Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – R. M., antstolis Darius Jonaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2019 m. vasario 20 d. gautas skolininkės D. M. skundas vykdomojoje byloje Nr. 0117/19/00153 dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų, kuriame prašoma: 1) panaikinti patvarkymą Nr. S-19-117-2370 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0117/19/00153 ir įpareigoti antstolį grąžinti R. M. vykdomąjį raštą; 2) sustabdyti vykdomąją bylą, iki kol bus priimtas sprendimas pagal skundą; 3) priteisti iš R. M. ir antstolio Dariaus Jonaičio solidariai bylinėjimosi išlaidas, jeigu skundas bus perduotas nagrinėti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis bei pareiškėjos pateiktais duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta D. M. ir R. M. santuoka, patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią po santuokos nutraukimo vaikų K. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. M., o D. M. šių dukrų išlaikymui iki pilnametystės įsipareigojo mokėti kiekvienai kas mėnesį po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas tėvas R. M.. Minėtu sprendimu vaikų I. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina D. M., o R. M. šių vaikų išlaikymui iki pilnametystės įsipareigojo mokėti kiekvienam kas mėnesį po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta motina D. M.. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 5 d.

2019 m. vasario 5 d. priimtas skundžiamas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-117-2370, kuriuo antstolis, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 651 straipsniu, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdyti R. M. pateiktą jam vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame patvarkyme pateikti duomenys apie vykdomąjį dokumentą, nurodyti skolininkės ir išieškotojos, nepilnametės G. M., duomenys, taip pat nurodyta išieškoma suma – 1 700,00 Eur ir 100,00 Eur/m fiksuotas mokėjimas nuo 2019 m. vasario 1 d. Priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/19/00153.

Pareiškėjos pateiktais duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės Kaišiadorių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Šalys 2019 m. sausio 16 d. sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2019 m. sausio 25 d. nutartimi. Taikos sutarties bendrosiose nuostatose numatyta, kad atsakovas patvirtina, jog G. M. nuo 2017 m. liepos 28 d. nepertraukiamai gyvena su ieškove D. M.. Šalys taikos sutartyje taip pat susitarė, kad nepilnametės dukters G. M. gyvenamoji vieta yra kartu su motina D. M., o R. M. nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) įsipareigojo teikti savo nepilnamečiams vaikams, tarp jų ir G. M., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur kiekvienam. Šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta 2019 m. sausio 25 d. teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus, privalo veikti tik jam suteiktų įgalinimų ribose ir neturi teisės atlikti tų veiksmų, kurių nenumato jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimus bei kitus vykdomuosius dokumentus nustato CPK VI dalis ir Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina teisingumo ministras. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Nurodytos įstatymo ir teismų praktikos nuostatos nagrinėjamoje byloje reiškia tai, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų reiškiamus reikalavimus, sprendžiama, ar antstolio Dariaus Jonaičio veiksmai, priimant vykdyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo G. M., yra teisėti, t. y. ar atitinka antstolių veiklą bei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje, pagal kurio nuostatas antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis, nenustatęs nurodytų kliūčių, patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 651 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis sprendžia, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus ir ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai (Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2643-324/2017). Be to, pripažįstama, kad vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1845-230/2017). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nesutikimai dėl skolos dydžio nėra teisinis pagrindas nepriimti vykdymui vykdomojo dokumento (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-294-560/2015). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad išieškotojui prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodžius įsiskolinimo dydį ir nesant akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis turi įstatyminę pareigą jį priimti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje argumentai, kad antstolis, priimdamas suinteresuoto asmens prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrino, ar skolininkas tinkamai atlieka savo pareigą vykdant teismo sprendimą, laikomi nepagrįstais (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-152-227/2017).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja D. M. skundžia antstolio veiksmus priimant vykdyti vykdomąjį raštą, teigdama, jog vykdomąjį raštą R. M. antstoliui pateikė vykdyti žinodamas, kad pareiškėja jam nėra skolinga, neturėdamas tam jokio faktinio pagrindo, nes dukra G. M. nuo 2017 m. liepos 28 d. gyveno su pareiškėja, o antstolis, jo kontoroje vykdant kitus vykdomuosius raštus dėl išlaikymo išieškojimo nepilnamečiams vaikams iš R. M., turėjo tiksliai išsiaiškinti faktines aplinkybes ir nustatęs akivaizdžias kliūtis, nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento. Teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir sprendžia, kad antstolis Darius Jonaitis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, pagrįstai priėmė vykdyti R. M. pateiktą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ši išvada grindžiama toliau nurodomais argumentais.

Kaip jau buvo nurodyta, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, o tokių kliūčių nenustačius, antstolis turi pareigą priimti pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens R. M. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais, jog pareiškėja nenurodė nei vienos akivaizdžios kliūties, kuri būtų sudariusi pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui. Tokių kliūčių priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą nenustatė ir antstolis, kurio veiksmai skundžiami.

Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0117/19/00153 ir civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl juo nustatyta prievolė D. M. teikti nustatyto dydžio išlaikymą savo dukrai G. M., iki teismo sprendimu nebuvo pakeista nepilnametei G. M. teiktino išlaikymo tvarka ir dydis, buvo privaloma ir turėjo būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, minėto teismo sprendimo pagrindu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. išduotas vykdomasis raštas yra vykdytinas (CPK 18 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdomąjį dokumentą – įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti pateikė tam teisę turintis asmuo – teismo sprendimu nustatyto nepilnametei G. M. skirto išlaikymo tvarkytojas uzufrukto teise – jos tėvas R. M.. Vykdomasis dokumentas galėjo būti vykdomas antstolio Dariaus Jonaičio veiklos teritorijoje, nes skolininkės D. M. gyvenamoji vieta, nurodyta vykdomajame rašte, yra Kaišiadorių rajone, t. y. antstolio Dariaus Jonaičio veiklos teritorijoje. Nenustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. išduoto vykdomojo rašto turinys neatitiktų CPK 648 straipsnio reikalavimų, o vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino – penkių metų. Taigi jokių akivaizdžių kliūčių, numatytų įstatyme, kurios sudarytų pagrindą antstoliui atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, nenustatyta. Išvadą, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, padarė ir antstolis, nurodytas aplinkybes patikrinęs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu.

Pagrindinis argumentas, remiantis kuriuo grindžiamas antstolio veiksmų neteisėtumas, – pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog ji neturėjo prievolės teikti savo dukrai G. M. materialinį išlaikymą, nes nuo 2017 m. liepos 28 d. dukra gyveno su pareiškėja. Priešingai, pareiškėjos teigimu, materialiai išlaikyti savo dukrą turėjo jos tėvas R. M., ką, jos vertinimu, patvirtina pateikiami mokėjimo nurodymai.

Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiga pareiškėjai D. M. teikti išlaikymą savo dukrai G. M. remiantis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu atsirado šiam sprendimui įsiteisėjus, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d., tuo tarpu pareiškėja savo pareigos teikti materialinį išlaikymą pasibaigimą sieja su 2017 m. liepos 28 d. Nors, pareiškėjos teigimu, šalys buvo susitarusios, kad iki šalių vyriausioji dukra sulauks pilnametystės, vienas kitam vaikų išlaikymui lėšų neperves, tačiau toks susitarimas teismui nepateiktas. R. M. antstoliui pateiktame prašyme nurodyta, jog 1 700,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs iki 2019 m vasario 1 d., tačiau nei konkretus įsiskolinimo laikotarpis, nei konkrečios tam tikru laiku nesumokėtos sumos, šiame prašyme nėra nurodytos. Taigi kategoriškai teigti, jog išlaikymo įsiskolinimo sumą R. M. yra paskaičiavęs nuo 2017 m. liepos 28 d., taip, kaip nurodo pareiškėja, nėra faktinio pagrindo. Šios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepatvirtina ir suinteresuoto asmens pateiktame atsiliepime išdėstyta pozicija. Kaip galima spręsti iš suinteresuoto asmens R. M. atsiliepime nurodytų aplinkybių, išlaikymo įsiskolinimas nėra siejamas su 2017 m. liepos 28 d., nes, kaip nurodyta suinteresuoto asmens pateiktame atsiliepime, įsiskolinimas yra paskaičiuotas už tuos laikotarpius, kai G. M., kaip ir nustatyta pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą, gyveno su tėvu, o pareiškėja tuo laikotarpiu tinkamo išlaikymo dukrai neteikė. Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjos pareiga teikti išlaikymą savo dukrai G. M. pagal šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsirado įsiteisėjus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. teismo sprendimui, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d. Pareiškėja nei teikdama skundą dėl antstolio veiksmų, nei gavusi raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju, jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ji yra įvykdžiusi ir (ar) tinkamai vykdė teismo sprendimą dėl išlaikymo teikimo G. M., nepateikė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja teikė savo dukrai išlaikymą, kaip tai buvo numatyta pirmiau paminėtame Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendime. Nurodytos aplinkybės pagrįstos išimtinai tik pareiškėjos samprotavimais ir neva žodiniais susitarimais su išieškotoju, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos tinkamą ir reguliariai teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai taip, kaip yra nurodyta vykdomajame rašte.

Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jos ir buvusio sutuoktinio tarpusavio susitarimu buvo nuspręsta nemokėti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams, iki kol jie augins po du nepilnamečius vaikus, suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nepatvirtino, o pareiškėja jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokį šalių susitarimą, nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Taigi, nors pareiškėja teigia, jog nurodyta įsiskolinimo suma paskaičiuota už tą laikotarpį, kai šalių nepilnametė dukra G. M., pareiškėjos teigimu, gyveno su ja, tačiau vykdomosios bylos ir civilinės bylos duomenys šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Pareiškėja G. M. materialinį išlaikymą turėjo teikti nuo 2015 m. lapkričio 5 d. Įrodymų, kad iki šalims 2019 m. sausio 16 d. sudarant taikos sutartį būtų pakeistas įsiteisėjęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas, byloje nėra. Šalių sudarytoje taikos sutartyje taip pat nėra jokių duomenų ar susitarimų dėl R. M. teiktino išlaikymo įsiskolinimo G. M.. Pažymėtina, jog ir kreipdamasi į teismą dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei materialinio išlaikymo dukrai G. M. priteisimo pareiškėja reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, nors, pareiškėjos teigimu, suinteresuotas asmuo R. M. turėjo pareigą teikti išlaikymą dukrai, nereiškė. Šalys taikos sutartimi susitarė dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo – suinteresuotas asmuo R. M. išlaikymą savo dukrai G. M. privalo teikti nuo 2018 m. gruodžio 27 d. Pareiškėja jokių duomenų, kurie patvirtintų tinkamą jos pareigos teikti išlaikymą savo dukrai G. M. vykdymą, antstoliui ir teismui nepateikė.

Pareiškėjos teigimu, šalių dukrai G. M. nuo 2017 m. liepos 28 d. nepertraukiamai gyvenant su ja, ji neturėjo pareigos teikti savo dukrai išlaikymą pervedant lėšas R. M., nes savo dukrą ji išlaikė faktiškai. Su šiuo pareiškėjos argumentu teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjos pareiga teikti išlaikymą savo dukrai G. M. būtų įvykdyta tinkamai. Visų pirma, kaip jau buvo nurodyta, negalima pripažinti, jog prašoma išieškoti iš pareiškėjos išlaikymo įsiskolinimo suma yra susidariusi ir išieškotojo paskaičiuota tik nuo 2017 m. liepos 28 d., visų antra, nors šalių sudarytoje 2019 m. sausio 16 d. taikos sutartyje yra nuostata, pagal kurią R. M. patvirtino, kad šalių dukra G. M. nuo 2017 m. liepos 28 d. nepertraukiamai gyveno su motina D. M., tačiau šio patvirtinimo negalima traktuoti kaip išieškotojo patvirtinimo, kad jis D. M. išlaikymo prievolę laikytų įvykdyta tinkamai. Juo labiau kad, kaip galima spręsti iš suinteresuoto asmens R. M. atsiliepime nurodytų aplinkybių, jis nesutinka, kad šalių dukra G. M. nuo 2017 m. liepos 28 d. nepertraukiamai gyveno su savo motina. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja su išieškotoju būtų susitarusi, kad šalių nepilnametei dukrai ji išlaikymą teiks natūra. Šis klausimas nebuvo aptartas ir šalių sudarytoje taikos sutartyje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytą išlaikymo teikimo būdą – natūra šalių dukrai gyvenant pas pareiškėją – išieškotojas pripažintų tinkamu išlaikymo teikimu vykdant teismo sprendimą, ir tokiu būdu būtų sutikęs sumažinti antstolio patvarkyme nurodytą išlaikymo įsiskolinimo sumą ar laikytų, jog pareiškėja tinkamai yra įvykdžiusi savo prievolę. Suinteresuoto asmens kreipimasis į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, priešingai, teismui leidžia spręsti, kad asmuo, kuriam uzufrukto teise teismo sprendimu buvo pavesta tvarkyti nepilnametei G. M. teikiamą išlaikymą, nelaiko, kad jos motina savo pareigą teikti išlaikymą savo dukrai pagal teismo sprendimą būtų įvykdžiusi tinkamai. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ji nepilnametei dukrai G. M. būtų suteikusi visišką išlaikymą, priešingai, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos turėtas tiesiogines išlaidas savo dukrai G. M. išlaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, R. M. teigiant, kad D. M. tinkamai savo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai G. M. neįvykdė, antstolis neturėjo teisinio pagrindo nepriimti vykdyti pateikto vykdyti vykdomojo dokumento.

Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių galima matyti, jog tam tikrais laikotarpiais R. M. yra pervedęs pareiškėjai tam tikras pinigų sumas, kai kurias iš jų nurodydamas kaip teikiamas G. M., pačios savaime taip pat nepatvirtina fakto, jog pareiškėja neturėjo pareigos tinkamai vykdyti teismo sprendimą, nes išlaikymą tuo metu šalių nepilnametei dukrai teikė jos tėvas. Remiantis pareiškėjos pateiktais mokėjimo nurodymais, nustatyta, kad tik 2017 m. spalio 2 d. mokėjimo nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. M. pervedė pareiškėjai 130,00 Eur mokėjimo paskirtis yra nurodyta „G. už 10 mėn. 100; 30 pask.“, 2017 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodyme Nr. 349, kuriuo pareiškėjai pervesta 40,00 Eur nurodyta mokėjimo paskirtis „G. maitin.“ ir 2018 m. rugpjūčio 15 d. mokėjimo nurodyme Nr. 403, kuriuo pareiškėjai pervesta 130,00 Eur, mokėjimo paskirtis nurodyta „G.“. Kituose pareiškėjos pateiktuose mokėjimo nurodymuose, kuriais R. M. pareiškėjai yra pervedęs tam tikras pinigų sumas, iš mokėjimo paskirčių negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog pervedami pinigai buvo skirti šalių nepilnametei dukrai išlaikyti, kadangi juose nenurodyta, jog lėšos yra skirtos G. M. išlaikyti. Teismas pažymi, jog teismo sprendimas, kuriuo pareiškėja buvo įsipareigojusi teikti savo dukrai išlaikymą yra įsiteisėjęs, todėl turėjo būti vykdomas. Papildomos suinteresuoto asmens mokamos lėšos savo dukrai, kaip kad jis nurodė, tais laikotarpiais, kai šalių dukra gyveno su pareiškėja, pačios savaime nepaneigia ir nepanaikina pareiškėjos pareigos tinkamai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, juo labiau kad byloje nėra pateikta jokių šalių tarpusavio susitarimų dėl kitokio G. M. išlaikymo teikimo būdo ar apimties.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Antstolis neturi teisės atlikti procesinių veiksmų, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį. Antstolis gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie pagal CPK priskirti jo kompetencijai. Vaiko išlaikymo skola gali būti sumažinta tik tuo atveju, jei dėl to sutinka vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkantis asmuo.

Įvertinus tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo sutikimui, byloje nesant jokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjos tinkamai įvykdytą prievolę teikti savo dukrai G. M. išlaikymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (net jei tai būtų ir faktiškai teiktas išlaikymas), išieškotojui nepatvirtinus, kad pareiškėja yra tinkamai įvykdžiusi savo prievolę, teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, netinkamai vykdė įstatymo jam pavestas vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas. Analogiškos pozicijos dėl antstolio kompetencijos vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo bei dėl tinkamo teismo sprendimo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams vykdymo yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019).

Teismas pažymi, kad pareiškėjai nesutinkant su priteisto išlaikymo įsiskolinimu ir teigiant, jog savo prievolę teikti išlaikymą dukrai G. M. ji yra įvykdžiusi tinkamai, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdymo veiksmų nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-760-357/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kuriais ji neigia savo pareigą mokėti nepilnametei dukrai G. M. išlaikymą bei kartu su skundu pateikti rašytiniai įrodymai, gali būti (yra) reikšmingi sprendžiant dėl tolimesnių vykdymo veiksmų ar vykdomosios bylos nutraukimo, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jie nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolis be pagrindo priėmė jam vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjos skundo argumentų, teismas teisiškai nepagrįstu laiko pareiškėjos argumentą, kad antstolis, kurio kontoroje buvo vykdomi ir jos pateikti vykdomieji raštai dėl išlaikymo išieškojimo kitiems šalių nepilnamečiams vaikams, matydamas, kad pateiktas vykdyti priešpriešinis vykdomasis raštas, turėjo imtis priemonių visoms faktinėms aplinkybėms tinkamai išsiaiškinti, o nustatęs akivaizdžias kliūtis, nepriimti vykdyti vykdomojo dokumento. Visų pirma, teismas pažymi, kad antstolis, spręsdamas jam vykdyti pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, turi patikrinti, ar neegzistuoja akivaizdžios, o ne bet kokios galimos kitos kliūtys vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, todėl antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, neturi pareigos išsiaiškinti visas su pateiktu vykdyti vykdomuoju dokumentu susijusias aplinkybes, kurios yra ar gali būti reikšmingos tolimesniame vykdymo procese. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, antstolis apsiriboja tik akivaizdžių, įstatyme numatytų kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, patikrinimu, kurios iš esmės yra formalaus pobūdžio. Pareiškėjos argumentas, kad antstolis turėjo imtis priemonių patikrinti visas faktines aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos vykdymo procese, yra teisiškai nepagrįstas, nes įstatymas tokios pareigos antstoliui nenumato.

Teismas taip pat pažymi, kad daugelis pareiškėjos skundo argumentų yra susiję su jos buvusio sutuoktinio R. M. veiksmų vertinimu (ne)sąžiningumo aspektu. Pareiškėja nurodo, jog suinteresuotas asmuo nuslėpė aplinkybes, susijusias su šalių sudaryta taikos sutartimi ir jos patvirtinimu, jog jam buvo žinoma, kad pareiškėja nėra skolinga ir neturi pareigos mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog antstolis, spręsdamas jam vykdyti pateikto vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, tikrina tik tai, ar nėra akivaizdžių, įstatyme konkrečiai išvardintų ir kitų akivaizdžių kliūčių, dėl kurių vykdomasis dokumentas negali būti priimtas vykdyti. Pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su išieškotojo galimu (ne)sąžiningumu, antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, neturi pareigos vertinti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog antstolis nebuvo informuotas apie šalių sudarytą taikos sutartį ar kad išieškotojas neatskleidė kitų, pareiškėjos manymu, svarbių aplinkybių, ar, kad pareiškėjos teigimu, jam buvo žinoma, kad pareiškėja nėra skolinga, sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, nesudaro pagrindo antstolio Dariaus Jonaičio veiksmus priimant skundžiamą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, jog šioje byloje vertinami ne išieškotojo, o antstolio veiksmai vykdymo proceso metu ir sprendžiama dėl antstolio, o ne išieškotojo, veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis CPK 644 straipsnio 6 punktu, skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Taigi įstatymų leidėjas tam tikras pareigas vykdymo procese nustato ir skolininkui, kuris taip pat yra (turi būti) suinteresuotas vykdymo proceso veiksmų tinkamu atlikimu. Pareiškėja kartu su skundu pateikė antstoliui Kauno apylinkės teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kurioje, be kita ko, susitarta dėl šalių nepilnametės dukros G. M. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jai teikimo, todėl paaiškėjus aplinkybėms, jog pareiškėja neturi pareigos ir toliau teikti išlaikymą savo dukrai G. M. pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą, išlaikymas periodinėmis išmokomis iš jos neturi būti išieškomas. Taigi pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl to, kad ji neturi pareigos nuo 2019 m. vasario 1 d. teikti materialinį išlaikymą savo dukrai G. M., kaip yra nurodyta skundžiamame patvarkyme, yra pagrįstos, kadangi, kaip jau paminėta, 2019 m. sausio 25 d. teismo nutartimi patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje yra susitarta dėl minėtos šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, o pareiga teikti materialinį išlaikymą numatyta R. M.. Tačiau nurodyta aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad antstolio patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas, nes sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą, šios aplinkybės, kaip kad galima spręsti ir iš pareiškėjos nurodomų duomenų, jog R. M. šių aplinkybių antstoliui neatskleidė, antstoliui nebuvo žinomos. Antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodė, kad aplinkybės, susijusios su šalių sudaryta taikos sutartimi, priimant skundžiamą patvarkymą jam nebuvo žinomos, todėl, teismo vertinimu, antstolis patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti jo esmę pagrįstai nurodė pagal jam pateikto vykdyti vykdomojo rašto turinį. Pažymėtina, kad antstolis, kuriam tapo žinomos šios aplinkybės, perduodamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teismui, nurodė, kad ginčas yra kilęs tik dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Pasisakant dėl pareiškėjos skundo argumento, jog tais atvejais, kai nėra suėję terminai prievolei įvykdyti ar esant įrodymams, jog prievolė vykdoma, ar asmuo iš viso neturi prievolės, antstolis neturi nei teisės, nei pareigos pradėti priverstinius vykdymo veiksmus, nepaisant, kad išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kuri sudarytų pagrindą spręsti, jog antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Juo labiau kad skundžiamas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nesuponuoja antstolio priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo. Priešingai, priverstinio vykdymo veiksmai skolininko atžvilgiu gali būti atliekami tik tuo atveju, jei skolininkas gera valia neįvykdo pateikto vykdyti teismo sprendimo (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tam tikros aplinkybės, dėl kurių tolimesni vykdymo veiksmai gali būti neatliekami, gali paaiškėti ir po sprendimo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmimo, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio antstolio veiksmo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog antstolis Darius Jonaitis turėjo teisinį pagrindą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš D. M., nes CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą, nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1425-548/2019 būtų priimtas vykdyti egzistuojant akivaizdžioms kliūtims priimti jį vykdyti, bylos duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad pareiškėja yra įvykdžiusi tinkamai savo prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai G. M., todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkinamas. Nenustačius, jog antstolis, priimdamas 2019 m. vasario 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-117-2370 būtų veikęs ne pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, viršijęs jam suteiktų įgaliojimų ribas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo prašymą panaikinti minėtą patvarkymą ir įpareigoti antstolį grąžinti vykdomąjį dokumentą jį pateikusiam R. M.. Pažymėtina, jog antstolis jam vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškotojui grąžina tik tuo atveju, jei nustatomos akivaizdžios kliūtys priimti jį vykdyti, tačiau nagrinėjamu atveju tokių kliūčių nenustatyta, jų egzistavimo fakto sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą neįrodė ir pareiškėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, atmetus pareiškėjos D. M. skundą, suinteresuotam asmeniui R. M. priteisiamos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apmokant advokato paslaugas parengiant atsiliepimą į pareiškėjos skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų sumų (7, 8.2 punktai) ir yra pagrįstos pateiktais duomenimis. Nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas mažinti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 442 straipsnio 6 punktas).

Pareiškėja taip pat pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų – 200,00 Eur dydžio priteisimo. Teismui pateiktas 2019 m. vasario 16 d. pinigų priėmimo kvitas serija Nr. 1011259 patvirtina pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau, netenkinus pareiškėjos skundo, nėra pagrindo tenkinti ir jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl prašymo prie bylos prijungti civilinę bylą Nr. e2-3321-1084/2019

Pareiškėjos atstovė pateikė teismui prašymą prie nagrinėjamos bylos prijungti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-3321-1084/2019, kadangi šioje byloje yra pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, kuri vėliau buvo teismo patvirtinta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinę bylą Nr. e2-3321-1084/2019 prašoma prijungti prie nagrinėjamos bylos tik dėl to, kad joje yra pateikta šalių sudaryta taikos sutartis, įvertinęs tai, kad minėta taikos sutartis (remiantis civilinės bylos Nr. e2-3321-1084/2019 duomenimis) šalių buvo sudaryta trimis egzemplioriais, iš kurių vienas pateiktas teismui, o kiti liko šalims, t. y. kad šalims ši taikos sutartis ir jos turinys turėtų būti žinomas, nustatęs, kad prašoma prijungti prie bylos civilinė byla yra elektroninė byla, dėl ko jos prijungimas prie popierinės bylos lemtų papildomus teismo kaštus atspausdinant visą bylos medžiagą, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalies nuostatomis, suteikiančiomis teisę teismui naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos, sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-3321-1084/2019 prijungimas prie civilinės bylos būtų perteklinis. Atsižvelgiant į tai, teismas šio prašymo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos D. M. 2019 m. vasario 13 d. skundo dėl antstolio Dariaus Jonaičio veiksmų netenkinti.

Priteisti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.