- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-294-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41392-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- K. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. B., R. M., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas skundžia antstolio D. B. veiksmus ir prašo vykdomąją bylą Nr. 0035/14/01254 nutraukti, 204 Lt dydžio vykdymo išlaidas išieškoti iš išieškotojos R. M..
Skunde nurodė, kad 2014-11-15 gavo antstolio D. B. 2014-11-06 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-14745-595/2014 ir antstolio raginimą per 10 dienų sumokėti 7 600 Lt susidariusį išlaikymo įsiskolinimą bei 204 Lt vykdymo išlaidų. Teigia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimą, kuriuo vadovaujantis jis turi mokėti 600 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai vykdė nuo paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. rugsėjo mėn. išlaikymą mokėjo grynaisiais, vėliau pavedimu į teismo sprendime nurodytą sąskaitą. Pareiškėjas mano, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą, neįsitikino, ar nėra akivaizdžių kliūčių jį vykdyti. Pabrėžė, kad išieškotojas, pateikdamas vykdymui vykdomąjį dokumentą, turi pateikti antstoliui duomenis, jog jis nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjas K. M. įsipareigojimų teikti išlaikymą tinkamai nevykdė ir dėl šios priežasties ji buvo priversta kreiptis į teismą. Mano, kad išlaikymą po 600 Lt pareiškėjas turėjo pradėti mokėti nuo sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių pateikimo tvirtinti teismui dienos. Taip pat prašė netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Antstolis D. B. 2014-11-25 priėmė patvarkymą Nr. 0035/14/01254, kuriuo pareiškėjo 2014-11-19 skundą tenkinti atsisakė bei perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14745-595/2012 išieškotojos R. M. naudai. 2014-11-03 R. M. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo, kuriame pažymėjo, jog įsiskolinimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14745-595/2012 yra 7 600 Lt. Pažymėjo, kad nesutikdamas su įsiskolinimo dydžiu skolininkas antstoliui gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė AB Swedbank pavedimų išklotinę, kuri patvirtina mokėjimus tik nuo 2013-09-17. Antstolis nurodė, kad nėra galimybių nustatyti, jog pareiškėjas nuo 2012-11-02 tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14745-595/2012. Antstolis pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai, jog išlaikymas buvo mokamas grynaisiais pinigais ir tai patvirtina SMS žinutės, negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys, jog nėra įsiskolinimo pagal anksčiau nurodytą vykdomąjį dokumentą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo K. M. skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento vykdyti, nes nebuvo išlaikymo įsiskolinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžė, kad pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą, nebuvo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 2 dalyje įvardintų akivaizdžių kliūčių jo nepriimti. Akcentavo, kad nesutikimai dėl skolos nėra teisinis pagrindas nepriimti vykdymui vykdomojo dokumento. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad išieškotoja 2014-11-03 prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad įsiskolinimo dydis vykdomojo dokumento pateikimo dieną sudarė 7 600 Lt ir dėl šios priežasties nesant akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis turėjo įstatyminę pareigą jį priimti (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nuo 2012-11-02 jis tinkamai vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą. Akcentavo, kad pateiktoje AB Swedbank pavedimų išklotinėje, nurodyti mokėjimai tik nuo 2013-09-17. Teismas konstatavo, kad antstolis vykdymo procese veikė tik pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, todėl nėra pagrindo skundą tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, kad skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas K. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį dalyje, kuria atmestas skundas dėl antstolio D. B. veiksmų ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėjo, kad 2014-12-10 gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-03 pranešimą dėl atsiliepimo į antstolio patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą pateikimo. Pareiškėjui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo pranešimo gavimo dienos atsiliepimui pateikti. Mano, kad paskutinė diena pateikti atsiliepimą buvo 2014-12-29, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-18, t. y. nesulaukęs pareiškėjo atsiliepimo, priėmė nutartį, kuria atmetė jo skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokiu būdu buvo pažeistas Konstitucijos 30 straipsnis, jo teisė į teisminę gynybą, šalių lygiateisiškumo ir teismo rungtyniškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai).
Atsiliepimas
Po skundžiamos nutarties priėmimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo atsiliepimas į antstolio 2014-11-25 patvarkymą, kuris teisėjos rezoliucija (b. l. 38) yra laikomas atskirojo skundo dalimi. Šiuo atsiliepimu pareiškėjas K. M. prašė panaikinti antstolio D. B. 2014-11-25 patvarkymą ir tenkinti pareiškėjo 2014-11-19 skundą. Nurodė, kad išieškotoja R. M. pripažino faktą, kad į antstolį kreipėsi dėl tariamo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-02-10 iki 2012-10-02, t. y. iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimo priėmimo. Mano, kad išieškotoja taip patvirtino, jog įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-10-03 iki 2013 m. rugpjūčio mėn. nėra. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2012-10-02 iki 2013 m. rugsėjo mėn. išlaikymą mokėjo grynaisiais pinigais ir šį faktą pagrindžia susirašinėjimas su išieškotoja R. M. SMS žinutėms bei gali patvirtinti liudytojai O. S. bei E. V.. Tai, kad laikotarpiu nuo 2013-09-17 iki 2014-11-18 buvo mokėtas išlaikymas įrodo jo pateiktas banko išrašas. Nurodo, kad antstolio veiksmai išieškant tariamą įsiskolinimą yra neteisėti. Akcentavo, kad priimdamas vykdomąjį dokumentą antstolis turėjo patikrinti, kokiu laikotarpiu yra susidaręs įsiskolinimas ir atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą.
Suinteresuoti asmenys antstolis D. B., R. M. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas nelaiko pagrįstu pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta, nes pirmosios instancijos teismas nutartį atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų priėmė nesibaigus terminui, per kurį pareiškėjas galėjo pateikti atsiliepimą. Pažymėtina, kad CPK 328 straipsnis numato, kad iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo nesulaukęs termino atsiliepimui pateikti pabaigos savaime nereiškia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pirma, pareiškėjo atsiliepime dėstomi argumentai tam tikra dalimi jo jau buvo nurodyti antstoliui D. B. pateiktame skunde. Antra, minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Loretos Braždienės 2015-01-05 rezoliucijos pagrindu (b. l. 38) po skundžiamo sprendimo priėmimo gautas pareiškėjo atsiliepimas laikytas atskirojo skundo dalimi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jame nurodytų argumentų pasisako iš esmės.
Išnagrinėjus atskirąjį skundą ir bylos medžiagą nustatyta, kad 2014-11-03 išieškotoja R. M. antstoliui D. B. pateikė prašymą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14745-595/2012. Prašyme nurodė, kad yra susidariusi 7 600 Lt skola. 2014-11-06 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0035/14/01254 antstolis D. B. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14745-595/2012 bei patvirtino, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Šiuo atveju pareiškėjas ginčija antstolio D. B. veiksmų teisėtumą priimant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-14745-595/2012. Pareiškėjo teigimu, antstolis, priimdamas vykdomąjį raštą vykdyti, turėjo įsitikinti, jog egzistuoja įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo pareiškėjo argumentu. Pažymėtina, kad pateikdamas išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą išieškotojas kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Išieškotojas atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato, kokia forma išieškotojas turi pateikti minėtus duomenis. Vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktu spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina, ar išieškotojas patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, išieškotoja R. M. pateikdama 2014-11-03 prašymą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14745-595/2012 ir nurodydama, kad yra susidaręs 7 600 Lt įsiskolinimas antstoliui patvirtino, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir vykdomieji veiksmai gali būti pradėti. Šių aplinkybių kontekste, antstolis D. B. turėjo pagrįstą pagrindą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad išieškotoja R. M. pripažino faktą, kad į antstolį kreipėsi dėl tariamo įsiskolinimo tik už laikotarpį nuo 2012-02-10 iki 2012-10-02, t. y. iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimo priėmimo, o įsiskolinimo laikotarpiu nuo 2012-10-02 iki 2014-11-18 nėra, nes išlaikymą mokėjo grynaisiais pinigais ir banko pavedimais į išieškotojos sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepime išieškotoja R. M. tvirtina, jog išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14745-595/2012 ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, turi pareigą kas mėnesį į išieškotojos R. M. banko sąskaitą mokėti po 600 Lt, skirtų nepilnametei dukrai išlaikyti. Nors pareiškėjas nurodo, kad nuo 2012-10-02 iki 2013 m. rugsėjo mėn. išlaikymą mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog jis nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o teiginys, jog šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai, vertintinas kritiškai. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjo pateiktos AB Swedbank 2014-12-17 pažymos apie pavedimus Nr. RL-SR/14-4935 matyti, jog laikotarpiu nuo 2013-09-17 iki 2014-11-18 nebuvo sumokėtas visas priklausantis išlaikymas. Pareiškėjas 2013-12-16 į išieškotojos sąskaitą įmokėjo 510 Lt, 2014-03-19 įmokėjo 400 Lt, 2014-10-27 įmokėjo 500 Lt, duomenų apie išlaikymo mokėjimą 2014 m. rugpjūčio mėn. nėra. Taigi, į bylą pateiktais duomenimis nėra paneigta, jog įsiskolinimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-14745-595/2012 nėra susidaręs. Tai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra įrodytas tinkamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-31 išduoto vykdomojo dokumento vykdymas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.