- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-760-357/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. ir pareiškėjo R. Š. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą antstoliui A. B. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas R. Š. kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti antstolio A. B. 2016 m. rugsėjo 23 d. patvarkymą Nr. S-16-41-33169, kuriuo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti, 2017 m. sausio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-41-2975 dėl skolos išieškojimo, 2017 m. sausio 23 d. patvarkymą Nr. S-17-41-2291 dėl dokumentų pateikimo ir turto deklaravimo, 2017 m. sausio 23 d. antstolio priimtą turto areštą bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Mano, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė išieškotojos K. G. vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. AV-18/2001, išduotą 2014 m. liepos 16 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo. Išlaikymą vaikams jis teikė, todėl išduotas vykdomojo rašto dublikatas dėl priteisto išlaikymo yra priimtas neteisėtai ir jo vykdymas turėtų būti nutrauktas.Antstolis A. B. 2017 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. BLO021405 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjo R. Š. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų tenkino iš dalies. Įpareigojo antstolį A. B. atlikti CPK 654 str. numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., o likusioje dalyje pareiškėjo prašymų netenkino.
4. Teismas pažymėjo, jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis Nr. 3K-3-114/2010). Vadovaudamasis suformuota teismų praktika, teismas sprendė, kad K. Š. nepateikus prašymo pakeisti uzufruktoriaus – antstolis privalėjo priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. tęsti išieškojimą K. G. naudai, už laikotarpį, iki asmuo tapo pilnametis.
5. Teismas nurodė, kad vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Todėl senaties terminas skaičiuojamas remiantis nurodytomis taisyklėmis, o ne atsižvelgiant į teismo procesinio sprendimo priėmimo datą. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą. Pats pareiškėjas nurodo, kad vykdomasis raštas buvo vykdomas, todėl senaties eiga buvo sustojusi. Tas faktas, kad išieškotoja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo praėjus keturiolikai metų po teismo sprendimo priėmimo taip pat nesudaro pagrindo abejoti antstolio priimtų procesinių dokumentų teisėtumu, nes vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos, o vykdomojo dokumento pateikimo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos (CPK 606 str. 4 d.).
6. Teismas nurodė, kad pagal CPK 646 str. įtvirtintų teisės normų turinį, teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išdavimo apskundimas CPK III d. XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka jose nenumatytas. Atsižvelgiant į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, esant išieškotojos prašymui, įvertinęs visas aplinkybes išdavė vykdomojo rašto dublikatą įsiteisėjusio sprendimo pagrindu, pareiškėjo reikalavimas dėl antstolio A. B. 2016-09-23 patvarkymo Nr. S-16-41-33169 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti panaikinimo, netenkintinas.
7. Teismas nurodė, kad CPK 661 str. 2 d. numatyta, jog bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, tačiau tai neatleidžia antstolio nuo pareigos priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl periodinių išmokų išieškojimo atlikti tokius veiksmus, kurie atitiktų vieną iš raginimo įvykdyti sprendimą atliekamų funkcijų, t. y. informuojamąją funkciją. Tam antstolis gali pasinaudoti CPK 654 str. numatytomis teisėmis: iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, jog antstolis, nesuteikdamas skolininkui galimybės pasinaudoti visomis CPK suteiktomis teisėmis, neužtikrino skolininko ir išieškotojos teisių ir interesų pusiausvyros, taigi pažeidė skolininko teises ir teisėtus interesus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų/vaikio išlaikymo įsiskolinimo, prioritetas teiktinas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui, o ne vykdomosios bylos nutraukimui.
8. Teismas vertino, kad pareiškėjos atstovo į vykdomąją bylą pateikti duomenys apie gautas išlaikymo sumas ir esamus įsiskolinimus prieštarauja iš skolininko darbovietės pateiktiems duomenims. Esant šioms neatitiktims teismas negali tiksliai nustatyti esamo įsiskolinimo dydžio, todėl teismas vertindamas byloje esančius duomenis, rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenimis, o ne K. G. prieštaringai vertinama pažyma, kuri neparemta jokiais rašytiniais duomenimis.
9. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai faktiškai gyveno kartu tuo pačiu adresu, santuoką nutraukė tik 2015 m. sausio 29 d., išieškotoja atsiliepimo, ar įrodymų, pagrindžiančių, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo 2001 m. vasario 20 d. iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios nebuvo teikiamas, todėl 2017 m. sausio 23 d. antstolio patvarkymai Nr. S-17-41-2975 dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-41-2991 dokumentų pateikimo ir turto deklaravimo, Nr. S-17-41-2991 dėl turto areštavimo laikytini teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, kad skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą nebuvo vertintos skolininko darbovietės pervestos sumos, nebuvo vertintos bendrai kartu gyvenant nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų išlaikymui skirtos lėšos, laikytina, kad išieškotoja antstoliui pateikė neteisingai paskaičiuotus/įvertintus duomenis apie išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio 1 d., kuomet išieškotoja ir skolininkas faktiškai gyveno kartu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustačius, kad vykdomasis raštas po šalių gyvenimo skyrium pradžios nebuvo vykdomas visiškai (buvo numatyta pervesti po 1/3, vėliau ¼ pajamų, o būdavo pervedama ta pati 104,26 Eur suma), laikytina, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas pagal 2001 m. vasario 20 d. vykdomąjį raštą. Tai, kad laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas pirko poilsines keliones į užsienį, daug didesne dalimi nei K. G. prisidėjo prie vaikų išlaikymo, nereiškia, kad jis sumokėjo išlaikymą į ateitį, todėl tai negali būti įskaityta į bendrą išlaikymo (įsiskolinimo) sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vaikams teikiamo išlaikymo sudedamąja dalimi nelaikytinos proginės ar papildomos išlaidos, taip pat neproginės išlaidos, viršijančios būtinumo ribas. Tai, kad ieškovas laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d. galimai teikdavo didesnį išlaikymą, nei jis buvo priteistas teismo sprendimu, nereiškia, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki pat 2015 m. sausio 29 d. išlaikymo įsiskolinimo neliko.
10. Teismas vertino, kad antstolis, neturėdamas duomenų apie 2001 m. vasario 20 d. vykdomojo rašto buvimą skolininko darbovietėje, pagrįstai priėmė vykdyti vykdomojo rašto dublikatą, nes senatis praleista nebuvo, o atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės, nes jis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskiruoju skundu antstolis A. B. prašo skundą išnagrinėti iš esmės ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą antstoliui atlikti CPK 654 str. numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir nurodydamas, kad CPK 661 str. 2 d. numatyta, jog bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, vadovavosi nebegaliojančia CPK 661 str. redakcija. Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo minėto straipsnio pakeitimas, kuriuo panaikintas antstolio atleidimas nuo bendrojo pobūdžio pareigos siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo.
11.2. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neanalizavo visų duomenų apie skolos išieškojimą, neišsamiai vertino su skundu pateiktą vykdomąją bylą, nes byloje yra priimtas raginimas. Be to, skolininkui buvo pateikta vykdomosios bylos kopija, todėl, akivaizdu, kad skolininkas buvo informuotas apie vykdomąją bylą, turėjo visus bylos dokumentus, žinojo savo teises ir pareigas. Išieškotoją atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuris ne kartą lankėsi antstolio kontoroje ir susipažino su vykdomąja byla, todėl pakartotinai atlikti parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui, yra netikslinga, nes abi šalys žinojo visą informaciją ir pareigą pateikti teisingus duomenis.
11.3. CPK 179 str. 1 d. jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti. Teismas nustatęs, kad teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui nepakanka antstolio pateiktos informacijos, privalėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą ir kreiptis į skolininką ir išieškotoją.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas R. Š. atsiliepimu į antstolio A. B. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad sutinka su antstolio atskirojo skundo motyvais, jog būtent teismas, darydamas išvadą, jog įsiskolinimas vis dėl to yra, turėjo nustatyti kokio dydžio įsiskolinimas yra susidaręs, o ne pavesti tai atlikti antstoliui, kadangi civilinėje byloje yra pateikti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai, tarp kurių ir teismo įsiteisėję procesiniai sprendimai (178 str.,197 str.).
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties dalį, kuria Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – įpareigoti antstolį A. B. atlikti CPK 654 str. numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., o likusioje dalyje pareiškėjo prašymų netenkinti, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio A. B. neteisėtų veiksmų tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kadangi išieškotoja dėl vykdomojo rašto dublikato kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą po dukros K. Š. pilnametystės (duomenys neskelbtini), tik 2014-07-16, t. y. praleisdama vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo vykdomojo rašto dublikatas buvo išduotas nepagrįstai. Išieškotoja šio termino neprašė atnaujinti. Jokiam kitam antstoliui vykdomasis raštas, nei jo pagrindu išduotas dublikatas, anksčiau jokiam kitam antstoliui nebuvo pateiktas, todėl atsižvelgiant į tai, tolimesnis tokio vykdomojo rašto dublikato vykdymas sukelia nepagrįstas teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi ne tik yra vykdomas neteisėtai, tačiau yra vykdomas neteisėtam išieškotojui, šiuo atveju K. G.. Teismas nurodė, jog pareiškėjo vaikams priteistas išlaikymas iki jų pilnametystės, t. y. iki (duomenys neskelbtini) (K. Š.) ir (duomenys neskelbtini) (E. Š.), todėl akivaizdu, jog prašymas dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, išduoto 2014-07-16, negalėjo būti tenkinamas, o išduotas galėjo būti vykdomas tik E. Š. išlaikymo apimtyje, kadangi K. Š. išlaikymo išieškojimas po jos pilnametystės pasibaigė.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėjo nepagrįstos išvados, jog teismo sprendimo pagrindu priteistos išmokos, jau pilnamečiams vaikams, toliau gali būti išieškomos jų tėvams, šiuo atveju K. G., jei nėra atskiro vaiko ar antstolio prašymo vykdymo procese pakeisti išieškotoją. CK 3.191 str. 1 d. 3 p. numato, kad tėvai nebetenka teisės tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą, kai vaikas sulaukia pilnametystės, o CK 3.194 str. 4 d. 2 p. numato, kad priteisto išlaikymo išieškojimas nutraukiamas vaikui sulaukus pilnametystės. Pradėtas išieškojimas K. Š. sulaukus pilnametystės, periodines išmokas išieškant išieškotojos K. G. naudai negali būti vykdomas teisėtai, kadangi tokią teisę įgyvendinti gali tik tas asmuo, kuriam tos įmokos yra skirtos, todėl šiuo atveju vykdomoji byla išlaikymo išieškojimui K. Š. turi būti nutraukta (CPK 629 str. 1 d. 9 p., 651 str. 2 d. 1 p.).
11.4. Byloje nėra nustatyta, kokiais pareiškėjo pajamų dydžiais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nustatydamas pareiškėjo įsiskolinimo faktą. 2014-12-30 teismo patvirtinta 2014-12-19 taikos sutartimi šalys aiškiai sutarė kokio dydžio išlaikymas K. Š. bus teikiamas jai sulaukus pilnametystės, šalys 2014-12-19 taikos sutartyje nenumatė jokio susidariusio išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas visapusiškai neišnagrinėjęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų, nepagrįstai darė išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimo faktas vis dėl to yra, nors iš byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, kad darytinos priešingos išvados.
11.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog E. Š. išlaikymo įsiskolinimas fiksuojamas nuo 2013-11-01 iki 2015-01-29, kadangi teismo 2015-01-29 sprendimu buvo pakeista 2001 m. vasario 20 d. išlaikymo vykdymo tvarka. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kokiais įrodymais ar aplinkybėmis teismas remiasi, nurodydamas, jog nuo 2013-11-01 išlaikymas visiškai nebuvo teikiamas. Pažymėtina, jog 2015-01-29 sprendime, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, numatyta, kokius įsipareigojimus R. Š. įsipareigoja vykdyti ir dėl ko šalys sutarė, taip pat, jog šalys vienas kitam jokių pretenzijų nebeturės. Šalys nenumatė jokio išlaikymo įsiskolinimo E. Š.. Tai, jog pareiškėjas kiekvieno pirkinio ir skirtų piniginių lėšų vaikams negali pagrįsti rašytiniais įrodymais, nes didžioji dalis lėšų buvo skirta grynaisiais pinigais, nedaro teisinio pagrindo išvadai, jog pareiškėjas yra skolingas neteiktą išlaikymą vaikams.
11.6. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog iš pareiškėjo darbovietės UAB „Inovesta” darytos išskaitos po 104,26 Eur yra nepakankamo dydžio, byloje yra nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, juolab, jog pirmosios instancijos teismas apskirtai nenustatė išlaikymo dydžio, kurį pareiškėjas turėjo teikti laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-01-29 (gyvenimo skyriumi pradžios), todėl nepagrįstai nustatė tariamą išlaikymo įsiskolinimo likutį.
12. Antstolis A. B. atsiliepimo į R. Š. atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje nustatyta, kad vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas iš skolininko R. Š. pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. išduotą vykdomojo rašto Nr. AV-18/2001 dublikatą civilinėje byloje Nr. AV-18/2001, kurioje teismas priteisė iš R. Š. išlaikymą K. Š. (G.) nepilnamečių vaikų K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2001 m. sausio 22 d. iki K. Š. pilnametystės, po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki E. Š. pilnametystės. I. K. G. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomojo rašto dublikatą pagal 2001 m. vasario 20 d. sprendimą. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. išdavė vykdomojo rašto dublikatą, nustatęs, kad terminas, per kurį vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti nepraleistas (CPK 606 str. 4 d., 649 str. 3 d.).
14. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnyje apibrėžtos antstolio teisių atlikti konkrečius vykdymo veiksmus ribos. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 586 straipsnio 1 dalis), be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Taigi, antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.
16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas byloje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl išlaikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas šio klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad išlaikymą gauna netinkamas išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2010). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. Š. nepateikus prašymo pakeisti uzufruktoriaus – antstolis privalėjo priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. tęsti išieškojimą iki vaiko pilnametystės.
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomieji dokumentai dėl periodinių išmokų išieškojimo galioja per visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos (CPK 606 str. 4 d.), o vykdymo senaties terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos. Todėl senaties terminas skaičiuojamas remiantis nurodytomis taisyklėmis, o ne atsižvelgiant į teismo procesinio sprendimo priėmimo datą. Senaties termino vykdomajam dokumentui pateikti eiga nutraukiama pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti. Senaties terminas taip pat nutraukiamas tuo atveju, kai skolininkas iš dalies įvykdo teismo sprendimą (607 str. 1 d.). Pats pareiškėjas nurodo, kad vykdomasis raštas buvo vykdomas, todėl senaties eiga buvo sustojusi.
18. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių (CPK 651 straipsnio 2 dalis) vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Kadangi Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. išdavė vykdomojo rašto dublikatą, antstolis pagrįstai 2016 m. rugsėjo 23 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, kadangi nenustatyta akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors išlaidos, susijusios su komunalinių mokesčių, namų priežiūros išlaidos, išlaidos kitiems tretiesiems asmenims (kelionės sutuoktinei ar visai šeimai) negali būti sutapatinamos su CK trečiosios knygos XII skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Atsižvelgiant į tai sprendė, kad sutuoktiniai faktiškai gyveno kartu tuo pačiu adresu, santuoką nutraukė tik 2015 m. sausio 29 d., išieškotoja atsiliepimo, ar įrodymų, pagrindžiančių, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo 2001 m. vasario 20 d. iki faktinio gyvenimo skyrium pradžios nebuvo teikiamas, nepateikė, todėl 2017 m. sausio 23 d. antstolio patvarkymai Nr. S-17-41-2975 dėl skolos išieškojimo, Nr. S-17-41-2991 dokumentų pateikimo ir turto deklaravimo, Nr. S-17-41-2991 dėl turto areštavimo laikytini teisėtais ir pagrįstais.
20. Pareiškėjas prašo nutraukti vykdomąją bylą, motyvuodamas tuo, jog visą skolos laikotarpį vykdė teismo įpareigojimus ir teikė savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad pareiškėjas mokėjo už komunalines paslaugas, dengė išlaidas darželiuose, mokymo įstaigose, pirko nepilnamečiams vaikams reikalingus daiktus, dovanas, keliones. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai ir reguliariai teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikams. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad laikotarpiu iki 2013 m. lapkričio 1 d. pareiškėjas pirko poilsines keliones į užsienį, daug didesne dalimi nei K. G. prisidėjimo prie vaikų išlaikymo, nereiškia, kad jis sumokėjo išlaikymą į ateitį, todėl tai negali būti įskaityta į bendrą išlaikymo (įsiskolinimo) sumą.
21. Sutiktina su antstolio A. B. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir nurodydamas, kad CPK 661 str. 2 d. numatyta, jog bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, vadovavusi nebegaliojančia CPK 661 straipsnio redakcija. CPK 661 straipsnis (nuo 2014-08-01 galiojanti redakcija) nenumato antstolio atleidimo nuo bendrojo pobūdžio pareigos siųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos 2016 m. rugsėjo 23 d. skolininkui R. Š. buvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą (6 v. b. l.). Antstolis atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas antstoliui atlikti CPK 654 straipsnyje numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., yra netikslingas, nes abi šalys žinojo visą informaciją ir pareigą pateikti teisingus duomenis.
22. CPK 654 straipsnyje numatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, gali iškviesti skolininką ir išieškotoją, išaiškinti jiems jų teises ir pareigas, numatytas šio Kodekso 639, 640, 643, 644 straipsniuose, išklausyti jų pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Pažymėtina, kad minėtame straipsnyje numatyti parengiamieji veiksmai nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad antstolis parengiamuosius vykdymo veiksmus atliko tinkamai, turėjo pavesti antstoliui dar kartą svarstyti dėl CPK 654 straipsnyje įtvirtintų parengiamųjų veiksmų atlikimo.
23. Pareiškėjas R. Š. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog iš pareiškėjo darbovietės (duomenys neskelbtini) darytos išskaitos po 104,26 Eur yra nepakankamo dydžio, kadangi ši teismo išvada neparemta jokiais rašytiniais įrodymais, be to teismas nenustatė išlaikymo dydžio, kurį pareiškėjas turėjo teikti laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2015-01-29, todėl teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo įsiskolinimo likutį.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vykdomasis raštas po šalių gyvenimo skyrium pradžios nebuvo vykdomas visiškai (buvo numatyta pervesti po 1/3, vėliau ¼ pajamų, o būdavo pervedama ta pati 104,26 Eur suma), todėl laikytina, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas pagal 2001 m. vasario 20 d. teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nesaistė pareiga nustatyti konkretaus įsiskolinimo dydžio, šią pareigą turi vykdymo veiksmus atliekantis antstolis. Be to, teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
26. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą nebuvo vertintos skolininko darbovietės pervestos sumos, nebuvo vertintos bendrai kartu gyvenant nepilnamečiams vaikams abiejų tėvų išlaikymui skirtos lėšos, todėl laikytina, kad išieškotoja antstoliui pateikė neteisingai paskaičiuotus/įvertintus duomenis apie išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki 2013 m. lapkričio 1 d., kuomet išieškotoja ir skolininkas faktiškai gyveno kartu. Įvertinus tai, jog pagal kasacinio teismo praktiką išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo sutikimui, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui R. Š. nesutinkant su priteisto išlaikymo įsiskolinimu, jis turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta bei vykdymo veiksmų nutraukimo.
27. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl antstolio A. B. įpareigojimo atlikti CPK 654 straipsnyje numatytus parengiamuosius veiksmus, būtinus operatyviam ir efektyviam išieškojimui: iškviesti išieškotoją ir skolininką, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d., patikslintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą, išdėstant taip:
Antstoliui A. B. pakartotinai spręsti dėl CPK 654 straipsnyje numatytų parengiamųjų veiksmų, būtinų operatyviam ir efektyviam išieškojimui atlikimo, tam, kad būtų nustatyta tiksli įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d.