Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Ž. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-25883-748/2014 pagal pareiškėjo Ž. M. skundą suinteresuotiems asmenims - antstolei G. K. ir Ž. dėl antstolės G. K. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. G. K. kontoroje vykdoma Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-21101-924/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo, mokamo periodinėmis 400 Lt dydžio kasmėnesinėmis išmokomis, priteisimo iš skolininko Ž. M. nepilnamečiam vaikui V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki teismo įsakymo civilinėje byloje įsiteisėjimo. Laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta suinteresuotas asmuo A. Ž.. 2014 m. spalio 13 d. antstolė priėmė patvarkymus Nr. S-7839 ir Nr. S-7842 dėl išlaikymo ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko ir išsiuntė juos į skolininko darbovietę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl vykdymo išlaidų. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. Ž. pateikė antstolei vykdymui 2014 m. rugsėjo 11 d. priimtą vykdomąjį dokumentą dėl laikino išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo. Atsižvelgęs į tai, kad teismo nutartis yra priimta 2014 m. rugsėjo 11 d., taigi terminas sumokėti pirmą kasmėnesinę įmoką sueina 2014 m. spalio 11 d. (CPK 74 straipsnis), teismas konstatavo, kad byloje pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis per laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 11 d. iki 2014 m. spalio 11 d. sumokėjo 500 Lt, t. y. 200 Lt sumokėjo 2014 m. rugsėjo 22 d., 300 Lt sumokėjo 2014 m. spalio 7 d. Tokiu būdu pareiškėjas iki termino sumokėti pirmą kasmėnesinę 400 Lt įmoką (2014-10-11), visą sumą buvo sumokėjęs, be to, 100 Lt yra įmokėta daugiau, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, kad pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdymui, buvo susidariusi laikinojo išlaikymo skola, dėl ko būtinas vykdymo išlaidas sumažino iki 30 Lt. Taip pat teismas sprendė, kad neturi būti mokamos papildomos vykdymo išlaidos už veiksmus, kurie buvo atlikti iki termino sumokėti kasmėnesinę įmoką pabaigos – už 2014 m. rugsėjo 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą ir patvirtintą dokumento kopiją bei kitas išlaidas, sumokėtas tretiesiems asmenims – 56,11 Lt. Atsižvelgdamas į vykdymo išlaidų indeksavimą, teismas sprendė, kad iš pareiškėjo išieškotina vykdymo išlaidų suma sudaro 71,14 Lt ((30+10+9)x1,383)+3,37).

Dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Teismas nurodė, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-21101-924/2014 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos bei yra galiojančios, teismas sprendė, kad pagal CPK 629 straipsnį nutraukti vykdomąją bylą nėra pagrindo (pagrindų vykdomajai bylai nutraukti sąrašas yra baigtinis). Teismas pažymėjo, kad nutraukus vykdomąją bylą būtų pažeisti išieškotojos teisėti interesai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Ž. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vykdydamas vykdomąjį dokumentą, antstolis peržengė vykdymo ribas. Vykdomojo dokumento turinys aiškiai apibrėžia vykdymo ribas jame numatyta sąlyga – iki teismo įsakymo įsiteisėjimo. Antstolis negali keisti vykdomojo dokumento turinio ir esmės, todėl neįvykus vykdomajame dokumente nurodytam faktui ir teismui nepriėmus papildomos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, antstolis neturi teisinio pagrindo priverstinai atlikti vykdymo veiksmus.

3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista vykdymo išlaidų suma, nes LR teisingumo ministro 2005m spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 34.1 punktas nurodo: “Išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos...“.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė G. K. prašo teismo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. raštu buvo informuota, jog Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos bei yra galiojančios. Be to, pareiškėjas netinkamai aiškina Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktą, kadangi šiuo konkrečiu atveju vykdomas ne išieškojimas, kuriame išieškotina suma mažesnė nei 10 Lt, o vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo ir vykdant šios kategorijos vykdomuosius dokumentus, būtinos vykdymo išlaidos bei apribojimai dėl atlygio antstoliui yra nustatayti Sprendimų vykdymo instrukcijos 57, 58 punktuose.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja A. Ž. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas geruoju materialinio išlaikymo vaikui neteikė ir pervedė kelis šimtus litų į išieškotojos sąskaitą tik po to, kai ji kreipėsi į teismą. Pažymėjo, kad teismas panaikino teismo įsakymą, bet ne nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl antstolio veiksmai yra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos duomenimis, antstolės G. K. kontorai 2014 m. rugsėjo 24 d. pateikta vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. L2-21101-924/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo iš skolininko Ž. M. nepilnamečiam vaikui V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki teismo įsakymo civilinėje byloje įsiteisėjimo(vyk. b. l. 4). 2014 m. spalio 13 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-7839 ir dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-7842. Dėl šių patvarkymų pareiškėjas pateikė skundą, prašydamas juos panaikinti ir vykdomąją bylą nutraukti.

Dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti teisėtumo

Pareiškėjo nuomone, jis tinkamai vykdė teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui dieną įsiskolinimo nebuvo, todėl antstolis neturėjo teisės imtis priverstinio vykdymo veiksmų.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. CPK 651 straipsnis reglamentuoja vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nagrinėjamu atveju antstoliui buvo pateikta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo, kuri yra skubaus vykdymo dokumentas ir toks dokumentas pradedamas vykdyti dar jam neįsiteisėjus, o jo apskundimas vykdymo veiksmų nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo nutartyje buvo nurodyta šios nutarties vykdymo tvarka, t. y. dėl nutarties vykdymo suinteresuotas asmuo galėjo kreiptis į antstolį (CPK 147 straipsnio 5 dalies 11 punktas, 634 straipsnis). Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad savanoriškas 2014 m. rugsėjo 11 d. teismo nutarties vykdymas neriboja asmens teisės pateikti šį vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, kaip subjektui, turinčiam valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti priimtus teismo procesiniu dokumentus. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, LR Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682, toliau – Instrukcija) nuostatos numato, kad vykdymui gali būti pateikiami vykdomieji dokumentai dėl išlaikymo išieškojimo ir tuo atveju, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną išlaikymo įsiskolinimo nėra (Instrukcijos 57 punktas). Nagrinėjamu atveju CPK 651 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos negali būti taikomos, nes sprendžiamas klausimas, susijęs su laikinuoju išlaikymu nepilnamečiam vaikui. Remiantis nurodytu, spręstina, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Dėl vykdymo ribų peržengimo ir vykdomosios bylos nutraukimo

Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolio galių ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje yra nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, taip pat privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Apelianto nuomone, antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, peržengė vykdymo ribas, kadangi neįvykus vykdomajame dokumente nurodytam faktui – neįsiteisėjus teismo įsakymui ir teismui nepriėmus papildomos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, antstolė neturėjo teisinio pagrindo priverstinai atlikti vykdymo veiksmus. Šiam apelianto argumentui patikrinti reikalinga įvertinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, numatytus CPK XXIII skyriuje. Pagal CPK 439 straipsnio 3 dalį, gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos. Tuo tarpu minėto straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami.

Bylos duomenimis, skolininkui pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, per teismo nustatytą terminą ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi ieškovės ieškinys priimtas nagrinėti, teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-21101-924/2014 panaikintas (b. l. 12).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą, yra pagrindas išvadai, kad gavus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo bei ieškovei nustatyta tvarka pateikus ieškinį, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo panaikinta, o nutartimi taikytos laikinosios apsaugo priemonės nenustojo galioti, ką patvirtino ir bylą nagrinėjantis Kauno apylinkės teismas, atsakydamas į antstolės paklausimą dėl informacijos suteikimo (vykd. b. l. 18, 21).

Vadovaujantis išdėstytu, teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą (teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), peržengė vykdymo ribas. Esant nepanaikintai teismo nutarčiai, kuri buvo vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje pagrindas, nėra pagrindo nutraukti vykdomąją bylą remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Dėl vykdymo išlaidų skaičiavimo

Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas).

Nagrinėjamu atveju antstolė 2014 m. spalio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. S-7839 dėl 176,01 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo (vyk. b. l. 15-16). Remiantis antstolės skaičiavimais, vykdymo išlaidas sudaro: būtinosios išlaidos – 50 Lt; papildomos vykdymo išlaidos: raginimo įvykdyti sprendimą parengimas – 5 Lt; dokumento patvirtinta kopija – 9 Lt; užklausa – 33 Lt; antstolio patvarkymo rengimas – 10 Lt; dokumento patvirtinta kopija – 9 Lt; atlygis antstoliui – 0 Lt; indeksuota šių vykdymo išlaidų suma 1,383 VKI dydžiu sudaro 160,43 Lt, plius kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims: pašto išlaidos – 12,98 Lt, bankinių operacijų išlaidos – 2,60 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0021/14/00920 medžiagą, vykdymo išlaidas sumažino iki 71,14 Lt, t. y. atitinkamai sumažino būtinas išlaidas, papildomas išlaidas bei kitas išlaidas. Atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su teismo paskaičiuotu vykdomųjų išlaidų dydžiu, nurodydamas, kad išieškojimuose, kuriuose išieškotina suma yra mažesnė nei 10 litų, papildomos vykdymo išlaidos neskaičiuojamos. Su šiuo apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pažymėtina, kad LR teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 su pakeitimais, LR teisingumo ministro 2011m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-265 redakcija su pakeitimais) 43.1 punktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi šiuo atveju išieškotina suma nėra mažesnė už 10 Lt, o vykdomas teismo dokumentas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis, kurių vieno mėnesio dydis yra 400 Lt, išieškojimo. Vykdant šios kategorijos vykdomuosius dokumentus, būtinųjų vykdymo išlaidų dydis ir išieškojimo tvarka detalizuoti Sprendimų vykdymo instrukcijos 57 punkte. Dėl kitų vykdymo išlaidų paskaičiavimo (ne)pagrįstumo apeliantas argumentų nepateikė, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pirmosios instancijos teismas išieškotinas iš apelianto vykdymo išlaidas paskaičiavo neteisingai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos bei vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.