Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų – priskaitymų apmokėjimo žiniaraščio, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog pareiškėja teikė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas butui (kambariui), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklausė V. A.. Mokesčiai už vandens tiekimo ir nukanalizavimo paslaugas nebuvo mokami nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio ir susidarė 85,01 Eur įsiskolinimas. VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro išrašas patvirtina, jog V. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš pateikto Testamentų registrų išrašo matyti, kad 2019 m. spalio 22 d. palikėjo V. A. palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Pareiškėja 2020 m. sausio 30 d. raštu kreipėsi į valstybės įmonę Turto bankas dėl susidariusios skolos po palikėjo V. A. mirties apmokėjimo, taip pat raštu kreiptasi ir Valstybės biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kad 2020 m. sausio 14 d. notaro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Speciali tvarka kreditoriui pareikšti savo reikalavimą nustatyta siekiant suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų tikslus kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo kreditorių reikalavimams pareikšti, turi būti sistemiškai ir individualiai vertinamos byloje nustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįsti ne tiek nežinojimą apie skolininko mirtį, kiek nesidomėjimą skolininku ir skolos išieškojimo procesu. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas, pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, ūmios ligos, teismų ar kitų valstybės institucijų veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą.

Nustatyta, jog palikėjas V. A. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2020 m. kovo 30 d. Pareiškėja nurodė, kad apie skolininko mirtį sužinojo patikrinę Gyventojų registro tarnybos išrašą 2019 m. lapkričio 18 d. Iš pateikto rašto nustatyta, kad pareiškėja į valstybės įmonę Turto bankas kreipėsi 2020 m. sausio 30 d., o į teismą 2020 m. kovo 30 d. Darytina išvada, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų dėl mirusio skolininko įpėdinių suradimo ir kreditorinių reikalavimų pareiškimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams po palikėjo mirties, o į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei trims mėnesiams po fakto apie palikėjo mirtį sužinojimo.

Pareiškėja nurodė, kad savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus, todėl mano, kad nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skola už komunalines paslaugas kaupėsi nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., t. y. labai ilgas laikotarpis per kurį pareiškėja į skolą nereagavo. Skolos išieškojimu pradėta rūpintis praleidus įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Pareiškėja yra specializuota vandens tiekimo įmonė, kuri turi imperatyvią pareigą kontroliuoti ir rūpintis, jog vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o praleidus atsiskaitymo terminus – kreiptis dėl skolos išieškojimo teismine tvarka.

Teismo nuomone, būtent pareiškėjos veiklos pobūdis lemia jos pareigą domėtis mokesčių nemokėjimo priežastimis. Teismas iš dalies sutinka, kad pareiškėja neturi objektyvių galimybių kiekvieną mėnesį tikrinti duomenis apie visus vartotojus Gyventojų registre, tačiau laiko, jog skolos už teikiamas paslaugas susidarymo faktas yra pakankamai objektyvi priežastis tokius duomenis patikrinti periodiškai. Byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių svarbias termino praleidimo priežastis, pateisinančias, jog pareiškėja per trijų mėnesių terminą po skolininko V. A. mirties neturėjo galimybės pareikšti kreditorinį reikalavimą galimiems jo įpėdinimas. Pareiškėjai, kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad vartotojai už suteiktas paslaugas atsiskaitytų nustatytais terminais, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos neišieškojimo (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1590-577/2018).

Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal pareiškėjos pateiktus duomenis skola už butui esančiam adresu (duomenys neskelbtini), teiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas buvo fiksuojama nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Pareiškėjos nurodytas skolininkas V. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. keturiasdešimt šešis mėnesius iki skolininko mirties mokesčiai už teikiamas paslaugas nebuvo mokami ir pareiškėja visiškai nesidomėjo susikaupusia skola.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vertinimui, kiek aktyvus turi būti kreditorius, siekdamas turėti informacijos apie skolininką, lemiamos įtakos turi kreditorių ir skolininką siejančių teisinių santykių pobūdis. Jei teisiniai santykiai nesuponuoja nuolatinių ar periodinių kreditoriaus ir skolininko susitikimų, bendradarbiavimo ar bendravimo bet kokiais būdais, reikalavimas kreditoriui nuolat valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., kaip šiuo atveju nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises, peržengtų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, keliamų civilinių teisinių santykių subjektams, ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-875-264/2017). Skolininko pareiga mokėti kas mėnesį įmokas suponuoja būtinybę kreditoriui bent periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu, būti atidžiam, valdyti informaciją apie skolininką, kuri leistų kreditoriui visais atvejais įstatymų nustatytais terminais atlikti jam tenkančias civilines teisines pareigas, pvz., nustatytas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, ar įgyvendinti teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-436-611/2017).

Pareiškėja neįrodė, jog terminą pareikšti reikalavimui V. A. palikimą priėmusiai valstybei ji praleido dėl objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, todėl pareiškėja dėl pačios neveiklumo prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2080-260/2018, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1199-324/2018, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-382-273/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-251-638/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-786-480/2019).

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nebuvo susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausančių nuo terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus turėjusios pareiškėjos valios ir objektyviai sutrukdžiusios jai pareikšti kreditorinius reikalavimus. Teismas sprendžia, jog pareiškėja nepagrįstai ilgai delsė kreiptis dėl skolos išieškojimo, nepaisant to, jog skola kaupėsi nuo 2015 m. balandžio mėnesio, ir šis delsimo faktas išieškoti skolą ar delsimas pareikšti kreditorinius reikalavimus negali būti pateisinamas įmonės žmogiškųjų išteklių stoka ar skolininkų gausa.

Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjai buvus neaktyviai, ji prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.