Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo ar turto sugrąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Verified payments“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 699 976 kriptovaliutos Tether (toliau – USDT) arba 699 976 USDT vertę eurais, kuri ieškinio pateikimo metu yra 596 939,54 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas 2017 metais įsteigė trečiąjį asmenį uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ,,Verified payments“, kuriai faktiškai ir vadovavo, nors formaliais jos akcininkais ir steigėjais buvo atsakovas A. Č., A. S., M. K., G. B. ir K. P.. Trečiojo asmens UAB ,,Verified payments“ įsteigimo tikslas buvo gauti iš akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos banko elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad 25 proc. bendrovės akcijų priklausys ieškovui, nepriklausomai nuo de jure (teisiškai) kitų asmenų valdomų akcijų skaičiaus ir kiekio. Formalūs bendrovės akcininkai A. Č., G. B., A. S. ir ,,Bankera“ grupės valdomas ,,Blockchain Era B. V.“, kuriam atstovavo M. M., 2019 m. gegužės 23 d. sudarė akcijų opciono sutartį, kuria M. M. ir ,,Bankera“ grupė įgijo faktinę įtaką ir kartu su ieškovu pradėjo valdyti trečiąjį asmenį UAB ,,Verified payments“. Šios sutarties nei ,,Bankera“ grupė, nei M. M. neįregistravo bei neinformavo apie ją AB Lietuvos banko.

Trečiajam asmeniui UAB ,,Verified payments“ reikėjo 700 000 Eur elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalui suformuoti, kurio paskirtis – garantuoti elektroninių pinigų įstaigos finansinį stabilumą. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad lėšos į bendrovę pateks per atsakovą, t. y. ieškovas perves atsakovui 700 000 USDT, o atsakovas juos perves bendrovei. Ieškovas 2021 m. spalio 13 d. iš savo autorizuotos asmeninės „Binance“ (binance.com) kriptovaliutos paskyros (ID: (duomenys neskelbtini)) atliko 700 000 USDT transakciją į atsakovo „Coinbase“ (coinbase.com) kriptovaliutos paskyrą ((duomenys neskelbtini)). Taigi, ieškovas atsakovui paskolino 700 000 USDT, iš kurių 699 976 USDT sudarė atsakovui pervestos lėšos, o 24 USDT – transakcijos mokestis. Atsakovas ir ,,Bankera“ grupės atstovai pradėjo vengti ieškovo ne tik kaip bendrovės steigėjo ir akcininko, bet ir kaip 700 000 USDT paskolos davėjo. Ieškovo įsitikinimu, jį su atsakovu siejo paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovas į reikalavimus grąžinti skolą nereaguoja, todėl ieškovas prašo ją iš atsakovo priteisti. Jeigu teismas nenustatytu pagrindo konstatuoti buvusių paskolos santykių, ieškovas prašo lėšas priteisti kaip be pagrindo atsakovo gautą turtą. Ieškovas lėšų atsakovui nedovanojo, šių piniginių lėšų pervedimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, t. y. objektyviai nebuvo jokių prievolių, kurių pagrindu ieškovas būtų turėjęs pervesti lėšas atsakovui. Faktinio šalių santykio turinio trūkumas (ydingumas) negali lemti nepagrįsto vieno tokio santykio dalyvio pasipelnymo antrosios šalies sąskaita. Tokia situacija neabejotinai prieštarautų civilinėje teisėje galiojančiai bendro pobūdžio asmenų pareigai elgtis sąžiningai, o taip pat principui, kad niekas negali be pagrindo (neteisėtai) praturtėti kito sąskaita.

Atsakovas A. Č. pateikė atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį, prašydamas ieškinį atmesti. Nurodė, kad jam nepriklauso patikslintame ieškinyje įvardyta virtualios valiutos paskyra ar virtualios valiutos adresas ((duomenys neskelbtini)), į kurią ieškovas teigia pervedęs kriptovaliutą.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2026 m. sausio 6 d. 9 val.

Atsakovas 2026 m. sausio 5 d. pateikė teismui prašymus priimti naujus įrodymų, išreikalauti įrodymus bei atidėti bylos nagrinėjimą, šie prašymai teisme buvo gauti (užregistruoti) 2026 m. sausio 6 d.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovui už akių ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimo už akių priėmimą lėmė tai, kad ieškovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, į jį neatvyko. Neatvykimo priežastis teismas pripažino nesvarbiomis.

Ieškovas 2026 m. sausio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Pareiškimas grindžiamas argumentais, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes 2026 m. sausio 5 d. prašyme buvo nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių ieškovas negalėjo dalyvauti 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdyje, t. y. būtinybė dalyvauti tą pačią dieną 13 val. 30 min. vykusiame teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-1035/2026, kurioje jis pripažintas nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu. Dėl dideles baudžiamosios bylos apimties ir visuomenės susidomėjimo ja ieškovui reikėjo laiko pasiruošti bylai ir psichologiškai. Ieškovas, įvertinęs tai, kad su patikslintu ieškiniu jis nebuvo pateikęs įrodymų, susijusių su kriptovaliutų sąskaitų savininkais, o pirmosios instancijos teismas patikslintą ieškinį priėmė, pagrįstai manė, jog jam ateityje, t. y. bylos nagrinėjimo metu, bus suteikta galimybė pateikti ir (ar) gauti įrodymus. Juo labiau kad informacijos, susijusios su skaitmeninių (kriptovaliutos) operacijų duomenimis, kurią valdo tretieji asmenys (platformos, finansų tarpininkai), ieškovas negali gauti be teismo liudijimo. Teismas nepagrįstai neįvertino prašymo iškviesti liudytoją G. B., kuris galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su UAB ,,Verified payments“ valdymu ir ieškovo faktinėmis funkcijomis bendrovėje, kaip ieškovo dalyvavimas ir jo funkcijos trečiojo asmens veikloje lėmė ieškovo lėšų pervedimą atsakovui. Esminė aplinkybė, kuri turėjo būti, bet nebuvo nustatyta, yra ta, ar virtualios valiutos kiekis buvo paskolintas ar perduotas atsakovui. Sprendimu už akių nepagrįstai užkirstas kelias įrodinėti paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo T. K. pareiškimo dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas nepagrįstais pripažino ieškovo argumentus, kad, priėmus sprendimą už akių, buvo pažeista jo teisė rinkti ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas. Priešingai, ieškovui buvo sudarytos visos galimybės tai padaryti iki sprendimo už akių priėmimo, nes 2025 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartimi ieškovas jau buvo įpareigotas pateikti įrodymus apie paskyrų savininkus. Visgi ir su 2025 m. spalio 8 d. patikslintu ieškiniu tokie įrodymai nebuvo pateikti, taip pat nebuvo pareikštas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Atitinkamas užklausas „Binance“ ir „Coinbase“ dėl informacijos apie paskyrų savininkus pateikimo ieškovas išsiuntė tik 2025 m. lapkričio 4 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Užklausa „Coinbase“ išsiųsta ,,Coinbase Financial Services Europe Ltd.“, tačiau „Coinbase“ platformoje atitinkamos paslaugos klientams iš Lietuvos yra teikiamos kitų subjektų – „Coinbase Ireland Limited“ ir „Coinbase Luxembourg S. A.“. Be to, 2025 m. gruodžio 5 d. teismo nutartis, kuria byla paskirta nagrinėti iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2026 m. sausio 6 d. 9 val., ieškovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) išsiųsta 2025 m. gruodžio 8 d., o ieškovo prašymas dėl įrodymų prijungimo ir įrodymų išreikalavimo buvo pateiktas tik teismo posėdžio dieną.

Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad „Binance“ paskyra, iš kurios atliktas ginčo pavedimas, bei „Coinbase“ paskyra, į kuria atliktas ginčo pavedimas, priklauso, atitinkamai, ieškovui ir atsakovui, ši transakcija negalėtų būti kvalifikuota nei kaip paskola, nei kaip bet kokio kito pobūdžio mokėjimas atsakovo naudai. Kaip teigia ieškovas, jis buvo tikrasis ir faktinis UAB ,,Verified payments“ valdytojas bei akcininkas, susitaręs su atsakovu, kad piniginės lėšos į bendrovę pateks per atsakovą, t. y. ieškovas 700 000 USDT perves atsakovui, o šis – bendrovei. Iš UAB ,,Verified payments“ 2021 m. gruodžio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo neeilinio sprendimo 1 punkto matyti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė „Akcininko A. Č. papildomai įneštomis į Bendrovę 700 000 EUR (septynių šimtų tūkstančių eurų) lėšomis suformuoti elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalą (atsargos rezervą), kurio paskirtis – garantuoti elektroninių pinigų įstaigos finansinį stabilumą, bei šias lėšas, t. y. 700 000 EUR (septynis šimtus tūkstančių eurų), užskaityti kaip įnašą Bendrovės atsargos kapitalui (atsargos rezervui) formuoti“. Įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl šių lėšų grąžinimo, byloje nėra.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, o iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėti padariniai. Apsimestinio sandorio šalys apsimestinio sandorio sudarymo fakto negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Ieškiniu nėra ginčijami jokie sandoriai, kurie būtų susiję su trečiojo asmens veikla ar jos valdymu. Jokie reikalavimai nėra reiškiami ir bendrovės akcininkams. Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindų ieškovas taip pat neįrodė, nes pats pripažįsta, kad pervesta kriptovaliuta buvo panaudota šalių sulygtam tikslui pasiekti. Todėl nebūtų pagrindo ir tokiai išvadai, kad atsakovas yra praturtėjęs ieškovo sąskaita, padaryti.

Teismas kaip nepagrįstus atmetė ir tokius ieškovo argumentus, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Šio procesinio sprendimo priėmimą lėmė tai, kad ieškovas neatvyko į 2026 m. sausio 6 d. 9 val. paskirtą teismo posėdį be svarbių priežasčių, o atsakovo atstovas šio teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą už akių. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad apie baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-1035/2026 paskirtą 2026 m. sausio 6 d. eismo posėdį jis buvo informuotas 2025 m. lapkričio 21 d. Ieškovas, kuriam 2025 m. gruodžio 5 d. teismo nutartis per EPP išsiųsta 2025 m. gruodžio 8 d., galėjo ir turėjo nedelsdamas informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti paskirtame teismo posėdyje, tačiau to nepadarė dėl savo pasyvumo. Be to, teismo posėdis nagrinėjamoje byloje buvo paskirtas 9 val., o baudžiamojoje byloje – 13 val. 30 val., abu posėdžiai vyko tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, todėl ieškovui nebuvo kliūčių pasiruošti ir dalyvauti abiejuose teismo posėdžiuose.

Aplinkybė, kad ieškovas neturėjo atstovo, nelėmė teismo išvados, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Viena vertus, 2025 m. rugsėjo 25 d. teismo nutartyje ieškovui jau buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau ieškovas ir patikslintame ieškinyje nurodė vesiantis bylą be advokato. Kita vertus, teismas nustatė, kad ieškovas vėliausiai nuo 2025 m. lapkričio 4 d. turi atstovą, kuriam pagal 2025 m. lapkričio 4 d. priedą prie 2025 m. sausio 13 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties buvo suteikta teisė atstovauti ieškovui civilinėse bylose (be kita ko, vesti visas ieškovo bylas visuose visų instancijų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių teismuose). Todėl ieškovo teiginius, kad jis 2026 m. sausio 6 d. nebuvo susitaręs su atstovu dėl atstovavimo teismo posėdžiuose, teismas įvertino kritiškai.

Ieškovui neįrodžius nė vieno iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų pagrindų, teismas prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas T. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2026 m. sausio 6 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, arba grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto už akių sprendimo akivaizdų neteisingumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pakanka, jog pareiškime nurodyti argumentai keltų pagrįstų abejonių dėl sprendimo teisėtumo, ir nereikalaujama akivaizdaus neteisingumo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025).

Nurodęs, kad net ir nustačius, jog „Binance“ paskyra, iš kurios atliktas ginčo pavedimas, bei „Coinbase“ paskyra, į kuria atliktas ginčo pavedimas, priklauso, atitinkamai, ieškovui ir atsakovui, ši transakcija negalėtų būti kvalifikuojama nei kaip paskola, nei kaip bet kokio kito pobūdžio mokėjimas atsakovo naudai, teismas padarė išvadą, kuri galėjo būti padaryta tik ginčo iš esmės nagrinėjimo stadijoje. Ieškovui nebuvo suteikta galimybė teikti paaiškinimų dėl 2021 m. gruodžio 2 d. trečiojo asmens UAB ,,Verified payments“ akcininkų priimtų sprendimų, kurie patvirtina, kad atsakovas lėšas gavo. Vien tai, kad atsakovas atsisakė teisės reikalauti įnašo, nepaneigia, jog lėšos buvo gautos iš ieškovo.

Nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Akcininkui padidinus savo valdomos bendrovės atsargų kapitalą 700 000 Eur, jo turto vertė taip pat padidėja, nes išauga bendrovės vertė ir jos akcijų vertė. Ieškovas, atlikęs 699 976 USDT pervedimą, iš atsakovo negavo jokios naudos.

Nepagrįsta taip pat teismo išvada, kad „Coinbase“ platformoje paslaugos klientams iš Lietuvos yra teikiamos ne ,,Coinbase Financial Services Europe Ltd.“, o kitų subjektų – „Coinbase Ireland Limited“ ir „Coinbase Luxembourg S. A.“. ,,Coinbase“ priežiūros institucija nurodoma Airijos Finansinių paslaugų ir pensijų ombudsmenas (2026 m. kovo 9 d. prašymo priedas Nr. 2). Taigi, atsakymus į užklausas ,,Coinbase“ teikia centralizuotai, per Airijoje esančią atstovybę, kurią prižiūri Airijos Finansinių paslaugų ir pensijų ombudsmenas.

Teismas nevertino pareiškimo argumentų, susijusių su ieškovo pagrįstu lūkesčiu, kad jam bus suteikta galimybė teikti įrodymus, patvirtinančius mokėjimus, nes patikslintas ieškinys buvo priimtas be šių duomenų. Teismas netyrė ir nevertino su 2026 m. kovo 9 d. prašymu pateikto 2026 m. vasario 23 d. ,,Coinbase“ atsakymo, 2021 m. lapkričio 15 d. atsakovo žinutės, nepasisakė dėl liudytojo apklausos, įrodymų išreikalavimo.

Ginčas, kurio suma siekia beveik 600 000 Eur, susijęs su kriptovaliutų operacijomis, kuriose duomenys valdomi užsienio platformų ir jų gavimas trunka mėnesius, nepagrįstai buvo išspręstas pirmame teismo posėdyje ieškovui už akių. Ieškovas pateikė pirmą ir vienintelį prašymą atidėti posėdį bei jį pagrindė dviem nepriklausomais pagrindais. Prašymas atidėti teismo posėdį buvo pateiktas prieš posėdį, ieškovui veikiant sąžiningai, informuojant teismą bei nurodant konkrečias aplinkybes, kai bet kokiam objektyviam ir nešališkam vertintojui turėtų būti suprantama, kad rezonansinės ir didelės apimties baudžiamosios bylos Nr. 1-230-1035/2026, kuriai jam reikėjo pasiruošti, nagrinėjimas yra objektyvi ir svarbi priežastis teismo posėdžiui atidėti. Ieškovas iki tol aktyviai dalyvavo procese, todėl sprendimo už akių priėmimas ir atsisakymas jį peržiūrėti yra neproporcinga sankcija.

Atsakovas A. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus dėl tų aplinkybių, kurias įrodinėjo ir akcentavo ieškovas. Ieškovas, nesutikdamas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nenurodė, kokios įrodymų vertinimo taisyklės ir kaip buvo pažeistos. Ieškovo argumentų ir įrodymų įtaka sprendimo už akių turiniui (ginčo baigčiai) taip pat buvo visapusiškai ištirta ir įvertinta.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis yra tikruoju ir faktiniu trečiojo asmens UAB „Verified payments“ valdytoju ir akcininku, ir neva jo perduotos virtualios valiutos (700 000 USDT) pagrindu buvo formuojamas elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalas. Todėl pagal paties ieškovo nurodomą faktinį pagrindą virtualios valiutos transakcija negalėtų būti kvalifikuojama nei kaip paskola, nei kaip bet koks mokėjimas asmeniškai atsakovui. Ši transakcija būtų laikoma panaudota pagal tą tikslą, kurį ir nurodo ieškovas, t. y. jo neva faktiškai valdomo ūkio subjekto veiklai ir stabilumui, o ne atsakovo naudai.

Ieškovas viso proceso metu nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nors nebuvo jokių objektyvių kliūčių tą daryti. Ieškovas ne tik galėjo, bet ir turėjo anksčiau, t. y. dar iki ieškinio pareiškimo, pasirūpinti atitinkamų duomenų gavimu, su kuriais jis siejo tiek faktinį ieškinio pagrindą, tiek ir savo reikalavimą. Teismas duomenų apie tai, kam priklauso atitinkama paskyra, pateikimo poreikį buvo įvardijęs 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovas buvo pasyvus ir neveikė taip, kaip turėjo veikti, todėl turi prisiimti neigiamus padarinius. Ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų, kad pagal 2021 m. spalio 13 d. operaciją virtualią valiutą jis būtų pervedęs būtent atsakovui.

Ieškovas pripažįsta, kad jis apie teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-1035/2026 buvo informuotas 2025 m. lapkričio 21 d. Teismo posėdis nagrinėjamoje byloje paskirtas vėliau, t. y. 2025 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi. Taigi, ieškovas nuo pat to momento, kai sužinojo apie teismo posėdžio, paskirto civilinėje byloje, datą žinojo ir tai, kad tą pačią dieną vyks teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje. Prašymą atidėti teismo posėdį nagrinėjamoje byloje jis pateikė tik posėdžio dieną.

Teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje vyko 2026 m. sausio 6 d. 13 val. 30 min. tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, todėl jis objektyviai nebuvo kliūtimi dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą. Argumentai, kad teisiamasis posėdis yra susijęs su rezonansine ir didelės apimties baudžiamąja byla, neturi reikšmės, nes ieškovas pasirengimui turėjo daugiau nei mėnesį, t. y. nuo 2026 m. lapkričio 21 d. Juo labiau kad ir posėdis baudžiamojoje byloje buvo tik vienas iš daugelio suplanuotų posėdžių, jame buvo vykdoma tik vieno iš kaltinamųjų (A. J.) apklausa, o jokie procesiniai veiksmai, tiesiogiai susiję su ieškovu, kaip to proceso dalyviu, nebuvo vykdomi.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. birželio 8 d. yra gauti apelianto T. K. rašytiniai paaiškinimai ir prašymas priimti naujus įrodymus – ,,Coinbase“ 2026 m. kovo 27 d. elektroninį laišką ir jo vertimą į lietuvių kalbą. Apeliantas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo nesutikimo su atsakovo A. Č. atsiliepimu į jo atskirąjį skundą argumentus. Prašymą priimti naujus įrodymus apeliantas grindžia aplinkybėmis, kad jie buvo gauti vėliau nei pateiktas atskirasis skundas, kartu teigdamas, kad teikiami nauji rašytiniai įrodymai turės įtakos teisingam ginčo išnagrinėjimui. ,,Coinbase“, priimdamas apelianto skundą, pripažino, kad prašymas dėl informacijos, kam priklauso kriptovaliutos paskyra, į kurią buvo pervestos lėšos, yra pateiktas tinkama subjektui. Be to, minėto skundo priėmimas teikia pagrindą manyti, kad galbūt ,,Coinbase“ turi duomenis, kurie yra aktualūs nagrinėjamai bylai.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai; terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022, 19 punktas; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-415-790/2025, 31 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo atsikirtimus į atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, nepriimami.

Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo galimybės, pažymėtina tai, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kitaip tarant, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi patikrinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti atitinkamus duomenis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).

Priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra sąlygų išimties iš CPK 314 straipsnyje įtvirtinto bendrojo draudimo taikymui. Apeliantas nenurodė jokių objektyviai egzistavusių ir nuo jo paties valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam anksčiau, t. y. iki ieškinio pateikimo ar iš karto jį pateikus, kreiptis į tinkamas institucijas ar asmenis dėl informacijos, reikalingos bylai pradėti ir ją tinkamai išnagrinėti, gavimo. Iš apelianto pateiktų duomenų net negalima identifikuoti, kada apeliantas kreipėsi dėl tokios informacijos jam suteikimo, nes su atskiruoju skundu pateiktas tik 2026 m. kovo 27 d. ,,Coinbase“ atsakymas, kad skundas yra gautas ir užregistruotas. Įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada ir kokio turinio skundas buvo išsiųstas, apeliantas nepateikė, nors neabejotina, kad galėjo tai padaryti. Vadinasi, nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad įrodymai negalėjo būti gauti bei pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto prašomas priimti įrodymas neturės ir įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui. Kaip nurodė pats apeliantas savo procesiniuose dokumentuose, ginčas byloje kilo dėl to, kam priklauso kriptovaliutos paskyra, į kurią buvo pervestos lėšos. Iš apelianto pateikto įrodymo, kuriame teigiam, kad skundas yra priimtas, kriptovaliutos paskyros savininkas negali būti nustatytas. Be to, šio įrodymo, be kita ko, neturinčio jokios įtakos apeliacinėje byloje kilusiam klausimui išnagrinėti, priėmimas užvilkintų apeliacinį procesą, nes dėl to turėtų būti atidėtas teismo posėdis. Todėl apelianto prašymas priimti su rašytiniais paaiškinimais pateiktus naujus rašytinius įrodymus netenkinamas.

Dėl sąlygų teismo sprendimui už akių priimti ir jo peržiūros procedūros

Siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285–289 straipsniai). Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, siekiant, kad ginčo teisinis įvertinimas, įtvirtintas priimtu sprendimu už akių, būtų peržiūrėtas, išlieka galimybė paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas dėl šio teismo sprendimo, paduodamas aukštesnės instancijos teismui, kuriuo būtų siekiama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės arba fakto klaidas. Tai galimybė pasyviajai šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, nurodyti šį sprendimą priėmusiam teismui aplinkybes, galinčias turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurių anksčiau ji nepateikė dėl savo pasyvumo, bet esant svarbioms priežastims, o tam tikrais atvejais – ir galimybė nurodyti proceso teisės normų pažeidimus, dėl kurių byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 24 punktas).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, tai tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 28 punktas; 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025, 21 punktas).

Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki šio posėdžio priežasčių svarbumą, arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat pateikiami įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be kita ko, šiame pareiškime nurodytinos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, ir pateiktini įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

Pagrindai, kuriuos nustačius, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje – teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad nors CPK įtvirtinti teismo sprendimo už akių panaikinimo pagrindai ir yra skirtingi – vienas yra labiau susijęs su pateiktų įrodymų vertinimu, kitas – su bendromis procesinėmis prielaidomis priimti teismo sprendimą už akių, tačiau teisine prasme jie yra lygiaverčiai. Taigi, konstatavus nors vieną iš jų, teismo sprendimas už akių turi būti panaikinamas, o bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-916/2025, 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs apelianto pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra nė vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių sprendimui už akių peržiūrėti. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde kelia abiejų sąlygų neteisingo įvertinimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas toliau pasisakys dėl pirmosios instancijos teismo atlikto kiekvienos iš aplinkybių vertinimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl apelianto nurodomų įrodymų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Apeliantas atskirajame skunde pagrįstai nurodo kasacinio teismo suformuotas CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo taisykles, pagal kurias savaime pakankamas pagrindas peržiūrėti sprendimą už akių yra ir tada, kai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai kelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo – nereikalaujama, kad jie patvirtintų akivaizdų sprendimo už akių neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą. Be to, abejonės sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu gali būti grindžiamos ne tik kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiamais naujais įrodymais, pakanka tokias pagrįstas abejones iškelti pačiame pareiškime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-943/2025, 33–34 punktai; 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025, 24 punktas).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantui, kad tiek jo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, tiek ir įrodymai, jau esantys byloje, kuriais jis siekė pagrįsti ieškinyje nurodytos kriptovaliutos perdavimo atsakovui faktą, leidžia pagrįstai suabejoti dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo už akių teisėtumu ir teisingumu.

Sprendimu, priimtu 2026 m. sausio 6 d. apeliantui už akių, jo pareikštas ieškinys buvo atmestas, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad apeliantas neįrodė paskolos teisinių santykių tarp šalių susiklostymo, nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinyje nurodytos lėšos kriptovaliutos forma buvo pervestos į atsakovui priklausančią kriptovaliutos paskyrą. Neįrodžius lėšų perdavimo atsakovui fakto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstu pripažino ir alternatyvų apelianto ieškinio reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tiesioginiai įrodymai, t. y. paskolos sutartis ar kitoks rašytinis susitarimas dėl paskolos suteikimo, taip pat įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, kas yra ieškinyje nurodytos kriptovaliutos paskyros, į kurią apeliantas atliko pavedimą, savininkas, į nagrinėjamą bylą nebuvo pateikti. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde apeliantas teigė, kad paskolos teisinių santykių egzistavimą nagrinėjamu atveju patvirtina 2021 m. lapkričio 15 d. apelianto išsiųstos žinutės turinys, kurios pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir neįvertino. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, užkirto kelią jam pateikti ir kitus įrodymus, patvirtinančius paskolos atsakovui suteikimo ir (ar) lėšų jam perdavimo faktą, t. y. informaciją iš ,,Coinbase“, kuri valdo paskyrą, į kurią buvo atliktas pavedimas, remtis liudytojų paaiškinimais bei teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.

Paskolos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.870 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. To paties CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).

Nagrinėjamu atveju paskolos dalykas yra specifinis, t. y. apeliantas įrodinėja ne pinigų, o virtualios valiutos perdavimo faktą. Lietuvos apeliacinis teismas aktualioje praktikoje dėl paskolos teisinių santykių, kai paskolos dalyku yra virtualioji valiuta, yra pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo to, kad kriptovaliutos yra decentralizuotos (jokia centralizuota institucija neprižiūri ir nekontroliuoja virtualios valiutos mokėjimo sistemoje atliktų operacijų, kurios yra negrįžtamos) bei anonimiškos (blokų grandinėje fiksuojamos operacijos yra anoniminės, tačiau jos yra matomos ir registruojamos bei yra anoniminės tik tiek, kiek privačiojo rakto savininkas nežinomas), tačiau tai neatleidžia šalių nuo civiliniame procese nustatytų įrodinėjimo pareigų ir nereiškia, kad dėl anonimiškumo paskolą suteikusi šalis neturi įrodyti paskolos dalyko perdavimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-179-577/2025, 27–28 punktai).

Vadinasi, siekdamas, kad jo reikalavimas dėl skolos priteisimo būtų patenkintas, bei kreipdamasis su atitinkamu ieškiniu į teismą, apeliantas kartu su šiuo ieškiniu jau privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius paskolos dalyko perdavimo atsakovui faktą. Kaip minėta, apeliantas nė neginčija fakto, kad nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu, o vėliau ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad jis perdavė paskolos dalyką, atlikdamas atitinkamos sumos mokėjimą į būtent atsakovui priklausiančią kriptovaliutos paskyrą. Nepateikti ir atsakovo įsipareigojimo grąžinti kriptovaliutą (paskolos dalyką) įrodymai, liudijantys paskolos sandorio sudarymo tarp šalių faktą. Apelianto atskirajame skunde įvardyti lūkesčiai, kad jis tikėjęsis tokius įrodymus pateikti vėliau, jau nagrinėjant bylą, aiškiai prieštarauja CPK įtvirtintam reglamentavimui ir negali būti pripažinti teisėtais ar pagrįstais. Bylos iškėlimą inicijuojantiems asmenims procesinė pareiga pateikti įrodymus kartu su ieškiniu yra įtvirtinta CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 135 straipsnio 2 dalyje, ji atitinka tiek bendrąją įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis, 198 straipsnio 1 dalis), tiek ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), pagal kuriuos teismui kyla pareiga imtis įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu. Kaip nurodyta pirmiau, viena iš tokių priemonių ir yra sprendimo už akių pasyviajai bylos šaliai priėmimas. Pavėluotai teikiamus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, teismas gali ir atsisakyti priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis).

Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantui dar iki kreipimosi į teismą su 2025 m. rugsėjo 15 d. ieškiniu buvo žinoma atsakovo gynybinė pozicija. Tai, kad atsakovas tvirtina negavęs vėliau ieškinyje nurodytų sumų ir nevaldęs paskyros, apeliantui buvo žinoma jau nuo 2025 m. balandžio 28 d. atsakovo atsakymo į jo pretenziją gavimo. Taigi, nei įrodymų, nei prašymų išduoti teismo liudijimą įrodymams, susijusiems su ginčo paskyros savininku, gauti apeliantas į bylą nėra pateikęs. Nesant atitinkamų įrodymų, nėra ir pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu nesudaro ir apelianto į bylą pateikti kiti įrodymai. Apelianto nurodyto 2021 m. lapkričio 15 d. susirašinėjimo (2025 m. rugsėjo 19 d. prašymo priimti ieškinio priedus (DOK-32651) USB laikmenos 17 priedas) turinys nepatvirtina apelianto teiginių dėl paskolos teisinių santykių susiklostymo tarp šalių. Šiame susirašinėjime, kurio metu buvo tariamasi dėl 700 000 rezervo ir (ar) paskolos suteikimo, apeliantas nurodė, kad :,,Kazkokiam A. turiu skolinti tokius pinigus... Kodel iki sito daejom“. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad į atsakovo paskyrą lėšas pervedė 2021 m. spalio 13 d., tačiau susirašinėjimas, kurio metu dar tik buvo derinamas galimas paskolos suteikimas, vyko vėliau – 2021 m. lapkričio 15 d. Kitų duomenų, leidžiančių susieti pinigų pervedimą su minėto susirašinėjimo turiniu, byloje nėra.

Atskirojo skundo argumentai dėl egzistavusios būtinybės apklausti kaip liudytoją trečiojo asmens UAB ,,Verified payments“ vadovą G. B., kuris, pasak apelianto, galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens valdymu, kaip buvo formuojamas kapitalas ir kodėl ieškovas pervedė lėšas, kitokios išvados dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo nelemia. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Todėl liudytojo paaiškinimais paskolos sandorio sudarymo faktas negali būti įrodinėjamas, nes tokie įrodymai neatitiktų leistinumo reikalavimų (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Kitos, su trečiojo asmens UAB ,,Verified payments“ valdymu susijusios aplinkybės, kurias, pasak apelianto, galėtų paaiškinti liudytojas, taip pat nepaneigia sprendime už akių padarytos išvados, kad paskolos teisiniai santykiai šalių nesiejo. Juo labiau kad ir trečiasis asmuo UAB ,,Verified payments“ atsiliepime į apelianto ieškinį nurodė, kad apeliantas nėra niekaip susijęs su bendrove ir jos valdymu.

Nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, nenustačius paskolos teisinių santykių, CK 6.237 straipsnyje įtvirtinto be pagrindo įgyto turto grąžinimo instituto taikymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, kad bylose dėl nepagrįsto praturtėjimo be pagrindo įgyto turto grąžinimo įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika – ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-933/2026, 31 punktas; 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2026, 43 punktas). Apeliantui leistinais įrodymais neįrodžius, kad atsakovas gavo ieškinyje nurodytas lėšas, pagrindo šiam institutui taikyti nebuvo .

Taigi, apelianto pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai nekelia pagrįstų abejonių dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Dėl negalėjimo priimti sprendimo apeliantui už akių

Atvejai, kuomet byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, numatyti CPK 285 straipsnio 3 dalyje: 1) kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) kai iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) kai atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama.

Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad apie 2026 m. sausio 6 d. 9 val. teismo posėdį jis buvo informuotas tinkamai, 2025 m. gruodžio 8 d. per EPP sistemą jam išsiunčiant 2025 m. gruodžio 5 d. teismo nutartį ir šaukimą į teismo posėdį. Nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas teismo posėdžio išvakarėse, t. y. 2026 m. sausio 5 d., į bylą pateikė prašymą atidėti teismo posėdį (t. 3, b. l. 31), jame nurodęs, kad tą pačią dieną Vilniaus apygardos teisme vyks ir baudžiamosios bylos Nr. 1-230-1035/2026 nagrinėjimas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nurodyta priežastis nelaikytina svarbia, akcentuodamas ir tai, kad jis neturi atstovo byloje bei pagrįstai tikėjosi, kad jam bus suteikta teisė teikti naujus įrodymus, susijusius su paskolos dalyko atsakovui perdavimu. Tokie argumentai aiškiai stokoja pagrįstumo.

Kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas 2026 m. sausio 5 d. prašyme pripažino, kad apie tai, jog Vilniaus apygardos teisme 2026 m. sausio 6 d. 13 val. 30 min. bus nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-230-1035/2026, jis buvo informuotas 2025 m. lapkričio 21 d. Akivaizdu, kad šaukimo į 2025 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį gavimo dieną apeliantui jau buvo žinoma apie baudžiamojoje byloje suplanuotą teismo posėdį, tačiau prašymą atidėti bylos nagrinėjimą jis pateikė tik nagrinėjamoje civilinėje byloje paskirto teismo posėdžio išvakarėse. Nei prašyme atidėti bylos nagrinėjimą, nei vėliau pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantas nenurodė aplinkybių ir priežasčių, pateisinančių tokį ilgai trukusį pasyvumą ir neveikimą. Toks apelianto elgesys nėra suderinamas nei su CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, nei su CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos (bendradarbiavimo) principu. Priešingai nei yra įsitikinęs apeliantas, teismo posėdžiai civilinėse bylose taip pat, kaip ir baudžiamosiose bylose, yra planuojami iš anksto, jie skiriami atsižvelgiant ne į vienos bylos vienos iš šalių interesus bei pageidavimus, bet įvertinant bylą nagrinėjančio teisėjo užimtumą kitose bylose, kitų proceso dalyvių kitose bylose užimtumą, nesutiekiant nė vienam iš jų privilegijų. Todėl apie negalėjimą dalyvauti iš anksto paskirtame teismo posėdyje privalu pranešti teismui iš anksto, o ne prieš pat teismo posėdį, sudarant galimybę perkelti posėdį į kitą tiek teismui, tiek ir tos bylos proceso dalyviams tinkantį laiką.

Skirtingai negu nurodoma atskirajame skunde, baudžiamosios bylos nagrinėjimas tą pačią dieną taip pat nepateisina apelianto neatvykimo į teismo posėdį civilinėje byloje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek civilinė, tiek baudžiamoji byla turėjo būti nagrinėjamos tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, skirtingu laiku, t. y. civilinė byla iš ryto – 9 val., o baudžiamoji byla po pietų – 13 val. 30 min. Visiškai akivaizdu, kad apeliantas pats arba per atstovą galėjo dalyvauti abiejuose teismo posėdžiuose. Atskirojo skundo argumentai, kad apeliantui reikėjo fiziškai bei morališkai pasiruošti baudžiamosios bylos nagrinėjimui, pripažintini deklaratyviais ir nepateisinančiais jo neatvykimo į iš anksto suplanuotą teismo posėdį civilinėje byloje. Juo labiau kad ir duomenų, patvirtinančių, jog baudžiamojoje byloje buvo suplanuota jo apklausa ar baigiamųjų kalbų dėstymas, kurioms jis būtų turėjęs pasiruošti, apeliantas su prašymu atidėti teismo posėdį taip pat nepateikė. Tai, kad baudžiamoji byla, apelianto vertinimu, yra rezonansinė, nepripažintina svarbia ir objektyviai pateisinančia jo neatvykimą aplinkybe.

Apelianto teiginiai, kad jis pagrįstai manė, kad jam bus suteikta galimybė pateikti įrodymus, jau buvo aptarti šioje nutartyje (žr. 35 punktą). Papildomai pažymėtina, kad apeliantas iki šiol nėra pateikęs jo deklaruojamų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovas yra paskyros, į kurią buvo atliktas mokėjimas, savininkas. Duomenų, kad apeliantas neturėjo galimybės prašymams išduoti liudijimus įrodymams gauti ir (ar) įrodymams išreikalauti pateikti iki paskirto teismo posėdžio arba atvykęs į šį posėdį, taip pat nepateikta, nors tokia pareiga jam buvo išaiškinta pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams ištaisyti. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pats apeliantas pateikė įrodymus, kad, teikiant užklausas ,,Coinbase“, jo vardu veikė advokatas, su kuriuo apeliantas 2025 m. lapkričio 4 d. sudarė atstovavimo sutartį ir pavedė advokatui atstovauti jam, be kita ko, ir civiliniuose ginčuose, vykstančiuose Lietuvoje (t. 3, b. l. 42–45).

Nustačius, kad apie paskirtą teismo posėdį apeliantas buvo informuotas tinkamai, jo elgesys (neatvykimas į paskirtą teismo posėdį, nedalyvavimo posėdyje svarbių priežasčių nebuvimas) ir lėmė sprendimo už akių priėmimą. Pirmosios instancijos teismas procesinį klausimą pagal apelianto prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo bei bylos atnaujinimo išsprendė teisingai ir pagrįstai jo netenkino.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.