Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., M. P. dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo T. P. skundas dėl antstolės A. K. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas T. P., būdamas įpareigotas pradėti mokėti sūnui laikiną išlaikymą nuo tos dienos, kai priteistas laikinas išlaikymas, šio įpareigojimo nevykdė tinkamai, todėl antstolė pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir apskaičiavo vykdymo išlaidas.Apeliantas (pareiškėjas) T. P., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirajame skunde nurodo, jog jis tinkamai vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o antstolė nepagrįstai ir neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Dėl vykdomojo dokumento priverstinio vykdymo

Byloje nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0133/17/00717 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteista iš atsakovo T. P. laikinas išlaikymas (parama) pilnamečiam sūnui M. P. po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2395-179/2017.Antstolė A. K. 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymu priėmė minėtą vykdomąjį dokumentą vykdyti ir patvarkyme nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, patikrino bei patvirtina, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Be to, antstolė tą pačią dieną atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodė, kad atliekant vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje susidarė 34,70 Eur vykdymo išlaidos.Apeliantas (pareiškėjas) T. P. atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad antstolė neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą, t. y. nutartį dėl laikino išlaikymo pilnamečiam sūnui priteisimo, vykdyti, neįvertinusi, ar nėra kliūčių minėtam dokumentui priimti vykdyti, nes nutarties pateikimo priverstinai vykdyti dieną apeliantas tinkamai vykdė nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo nebuvo, taigi antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas, todėl yra pagrindas panaikinti antstolės 2017 m. balandžio 25 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. balandžio 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir vykdomąją bylą nutraukti.Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Nutartys, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra laikomos vykdomaisiais dokumentais (CPK 587 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir tokios nutartys vykdomos skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis). Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, apsiriboja tik akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti patikrinimu. Minėto straipsnio 2 dalyje detalizuota, kas konkrečiai patenka į privalomų patikrinti akivaizdžių kliūčių sąvoką: antstolis privalo patikrinti, ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino, jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nustatęs, jog tokių kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.Kaip matyti iš vykdomoje byloje Nr. 0133/17/00717 esančių duomenų, išieškotojas M. P. 2017 m. balandžio 25 d. kreipėsi į antstolę su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi, antstolė formalių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą (Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį) vykdyti nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytų kliūčių, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti priimti išieškotojo pateiktą nutartį dėl laikino išlaikymo pilnamečiam sūnui priteisimo. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, jog antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes nepatikrino, jog vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną apeliantas tinkamai vykdė teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo nebuvo. Pažymėtina, jog tik vieninteliu CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju antstoliui kyla pareiga patikrinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Tačiau tokią pareigą pateikti minėtus duomenis antstoliui turi išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Tačiau nagrinėjamu atveju CPK 651 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes sprendžiamas klausimas, susijęs su laikinuoju išlaikymu pilnamečiam vaikui priteisimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju antstolei buvo pateikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, kuri yra skubaus vykdymo dokumentas ir toks dokumentas pradedamas vykdyti dar jam neįsiteisėjus, o jo apskundimas vykdymo veiksmų nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. teismo nutartyje buvo nurodyta šios nutarties vykdymo tvarka, t. y. dėl nutarties vykdymo išieškotojas (ieškovas) galėjo kreiptis į antstolį (CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 634 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad savanoriškas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties vykdymas neriboja asmens teisės pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, kaip subjektui, turinčiam valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti teismo priimtus procesinius dokumentus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682, toliau – Instrukcija) 57 punktas numato, kad vykdymui gali būti pateikiami vykdomieji dokumentai dėl išlaikymo išieškojimo ir tuo atveju, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną išlaikymo įsiskolinimo nėra. Apelianto (pareiškėjo) T. P. atskirojo skundo argumentai, jog jis tinkamai vykdo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, bei įrodymai apie laikino išlaikymo pilnamečiam vaikui mokėjimą nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Apeliantas aplinkybę, jog tinkamai vykdo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, grindžia mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 4 d. jis pervedė išieškotojui M. P. 120 Eur. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nutartį, kuria priteistas laikinas išlaikymas, teismas priėmė 2017 m. balandžio 14 d., todėl apeliantui pareiga vykdyti nutartį atsirado nuo jos priėmimo dienos, nes nutartis vykdoma skubiai. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Ši nuostata įtvirtinta tam, jog būtų užtikrinti bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas besąlygiškai įpareigoja teismą sprendimus dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai, kadangi esant skubiam privalomajam sprendimo vykdymui teismas privalo perduoti sprendimą skubiai vykdyti. Pareiškėjas T. P. pirmą įmoką vaiko išlaikymui sumokėjo tik 2017 m. gegužės 4 d. (gavęs antstolės patvarkymus), todėl išieškotojas turėjo teisę kreiptis į antstolę dėl nutarties priverstinio vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė A. K. nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, ir pagrįstai priėmė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį vykdymui.Antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).Antstolės A. K. priimtame 2017 m. balandžio 25 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje susidarė iš viso 34,70 Eur vykdymo išlaidos.Nustačius, jog antstolė A. K. teisėtai ir pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą – Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį – vykdyti, nėra pagrindo pripažinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą neteisėtu.Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas (pareiškėjas) T. P. šiuo atveju vykdymo išlaidų apskaičiavimo neteisėtumą grindė tik aplinkybe, jog vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti nepagrįstai, tačiau neginčijo pačių vykdymo išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumo nepasisako. Apeliantas, nesutikdamas su antstolės A. K. apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis ir jų dydžiu, turi teisę jas ginčyti, skųsdamas antstolės veiksmus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo. Apeliantas (pareiškėjas) T. P. atskirajame skunde taip pat nurodo, jog antstolio priėmimas vykdyti dokumentą, kai jis yra vykdomas gera valia, prieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1341-259/2016).Nevienodos teismų praktikos konkurencijos klausimu yra pasisakęs Konstitucinis Teismas ir konstatavęs, kad teismų suformuotos nevienodos praktikos konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, atspindi atitinkamas teismo išaiškinimas susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi apeliacinės instancijos teismų suformuota praktika, kuri yra pagrįsta sprendimų dėl išlaikymo priteisimo skubaus vykdymo bei savalaikio prioritetiniais laikytinų būtinųjų vaiko poreikių (maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio) užtikrinimo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1907-730/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-770-413/2015).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.