonės dokumentų nedegino, nebepalaiko iki šiol buvusios savo pozicijos dėl dokumentų sudeginimo.
14. Ieškovė, prašydama taikyti atsakovui atsakomybę, už dokumentų neperdavimą, prašo jo atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Tam, kad atsirastų ši turtinė prievolė, reikalinga nustatyti būtinąsias sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atsakovo kaltę (CK 6.245- 6.249 straipsniai). Pirmąsias tris iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu netaikytina.
15. Pirmiau konstatuota, kad atsakovas, kaip paskutinis įmonės vadovas, neperdavė nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, ir ginčo dėl šios aplinkybės tarp bylos šalių nėra. Taigi konstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai dėl JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartyje įtvirtintos jo, kaip paskutinio bendrovės vadovo, pareigos nevykdymo. Tačiau vien tik veiksmų neteisėtumas nesudaro pagrindo taikyti civilinės atsakomybės, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pagal bendrąją taisyklę tarp neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (visų įmonės finansinių dokumentų įmonės nemokumo administratoriui neperdavimo) ir kilusios žalos (negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, nustatyti įmonės turto, jo struktūros ir masto) teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jei įmonės nuostoliai galėtų būti laikomi vadovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
16. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų nustatytu terminu neperduodant nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ir kitos juridinio asmens informacijos, susijusios su jo veikla, ir ieškovės nurodomos žalos, lygios ieškovės bankroto byloje patvirtintai kreditorių finansinių reikalavimų sumai.
17. Kaip minėta, įmonės bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 76 924,67 Eur sumą (kreditoriaus SIA „Nafta LV“ 63 839,40 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kreditorės UAB „Kredito garantas“ 13 084,26 Eur dydžio finansinis reikalavimas ir VSDFV Panevėžio skyriaus 1,01 Eur dydžio finansinis reikalavimas). Taigi iš esmės BUAB ,,Mejda“ turi du kreditorius: SIA „Nafta LV“ ir UAB „Kredito garantas“. Kreditoriaus SIA „Nafta LV“ finansinis reikalavimas kildinamas iš ieškovės neįvykdytos 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties, o kreditorės UAB „Kredito garantas“ finansinis reikalavimas kildinamas iš ieškovės neįvykdytų 2020 m. birželio 26 d., 2020 m. rugpjūčio 26 d. ir 2020 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarčių. Įmonės kreditorių finansinių reikalavimų atsiradimą nulėmė ne pats faktas, kad atsakovas neperdavė įmonės nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų, o faktas, kad įmonė neturi turto, iš kurio jie galėtų būti patenkinti. Pirmiau šioje byloje nustatyta, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai įmonė neturėjo jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami minėtų kreditorių reikalavimai. Taigi visų įmonės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui nenulėmė bankroto administratorius negalėjimo nustatyti įmonės turto, jo apskaityti, atsiskaityti su kreditoriais, kadangi tokio turto nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai nebuvo.
18. Byloje nustatyta, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikti už 2019, 2020 ir 2021 metus, t. y. teikti tinkamai. Iš šių dokumentų, kituose viešuosiuose registruose esančių duomenų, kitų į bankroto bylą pateiktų įrodymų, bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustatė ieškovės turto masės ir pradelstų skolinių įsipareigojimų santykį, įmonės kreditorius ir jų finansinių reikalavimų dydžius. Ieškovės teigimu, atsakovui nepateikus visų įmonės dokumentų, nebuvo galima nustatyti įmonės debitorinių skolų, tačiau, kaip matyti iš įmonės paskutinio balanso, teikto VĮ Registrų centrui, tokių skolų ieškovė neturėjo. Ieškovės teigimu, kasos dokumentų ir registrų neperdavimas neleido nustatyti tikrųjų bendrovės veiklos sąnaudų, pinigų judėjimo, koks buvo pinigų likutis kasoje bankroto bylos iškėlimo dienai, tačiau, atsakovo paaiškinimais, įmonė kasos neturėjo, grynųjų pinigų savo veikloje nenaudojo. Ieškovė nurodė, kad jos banko sąskaitos išraše matyti, kad ne kartą buvo vykta į Latviją, Estiją, atsiskaityta greito maisto restoranuose, už SPA teikiamas procedūras, viešbučius, pirkti pirkiniai, nesusiję su įmonės veikla. Pasak ieškovės, neturint komandiruočių dokumentų, nėra galimybės patikrinti tiek pačios komandiruotės pagrįstumo, tiek jose patirtų išlaidų pagrįstumo. Pasisakant dėl šio ieškovės argumento, pažymėtina, kad tokiu atveju ieškovė galėjo reikšti atsakovui reikalavimą dėl žalos, padarytos įmonės turto iššvaistymu, atlyginimo, tačiau tokio reikalavimo šioje byloje nebuvo pareikšta. Kaip minėta, ieškinio reikalavimai buvo grindžiami faktu, kad įmonei žala padaryta pačiu įmonės finansinių dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui. Kaip jau konstatuota pirmiau, ne įmonės dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui įmonei buvo padaryta žala, lygi jos kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų daliai.
19. Kartu pažymėtina, kad atsakovui netinkamai vykdant pareigą perduoti nemokumo administratoriui dokumentus, leidžiančius nustatyti tikrąją įmonės finansinę padėtį, įmonės turtą, veiklą, nemokumo administratorius turėjo teisę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl baudos atsakovui skyrimo (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis), jei įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, administratorius galėjo inicijuoti BUAB ,,Mejda“ bankroto pripažinimą tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau to nepadarė.
20. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-12189-937/2025 yra pareiškusi ieškinį šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančiai D. G. (tuometinei UAB ,,Mejda“ vadovei) dėl 63 839,40 Eur žalos atlygimo (kreditoriaus SIA „Nafta LV“ finansinio reikalavimo dydis BUAB ,,Mejda“ bankroto byloje), kuris grindžiamas tuo, kad ieškovė jau 2020 m. buvo nemoki, todėl 2020 m. rugpjūčio 12 d. laidavimo sutarties sudarymas vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, pažeidęs tiek ieškovės, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi pačios ieškovės pozicija, dėl ko ji patyrė žalą, kurią sudaro bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų finansinių reikalavimų dydis, nėra nuosekli.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi: 1) nėra neteisėtų atsakovo veiksmų dėl įmonės valdomo ir naudojamo turto pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis neperdavimo, kadangi byloje nustatyta, kad tokio turto ieškovė neturėjo; 2) nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto neveikimo neperduodant įmonės nemokumo administratoriui visų įmonės dokumentų ir ieškovei padarytos žalos, lygios jos kreditorių patvirtintai ir nepatenkintai finansinių reikalavimų daliai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 468,40 Eur išlaidų suma, sumokėta teismo ekspertizei apmokėti.
23. Pagal bendrąją taisyklę teismas paskirsto šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 94 straipsnio 4 dalis).
24. Šiuo atveju teismo psichiatrijos ekspertizė buvo paskirta atsakovo prašymu jam laikantis pozicijos, kad įmonės dokumentus sudegino veikiamas (duomenys neskelbtini) (veikiamas ,, (duomenys neskelbtini)“), dėl kurių negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir/ar jų valdyti. Teismo ekspertizės akte nustatytas atsakovo simuliacinis elgesys kalbant apie ,,(duomenys neskelbtini)“. Jau po teismo ekspertizės gavimo 2025 m. kovo 6 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad įmonės dokumentų nedegino. Taigi teismo ekspertizės skyrimą nulėmė atsakovo nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis, priesaikos sakyti tiesą byloje sulaužymas pasakojant apie tai, kad jis įmonės dokumentus sudegino, kad tai padarė veikiamas (duomenys neskelbtini), nors taip nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 94 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.