- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-168-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-300213-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prisidėjimą prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinių skundų dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalo atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovė) 70 426,54 Eur turtinę ir 55 075,32 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų atliktame ikiteisminiame tyrime buvo įtariamas tuo, kad 2017 m. spalio 19 d. apie 19 val. 18 min., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro vairavo automobilį „Kia Sorento“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Be to, buvo įtariamas tuo, kad siūlė pareigūnui 1 000 Eur kyšį ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro 2017 m. gruodžio 14 d. kaltinamuoju aktu baudžiamoji byla buvo perduota Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovą pripažino kaltu įvykdžius veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrė galutinę bausmę – 98 MGL dydžio baudą ir pritaikė baudžiamojo poveikio priemones – uždraudė dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskavo automobilio „Kia Sorento“ vertę atitinkančius 15 800 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu jis buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą. Ieškovo teigimu, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo, kadangi patys policijos pareigūnai išprovokavo padaryti nusikalstamas veikas ir tai yra konstatuota teismų sprendimuose. Atėmus teisę vairuoti kelių transporto priemones, ieškovas buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis, paskubomis, už žymiai mažesnę kainą parduoti žemės sklypą. Jis patyrė turtinę bei neturtinę 125 501,86 Eur žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovui 5 239,48 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo pagrindo ieškovo baudžiamajam persekiojimui. Nors Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovas ir buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo (ieškovo) apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl ieškovo pripažinimo kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir ieškovą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisino, pripažinęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis sprendimas priimtas, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, vadovavosi prielaidomis. Ieškovas nesirengė daryti nusikaltimo, o policijos pareigūnai sukurstė jį padaryti, t. y. byloje nėra duomenų, kad šis nusikaltimas būtų padarytas ir be teisėsaugos pareigūnų kurstymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros kasacinį skundą, pripažinęs, kad pagal bylos aplinkybes pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog policijos darbuotojų užfiksuota išteisintojo veika, už kurią jis pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, be policijos darbuotojų įsikišimo nebūtų buvusi padaryta. Tokiu atveju buvo pažeista išteisintojo teisė į teisingą procesą ir teismą, provokacijos metu surinkti duomenys negali būti pripažįstami įrodymais.
5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbiausias ir skaudžiausias pasekmes sukėlęs pažeidimas – ieškovui pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio „Kia Sorento“ vertę atitinkančių 15 800 Eur konfiskavimas – buvo akivaizdžiai nepagrįstos visą laikotarpį iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas baudžiamojoje byloje atlygino 155,09 Eur už automobilio „Kia Sorento“ transportavimą ir saugojimą bei 84,39 Eur už jo vertinimą, taip pat baudžiamojoje byloje turėjo 5 000 Eur išlaidų, susijusių su advokato darbu. Šios ieškovo išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su nustatytais neteisėtais veiksmais, nes patirtos, ginantis nuo pareikštų kaltinimų baudžiamojoje byloje, todėl pripažįstamos ieškovui padaryta turtine žala, kuri priteisiama ieškovui iš atsakovės.
7. Spręsdamas dėl ieškovui padarytos turtinės žalos apimties, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 43 187,06 Eur už taksi paslaugas. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovų argumentus, jog taksi paslaugos jam nebuvo reikalingos dėl atimto vairuotojo pažymėjimo, nes byloje nėra duomenų, kad vairuotojo pažymėjimas iš atsakovo buvo atimtas. Dar daugiau, ieškovo argumentus dėl naudojimosi taksi paslaugomis paneigė ir tai, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuota, jog nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti taksi paslaugų ieškovui, nes faktiškai neturėjo transporto priemonių (taksi) ir realiai tokių paslaugų teikti negalėjo. Išrašytos sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai neatitinka faktiškai vykdomos įmonės veiklos aplinkybių.
8. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 22 000 Eur negautų pajamų (nuostolių) už mažesnę kainą pardavus žemės sklypą, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta tokio dydžio žala. Ieškovas turėjo teisę savo nuožiūra parduoti sklypą už bet kokią kainą, tačiau neapdairiai perleisdamas savo turtą už mažesnę kainą nei ieškovo nurodoma rinkos vertė, ieškovas iš esmės veikė savo rizika. Veikdamas neapdariai ir lengvabūdiškai, jis turi prisiimti ir atsiradusius padarinius dėl to, kad turtas buvo parduotas žymiai pigiau nei jo rinkos vertė, todėl atsakovė neturi kompensuoti jam turto vertės ir pardavimo kainos skirtumo. Byloje nėra duomenų ir ieškovas neįrodė tos aplinkybės, kad turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, taip pat nėra duomenų apie turto būklę jo pardavimo metu. Taigi, nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp nustatytų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos (22 000 Eur) yra pernelyg nutolęs, todėl teismas šio reikalavimo netenkino.
9. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindžia policijos pareigūnų nusikaltimo išprovokavimu bei neteisėtu jo sulaikymu, nepagrįstai ribota jo teise į laisvę ir saugumą, nuteisimu, dvejus metus trukusiu baudžiamuoju persekiojimu, neteisėtu vairuotojo pažymėjimo atėmimu, neteisėtai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko ieškovas buvo priverstas naudotis taksi paslaugomis. Tai sukėlė didelius nepatogumus ieškovui ir jo šeimai. Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, žalą reputacijai (užėmė direktoriaus pareigas uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), viešą garbės ir orumo pažeminimą.
10. Teismas pripažino, kad dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų, ieškovo nepagrįsto nuteisimo, taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ieškovas patyrė ilgalaikių nepatogumų, išgyveno daug neigiamų emocijų ne tik pats, bet ir jo šeimos nariai, pasikeitė darbuotojų požiūris į jį ne tik kaip į įmonės vadovą, bet ir kaip į tėvą. Minėti išgyvenimai sukėlė ieškovui stresą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo apribota judėjimo laisvė, pabloginta ieškovo (kaip verslininko) reputacija, bei, tikėtina, sukėlė netikrumo jausmą, pakirto pasitikėjimą savimi.
11. Vertindamas ieškovo veiksmus civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės aspektu, teismas padarė išvadą, kad ieškovo didelis neatsargumas (būdamas neblaivus pareigūno prašymu stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį, nors turėjo galimybę atsisakyti tai daryti) lėmė ieškovo galimos žalos atsiradimą, todėl ieškovo prašomos žalos atlyginimas turėtų būti mažinamas. Teismas sprendė, kad 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija, atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisinga, todėl tokią sumą priteisė ieškovui iš atsakovės.
12. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes pripažino jį teisiškai nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra praleidusi termino įvykdyti piniginę prievolę, o turtinė ir neturtinė žala nėra įsiskolinimas ir už jos priteisimą palūkanos nemokamos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo iš dalies pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priteisti ieškovui iš atsakovės 70 426,54 Eur turtinę, 55 075,32 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs reikalavimo dėl ieškovo išlaidų, patirtų naudojantis taksi paslaugomis, nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo vairavimo pažymėjimą ir galėjo juo naudotis. Vairuotojo pažymėjimas iš ieškovo buvo paimtas 2017 m. spalio 20 d. Ieškovas, negalėdamas vairuoti, su taksi įmone sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jam buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 43 187,06 Eur.
13.2. Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys apie (duomenys neskelbtini) veiklą nėra pakankami, sprendžiant dėl paslaugų sutarties, PVM sąskaitų faktūrų klastojimo, nepatikimumo.
13.3. Teismas neatsižvelgė į nepatogumus, kuriuos patyrė ieškovas, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Ieškovui negali kilti neigiamos pasekmės dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimų, vykdant veiklą.
13.4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti 22 000 Eur žalos yra pernelyg nutolęs. Jeigu policijos pareigūnai nebūtų veikę neteisėtai, žala ieškovui neatsirastų ir jam nereikėtų parduoti turto. Ieškovas turtą perdavė ne savo noru, o dėl atsakovės pareigūnų veiksmų.
13.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnį ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006. Nagrinėjamos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios.
13.6. Galimybė taikyti nuostolių mažinimo doktriną kasacinio teismo praktikoje siejama su dideliu nukentėjusiojo neatsargumu. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ieškovas sudarė prielaidas baudžiamajam procesui prasidėti, taigi, jis neprisidėjo prie žalos kilimo.
13.7. Pirmosios instancijos teismas neindividualizavo neturtinės žalos dydžio.
13.8. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos. Šiaulių apygardos teismui 2020 m. gruodžio 1 d. buvo pateiktas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
13.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.
14. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodyta:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo ieškovo baudžiamajam persekiojimui. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus informaciją, kad jis galimai vairavo, būdamas neblaivus. Be to, ieškovas policijos pareigūnams siūlė 1 000 Eur atlygį už jo nepatraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, ieškovas savo elgesiu sudarė prielaidas baudžiamajam procesui pradėti.
14.2. Pagrindinė ieškovo išteisinimo priežastis – pareigūnų padarytos procesinės klaidos, o ne abejonės, kad ieškovas neatliko jam inkriminuojamų veiksmų.
14.3. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas pagal policijos užfiksuotą pranešimą jau atvyko neblaivus į aikštelę, pats patvirtino turėjęs ketinimą vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, siūlė kyšį policijos pareigūnui.
15. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino duomenų, kad ieškovo blaivumo testo pažymoje užfiksuota, jog 2017 m. spalio 19 d., 19.29 val. ieškovo iškvėptame ore buvo 2,07 promilės alkoholio. Tai reiškia, kad 2017 m. spalio 19 d. (apie 18 val.) ieškovas vairavo automobilį „Kia Sorento“, būdamas neblaivus, kai vyko į barą.
15.2. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybės buvo aiškios, liudytojų parodymai neprieštaringi, o svarbiausia – įtariamojo parodymai ir pozicija, pripažįstantys kaltę, nuoširdūs ir nuoseklūs, ginčo dėl vairavimo fakto nebuvo, todėl ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nereiškė įtarimo ieškovui, jog jis 2017 m. spalio 19 d. atvyko į prekybos centro „Lidl“ aikštelę, automobilį „Kia Sorento“ vairavo, būdamas neblaivus, ir taip padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. neišplėtė įtarimo turinio.
15.3. Įvertinus ieškovo kaltės dydį šioje byloje, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas.
16. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pateiktu pareiškimu prisideda prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinių skundų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinių skundų motyvus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
17.1. Ieškovo argumentai, kad jis taksi automobiliu savo tėvus vežiojo pas gydytojus, nebuvo pagrįsti faktiniais duomenimis, todėl teismas pagrįstai juos atmetė.
17.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ieškovo paaiškinimais bei pateiktais dokumentais dėl naudojimosi taksi paslaugomis, nes pateikti duomenys prieštaravo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo pažymoje pateiktiems faktams.
17.3. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad 22 000 Eur negautų pajamų jis būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Be to, ieškovui ne tik nebuvo poreikio naudotis taksi paslaugomis, bet jis nepateikė ir tinkamų įrodymų apie turėtas taksi išlaidas.
17.4. Ieškovo veiksmai, kai jis neapdairiai perleidžia savo turtą už daug mažesnę jo vertę, nesudaro pagrindo atsakovei kompensuoti turto vertės ir pardavimo kainos skirtumą.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, vertinant ieškovo veiksmus civilinės, o ne baudžiamosios atsakomybės aspektu, darytina išvada, kad jo didelis neatsargumas (būdamas neblaivus, vairavo automobilį, nors turėjo galimybę atsisakyti tai daryti) lėmė galimos žalos atsiradimą, todėl pagrįstai sumažino žalos atlyginimą.
17.6. Ieškovo teisė naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – buvo apribota laikinai, tačiau negrįžtamų padarinių dėl to neatsirado, neturtinės vertybės, susijusios su ieškovo sveikata ar turtu pažeistos nebuvo. Nėra pagrindo priteisti ieškovui dar didesnę neturtinės žalos kompensaciją, kuri yra pernelyg didelė galimai padarytam pažeidimui.
17.7. Žodinio proceso būtinumą, ieškovo nuomone, sąlygoja tai, kad proceso metu buvo neapklausti jo prašomi kviesti liudytojai, tačiau byloje buvo pateikti šių asmenų rašytiniai dokumentai, kurie teismo įvertinti ir dėl jų sprendimą priėmęs teismas pasisakė, todėl išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu apeliacinis procesas šioje byloje turėtų vykti žodžiu, nėra.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
18.1. Ieškovo pajamos per mėnesį sudarė 2 159 Eur (neatskaičius mokesčių), tačiau išlaidos taksi paslaugoms – 2 617 Eur. Akivaizdu, kad toks elgesys, kai visos pajamos skiriamos taksi paslaugoms, nedera su protingumu, todėl jos turi būti vertinamos kritiškai.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl atimto vairuotojo pažymėjimo ieškovas galėjo naudotis visuomeniniu transportu.
18.3. Teismas teisingai pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog jam buvo padaryta 22 000 Eur žala negautų pajamų (pardavus žemės sklypą) forma. Dar daugiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas patvirtino, kad žemės sklypo pardavimo neviešino, nesiėmė veiksmų, padėsiančių gauti maksimalią žemės sklypo kainą.
18.4. Už žemės sklypą gautos sumos (4 500 Eur) nebūtų užtekę taksi paslaugoms apmokėti net už du mėnesius, tačiau ieškovas taksi paslaugomis naudojosi dar apie metus. Tai patvirtina, kad žemės sklypo pardavimas nėra susijęs su ieškovo sunkia materialine padėtimi.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovės apeliacinius skundus. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
19.1. Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-54462-17 nebuvo priimti nei ikiteisminio tyrimo pareigūno, nei prokuroro, nei teismo nutartis dėl tokios kardomosios priemonės skyrimo, todėl vairuotojo pažymėjimo paėmimas (kaip kardomoji priemonė) ieškovui taikyta nebuvo. Nesant kompetentingos institucijos sprendimo, ieškovui nebuvo sustabdyta ar atimta teisė vairuoti transporto priemones.
19.2. Įvertinus gaunamas pajamas, ieškovui buvo neekonomiška, neracionalu, neprotinga ir nelogiška naudotis taksi paslaugomis. Ieškovas nusprendė jomis naudotis savo nuožiūra, o teismas teisingai nesirėmė ieškovo pateiktais paaiškinimais ir pateiktais išlaidų dokumentais.
Šalies argumentai
19.3. Ieškovo prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
20.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad dėl ieškovo neblaivumo egzistavo pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Į įvykio vietą atvykęs policijos ekipažas ne sustabdė ieškovo vairuojamą automobilį, o atliko neteisėtus veiksmus – paprašė vairuotoją važiuoti.
20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad policija į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą, kadangi baudžiamojoje byloje nustatytas provokacijos faktas ir tai lemia įrodymų neleistinumą.
21. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, prašo jį tenkinti.
22. Atsiliepime į atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atsakovė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl apeliacinės instancijos teismo proceso formos
24. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
25. Ieškovas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, akcentavo tai, kad byloje būtina pašalinti akivaizdžius prieštaravimus, tinkamai atskleisti bylos esmę. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka civilinėje ir baudžiamojoje bylose (ikiteisminio tyrimo medžiagoje) esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bei padaryti išvadą, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl bendrųjų valstybės deliktinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus pagrindų
26. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo; straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu), jam paskirta galutinė 98 MGL bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio „Kia Sorento“, (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančių 15 800 Eur konfiskavimas. Ieškovas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas) buvo išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 28 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl ieškovo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – ieškovas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nuosprendis paliktas nepakeistas. Ieškovas nagrinėjamoje byloje teigia, kad dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
27. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
28. Ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
29. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra nurodyta, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla, nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).
30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neteisėtais veiksmais (kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga) gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).
31. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015).
32. Išteisinamasis nuosprendis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat ir taikytos procesinės prievartos priemonės, buvo neteisėti. Asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009).
33. Taigi, siekdamas nustatyti, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, teismas turi įvertinti, ar ieškovo atžvilgiu pagrįstai buvo pradėtas ir vykdytas ikiteisminis tyrimas, ar ikiteisminį tyrimą organizavęs prokuroras ir jį vykdę pareigūnai, baudžiamąją bylą nagrinėję teismai tinkamai atliko jų kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė teisės aktuose išdėstytų reikalavimų ir pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų
34. Nustatyta, kad ieškovas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo išteisintas, pripažinus, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis procesinis teismo sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, t. y. neištyrė ir neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindė, kodėl remiasi vien tik policijos pareigūnų bei liudytojo M. S. prieštaringais parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius bylai reikšmingas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, vadovavosi prielaidomis. Ieškovas nesirengė daryti nusikaltimo, o policijos pareigūnai sukurstė jį padaryti nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, kad šis nusikaltimas būtų padarytas be teisėsaugos pareigūnų žinios. Pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, kad ieškovas 2017 m. spalio 19 d. į prekybos centro aikštelę atvyko jau būdamas neblaivus, nėra pakankama jį pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be to, jis tuo ir nebuvo kaltinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą. Taigi, ieškovas buvo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
35. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-2014).
36. Teisėjų kolegija sutinka su šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas be teisinio pagrindo, nes ieškovas buvo sukurstytas nusikalsti ir byloje nebuvo duomenų, kad jis nusikalstamus veiksmus (vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) atliktų be policijos pareigūnų įtakos. Būtent dėl policijos pareigūnų nurodymų ieškovas atliko baudžiamojo įstatymo uždraustus veiksmus. Tai lėmė baudžiamojo persekiojimo jo atžvilgiu pradžią. Policijos pareigūnai, išprovokavę ieškovą įvykdyti nusikalstamą veiką, ne tik netinkamai atliko savo tiesiogines funkcijas, bet ir nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu) 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos teisės neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę. Policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie galimai neblaivaus asmens padarytą administracinį nusižengimą arba nusikalstamą veiką, ir atvykęs į įvykio vietą privalo imtis priemonių neleisti tokiam asmeniui vairuoti transporto priemonių. Policijos pareigūnai paprašė liudytojo M. S., kad šis nueitų ir paprašytų automobilio „Kia Sorento“ vairuotoją (ieškovą) patraukti automobilį, tada jie galės jį sustabdyti ir patikrinti jo blaivumą. Būtent tokie procesinio pobūdžio pažeidimai lėmė ieškovo išteisinimą.
37. Nors baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų apie ieškovo, sėdėjusio vairuotojo vietoje, neblaivumą (ieškovo prisipažinimas, alkoholio koncentracija ieškovo kraujyje, liudytojų parodymai), šis faktas dėl pareigūnų provokacijos nesudarė teisinio pagrindo ieškovą pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Aplinkybė, kad ieškovas prie vairo sėdėjo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, neturi teisinės reikšmės, nes ji nepaneigia policijos pareigūnų padarytų procesinio pobūdžio pažeidimų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustačius duomenų apie ieškovo savanorišką ketinimą neblaiviam vairuoti transporto priemonę ir pripažinus, kad ieškovas nusikaltimą padarė dėl pareigūnų kurstymo, šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Analogiška nuostata numatyta ir BPK 164 straipsnio 1 dalyje.
39. Susipažinusi su liudytojo M. S., ieškovo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamuoju aktu, teisėjų kolegija nenustatė įrodymų, pagrindžiančių prokuroro, kontroliavusio ikiteisminį tyrimą, neteisėtų veiksmų atlikimą. Nei vienas iš proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atskleidęs aplinkybių, kad ieškovas buvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą. Pats ieškovas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prisipažino vairavęs neblaivus. Baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ieškovas nurodė provokaciją, kaip gynybinę versiją, kurios nepateikė ikiteisminio tyrimo stadijoje. Nedisponuodamas informacija apie provokaciją, įvertinęs, kad nėra aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, prokuroras, perdavęs bylą su kaltinamuoju aktu į teismą, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtas funkcijas, nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
40. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas. Tai lėmė nepagrįstą ikiteisminio tyrimo pradėjimą ieškovo atžvilgiu. Prokuroras nepagrįstai palaikė ieškovui pareikštą valstybinį kaltinimą pirmosios instancijos teisme, kuris taip pat nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, nors versija dėl ieškovo provokacijos jau buvo iškelta pirmoje instancijoje. Pirmosios instancijos teismo klaidą ištaisė aukštesnės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. Taigi, yra pagrindas pripažinti ieškovo teisę į patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (priežastinis ryšis).
Dėl turtinės žalos dydžio
41. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes ieškovo reikalavimai dėl žalos atlyginimo atsirado ne dėl paties ieškovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų.
42. Padarytos ir atlygintos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju nustatomas pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles. CK 6.282 straipsnio, reglamentuojančio mišrios kaltės institutą taikant deliktinę atsakomybę, 1 dalyje nustatyta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį nuostolių sumažinimo galimybė egzistuoja tik esant nukentėjusio asmens dideliam neatsargumui.
43. Nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas baudžiamajam persekiojimui prasidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).
44. Didelį neatsargumą galima būtų apibrėžti kaip kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimą, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtą žalą sąlygojo ne tiek jo elgesys – sėdėjimas prie vairo esant neblaiviam, kiek policijos pareigūnų provokacija, kurią konstatavus apeliacinės instancijos teisme, ieškovas buvo išteisintas. Baudžiamojoje byloje buvo pripažinta, kad nėra duomenų, jog ieškovas, nesant pareigūnų sukurstymo, būtų padaręs nusikalstamą veiką. Ieškovo elgesys neturėjo įtakos pareigūnų, pasirinkusių konkretų elgesio variantą, atliktiems neteisėtiems veiksmams (provokacijai), dėl kurių baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu pasibaigė išteisinamuoju nuosprendžiu. Teisėjų kolegija nenustatė teisinio pagrindo pripažinti, kad paties ieškovo veiksmai lemia poreikį sumažinti žalos atlyginimą arba jo apskritai nepriteisti.
45. Atsakovė, reikalaudama apeliaciniuose skunduose taikyti CK 6.282 straipsnį ir iš esmės nesutikdama su žalos ieškovui priteisimu, nenurodė motyvų, susijusių su 5 000 Eur advokato pagalbos, 155,09 Eur automobilio transportavimo ir saugojimo, 84,39 Eur automobilio vertinimo išlaidų atlyginimu ieškovui, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl turtinės žalos dydžio, jų nekartoja.
46. 2017 m. spalio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad pagal BPK 98 straipsnį (daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pateikimas) ieškovas savanoriškai pateikė policijos pareigūnams vairuotojo teises. Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja 2017 m. spalio 21 d. raštu informavo VĮ Regitrą, kad ieškovui pagal kardomąją priemonę yra paimtas vairuotojo pažymėjimas. Ieškovas pateikė 2017 m. spalio 23 d. taksi paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti ieškovui taksi paslaugas. Faktinį naudojimąsi šiomis paslaugomis ir jų įkainius ieškovas grindė PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. kovo 4 d., dėl 43 187,06 Eur išlaidų.
47. Ieškovas žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų pareigūnų veiksmų – vairuotojo pažymėjimo paėmimo, o ne jo atžvilgiu taikytų baudžiamojo poveikio priemonių – draudimo dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios buvo skirtos pagal neįsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį, kuris nesukėlė ieškovui realių pasekmių.
48. Ieškovas nuo 2017 m. spalio 20 d. nedisponavo vairuotojo pažymėjimu ir nevairavo transporto priemonių. 2020 m. liepos 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad kardomoji priemonė, susijusi su draudimu vairuoti transporto priemonę, ieškovui nebuvo paskirta. VĮ Regitra 2020 m. rugsėjo 8 d. rašte nurodyta, kad, gavus Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėjos 2017 m. spalio 21 d. pranešimą apie paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, ieškovo vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu pagal Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Pripažintina, kad ieškovo teisė vairuoti transporto priemones buvo suvaržyta, nes ieškovo vairuotojo pažymėjimas buvo paskelbtas negaliojančiu.
49. Teisėjų kolegija dėl ieškovo reikalavimo atlyginti 43 187,06 Eur žalą, pažymi, kad vairuotojo pažymėjimo paskelbimas negaliojančiu savaime nepagrindė būtinybės naudotis taksi paslaugomis. Ieškovas galėjo naudotis visuomeniniu transportu. Naudojimąsi taksi paslaugomis paneigia Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugsėjo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2019 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) negalėjo suteikti taksi paslaugų ieškovui, nes neturėjo transporto priemonių.
50. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada atmesti ieškovo reikalavimą atlyginti už taksi paslaugas 43 187,06 Eur žalą, nes ieškovas neįrodė tokių išlaidų realumo.
51. Tokią išvadą lėmė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą. 2020 m. rugsėjo 25 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad įmonės taksi veikla buvo tikrinta nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei, įvertinus įmonės pateiktus dokumentus, apklaustų taksi vairuotojų paaiškinimus, nustatyta, kad įmonė tiriamu laikotarpiu neturėjo transporto priemonių ir darbuotojų, įmonė vykdė tik radijo dažnio nuomos veiklą. Tikrinimo metu ieškovui pateiktos sąskaitos faktūros nėra įtrauktos į registrus, kasos pajamų orderiai neapskaityti, taip pat taksi vairuotojai paaiškinimuose nurodė, kad taksi vežimo paslaugų ieškovui neteikė. Ieškovas, kritikuodamas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų įrodomąją reikšmę, jų nepaneigė, t. y. nenurodė, kokiomis transporto priemonėmis, koks vairuotojas jam teikė taksi paslaugas. Be to, ieškovas nepaneigė atsakovės atliktų skaičiavimų apie jo gaunamų pajamų ir taksi paslaugoms skirtų išlaidų santykį (ieškovo išlaidos taksi paslaugoms viršijo visas jo gaunamas pajamas per mėnesį). Tai leidžia pagrįstai abejoti ieškovo nurodytais mokėjimais (duomenys neskelbtini) naudai ir į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių informacijos teisingumu.
52. Tai, kad ieškovas nėra atsakingas už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų netinkamą tvarkymą – PVM sąskaitų faktūrų neįtraukimą į apskaitą, savaime nesudaro teisinio pagrindo priteisti ieškovui 43 187,06 Eur. Teisėjų kolegija kritiškai vertina 2017 m. spalio 23 d. taksi paslaugų teikimo sutartį, PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, išrašytas nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2019 m. kovo 4 d., dėl 43 187,06 Eur, nes, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) neturėjo transporto priemonių, vairuotojų. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas neįrodė faktinio naudojimosi taksi paslaugomis ir PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų sumokėjimo.
53. Aplinkybės, kad dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų ieškovas patyrė suvaržymus – negalėjo vairuoti transporto priemonių, savaime nelėmė naudojimosi taksi paslaugomis, nes bet kokiu atveju baudžiamojo persekiojimo vykdymas asmens atžvilgiu yra susijęs su konkrečiais nepatogumais. Tai nereiškia, kad asmuo turi teisę į besąlygišką jo nurodytų išlaidų kompensavimą, net ir teismui pripažinus, jog ikiteisminio tyrimo pradžiai nebuvo teisinio pagrindo. Asmens patirtos išlaidos turi būti protingos ir pagrįstos, pripažintos būtinomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo taksi išlaidas pripažino nebūtinomis, kadangi ieškovas savo kasdienėje veikloje turėjo galimybę naudotis kitomis transporto priemonėmis. Ieškovas nepagrindė, kad jo darbinių funkcijų atlikimas (nuo 2017 m. spalio 18 d. ieškovas dirba pardavimo vadybininko pareigose) yra susijęs su darbu nakties metu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo nustatyta, kad ieškovo dukra gyvena su jos motina. Tai paneigė ieškovo teiginius apie būtinybę jam vežti vaiką į mokyklą. Byloje nėra duomenų apie ieškovo tėvų specialius poreikius, reikalaujančius naudotis būtent taksi paslaugomis, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu dėl nesamos galimybės naudotis visuomeniniu transportu, lydint ieškovo tėvus į gydymo įstaigas.
54. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 185 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).
55. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog dėl nepagrįstai jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo jis patyrė 43 187,06 Eur žalą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje.
56. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo reikalavimą dalyje dėl 22 000 Eur negautų pajamų (pardavus žemės sklypą), teigdamas, kad tai skirtumas tarp pardavimo dieną buvusios ir realios žemės sklypo kainos, kurių nebūtų, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų ir ieškovas neskubėtų parduoti jam priklausančio turto taksi paslaugoms apmokėti.
57. Ieškovo pateikta 2018 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas pardavė žemės sklypą už 4 500 Eur UAB „Vakarų specializuotas autotransportas“ naudai.
58. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta 22 000 Eur žala. Nenustačius specialaus ieškovo poreikio naudotis taksi paslaugomis, jis negali remtis skubotu žemės sklypo pardavimu, grįsdamas patirtus nuostolius, susijusius su taksi paslaugų išlaidų padengimu. Ieškovas neįrodė, kad nekilnojamasis turtas buvo parduotas už pernelyg mažą kainą, bei objektyviai nepagrindė realios pirkimo – pardavimo sandorio metu buvusios žemės sklypo vertės. Teisėjų kolegija pažymi, kad 4 500 Eur užtektų tik daliai išlaidų apmokėti, todėl ieškovas, norėdamas atsiskaityti už taksi paslaugas, turėjo turtą parduoti kuo naudingesnėmis sąlygomis. Darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė, jog žemės sklypo pardavimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su ieškovui taikomu jo teisės vairuoti transporto priemonę suvaržymu. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nėra atsakovės pareigos atlyginti 22 000 Eur ieškovo negautų pajamų (pardavus žemės sklypą).
Dėl neturtinės žalos ieškovui atlyginimo
59. CK 6.272 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala.
60. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama, pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
61. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismas privalo remtis, nustatydamas neturtinės žalos dydį.
62. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada priteisti jam 3 000 Eur neturtinę žalą, nes teismas, sumažinęs priteistinos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai vadovavosi CK 6.282 straipsnio nuostata, kuri taikoma, nustatant turtinę žalą, ir turėjo ieškovo patirtą neturtinę žala priteisti pilna apimtimi – 55 075,32 Eur.
63. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų šios normos išimčių nenustatyta.
64. CK 6.250 straipsnis yra materialioji teisės norma, kurioje pateikiamas neturtinės žalos apibrėžimas, šios žalos atlyginimo sąlygos bei žalos dydžio nustatymo kriterijai. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų reiškia reikalavimą taikyti civilinę deliktinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, CK 6.272 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę. Taigi, žalą padariusio asmens kaltė yra vienas iš galimų neturtinės žalos mažinimo kriterijų. Pripažintina, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
65. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio sumažinimą lėmė ne ieškovo atlikti veiksmai (didelis neatsargumas, kaip nurodyta apskųstame sprendime), o bendrieji neturtinės žalos nustatymo principai, įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojoje byloje ieškovą išteisinus nesant duomenų apie jo ketinimą vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam bei nustačius, kad policijos pareigūnų veiksmai sukurstė ieškovą nusikalti, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovo didelį neatsargumą.
66. Nepagrįstas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu vyko nuo 2017 m. spalio 19 d. Ieškovui buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas sulaikymas, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ieškovas teisėsaugos institucijai savanoriškai perdavė savo vairuotojo pažymėjimą. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų (provokacijos) ieškovas tapo kaltinamuoju. Ieškovui nepagrįstai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, dėl ko ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, netikrumą dėl ateities. Akivaizdu, kad visa tai pablogino ieškovo reputaciją, turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei.
67. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti, visiškas neturtinės žalos atlyginimas pinigais neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius, suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.
68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovui kilusias turtines pasekmes, patirtą stresą ir išgyvenimus, lėmusius gyvenimo kokybę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 3 000 Eur neturtinės žalos suma atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
69. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad turtinė ir neturtinė žala nėra įsiskolinimas kreditoriui, todėl už jos priteisimą palūkanos nėra mokamos.
70. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).
71. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti procesines palūkanas, nenustato pirmiau nurodytos taisyklės išlygų – prievolės mokėti procesines palūkanas vykdymas nėra diferencijuojamas, priklausomai nuo materialiojo subjektinio reikalavimo, už kurį jo patenkinimo atveju yra skaičiuojamos šios palūkanos, pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
72. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti palūkanas, delspinigius). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į procesinių palūkanų paskirtį, tenkina ieškovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės priteisia 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 239,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), nekeisdama skundžiamo sprendimo esmės, nes procesinių palūkanų priteisimas galimas ir apeliacinės instancijos teisme net ir tokio išvestinio reikalavimo nepareiškus pirmosios instancijos teisme.
Dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
73. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, taip pat 2020 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 1084723, patvirtinantį, kad ieškovas jį atstovaujančiam advokatui sumokėjo 4 000 Eur. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys nepateikė įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, ir jų nepriteisė, laikytina aiškia rašymo apsirikimo klaida, kurią gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas skundžiamo sprendimo esmės, nes išvestinio reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimas užtikrintų proceso operatyvumą ir ekonomiškumą.
74. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
75. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovo prašomos priteisti 4 000 Eur teisinės pagalbos išlaidos viršytų maksimalius atlyginimo dydžius, numatytus Rekomendacijose.
76. Ieškovo reikalavimai, pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo patenkinti 6,56 proc. (8 239,48 Eur / 125 501,86 Eur), todėl 262,40 Eur (4 000 Eur x 6,56 proc.) išlaidos yra priteisiamos ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Dėl procesinės bylos baigties ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
77. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo teisinius santykius, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo išvestinių reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, nesudaro teisinio pagrindo keisti skundžiamą sprendimą, kuriuo ieškovo materialiniai reikalavimai išspręsti teisingai, todėl pirmosios instancijos sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, papildomai nurodant, jog 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės.
78. Atsižvelgdama į tai, kad skundžiamas sprendimas dėl materialinio pobūdžio reikalavimų paliekamas iš esmės nepakeistas, teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Išvestinių reikalavimų dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimas nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3, 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 239,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 262,40 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai.