- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-2643-324/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- E. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT–22712–877/2017 pagal pareiškėjo R. T. skundą suinteresuotiems asmenims E. T., antstolei R. P. dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/00679.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolės R. P. 2017 m. liepos 17 d. patvarkymą Nr. S-17-178-9030 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2017 m. liepos 17 d. raginimą Nr. S-17-183-9048 įvykdyti sprendimą vykdomoje byloje Nr. 0183/17/00679. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-3784-752/2017 išieškotojai E. T., kuriame nurodyta, kad, E. T. apsigyvenus name (duomenys neskelbtini), R. T. iš jo išsikrausto per 1 dieną; E. T. SMS žinute informuoja R. T. apie atsikraustymą į namą prieš 14 d. Išieškotoja 2017 m. liepos 14 d. vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei. 2017 m. liepos 15 d. antstolė priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Patvarkymą, raginimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą skolininkui R. T. įteikė 2017 m. liepos 19 d. Antstolė žodžiu skolininkui nurodė, kad 2017 m. liepos 25 d. 9:00 val. bus vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-3784-752/2017. Nei patvarkyme, nei raginime ši data neminima. E. T. 2017 m. birželio 14 d. siuntė R. T. elektroninį laišką (ne SMS žinutę), kuriame nurodė apie atsikraustymą gyventi į namą 2017 m. birželio 29 d. Nurodytą dieną E. T. neatsikraustė, taip konkliudentiniais veiksmais pripažindama, kad pranešimas yra netinkamas ir nesukeliantis teisinių pasekmių. Kito pranešimo E. T. nesiuntė, todėl antstolė neturi pagrindo elektroninio laiško traktuoti kaip tinkamo SMS formos pranešimo apie atsikraustymą ir jo pagrindu atlikti vykdymo veiksmus. Be to, E. T. neturi teisės gyventi būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-246/2017 ir Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-785/2017, E. T. nuteista, jai skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jai draudžiama be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Nenustatė aplinkybių, dėl kurių antstolė privalėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti – E. T. turėjo teisę pateikti vykdomąjį dokumentą vykdyti; jį galėjo pateikti bet kuriam pasirinktam antstoliui; vykdomojo dokumento turinys atitiko CPK 648 straipsnio reikalavimus, prie jo buvo pridėti priedai; vykdomasis dokumentas pateiktas nepraleidus nustatyto senaties termino. Šalys sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.6.7 punktu susitarė, kad E. T. R. T. apie atsikraustymą į gyvenamąjį namą informuos SMS žinute, tačiau apie tai pranešė elektroniniu laišku. Laikė, kad pareiškėjui apie E. T. ketinimą įsikelti į gyvenamąjį namą pranešta tinkamai, nepažeista teisė būti informuotu, sudarant pareiškėjui galimybę per 14 dienų iš gyvenamojo namo išsikelti. Atmetė pareiškėjo motyvą, kad E. T. neturi teisės įsikelti į gyvenamąjį namą pagal apkaltinamąjį nuosprendį. E. T. įpareigota pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimus, tačiau nėra įpareigota gauti institucijos leidimą keisti gyvenamąją vietą. Pareiškėjui apie E. T. ketinimus įsikelti į gyvenamąjį namą yra žinoma vėliausiai nuo 2017 m. birželio 25 d., kai pareiškėjas pateikė atsakymą į E. T. pranešimą. Pareiškėjo poziciją E. T. apie ketinimą įsikelti į gyvenamąjį namą pranešti SMS žinute vertino kaip mėginimą išvengti teismo sprendimo vykdymo. Kitoks šių aplinkybių vertinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Nebuvo pagrindo konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumo, priimant Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdymui bei priimant raginimą įvykdyti sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolės patvarkymą Nr. S-17-183-9030 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimą Nr.S-17-183-9048 įvykdyti sprendimą, išreikalauti duomenis iš Kauno apygardos Probacijos tarnybos apie tai, ar E. T. informavo tarnybą prieš 7 dienas apie tai, kad ji rengiasi 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. liepos 25 d. pakeisti savo gyvenamąją vietą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisingai sprendė, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą. Antstolė neturėjo pagrindo priimti dokumento vykdyti, nes neatsirado tam būtinos aplinkybės – po E. T. atsikraustymo į namą nepraėjo 1 diena. Pareiškėjui pareiga išsikelti iš namo atsiranda ne iš karto po pranešimo, o tada, jei po pranešimo į namą atsikraustys E. T.. Nei vykdomojo dokumento priėmimo dieną, nei 2017 m. liepos 26 d. E. T. nebuvo įsikėlusi į namą, todėl pareiškėjui pareiga išsikelti iš namo nekyla.Nepagrįsta teismo išvada apie tinkamą R. T. informavimą apie atsikraustymą. Elektroninis laiškas negali būti prilygintas SMS pranešimui. Pranešimo formą šalys sulygo, kad pareiškėjas galėtų kuo greičiau sužinoti E. T. valią dėl atsikraustymo. Pareiškėjas prieigą prie telefono turi dažniau, nei prieigą prie elektroninio pašto. Pareiškėjas neteigė, kad jis negavo E. T. elektroninio laiško apie atsikraustymą. Tai, kad pareiškėjas neginčija elektroninio laiško gavimo, nereiškia, kad jį perskaitė gavimo ar kitą dieną. Laišką perskaitė likus 5 dienoms iki nurodyto atsikraustymo termino. Pareiškėjui aktualu žinoti tikslų buvusios sutuoktinės atsikraustymo laiką, nes nuo to priklauso, kada jis turi sudaryti būsto nuomos sutartį, taip pat iki kada turės mokėti paskolas kredito įstaigai už šį būstą. Jei pareiškėjas būtų išsikėlęs iš bendro būsto į nuomojamą būstą, jam būtų tekę mokėti už bendro būsto išlaikymą, paskolą, nuomojamo būsto nuompinigius ir jo išlaikymo kaštus. Taip pat nuo E. T. atsikraustymo į būstą datos priklauso, kada pareiškėjas turi perregistruoti savo ginklus, rūpintis šunimi.Teismas nepagrįstai sprendė apie pareiškėjo nesąžiningą elgesį. Nesąžiningai elgiasi E. T., kuri nebuvo pranešusi institucijai apie savo gyvenamosios vietos keitimą. Tai patvirtina, kad jos pranešimai buvo skirti erzinti pareiškėją, sukelti jam ekonominių nuostolių, tačiau realiai įsikelti ji nesiruošė.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisėtais pripažino antstolės veiksmus, kuriais ji priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir įteikė raginimą, įpareigojantį skolininką atlikti tam tikrus veiksmus. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – antstolio S. U. 2017 m. liepos 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 107. Šio įrodymo priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Rašytinių duomenų priėmimas apeliacinio proceso neužvilkins, todėl jie priimtini.
Dėl dokumentų išreikalavimo
Apeliantas prašo išreikalauti duomenis iš Kauno apygardos Probacijos tarnybos apie tai, ar E. T. informavo tarnybą prieš 7 dienas, kad ji rengiasi 2017 m. birželio 29 d. ir 2017 m. liepos 25 d. pakeisti savo gyvenamąją vietą. Prašymą motyvuoja siekiu įrodyti E. T. nesąžiningumą, kai, pranešusi apeliantui apie atsikraustymą, to daryti neketino. Kadangi šie duomenys nei patvirtintų, nei paneigtų apelianto (skolininko) pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla prašymas netenkintinas.
Dėl vykdymo veiksmų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, pradėjimo
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3784-752/2017 nutraukė E. T. ir R. T. (apelianto) santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią, be kita ko, šalys 6.6.7. punktu susitarė, kad, E. T. apsigyvenus name (duomenys neskelbtini), R. T. iš jo išsikrausto per 1 dieną; E. T. SMS žinute informuoja R. T. apie atsikraustymą į namą prieš 14 dienų. E. T. 2017 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku informavo R. T. apie ketinimą įsikelti į gyvenamąją namą 2017 m. birželio 29 d. R. T. 2017 m. birželio 25 d. raštu dėl įsikėlimo į namą nurodė, kad E. T. apie ketinimą įsikelti jį privalo informuoti SMS žinute, šalys nenumatė kito pranešimo būdo, todėl 2017 m. birželio 14 d. pranešimas neturi juridinės galios pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; taip pat nurodė, kad, kol neįsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, E. T. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, todėl pranešimas apie ketinimą įsikelti į namą negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-3784-752/2017 išieškotojai E. T., kuriame nurodė, kad, E. T. apsigyvenus name, (duomenys neskelbtini), R. T. (skolininkas) iš jo išsikrausto per 1 dieną, E. T. SMS žinute informuoja R. T. apie atsikraustymą į namą prieš 14 dienų. E. T. vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei R. P.. Antstolė 2017 m. liepos 15 d. priėmė patvarkymą Nr. S-17-183-9030 vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. liepos 19 d. įteikė 2017 m. liepos 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-17-183-9048. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą ir įteikusi skolininkui raginimą, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – vykdomasis raštas vykdymui teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl skolininko išsikraustymo ir išieškotojos įsikėlimo į gyvenamąją namą sąlygų (CPK 587 straipsnio 1 punktas, 541 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantas teisingai nurodo, kad įpareigojimas išsikelti iš gyvenamojo namo jam atsiranda per vieną dieną nuo E. T. apsigyvenimo šiame name, tačiau nepagrįstai teigia, kad, E. T. neapsigyvenus name, antstolė negalėjo užvesti vykdomosios bylos.CPK 651 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai antstolis sprendžia, ar nėra kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog šiuo atveju neegzistuoja nei vienas iš CPK 651 straipsnyje numatytų kliūčių priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2017 m. sausio 11 d. teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl antstolė išieškotojos pateiktą vykdomąjį dokumentą teisėtai priėmė vykdyti. Tokiais veiksmais antstolė įstatymo numatytų normų nepažeidė. Pagal CPK 655 straipsnį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Vykdant sprendimus, įpareigojančius skolininką susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo vykdyti sprendimą įteikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip (CPK 659 straipsnio 3 dalis).Vadovaudamasi Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. sprendimu, E. T. 2017 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku informavo apeliantą apie ketinimą įsikelti į gyvenamąją namą 2017 m. birželio 29 d. Apeliantas 2017 m. birželio 25 d. raštu nesutiko su E. T. atsikraustymu (nesutikimo motyvai išvardinti šios nutarties 10 punkte). Tuo vadovaujantis antstolė pagrįstai 2017 m. liepos 17 d. paragino apeliantą įvykdyti teismo sprendimą, t. y. buvusiai sutuoktinei apsigyvenus name, iš jo išsikraustyti per 1 dieną. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo informuotas apie E. T. ketinimą įsikelti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantui apie E. T. ketinimą įsikelti buvo pranešta tinkamai, apie tai jam žinoma vėliausiai nuo 2017 m. birželio 25 d. Apeliantas patvirtino, jog šalių susitarimas informuoti apeliantą SMS žinute apie E. T. įsikėlimą reiškė jo siekį tiksliai žinoti buvusios sutuoktinės atsikraustymo laiką. Nors E. T. nesilaikė šalių sulygto informavimo būdo SMS žinute, negalima laikyti, kad tokios informacijos apeliantas negavo elektroniniu laišku (toks šalių sutarties aiškinimas jos sąlygų iš esmės nekeičia) (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Apeliantas deklaratyviai nurodo apie negalėjimą pasirengti E. T. atsikraustymui (motyvai dėl paskolos mokėjimo, būsto išlaikymo, nuomojamo buto paieškos, ginklo perregistravimo, rūpinimosi šunimi), nes pastaroji apie ketinimą įsikelti nepanešė prieš 14 dienų. Pastebėtina, kad po apelianto sužinojimo apie įsikėlimą (2017 m. birželio 25 d.) ir jam pareiškus prieštaravimus E. T. į namą neįsikėlė, taigi galimybė pasirengti išsikraustymui realiai nebuvo apribota. Jei taip atsitiktų, dėl išieškotojos netinkamai vykdomos sutarties (pranešimo kitu būdu, apie kurį kita šalis negali sužinoti pranešimo momentu) skolininkas gali teikti teismui ar antstoliui prašymą dėl vykdymo veiksmų ar sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 627, 284 straipsniai). Šioje byloje teismas nesprendžia raginime nurodytų vykdymo veiksmų neįvykdymo padarinių klausimo, tačiau pažymėtina, kad pagal teismo sprendimą apeliantas turi pareigą per vieną dieną išsikraustyti iš namo po to, kai E. T. apsigyvena name, informavusi apie tai apeliantą prieš 14 d. Į šią aplinkybę atkreiptinas dėmesys, jei antstolė surašytų sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo teisinių pasekmių aktą pagal CPK 771 straipsnį. Antstolės raginime nurodytų veiksmų įvykdymo sąlyga yra E. T. įsikėlimas. Teismų informacinėje sistemoje Liteko bei vykdomojoje byloje Nr. 0183/17/00679 nėra duomenų, kad antstolė būtų siuntusi raginimą įvykdyti sprendimą E. T.. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių bei dėl antstolio vykdymo išlaidų paskirstymo (CPK 610 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas teisingai nutarė, kad pareiškėjo teisės vykdymo procese nebuvo pažeistos, o antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą ir įteikusi raginimą pareiškėjui, tinkamai pritaikė Civilinio proceso kodekse įtvirtintas teisės normas. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.