Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-152-227/2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 15 d.

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8948-837/2016 pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo K. B., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas (toliau – teismas) nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo mamos S. P. B. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog išieškotojai pervesta 3000 Lt, nelaikytinas įrodymu, kad pinigai skirti vaikams, nors tokia buvo nurodyta mokėjimo paskirtis. Teismas nepasisakė dėl to, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, turėjo įsitikinti išieškotojos reikalavimų pagrįstumu. Antstolis nepaprašė nurodyti, už kokį laikotarpį prašoma išieškoti išlaikymo įsiskolinimą, nes akivaizdu, kad 6240 Eur suma nėra paskaičiuota nuo 2008-09-15, dėl ko pareiškėjas nežino už kokį laikotarpį turi pateikti įrodymus dėl išlaikymo teikimo. Antstolis turėtų išsireikalauti iš išieškotojos jos sąskaitų išrašus, kad įsitikinti reikalavimo pagrįstumu, tačiau tą daryti atsisako. Antstoliui pateikti pareiškėjo naudotos sąskaitos Halifax banke išrašai su vertimais, iš kurių matyti, kad pareiškėjas teikė išlaikymą vaikams dalį mokėjimų atliekant įnešant grynuosius pinigus į išieškotojos sąskaitą AB Swedbanke ir sąskaitą Nationwide banke Jungtinėje Karalystėje. Atlikta įmokų ne mažiau kaip 15553,54 Eur sumai, kas patvirtina neteisingą išieškotojos pateiktą skolos dydį. Pareiškėjas mokėjimo nurodymų neišsaugojo, jie turėtų matytis išieškotojos sąskaitoje, tačiau antstolis gina išieškotojos interesus, laikosi pozicijos, kad pareiškėjas vienas turi įrodinėti, jog yra sumokėjęs priteistą vaikams išlaikymą. Dėl duomenų neatitikties aišku, jog tinkamam dokumento įvykdymui, arešto taikymui antstolis privalėjo įsitikinti, ar išieškotojos prašoma išieškoti suma reikalaujama teisėtai. Antstolis A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad po skundžiamos nutarties priėmimo 2016 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas elektroniniu paštu atsiuntė banko Halifax išrašus, kurie vertintini kritiškai, nes nepatvirtinti banko ir neaišku, kokia valiuta atlikti mokėjimai. Po bylos išnagrinėjimo bus sprendžiamas klausimas dėl šių duomenų prijungimo prie vykdomųjų bylų. Antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį raštą, nenustatė akivaizdžių kliūčių, numatytų Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje, priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, dėl ko buvo areštuotas pareiškėjo turtas. Išieškotoja K. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – banko išrašus bei vertimus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Šiuo atveju apeliantas rašytinių įrodymų teismui nebuvo pateikęs, nors tokią galimybę turėjo. Taip pat sutiktina su antstoliu, kad pateikti nauji rašytiniai įrodymai neatitinka pareiškimo priedų pateikimo formos reikalavimų, nėra patvirtinti kaip tai numato CPK 114 straipsnio nuostatos. Todėl tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti bei vertinti. Taip pat pažymėtina, kad antstolis nurodo, jog teismui grąžinus vykdomąsias bylas bus sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų prijungimo ir atitinkamai sprendžiama dėl tolimesnių vykdymo veiksmų. Skolininko pareiga yra nedelsiant pranešti apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 644 str. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo (toliau – teismas) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja. Apeliantas laikosi pozicijos, kad prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis turėjo pareigą įsitikinti išieškotojos reikalavimo pagrįstumu ir tik tada atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus. Teigia, kad jis mokėjo įmokas išieškotojai, yra atlikęs ne mažiau kaip 15553,54 Eur mokėjimus iš 28000 Eur sumos, tačiau visų įrodymų pateikti neturi galimybės, įrodymus apie atliktus mokėjimus turėtų pateikti išieškotoja arba išsireikalauti antstolis. Mano, kad prieš vykdymo veiksmų pradėjimą antstolis šias aplinkybes dėl susidariusio išlaikymo įsiskolinimo turėjo išsiaiškinti pats. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal šią įstatymo normą antstolis, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Tik priėmus vykdomąjį raštą vykdyti galimi antstolio procesiniai veiksmai vykdymo procese.CPK 651 straipsnyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.Pareiškėjas teigia, jog prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis privalėjo įsitikinti, ar pateiktas vykdomasis dokumentas nėra pilnai ar iš dalies įvykdytas, įpareigoti išieškotoją pateikti reikalavimą patvirtinančius įrodymus, o perkelti šią pareigą išimtinai skolininkui. Antstoliui abejonių dėl reikalavimo pagrįstumo turėjo sukelti tai, kad išieškotojos nurodoma įsiskolinimo suma yra tik 6240 Eur, nors išlaikymas priteistas nuo 2008-09-15, išieškotoja nenurodė, už kokį laikotarpį yra susidaręs įsiskolinimas. Pastebėtina, kad CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas reikalavimas įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas, antstoliui yra privalomas tik tais atvejais, kai skolos išieškojimas yra vykdomas administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl šiuo atveju vykdant išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ši teisės norma netaikoma. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, numatytus CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Nesutikimai dėl skolos dydžio nėra teisinis pagrindas nepriimti vykdymui vykdomojo dokumento. Išieškotoja prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad įsiskolinimo dydis vykdomojo dokumento pateikimo dieną sudarė 6240 Eur ir dėl šios priežasties nesant akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis turėjo įstatyminę pareigą jį priimti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra tinkamai įvykdęs vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą. Teismas pagrįstai pagal pateiktą Swedbank, AB sąskaitos išrašą nustatė, kad skolininkas dviejų vaikų išlaikymui pervedė iš viso 5392,10 Eur sumą, nors nuo 2008-09-15 dviejų vaikų išlaikymui turėjo sumokėti beveik 28000 Eur sumą, kas patvirtina, jog išlaikymas vaikams nebuvo teikiamas tinkamai. Nors apeliantas nesutinka su teismu, kad jo mamos atliktas mokėjimas išieškotojai nepatvirtina skolininko pareigos išlaikyti savo vaikus tinkamo įvykdymo, tačiau nesant šio asmens patvirtinimo, kad skolininko vardu atliko šį mokėjimą, apelaicinės instancijos teismas negali daryti priešingos išvados. Esant nurodytoms aplinkybėms apelianto argumentas, kad antstolis priimdamas suinteresuoto asmens prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nepatikrino, ar skolininkas tinkamai atlieka savo pareigą vykdant teismo sprendimą, yra atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pats apeliantas nurodo, jog neturi pakankamai įrodymų, kad yra tinkamai įvykdęs prievolę teikti išlaikymą savo vaikams ir kad nėra susidariusio išlaikymo įsiskolinimo laikotarpyje nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, iki prašymo pateikimo antstoliui dienos. Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusios akivaizdžios kliūtys vykdomojo dokumento priėmimui, todėl jų nenustatęs antstolis pagrįstai patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo jį vykdyti. Antstoliui nebuvo pagrindo atsisakyti priimti išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą ir pradėti jį vykdyti, atliekant CPK numatytas vykdymo procedūras. Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.