Vilniaus apygardos teismo nutartis, eB2-2394-967/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-09-17
Bylos Nr.: eB2-2394-967/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00083-2024-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Suinteresuotas asmuo: P. G., S. R., C. C. H.

Kategorijos

3.4.3.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. eB2-2394-967/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00083-2024-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Center of Commerce“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas ir teisė“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – P. G., S. R. ir C. C. H.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau – LMB) „Center of Commerce“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumas ir teisė“ pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti LMB „Center of commerce“ bankrotą tyčiniu; pripažinti P. G. atsakingu už tyčinį LMB „Center of commerce“ bankroto sukėlimą ir apriboti jo teisę 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškime nemokumo administratorė nurodė, kad:

1.1. P. G. 2020 m. gegužės 12 d. tapo UAB „COC Center of commerce“ (toliau – Bendrovė) vieninteliu akcininku ir pradėjo eiti jos vadovo pareigas. 2020 m. spalio 13 d. jis pradėjo eiti MB „Center of commerce“ (toliau – ir Bendrija) vadovo pareigas. Šių įmonių veikla buvo apsaugos priemonių (vienkartinių veido kaukių, pirštinių ir pan.), susijusių su COVID-19 pandemija, prekyba. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1317-864/2022 Bendrovei iškelta bankroto byla. Bendra Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma – 338 310,92 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1521-967/2023 Bendrijai iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ir teisė“. Bendra Bendrijos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma – 209 570,78 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1294-864/2024 Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo – P. G. Teismas Bendrovės bankrotą tyčiniu pripažino buvus šiems tyčinio bankroto požymiams: i) dėl nuostolingų sandorių Bendrovei sudarymo; ii) dėl Bendrovės veiklos perkėlimo į Bendriją. Bendrijos vadovo pareigas nuo 2020 m. spalio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2024 m. vasario 29 d.) ėjo šie vadovai: nuo 2020 m. spalio 13 d. iki 2022 m. vasario 18 d. – P. G.; nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. – S. R., kuriam teismo sprendimu nuo 2022 m. gegužės 11 d. iki 2027 m. gegužės 11 d. apribota teisė eiti vadovo pareigas; nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki Bendrijos bankroto bylos iškėlimo – Rumunijos pilietis C. C. H. Pagal Bendrijos banko išrašą, paskutinė finansinė operacija atlikta 2021 m. rugsėjo mėn.

1.2. Bendrovės kreditorė UAB „North Clarity“ ir Bendrovė buvo sudarę 2021 m. gegužės 13 d. susitarimą dėl susidariusio įsiskolinimo dengimo pagal kurį Bendrovė turėjo sumokėti kreditoriui UAB „North Clarity“ bendrą 119 565,56 Eur sumą su palūkanomis, ją mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, pirmą 10 869,59 Eur dydžio įmoką atliekant iki 2021 m. gegužės 31 d. Šis susitarimas buvo užtikrintas 2021 m. gegužės 13 d. laidavimo sutartimi Nr. 2021/05-13-L pagal kurią už Bendrovės prievoles pagal minėtą susitarimą laidavo laiduotojai P. G. ir Bendrija. Pirma įmoka sumokėta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrija nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nei už 2021, nei už 2022 metus, o pagal Bendrijos 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentus turto turėjo tik už 10 Eur, todėl pagrįstai teigtina, kad Bendrija ne vėliau kaip 2021 m. birželio 1 d. tapo nemokia, nes ji nebegalėjo įvykdyti turtinės prievolės ir jos įsipareigojimai viršijo jos turto vertę.

1.3. P. G. realiai paskutinis ėjo Bendrijos vadovo pareigas. Kiti Bendrijos vadovai tik formaliai ėjo šias pareigas, nes Bendrija jų vadovavimo laikotarpiu nevykdė jokios veiklos ir neatliko nei vienos finansinės operacijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad P. G., galimai siekdamas nuslėpti Bendrijos piniginių lėšų neteisėtą panaudojimą, fiktyviai inicijavo Bendrijos vadovų ir narių pasikeitimus, realiai neperduodamas jiems jokių su Bendrija susijusių dokumentų. Tokie P. G. veiksmai leidžia konstatuoti jo sąmoningą veikimą Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkant apgaulingai ar aplaidžiai, nepateikiant Juridinių asmenų registrui Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinių, o tai atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Bendrijos nemokumo administratorė iš banko sąskaitų išrašų nustatė, kad laikotarpiu, kuomet P. G. ėjo Bendrijos vadovo pareigas, iš Bendrijos banko sąskaitų buvo atlikta buhalteriniais dokumentais nepagrįstų mokėjimų/ išgryninimų iš viso 172 036,91 Eur sumai, iš kurių 13 511 Eur buvo grąžinti į banko sąskaitą (negrąžintas likutis sudaro 158 525,91 Eur). Bendrijos bankroto byloje nemokumo administratorei nebuvo perduoti nei Bendrijos dokumentai, nei turtas. Tikėtina, jog būtent P. G. fiktyviai perleido įmonę kitiems asmenims, tokiu būdu siekdamas išvengti prievolės nemokumo administratorei perduoti Bendrijos buhalterinius dokumentus. Akivaizdu, kad P. G. Bendrijos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, supainiojo savo asmeninį turtą su Bendrijos turtu bei tokiu būdu padarė Bendrijai 158 525,91 Eur dydžio žalą. Aukščiau minėtas aplinkybės patvirtino ir konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1230-779/2025, kuriuo tenkino Bendrijos ieškinį bei priteisė Bendrijos naudai iš P. G. 158 525,91 Eur dydžio žalos atlyginimą.

1.4. Nei vienas iš Bendrijos vadovų sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų Bendrijai tapus nemokiai inicijuoti jos nemokumo procesą. Priešingai, P. G. formaliai tęsė Bendrijos veiklą ir įvairiais būdais naudojo Bendrijos lėšas ne jos interesams taip, kad Bendrijoje jų neliktų, o liktų tik pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Akivaizdu, kad Bendrijos vadovai turėjo suvokti, jog Bendrija tapo nemoki 2021 m. birželio 1 d., nes ji nebegalėjo įvykdyti prievolių kreditoriui UAB „North Clarity“ ir jos įsipareigojimai akivaizdžiai viršijo jos turto vertę. Aukščiau aptartas P. G. elgesys laikytinas kryptingu siekiu pažeisti Bendrijos kreditorių teises ir teisėtus interesus, o tai laikytina tyčinio bankroto požymiu. Šiuo atveju egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo Bendrijos valdymo ir Bendrijos nemokumo būsenos. P. G. turėtų būti pripažintas atsakingu už Bendrijos tyčinio bankroto sukėlimą, nes Bendrija realiai veiklą vykdė tik jam einant vadovo pareigas ir būnant vieninteliu Bendrijos nariu. Vėliau Bendrija nevykdė jokios veiklos, o jos vadovai buvo paskirti tik formaliai, dėl akių. Esant Bendrijai nemokiai, P. G. nesiėmė jokių veiksmų inicijuoti jai bankroto procedūrų, priešingai, formaliai perleido Bendriją S. R., kuris apytiksliai už mėnesio laiko perleido ją Rumunijos piliečiui C. C. H. Todėl pagrįstai konstatuotina, kad P. G. turėtų būti pripažintas atsakingu už Bendrijos tyčinio bankroto sukėlimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

2.1. Nėra pagrindo laikyti, kad 2021 m. birželio 1 d. Bendrija buvo nemoki. Pareiškėja šį nemokumo momentą sieja išimtinai vien su tuo, kad nustatytu laiku nebuvo sumokėta pirmoji įmoka UAB „North Clarity“, tačiau sprendžiant dėl Bendrijos nemokumo momento nustatymo turi būti vertinamas ne tik kreditorinio įsipareigojimo pradelsimo momentas, tačiau ir vykdytos veiklos faktas. Nors 2021 m. birželio mėn. Bendrija susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau Bendrijos veikla buvo vykdoma. Pareiškėjos pateikta nemokama ataskaita apie MB „Center of commerce“ niekaip neįrodo Bendrijos nemokumo 2021 m. birželio 1 d. fakto.

2.2. Prašyme deklaratyviai nurodoma, kad Bendrijos bankrotas laikytinas tyčiniu, nes jis kilo dėl sąmoningai blogo Bendrijos valdymo bei jos vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nors prašyme nurodoma, kad bus pateikiami tą patvirtinantys argumentai, tačiau nei argumentų, nei tą patvirtinančių įrodymų pateikta nėra. Prašyme nenurodyta, kuo ir kaip pasireiškė sąmoningai blogas Bendrijos valdymas, taip pat nenurodyti jokie sandoriai, kurie pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus. Vien deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą bankroto požymį.

2.3. Nesutinka su teiginiu, kad jis fiktyviai inicijavo Bendrijos vadovų ir narių pasikeitimus, realiai neperduodamas jiems jokių su Bendrija susijusių dokumentų. Nurodo, kad P. G., perleidęs visas savo turėtas teises Bendrijoje S. R., vėliau Bendrijos veikla nesidomėjo ir duomenų apie tai, ar veikla buvo vykdyta, ar ne, neturi. Tačiau S. R. P. G. perdavė visus turėtus dokumentus. P. G. savo turėtų teisių Bendrijoje perleidimu net ir negalėjo siekti nuslėpti kokius nors neteisėtus lėšų panaudojimus, kadangi visas lėšų judėjimas akivaizdžiai matyti banko sąskaitoje. Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1136-823/2018 32 p.). Prašyme nėra aiškiai nurodyta, ar dokumentai nemokumo administratoriui buvo perduoti, ar ne, ir jeigu jie nebuvo perduoti, tuomet iš prašymo turinio visiškai neaišku, kodėl šią pareigą turėjo įgyvendinti P. G., kuris Bendrijos nemokumo bylos iškėlimo metu Bendrijoje jokių pareigų nėjo. Atkreipė dėmesį, kad prašyme cituojama teismų praktika, susijusi su kliudymu nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, tačiau prašyme nenurodyta, ar šiuo atveju buvo sukliudyta nustatyti Bendrijos komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti egzistuojant JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkte nustatytą tyčinio bankroto požymį.

Šalies argumentai

2.4. P. G. paaiškina, kad visas PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu buvo atliekami mokėjimai iš Bendrijos banko sąskaitos, jis yra perdavęs Bendrijos buhalterei, todėl visos PVM sąskaitos faktūros turėjo būti apskaitytos Bendrijos finansinėje apskaitoje. Pareiškėjos nuomone, iš Bendrijos sąskaitos vykdomos finansinės operacijos, nepagrįstos finansiniais dokumentais, savaime patvirtina sąmoningą blogą valdymą, tačiau su tokia pareiškėjos pozicija P. G. nesutinka. Visi mokėjimai, kurie buvo atlikti iš Bendrijos banko sąskaitos, buvo atlikti Bendrijos interesais ir tai neturi nieko bendro su sąmoningai blogu valdymu, nukreiptu į Bendrijos veiklos bloginimą. Prašyme nurodoma, kad P. G. laikytinas kryptingai siekęs pažeisti Bendrijos kreditorių teises ir teisėtus interesus, kas laikytina tyčiniu bankroto požymiu. Šis teiginys neatitinka tikrovės, nes tai yra pareiškėjos subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad, byloje nesant aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamus P. G. veiksmus, neteisėtus mokėjimus ar sandorius, kurie pažeistų kitų kreditorių interesus, nėra pagrindo pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo C. C. H. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pašalinti jį iš civilinės bylos nagrinėjimo kaip neturintį ryšio su šia byla; perduoti bylą kompetentingoms Lietuvos institucijoms, kad jos ištirtų galimą tapatybės vagystę ir duomenų apsaugos pažeidimus. Atsiliepime nurodo, kad:

3.1. C. C. H. kategoriškai neigia kada nors ėjęs kokias nors administracines ar vadovaujančias pareigas MB „Center of commerce“, niekada nedalyvavo šios įmonės veikloje. Be to, jis niekada nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką ir neturėjo jokių profesinių ar asmeninių sąsajų su P. G., S. R. ar bet kuriais buvusiais ar esamais MB „Center of commerce“ darbuotojais, kitais susijusiais asmenimis. Šie faktai liudija, kad C. C. H. tapatybė galėjo būti neteisėtai panaudota dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų be paties C. C. H. žinios ar sutikimo. Įvyko tapatybės vagystė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad LMB „Center of commerce“ registre įregistruota 2020 m. liepos 31 d., įregistruoti veiklos tikslai ir rūšys – „konsultacinė valdymo veikla; įstaigų administracinė ir aptarnavimo veikla; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas“. Bendrijos vadovu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2022 m. vasario 17 d. paskirtas suinteresuotas asmuo P. G.; nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 28 d. – S. R., o nuo 2022 m. kovo 28 d iki šiol Bendrijos vadovu yra C. C. H.

5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1521-967/2023 Bendrijai iškelta bankroto byla, jos nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas ir teisė“.

6. LMB „Center of commerce“ nemokumo (bankroto) byla iškelta pagal kreditorės UAB „Insanta“ (dabartinis pavadinimas UAB „North Clarity“) pareiškimą, nustačius, kad Bendrija turi skolinių įsipareigojimų UAB „North Clarity“ 167 255,30 Eur sumai. Bendrija neturi nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Iš Antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad Bendrijos atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus.

7. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimu už akių nuspręsta priteisti iš P. G. LMB ,,Center of commerce“ naudai 158 525,91 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 158 525,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. lapkričio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

8. Nemokumo administratorė, remdamasis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, prašo teismo pripažinti LMB ,, Center of commerce“ bankrotą tyčiniu; pripažinti suinteresuotą asmenį P. G. asmeniu, atsakingu už tyčinį LMB „Center of commerce“ bankroto sukėlimą ir apriboti jo teisę 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sąlygų

9. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019). Kreditorių (potencialių kreditorių) teisių ir teisėtų interesų pažeidimas yra siejamas su tuo, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

12. JANĮ 70 straipsnio, kuris reglamentuoja tyčinį bankrotą, nuostatos iš esmės atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio nuostatas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl net ir taikant naująjį reglamentavimą aktuali iki 2020 m. sausio 1 d. kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343-450/2021).

13. Teismų praktikoje pripažinta, kad viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

14. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1211-407/2022). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi bendrovės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).

15. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė nurodo, kad Bendrijos bankroto byloje nemokumo administratoriui nebuvo perduotas nei įmonės turtas, nei dokumentai, o Bendrijos vadovų dažnas pasikeitimas galimai susijęs su noru išvengti prievolės perduoti Bendrijos buhalterinius dokumentus ir nustatyti tikrąją Bendrijos finansinę būklę. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai apie LMB „Center of commerce“ teikti už 2020 metus, tuo metu Bendrijos trumpalaikį turtą sudarė 10 Eur. Byloje nėra duomenų, kad faktinė situacija iki šios dienos būtų pasikeitusi – įmonė neturi jokio turto.

Dėl bendrovės nemokumo momento

16. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

17. Būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: 1) ar juridinis asmuo negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); 2) ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021; 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Kaip minėta, iš Bendrijos paskutinių teiktų duomenų registro tvarkytojui – 2020 metų balanso nustatyta, kad bendrovė turtą sudarė 10 Eur. Kitų finansinės atskaitomybės duomenų (už 2021 m., 2022 m.) Bendrija nepateikė. Iš nemokumo administratorės pateiktų banko sąskaitos išrašų bei suvestinės matyti, kad paskutiniai mokėjimai iš Bendrijos sąskaitos atlikti 2021 m. rugsėjo 3 d. Vertinant bendrovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas) nustatyta, kad Bendrija įsipareigojimų kreditoriams jau negalėjo įvykdyti 2021 m. liepos 31 d. Kreditorės UAB „North Clarity“ finansinis reikalavimas Bendrijai kilo iš 2021 m. gegužės 13 d. laidavimo sutarties. Pagal šią sutartį už Bendrovės UAB „COC Center of commerce“ prievoles laidavo P. G. ir Bendrija. Pirma įmoka pagal laidavimo sutartį kreditoriui turėjo būti sumokėta iki 2021 m. liepos 31 d. Kadangi mokėjimai nebuvo atliekami, Bendrijos įsiskolinimą kreditorei sudaro 167 255,30 Eur (119 565,56 Eur pagrindinė skola, 10 393,74 Eur delspinigiai ir 36 750,00 Eur bauda). Byloje nėra patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad Bendrija išliko mokia po 2021 m., liepos 31 d., o dėl aktualių duomenų trūkumo jos būklės tiksliai įvertinti pagal nurodytą balanso testą negalima. Tačiau pagal likvidumo testo rezultatus konstatuotina, kad Bendrija vėliausiai 2021 metų rugsėjo 4 dienai laikytina nemokia, nes Bendrijos 2020 m. balanse nurodyti įsipareigojimai stipriai viršijo turimo turto vertę, paskutiniai Bendrijos mokėjimai užfiksuoti 2021 m. rugsėjo 3 d.

19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Bendrija darbuotojų neturi, finansinės operacijos nutrūko 2021 m. rugsėjo pradžioje, tačiau suinteresuotas asmuo P. G., būdamas MB „Center of commerce“ vadovu iki 2022 m. vasario 17 d., nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrijai. Priešingai, Bendrijai faktiškai nevykdant jokios veiklos, du kartus keitėsi Bendrijos vadovai, kurie taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą suinteresuotas asmuo C. C. H. neperdavė nemokumo administratoriui jokių Bendrijos finansinių dokumentų galimai dėl to, jog, kaip pats teigia, jokių sąsajų su Bendrija niekada neturėjo.

20. Apibendrinus nurodytus duomenis ir aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad LMB „Center of commerce“ akivaizdžiai susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ne vėliau kaip nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio, dėl ko negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Bendrija faktiškai neturėjo jokio turto, negavo jokių pajamų, realios veiklos nevykdė. Priešingų duomenų į bylą nepateikta.

Dėl tyčinio bankroto požymių

21. Kaip minėta, nemokumo administratorė, prašydama pripažinti Bendrijos bankrotą tyčiniu, remiasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte nustatytais požymiais, sąmoningai blogu įmonės valdymu nepateikiant registro tvarkytojui Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinių, siekiu išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams iššvaisčius Bendrijos lėšas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, sprendžiant dėl bendrovės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu, svarbūs keli teismų praktikoje išryškinti aspektai.

22. Pirma, kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o, nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

23. Antra, vertinant juridinio asmens veiklą, esminę reikšmę turi tinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, todėl pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte kaip vienas iš tyčinio bankroto požymių įvardinti atvejai, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, JAR nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nebuvo neperduotas Bendrijos turtas ir kiti finansiniai dokumentai nemokumo administratoriui, nebuvo pateikti Bendrijos finansinių ataskaitų rinkiniai už 2021 m., 2022 m., 2023 m. Be to, iš Bendrijos banko sąskaitų išrašų matyti, kad suinteresuotas asmuo P. G. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 12 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. (būdamas Bendrijos vadovu) iš Bendrijos sąskaitos nepagrįstai pasisavino piniginių lėšų 158 525,91 Eur sumai. Šią aplinkybę konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 27 d. sprendimu už akių. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2025 m. balandžio 24 d.

24. Šiame kontekste pakartotinai pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, t. y. juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir/ar neveikimu) ir / ar juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šiuo atžvilgiu byloje jau konstatuota, jog suinteresuotas asmuo C. C. H. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat neperdavė visų bendrovės dokumentų ir turto nemokumo administratorei Bendrijos nemokumo byloje, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tai iš esmės atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlygą. Tuo tarpu suinteresuoto asmens P. G. veiksmų sąmoningumas (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis) konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimu už akių, kuriuo buvo priteista 158 525,91 Eur suma iš P. G. LMB „Center of commerce“ naudai. Šie suinteresuoto asmens veiksmai vertintini kaip sąmoningas veikimas priešingai Bendrijos interesams, noras užkirsti kelią Bendrijai atsiskaityti su kreditoriais pasipelnant Bendrijos sąskaita. Priešingų duomenų suinteresuotas asmuo į bylą nepateikė.

25. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad buhalterinių dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Pažymėtina, kad šie veiksmai patys savaime nelaikomi pagrindu pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau P. G., būdamas MB „Center of commerce“ vadovu, žinodamas apie Bendrijos prastą finansinę būklę ir nebegalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė dėl bankroto Bendrijai iškėlimo, sąmoningai veikė priešingai Bendrijos interesais pasisavindamas Bendrijos pinigines lėšas. Šią išvadą taip pat patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 27 d. sprendimu už akių priteista 158 525,91 Eur suma iš P. G. LMB „Center of commerce“ naudai. Suinteresuotas asmuo P. G. su atsiliepimu į pareiškimą nepateikė duomenų apie 158 525,91 Eur sumos panaudojimą Bendrijos interesais, todėl laikytina, kad šios lėšos panaudotos asmeninėms P. G. reikmėms, kadangi būtent jis tuo laikotarpiu ėjo Bendrijos vadovo pareigas ir jo žinioje buvo tiek Bendrijos valdymas, sąskaitoje esančios lėšos bei turimas Bendrijos turtas. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant nustatytą JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1 punkte ir 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių bei Bendrijai nenaudingo sandorio sudarymo, o būtent: nepagrįstai, ne Bendrijos interesais panaudotų piniginių lėšų. P. G. teiginiai dėl Bendrijos buhalterei perduotų įmonės dokumentų keičiantis Bendrijos vadovams laikytini nepagrįsti ir neįrodyti jokiais byloje esančiais dokumentais. Kadangi S. R. ar C. C. H. einant Bendrijos vadovo pareigas nebuvo vykdomos jokios finansinės operacijos, Bendrija veiklos nevykdė, todėl laikytina, kad būtent P. G. žinioje buvo visi Bendrijos finansiniai dokumentais, turtas ir pan. Nemokumo administratorė pareiškime taip pat nurodo aplinkybę, jog P. G. vienintelis turėjo prisijungimus prie Bendrijos banko sąskaitų ir galėjo tvirtinti mokėjimus, tik jam buvo išduota atsiskaitomoji Bendrijos banko kortelė.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėtina, kad nagrinėjant prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno JANĮ nustatyto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas bankrotui tyčiniu pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

Dėl buvusių atsakovės vadovų veiksmų vertinimo

27. Pagal JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

28. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad LMB „Center of commerce“ bankrotas buvo tyčinis ir tą lėmė būtent suinteresuoto asmens – buvusio bendrovės vadovo, priimančio sprendimus kasdieniame bendrovės valdyme, P. G. veiksmai (piniginių lėšų išvedimas iš Bendrijos ir panaudojimas ne Bendrijos veikloje ir interesais), šis asmuo savo sąmoningais ir kryptingais veiksmais laikomas sukėlusiu LMB „Center of commerce“ tyčinį bankrotą. Kitų Bendrijos vadovų – S. R. ir C. C. H. veiksmai ar neveikimas nėra reikšmingi tiek, kad būtų laikomi tyčinio bankroto priežastimi.

29. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Teismas vertina, kad šiuo atveju, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, yra nustatytos JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos ir tai sudaro pagrindą apriboti P. G. teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Apibendrinant pripažintina, kad aptartoje situacijoje proporcinga buvusiam vadovui P. G. taikyti apribojimą trejus metus eiti viešojo ir(ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

30. Atkreiptinas dėmesys, jog suinteresuoto asmens C. C. H. atsiliepime išdėstyta aplinkybė, kad šis asmuo neturi jokių sąsajų su LMB „Center of commerce“ ir galimai nagrinėjamu atveju įvyko tapatybės vagystė ir duomenų apsaugos pažeidimas, nepagrįstas įrodymais, todėl suinteresuotas asmuo, vadovaujantis CPK 13 straipsniu, turi teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei pats kreiptis į atitinkamas institucijas dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Be to, CPK 45 straipsnio nuostatos numato ieškovo (pareiškėjo) teisę rinktis asmenį, kam reiškiami reikalavimai, todėl, nors nemokumo administratorė rašytiniuose paaiškinimuose ir nurodė, jog neturi pagrindo abejoti C. C. H. pareiškimu, visgi nesant aiškaus nemokumo administratorės prašymo (sutikimo), suinteresuotas asmuo C. C. H. negali būti pašalintas iš nagrinėjamos civilinės bylos nei suinteresuoto asmens prašymu, nei teismo iniciatyva.

31. Vadovaujantis JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Center of commerce“, juridinio asmens kodas 305596984, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, jog dėl tyčinio likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Center of commerce“, juridinio asmens kodas 305596984, bankroto atsakingas asmuo yra P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Apriboti P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę 3 (tris) metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

Įpareigoti nemokumo administratorę mažąją bendriją „Nemokumas ir teisė“ per 3 (tris) dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos ,,Center of commerce“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos kopiją siųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė